Civilinė byla Nr. 2-1315/2012

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2012 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SRS Servisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties dalies, kuria nutarta atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SRS Servisas“ įmokėtą 41 208,70 Lt sumą palikti Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje apeliacine tvarka apskųstu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimu netenkintai ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-587-527/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SRS Servisas“ dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kur tretieji asmenys – If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, akcinės bendrovės „Lėvuo“ ir „Lietuvos draudimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Aon Baltic“, „Togilas“ ir MAXIMA LT.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (c. b. 2-587-527-2012, 5-11 b. l., 1 t.) atsakovui UAB „SRS SERVISAS“, kurį patikslinęs (c. b. 2-587-527-2012, 5-13 b. l., 3 t.), prašė: priteisti iš atsakovo 181 685,03 Lt nuostolių atlyginimo (172 283,03 Lt draudimo išmokos bei 9 402 Lt civilinės atsakomybės ir žalos nustatymo išlaidų); 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimipatenkino ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė areštuoti atsakovo UAB „SRS Servisas“ turtą 181.685,03 Lt sumai (c. b. 2-587-527-2012, 146-147 b. l., 1 t.).

Atsakovui įmokėjus į depozitinę sąskaitą ieškovo ieškiniu reiškiamų reikalavimų dydžio įnašą (181 685,03 Lt), Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi (c. b. 2-587-527-2012, 174 b. l., 1 t.) panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apygardos teismas 2012 vasario 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir: priteisti ieškovui iš atsakovo 128 814,5 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 576 Lt žyminio mokesčio bei 4 219 Lt advokato pagalbos išlaidų; priteisti iš ieškovo UADB ,,ERGO Lietuva“ trečiajam asmeniu atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS filialą“, 122,21 Lt advokato pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB ,,SRS SERVISAS“ valstybei 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti iš ieškovo UADB ,,ERGO Lietuva“ valstybei 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (c. b. 2-587-527-2012, 185-196 b. l., 4 t.).

Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dalį dėl 41 208,70 Lt nuostolių priteisimo, ir šią ieškinio reikalavimo dalį patenkinti visa apimtimi, priteisiant iš atsakovo UAB „SRS Servisas“ ieškovui UADB „ERGO Lietuva“ iš viso 170 023,20 Lt (128 814,50 Lt + 41 208,70 Lt); priteisti ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovo ieškovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (15-22 b. l., c. b. 2-587-527-2012, 5-12 b. l., 5 t.).

Atsakovas UAB „SRS Servisas“ 2012 m. kovo 23 d. pateikė teismui prašymą dėl priemonių ieškovo reikalavimų užtikrinimui panaikinimo ir sumokėto įnašo grąžinimo (4-7 b. l., c. b. 2-587-527-2012, 18-21 b. l., 5 t.), kuriuo prašė panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimų šioje byloje užtikrinimui; grąžinti atsakovo į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą ieškovo reikalavimų užtikrinimui įmokėtą įnašą – 181 685,03 Lt arba (jei teismas motyvuotai atmestų atsakovo prašymą dėl viso į teismo specialiąją sąskaitą sumokėto įnašo grąžinimo) panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas priemones ieškovo reikalavimų užtikrinimui; iš atsakovo į teismo specialiąją sąskaitą įmokėto įnašo ieškovui sumokėti 136 609,50 Lt į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT42 7300 0100 0054 2112, esančią banke AB „Swedbank“ pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo šioje byloje dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 128 814,50 Lt nuostolių, 3 576 Lt žyminio mokesčio bei 4 219 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; grąžinti atsakovo į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą ieškovui reikalavimų užtikrinimui įmokėto įnašo likutį – 45 075,53 Lt į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT66 7044 0600 0629 6150, AB SEB banke.

Prašymą atsakovas grindė tuo, kad: (1) ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria netenkinta jo reikalavimo dalis dėl 41 208,70 Lt, todėl būtent šioje dalyje tarp šalių toliau vyksta teisminis ginčas; (2) sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimas patenkintas dėl 128 814,50 Lt, yra neapskųsta, įsiteisėjusi, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą negalės priimti sprendimo, kuris būtų mažiau palankus ieškovui; (3) sprendimu teismas taip pat iš atsakovo ieškovui priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovas, siekdamas kiek įmanoma greičiau įvykdyti įsiteisėjusią sprendimo dalį (mokėtina suma – 136 609,50 Lt), kiek įmanoma labiau sumažinti mokėtinų palūkanų dydį, pateikia šį prašymą dėl į teismo specialiąją sąskaitą sumokėto įnašo grąžinimo. Teismui grąžinus įmokėtą įnašą, atsakovas turės galimybę įvykdyti įsiteisėjusias sprendimo dalis ir ieškovui sumokėti 136 609,50 Lt įsiteisėjusia sprendimo dalimi priteistą sumą. Atsakovas pažymėjo, kad jo įmokėto įnašo tolesnis laikymas specialiojoje teismo sąskaitoje pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, neatitinka šio įnašo paskirties – užtikrinti sprendimo įvykdymą. Atsakovo įmokėto įnašo grąžinimas, pasak jo, neprieštaraus CPK nuostatoms, nepažeis ieškovo interesų, nesukels grėsmės ieškovo apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų, jei tokie apeliacinio teismo sprendimu būtų tenkinami, įvykdymui. Įsiteisėjusia sprendimo dalimi iš atsakovo ieškovui priteistų sumų, viso 136 609,50 Lt, sumokėjimo užtikrinimui, o taip pat apeliaciniu skundu ieškovo reiškiamų reikalavimų, kurių dydis –     41 208,70 Lt, užtikrinimui nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (inter alia, į teismo specialiąją sąskaitą įmokant įnašą ieškovo reikalavimų užtikrinimui), todėl įnašas grąžintinas atsakovui. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir stabili, jis jau ne pirmus metus veikia pelningai, todėl patenkintų ieškovo reikalavimų bei jo reiškiamų reikalavimų bendra suma – 177 818,20 Lt bendrovei nėra didelė, grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus apeliacinio teismo sprendimo įvykdymo neegzistuoja. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad maksimali įmanoma ieškovo reikalavimų suma – 177 818,20 Lt atsakovui nėra didelė. Grėsmės dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies bei apeliacinio teismo sprendimo, jei šis būtų palankus ieškovui, tinkamo įvykdymo nėra, todėl imtis priemonių ieškovo reikalavimų užtikrinimui nėra pagrindo. Šie argumentai, atsakovo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad tolesnis į teismo specialiąją sąskaitą įnešto atsakovo įnašo laikymas ieškovo reikalavimų užtikrinimui yra nepagrįstas, nes: atsakovas siekia įvykdyti įsiteisėjusią sprendimo dalį – sumokėti ieškovui 136 609,50 Lt iš teismo specialiojoje sąskaitoje laikomo įnašo; tolesnis įnašo laikymas teismo specialiojoje sąskaitoje didina atsakovo patiriamas išlaidas, nes atsakovas už kiekvieną dieną iki sprendimo įvykdymo privalo ieškovui mokėti procesines palūkanas; atsakovo įmokėto įnašo dalies, viršijančios pagal įsiteisėjusią sprendimo dalį mokėtiną sumą (45 075,53 Lt), tolesnis laikymas teismo specialiojoje sąskaitoje yra nepagrįstas, nes atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškovo apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų dydis atsakovui nėra didelis, taigi grėsmės dėl šio reikalavimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nėra. Tuo atveju, jei teismas motyvuotai atsisakytų tenkinti šį atsakovo prašymą ir negrąžintų viso į teismo specialiąją sąskaitą įmokėto įnašo, atsakovas prašė išmokėti įsiteisėjusia sprendimo dalimi priteistą 136 609,50 Lt sumą į ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomą atsiskaitomąją (arba kitą ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą), o likusią įmokėto įnašo dalį – 45 075,53 Lt grąžinti atsakovui į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Anot atsakovo, jo finansiniai duomenys patvirtina pakankamai gerą jo turtinę padėtį, panaikina bet kokias abejones dėl atsakovo galimybių įvykdyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui. Ieškovui palankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu jam priteista suma neviršytų ginčijamos sumos dydžio – 41 208,70 Lt, kuri atsakovui neabejotinai nėra didelė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovo UAB „SRS Servisas“ prašymą tenkino iš dalies ir nutarė:

pervesti iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos ieškovui UADB „ERGO Lietuva“ 136 609,50 Lt pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-587-527/2012, iš atsakovo UAB „SRS Servisas“ šioje civilinėje byloje Nr. 2-587-527/2012 (Nr. 2-3713-527/2010) ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti įmokėtų 181 685,03 Lt;

pervesti iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos atsakovui UAB „SRS Servisas“ 3 866,83 Lt iš jo įmokėtų 181 685,03 Lt ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ reikalavimų šioje civilinėje byloje Nr. 2-587-527/2012 (Nr. 2-3713-527/2010) įvykdymo užtikrinimui;

likusią 41 208,7 Lt sumą palikti Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, apeliacine tvarka apskųstų Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimu netenkintai ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.

Teismas, įvertinęs ieškovo paduoto apeliacinio skundo reikalavimus, nustatė, jog ieškovas iš viso siekia prisiteisti iš atsakovo 170 023,2 Lt nuostolių, t. y. 11 661,83 Lt suma savo ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo sumažino. Atsakovas, siekdamas susigrąžinti visą į depozitą sumokėtą sumą, dėl kurios įmokėjimo ir buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pasak teismo, privalo įrodyti, kad jo materialinė padėtis šiuo metu yra tokia gera ir stabili, kad joks ieškinio užtikrinimas nebėra reikalingas ir kad nebeegzistuoja jokia teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika. Anot teismo, atsakovo pateiktas 2011-01-21 – 2011-12 31 laikotarpio balansas įrodo, kad įmonės finansinė padėtis nesudaro pagrindo grąžinti atsakovui įmokėtus į depozitą pinigus, konstatuojant, kad teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė išnykusi. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ilgalaikį turtą sudaro transporto priemonės ir kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai, tačiau duomenų, kad šis ilgalaikis turtas atsakovui priklauso nuosavybės teise, o nėra lizinguojamas, įkeistas ar pan., atsakovas nepateikė. Pasak teismo, neatmestina ir tai, kad minėtas turtas naudojamas atsakovo ūkinėje-komercinėje veikloje, todėl dėvisi, kas sąlygoja minėto turto nuvertėjimą. Taip pat nurodė, jog 996 082,1 Lt trumpalaikio turto sudaro pirkėjų įsiskolinimai, kurie nėra besąlyginis garantas, nes visuomet yra rizika, kad pirkėjai neatsiskaitys. Iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos teismas sprendė, jog 2011 m. atsakovas turėjo 474 332,6 Lt pelno, tačiau vien šis rodiklis, pasak teismo, negali būti pagrindas visiškai tenkinti atsakovo prašymą, tuo labiau, kad į pelną yra įskaičiuojamos sumos, kurių faktiškai bendrovė dar neturi, pvz. pirkėjų įsiskolinimai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo finansiniai duomenys pateikti tik už 2011 m. laikotarpį, todėl nėra galimybės nustatyti jo mokumo šiai dienai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovo 2011 m. sausio 21 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio balanso duomenys, kuriais jis įrodinėja savo gerą materialinę padėtį, dar nebuvo teikti VĮ Registrų centrui, todėl negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas. Teismas sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms, nėra garantijų, kad atsakovas jam sugrąžintus iš depozito pinigus pats įneštų ieškiniui iš dalies patenkinti pagal neskundžiamą ir įsiteisėjusią sprendimo dalį, be to, atsakovo materialinė padėtis iki bylos baigties apeliacinėje instancijoje gali pablogėti. Šių argumentų pagrindu teismas konstatavo, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių turtinės padėties esminį pagerėjimą ir neabejotiną mokumą, stabilią finansinę padėtį atsakovas nepateikė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė, todėl yra pagrindas netenkinti prašymo dalies dėl visų į depozitą įneštų pinigų grąžinimo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kad atsakovas nepatirtų papildomų išlaidų, procesinių palūkanų mokėjimo nuo 136 609,50 Lt sumos, dėl kurios ginčo nėra ir kurią atsakovas sutinka sumokėti, o ieškovas tam neprieštarauja, įvertinus, kad apeliacinės instancijos teismui yra taikomas draudimas priimti apeliantui blogesnį sprendimą, tikslinga leisti atsakovui sumokėti teismo sprendimu priteistą 136 609,50 Lt sumą, pervedant šią sumą tiesiogiai iš depozito į ieškovo sąskaitą. Taip pat teismas nutarė grąžinti atsakovui 3 866,83 Lt įnašo, o likusią įnašo sumą palikti depozitinėje sąskaitoje, teismo vertinimu, tebeegzistuojant rizikai, kad, esant ieškovui palankiai apeliacinės instancijos baigčiai, atsakovas su ieškovu gali neatsiskaityti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas UAB „SRS Servisas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atsakovui grąžinti 41 208,70 Lt sumą jo įmokėtą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą ir nutarta šią sumą palikti Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje apeliacine tvarka apskųstu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimu netenkintai ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti; šioje dalyje priimti naują sprendimą - grąžinti atsakovui UAB „SRS Servisas“ likusią 41 208,70 Lt sumą, įmokėtą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą UADB „ERGO Lietuva“ ieškiniu reikštų reikalavimų užtikrinimui; kitas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties dalis prašo palikti nepakeistas.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl jo geros finansinės padėties, nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja ieškovo apeliaciniu skundu pareikšto reikalavimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo grėsmė.
2. Teismo argumentas, jog atsakovas nepateikė duomenų, ar ilgalaikis turtas jam priklauso nuosavybės teise, o nėra lizinguojamas, įkeistas ar pan., nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja grėsmė ieškovo reiškiamų reikalavimų neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui. Anot apelianto, pateikiami prie atskirojo skundo duomenys patvirtina, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė – 484 824,60 Lt. 202 901,60 Lt yra lizingo sutarčių pagrindu naudojamo turto vertė, taigi nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 281 923,00 Lt, kuri beveik 7 kartus didesnė už ieškovo apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų dydį (41 208,70 Lt). Pasak apelianto, bendrovės veikloje naudojamo turto nusidėvėjimas yra natūralus reiškinys, tačiau vadovaujantis Verslo apskaitos standartuose įtvirtintais reikalavimais, ilgalaikis turtas įmonės finansinių ataskaitų dienai turi būti įvertintas tikrąja verte, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ilgalaikio turto vertė, parodyta finansinėse ataskaitose, neatitinka tikrosios savo vertės.
3. Nėra pagrindo teigti, jog yra grėsmė, kad finansiniuose dokumentuose nurodyti pirkėjai neatsiskaitys su atsakovu – visos nurodytos bendrovės yra jau ilgai veikiančios, didelės, pelningos, stabilios, dėl jų mokumo abejonių nekyla, be to, jos visada laiku atsiskaitydavo su atsakovu. Finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti pirkėjų įsiskolinimai atsakovo bendrovei nėra pradelsti.
4. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neįmanoma nustatyti atsakovo bendrovės finansinės padėties 2012 metais. Atsakovas dėl šiuo metu dar neužbaigtų finansinių operacijų (neišrašytų sąskaitų, negautų mokėjimų ir kt.) negali teismui pateikti tarpinių 2012 m. I ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau į bylą pateikti 2011 m. rodikliai patvirtina itin didelį bendrovės augimą 2011 metais. Anot apelianto, jo turto vertė per paskutinius metus padidėjo beveik tris kartus, per 2011 m. jis uždirbo beveik pusę milijono litų grynojo pelno ir tai yra 3 kartus daugiau nei bendrovė uždirbo 2010 metais. Taigi, atsakovo materialinė padėtis neabejotinai pagerėjo iš esmės ir yra akivaizdu, jog apeliantas negalėjo per tris 2012 metų mėnesius tapti nemokus.
5. Apeliantas pažymi, kad visi į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, yra tinkamai patvirtinti atitinkamus įgalinimus turinčio asmens - atsakovo bendrovės direktoriaus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jų tikrumu. Tai, kad minėti finansinės atskaitomybės dokumentai dar nėra pateikti VĮ Registrų centrui, jokiu būdu nekelia ir negali sukelti abejonių dėl atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų tikrumo, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kuriais būtų ginčijami atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys.
6. Byloje nėra jokių abejonių dėl atsakovo bendrovės mokumo, tiek vertinant pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatyta „mokumo“ sąvoką, tiek vertinant atsakovo bendrovės galimybes įvykdyti ieškovo apeliaciniu skundu reiškiamus reikalavimus. Visi byloje esantys įrodymai, atsakovo pateikti argumentai patvirtina daugiau nei pakankamas atsakovo bendrovės finansines galimybes įvykdyti ieškovo apeliaciniu skundu reiškiamą reikalavimą, jei jis būtų patenkintas.
7. Atsakovas pats savo iniciatyva bei geranoriškai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas kiek įmanoma greičiau ir operatyviau sumokėti ieškovo naudai apeliacine tvarka neapskųsta sprendimo dalimi priteistas sumas, todėl akivaizdu, jog nėra grėsmės, kad atsakovas neįvykdys ieškovo reikalavimų visa apimtimi. Atsakovas imasi veiksmų įvykdyti visus teismo patenkintus reikalavimus netgi anksčiau, nei pats ieškovas imasi atitinkamų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.      1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė negrąžinti atsakovui UAB „SRS Servisas“ jo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėto įnašo dalį – 41 208,70 Lt, skirtą ieškovo UAB „ERGO Lietuva“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 str. 2 d., CPK 148 str. 2 d. redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.). Taigi, pirmiau nurodytoje CPK normoje šalia laikinųjų apsaugos priemonių yra įtvirtinti ir kiti ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdai. Jų paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių atveju yra priverstinai ribojamos atsakovo turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, o ieškinio užtikrinimo kitomis priemonėmis atveju atsakovas bendrąja prasme nepatiria prievartinio pobūdžio apribojimų. Šiuo atveju ieškinio reikalavimams užtikrinti naudojamos paties atsakovo pasirinktos priemonės, kurias jis gali pasirinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2011).

Nurodyti laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo būdai (piniginė įmoka, laidavimas, turto įkeitimas) yra lygiaverčiai pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, kadangi ieškovas ieškiniu prašo materialaus interesų patenkinimo (piniginės kompensacijos), o atsakovui įmokėjus į teismo specialiąją sąskaitą ieškinio dydžio piniginę įmoką, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tokio teismo sprendimo įvykdymas yra garantuotas. Pažymėtina, kad siekiant, jog pinigų sumos įmokėjimas į teismo specialiąją sąskaitą būtų panaikintas, o įmokėti pinigai būtų grąžinti atsakovui, būtina nurodyti faktines aplinkybes, kurios pasikeitė per laikotarpį nuo laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo (įmokos pritaikymo) iki prašymo pateikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-204/2007).

Nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas jo turtui, tačiau, atsakovui įmokėjus įmoką į teismo depozitinę sąskaitą, teismo nutartimi areštas buvo panaikintas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs vieną iš alternatyviųjų atsakovo prašymų – prašymą grąžinti visus į depozitą įneštus pinigus, sprendė, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, atsakovas nepateikė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė, todėl jo prašymo netenkino. Teismas, išnagrinėjęs antrąjį alternatyvųjį atsakovo prašymą negrąžinus jam visos į depozitą įmokėtos sumos, teismo priteistą 136 609,50 Lt sumą įmokėti į ieškovo sąskaitą, kad atsakovui nereikėtų mokėti 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo šios sumos, o likusius 45 075,53 Lt grąžinti atsakovui, nutarė tokį atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir pervesti teismo sprendimu priteistą 136 609,50 Lt sumą  tiesiogiai iš depozito į ieškovo sąskaitą, ir atsakovui grąžinti tik 3 866,83 Lt į depozitą sumokėto įnašo. Likusios į depozitą įmokėtos sumos (41 208,70 Lt) teismas nusprendė atsakovui negrąžinti, padaręs išvadą, kad tebeegzistuoja rizika, jog esant ieškovui palankiai apeliacinės instancijos baigčiai, atsakovas gali neatsiskaityti su ieškovu. 

Atsakovas UAB „SRS Servisas“, nesutikdamas su sprendimu negrąžinti jam į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos įmokos dalies, o būtent 41 208,70 Lt, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl jo finansinės padėties, nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja ieškovo apeliaciniu skundu pareikšto reikalavimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo grėsmė.

Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar ieškinio reikalavimo suma yra didelė konkrečiam atsakovui, lyginant šią sumą su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Tokiu atveju didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Kaip matyti iš pateiktos bylos dalies, atsakovas UAB „SRS Servisas“ savo prašymui pagrįsti pateikė bendrovės 2011 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (8-10 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė išvadą, jog įmonės balansas patvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis minėtu laikotarpiu nesudaro pagrindo grąžinti atsakovui įmokėtus į depozitą pinigus, konstatuojant, kad teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė išnykusi.

2011 m. balanse nurodyta, jog konkrečiam atsakovui UAB „SRS Servisas“ turto vertė yra 2 044 122,50 Lt, iš kurių materialus turtas (transporto priemonės, kita įranga, įrankiai ir įrenginiai, kitas materialus turtas) yra 477 109,20 Lt vertės. Pažymėtina, kad bendrovė neturi nei žemės, nei pastatų su statiniais. Taip pat į turto vertę yra įtrauktos per vienerius metus gautinos sumos, kurios sudaro 1 004 612 Lt (iš jų 996 082,10 Lt sudaro pirkėjų įsiskolinimai). Taigi, kitas trumpalaikis atsakovo turtas yra 554 685,90 Lt vertės.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos duomenis, pažymėjo, jog atsakovas nėra pateikęs duomenų, įrodančių, jog balanse nurodytas ilgalaikis turtas nėra lizinguojamas, įkeistas ar pan., be to, balanse nurodyti pirkėjų įsiskolinimai, pasak teismo, nelaikytini besąlyginiu garantu, kadangi yra rizika, jog pirkėjas neatsiskaitys. Atsakovas, ginčydamas šias teismo išvadas, prie atskirojo skundo pateikė pranešimą (38 b. l.), kad jis ilgalaikio turto 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo 484 824,60 Lt, iš kurio 202 901,60 Lt vertės turtas yra lizinguojamas. Pasak apelianto, nėra pagrindo teigti, jog yra grėsmė, kad finansiniuose dokumentuose nurodyti pirkėjai su juo neatsiskaitys, nes visos bendrovės yra jau ilgai veikiančios, didelės, pelningos, stabilios, dėl jų mokumo abejonių nekyla, be to, jos visada laiku atsiskaitydavo su UAB „SRS Servisas“. Šiam argumentui pagrįsti apeliantas taip pat pateikė jo paties surašytą pranešimą apie pirkėjų įsiskolinimus (37 b. l.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nėra pateikęs pranešimuose nurodytos informacijos teisingumą patvirtinančių objektyvių duomenų. Kadangi pranešimai yra surašyti paties atsakovo vardu, nėra pagrindo juos laikyti nešališkais, t. y. neabejotinai patvirtinančiais jose nurodytos informacijos tikrumą. Taip pat pažymėtina, kad pats atsakovas teigia, jog balanse nurodyti pirkėjų įsiskolinimai dar nėra pradelsti, todėl jie negali būti laikomi realiu (jau egzistuojančiu) atsakovo turtu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vertinant atsakovo finansinę padėtį, privalu įvertinti ir atsakovo įsipareigojimų mastus bei jų santykį su turimu realiu turtu. Kaip matyti iš balanso, atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudaro 1 365 537,80 Lt, iš kurių 947 935,70 Lt - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ir kurie palyginus su praėjusiais finansiniais metais padidėjo 378 784,80 Lt. Lyginant su bendrovės turimu turtu, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis beveik siekia atsakovo turimo materialaus turto ir trumpalaikio turto (atskaičius per vienerius metus gautinas sumas) vertę. Taigi, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, išlieka rizika, jog atsakovas gali neįvykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą ir 41 208,70 Lt apimtyje.

Nors apeliantas teigia, jog jo turto vertė per paskutinius metus padidėjo beveik tris kartus, per 2011 m. jis uždirbo beveik puse milijono Lt grynojo pelno, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, nes tai nepaneigia jau aukščiau nustatyto fakto, kad net ir pagerėjus atsakovo padėčiai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, jo finansinė padėtis 2011 metais nebuvo gera. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo materialinė padėtis iki bylos baigties apeliacinėje instancijoje gali pablogėti.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad jo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, yra tinkamai patvirtinti atitinkamus įgalinimus turinčio asmens – atsakovo bendrovės direktoriaus, todėl yra pagrindas jais vadovautis, nors jie ir nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui. Pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, jog šie duomenys gali būti nuginčijami. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti skaičiai nebuvo ginčo objektas, todėl buvo pagrindas į juos atsižvelgti.

Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi dėl aukščiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarytos aukščiau, išvados. 

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdo – įmokos į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjimo taikymą, ir klausimą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Alė Bukavinienė

                                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                                 Donatas Šernas