Civilinė byla Nr. e2A-214-755/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02028-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1;

 (S)

2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Vyginto Mažuikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4166-452/2021 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei A. K. ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui V. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą prašydamas: nustatyti (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės A. K. išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei paskirti ieškovą lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

2.       Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paliko rūpintis jam. Atsakovė dukra nesirūpina ir išlaikymo pastoviai neteikia. Jo turtinė padėtis yra sunki, dirba ūkininko ūkyje, gauna 575 Eur atlyginimą per mėnesį. Jis gauna 184,86 Eur vaiko priežiūros išmoką. Ieškovas kiekvieną mėnesį moka 139,16 Eur įmokas vartojimo kredito grąžinimui.

3.       Mano, kad dukros išlaikymui reikalinga apie 500 Eur suma per mėnesį. Nors kitų savo vaikų neturi, bet yra paskirtas sesers dviejų vaikų globėju. Globojamų vaikų tėvai priteisto išlaikymo nemoka. Vertingo turto neturi, nuosavybės teisėmis jam priklauso 1/3 sodybos (duomenys neskelbtini) rajone.

4.       Atsakovė patikslinusi priešieškinio reikalavimus prašė: ieškinį atmesti; nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti dukrai periodinį išlaikymą po 100 Eur iki jos pilnametystės iš ieškovo, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, jų tvarkytoją paskiriant uzufrukto teise atsakovę; nustatyti dukters bendravimo su ieškovu tvarką, nurodytą priešieškinyje ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad turėjo išvykti trijų mėnesių laikotarpiui į užsienio valstybę padirbėti, dukros priežiūra buvo patikėta jos motinai B. B., kuri prižiūrėjo ir kitus ieškovo globojamus vaikus. Grįžus iš (duomenys neskelbtini), tarp šalių kilo ginčas, nes ieškovas nenorėjo jai leisti matytis su dukra. Nepavykus taikiai susitarti ji buvo priversta kreiptis į teismą.

6.       Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, ji pervedinėdavo pinigines lėšas dukros išlaikymui, Be to, buvo palikusi banko kortelę savo mamai ir pastaroji naudojo jos lėšas dukros poreikių tenkinimui.

7.       Nurodė, kad turi tinkamas galimybes ir sąlygas apgyvendinti dukrą savo namuose užsienio valstybėje bei mano, kad toks vaiko gyvenimas visapusiškai užtikrintų mergaitės interesus, kuo negali pasirūpinti ieškovas.

8.       Kadangi ji siekia nuolat gyventi su dukra, tikslinga jos poreikių užtikrinimui priteisti iš ieškovo 100 Eur išlaikymą kas mėnesį.

9.       Pažymėjo, kad neprieštarauja netrukdomam dukters bendravimui su tėvu, atitinkančiam nepilnametės dukters interesus ir mano, kad tikslinga tokio bendravimo neriboti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė R. D. gyvenamąją vietą su jos tėvu V. D.. Priteisė iš A. K. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2021 m. balandžio 29 d.) iki jos pilnametystės, į priteistą išlaikymą įskaičiuojant 1 100 Eur sumą, sumokėtą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš A. K. (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė V. D.. Nustatė, kad A. K., dalyvauja savo nepilnamečio vaiko R. D. auklėjime ir bendrauja su ja be apribojimų. Bendravimas leidžiamas Lietuvoje, neišvežant R. D. iš gyvenamosios vietos valstybės. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš A. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas V. D.. Priteisė iš A. K. 294,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 154 Eur žyminį mokestį ir 13,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

11.       Teismas nustatė, kad ginčo šalys nesudariusios santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį ir nepilnamete dukra kartu rūpinosi iki 2020 m. spalio mėnesio pabaigos, t. y. iki atsakovė išvyko į užsienio valstybę, kur šiuo metu ir gyvena. Šalių dukra gyvena tėvo, t. y. ieškovo namuose. Teismas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad dukrą ji palikusi savo motinos priežiūrai, laikė nepatvirtinta bylos duomenimis.

12.       Įvertinęs, kad šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškovu, į jų tarpusavį ryšį, į gyvenamosios emocinio ryšio nutraukimas su tėvu bei su kitais šalių dukros artimoje aplinkoje esančiais žmonėmis, ikimokyklinės įstaigos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaikui, teismas nenustatė pagrindo keisti faktiškai jau nusistovėjusią šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, išvežti ją į nepažįstamą aplinką užsienio valstybėje.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė su dukra gyveno tik iki pastarajai suėjo vieneri metai.  Ji pasirinko kitus prioritetus, visų pirma savo ekonominių ir asmeninių interesų užtikrinimą, o reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo pareiškė tik ieškovui pateikus ieškinį. Be to, ji nepateikė įrodymų savo reikalavimams dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ja pagrįsti - nesikreipė į Airijos kompetentingas vaikų teisių apsaugos institucijas dėl atsakovės gyvenimo sąlygų atitikimo nepilnamečio vaiko interesams, nors tokią teisę turėjo.

14.       Teismas atsakovės į bylą pateiktas namo, kuriame ji teigia gyvenanti su sugyventiniu ir savo kita nepilnamete dukra, kambarių fotonuotraukas, nevertino kaip pagrindžiančius jos teiginius apie pasirengimą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas šalių nepilnametei dukrai.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė ne kartą keitė gyvenamosios vietos adresą Airijoje, nepateikė į bylą CPK reikalavimus atitinkančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, nors šie reikalavimai jai buvo išaiškinti.

16.       Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog maksimali atsakovės bendravimo su vaiku tvarka galėtų prieštarauti nepilnametės interesams, nes atsakovė nėra nusišalinusi nuo bendravimo su dukra, siekia su ja kurti ryšį, nėra duomenų, kad mergaitė vengtų motinos, nenorėtų bendrauti. Teismas ieškovo poziciją, kad vaiko ir mamos betarpiškas bendravimas vyktų tik Lietuvoje, t. y. neišvežant dukros iš jos gyvenamosios vietos valstybės, laikė pagrįstu vaiko interesais.

17.       Įvertinęs ginčo šalių turtinę padėtį, t.y. gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, galimas išlaidas, šalių nepilnametės dukros amžių, poreikius, interesus ir pateiktą išvadą byloje, ieškinio reikalavimą dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo teismas tenkino.

18.       Nustatęs, kad atsakovė dukros išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi iš viso 1 100 Eur, šią sumą teismas įskaitė kaip sumokėtą išlaikymo įsiskolinimą. Pateikus ieškinį teisme, atsakovė pradėjo teikti išlaikymą dukrai, kas mėnesį mokėdama 200 Eur išmokas. Todėl teismas sprendė, kad nuo ieškinio pateikimo iki teismo posėdžio 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovė teikė išlaikymą dukrai po 200 Eur per mėnesį, todėl yra pagrindas įskaityti atsakovės sumokėtas sumas į ieškovo prašomą priteisti vaiko išlaikymą nuo 2021 m. balandžio 29 d., t. y. nuo ieškinio padavimo dienos ir konstatuoti, kad atsakovė yra išmokėjusi išlaikymą vaikui iki 2021 m. gruodžio 1 d.

19.       Kadangi ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio surašymo dienos 2021 m. balandžio 15 d., t. y. už 5,5 mėn., kuomet atsakovė išvyko iš Lietuvos ir nustojo rūpintis bei teikti išlaikymą dukrai ir tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovei nepateikus, teismas, reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo laikė pagrįstu ir priteisė 1 100 Eur (200 Eur x 5,5 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigojant atnaujinti civilinėje byloje pateiktų įrodymų tyrimą, prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21.       Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir mano, kad jos padarytos tinkamai neištyrus civilinėje byloje pateiktų įrodymų.

22.       Teismas neįvertino, kad atsakovės pateiktų duomenų apie nuomojamą būstą Airijoje, dukrai surastą vaikų darželį, taip pat duomenų, jog su atsakove gyvena ir kita jos dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini) Taip pat neatsižvelgė, kad atsakovės sugyventinis M. K. neprieštarauja (duomenys neskelbtini) apgyvendinimui jų namuose ir įsipareigoja visapusiškai prisidėti prie dukros ugdymo ir būtinųjų poreikių tenkinimo.

23.       Apeliantė pabrėžia, kad byloje yra duomenys apie jos gaunamas pajamas ir, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) veikiančią Vaikų teisu apsaugos tarnybą, kuri nurodė, jog atitinkamą išvadą teiks tik teismo prašymu. Pirmosios instancijos teismas teikė užklausą šiai institucijai, bet nesulaukęs išvados ir nesustabdęs bylos, ją išnagrinėjo. Minima institucija išvadą pateikė (duomenys neskelbtini), tačiau teismas jos nevertino. Išvadoje yra aptarta ar yra tinkamos sąlygos (duomenys neskelbtini) gyventi su mama.

24.       Apeliantės nuomone, visi į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametei dukrai yra sudarytos visos sąlygos gyventi su atsakove, kurios yra žymiai geresnės, nei gali suteikti ieškovas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus, kad įsitikintų ieškovo tinkamumu globoti mažametę ir nerinko įrodymų, kad būtų visapusiškai įvertintos abiejų tėvų galimybės dėl dukros auginimo.

25.       Teismas neatsižvelgė, kad V. D. dėl darbo pobūdžio neskiria pakankamai dėmesio (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro dirba, tad dukrą mato tik miegančią. Ją faktiškai prižiūri svetimas žmogus - K. B..

26.       Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino nei ieškovo gyvenimo sąlygų, nei, kad vaikas auginamas asocialų gyvenimo būdą vedančių kaimynų apsuptyje. Ieškovas teismui paaiškino, kad miega viename kambaryje ir lovoje su dukra, kitame kambaryje miega jo globojami vaikai. Ieškovo bute nuolat rūkoma ir girtaujama. Mano, kad vaikas ieškovui yra pasipelnymo šaltinis.

27.       Dukra nelanko ugdymo įstaigų, todėl teismo išvada, kad dukros ryšio nutraukimas su tėvu ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis yra netikslingas, nepagrįsta. Apeliantė į užsienį išvyko (duomenys neskelbtini), o vėliau jos grįžimo galimybės buvo ribotos pandeminės situacijos.

28.       Mano, kad dukra su tėvu galėtų bendrauti telefono ir /ar elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną pagal ieškovo norą, jei toks bendravimas nesutaptų su vaiko miego ar užimtumo ugdymo įstaigoje laiku. Be to, sutinka, kad ieškovas atvyktų į (duomenys neskelbtini) aplankyti jos ir nemato poreikio riboti tėvo bendravimą su dukra, jai būnant (duomenys neskelbtini).

29.       Nors neprieštarauja pirmosios instancijos teismo priteistam dukros išlaikymo dydžiui, tačiau jei teismas nuspręstų, kad dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, tai ieškovas turėtų teikti 100 Eur išlaikymą per mėnesį.

30.       Nesutinka su teismo išvada dėl išlaikymo įsiskolinimo. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas patyrė 400 Eur vaiko išlaikymo išlaidų per mėnesį, taip pat neįvertinta, kad ieškovas gauna vaiko pinigus, kad aptariamu laikotarpiu išlaikymu rūpinosi ir atsakovės motina.

31.       Pabrėžia, kad atsakovė pervesdavo pinigus į savo banko kortelę, paliktą mamos žinioje tam, kad ji rūpintųsi dukros poreikiais. Tai patvirtina apeliantės sąskaitos banke išrašai iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė atliko pavedimų 578,40 Eur sumai, o nuo (duomenys neskelbtini)  į V. D. sąskaitą pervesta 700 Eur. Taigi viso atsakovė dukros išlaikymui nuo (duomenys neskelbtini) pervedė 1 278,40 Eur.

32.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeista bei priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir išvadomis. Ieškinį jis pateikė 2021 m. balandį, o byla baigta nagrinėti 2021 m. gruodį, tačiau atsakovė per beveik 8 mėnesius turėdama galimybę pateikti norimus dokumentus, to nepadarė.

34.       Mano, kad prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas, nes tam nėra įstatyminių pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

36.       Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo, bendravimo tvarkos su motina nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

37.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

38.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – iš anglų kalbos išverstą    (duomenys neskelbtini) vaikų ir šeimos tarnybos išvadą, mokėjimo pavedimų iš R. K. sąskaitos į atsakovės sąskaitą kopijas, ir mokėjimo pavedimų iš atsakovės sąskaitos ieškovui V. D. Kadangi mokėjimo pavedimai iš R. K. sąskaitos į atsakovės sąskaitą nepatvirtina atsakovės įrodinėtinų aplinkybių dėl išlaikymo teikimo būtent dukrai (duomenys neskelbtini), tad teismas, nenustatęs šių duomenų sąsajumo su nagrinėjamos bylos dalyku, atsisako juos priimti. Mokėjimo pavedimus iš atsakovės į ieškovo sąskaitą apeliantė teikė su priešieškiniu, todėl jie yra bylos dalis ir pakartotinis jų priėmimas būtų netikslingas. Kitus įrodymus – (duomenys neskelbtini) vaikų ir šeimos tarnybos išvadą, kuri gauta po bylos išnagrinėjimo iš esmės, ir mokėjimo pavedimus (atliktus po ieškinio pateikimo) (duomenys neskelbtini) po 200 Eur iš atsakovės į ieškovo sąskaitą, vertina kaip turinčius reikšmės ginčo klausimui, todėl jie priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

39.       Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

40.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tinkamai neištyrė šiam klausimui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar, kad nebuvo aktyvus, kaip reikalaujama tokio pobūdžio bylose (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas šį klausimą išnagrinėjo išsamiai, ne kartą tikslino šalių pareigą įrodinėti, išsiaiškinęs abiejų ginčo šalių poziciją, jų galimybes auginti dukrą ir įvertino vaiko interesų užtikrinimui reikšmingus aspektus į bylą pateiktų duomenų kontekste.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pritardamas ginčijamo sprendimo išvadoms, papildomai pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. <...> Teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

42.       CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vienas tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

43.       Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo klausimui reikšminga tai, jog nuolatinė ir faktinė šalių nepilnametės dukters, kuriai (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metai, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovo namuose. Šioje aplinkoje ji auga nuo gimimo, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, bendrauja su tėčio globojamais dviem pusbroliais ir mergaitę prižiūrėti padedančios K. B. (beje gyvenančios su mažamete giminystės ryšiais susijusiu asmeniu – atsakovės broliu), šeima. Tuo tarpu, atsakovė, dukrai sulaukus kiek daugiau nei vienerių metų, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur šiai dienai yra įsikūrusi su kita dukra ir sugyventiniu. Kaip galima spręsti iš šalių paaiškinimų, atsakovė (duomenys neskelbtini) gyvena beveik pusantrų metų (gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ji deklaravo (duomenys neskelbtini)).

45.       Tiek ieškovas, tiek liudytoja apklausta K. B. patvirtino, kad atsakovė nuo išvykimo į užsienį (duomenys neskelbtini), dukrą dar kartą tiesiogiai pamatė likus savaitei ar dviem iki (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio. Tačiau iš išvadą teikiančios institucijos duomenų matyti, kad atsakovė su dukra tiesiogiai bendravo ir (duomenys neskelbtini), kuomet buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė neneigė, kad grįžimas (duomenys neskelbtini) į Lietuvą buvo sąlygotas būtinybe dalyvauti teisme, kartu pripažino, kad su dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas riboja galimybę matytis su dukra, akivaizdžiai prieštarauja pačios apeliantės paaiškinimams duotiems pirmosios instancijos teisme. Atsakovė veiksmų, kad dukra apsigyventų su ja nesiėmė iki (duomenys neskelbtini) ir tokį reikalavimą ėmė reikšti tik po ieškovo kreipimosi į teismą. Nors dukra su mama ir bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau akivaizdu, kad tiesioginio bendravimo galimybės ryšiui su dukra vystyti, iš atsakovės pusės nebuvo pakankamai išnaudotos.

46.       Apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino atsakovės pateiktų duomenų apie nuomojamą būstą Airijoje atmestini kaip deklaratyvūs. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl jos gyvenamosios vietos užsienio valstybėje nepastovumo. Raštas įvardytas kaip nuomotojo patvirtinimas dėl gyvenamosios vietos, negali būti vertinamas kaip dokumentas, savo forma ir turiniu, atitinkantis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurio būtų galima spręsti esmines būsto nuomos sąlygas, kas reikšminga vertinant vaiko gyvenimo sąlygų tinkamumą.

47.       Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos teikti įrodymus, tačiau (duomenys neskelbtini) vaikų ir šeimos tarnybos išvada buvo pateikta jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, tad pirmosios instancijos teismas šio dokumento įvertinti neturėjo galimybių. Atsakovei apie būtinybę pateikti (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą teismas ne kartą išaiškino. Nurodžius, kad dėl tokio dokumento buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas, visgi nei atsakovė, nei jos atstovas teismui negalėjo apibrėžti jo pateikimo termino bei neteikė įrodymų, kad dėl jo faktiškai buvo kreiptasi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės neapibrėžtam laikui.

48.       Ginčijamame sprendime aiškiai išdėstyti motyvai kodėl teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo teiginių apie pasirengimą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas šalių nepilnametei dukrai. Net ir naujai pateikto įrodymo - (duomenys neskelbtini) vaikų ir šeimos tarnybos išvados turinys nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo dėl kiekvieno iš tėvų galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai (duomenys neskelbtini), bei apeliacinės instancijos teismui neleidžia vertinti, kad šis klausimas išspręstas netinkamai ar neišsamiai.

49.       Apeliantės dėstoma nuomonė, kad ji turi geresnius įgūdžius prižiūrėti dukrą, ar aplinkybė, kad Airijoje ji gyvena su kita dukra, ar, kad jos dabartinis sugyventinis neprieštarautų (duomenys neskelbtini) apgyvendinimui kartu, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia. Tėvo (motinos) pasirengimo faktiškai gyventi su vaiku ir juo rūpintis negalima konstatuoti tais atvejais, kai tėvas (motina), viena vertus, deklaruodami tokį pasirengimą, realiai faktiškai su vaiku kartu negyvena ir juo nesirūpina dėl to, kad tai nesuderinama su kitais, tuo metu jam (jai) atrodančiais svarbesniais, siekiais (pvz., išvykstama gyventi į užsienį, paliekant vaiką kitų asmenų priežiūrai) (LAT nutartis 2019 m. rugpjūčio 20 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

50.       Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikino ar ieškovo suteikiamos gyvenamo sąlygos yra tinkamos mažametei. Susipažinus su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos į bylą pateiktais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad šiai dienai vaikas auga nesaugiomis ar netinkamomis sąlygomis. Vaiko gyvenimo sąlygos yra vertintos ir ginčijamo sprendimo priėmimui aktualiu laikotarpiu, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) Tarnyba surašė Šeimos aplinkos tyrimo aktą, kuriame detaliai aptariamos mažametės gyvenimo sąlygos su ieškovu. Šios tarnybos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiais specialistais, kurie ne kartą tikrino vaiko gyvenimo sąlygas ir pažeidimų nenustatyta.

51.       Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl darbo pobūdžio, užimtumo darbe neskiria pakankamai dėmesio dukrai. Akivaizdu, kad ieškovas galimybių nedirbti neturi. Vaikas lanko darželį, o tėvui užtrukus darbe ar vasaros metu, kuomet jo darbo krūvis padidėja,  (duomenys neskelbtini) prižiūrėti padeda atsakovės (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) darželio nelanko, tačiau į bylą pateikti įrodymai tai paneigia ir kartu sustiprina vertinimą, kad atsakovė kritikuodama ieškovo dedamas pastangas auginant dukrą, pati nepakankamai domisi vaiko užimtumu ir kasdieniais poreikiais. Be to, apeliantė nutyli, kad išvykusi į užsienį be įstatyminio atstovo paliko kitą savo dukrą, kuri gyveno su ieškovu. Dėl ko Tarnyba (duomenys neskelbtini) atliko vaiko situacijos vertinimą, dukra sutiko, kad ja pasirūpintų būtent ieškovas, o atsakovė Tarnybai nurodė, kad grįžusi į Lietuvą kreipsis, kad dukrai būtų paskirta laikina priežiūra, kol ji bus (duomenys neskelbtini).

52.       Pirmiau aptartos aplinkybės, leidžia spręsti, kad šalių (duomenys neskelbtini) yra susigyvenusi su aplinka, kurioje auga nuo gimimo, o ieškovas sudaro tinkamas ir saugias sąlygas dukrai augti ir vystytis. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardinalus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, kokio siekia apeliantė, neatitiktų vaiko interesų prioritetinės svarbos ir gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai ir emocinei būsenai.

Dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo

53.       Apeliantė priteistam iš jos dukros išlaikymo dydžiui iš esmės neprieštarauja. Teismas sprendžia, kad priteistas išlaikymo dydis atitinka tėvų turtinę padėtį, jų galimybes ir yra pagrįstas vaiko poreikių analize. Tad pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

54.       Tačiau apeliantė nesutinka su priteista išlaikymo įsiskolinimo suma ir tvirtina, kad toks įsiskolinimas nėra susidaręs. Ieškovas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas 1 100 Eur sumai susidarė už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo dienos.

55.       Spręsdamas dėl šalių dukros poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

56.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad šalių dukrai reikalinga pirkti maistą, aprangą, avalynę, ugdymo priemones, aprūpinti ją gyvenamuoju būstu, šį būstą išlaikyti. Vien tai, kad ieškovas nepateikė teismui dukros poreikių sąrašo, ar kaip nurodo apeliantė, poreikių lentelės, nėra pagrindas spręsti, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis ieškovo nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu yra užaukštintas.

57.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikiams tenkinti būtinos sumos, pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių, tokiam amžiui būtinus poreikius ir vaiko interesus. Atsižvelgtina ir į tai, kad per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį tokio amžiaus vaikų poreikiai teismų praktikoje buvo panašaus dydžio kaip ir nustatyti pirmosios instancijos teismo. Byloje esantys įrodymai apie ieškovo gaunamas socialines išmokas, sprendžiant dėl vaiko išlaikymui būtinų lėšų buvo vertinami kartu su kitais įrodymais, tad apeliantės argumentai, kad iš 200 Eur išlaikymo kas mėnesį sumos, turėtų dar būti įskaičiuoti vaiko pinigai, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, ji neprieštaravo šios sumos atitikimui vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, kai buvo sprendžiamas ne įsiskolinimo, o paties išlaikymo klausimas, tad tokia atsakovės pozicija laikytina nenuoseklia ir neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti turėjo vadovautis mažesne suma.

58.       R. K. periodiškai pervedamos lėšos į atsakovės sąskaitą, kaip jų bendros dukros išlaikymas, priešingai nei vertina apeliantė, nepatvirtina nei, kad šiomis lėšomis naudojosi jos motina (duomenys neskelbtini), nei, kad ieškovo nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu pastaroji disponavo atsakovės banko kortele ir šiomis lėšomis tenkino būtent šalių dukros būtinuosius poreikius. Kita vertus, šios lėšos yra skirtos ne (duomenys neskelbtini), o kitos atsakovės dukros išlaikymui.

59.       Faktinės aplinkybės, kad atsakovė į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 200 Eur, nėra ginčijamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias sumas įskaitė į ieškovo prašomą priteisti vaiko išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo ieškinio padavimo dienos ir konstatavo, kad atsakovė yra išmokėjusi išlaikymą vaikui iki (duomenys neskelbtini). 

60.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nutarties 59 punkte nurodytomis sumomis mažinti išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė jau buvo išvykusi į užsienį ir vaiko išlaikymo našta teko tik vienam iš tėvų, t.y. ieškovui. Ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo minėtos dienos iki ieškinio teismui pateikimo - (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas faktine situacija bei galiojančiu teisiniu reguliavimu (CK 3.200 straipsnis). Atmestini, kaip deklaratyvūs, apeliantės argumentai, kad reikalaudamas dukros išlaikymo įsiskolinimo ieškovas siekia pasipelnyti. Pabrėžtina, kad apeliantei nutraukus santykius su vaiko tėvu, ir išvykus į kitą šalį, pareiga išlaikyti vaiką išliko. Apeliantei nepateikus įrodymų, kad išvykus į užsienį ji teikė dukrai išlaikymą iki ieškovas iniciavo teisminį procesą, pagrindo nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo nėra.  

61.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, įvertino vaiko poreikius ir priėmė šiuo klausimu teisingą procesinį sprendimą.

62.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimų, todėl pasisakyti dėl apeliantės siūlomos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos ir iš jo priteistino išlaikymo dydžio, nėra prasminga.

60. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nuartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl tenkindamas ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesdamas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindai ginčijamo teismo sprendimo panaikinimui ir bylos perdavimui nagrinėti iš naujo ar sprendimui pakeisti nenustatyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62.       Atsižvelgiant į priimamą teismo procesinį sprendimą, nėra pagrindo atsakovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).

63.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą jis patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinant priimamą teismo sprendimą, atstovo suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtis, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje tenkinamas apimtimi (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Eigirdas Činka

                                                Rita Dambrauskaitė

                                                Vygintas Mažuika