Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02689-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. F. A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. F. A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas L. F. A. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 22S165497 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas pateikti įrodymus, grindžiančius termino skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumą.

Pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, be kita ko nurodė, jog termino skundui paduoti nepraleido, nes ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. vasario 20 d., o jei teismas laikytų, kad terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, remdamasis, jog pareiškėjas yra užsienietis yra ginčijamas Sprendimas jam buvo įteiktas 2023 m. vasario 20 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi neatnaujino termino pareiškėjo skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad 14 dienų ginčijamo Sprendimo apskundimo terminą praleido, nes yra užsienietis, o Sprendimas jam buvo įteiktas 2023 m. vasario 20 d., iš į bylą pateikto įrodymo (el. laiško kopijos) „Dėl atsakymo pateikimo“ neįmanoma identifikuoti, kokie dokumentai buvo pridėti. Teismas konstatavo, jog iš pridėtos el. laiško kopijos matyti, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) gautas elektroninis laiškas, kurio pavadinimas „Dėl atsakymo pateikimo“, taip pat pridėti du failai – pareiškėjo atsakymas.adoc ir dokumento registracijos metaduomenų kortelė.pdf. Visgi, teismo vertinimu, nėra aišku, koks dokumentas yra įteiktas pareiškėjo nurodomą 2023 m. vasario 20 d. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas teismo pavedimu pateikė informaciją, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 21 d. jo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytu el. paštu ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, o teismas iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir dokumentų tokių aplinkybių nenustatė. Dėl to teismas sprendė, jog pareiškėjui Sprendimas buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 21 d. jam žinomu ir paties pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu, o pareiškėjui bendraujant su Migracijos departamentu tarpininkavo ir pareiškėjo darbdavys, ir Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamas Sprendimas jam buvo įteiktas 2023 m. vasario 20 d., termino skundui paduoti jis nepraleido, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis pateikė 2023 m. vasario 20 d. el. laiško nuorašą, iš kurio matyti, kad šią dieną atsakovas el. paštu atsiuntė atsakymą į 2023 m. sausio 26 d. prašymą ir kartu pateikė Sprendimą. Dėl to pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ginčijamas Sprendimas buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 21 d., nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir nenurodė svarbiomis pripažintinų aplinkybių atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde su teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog pareiškėjui ginčijamas Sprendimas buvo įteiktas 2023 m. vasario 20 d., todėl jis nepraleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 14 dienų nuo įteikimo dienos termino skundui paduoti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Visgi ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą ir įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-246-525/2023 ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes su asmeniu nesudaryta darbo sutartis. Skundas dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, (šiuo atveju – Sprendimo) gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Įstatyme numatytus atvejus (Įstatymo 137 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šiuo atveju 14 dienų terminas turi būti skaičiuojamas pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį nuo Sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2023 m. kovo 6 d., pareiškėjui nurodžius, kad Sprendimas jam įteiktas 2023 m. vasario 20 d., dėl to, pareiškėjo vertinimu, jis kreipėsi nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 14 dienų termino. Migracijos departamentas, su kurio pozicija sutiko pirmosios instancijos teismas, nurodė, jog Sprendimas pareiškėjui el. paštu išsiųstas 2022 m. gruodžio 21 d.

Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS ekrano kopiją, kurioje matyti, jog Sprendimas išsiųstas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytu el. pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktas 2022 m. liepos 23 d., kuriame nurodytas vienintelis pareiškėjo el. paštas – (duomenys neskelbtini), į kurį, pagal MIGRIS sistemos duomenis, ir buvo išsiųstas ginčijamas Sprendimas. Šiuo atveju pateikęs prašymą išduoti leidimą, pareiškėjas naujų kontaktinių duomenų (el. pašto) Migracijos departamentui nepateikė ir nepatikslino, todėl aktyviai ir rūpestingai administracine procedūra prašymo nagrinėjimo metu ir po jo priėmimo nesidomėjo.

Kartu pažymėtina, jog Migracijos departamentas 2023 m. vasario 20 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo negali būti tenkinamas, kadangi turėtas leidimas buvo panaikintas Sprendimu ir 2022 m. gruodžio 21 d. išsiųstas pareiškėjui. Taip pat, Migracijos departamentas pasiūlė pareiškėjui pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2022 m. gruodžio 21 d., Migracijos departamentui priėmus ginčijamą Sprendimą ir išsiuntus jį pareiškėjui nurodytu ir nepatikslintu el. pašto adresu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti ir atskirajame skunde nurodyti argumentai bei faktinės aplinkybės šiuo atveju leidžia spręsti, jog pateikdamas atsakymą į pareiškėjo 2023 m. sausio 26 d. prašymą, Migracijos departamentas kartu pridėjo ir ginčijamą Sprendimą, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad 2023 m. vasario 20 d. raštu Sprendimas buvo pirmą kartą įteiktas pareiškėjui Įstatymo 138 straipsnio 1 dalies prasme.

Taigi, šiuo atveju termino kreiptis į teismą eigos pradžia pripažintina 2022 m. gruodžio 21 d., dėl to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kreipdamasis į teismą 2023 m. kovo 6 d., pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą grindžia argumentais, jog pareiškėjas yra užsienietis ir Sprendimas jam įteiktas 2023 m. vasario 20 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje AS-787-629/2022).

Visų pirma, pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo Sprendimo įteikimo 2023 m. vasario 20 d. yra atmestini, nes šios aplinkybės yra susijusios su termino kreiptis į teismą eigos pradžios skaičiavimu, fakto klausimu, kuris teisėjų kolegijos šioje nutartyje įvertintas ir pareiškėjo argumentai nepripažinti pagrįstais. Kita vertus, vertindama pareiškėjo argumentus dėl to, jog jis yra užsienietis ir tai, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. raštas, su kurio gavimu pareiškėjas sieja termino skundui dėl ginčijamo Sprendimo paduoti eigos pradžią, išsiųstas pareiškėjo atstovui, Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui, pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė darbdavį, teisme pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas. Be to, nurodydamas šią aplinkybę, pareiškėjas nepagrindė, kaip konkrečiai ji sutrukdė ar užkirto kelią pareiškėjui įgyvendinti teisę kreiptis į teismą laikantis imperatyvių proceso teisės terminų taisyklių.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodoma termino skundui paduoti atnaujinimo aplinkybė, jog pareiškėjas yra užsienietis, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atnaujinti termino pareiškėjo skundui paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreipdamasis į teismą su skundu 2023 m. kovo 6 d. dėl 2022 m. gruodžio 21 d. priimto ginčijamo Sprendimo pareiškėjas skundą padavė praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos terminą ir šis terminas neatnaujinamas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius svarbių termino atnaujinimo priežasčių pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.