Civilinė byla Nr. e2A-53-826/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00246-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 3.1.10.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3039-1071/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danega“ dėl palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danega“ priešieškinį ieškovei dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UPPS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Danega“ 730,00 Eur palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9137-867/2018 buvo tenkintas jos ieškinys ir jos naudai iš atsakovės priteista skola. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo.

2.       Atsakovė UAB „Danega“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „UPPS.LT“ 134,10 Eur palūkanų ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-219-1025/2018 buvo tenkintas jos ieškinys ir jos naudai iš ieškovės priteista skola.  Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 472,29 Eur kompensuojamų palūkanų ir 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei iš ieškovės priteisė 63,49 Eur kompensuojamų palūkanų ir 195,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

3.1.                      Ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius. Abi šalys yra juridiniai asmenys ir sutartyse nesusitarė dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos. Pažymėjo, jog iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos.

3.2.                      Nurodė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš atsakovės 472,29 Eur kompensuojamų palūkanų (4 809,94 x 8 proc. / 365 dienos x 448 dienos). Palūkanos apskaičiuotos už 448 dienas, t. y. nuo prievolės neįvykdymo termino – 2017 m. balandžio 13 d. iki civilinės bylos Nr. e2-9137-867/2018 iškėlimo teisme dienos – 2018 m. liepos 4 d. Palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikė 2017 m. pirmąjį pusmetį galiojusią Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikytą fiksuotą palūkanų normą, nes pareiga atsakovei mokėti kompensacines palūkanas atsirado 2017 m. balandžio 13 d., t. y. 2017 m. pirmąjį pusmetį. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai 2017 m. pirmąjį pusmetį fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procentų, todėl palūkanų dydis 8,00 proc. (0,00 + 8,00). Atsisakė priteisti ieškovei procesines palūkanas, motyvuodamas tuo, kad iki ieškinio teismui pateikimo momento atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė.

3.3.                      Nurodė, kad yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš ieškovės priteisti 63,49 Eur kompensuojamų palūkanų (5 172,94 x 8 proc. / 365 dienos x 56 dienos). Palūkanos apskaičiuotos už 56 dienas, t. y. nuo ieškovei prievolės mokėti atsakovei atsiradimo momento – 2017 m. balandžio 12 d., iki civilinės bylos Nr. e2-219-1025/2018 iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 6 d. Palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikė 2017 m. pirmąjį pusmetį galiojusią Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikytą fiksuotą palūkanų normą, nes pareiga ieškovei mokėti kompensacines palūkanas atsirado 2017 m. balandžio 12 d., t. y. 2017 m. pirmąjį pusmetį. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai 2017 m. pirmąjį pusmetį fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procentų, todėl palūkanų dydis 8,00 proc. (0,00 + 8,00).

3.4.                      Netenkino atsakovės atstovo advokato prašymo taikyti ieškovei 700,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Paaiškino, jog ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas.

3.5.                      Nurodė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nuo 1 000,00 Eur iki 400,00 Eur. Paaiškino, jog ginčas yra nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių ar tyrimo, jame nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovės prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai suma, nors ir neviršija pagal Rekomendacijas, patvirtintas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, apskaičiuoto šiam atvejui taikytino priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Ieškovė UAB „UPPS.LT“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. tenkinti jos ieškinį visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Šis teisės aktas yra specialus ir taikomas tais atvejais, kai juridiniai asmenys nesusitarė komercinėje sutartyje dėl palūkanų ar jų dydžio. Šiame įstatyme palūkanos nėra skirstomos į kompensuojamas ir (ar) procesines, todėl turi teisę prašyti jas priteisti nuo prievolės atsiradimo momento iki visiškos prievolės įvykdymo. Kasacinis teismas laikosi tokios praktikos. Atsakovė su ja neatsiskaitė pagal du medienos pirkimo–pardavimo sandorius. Teismo sprendimu jai iš atsakovės buvo priteista tik skola. Kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 809,94 Eur sumą, apskaičiuotą už 643 kalendorines dienas (nuo prievolės atsiradimo momento, t. y. 2017 m. balandžio 13 d., iki skolos padengimo momento, t. y. 2019 m. sausio 7 d.). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Tad jos ieškinys dėl palūkanų priteisimo turi būti tenkintas visiškai.

4.2.                      Teismas neteisingai nustatė terminą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti skolą atsakovei. Turėjo būti atsižvelgiama į teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-219-1025/2018 nustatytus prejudicinius faktus. Atsakovės UAB „Danega“ vadovas V. G. patvirtino, kad piniginių lėšų sumokėjimo terminas šalių susitarimu buvo pakeistas iš 2019 m. balandžio 12 d. į vėlesnę datą, t. y. 2017 m. gegužės 31 d. Atsakovė teismui ieškinį pateikė 2017 m. birželio 6 d. Vadovaujantis protingumo principu nėra tikslinga iš jos atsakovei priteisti palūkanas už 6 kalendorines dienas. Atsakovės priešieškinis turėjo būti netenkintinas.

4.3.                      Nepagrįstai teismas sumažino jos prašomas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Jos prašyta priteisti 1 000,00 Eur suma yra protinga. Atstovų išlaidų vienodinimas pažeidžia laisvos rinkos konkurencijos principus, nes jos atstovas nėra valstybės tarnautojas ir neteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Į advokato gaunamo honoraro dydį yra įskaičiuojami privalomi mokesčiai, t. y. 15 procentų gyventojų pajamų mokestis, 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo mokestis, atitinkamo dydžio socialinio draudimo mokestis, darbinės veiklos sąnaudos, skirtos darbo vietai išlaikyti, išlaidų už įvairių registrų suteiktas paslaugas apmokėti, atstovo kvalifikacijai kelti, samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Teisingas atlygis už atliktą darbą yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų vertybių. Šiuo atveju šis principas buvo pažeistas.

5.       Atsakovė UAB „Danega“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nurodė, kad už tai, jog skolininkas naudojasi kreditoriaus pinigais, jis turi mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos, o iškėlus civilinę bylą – procesinės. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas tik palūkanų dydis, kai šalis sieja komerciniai teisiniai santykiai. Palūkanų samprata kildinama iš Civilinio kodekso (toliau – CK), tad jų skirstymas į kompensuojamas ir procesines neeliminuojamas taikant specialųjį įstatymą. Ieškovė pripažino, kad skolą ji sumokėjo iki ieškinio teismui pateikimo momento, tad pagrindo priteisti procesines palūkanas iš jos nebuvo jokio teisinio pagrindo.

5.2.                      Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai nustatė terminą, nuo kada jai atsirado prievolė sumokėti skolą. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-219-1025/2018 nurodyti faktai nėra laikytini prejudiciniais, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo ieškovės prievolės jai įvykdymo termino pradžios nustatymo momentas. Pagal Sutartį ieškovė turėjo jai sumokėti iki sandorio pasirašymo momento, t. y. 2017 m. balandžio 12 d. Šios prievolės ji neįvykdė ir 2017 m. balandžio 21 d. ji buvo sumokėjusi tik 17 790,06 Eur. Sutarties įvykdymo terminas pakeistas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai dydį nuo 1 000,00 Eur iki 400,00 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jei realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų teisingą dydį. Teismas nesikiša į advokato ir jo atstovaujamojo susitarimą dėl honoraro dydžio, bet turi teisę išlaidas sumažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkinti ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis iš dalies dėl palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

9.       Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9137-867/2018 tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Danega“ 4 809,94 Eur. Atsakovė UAB „Danega“ ieškovei UAB „UPPS.LT“ 2019 m. sausio 7 d. SEB banko mokėjimo nurodymu pervedė 5 701,94 Eur. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo. Ieškovė UAB „UPPS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 730,00 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 809,94 Eur sumos, nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo, t. y. nuo 2017 m. balandžio 13 d., iki skolos padengimo, t. y. 2019 m. sausio 7 d.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

10.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė 472,29 Eur kompensuojamų palūkanų, apskaičiuotų nuo prievolės atsiradimo momento iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o procesinių palūkanų nepriteisė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė skolą iki ieškinio teismui pateikimo dienos sumokėjo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai aiškino Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nepagrįstai prašomas priteisti palūkanas išskirstė į kompensuojamas ir procesines. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyt įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). 

12.       Tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

13.       Palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas nustatyta, kad 2017 m. pirmąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentų. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir pagrįstai nustatė 8 procentų dydžio palūkanas (0,00 + 8).

14.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas šiame teisės akte numatytos palūkanos yra priskirtinos kompensuojamoms palūkanoms, todėl gali būti priteisiamos tik iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo sprendimo argumentais. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, kuriame expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtinta, kad pagal šį įstatymą palūkanos priteisiamos tik iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, ieškovė pagrįstai prašė iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 4 809,94 Eur, apskaičiuotą už 643 kalendorines dienas, t. y. nuo prievolės atsiradimo momento, t. y. 2017 m. balandžio 13 d., iki skolos padengimo momento, t. y. 2019 m. sausio 7 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų ieškovei iš atsakovės priteisimo keistina, palūkanų sumą didinant nuo 472,29 Eur iki 730,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl priešieškinio pagrįstumo

15.       Atsakovė UAB „Danega“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „UPPS.LT“ 134,10 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismas priteisė 63,49 Eur kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškovei prievolės mokėti atsakovei atsiradimo momento – 2017 m. balandžio 12 d., iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 6 d. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė jos prievolės atsakovei atsiradimo momentą, nes iš civilinės bylos Nr. e2-219-1025/2018 duomenų matyti, jog šalys buvo susitarusios, kad prievolė sumokėti pinigus yra atidedama 2017 m. gegužės 31 d. Teismas šiomis faktinėmis aplinkybėmis nesivadovavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vis dėlto ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą).

17.       Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-219-1025/2018 priteisė UAB „Danega“ iš UAB „UPPS.LT“ 5 172,94 Eur skolą, nuo šios sumos 8 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo nagrinėjamas klausimas dėl prievolių, atsiradusių pagal UAB „Danega“, UAB „UPPS.LT“ ir AB Šiaulių banko 2017 m. balandžio 12 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358, vykdymo. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo ieškovės UAB „UPPS.LT“ pareigos sumokėti avansą iki 2017 m. balandžio 12 d. netinkamas vykdymas. Teismo sprendime nurodyta, jog iš UAB „Danega“ atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, jog esant tarp šalių draugiškiems santykiams, su UAB „UPPS.LT“ žodžiu sutarė, jog UAB „UPPS.LT“, kai tik turės pinigų, juos perves į UAB „Danega“ sąskaitą mėnesio laikotarpiu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad ieškovė UAB „UPPS.LT“ pagal 2017 m. balandžio 12 d. sutartį sumokėti pinigus turėjo iki šios sutarties pasirašymo dienos, sutarties sudarymo datos ieškovė nenuginčijo, o žodinis susitarimas net jeigu jis tarp šalių ir buvo neatima iš atsakovės teisės reikalauti iš ieškovės palūkanų už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė terminą, nuo kada ieškovei atsirado pareiga sumokėti pinigus pagal 2017 m. balandžio 12 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. FL-171-03358 ir priteisė iš ieškovės 8 procentus palūkanų (63,49 Eur) iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 6 d., todėl ši ieškovės apeliacinio skundo dalis nepagrįsta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios ginčo dalies paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

18.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Įvertinus apeliacinės instancijos pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis byloje buvo patenkinta 100 proc. ieškinio ir 47 proc. priešieškinio reikalavimų.

19.       Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nuo 1 000,00 Eur iki 400,00 Eur. Paaiškino, jog ginčas yra nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių ar tyrimo, jame nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovės prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai suma, nors ir neviršija pagal Rekomendacijas, patvirtintas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, apskaičiuoto šiam atvejui taikytino priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atstovų išlaidų vienodinimas pažeidžia laisvos rinkos konkurencijos principus, nes jos atstovas nėra valstybės tarnautojas ir neteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

20.       Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrųjų išlaidų atlyginimo taisyklių. Vien aplinkybės, jog ginčas yra nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių ar tyrimo, jame nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, savaime nereiškia, kad, jį patenkinus, nėra teisinio pagrindo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai.

23.       Šiuo atveju ieškovė pateikė duomenis, kad ji sumokėjo advokatui 2 000,00 Eur (1000,00 Eur už ieškinio parengimą, 100,00 Eur už teisinę konsultaciją, 700,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 200,00 Eur už atstovavimą teisme), sumokėta 2019 m. vasario 10 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ maksimalių dydžių, t. y. pagal 8.2 punktą už ieškinio parengimą ir atsiliepimą į priešieškinį numatyta maksimali suma po 3 294,00 Eur, pagal 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą numatyta maksimali 131,76 Eur (2019 m. gegužės 24 d. posėdis nuo 13.31 val. iki 14.40 val.; 2019 m. liepos 12 d. posėdis nuo 10.00 val. iki 11.22 val.). Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų teisinga sumažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas advokatui, nenustatyta (CPK 12, 178 straipsniai).  

24.       Tenkinus ieškovės ieškinį 100 procentų ir atmetus 53 proc. priešieškinio reikalavimų būtų teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 1 616,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad ieškovė prašo priteisti tik 1 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 016,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 16,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

25.       Šioje byloje atsakovė pateikė įrodymus apie 415,00 Eur byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminis mokestis, 20,00 Eur už konsultaciją, 115,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 115,00 Eur už priešieškinio parengimą, 150,00 Eur už atstovavimą. Patirtos išlaidos neviršija 23 punkte nurodytų rekomendacijų dydžių, apeliantė jų neginčija todėl plačiau teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

26.       Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinys tenkintas iš dalies (47 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 101,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (((415 – 115 (išlaidos už atsiliepimą į ieškinį nes ieškinys patenkintas) – 85 (išlaidos už konsultavimą ir atstovavimą, susijusios su ieškiniu nes ieškinys patenkintas)) – 53 proc. (atmesta priešieškinio dalis)=101,05 Eur).

27.       Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, padidinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovei nuo 416,00 Eur iki 1 016,00 Eur, sumažinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovei nuo 195,00 Eur iki 101,05 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       CPK

30.       Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio.

31.       Atsakovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 200,00 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

32.       Ieškovė apeliaciniu skundu pateikė 2 reikalavimus (patenkinti ieškinį visiškai ir priešieškinio reikalavimus atmesti) ir vieną procesinį (dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo). Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinta 50 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. tenkintas visiškai ieškinys, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 7,50 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 100,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

33.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danega“, įmonės kodas 300668419, 730,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) kompensuojamų palūkanų ir 1 016,00 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „UPPS.LT“, įmonės kodas 302931541.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“, įmonės kodas 302931541, 63,49 Eur (šešiasdešimt tris eurus 49 ct) kompensuojamų palūkanų ir 101,50 Eur (vieną šimtą vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danega“, įmonės kodas 300668419.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „UPPS.LT“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danega“ 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danega“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UPPS.LT“ 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Aurimas Brazdeikis 

        Marius Dobrovolskis

                                                                                                                         Kristina Domarkienė