Civilinė byla Nr. e2A-94-460/2024

    Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01374-2022-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11;

 (S)

    3.1.7.13; 3.3.1.18.1

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 1 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūras“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos ,, M., G. ir partneriai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mūras“ dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė advokatų profesinė bendrija „M., G. ir partneriai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė ieškovei priteisti iš atsakovės UAB „Mūras“ 700,89 Eur skolą, 6 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mūras“ 2013 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. A-2013/154 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo veikti kaip atsakovės atstovė bei teikti atsakovei šias teisines paslaugas: teikti teisines konsultacijas, rengti procesinius dokumentus, atstovauti, atlikti procesinius veiksmus, o atsakovė įsipareigojo suteikti dokumentus ir informaciją, būtiną sutarčiai vykdyti, sumokėti atlygį už suteiktas paslaugas. Ieškovė teikė teisines paslaugas atsakovei dviejose civilinėse bylose, t. y.: 1) civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Santjana“ ieškinį atsakovei UAB „Mūras“ dėl skolos priteisimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08113-2013-8), kuri buvo išnagrinėta 2014 metais; 2) civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mūras“ ieškinį atsakovei UAB „Santjana“ dėl nuostolių priteisimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1). Tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už teisines paslaugas, kurios buvo teikiamos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mūras“ ieškinį atsakovei UAB „Santjana“ dėl nuostolių priteisimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1) nuo 2015 metų gegužės mėn. Į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1) 2015 m. gegužės 28 d. pateiktas ieškovės atstovo advokato E. M. rengtas ieškovės 2015 m. gegužės 28 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo (prašyme per klaidą nurodyta data – 2014 m. gegužės 28 d.). 2015 m. birželio 12 d. į civilinę bylą pateiktas advokato E. M. rengtas ieškovės prašymas dėl užstato sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2017 m. sausio 17 d. į civilinę bylą pateiktas ieškovės atstovo advokato E. M. rengtas 2017 m. sausio 17 d. ieškovės prašymas dėl eksperto kandidatūros. 2017 m. rugsėjo 12 d. į bylą pateiktas ieškovės atstovo advokato E. M. parengtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Santjana“ ieškovei UAB „Mūras“ 1 401,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą. Kartu su šiuo prašymu į bylą pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai: (i) 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra AMG005 Nr. 1500174 700,89 Eur sumai, (ii) 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra AMG1701 Nr. 005 700,89 Eur sumai; (iii) 2015 m. gruodžio 28 d. vietinio mokėjimo nurodymas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-3-661/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1) galutinai išsprendė bylą ir visiškai patenkino UAB „Mūras“ apeliacinį skundą. Nutartimi priteista ieškovei UAB „Mūras“ iš atsakovės UAB „Santjana“ 700,89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo; priteisė ieškovei UAB „Mūras“ iš atsakovės UAB „Santjana“ 595 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad nors teismui pateiktame prašyme apelianto atstovas prašo priteisti 1401,78 Eur, tačiau jis pateikė duomenis tik apie 700,89 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tenkinti apelianto atstovo prašymo visoje apimtyje nėra pagrindo (nutarties 33 punktas). Ieškovė teigė, kad savuosius sutartinius įsipareigojimus vykdė bei įvykdė tinkamai. Atsakovė iki pat šio ieškinio pateikimo momento už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1) nėra apmokėjusi, t. y. yra neapmokėta 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra AMG1701 Nr. 005 700,89 Eur sumai. UAB „Mūras“ turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš kitos šalies byloje, tačiau nevisiškai apmokėjusi už advokato pagalbą, ji neteko teisės į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš kitos šalies. Ieškovės teigimu, atsakovė 2015 m. gruodžio 28 d. apmokėjo 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AMG005 Nr. 1500174 700,89 Eur sumai, tačiau atsakovė nėra apmokėjusi 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AMG1701 Nr. 005 700,89 Eur sumai. 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra AMG005 buvo išrašyta už šias paslaugas: 2014 m. spalio 14 d. UAB „Mūras“ apeliacinio skundo, 2014 m. lapkričio 6 d. UAB „Mūras“ atsiliepimo į UAB „Santjana“ 2014 m. spalio 15 d. apeliacinį skundą rengimą. 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra AMG1701 Nr. 005 išrašyta už konsultacijas ir susitikimą su ekspertu, rašytinių paaiškinimų teismui dėl ekspertizės parengimą, prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą. Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 28 d. prašymo dėl ekspertizės skyrimo turinio, šiame prašyme taip pat yra išdėstyti ir paaiškinimai dėl ekspertizės. Kadangi 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AMG1701 Nr. 005 atsakovė neapmokėjo, todėl šiai dienai atsakovės skolos dydis yra 700,89 Eur. Išsami ataskaita apie ieškovei suteiktas paslaugas yra nurodyta atsakovei pateiktoje 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje AMG1701 Nr. 005: konsultacijos ir susitikimas su ekspertu, rašytiniai paaiškinimai teismui dėl ekspertizės, prašymas dėl ekspertizės. Paslaugų teikimo trukmė – 5 val. Vilniaus apygardos teismui 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi pasiūlius šalims pateikti nuomonę dėl ekspertizės, 2015 m. gegužės 27 d. įvyko susitikimas ieškovės buveinėje, advokato E. M. su atsakovės vadovu A. Š. ir kitu UAB „Mūras“ darbuotoju dėl ekspertizės skyrimo klausimų. 2015 m. gegužės 28 d. įvyko susitikimas advokato E. M. su ekspertu V. B. E., atsakovės vadovu A. Š. ir kitu UAB „Mūras“ darbuotoju dėl ekspertizės skyrimo klausimų. Į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1) buvo pateikti, be kita ko: (i) ieškovės 2015 m. gegužės 28 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo (prašyme per klaidą nurodyta data – 2014 m. gegužės 28 d.), parengtas ieškovės atstovo advokato E. M.); (ii) ieškovės 2015 m. birželio 12 d. prašymas dėl užstato sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; (iii) ieškovės 2017 m. sausio 17 d. prašymas dėl eksperto kandidatūros; (iv) ieškovės 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Visi minėti procesiniai dokumentai buvo parengti advokato E. M.. Atsakovės pareiga apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas kyla iš Sutarties 2 straipsnio 2 punkto, 3 straipsnio 4 punkto. Juose yra nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei honorarą už teikiamas teisines paslaugas, kaip nurodyta šios Sutartis 3 straipsnyje (Sutarties 2 straipsnio 2 punktas). Atsakovė atsiskaito su ieškove, sumokėdama pateiktoje sąskaitoje nurodytą honorarą. Pasirašydama arba apmokėdama sąskaitą atsakovė patvirtina, kad ieškovė visas paslaugas pagal šią Sutartį suteikė laiku ir tinkamai. Klientas privalo apmokėti ieškovės sąskaitą ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo sąskaitos pateikimo momento (Sutarties 3 straipsnio 4 punktas).

2.       Atsakovė UAB „Mūras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog nors ieškinyje teigiama, kad 2015 m. birželio 12 d. buvo pateiktas advokato E. M. rengtas prašymas, tačiau pastarasis advokato praktiką pradėjo nuo 2016 m. gegužės 6 d. Atsakovės nuomone, ieškovė klaidina teismą. 2014 m. gegužės 28 d. prašymas dėl ekspertizės skyrimo pasirašytas UAB „Mūras“ direktoriaus A. Š.. Nėra duomenų, jog dokumentą rengė advokatas E. M.. Ieškinyje nurodyta, jog 2015 m. gegužės 27 d. UAB „Mūras“ buveinėje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo E. M., tačiau tai netiesa. Byloje nėra įrodymų, jog paslaugas teikė advokatas E. M.. UAB „Mūras“ 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros nepasirašė, nepriėmė ir neapmokėjo, nes sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos nebuvo suteiktos, o už suteiktas paslaugas yra atsiskaičiusi. Atsakovės teigimu, PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, pareiga įrodyti paslaugų suteikimą tenka ją išrašiusiam asmeniui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieškovei advokatų profesinei bendrijai ,, M., G. ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 300556110) iš atsakovės UAB „Mūras“ (juridinio asmens kodas 221372760) 700,89 Eur (septynių šimtų eurų 89 ct) skolą, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (700,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 520 Eur (tūkstančio penkių šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Mūras“ 44,48 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Sprendimo pagrindiniai motyvai: 

3.2.       Teismui nekilo abejonių, jog visos 2017 m. sausio 31 d. ginčo sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos atsakovei buvo faktiškai suteiktos. Ieškovė šią aplinkybę įrodė, pateikdama ieškovės rengtus procesinius dokumentus iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-3-661/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28187-2013-1) medžiagos, taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytojų parodymai.

3.3.       Teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog ginčo sąskaitoje nurodytas teisinių paslaugų užmokestis neatitiktų atliktų darbų apimties. Ši išvada padaryta, be kita ko, įvertinus ieškovės parengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį: 2015 m. gegužės 28 d. prašyme dėl ekspertizės skyrimo kartu pateikti ir UAB „Mūras“ rašytiniai paaiškinimai, procesinis dokumentas yra penkių puslapių apimties; 2017 m. sausio 17 d. prašymas teismui dėl eksperto kandidatūros yra dviejų puslapių apimties. Liudytojas V. B. E. paaiškino, kad pirmą kartą susitikimas vyko iki valandos, antrą kartą – iki pusvalandžio.

3.4.       Teismas pažymėjo, jog šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis šiuo atveju numatė valandinį darbo apmokėjimą, šalys advokato atlygio nesiejo su ginčo suma, nebuvo numatytas maksimalus teisinių paslaugų užmokesčio limitas.

3.5.       Teismas atsakovės atsikirtimus, jog E. M., būdamas advokato padėjėju, neturėjo teisės atstovauti UAB „Mūras“ apeliacinės instancijos teisme, pripažino teisiškai nereikšmingais. Kaip patvirtina bylos medžiaga, iki 2016 m. gegužės 6 d. E. M. tampant advokatu, apeliacinės instancijos teismui teikiamus procesinius dokumentus pasirašė atsakovės vadovas. Pasirašydamas šiuos procesinius dokumentus ir pateikdamas juos teismui, klientas paslaugą priėmė ir ja pasinaudojo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

3.       Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:

4.1.       Atsakovės nuomone, ieškovės 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija AMG1701, Nr. 005, nurodytos „Suteiktos paslaugos „konsultacijos ir susitikimas su ekspertu, rašytiniai paaiškinimai dėl ekspertizės, prašymas dėl ekspertizės“ buvo teiktos išimtinai advokato padėjėjo E. M.. Tokių advokato padėjėjo paslaugų teikimas apeliacinės instancijos teisme draudžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016.

4.2.       Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje, serija AMG1701, Nr. 005 įformintas uždraustų paslaugų teikimas.

2.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:

5.1       Nagrinėjamu atveju atsakovė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo sudarė su advokatų profesine bendrija.

5.2       Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl nekokybiškų paslaugų yra nieko nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad advokato padėjėjas E. M. atstovavo atsakovę apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįsti.

5.3       Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje, serija AMG1701, Nr. 005 įformintas uždraustų paslaugų teikimas, pažymi tai, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors egzistuojančius atsakovės ir advokato padėjėjo E. M. sutartinius teisinius santykius.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4.       Teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

 

5.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

 

Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų priėmimo

 

6.       Apeliantė teismui pateikė rašytinius įrodymus, prie jų papildomai pridėjo išvestinį prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Advokatų Tarybą su pranešimu dėl drausmės bylos iškėlimo ieškovės atstovaujamai advokatei už akivaizdų ir tyčinį teismo klaidinimą ir piktnaudžiavimą teise.

7.       Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

8.       Nagrinėjamu atveju rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo skundą, nurodo naujų motyvų, kodėl jos apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, todėl apeliantės rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami. Nepriėmus apeliantės rašytinių paaiškinimų, nepriimamas ir prie šių paaiškinimų pridėtas išvestinis prašymas.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

 

9.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė advokatų profesinė bendrija „M. G. ir partneriai“ ir atsakovė UAB „Mūras“ 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. A-2013/154. Remiantis šios sutarties 3 straipsnio 1 dalimi, šalys nustatė, jog profesinės bendrijos honoraro dydis už teisines paslaugas yra lygus 400 Lt (115,85 Eur) + pridėtinės vertės mokestis už kiekvieną teisinių paslaugų teikimo valandą. Remiantis šios sutarties 3 straipsnio 4 dalimi, klientas atsiskaito su profesine bendrija, sumokėdamas pateiktoje sąskaitoje nurodytą honorarą. Pasirašydamas arba apmokėdamas sąskaitą klientas patvirtina, kad profesinė bendrija visas paslaugas pagal šią sutartį suteikė laiku ir tinkamai. Klientas privalo apmokėti profesinės bendrijos sąskaitą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sąskaitos pateikimo momento.

 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai leido įsitikinti, kad visos ginčo sąskaitoje nurodytos teisinės paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Atsakovė, nors pripažino dalį šioje sąskaitoje nurodytų paslaugų, jokios užmokesčio dalies neapmokėjo. Teismas nenustatė aplinkybių, jog prašomas priteisti užmokestis neatitiktų advokato atliktų darbų (jų apimties), nurodyto laiko, skirto jiems atlikti, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies, teisinių paslaugų kokybės ar kitų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas, todėl jį tenkino priteisiant ieškovei iš atsakovės 700,89 Eur skolos.

11.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog advokato padėjėjui yra draudžiama teikti teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, o neapmokėtoje 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje AMG1701 Nr. 005 nurodytas paslaugas (konsultacijos ir susitikimas su ekspertu, rašytiniai paaiškinimai dėl ekspertizės, prašymas dėl ekspertizės) atsakovei ieškovės vardu teikė advokato padėjėjas E. M.. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės nuomone, ji neturi pareigos mokėti už suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė įsitikinusi, kad dėl šių priežasčių pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir PVM mokesčio įstatymas) 2 straipsnio 30 dalį, ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje, serija AMG1701, Nr. 005 įformintas uždraustų paslaugų teikimas.

12.       Kaip žinoma, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kokie keliami klausimai apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, spręstina, jog apeliacijos objektą / ribą sudaro du skundžiami klausimai: 1) ar už ieškovės vardu atsakovei teiktas advokato padėjėjo E. M. teisines paslaugas atsakovė turi pareigą sumokėti atlygį; 2) ar pagal PVM mokesčio įstatymą ginčo PVM sąskaita faktūra, serija AMG1701, Nr. 005, yra teisėta. Apeliantė skunde argumentų dėl faktiškai suteiktų paslaugų, jų dydžio PVM sąskaitoje faktūroje, serija AMG1701, Nr. 005, nepateikė, dėl to apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisako.

13.       Apeliacinis teismas pažymi, jog teisinių paslaugų sutartis priskirtina atlygintinų paslaugų rūšiai. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

14.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

15.       Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Remiantis šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.

16.       Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

17.       Teisinių paslaugų (tarp jų – ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo) teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022, 17 punktas).

18.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja esminį šios bylos aspektą, iš esmės lemiantį teisinį bylos rezultatą. Šios bylos specifika ta, kad atsakovė UAB „Mūras“, atstovaujama jos direktoriaus, 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. A-2013/154 su ieškove advokatų profesinė bendrija „M., G. ir partneriai“, kuriai atstovavo seniūnas advokatas V. M.. Žinoma, kad 2014 m. gegužės 29 d. advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“ seniūno advokato V. M. pavedimu Nr. 127 (ieškovės 2023 m. sausio 5 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1) advokato padėjėjui E. M. pavesta advokatų profesinės bendrijos vardu teikti įmonei UAB „Mūras“ teisines paslaugas, numatytas ieškovės ir atsakovės 2013 m. lapkričio 4 d. sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo.

19.       Dera paminėti, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 7 straipsnis).

20.       Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Vis dėlto įstatymas riboja atstovų ratą atskirose civilinio proceso stadijose. Toks ribojimas taikytinas ir advokato padėjėjo teisei veikti apeliacinės instancijos teisme. Šio ribojimo tikslas – užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama aukštesnės kvalifikacijos teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

22.       Akcentuotina, jog sprendžiant dėl teisės į advokato ar advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, kai subjektui teisines paslaugas teikė advokatų kontora, t. y .tuomet, kai su klientu teisinių paslaugų sutartį sudarė advokatų kontora / profesinė bendrija, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-156-403/2018. Toje byloje kasacinis teismas nustatė, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo buvo sudaryta tarp ieškovo ir advokato kontoros, atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ir teismui pateikė advokatas, už atstovavimo paslaugas buvo sumokėta kontoroje dirbusiai advokato padėjėjai, kuri rengė atsiliepimo projektą. Teisėjų kolegija vertino, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atsiskaitė su advokato kontora per advokato padėjėją. Vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėja rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, jį pasirašė ieškovų atstovas advokatas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja, parengdama atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, atstovavo ieškovams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtino teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis, sudaryta tarp klientų ir advokato kontoros, ieškovų atstovas apeliacinėje instancijoje buvo ne advokato padėjėja, bet advokatas, kuris ir pasirašė teismui pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-156-403/2018; 37 punktas).

23.       Plėtodama aptartą kasacinio teismo praktiką, kai teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis sudaryta tarp klientų ir advokato kontoros, teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių. Teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad minėti asmenys (pastaba: advokato padėjėjas, kontoros teisininkas) rengė kai kurių procesinių dokumentų projektus, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atstovavo trečiajam asmeniui. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog išlaidos patirtos ne už advokato, o už advokato padėjėjo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-934/2023).

24.       Kaip anksčiau minėta, nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“, taigi, atsakovės atstovė apeliacinės instancijos teisme buvo minėta advokatų profesinė bendrija „M., G. ir partneriai“, kurią atstovavo (sutartį pasirašė) advokatas V. M.. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą daryti išvadą, kad tuo metu dar advokato padėjėjas teisines paslaugas atsakovei teikė savarankiškai, kaip atstovas pagal pavedimą. Priešingai, byloje esančių dokumentų visumos analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad nurodytas advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėjas veikė ne savarankiškai, bet pasitelktas atsakovei atstovaujančio advokato V. M. tam tikriems darbams, kurių galutinį rezultatą tvirtino būtent advokatas, atlikti. Tai, kad atsakovei atstovaujantis advokatas tam tikras užduotis, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, pavedė atlikti advokatų profesinėje bendrojoje dirbančiam advokato padėjėjui, yra advokatų profesinės bendrijos ir advokato vidinio darbo organizavimo sritis ir specifika. Nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės prašomų atlyginti jai advokato teisinės pagalbos išlaidų, nes byloje esantys duomenys pagrindžia, jog proceso apeliacinės instancijos teisme metu visus ginčo procesinius veiksmus, susijusius su atstovavimu atsakovei, atliko advokatas V. M..

25.       Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad suteiktų paslaugų pobūdis ir apimtis yra pagrįsti prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pridėtais dokumentais. Į bylą taip pat pateikti dokumentai, kad už visas nurodytas teisines paslaugas atsakovė advokatų profesinė bendrija atsakovei pateikė ginčo sąskaitą faktūrą. Taigi ieškovė yra pateikusi tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, faktą ir dydį. Įvertinus ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus kriterijus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai turėtas išlaidas pripažino pagrįstomis visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

26.       Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį ieškovės PVM sąskaitoje - faktūroje, serija AMG1701, Nr. 005 įformintas uždraustų paslaugų teikimas, pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie uždraustų paslaugų teikimą. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovės prievolė apmokėti ieškovei už suteiktas teisines paslaugas kyla iš 2013 m. lapkričio 4 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. A-2013/154, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad ieškovė, o ne advokato padėjėjas veikė kaip atsakovės atstovas visais teisiniais klausimais, nors, kaip anksčiau minėta, pagal vidinę advokatų kontoros tvarką ir sutarties nuostatas (joje nurodyta, kad paslaugas suteikti gali ir advokato padėjėjas), kai kuriuos klausimus sprendė advokato padėjėjas su advokato žinia.

27.       Dėl apeliantės nurodomos teismų praktikos pastebėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą).

28.       Atsakovė apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka priteisimo iš kitos proceso šalies. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų kasacinio teismo nutarčių aplinkybės yra visiškai skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 buvo nustatyta, kad už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme buvo sumokėta advokato padėjėjui, teisinių paslaugų sutartis su advokatu sudaryta nebuvo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 už procesinio dokumento (jo projekto) parengimą buvo sumokėta individualiai įmonei, kuri, remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, negali būti atstove pagal pavedimą, be to, kasatorius nepateikė jokios su individualia įmone sudarytos sutarties dėl teisinių, ar kokių nors kitokių paslaugų teikimo, kurios pagrindu jam galėjo būti suteiktos minėtos paslaugos ir atsirastų pareiga už jas atlyginti. Dėl nurodomų priežasčių apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 ir 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 negali būti laikomos precedentais šioje byloje ir taikomos.

29.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos sutartinei civilinei atsakomybei taikyti sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu, dėl to atsiradę ieškovės nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

30.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

31.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir / ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

32.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnio normos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas).

34.       Pagal Rekomendacijų 1 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.

35.       Teismui konstatavus, kad apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

36.       Byloje nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 633,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą paruošė ieškovės advokatų profesinės bendrijos „M., G. ir partneriai“ advokatė.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 1 633,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, turi būti atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes. Šiuo atveju spręstina, kad ginčo nagrinėjimas ieškovei buvo kasdienis klausimas jos profesinėje veikloje, nes bylinėjimosi išlaidas bylose būtina pagrįsti bei jas detalizuoti. Trečia, nustatant ieškovei suteiktų teisinių paslaugų teisingam užmokesčiui taikytiną dydį, kuris atitinka realiai advokato suteiktų paslaugų vertę, jo darbo ir laiko sąnaudas, pastebėtina, kad byla nebuvo sudėtinga, byloje poreikis dėl specialių žinių reikalingumo nenustatytas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas irgi nenustatytas, teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka. 

38.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 1 000 Eur teisinių paslaugų atlygis yra proporcingas ir realaus, atitinkantis Rekomendacijose nustatytus kriterijus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei advokatų profesinei bendrijai „M., G. ir partneriai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūras“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                       Aušra Maškevičienė