KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                                               PRIIMTAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Kaunas

           Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, ir

          n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo R. S. 535,80 Eur negrąžintos paskolos pagal 2014-03-16 šalių sudarytas vartojimo kredito sutartis, 30,63 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 552,55 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 3-5).

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2016-01-21 įstatymo nustatyta tvarka šeimos narei (CPK 123 str.) (b.l. 9). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

            Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.

            Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: vartojimo kredito sutartimi; sąskaitos išrašais (elektroninio ieškinio priedai).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės  neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistina 535,80 Eur negrąžinto kredito ir 30,63 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 7.1 punktu, atsakovui paskaičiavo 144,50 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas po kredito grąžinimo termino nuo 2014-04-16 iki 2015-02-18, kurių suma sudaro 552,55 Eur ir prašo priteisti jas iš atsakovo.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 144,50 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis.

Nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 535,80 Eur ir prašomų priteisti palūkanų 552,55 Eur dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas iki 276,00 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, priteisiant šią sumą iš atsakovo (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1037-653/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).

Pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 19,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

           Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

            n u s p r e n d ž i a :

            Ieškinį patenkinti iš dalies.

            Priteisti UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke, iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 535,80 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 80 ct) negrąžintos paskolos, 30,63 Eur (trisdešimt eurų 63 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo, 276,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,00 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio.

                Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2, 3 d. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.