Civilinė byla Nr. e2-310-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00502-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.3.11; 2.6.1.6.1; 2.1.2.4.3; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Šančių prekybos centras atstovui advokatui V. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAL PETROLEUM“ atstovui advokatui E. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Global Petroleum“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. P., L. D., J. D., uždaroji akcinė bendrovė „GLOBAL PETROLEUM“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekonsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Mas Baltic“, Vaišvydas bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno liftai“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, valstybės įmonė Turto bankas, ir

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, taikyti restituciją – bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių naudai iš atsakovės UAB „GLOBAL PETROLEUM“ priteisti 69 685,19 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ direktorius V. P. 2013 m. spalio 31 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Naujoji Vaišvydava“. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2‑38‑264/2019) UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir bankroto administratoriumi paskirtas direktoriaus V. P. pasiūlytas kandidatas UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ pripažinta bankrutavusia įmone. Ieškovė yra pagrindinė UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, kurios teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas šiai dienai sudaro 1 031 241,78 Eur, t. y. turi daugiau nei pusę visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų (2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties su BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pagrindu, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis). Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtino 4 174 799,80 Lt (1 209 105,36 Eur) finansinius reikalavimus, tarp kurių buvo patvirtintas tik 125 597,43 Lt (36 375,53 Eur) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinis reikalavimas. Kitos pareikšto finansinio reikalavimo dalies, sudarančios 4 911 331,46 Lt (1 422 419,91 Eur), tvirtinimo klausimas išspręstas tik Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinis reikalavimas padidintas iki 1 031 241,78 Eur. Dėl to pagrindinė kreditorė iki 2016 m. rugsėjo 7 d. negalėjo pasinaudoti visu jai teisėtai priklausančiu finansiniu reikalavimu, balsuojant kreditorių susirinkimuose. Laikotarpiu iki 2016 m. rugsėjo 7 d. įvyko septyni kreditorių susirinkimai, kuriuose išspręsti visi bankroto procesui reikšmingi klausimai. Sprendimai priimti šių kreditorių balsais: V. P., su V. P. susijusio UAB „GLOBAL PETROLEUM“, V. P. verslo partnerių L. D. ir J. D.. Po 2016 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimai nebuvo šaukiami, išskyrus 2019 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimą, kuris sušauktas vykdant teismo įpareigojimą, tačiau jame jokie sprendimai nepriimti. Tokiu būdu, pagrindinis kreditorius buvo de facto (liet. faktiškai, iš tikrųjų) nušalintas nuo su bankroto procedūromis susijusių klausimų sprendimo. Dėl administratoriaus neveiklumo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2016 m. sausio 21 d. kreipėsi bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl leidimo atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, prašymas tenkintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi. Atlikusi patikrinimą, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2016 m. birželio 9 d. pateikė pareiškimą dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Klausimas dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑1624‑553/2018. UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, tačiau pripažinta egzistuojant teisinį pagrindą ginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teises kitais pažeistų teisių gynybos būdais. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties 52 punkte konstatuota, jog UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo po to, kai 2012 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012. Be to, tos pačios nutarties 72 punkte taip pat konstatuota, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“, jau esant faktiškai nemokiai, tarp jos, atstovaujamos direktoriaus V. P., ir UAB „GLOBAL PETROLEUM“, susijusio su tuo pačiu V. P., buvo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai. Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryti keturių komercinių patalpų ir vieno buto pirkimo–pardavimo sandoriai, pagal kuriuos UAB „Naujoji Vaišvydava“ perleido nekilnojamąjį turtą UAB „GLOBAL PETROLEUM“ už mažesnę nei rinkos kainą. Už patalpas iš viso gauta 564 769,85 Lt (163 568,65 Eur), kai jų rinkos vertė siekė 872 963,48 Lt (252 827,70 Eur), t. y. tokiu būdu UAB „Naujoji Vaišvydava“ neteko turto už 308 193,63 Lt (89 259,04 Eur). Tokiu būdu buvo pažeistos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kaip nemokios įmonės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai. Ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į nurodytas teismų procesiniuose sprendimuose prejudicines aplinkybes, administratorius turėjo imtis veiksmų ginčyti tokius bankrutavusiai įmonei nenaudingus sandorius, tačiau atitinkami veiksmai nebuvo atlikti. Ieškovė, kaip pagrindinė kreditorė siekė, kad klausimas dėl šių sandorių ginčijimo būtų sprendžiamas kreditorių susirinkime, tačiau šis klausimas nebuvo pateiktas svarstyti. Vietoj to, kad imtųsi veiksmų nuginčyti įmonei nenaudingus sandorius, administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos. Kauno apygardos teismas priėmė 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo pripažino UAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklą pasibaigusia. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Administratorius vengė imtis veiksmų žalai išreikalauti. Ieškovė įrodinėja, kad, sudarant ginčijamus sandorius (prieš 2012 m. gruodžio 27 d.) UAB „Naujoji Vaišvydava“ turėjo daug kreditorių, kurių reikalavimai vėliau buvo patvirtinti bankroto byloje, o ginčijamasi sandoriais, kurių šalys neprivalėjo sudaryti, buvo realiai pažeistos UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių teisės. Ginčijamų sutarčių kaina sudaro 302 728,85 Lt (87 676,34 Eur), o jomis perleisto turto vertė 543 337,89 Lt (157 361,53 Eur), t. y. disproporcija tarp jų yra 240 609,04 Lt (69 685,19 Eur). Tai reiškia, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ prarado turto už 69 685,19 Eur. Bankroto proceso metu liko nepatenkinta 73 522,93 Eur antros eilės kreditorinių reikalavimų ir 1 767 638,64 Eur trečios eilės kreditorinių reikalavimų. UAB „Naujoji Vaišvydava“ valdymo organai ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo, jog UAB „Naujoji Vaišvydava“ nepajėgs atsiskaityti su visais savo kreditoriais dėl blogos finansinės padėties. Ginčijamus sandorius UAB „Naujoji Vaišvydava“ vardu sudarė direktorius V. P.. Tuo metu 60,33 procentus atsakovės akcijų valdė V. P. kartu su sutuoktine V. P., todėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ ir atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Ieškovė taip pat nurodo, kad apie tai, jog ginčijami sandoriai pažeidžia jos, kaip UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorės teises, sužinojo teismams išsprendus klausimą dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto tyčinio, kuriose yra nustatytos esminę reikšmę turinti aplinkybės apie UAB „Naujoji Vaišvydava“ tapimą faktiškai nemokia prieš ginčijamų sandorių sudarymą, be to, įmonės administratorius nesiėmė veiksmų dėl sandorių nuginčijimo, dėl ko tokią teisę įgijo ieškovė.

Atsakovė UAB „GLOBAL PETROLEUM“ su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė 1 031 241,78 Eur reikalavimą iš BUAB „Investicinių projektų vystymo grupė“ nupirko už 100,00 Eur. Nei vieno kreditorių susirinkimo sprendimo nei ieškovė, nei jos teisių perleidėja BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ neskundė, nors visuose juose dalyvavo, todėl nuo spręstų klausimų nušalinta nebuvo. UAB „Naujoji Vaišvydava“ nemokumo klausimas du kartus buvo nagrinėjamas ir sprendžiamas teismuose pagal BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, pateiktus prašymus. Teismai procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, civilinė byla Nr. B2-3248-273/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis, civilinė byla Nr. 2-293/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, civilinė byla Nr. B2-1694-510/2012) nustatė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ yra moki. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2‑83‑264/2018) įvertino šias aplinkybes (nutarties 47 punktas), nurodydamas, kad teismų sprendimai šiuo klausimu turi prejudicinę galią. 2016 m. sausio 21 d. BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl leidimo atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kuris buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi. Atlikusi patikrinimą, BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 2016 m. birželio 9 d. pateikė pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismas dėl šio pareiškimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018. Šiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės turi prejudicinių faktų galią šioje byloje. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties 52 ir 72 punktuose ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 58 punkte nustatyta, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo 2013 m. pradžioje. Tame pačiame 72 punkte teismas nustatė, kad būdama nemokia, t. y. nuo 2013 m. pradžios, įmonė perleido tris nekilnojamojo turto objektus: 1) pagal 2013 . rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1780; 2) Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1868-221/2013, patvirtinus taikos sutartį; 3) pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1799. Teismas nurodė, kad minėti pirkimo pardavimo sandoriai buvo atlygintiniai, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaityta su banku, Valstybine mokesčių inspekcija, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog šiais sandoriais buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis. Teismas sprendė, kad vien sandorių šalių tarpusavio ryšių identifikavimas nesudaro pagrindo konstatuoti sandorių neteisėtumo ir žalos kreditoriams. Ieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kaina iš esmės nesiskyrė nuo jų rinkos vertės. Vertinant perleistų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainos atitikimą jų rinkos vertei, objektyviausia pardavimo kainas būtų lyginti su kitų nekilnojamojo turto objektų tame pačiame daugiabučiame name kainomis, kuriuos UAB „Naujoji Vaišvydava“ pardavė trečiosioms šalims. Kaip netiesioginį ginčijamų sandorių kainų atitikimo rinkos vertei įrodymą galima nurodyti ir perleistų objektų dabartinę rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kuri yra iš esmės mažesnė už ieškovo nurodytas vertes ginčijamų sandorių sudarymo dienai. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pritarė Kauno apygardos teismo išvadai, kad turto pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti su susijusiu asmeniu, tačiau jie buvo atlygintiniai, jų kaina iš esmės atitiko rinkos kainą, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaityta su banku, VMI. Atsakovė taip pat nurodo, kad byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ieškovė įrodinėjo ieškinio pagrindą šioje byloje sudarančias aplinkybes, todėl įrodinėjimo dalykas abejose bylose yra tas pats. Netgi įrodymai, kuriuos ieškovė pateikė šioje byloje, įskaitant eksperto išvadą, yra tie patys, kurie buvo naudoti procese dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Jokių papildomų įrodymų ieškovė nėra pateikusi. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami tyčinio bankroto klausimą, nustatė faktines nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo aplinkybes, paneigiančias aukščiau nurodytas actio Pauliana taikymo sąlygas, t. y. paneigiančias kreditorių teisių pažeidimą ir ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą. Be to, likvidavus BUAB „Naujoji Vaišvydava“, pasibaigė jos prievolė ieškovei ir kitiems kreditoriams, todėl ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į skolininką. Atsakovė nurodo ir tai, kad šiuo atveju ieškovė apie tariamą teisės pažeidimą sužinojo daug anksčiau, negu ji nurodo ieškinyje, t. y. 2014 m. liepos 18 d., todėl yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios ir išregistruotos UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvusi nemokumo administratorė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ su pareikštais reikalavimais nesutinka, kurie yra pateikti praleidus ieškinio senaties terminą, todėl prašo juos atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos, nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi, t. y. šiai dienai atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydava“ yra pasibaigusi, išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro. Be to, visi ieškovės ieškinyje išvardinti klausimai ir nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos teismuose nagrinėjant ieškovės pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju ieškovė nėra pateikusi jokių papildomų argumentų, tik atkartoja aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė pareiškimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurie UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto procese jau ne kartą buvo nagrinėjami priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose, tame tarpe ir ieškovės pateikti įrodymai susiję su ginčo sandoriais parduoto turto verte. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Visi įmonės dokumentai ieškovei buvo pateikti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 10 d., t. y. per 3 mėn. laikotarpį, kurį teismas skyrė patikrinimui atlikti. Kaip teismui pateiktame ieškinyje nurodo pati ieškovė, Kauno apygardos teismui 2016 m. birželio 9 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. ieškovė jau buvo susipažinusi su visais BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentais ir visi duomenys, kuriais yra grindžiamas jos ieškinys, jai jau buvo žinomi.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas su pareikštais reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad BUAB „Naujoji Vaišvydava“ sudarė ginčo sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, t. y. prieš įmonės bankroto iškėlimą sudaryti ginčo nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai nebuvo privalomi nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą. Tuo tarpu ginčijamus sandorius sudariusi BUAB „Naujoji Vaišvydava“ privalėjo suvokti, kad jie padarys žalos ne tik UAB „Naujoji Vaišvydava“, bet ir jos kreditoriams. Tiek atsakovė, tiek UAB „Naujoji Vaišvydava“ neginčijamai žinojo, kad tokie veiksmai, perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą, pažeis kitų kreditorių teises, t. y. tokie jų veiksmai laikyti nesąžiningais kitų kreditorių atžvilgiu. Sudarius ginčijamus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, įmonės turtas buvo perleistas už mažesnę negu rinkos vertę, todėl iš atsakovės turi būti priteisiamas skirtumas susidaręs tarp turto rinkos vertės ir sandoriuose nurodytos kainos.

Ieškinys atmetamas

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ su UAB „Global Petroleum“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoris, kuriais: už 30 004,05 Eur (103 598,00 Lt) perleido nekilnojamąjį turtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); už 24 328,80 Eur (84 002,48 Lt) perleido nekilnojamąjį turtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); už 33 343,48 Eur (114 128,40 Lt) perleido nekilnojamąjį turtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelta bankroto byla, kurioje Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. (civilinė byla B2-38-264/2019) priėmė sprendimą pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto. Ieškovė, BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis ginčo turto pardavimo sutartis ir taikyti restituciją – priteisti iš UAB „Global Petroleum“ 69 685,19 Eur. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ neprivalėjo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto sandorių, be to, abi žinojo, jog ginčijami sandoriai pažeis UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių, tame tarpe ir ieškovės teises bei interesus, o turtą įsigijęs asmuo nėra sąžiningas, todėl sandoriai turi būti panaikinti actio Pauliana pagrindu.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018). Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 ir jos 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos tokios actio Pauliana pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: pirma, actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; antra, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Nurodyti išaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog visais atvejais taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatyta, kad dėl ginčijamų sandorių pasikeitė skolininko mokumas. Kitaip tariant, kreditorius turi įrodyti, jog ginčijami sandoriai yra turtinio pobūdžio, ir būtent dėl šių sandorių sudarymo skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Ieškovė įrodinėja, kad ji, kaip BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, sudariusį actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius.

Kreditorė, įrodinėdama neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į bankrutavusią įmonę, remiasi Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2‑83-264/2018, kurioje konstatuota, kad trečios eilės kreditoriaus BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinis reikalavimas, siekiantis apie 868 055,55 Eur (3 mln. Lt), susidarė už atliktus statybos darbus bei 30 381,94 Eur (105 000,00 Lt) negrąžinta iki 2009 m. paskolos suma.

  Pažymėtina, kad iškėlus UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, 2014 m. liepos 16 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe kreditorės UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinis reikalavimas. Byloje ginčas, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto proceso metu BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas, nekyla, atsakovė neginčija šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė yra įrodžiusi, kad jos skolininkės UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Ta aplinkybė, kad teismo sprendimu UAB „Naujoji Vaišvydava“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, taip pat, teismo vertinimu, nepaneigia kreditoriaus reikalavimo teisės.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Ieškovė, įrodinėdama faktą, kad sudarant ginčijamus sandorius UAB „Naujoji Vaišvydava“ buvo faktiškai nemoki, remiasi įsiteisėjusiu teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018. Ieškovės teigimu, bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismo nutartyje konstatuota, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ faktiškai nemokia tapo po to, kai 2012 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-865-601/2012, kuriuo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ naudai priteista skola iš UAB „Naujoji Vaišvydava“ už jo vystyto nekilnojamojo turto projekto statybos darbus. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties 52 punkte konstatuota, kad tuometinio UAB „Naujoji Vaišvydava“ vadovo 2013 m. spalio 31 d. kreipimasis į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei buvo pavėluotas. Šios Kauno apygardos teismo nustatytos aplinkybės, ieškovės teigimu, laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Sutiktina su ieškovės argumentais, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 palikta nepakeista, bankroto nepripažino tyčiniu. Byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai vertino įmonės sandorių, tame tarpe ir šioje byloje ginčijamų, sudarymo aplinkybes. Be to, tiek sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, tiek šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys. Aplinkybės, sudarančios pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu – dėl įmonės sudarytų sandorių naudingumo ir asmenų, sudarius sandorius sąsajų, sudaro ir šios bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimo dalyką.

Net ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

Įsiteisėjusiais teismų sprendimuose, teismai pasisakę, kad nepaisant to, jog sandoriai buvo sudaryti su susijusiu asmeniu (UAB „Global Petroleum“), tačiau įvertino, kad sandoriai buvo atlygintiniai, taip pat, kad jų kaina iš esmės atitiko rinkos kainą, kad atsakovės gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaityta su banku, VMI, ir dėl to padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti jog šiais sandoriais buvo kryptingai siekiama dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Taip pat spręsta, kad vien sandorių šalių tarpusavio ryšių identifikavimas nesudaro pakankamo pagrindo nei konstatuoti jų (sandorių) neteisėtumo (tyčinio bankroto aspektu), nei sukeltos žalos kitiems kreditoriams masto.

Teismo vertinimu, ieškovė, dalyvavusi procese dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, savo teisę ginčyti teismo konstatuotus faktus, susijusius su sandorių sudarymo aplinkybėmis, jų naudingumu, jau yra įgyvendinusi, todėl šioje byloje sprendžiant dėl ginčijamų sandorių įtakos įmonės nemokumui ar kreditorių teisių pažeidimui, konkrečios aplinkybės, susijusios su įmonės sandorių sudarymu, nemokumo momento nustatymu, privalomumu sudaryti sandorius, kreditorių teisių pažeidimo negali būti kvestionuojamos. Taigi teismas laiko, kad pareigą įvertinti bankrutavusios įmonės finansinę padėtį, įvertinti sandorius, jų sudarymo aplinkybes, asmenų, sudariusių sandorius sąsajas bei nustatyti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl kreditorių teisių pažeidimo atliko teismas, nagrinėjęs tyčinio bankroto klausimą.

 Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys yra laisvos sudaryti įstatymams neprieštaraujančius sandorius. Nereikalingo įmonės veikloje turto realizavimas už rinkos kainą galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartas. Įvertinus civilinėje byloje Nr. B2-38-264/2019 nustatytus faktus, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“, būdama faktiškai nemoki, ginčijamais sandoriais sumažino savo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pažeisdama ieškovės teises.

Dėl ieškinio senaties termino

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.).

Ieškovė teigia, kad apie tai, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos kaip BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorės teises, sužinojo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018, išsprendus klausimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Ieškovė nurodo, kad, išsprendus klausimą dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ji kreipėsi į bankroto administratorių dėl ginčijamais sandoriais pažeistų BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių teisių gynimo, tačiau bankroto administratoriaus vengimas ginti kreditorių teises, įgalino ieškovę reikšti šį ieškinį.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ginčo sandoriai sudaryti laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. birželio 20 d. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nustatyta, kad iškėlus UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, tame tarpe BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, sąrašas. Taigi, nuo šios dienos įmonės kreditorius įgavo teisę susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais, taip pat, manydamas, kad bankrutavusios įmonės sandoriai yra neteisėti, galėjo reikšti atitinkamus reikalavimus, neatsižvelgdamas į įmonės bankroto administratoriaus poziciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-330/2019).

Pažymėtina, kad tiek kreditorius, iš kurio reikalavimo teisę perėmė ieškovė, tiek ir perėmusi reikalavimo teisę ieškovė aktyviais veiksmais realizavo savo teises bankroto byloje. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-323-413/2016 (šiuo metu Nr. B2-38-264/2019) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ leista atlikti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, taip pat ieškovė, aktyviai dalyvaudama bankroto procese, ne kartą, motyvuodama administratoriaus neveikimu, inicijavo įmonės bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimus, kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankrotą tyčiniu, kuriame kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių įvardijo įmonės nemokumo būseną, šios bylos ginčo sandorių nenaudingumą, jų įtaką atsiskaitymams su kreditoriais, sandorių šalių sąsajas. Šios, byloje nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ apie ginčijamus sandorius, jų sudarymo aplinkybes turėjo galimybę suvokti per teismo suteiktą trijų mėnesių susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais terminą.

CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje B2-323-413/2016 (šiuo metu Nr. B2-38-264/2019) UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje pradinė kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pakeista naująja kreditore (ieškovė) UAB „Šančių prekybos centras“ su 1 031 241,78 Eur finansiniu reikalavimu, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių.

Kita vertus, sutiktina atsakovės argumentais, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimas, kreditorei negalėjo sutrukdyti įgyvendinti teisę reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu. Kaip jau minėta, ieškovė, pateiktą pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo grindė aplinkybėmis, kurios sudaro ir šios bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimo dalyką. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovei nebuvo jokių kliūčių ginti savo teises reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad šiuo atveju atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą: ieškovė buvo aktyvi UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto procese ir siekė, kad dėl įmonės bankroto kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ieškovė siekė, jog BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių interesus apgintų administratorius, kuris vengė tai padaryti; vien bankroto administratoriaus pasyvumo nulemtas ieškinio padavimo momentas neturėtų tapti kliūtimi teisingumui vykdyti, jeigu pasitvirtintų ieškinio reikalavimų pagrįstumas; ieškovės pareikšti reikalavimai susiję su UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto procedūromis, nes patenkinus ieškinį iš priteistų sumų būtų dengiami bankrutavusios įmonės kreditorių, įskaitant valstybę, finansiniai reikalavimai; būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra; BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriai turi teisėtą interesą į jiems padarytos žalos atlyginimą; formalus senaties termino praleidimas neturėtų tapti kliūtimi teisingumui vykdyti. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais ir pažymi, kad svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir užkirto kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises (CK 1.131 straipsnis).

Teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas buvo praleistas (beveik tris metus) dėl pačios kreditorės veiksmų (neveikimo), netinkamo savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Minėta, kad teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ leista atlikti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, taip pat teismas suteikė trijų mėnesių terminą susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos peržiūrėti atsakovės sudarytus sandorius ir apsispręsti dėl jų ginčijimo. Ieškovė, susipažinusi su UAB „Naujoji Vaišvydava“ finansiniais dokumentais, nusprendė savo teises ginti pateikdama pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tuo tarpu teisę reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu įgyvendino tik 2019 m. birželio 20 d., t. y. iš esmės daugiau nei po trejų metų laiko tarpo nuo susipažinimo su įmonės dokumentais.

 Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, toks ieškinio pareiškimas nuo dokumentų gavimo dienos nelaikytinas pakankamai operatyviu, ypač įvertinus byloje esančius duomenis apie tai, kad, kreditorė turėjo pakankamą laiką apsispręsti ir pasirinko kitą teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, kad bankroto byloje kreditorei (ieškovei) teismų procesiniuose dokumentuose buvo pateikti išaiškinimai, kad manant, jog administratorius nepagrįstai atsisako ginti kreditorių teises ginčydamas nenaudingus bendrovei sandorius, kreditorius turi teisę pareikšti tokį ieškinį savarankiškai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas, galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d.), taip pat, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo ginčijamų sandorių pagrindu priskirtinas būtent kreditorei, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), teismas sprendžia, jog ieškinio senaties termino šiuo atveju atnaujinti pagrindo nėra.

Įvertinus visas nustatytas termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl ieškinio senaties termino pabaiga taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei UAB „GLOBAL PETROLEUM“ yra pagrindas priteisti jos bylą nagrinėjat turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje yra pateikusi įrodymus, kad ji iš viso turėjo 5 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (reg. Nr. DOK‑31227; DOK-36596).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos).

Atsakovės pateiktose dokumentuose nėra detalizuotos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iš byloje esančių teismas nustatė, kad atsakovė į bylą yra teikusi atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, tripliką, taip pat rengusi kitus procesinius dokumentus, o jos atstovas yra dalyvavęs teismo posėdžiuose, todėl teismas sprendžia, kad remiantis Rekomendacijose nustatytais bylinėjimosi išlaidų maksimaliais dydžiais ir nustatytais kriterijais, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis (išskyrus 300,00 Eur išlaidų, kurios susidarė už dalyvavimą teismo posėdyje, kitoje byloje Nr. e2-18528-1107/2019), todėl jos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovės.

Atsakovė byloje taip pat yra apmokėjusi teismo eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas – 150,00 Eur (reg. Nr. DOK-4923), todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos taip pat yra priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai, iš viso atsakovės naudai iš ieškovės priteisiama 5 150,00 Eur (5 300,00 Eur – 300,00 Eur + 150,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje turėjo 91,13 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, atmetus ieškinį, yra priteisiamos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GLOBAL PETROLEUM“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 5 150,00 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 91,13 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 13 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas