Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-858-285-11].doc
Bylos nr.: AS-858-285-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė darbo inspekcija Telšių skyrius atsakovas
AB "ORLEN Lietuva" 166451720 pareiškėjas
LR Valstybinė darbo inspekcija trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Procesiniai terminai:
Termino atnaujinimas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858–285/2011

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.; 79.2. (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir Įmonė, AB Orlen) teismui pateiktu skundu (b. l. 5–8, 73–75) prašė panaikinti Profesinės ligos priežasčių tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. liepos 22 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S0222 (toliau – ir Aktas) I dalies 9, 10.2, 11 ir 16.6 punktų įrašus; panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 2–4).

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi (b. l. 89–91) pareiškėjo skundo reikalavimo dėl termino atnaujinimo dėl Komisijos Akto atitinkamų punktų apskundimo netenkino ir neatnaujino skundo padavimo termino; pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas Sprendimą gavo 2010 m. rugsėjo 16 d., todėl terminas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pradedamas skaičiuoti nuo 2010 m. rugsėjo 17 d., o baigėsi po 20 dienų, t. y. 2010 m. spalio 6 d. Pareiškėjas skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė 2010 m. lapkričio 3 d., todėl konstatuotina, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, prašomą jį atnaujinti. Svarbiomis priežastimis pareiškėjas nurodo tai, kad sąžiningai suklydo, pateikdamas skundą ne tam teismui. Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių terminas skundui paduoti turi būti atnaujinamas.

 

II.

 

Pareiškėjas akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ atskiruoju skundu (b. l. 96–99) prašo atnaujinti terminą skundui dėl Akto dalies panaikinimo ir Sprendimo paduoti; įpareigoti teismą priimti Įmonės skundą. Pareiškėjas nurodo, Įmonė, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnį, 2010 m. spalio 6 d. Sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti Įmonės skundą, nurodydamas, jog byla neteisminga šiam teismui. Įmonė, vadovaudamasi nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimu, 2010 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartį išsiuntė be paties skundo ir jo priedų, tokia nutartis be skundo ir priedų buvo gauta 2010 m. spalio 18 d. Kadangi prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo Įmonė turėjo paduoti su skundu ir įrodymais bei priedais, Įmonė negalėjo iškart pateikti skundo tinkamam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. spalio 11 d. nutartis įsiteisėjo 2010 m. spalio 26 d., tačiau šio prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, skundas ir priedai nebuvo gauti. Terminus skundui galėtų būti neatnaujinamas, teismui įvertinus visas reikšmingas termino praleidimą nulėmusias aplinkybes ir nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise. Kokiam teismui turi būtų skundžiamas Sprendimas nebuvo aišku iš nurodytos Sprendime apskundimo tvarkos. Tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi Įmonei nurodė ištaisyti skundo trūkumus, sudarė teisėtą pagrindą tikėtis, kad skundo padavimo terminas yra atnaujintas / nelaikytinas praleistu ir byla bus nagrinėjama iš esmės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI, Inspekcija) atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 109–110) prašo skundžiam nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VDI nurodo, kad būtų nelogiška, neracionalu ir neprotinga, jeigu kiekviename individualiame administraciniame akte VDI talpintų visus ABTĮ bei kitų norminių teisės aktų straipsnius, reglamentuojančius skundų padavimo principus, terminus, teismingumą ir kt.

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą
(b. l. 111) prašo skundžiam nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VDI Telšių skyrius nurodo, kad pareiškėjo argumentai yra formalūs, neesminiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 112–114), kuriuo nurodo savo nesutikimo su pareiškėjo pozicija, kuria jis grindžia skundą byloje, nagrinėjamoje iš esmės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo
2011 m. vasario 7 d. nutartį, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir tuo pagrindu atsisakė skundo kaip pateikto praleidus terminą. Pareiškėjas ginčija tokią teismo nutartį, teigdamas, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti skundą. Bylos dalykas – pareiškėjo pateiktų skundo pateikimo teismui termino praleidimo argumentų pagrįstumo vertinimas. Teisėjų kolegija šiose ribose vertina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Akto dalies, laikytina, kad, kaip tinkamai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sprendimo apskundimui yra taikomas ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas dvidešimties dienų skundo padavimo terminas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Sprendimą gavo 2010 m. rugsėjo 16 d. Vėliau, nepraleidęs numatyto termino, kreipėsi į teismą, kuriam šis ginčas nėra teismingas. Teisėjų kolegija toliau vertina pareiškėjo argumentus dėl to, kodėl skundo praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis.

Pirmiausia pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog skundas nėra teismingas šiam teismui. Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuriam teismingas skundas, pareiškėjas skundą pateikė 2010 lapkričio 3 d. (b. l. 36). Teisėjų kolegijos vertinimu toks ilgo laiko tarpas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, tačiau tokių argumentų pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą domėtis, kaip vyksta teismo procesas pirmosios instancijos teisme. Net ir tuo atveju, jei laikytume, jog pareiškėjas
2010 m. spalio 18 d. sužinojo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį, ją gavęs (b. l. 97), lieka nepateisinamas delsimas iki 2010 m. lapkričio 3 d., kol buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad, kadangi 2010 m. spalio 18 d. gauta nutartis buvo be skundo ir priedų, jis negalėjo pateikti iš karto ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, atmestini, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs nutartį be priedų, būtų nedelsdamas kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl skundo ir priedų atsiuntimo. Taip pat skundo ir priedų, išsiųstų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nebuvimas, nebūtų buvęs kliūtimi kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą su atitinkamu skundu bei nurodant, kad atitinkami priedai bus pateikti vėliau, juos gavus iš Vilniaus apygardos administracinio teismo. Pareiškėjas nurodo, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo darbuotojų sužinojo, jog reikiami dokumentai buvo išsiųsti 2010 m. spalio 29 d. (b. l. 97), tai reiškia, kad aktyvių veiksmų, stengiantis išsiaiškinti, kur yra pareiškėjo skundas ir priedai, pareiškėjas ėmėsi tik po 2010 m. spalio 29 d., o toks delsimas, nesidomint ginčo eiga ir kitais klausimais, yra nepateisinamas nagrinėjamos situacijos kontekste bei parodo pareiškėjo galimą nesuinteresuotumą bylos baigtimi.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m.
sausio 17 d. nutartis buvo sukurtas teisėtas lūkestis, jog prašymas dėl termino atnaujinimo bus tenkinamas, o skundas priimtas nagrinėti, yra nepagrįstas, nes Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi (b. l. 70–71) įpareigojo pareiškėją pateikti teismui reikalavimus atitinkantį skundą, o klausimas dėl termino atnaujinimo buvo skirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2011 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 77). Šia klausimai teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos situacijos kontekste nėra susiję tiek, kad pareiškėjui 2011 m. sausio 17 d. nutartis būtų galėjusi suskurti teisėtą lūkestį tikėtis termino atnaujinimo, kai klausimas buvo susijęs tiesiog su reikalavimu pateikti tinkamos formos skundą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo – pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

 

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

 

 

Irmantas Jarukaitis

 

 

Romanas Klišauskas