Civilinė byla Nr.e2-76-474/2018

                                                                                                                                                                                        Proceso Nr. 2-25-3-00337-2016-4

                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                                                                                                       2.4.2.9.1.; 3.2.6.5;

     PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 4 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas  Valdas Alška,

sekretoriaujant  Aurikai Lementauskienei,

dalyvaujant ieškovei V. P.,

ieškovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

atsakovės atstovui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei R. J. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. J. priešieškinį ieškovei V. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

           ieškovė ir jos atstovas nurodo, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po 615/1230 dalis 0,1230 ha žemės sklypo, UNR. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). Taip pat šalims nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas po ½ dalį, tvartas, daržinė ir kiemo statinių-šulinio. Šalys šioje byloje taikos sutartimi nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, tvartu daržine ir šuliniu naudojimosi tvarką ir ginčą užbaigė. Naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta, todėl kyla nuolatiniai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, šalys nesusitarė taikiai išspręsti ginčą taikiai, todėl sutinkamai su Civilinio kodekso 4.75 straipsniu ir 4.81 straipsniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypui tvarką. Prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2017-05-15 UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą planą: ieškovei paskirti jos teismui pateiktame projekte nurodytas dalis „A‘ (191 kv.m. ir 146 kv.m.), Viso ieškovei atitenka 337 kv.m.; Atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėtą indeksu „B“ (337 kv.m.), Viso atsakovė naudosis 337 kv.m.. Bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta indeksu  „D“ ( 556 kv.m.), Prašo priešieškinio netenkinti, nes atsakovės prašoma nustatyti tvarka yra neteisinga ir neracionali, kuri atitinka tik atsakovės interesus, šalims priklausantis žemės sklypas nėra žemės ūkio technikos kiemas, kuris yra pritaikytas jai laikyti ir ieškovės parengtame plane įvažiavimo pločio į namų su žemės ūkio technika visiškai pakanka. nes pagal tokį pasiūlytą planą ieškovei sumažėtų naudojamo sklypo dalis, reikia papildomų investicijų įvažiavimo įrengimui. Prašo ieškinį patenkinti o priešieškinį atmesti.

             Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad pagal jos pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą bus racionaliau naudojamasi žemės sklypu, iki minimumo sumažės tikimybė konfliktams tarp bendraturčių atsirasti. Dabartiniu metu 24 kv.m. žemės sklypo dalimi, kurią ieškovėm prašo priskirti bendram naudojimuisi, ja naudojasi pati ieškovė, kuri turi pasistačiusi sandėliuką ir tokiu būdu atsakovei būtų sudėtinga naudotis bendra žemės sklypo dalimi, užimta statiniu. Taip pat nustačius įvažiavimo plotį pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovei būtų sudėtinga įvažiuoti į savo žemės sklypą su technika, kurią atsakovė naudoja, nes yra įregistravusi ūkį. Prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2016-09-21 UAB „Žemaitijos matininkai“ paruoštą planą: ieškovei V. P. paskirti naudotis 336 kv.m. žemės sklypu, kuris atsakovės pateiktame plane  pažymėtas indeksu „A“, atsakovei R. J. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi 336 kv.m., kuri plane pažymėta indeksu „B“, o bendram naudojimui palikti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „D“ (279 kv.m.) ir indeksu „E“(279 kv.m.), viso bendram naudojimuisi paskirti 558 kv.m.

            Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

            Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, UNR (duomenys neskelbtini), 0,1230 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, UNR. (duomenys neskelbtini), daržine, UNR. (duomenys neskelbtini), tvartu, UNR. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių-šulinio, UNR. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria nustatė ir teismas patvirtino 2018-03-26 naudojimosi žemės sklype esančiais statiniais naudojimosi tvarką.

         Šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, valdantys žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu, o kai nesutariama, ginčas yra sprendžiamas teismine tvarka. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinys daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai( CK 4.80 str.). Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.). Sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinta nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Būtina vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.  Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.).  

          Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

            Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamu daiktu, tai yra žemės sklypu tvarką, pagal kurią naudojasi jau daug metų, tokia tvarka naudojosi ir ankstesnieji daikto savininkai, tačiau ši tvarka nebuvo įregistruota. Ieškovė pateikė 2017-05-15 uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „A“ (191kv.m. ir 146kv.m.), viso ieškovė naudosis 337kv.m.. Atsakovei prašo paskirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtomis indeksais „ B“ (337kv.m.), viso atsakovė naudosis 337 kv.m.. Bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ (402kv.m.). Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atitinka visus šiuos kriterijus: faktinį naudojimą, nėra žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrąja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto izoliuotomis dalimis. Nepagrįstas atsakovės priešieškinyje nurodytas pagrindas, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka abiejų šalių interesų, nes nustatytas per siauras įvažiavimas su žemės ūkio technika į namų valdą. Teismas sprendžia, kad šalims priklausomas žemės sklypas yra skirtas ne žemės ūkio technikai laikyti, jis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis priskiriamas gyvenamajai teritorijai, jo naudojimo pobūdis  yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlytame žemės sklypo plane numatytas įvažiavimo plotis visiškai tinkamas įvažiuoti lengviesiems automobiliams ir transportui, kuris gali atvežti krovinius. Žemės sklypas negali būti naudojamas kaip žemės ūkio technikos saugoma aikštelė. Atsakovė savo priešieškinyje teigia, kad ieškovė turi pasistačiusi 24 kv.m. statinių - sandėlį, kuriame laiko įvairius rakandus ir tokiu būdu atsakovei bus trukdoma  naudotis bendra dalimi žemė sklypo. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė naudojasi prie ūkinio pastato išorinių šoninių sienų esančiomis sklypo dalimis, ieškovė V. P. pastatydama statinį, o atsakovė R. J. susikrovusi malkas bei kitokią` medieną. Teismas sprendžia, kad šalys naudojasi savo nuosavybe Atsakovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi projektas neatitinka šių reikalavimų, Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name atsakovė R. J. nuolatinai negyvena, ji tik retkarčiais atvažiuoja, todėl galimybė konfliktuoti su kita bendraturte yra minimali.

        Bylinėjimosi išlaidos.

        Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje buvo pareikštas  reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką dviejų nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Šalys dėl dalies reikalavimo sudarė taikos sutartį, todėl bylinėjimosi išlaidos, priteistinos ieškovei, yra mažintinos vienu trečdaliu.

         Iš atsakovės R. J. priteistina bylinėjimosi išlaidos ieškovės V. P. naudai: 31 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur už plano parengimą ir 937 Eur advokato pagalbai apmokėti, viso 1168 Eur.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263 ir 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį patenkinti visiškai. Nustatyti žemės sklypo, UNR. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką pagal 2017-05-15 uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą planą. Ieškovei V. P., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (191kv.m.ir 146kv.m.), viso ieškovei paskirti naudosis 337 kv.m..

Atsakovei R. J., a.k(duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „ B“ (337kv.m.), viso atsakovei paskirti naudotis 337 kv.m..

Ieškovei V. P. ir atsakovei R. J. bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ (402kv.m.). Priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės R. J., a.k(duomenys neskelbtini) 1168 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. P., a.k(duomenys neskelbtini) naudai

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                                              Valdas Alška