Civilinė byla Nr. e2-827-545/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12653-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.11.1;
2.6.1.4.; 2.6.1.5; 2.6. 8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10;
2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2023 m. sausio 05 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant ieškovo R. R. atstovui advokatui Jonui Bložei
atsakovo UAB „Alba Lotos“ atstovui advokatui Mindaugui Normantui
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Alba Lotos“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, grąžinant 15500 Eur, o atsakovei transporto priemonę, ir 331, 46 Eur žalos atlyginimo, 544,50 Eur už UAB „Autopretenzija“ teisines paslaugas bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-
n u s t a t ė:
ieškovas R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti 2021-07-13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtus 15 500, 00 Eur, o atsakovei transporto priemonę Volvo X60; priteisti iš atsakovo UAB „Alba Lotos“ 331,46 Eur žalos atlyginimą (125,18 Eur įregistruojant automobilį, 27,80 Eur techninės apžiūros paslauga, 33,28 Eur UAB „Sostena“ patikra, 145,20 Eur UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ išlaidos), 544,50 Eur už UAB „Autopretenzija“ teisines paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas-208 Eur žyminio mokesčio bei 1076,90 Eur (605+471,90 Eur) advokato išlaidų (b.l. 6-9,dok-101235; b.l.34, dok-167185).
Patikslintame ieškinyje (b.l. 6-9, dok-101235) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad pagal 2021-07-13 d. transporto pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) ieškovas iš pardavėjo įmonės UAB „Alba Lotos” už 15 500,00 Eur įsigijo automobilį Volvo XC60 VIN (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos (toliau – automobilis).
Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo portalo autoplius.lt skelbime, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, buvo nurodyta kreiptis pas Pardavėjo vadovo tėvą į namus. Nuvykus apžiūrėti automobilio iš išorės „plika akimi“ defektų nesimatė.
Sekančią dieną su atsakove buvo susitikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovė pagal viešai prieinamą informaciją užsiiminėja naudotų automobilių prekyba), kad įforminti automobilio pirkimą. Techninės apžiūros automobilis neturėjo, kadangi atsakovės tvirtinimu, buvo ką tik iš (duomenys neskelbtini).
Ieškovas sumokėjo atsakovei 15500,00 Eur. Atsakovė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė automobilio pirkimo kainą 14 500 Eur. Automobilio pirkimo faktines aplinkybes ir faktiškai sumokėtą kainą patvirtina kartu buvusi E. T. (automobilis pirktas jai).
Ieškovas nuvyko į techninės patikros punktą, kur buvo identifikuotas skysčių nutekėjimas – taip pasitvirtino pirmas defektas/gedimas (trūko detalės „manžeto“, dėl to į aplinką skverbėsi automatinės pavarų dėžės (toliau – APD) alyva.
Pašalinus šį defektą, buvo praeita valstybinė automobilio techninė apžiūra. Tačiau šalinant šį gedimą, nuėmus apatinę variklio apsaugą, iš apačios matėsi, kad variklis yra tepaluotas, o apsauga prisigėrusi ištekėjusios alyvos. UAB „Sostena“ Volvo centre buvo atlikta transporto priemonės kompiuterinė diagnostika, kuri parodė 1-2 klaidas ir automobilio istoriją.
Toliau eksploatuojant automobilį prietaisų skydelyje periodiškai atsirasdavo klaidos apie akumuliatorių, kad mažas įkrovimo lygis bei pranešimas „variklio apžiūra“.
Vasarą, ieškovui įsigijus automobilį, pastebėta, kad labai daug kondensato lieka po automobiliu. Pakeitus variklio alyvą, pakartotinai klaidos apie žemą alyvos lygį nerodė. Atšilus lauko temperatūrai, po nakties, po automobiliu ieškovas pastebėjo didelių alyvos dėmių.
Paaiškėjus, kad automobilio būklė ne tokia, apie kurią buvo skelbiama viešoje ofertoje - automobilių pardavimo skelbime bei nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, automobilis 2022-03-29 d. buvo užregistruotas į automobilių remonto dirbtuves - UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre“ išsamiai automobilio apžiūrai - defektacijai, kad būtų nustatyti visi paslėpti automobilio defektai. Apie tai SMS žinute buvo informuota atsakovė ir pakviesta kartu sudalyvauti automobilio defektacijoje.
Pažymi, kad atsakovė jokio noro kartu vykti į automobilių remonto dirbtuves ir ten įsitikinti, kad automobilis turi paslėptų defektų, neparodė ir į pranešimą nereagavo. Tokiu būdu pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzijos pagrįstos, t.y. nepakankamai bendradarbiavo (CK 6.200 str.).
Vis dėlto, jei Pardavėjas (šiuo atveju – atsakovė) nebendradarbiauja ir nedalyvauja automobilio trūkumų nustatymo apžiūroje, laikytina, jog vengia atsakomybės ir patvirtina, kad apie tokių defektų atsiradimą ir buvimą ji žinojo.
Atlikus automobilio apžiūrą, 2022-03-31 defektavimo akte nurodyta, jog skilęs variklio blokas ir šis defektas jau buvo tvarkytas, tačiau nekokybiškai, o tik tam, kad būtų užmaskuotas. Defektavimo metu buvo daromos foto nuotraukos ir vaizdo įrašas: matomas suskilęs blokas, suvirinimo žymės ir paslėpti defektai. Taip pat nustatyti alyvos nuotėkiai, vairo kolonėlės, pavarų dėžės, variklio.
Automobilio defektacijos metu nustatyta, kad preliminari automobilio remonto darbų ir detalių kaina – 3 150,00 Eur. Tiksli automobilio remonto darbų kaina paaiškėtų jo remonto metu.
Automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl atsakovė privalo atskleisti paslėptus defektus, o ypač tuos, dėl kurių gali kilti tiesioginė grėsmė pirkėjo saugumui (pvz., važiuojant automobiliu dėl skilimo yra tikimybė užstrigti varikliui, ko pasekoje užsiblokavus ratams, automobilis gali tapti nevaldomu ir sukelti eismo įvykį, kuriuo būtų sužalotas vairuotojas, keleiviai arba tretieji asmenys, arba sugadintos kitos transporto priemonės ar kt.).
Teismų praktika nurodo, kad daikto trūkumai išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais daikto perdavimo metu, išskyrus kai tai nėra suderinama su daikto ir jo trūkumo pobūdžiu. Konkrečiu atveju daikto trūkumas išaiškėjo per kelis mėnesius nuo jo įsigijimo, todėl įvertinus turimus įrodymus (t.y. defektavimo aktą) yra akivaizdu, kad tas daikto trūkumas buvo jo perdavimo metu. Gedimas yra aiškus, jis yra nustatytas, t. y. variklio gedimas.
Pažymi, kad atsakovė apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui nieko neminėjo. Nei automobilio pardavimo skelbime, nei automobilio Sutartyje nebuvo nurodyti jo paslėpti defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nėra galimybės naudoti automobilio pagal jo paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Pardavėjas privalo atskleisti visą informaciją Pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas Pirkėjui vertintinas kaip Pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 str.). Jeigu Pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (LAT 2018-05-11 d.nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
2022-04-26 atsakovei buvo išsiųsta 2022-04-25 d. rašytinė pretenzija, o nesulaikius atsakymo - 2022-05-10 atsakovei buvo išsiųsta pakartotinė rašytinė 202-05-09 d. pretenzija.
Ieškovas teikdamas atsakovei pretenzijas bei rengiant ieškinį naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis (Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis), už kurias sumokėjo 544,50 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstais nuostoliais, ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau nepavykus išspręsti ginčo ikiteisminėje stadijoje (atsakovė nereagavo ir nepateikė jokios savo nuomonės dėl paslėptų automobilio defektų), ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Ieškovas, registruodamas automobilį VĮ „Regitra“, sumokėjo registracijos ir taršos mokesčius 125,18 Eur, techninės apžiūros paslaugos 27,80 Eur.
Ieškovas, nustatęs paslėptus automobilio defektus, kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves (UAB „Sostena“, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“), kur buvo atliktas paslėptų defektų remontas ir iš viso sumokėta 178,48 Eur.
Teismui nustačius ieškovo teisių pažeidimus, ieškovas turi būti grąžintas į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakinga atsakovė.
Ieškovo nuomone, atsakovė pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
CK 6.317 str. 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties 4 sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d. ).
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių Pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
CK 6.317 str. 1 d. nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat pasirėmė ir teismų praktika (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-307-1075/2018; 2010-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2009-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-182/2009) bei teisniu reglamentavimu.
Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 str. 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 str. 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
Pagal CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str. pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (LAT 2010-02-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-19/2010). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad Pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti Pardavėjui šio straipsnio 1 6 dalyje nustatytus reikalavimus (LAT 2009-06-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.). Taigi šioje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį iki sutartinėje ir sutartinėje stadijose.
Taigi, būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovei buvo žinoma parduodant automobilį ieškovui ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui.
CK 6.4311 straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Vadovaujantis Sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti Pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.
Iš Sutarties matyti, jog yra nurodyti visi automobilio Sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris.
Sutartyje nėra nurodyta jokia informacija apie automobilio trūkumus. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, paaiškėjo tik automobilio varikliui praleidus alyvą. Ieškovui įsigijus automobilį, ir juo pasinaudojus keletą mėnesių, jis sugedo. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovui nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyti automobilio defektai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų, ieškovas neturėjo galimybės automobilį eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigyjant šį automobilį ieškovas turėjo lūkesčių, be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovės tyčinių veiksmų nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas.
Pagal CK 6.327 str. 3 d. konstatuotina, jog atsakovė pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus, Sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidęs šiuos reikalavimus, atsakovė prisiima atsakomybę dėl netinkamo Sutarties įvykdymo.
Atsakovė UAB „Alba Lotos“, į. k. 300549685, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas-1500 Eur advokato išlaidų (b.l. 15-18, dok-116631, b.l.27, dok-149617, b.l. 31, dok-149613).
Atsakovė procesiniame dokumente-atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 15-18, dok-116631), bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021 metais atsakovė (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį VOLVO XC60. Įsigijimo metu minėtas automobilis buvo apžiūrėtas, jokių variklio defektų nebuvo, transporto priemonės būklė buvo tvarkinga ir tinkama eksploatacijai.
2021-07-13 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš pardavėjo UAB „Alba Lotos“ nusipirko minėtą nenaują automobilį VOLVO XC60, 2015 metų gamybos. Apžiūros ir perdavimo momentu parduodamas automobilis jokių defektų neturėjo, variklis buvo tvarkingas. Nupirkus automobilį, ieškovas minėtam automobiliui atliko techninę apžiūrą, kurios metų jokių rimtų defektų, neleidžiančių eksploatuoti transporto priemonę pagal paskirtį nebuvo nustatyta ir buvo pripažinta, kad transporto priemonė yra saugi ir tinkama eksploatuoti.
Ieškovas naudojosi įsigytu automobiliu ir jį eksploatavo, taip pat įmonėje VOLVO SOSTENA atliko kompiuterinę diagnostiką, kurios metu jokių rimtų defektų ar trūkumų, neleidžiančių eksploatuoti minėtą automobilį nebuvo nustatyta.
2022-03-22 t.y. ieškovui eksploatavus ir naudojus nupirktą transporto priemonę daugiau nei 8 mėnesius, ieškovas užregistravo automobilį patikrai UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atlikus patikrinimą, minėtos įmonės defektavimo akte teigiama „automobilio variklio blokas yra skilęs, jau buvo remontuotas, tačiau atliktas remontas buvo nekokybiškas ir atliktas tik siekiant užmaskuoti ?“ Taip pat teigiama, kad nustatyti variklio, pavarų dėžės, ir vairo kolonėlės tepalo nuotėkiai.
Nors teigiama, kad variklis buvo tvarkytas siekiant užmaskuoti, tačiau išvis nenurodoma, kada ir prieš kiek laiko minėtas variklis buvo tvarkytas, kaip buvo nustatytas tyčinis siekimas užmaskuoti. Antra, nors nurodoma, kad nustatyti tepalo nuotėkiai, nenurodoma, kaip tai neleidžia eksploatuoti automobilį pagal paskirtį. Pažymėtina, kad jei techninės apžiūros metu nustatomi tepalų nuotėkiai, automobilis techninės apžiūros nepraeina ir jo eksploatacija draudžiama. T.y. minėti ieškovo nurodomi nuotėkiai atsirado jau po automobilio perdavimo, praėjus technikinę apžiūrą ir automobilio eksploatavimo ir naudojimo pagal paskirtį rezultate. Be to, automobilis nėra naujas, eksploatacijos metu (praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams) automobilio detalės ir mechanizmai natūraliai dėvisi.
Ieškinyje nurodoma, kad visų patikrinimo metu nustatytų automobilio darbų preliminari remonto kaina yra apie 3150 Eur. Ieškinyje nedetalizuojama, kokie būtent remonto darbai tai sudaro, kokie gedimai neleidžia tiesiogiai automobilio naudoti pagal paskirtį, o kokie yra einamieji, susidarę natūralios eksploatacijos metu. Taip pat praėjus didesniam nei 8 mėnesių laikotarpiui, negalima nustatyti, kada ir dėl kokių aplinkybių šie gedimai atsirado.
Tačiau ieškovas neprašo priteisti minėtos sumos, kainuojančios automobilio remontą, o reikalauja taikyti kraštutinę ultima ratio priemonę – nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.
2021-07-13 d. sudarius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė ieškovui perdavė tvarkingą ir tvarkingos techninės būklės automobilį. Įsigijęs transporto priemonę ieškovas savarankiškai atliko šios transporto priemonės techninę apžiūrą ir ėmė ją eksploatuoti. Todėl po daugiau nei 8 mėnesių minėtos transporto priemonės eksploatavimo, atsakovui gavus ieškinį, jis laiko jį nepagrįstu ir neatitinkančiu objektyvių ir faktinių, teisiškai reikšmingų aplinkybių. Ieškovo teiginys, jog atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu yra abstraktus, formalus ir nepagrįstas. Atsakovė iš ieškovo per visą 8 mėnesių laikotarpį nėra gavusi jokios pretenzijos dėl ginčo automobilio, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė vengia bendradarbiavimo yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą. Nors ieškinyje (20 p.) nurodoma, kad buvo išsiųstos pretenzijos, tačiau atsakovė iš ieškovo jokių pretenzijų negavusi, be to, buvo pažeisti CK 6.348 str. reikalavimai.
CK 6.348 str. 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Pagal CK 6.348 str. 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai pirkėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies patenkinti pirkėjo reikalavimus, susijusius su pašalinimu neigiamų padarinių, atsiradusių dėl to, kad pardavėjas pažeidė sutarties sąlygas, jeigu jis įrodo, kad pirkėjui pažeidus savo pareigą nebeįmanoma įvykdyti jo reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas pareikalautų nepaprastai didelių pardavėjo išlaidų, palyginti su tomis, kurių pardavėjas būtų turėjęs, jei pirkėjas būtų tinkamai pranešęs pardavėjui apie sutarties pažeidimą. Kaip matyti iš ieškinio, ginčo automobilio patikra ir defektavimo aktas buvo atliktas 2022-03-31. Pirmoji pretenzija buvo išsiųsta 2022-04-26, t.y. praėjus beveik mėnesiui, nuo defektavimo akto surašymo, kas šiuo atveju negali būti laikoma protingu terminu. Todėl taip pat manytina, kad ieškovas pažeidė informavimo pareigą, nustatytą CK 6.348 str. 1 dalyje, todėl neteko teisės remtis aplinkybe dėl daikto neatitikties (CK 6.327 str. 5 d.).
Atsakovės manymu, ieškovas siųsdamas pretenzijas galėjo neteisingai nurodyti atsakovės rekvizitus, dėl ko siųstų pretenzijų atsakovė negavo. Net ir pateiktame ieškinyje yra neteisingai nurodytas atsakovės pavadinimas, kuris teisingas yra UAB Alba Lotos, tuo tarpu ieškinyje nurodytas pavadinimas Lotus. Taip pat ieškinyje nurodytas ir klaidingas atsakovės el. pašto adresas, taip pat klaidingai nurodant įmonės pavadinimą Lotus, o teisingai turėjo būti Lotos. Taigi, ieškovas pažeidė CK 6.348 str. 5 d. reikalavimus tinkamai informuoti pardavėją, klaidingai nurodydamas tiek atsakovės įmonės pavadinimą, tiek el. pašto adresą nesugebėjo tinkamai informuoti atsakovės apie ieškinyje nurodytus trūkumus. Pasakytina, kad visi atsakovės rekvizitai yra nurodyti internete viešai prieinamame tinklapyje www.rekvizitai.lt, todėl ieškovas turėjo galimybę pasitikrinti tiek atsakovės tel. numerį, tiek el. pašto adresą tiek įmonės pavadinimą ir tinkamai bei savalaikiai pranešti apie turimas pretenzijas, tačiau šiuo atveju ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, tačiau kaip matyti iš ieškovo veiksmų (neveikimo), ieškovas turėdamas visas galimybes (tiek iš internete viešai prieinamos informacijos, tiek žinodamas atsakovės direktoriaus namų adresą, tiek žinodamas atsakovės pardavimo aikštelės vietą (duomenys neskelbtini) turguje) pasitikrinti ar sužinoti atsakovės rekvizitus, nesugebėjo nei savalaikiai nei apskritai įteikti nei pretenzijų (nors ir po įstatymo nustatyto termino), nei pasiderinti dėl galimybės sutaisyti nustatytus trūkumus ar kompensuoti jų remonto išlaidas, tačiau iškart prašo teismo taikyti kraštutinę priemonę, kas šiuo atveju manytina tiek teisės taikymo tiek ir teisingumo prasme yra neteisinga.
Ieškovas žinojo atsakovės atstovo direktoriaus E. O. namų adresą, nes būtent ten pirmą kartą buvo atvykęs ieškovas apžiūrėti automobilio, ką jis ir pats nurodo ieškinyje. Taigi, kaip matyti, ieškovas nors ir turėjo galimybę tinkamai informuoti atsakovę apie jo manymu nustatytus automobilio trūkumus bei jam pareikšti pretenziją, tačiau jis to tinkamai nepadarė, o ieškinyje nurodomas pretenzijas išsiuntė neaišku kam.
Todėl atsakovė pareiškia, kad jokios atsakomybės nevengia, kadangi savo prievolę – perduoti ieškovui tvarkingą ir tinkamą eksploatavimui transporto priemonę jis įvykdė automobilio perdavimo metu. Tai patvirtina ir pats ieškovas, pripažindamas, kad jis eksploatavo minėtą automobilį daugiau kaip 8 mėnesius.
Ieškovas ieškinyje vardina įvairius jo eksploatuojamo automobilio trūkumus, nurodydamas, kad už juos atsakingas atsakovė. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (LAT 2008-12-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, jog jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Tai tiesiogiai numatyta CK 6.333 str. 4 d. – jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Iš bylos medžiagos neginčijamai matyti, kad nuo nupirkto automobilio momento, ieškovas nepertraukiamai naudojosi minėtu automobiliu ir jį eksploatavo, perėjo technikinę apžiūrą.
Pagal pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu galiojusio CK 6.363 str. 11 p. nuostatas, daikto trūkumai, laikomi buvusiais perdavimo metu, jeigu jie išaiškėjo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo.
Šiuo konkrečiu atveju ieškovo nurodomi trūkumai atsirado pasibaigus įstatymo nustatytam 6 mėnesių terminui, per kurį paaiškėję trūkumai laikomi buvę perdavimo metu. Praėjus minėtam terminui, ši įstatyminė garantija nebegalioja ir trūkumai nustatyti praėjus ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nebelaikomi buvę transporto priemonės perdavimo metu.
Analogiškai pasisakoma kasacinio teismo praktikoje – daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu – CK 6.363 str. 11 d. (LAT 2022-04-13 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-90-403/2022)
Iš bylos aplinkybių matyti, kad šis įstatyminis terminas pasibaigęs, kadangi ieškovas transporto priemonę įsigijo 2021-07-13, o į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ kreipėsi 2022-03-29, t.y. daugiau kaip po 8 mėnesių nepertraukiamo nupirkto automobilio eksploatavimo. Be visų šių aplinkybių taip pat pastebėtina, kad perduotas automobilis nėra naujas, eksploatavimo metu tiek automobilio variklis, tiek pakabos elementai natūraliai dėvisi ir yra remontuojami ar keičiami naujais. Nors ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia 2022-03-31 defektavimo aktu, kuriame nurodoma, kad automobilio variklio blokas yra skilęs ir reikalauja remonto, tai nepaneigia fakto, kad automobilio pirkimo ir perdavimo momentu jam buvo perduotas tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti automobilis, kurio variklio blokas sugedo jo eksploatacijos metu. Iš ieškovo argumentų taip pat neaišku kada (ir kur) variklio blokas sugedo ar buvo remontuotas – 2020, 2021 ar 2022 metais, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu neatmestina, kad per 8 mėnesių aktyvaus automobilio naudojimo laikotarpį ir pats ieškovas galėjo apgadinti automobilį (ieškinyje nurodytas variklio bloko skilimas yra ne kas kita, kaip mechaninio poveikio (galimai užvažiavus ant didelio akmens ar kt. kliūties) pasekmė, kuri be jokios abejonės būtų buvusi pamatyta dar automobilį atvarius į techninę apžiūrą, nes skilus variklio blokui visa automobilio apačia būtų tepaluota, o tokiems automobiliams nėra išduodamas techninės apžiūros atitikimą patvirtinantis dokumentas ir jiems draudžiama dalyvauti eisme.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 p.).
Kaip matyti, pardavėjas šiuos reikalavimus įvykdė - perduotas automobilis atitiko įprastus reikalavimus, pirkėjas juo naudojosi daugiau kaip pusę metų, nupirktas automobilis buvo nenaujas ir jį eksploatuojant (naudojant pagal paskirtį) natūraliai dėvėjosi.
Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d.), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 str. 2 d.).
Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (LAT 2010-12-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010-11-22 d. nutartis Nr. 3K-3-455/2010; 2009-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-182/2009, 2016-12-09 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tokie, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, techninė apžiūra automobiliui buvo atlikta, automobiliui buvo leista dalyvauti eisme, t.y. jis buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti.
Ieškovas po šio automobilio įsigijimo jį eksploatavo net daugiau nei 8 mėnesius ir per šį laikotarpį automobilio jokiai patikrai nevežė. Akivaizdu, kad šiuo atveju, ne tik nėra galimybės nustatyti automobilio techninės būklės, ar neva tai buvusių gedimų automobilio perdavimo metu, t.y. negalima paneigti tos aplinkybės, kad ieškovui pardavus techniškai tvarkingą automobilį vėliau jo stovis siekiant pasipelnyti atsakovės sąskaita, sąmoningai buvo pablogintas (per tą laiką pakeistos detalės ir pan.), tačiau ir kaip, bei kokiu būdu, šis automobilis po jo pardavimo buvo eksploatuojamas.
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmiausia nėra galimybės patvirtinti ieškovo teiginių, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, kiek laiko ir kokiu būdu buvo jis eksploatuojamas, kas jam buvo daroma (į kokius įvykius ar avarijas po pardavimo buvo patekęs, kas su automobiliu buvo padaryta servisuose ir pan.), todėl spręsti klausimo dėl tokios sutarties panaikinimo ir automobilio grąžinimo (po ilgos jo eksploatacijos), šiuo metu nėra net ir jokių teorinių galimybių.
Kasacinio teismo nurodoma, kad sprendžiant, ar pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių jie susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai, kokios yra sandorio šalys ir kt.
Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą trūkumai nebuvo įvertinti. Reikalavimą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti išlaidas trūkumams ištaisyti galima reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Ultima ratio priemonė – pirkėjo teisė nutraukti sutartį galima, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir daikto trūkumai negali būti pašalinti, daikto pardavėjas atsisako juos ištaisyti ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui ir pan. (LAT 2015-03-13 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
Iš faktinių aplinkybių visumos matyti, jog ieškovas įsigytą automobilį naudoti pagal paskirtį ne tik, kad galėjo pirkimo – pardavimo momentu, bet gali ir iki šiol. Ieškinyje nurodyti trūkumai nėra esminiai, kadangi jie galėjo ir labai tikėtina, jog būtent ir atsirado tiek nuo netinkamo vėlesnio eksploatavimo ar galimo eismo įvykio, tiek ir (dalis) nuo natūralaus nusidėvėjimo bei nuolatinio automobilio naudojimo. Be to, ieškovas transporto priemonę patikrai į autoservisą nuvežė tik praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po sutarties sudarymo, reiškia ieškovo nurodyti automobilio trūkumai galėjo atsirasti būtent ieškovui naudojant transporto priemonę. Ieškovo pateikti patikros aktai bei sąskaitos už atliktų darbų apmokėjimą, įrodo, jog visi šie trūkumai gali būti pašalinami, todėl darytina išvada, jog laikyti juos esminiais nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Ieškovas savo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką) dėl automobilio kokybės grindė būtent UAB „Automobilių diagnostikos centro“ užfiksuotais trūkumais, kurie atsirado po daugiau nei 8 mėnesių intensyvaus naudojimosi transporto priemone, kurie netrukdė ieškovui visą šį laikotarpį naudotis transporto priemone pagal paskirtį, todėl akivaizdu, kad visi ieškovo nurodyti trūkumai atsirado po pardavimo, t.y. automobilio tolimesnio eksploatavimo metu. Visos šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškinio reikalavimų (ieškinio dalykas) tenkinimui (pirkimo –pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia) nėra ne tik jokio faktinio, tačiau ir jokio įstatyminio pagrindo. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovei iki daiktų perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai.
Manytina, kad nėra pagrindo pripažinti ieškinyje suformuluotus argumentus, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.
Ieškovas, eksploatavęs automobilį daugiau nei 8 mėnesius laiko, kelia reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jam sumokėtą kainą. Pasakytina, kad automobilio vertė su laiku jį eksploatuojant nuolat mažėja, dėl amortizacijos ir natūralaus dėvėjimosi.
Pažymėtina, kad pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Kraštutinis būdas yra reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Būtent šį variantą pasirinko ieškovas. Tačiau įstatymų leidėjas numato papildomus reikalavimus ir aplinkybes, siekiant išnaudoti šį galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (LAT 2009-04-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-149/2009).
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (LAT 2015-03-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (LAT 2011-06-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-288/2011, 2020-06-17 nutartis civ. byloje e3K-3-193-421/2020).
Pažymėtina, kad pats ieškovas savo ieškinyje pripažįsta, kad minėtus trūkumus galima pašalinti – patikrą atlikusi įmonė siūlo suremontuoti gedimą.
Šiuo atveju ieškovas išvardindamas defektavimo akte nustatytus trūkumus, ignoravo tą aplinkybę, kad minėtą automobilį nupirkęs eksploatavo ilgiau kaip 8 mėnesius, kad įstatymas (galiojęs sandorio sudarymo metu) numato 6 mėnesių terminą per kurį išaiškėję trūkumai buvo laikomi perdavimo metu, iš ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kada jo nupirkto automobilio variklio blokas sugedo, kur buvo taisytas. Neatsižvelgiama į aplinkybę, kad pats minimas variklio blokas buvo suremontuotas, o pakartotinai sugedo eksploatacijos metu. Taip pat ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, yra akivaizdžiai neproporcingas nustatytiems trūkumams, kurie nėra esminiai ir yra pašalinami, prieštaraujantis įstatymo reikalavimams ir tokio pobūdžio bylų teismų praktikai. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas.
Būtent ieškovas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio bloko defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Ieškinys atmestinas
Kaip nustatyta byloje ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovas automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt surado atsakovės skelbimą dėl automobilio VOLVO XC60, (šiuo metu v.n. (duomenys neskelbtini) 2015 metų gamybos, pardavimo. Atsakovė skelbime deklaravo, kad parduodamas automobilis neturi defektų.
2021-07-13 d. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį R. R. (ieškovas, pirkėjas) iš UAB „Alba Lotos“ (atsakovės, pardavėjo) įsigijo automobilį VOLVO XC60, (šiuo metu v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2015 metų gamybos, už 15500 Eur, be galiojančios techninės apžiūros.
Ieškovas nurodė, kad jis po transporto priemonės pirkimo nuvyko į techninės patikros punktą, kur buvo identifikuotas skysčių nutekėjimas – taip pasitvirtino pirmas defektas/gedimas (trūko detalės „manžeto“), dėl to į aplinką skverbėsi automatinės pavarų dėžės (toliau – APD) alyva.
Bylos duomenimis, pirmoji automobilio techninė apžiūra buvo atlikta – 2021-07-14 d., nustatant didelius trūkumus: 8.4.1.-Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kuriuo gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams (alyvos lašai transmisijos skyriuje) (dok-149760).
Pašalinus šį defektą, po dviejų dienų (2021-07-16 d.) buvo atlikta automobilio valstybinė techninė apžiūra. Ieškovas nurodė, kad šalinant šį gedimą, nuėmus apatinę variklio apsaugą, iš apačios matėsi, kad variklis yra tepaluotas, o apsauga prisigėrusi ištekėjusios alyvos. UAB „Sostena“ Volvo centre buvo atlikta transporto priemonės kompiuterinė diagnostika, kuri parodė 1-2 klaidas ir automobilio istoriją.
Ieškovas nurodė, kad po automobilio techninės apžiūros toliau eksploatuojant automobilį prietaisų skydelyje periodiškai atsirasdavo klaidos apie akumuliatorių, kad mažas įkrovimo lygis bei pranešimas „variklio apžiūra“, be to, daug kondensato lieka po automobiliu. Pakeitus variklio alyvą, pakartotinai klaidos apie žemą alyvos lygį nerodė, tačiau atšilus lauko temperatūrai, po nakties, po automobiliu būdavo didelių alyvos dėmių. Tuomet 2022-03-29 d. automobilis buvo užregistruotas į automobilių remonto dirbtuves – UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre“ išsamiai automobilio apžiūrai – defektacijai, kurios metu 2022-03-31 d. nedalyvaujant atsakovės atstovui (2022-03-25 d. jam buvo pranešta SMS žinute) buvo nustatyta, kad skilęs variklio blokas ir šis defektas jau buvo tvarkytas, tačiau nekokybiškai, o tik tam, kad būtų užmaskuotas.
Defektavimo metu buvo matomas suskilęs blokas, suvirinimo žymės ir paslėpti defektai, nustatyti alyvos nuotėkiai vairo kolonėlės, pavarų dėžės, variklio, o būtent – variklio gedimas, vairavimo sistema netvarkinga, pavarų dėžės alyvos nuotėkis, automatinėje pavarų dėžėje juntamas bėgių pajungimas, variklio valdymo blokas turi klaidų, galiniai stabdžių diskai yra susidėvėję; paslėpti defektai yra: variklio, vairo kolonėlės, greičių dėžės alyvos nuotėkis bei variklio valdymo bloko klaidos, kuriuos reikia tvarkyti, preliminari automobilio remonto darbų ir detalių kaina – 3 150,00 Eur. Tiksli automobilio remonto darbų kaina paaiškėtų jo remonto metu.
Ieškovas pasirinko savo pažeistų teisių dėl pirkto automobilio paslėptų defektų ginimo būdą – nutraukti 2021-07-13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtus 15 500, 00 Eur, o atsakovei transporto priemonę Volvo X60; priteisti iš atsakovės 875,96 Eur transporto priemonės registravimo, patikrinimo, pretenzijų rengimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas (208 Eur žyminio mokesčio bei 1076,90 Eur advokato išlaidų).
Atsakovė su ieškiniu/patikslintu ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį/patikslintą ieškinį atmesti.
Teisinis bylos įvertinimas
Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, atsižvelgia į tai, kad perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 str. 1, 4, 6 dalys) (LAT 2010-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010-12-28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d. ).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Tiek skelbime, tiek pirkimo metu atsakovė informavo ieškovą, kad transporto priemonė yra tvarkinga, be defektų, be autoįvykių.
Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 str.).
Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1126-794/2021).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, šalių sudarytoje 2021-07-13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis VOLVO XC60, (šiuo metu v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), neturi defektų bei buvo nurodyti visi šio automobilio duomenys: gamybinė markė, pavadinimas, identifikavimo Nr., rida nenurodyta ir t.t. Automobilio techninė apžiūra nebuvo atlikta, t.y. jis negalėjo dalyvauti viešame eisme.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 211-290 patvirtinti „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“, kurių 16 p. nurodyta, kad, atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: nedidelis trūkumas (NT) - trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; didelis trūkumas (DT) - trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; pavojingas trūkumas (PT) - trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Šio įsakymo 18 p. nurodyta, kad transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 p. nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus, todėl tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (-ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.
Kaip nustatyta byloje, atsakovė nurodytą automobilį pirko 2021-06-28 d. iš UAB „AUTOMICHA“, j.a.k.305740559, pagal 2021-06-28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota šio automobilio rida – 169117 km ir nenurodyta, kad ginčo automobilis turėjo pardavimo metu trūkumus ar dalyvavo eismo įvykiuose (dok-149613).
Kaip jau minėta, ginčo automobilis buvo parduotas ieškovui po dviejų savaičių – 2021-07-13 d. nenurodant trūkumų bei dalyvavimo eismo įvykiuose, kuruose būtų apgadintas.
Tokiu būdu, ieškovui pagrįstai susidarė įspūdis, kad transporto priemonė yra tvarkinga, todėl tikėjosi naudoti transporto priemonė pagal tiesioginį paskirtį ir siektiną tikslą. Ieškovas prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ginčo transporto-priemonės techninės būklės autoservise netikrino.
Ieškovas prašo nutraukti 2021-07-13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtus 15 500, 00 Eur, o atsakovei transporto priemonę Volvo X60. Ieškovo teigimu, jo patirtos išlaidos sudaro:
-125,18 Eur registruojant transporto priemonę VĮ „Regitra“. Į šį mokestį įeina automobilio taršos mokestis, registracijos liudijimo ir valstybinio numerio ženklo išdavimo mokestis;
-27,80 Eur automobilio techninės apžiūros mokestis;
- 33,28 Eur už UAB „Sostena“ automobilio patikrą, kai buvo pastebėti paslėpti defektai;
- 145,50 Eur, už UAB „Kompiuterinės diagnostikos centras“ automobilio būklės išsamią patikrą, kurios metu buvo tiksliai nustatyti paslėpti defektai (trūkęs variklio blokas, klaidos kompiuterinėje dalyje ir kt.), bendrai – 331,46 Eur;
- 544,50 Eur už UAB „Autopretenzija“ teisines paslaugas, t.y. viso 875,96 Eur, kuriuos jis prašo priteisti iš atsakovės.
Kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (LAT 2017-10-31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-701/2017; 2016-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau ši pirkėjo pareiga įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, apimta tik pareigą įrodyti, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad parduota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų, o atsakovė – kad ieškovės nurodyti transporto priemonės trūkumai jei ir yra, jie – neesminiai, atsirado 8 mėnesius ieškovui eksploatuojant automobilį pagal paskirtį ir gali būti netrukdomai pašalinti, todėl nėra pagrindo taikyti kraštutinės teisinės priemonės-pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir atitinkamai abipusės restitucijos.
Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 str.). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.) (LAT 2016-07-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-360-969/2016;2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-193-421/2020).
Dėl to nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad jei pirkėjas galėjo, tačiau nepatikrino transporto priemonės būklės pirkimo metu, transporto priemonė yra naudota, jis (pirkėjas, ieškovas) prisiima galimą riziką dėl galimų daikto trūkumų, atsiradusių po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė žinojo apie automobilio paslėptus trūkumus sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip jau minėta, atsakovė pirko šį automobilį – 2021-06-28, pardavė ieškovui – 2021-07-13 d., pirkimo dokumentuose jokių automobilio trūkumų, dalyvavimo autoįvykiuose nebuvo fiksuota.
Įrodymų, kad ieškovas netinkamai transporto priemonę prižiūrėjo ir eksploatavo ne pagal paskirtį (ieškovo neatidaus ir nerūpestingo rūpinimosi transporto priemone), byloje nesurinkta (CPK 178 str.). Tokiu būdu, šis atsakovės argumentas atmestinas ir preziumuojama, kad dėl ginčo transporto priemonės atsiradusių gedimų nėra ieškovo kaltės.
Nesutiktina ir su kitu atsakovės teiginiu, o būtent, jei ieškovas pirko naudotą automobilį (7 metų senumo), todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas.
Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017-10-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-07-14 d., kitą dieną po pirkimo ieškovui nepavyko praeiti automobilio techninės apžiūros dėl didelių trūkumų – „Kita tarša. Skysčio nuotėkis“, kuriuos per 2 dienas ieškovas sėkmingai pašalino ir 2021-07-16 d. automobilio techninė apžiūra buvo sėkmingai atlikta. Tai rodo, kad akivaizdžių automobilio paslėptų trūkumų nebuvo nustatyta, ir automobilis buvo eksploatuojamas pagal paskirtį iki 2022 metų kovo mėnesio. Teismas pažymi, kad automobilio techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti per 2 dienas, tai rodo, kad jie buvo neesminiai, sutvarkomi. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad ieškovas po automobilio techninės apžiūros (2021-07-16 d.) automobilį remontuotų. Byloje patiktas ieškovo 2022-01-14 d. Winart UAB serviso paslaugų pasiūlymas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra susijęs su ginčo automobilio eksploatacija ir eksploatacijos išlaidomis (tepalų keitimas), kas nepriskirtina prie automobilio paslėptų defektų (b.l.36, dok-187079).
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (LAT 2009-07-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-182/2009).
Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 str. 2 d.). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.).
Be to, teismų praktikoje, išaiškinta, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (LAT 2018-05-11 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t.y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT 2018-07-19 d.nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-307-1075/2018).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (LAT 2009-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016-07-07 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 p.; 2017-05-17 d. nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 p.; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ieškovas automobilio paslėptus trūkumus grindžia, kaip teisingai nurodė atsakovė, po 8 mėn. – 2022-03-31 d. surašytu defektavimo aktu dėl automobilio variklio, vairo kolonėlės, greičių dėžės alyvos nuotėkis bei variklio valdymo bloko klaidos, kurių remontas preliminariai sudarys 3 150,00 Eur. 2022-10-13 teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. A., kuris buvo apžiūrėjęs ir surašęs 2022-03-31 apžiūros aktą, minėto akto išvadas patvirtino.
Bylos duomenimis, ieškovas automobilio neremontavo, kokios bus faktinės automobilio remonto išlaidos nežinoma.
Be to, teismui pasiūlius, 2022-11-29 d. UAB „Sostena“ dalyvaujant šalių atstovams iš naujo buvo apžiūrėtas ginčo automobilis ir nenustatytas variklio bloko įtrūkimas, kurį nurodo ieškovas, o nustatyta, kad tepalo nuotėkis matyti tarp variklio ir greičių dėžės. 2022-03-31 defektavimo akte buvo nurodoma automatinės greičių dėžės alyvos nuotėkis per pusašio riebokšlį. Nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kad važinėjant su nesandariu riebokšliu, kuris praleidžia tepalą, greičių dėžė yra tepaluota; bei riebokšlio nesandarumas jokiu būdu nelaikytinas esminiu trūkumu ar dideliu gedimu. Be to, iš greičių dėžės tepalo nuotėkio nebuvo nustatyta. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kada ir dėl kokių priežasčių tepalas varva tarp variklio ir greičių dėžės, galimai pakaktų tiesiog pakeisti jau aukščiau nurodytą riebokšlį tinkamai eksploatuojant naudotą automobilį. 2022-11-29 d. UAB „Sostena“ defektacijos akte nurodoma, kad nustatyti trūkumai gali būti pašalinami, automobilio remonto kaina – 1100 Eur (800+300 Eur) (b.l.38, dok-203503).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT 2017-10-13 d. nutarties civ.byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 p.).
Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (LAT 2009-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010-02-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-19/2010, 2020-06-17 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 2020-12-02 d. nutartis civ.byloje e3K-3-326-701/2020 ir kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (LAT 2016-12-09 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.) (LAT 2018-07-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (LAT 2010-11-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-455/2010, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-991-779/2021).
Ultima ratio priemonė – pirkėjo teisė nutraukti sutartį galima, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir daikto trūkumai negali būti pašalinti, daikto pardavėjas atsisako juos ištaisyti ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui ir pan. (LAT 2015-03-13 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimu nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes nurodytas ieškovo pažeistų teisių ginimo būdas yra kraštutinė priemonė, ieškovo nurodyti automobilio trūkumai nelaikytini esminiais, yra sutvarkomi, automobilio remonto kaštai yra galimi (1100 Eur) palyginus su automobilio kaina – 15 500 Eur, todėl pasirinktas teisių gynimo būdas – kaip ultima ratio priemonė yra neproporcinga priemonė ir netaikoma. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilio trūkumai buvo nustatyti po 8 mėn. eksploatavimo (2021-07-14 rida -178598 km, 2022-11-29 rida-188 028 km., skirtumas – 9430 km), todėl ieškinio tenkinimas šioje dalyje prieštaraus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str., pažeis atsakovės interesus dėl transporto priemonės nusidėvėjimo, 2021 metų 12 mėn. po autoįvykio neteks prekinės vertės, be to, teismo vertinimu, ieškovas gali ginti savo teises kitu būdu – pvz., prašant priteisti automobilio paslėptų trūkumų nuostolius, bet tokia teise ieškovas nepasinaudojo, nuostolių, susijusių su paslėptų defektų šalinimu, priteisti neprašo, jų nepatyrė. Be to, teismas pažymi, kad byloje yra neįrodyta, kad ieškovas mokėjo už automobilį 15 500 Eur, o ne 14 500 Eur, kaip nurodyta 2021-07-13 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju pirkėjas (ieškovas) ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neįrodė (CPK 178 str.), todėl patikslintas ieškinys atmestinas.
Ieškovas taip pat teigia, kad pardavėjui (atsakovei) gavus pirkėjo (ieškovo) pretenzijas dėl parduotos transporto priemonės defektų, pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzijos pagrįstos, t.y. nepakankamai bendradarbiavo CK 6.200 str. prasme.
CK 6.348 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas – per protingą terminą po to, kai buvo nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.
Bylos duomenimis, nors automobilis buvo nupirktas 2021-07-13 d., tik 2022-03-31 buvo nustatyti automobilio trūkumai. Ieškovas siuntė atsakovei dvi pretenzijas: 2022-04-26 bei 2022-05-10, jų atsakovės teigimu, negavo dėl to, kad ieškovas suklydo dėl atsakovės pavadinimo bei adreso.
Pagal CK 6.363 str. 11 p. redakciją, galiojusia pirkimo-pardavimo sutarties metu (2021-07-13 d.), daikto trūkumai, laikomi buvusiais perdavimo metu, jeigu jie išaiškėjo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomi automobilio trūkumai atsirado pasibaigus įstatymo nustatytam 6 mėnesių terminui (2022-03-31 d.), todėl CK 6.363 str. 11 p. netaikomas.
Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad 2021 metų gruodžio mėnesį ginčo automobilis buvo apgadintas, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad nurodytas autoįvykis įtakotų nagrinėjamą ginčą (tik automobilio prekinės vertės netekimo aspektu, jei būtų grąžintas atsakovei). Apklausta 2022-10-13 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. T. R parodė, kad nurodytu laiku (2021 m. 12 mėn.) į stovinčio automobilio galinę dalį atsitrenkė kita transporto priemonė, buvo apgadinta galinės dalies plastmasinė apdaila, kuri buvo sutvarkyta per 4-5 d.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas dalyje dėl 2021-07-13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, netenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti 331,46 Eur išlaidų, susijusių su pirktu automobiliu registravimu, patikrinimu, technine apžiūra bei 544,50 Eur už UAB „Autopretenzija“ teisines paslaugas.
Teismas pažymi, kad ieškovo reikalavimas atlyginti 544,50 Eur (181,50+363 Eur) už UAB „Autopretenzija“ teisines paslaugas pagal konsultavimo sutartį negali būti tenkintinas ir todėl, kad kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalis 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalis 1-8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos (LAT 2015-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015-05-29 d. nutartis civ. byloje 3K-7-334-687/2015). Šioje byloje ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog teisinę pagalbą jam teikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 544,50 Eur priteisimo už ieškovui UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas konsultuojant bei rengiant pretenzija, yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Civilinėje byloje ieškovas patyrė 208 Eur žyminio mokesčio (368-160 Eur) bei 1076,90 Eur (605+471,90 Eur) advokato išlaidų (b.l.34, dok-167185).
Netenkinus ieškinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Atsakovas patyrė 1500 Eur advokato išlaidų (b.l.27, dok-149617, b.l. 31, dok-149613).
Svarstydamas atsakovės prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys atmestinas, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.).
Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, vieno tomo, bylos trukmę, ieškinys pateiktas teismui 2022-06-02 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad atsakovės advokato išlaidos susidarė už procesinių dokumentų/atsiliepimą parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, priteisia iš ieškovo 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atsakovės naudai. (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. ).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (13,44 Eur), į valstybės pajamas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) advokato išlaidų UAB „Alba Lotos“, į. k. 300549685, naudai.
Priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė