Civilinė byla Nr. e2A-1247-886/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03841-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.2.17; 2.6.26; 3.3.1.18.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkes teismo 2021m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Egifa“, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Cedrus“ (toliau – ieškovė) 2018 m. gruodžio 14 d. ieškiniu (DOK-46372) prašė iš atsakovės UAB „Egifa“ (toliau – atsakovė) priteisti 6 092,42 Eur žalos atlyginimo, 8 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2021 m. sausio 19 d. patikslintu ieškiniu (DOK-2092) pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo padidino 3 715,91 Eur suma ir prašė priteisti 9 808,33 Eur.

2.       Pradiniame ir patikslintame ieškiniuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. (pastaba: ieškinyje klaidingai nurodyti sutarties sudarymo metai „2018“) sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. E05221 (A05225) (toliau – Sutartis). Atsakovė krovinį pristatė sugadintą, todėl gavėjas atsisakė jį priimti. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalą. Vokietijoje Ferdeno apygardos teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos sugadinus krovinį atlyginimo pagal ieškovės Vectura Intercodis GmbH ieškinį atsakovei UAB „Cedrus“. Ferdeno apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei Vectura Intercodis GmbH iš UAB „Cedrus“ 6 092,42 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus palūkanų, o papildomu 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu teismas priteisė 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos. Šie sprendimai yra įsiteisėję. Šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo nagrinėjamos bylos atsakovė UAB „Egifa“, todėl Vokietijos teismo sprendimai turi prejudicinę galią. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Cedrus“ nuostoliais laiko ne tik Vokietijos teismo priteistas sumas (6 092,42 Eur ir 2 409,41 Eur), bet ir 1 306,50 Eur patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas Vokietijos teisme.

3.       Atsakovė UAB „Egifa“ 2019 m. sausio 17 d. ir 2021 m. kovo 1 d. atsiliepimais (DOK-2276, DOK-7302) į pradinį ir patikslintą ieškinius prašė ieškinį atmesti, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti civilinės atsakomybės draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepimuose į pradinį ir patikslintą ieškinius nurodė, kad atsakovės gabentas krovinys buvo sugadintas ne dėl vežėjo kaltės, todėl atsakovė neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo atlyginti ieškovės patirtą nuostolį dėl krovinio sugadinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtus nuostolius. Tokius argumentus atsakovė grindžia teismui pateikta siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvada Nr. RB1708408. Atsakovės įsitikinimu, yra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b) ir c) papunkčiuose numatytus rizikos faktorius. Ferdeno apygardos teismas nekonstatavo fakto, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti vežėją nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkte numatytais pagrindais.

5.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2019 m. vasario 4 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-4878) prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad dėl įvykio draudikas pradėjo įvykio aplinkybių tyrimą. Įvykio aplinkybėms nustatyti draudikas pasamdė tyrimų bendrovę Russurvey, kuri 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliko apžiūrą ir nustatė, kad krovinys buvo apgadintas dėl nepakankamo (netinkamo) įpakavimo. Draudikas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, nes vežėjui dėl įvykio atsakomybė nekilo. Ieškovė nėra pateikusi byloje įrodymų, kad ji patyrė nuostolių. Remiantis Russurvey tyrimo ataskaita RB1708408, nuostolių suma buvo ne daugiau kaip 1 651 Eur. Nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta žala CC-talpykloms, nes jos yra grąžintinos ir gali būti vėl naudojamos.

6.       Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. dublike (DOK-4869) nurodė, kad atsakovės argumentai atsiliepime į ieškinį yra nepagrįsti. Atsakomybė už vežėjo padarytą žalą kroviniui įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. Vežėjo draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ užsakyta siurvejerio LLC „Russurvey“ kaip specialisto išvada nepaneigia atsakovės kaip vežėjos atsakomybės prezumpcijos. Ieškovė dar nėra atlyginusi nuostolių krovinio gavėjui, bet ieškinį atsakovei pareiškė todėl, kad krovinio užsakovas Vectura – Intercodis GmbH dėl 6 092,42 Eur nuostolių atlyginimo kreipėsi į Vokietijos teismą, kuris byloje 30 B 358/18 išdavė teismo įsakymą išieškoti nuostolius iš ieškovės.

7.       Atsakovė 2020 m. vasario 14 d. triplike (DOK-6477) su dubliko argumentais nesutiko. Nepagrįsti ieškovės motyvai, kad nuostolių priežastis negalėjo būti netinkamas gėlių įpakavimas ir sutvirtinimas CC konteinerio viduje, kad pateikta LLC „Russurvey“ išvada neįrodo, kad CMR konvencijos 17 straipsnio b ir c papunkčiuose nurodytos ypatingos rizikos galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Atmestini ieškovės argumentai, kad vežėjas privalėjo atlikti jam CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, t.y. užtikrinti krovinio tinkamą išdėstymą ir pritvirtinimą priekabos viduje. Ieškovė nepateikė įsiteisėjusio teismo įsakymo dėl žalos atlyginimo. Be to, teismo įsakyme kreditoriumi nurodytas Vectura Intercodis Gmbh neaišku kaip susijęs su šios bylos nagrinėjimu, nes bylos duomenys patvirtina, kad sugadinto krovinio gavėjas yra Vokietijos bendrovė Aldi GmbH & Co, o siuntėjas – Olandijos bendrovė Plant Trend b.v.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovui taikyti vežėjo atleidimo atsakomybės už krovinio sugadinimą sąlygas, numatytas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktuose, t. y. krovinys sugadintas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybėmis, jog krovinys pagal savo savybes netinkamai įpakuotas (b punktas) ir kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas ar jo vardu veikiantis trečiasis asmuo (c punktas). Sutarties sąlygų 4 punkte numatyta vežėjo atsakomybė už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo laiko jo teisėtam gavėjui. Sutarties 7 punkte numatyta, kad vežėjas už krovinio išdėstymą ir su tuo susijusias išlaidas atsako pats. Sutartyje nėra numatyta pareiga vežėjui krovinį sukrauti į transporto priemonę ir jį atitinkamai atsižvelgus į vežamų daiktų materialiąsias savybes sutvirtinti. Be to, Sutarties sąlygose nebuvo aptartas numatomo vežti krovinio turinys, apie krovinį visa informacija yra tokio turinio: „paletinis krovinys, svoris 20 tonų“ (įžanginė Sutarties dalis). Įvertinęs Sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad užsakovas pats neperkėlė atsakovei pareigos pasirūpinti krovinio atitinkamu įtvirtinimu tam atvejui, kai bus vežamas trapus krovinys – gėlių vazonai, ir kad tokia pareiga teko krovinio siuntėjui. Teismas sprendė, kad Sutarties sąlygose nenumatyta vežėjo pareiga krovinį pakrauti, jį sutvirtinti.

10.       Teismas nustatė, kad Sutarties sąlygose nenumatyta vežėjo pareiga tikrinti pakuočių turinį viduje, spręsti dėl jų įpakavimo tinkamumo, rūpintis krovinio sutvirtinimu. Šiuo atveju vairuotojo pareigos apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio išorinės būklės įvertinimu (CMR konvencijos 8 straipsnis).

11.       CMR 8 straipsnio 2 dalyje numatyta vežėjo pareiga motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Nagrinėjamu atveju vairuotojas tokių pastabų neįrašė, todėl teismas laikė, kad krovinio vietų skaičius, žymėjimas, atitiko važtaraščio įrašus.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovės pateikta siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvada Nr. EB1708408 įrodo, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo įpakavimo transportavimui, ir tai atitinka CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalies numatytą vežėjo pareigą įrodymais paneigti jo atsakomybės prezumpciją. Krovinio įpakavimo pareiga tenka krovinio siuntėjui, šiuo atveju tai buvo įmonė Plant Trend. Siuntėjo atsakomybę už tinkamą krovinio įpakavimą numato 2014 m. patvirtintas krovinio transporto vienetų pakuotės Kodeksas IMO/ILO/UNECE (IMO/ILO/ UNECE Code of Practice for Packing of Cago Transport Units (CTU Code). Įrodžius netinkamą krovinio supakavimo faktą, visa atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka ne vežėjui, bet jo siuntėjui.

13.       Dėl Vokietijos Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimų teismas darė išvadą, kad jie negali sukelti atsakovei teisinių pasekmių, nes nebuvo pripažinti ir nėra leista juos vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo, todėl Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja ir nėra privalomi.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14.       Ieškovė UAB „Cedrus“ (toliau – ir apeliantė) 2021 m. gegužės 3 d. apeliaciniu skundu (DOK-15634) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       teismas nepagrįstai nesivadovavo Ferdeno apygardos teismo sprendimu, teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu kaip prejudiciniais faktais. Teismas nepagrįstai vadovavosi neaktualia teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011. Vokietija yra Europos Sąjungos narė, todėl aktualus 2012 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Briuselis I bis reglamentas). Briuselis I bis reglamento 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Remiantis Briuselis I bis reglamento 36 straipsnio 1 dalimi, teismas privalėjo vadovautis Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimu, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią.

14.2.       Teismas negalėjo padaryti priešingas išvadas, nei Ferdeno apygardos teismas, t. y. kad vežėjo atsakomybės prezumpciją paneigia vien siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvados. Teismas sukūrė ydingą, ieškovės atžvilgiu nesąžiningą situaciją, kai Ferdeno apygardos teisme UAB „Cedrus“ kaip vežėjas buvo pripažintas atsakingu už krovinio sugadinimą ir šiai atsakomybei paneigti siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvadų teismui nepakako, tačiau nagrinėjamoje byloje faktinis vežėjas UAB „Egifa“ vien to paties įrodymo (bendrovės LLC Russurvey išvadomis) pagrindu buvo atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą ir iš jo žala ieškovei nepriteista.

14.3.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR Konvencijos 17 straipsnio nuostatas. Atsakomybė už vežėjo padarytą žalą kroviniui yra įtvirtinta 17 straipsnio 1 dalyje. Vežėjo draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ užsakyta siurvejerio LLC „Russurvey“ kaip specialisto išvada nepaneigia atsakovės kaip vežėjos atsakomybės prezumpcijos, be to, teismo turėtų būti vertinama kritiškai. Ši išvada yra užsakyta suinteresuoto asmens. Specialisto galimą šališkumą pagrindžia tai, kad siurvejerio apžiūros ataskaitos 21 puslapyje, kuriame išskiriamos siuntėjo, pakuotojo ir vėžėjo atsakomybės, pasisakant dėl vežėjo atsakomybės nėra įvardinta jo pagrindinė atsakomybė pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį. Būtent dėl netinkamo CC konteinerių pritvirtinimo priekabos viduje šie parvirto. Tai yra ne pačių gėlių įpakavimo konteinerių viduje, o pačių konteinerių tvirtinimo vilkiko priekaboje problema, tačiau už pakuotės išorinę būklę atsako būtent vežėjas kaip savo srities profesionalas.

14.4.       CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Šio straipsnio antroje dalyje pažymėta, kad vežėjas taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Atsakovė privalėjo išoriškai įvertinti, ar CC konteineriai gali būti saugiai vežami ant ratukų, ar jie laisvai nesiritinės po priekabos vidų, ar patys CC konteineriai tinkamai ir saugiai pritvirtinti vienas prie kito, prie išorinių priekabos sienų, ar jie tinkamai išdėstyti priekaboje ir ar nėra rizikos, kad juos vežant jie parvirs. Atsakovė to nepadarė ir neužtikrino tinkamo krovinio išdėstymo bei pritvirtinimo priekabos viduje. Teismas šių ieškovės argumentų nenagrinėjo, jų motyvuotai nepaneigė.

14.5.       Teismas nepagrįstai ir netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties turinį, tuo pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Nepagrįsta teismo išvada, kad Sutartyje nėra numatyta pareiga vežėjui krovinį sutvirtinti. Pagal Sutarties nuostatas (4, 5, 7 punktai) atsakomybė už krovinio išdėstymą bei saugumą ir sugadinimą apima ir vežėjo pareigą pasirūpinti, kad krovinys būtų išdėstytas taip, kad jį vežant jis neparvirstų ir nebūtų sugadintas. Be to, sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013 ratio decidendi aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Toje byloje buvo nustatyta, kad šalys nebuvo susitarusios dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sudėjimą ir sutvirtinimą, o nagrinėjamu atveju Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad vežėjas atsako už krovinio išdėstymą.

14.6.       Krovinys buvo siunčiamas į dvi pristatymo vietas Vokietijos įmonėje Aldi: 1) Schloss - Stuckenbrock, Vokietijoje, 2) Weyhe, Vokietijoje. Byloje nebuvo nustatyta, kad iškraunant krovinio dalį pirmoje iškrovimo vietoje krovinys būtų netinkamas ar sugadintas. Vadinasi, po dalies krovinio iškrovimo atsakovė vežė krovinį į likusią iškrovimo vietą, neįsitikinusi jo tinkamu išdėstymu priekaboje.

14.7.        Nors šalys ir nebuvo susitarusios, jog krovinį turi pakrauti iškrauti vežėjas, bet buvo susitarusios dėl vežėjo privalomo dalyvavimo pakrovimo, iškrovimo metu, vežėjo atsakomybės už krovinio saugumą bei sugadinimą, vežėjo atsakomybės už krovinio išdėstymą ir su tuo susijusias išlaidas, todėl vežėjas negalėjo būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivarta“, bylos Nr. 3K-3-34/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Daigai“ v. UAB „Transeurinos grupė“, bylos Nr. 3K-3-245/2014).

14.8.        Ieškovės ieškinys dėl 6 092,42 Eur nuostolių atlyginimo pagrįstas, nepaisant to, kad realios žalos ieškovė dar nepatyrė, t. y. dar neįvykdė Ferdeno apygardos teismo sprendimo, kurį įvykdys gavusi lėšas iš atsakovės. CMR Konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, kad vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Atsakovė privalo atlyginti ieškovės papildomai patirtus 2 409,41 Eur nuostolius (Ferdeno apygardos teismo priteistas teismo ir kitos šalies atstovavimo išlaidas) 1 306,50 Eur atstovavimo išlaidas, kurias UAB „Cedrus“ sumokėjo advokatui M. J. už atstovavimą Ferdeno apygardos teisme, kurių priteisimo iš atsakovo prašė patikslintu ieškiniu.

15.       Atsakovė UAB „Egifa“ 2021 m. gegužės 21 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-18115) prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

16.1                       Vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatomis tam, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas būtų vykdytinas kitoje valstybėje nėra, jis pirmiausia turi būti vykdytinas valstybėje narėje priėmusioje teismo sprendimą (39 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad Ferdeno apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir įvykdytas. Vokietijos Ferdeno apygardos teismo sprendimai galioja tik su parašu, teismo antspaudu arba kvalifikuotu parašu Byloje pateikti sprendimai nėra patvirtinti nei vienu iš šių nurodytų būdų. Ieškovės pateiktas jos atstovo Ferdeno apygardos teisme elektroninio laiško išrašas, kuriame advokatas nurodė, jog sprendimas yra įsiteisėjęs, nėra laikytinas tinkamu įrodymu patvirtini faktui, jog teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

16.2                       Atsakovė savo argumentus atleisti ją kaip vežėją nuo atsakomybės pagal CMR 17 straipsnio 4 dalį grindė ne vien siurvejerių išvada, bet ir tarp šalių tarpusavio susiklosčiusiais sutartiniais santykiais. Teismas, atmesdamas ieškinį, vertino tarp šalių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Ferdeno apygardos teisme šalių (UAB „Cedrus“ ir UAB „Egifa“) sutartinių įsipareigojimų apimtis nebuvo nagrinėjama.

16.3                       Ferdeno apygardos teismas nekonstatavo, jog krovinio sugadinimo atveju nėra pagrindo atleisti vežėją nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkte numatytais pagrindais. Ferdeno apygardos teismas sprendė, jog UAB „Cedrus“ byloje neįrodė, kad krovinys buvo sugadintas, dėl netinkamo prekių įpakavimo/ tvirtinimo/ sukrovimo, nes nesiėmė veiksmų šioms aplinkybėms įrodyti. Ferdeno apygardos teismo padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo nustatyti žalos atsiradimo priežasčiai, nelaikytina prejudiciniu faktu šioje byloje ir neužkirto kelio atsakovei įrodinėti jos kaip vežėjos atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus šioje byloje.

16.4                       atmestina kaip nepagrįsta ir subjektyvi apeliantės nuomonė, jog sprendimu buvo sukurta ieškovei nesąžininga situacija, kai ieškovė faktiškai krovinio nevežusi ir nepadariusi jokio pažeidimo, lieka vienintele atsakinga ir turi atlyginti nuostolius. Jeigu siuntėjo sutartis su ekspeditoriumi yra dėl krovinio pervežimo, ekspeditorius įsipareigoja būti tiek tarpininkas, tiek vežėjas bei prisiima atsakomybę užsakovui už vežimą nepriklausomai nuo to, ar jis tas prekes veš savo transporto priemonėmis ar pasitelks kitą asmenį. 

16.5                       apeliantės abejonės dėl LLC „Russurvey“ išvados patikimumo pagrįstos subjektyvia nuomones, nepateikiant objektyvių įrodymų paneigiančių eksperto išvadas. Ieškovė turėjo teisę ir pareigą pati pasisamdyti nepriklausomą ekspertą, kuris įvertintų žalos atsiradimo priežastis. Ekspertas atlikęs tyrimą ir pateikęs galutinę išvadą neturėjo jokio suinteresuotumo. Ekspertas nurodė krovinio siuntėjo, pakuotojo ir prekių vežėjo atsakomybes remdamasis ne CMR konvencija, o vadovaudamasis 2014 m. patvirtintu krovininio transporto vienetų pakuotės Kodekso IMO/ILO/UNECE (IMO/ILO/UNECE Code of Practice for Packing of Cargo Transport Units (CTU Code)) nuostatomis. Krovinio įpakavimas ir iš to kylanti rizika tenka būtent siuntėjui.

16.6                       nepagrįsti apeliantės motyvai, kad atsiradusių nuostolių priežastis buvo ne gėlių išdėstymas pačių CC konteinerių viduje, tačiau pačių konteinerių netinkamas pritvirtinimas vilkiko priekabos viduje. Iš nuotraukų matyti, jog krovinys griuvo ne iš apačios, o nuo viršaus. Iš nuotraukų matyti, jog priekabos apačioje sudėti CC konteineriai nebuvo sugadinti, kas patvirtina, jog krovinio išdėstymas niekaip negalėjo lemti krovinio sugadinimo.

16.7                       atmestini apeliantės motyvai, kad atsiradusių nuostolių priežastis negalėjo būti ir netinkamas gėlių įpakavimas ir sutvirtinimas CC konteinerio viduje, kadangi tokias išvadas patvirtino nepriklausomas ekspertas. Gėlių vazonai buvo aukšti ir siaurėjantys į viršų, tuo tarpu įdėklas, į kurį įdėtas vazonas buvo neaukštas, ko pasėkoje gėlės pakuotėje galėjo laisvai pakrypti ir išvirsti. Tai, kad dalis vazonų neišvirto, jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad gėlių įpakavimas CC konteinerio viduje buvo tinkamas. Ekspertas kaip krovinio sugadinimo priežastis įvardino, kad 3 vnt. įpakavimas polietilenine plėvele nebuvo pakankamai tvirtas. Vadovaujantis tarp šalių sudaryta sutartimi, atsakovė nebuvo atsakinga už tinkamą krovinio supakavimą ar pakuotės sutvirtinimą. Šalys nebuvo susitariusios, dėl vežėjo pareigos pakrauti, iškrauti ar sutvirtinti krovinį. Vairuotojo pareigos apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio išorinės būklės įvertinimu, krovinio išdėstymu.

16.8                       Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). CMR konvencijoje nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,BTSK“ v. UAB „ Transidra bylos Nr. 3K-3-296/2008).

16.9                       nepagrįsti apeliantės motyvai, kad nors šalys ir nebuvo susitarusios, jog krovinį turi pakrauti iškrauti vežėjas, bet buvo susitarusios dėl vežėjo privalomo dalyvavimo pakrovimo, iškrovimo metu, todėl vežėjas negalėjo būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Atsakovės pareiga dalyvauti krovinio pakrovime (iškrovime) negali būti tapatinama su pareiga krovinį pakrauti (iškrauti), nes iš esmės skiriasi kylančios atsakomybės apimtis. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, būtent nesant šalių susitarimo vežėjui krovinį pakrauti (iškrauti), ši pareiga kyla siuntėjui, o vežėjas įgyja teisę remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybe ribojančia taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).

16.10                      nepagrįsti apeliantės motyvai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą, nes atsakovė neįrodė byloje, kad tinkamai vykdė savo sutartines pareigas stebėti ir atsakyti už krovinio išdėstymą tiek krovinio pakrovimo metu, tiek ir jo dalies iškrovimo įmonėje Aldi metu, bei prieš pradedant likusį krovinį vežti į galutinę iškrovimo vietą. Ieškovė nekėlė klausimo, kurioje krovinio vežimo stadijoje krovinys buvo sugadintas, dėl ko bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos. Šių aplinkybių nagrinėjimo ieškovė nebegali kelti ir apeliaciniame skunde, nes būtų grubiai pažeistas proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas.

16.11                      CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią iš vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado būtent dėl 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, užtenka įrodyti, kad šie faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis. Atitinkamai esant specialisto išvadai, kad žalos kroviniui priežastis yra netinkamas krovinio įpakavimas, laikytina, kad atsakovė įrodė, jog vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktais, vežėjas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės už sugadintą krovinį. Pati ieškovė pripažįsta, jog yra CMR 17 straipsnio 2 dalyje sąlygos atleisti vežėją nuo civilinės atsakomybės. Teismas pripažino faktą, jog visa krovinio atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka ne vežėjui, bet jo siuntėjui, netinkamai įpakavus krovinį. Dėl ko ieškovė turi teisę regresinį reikalavimą nukreipti krovinio siuntėjui, t.y. asmeniui, kuris faktiškai atsakingas už krovinio sugadinimą

16.12                      ieškovė iki šiol nėra įrodžiusi nuostolių atlyginimo fakto, todėl jos reikalavimas atlyginti nuostolius nepagrįstas. Apeliantė taip pat nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės Ferdeno apygardos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nekyla atsakomybė dėl ieškovės patirtų nuostolių, susijusių su Ferdeno apygardos teisme turėtomis procesinėmis išlaidomis, nes šis teisminis procesas kilo išskirtinai dėl ieškovės kaltės tinkamai ir laiku neatlyginant žalos, dėl kurios jau buvo pareiškusi reikalavimą kitame teisme. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje taip pat bylinėjimosi ar teismo išlaidos patirtos kitoje byloje nenurodytos. Be to, ieškovė savo iniciatyva sprendė Ferdeno apygardos teisme būti atstovaujama advokato, dėl ko su tuo susijusių išlaidų perkėlimas vežėjui neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė negali atsakyti už subjektyvius ieškovės pasirinkimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16.        Apeliantė 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymu (DOK-18314) prašo priimti papildomus įrodymus: antstolės A. K. patvarkymus ir jų įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad krovinio užsakovas Vectura – Intercodis GmbH pateikė antstolei A. K. priverstinai vykdyti Ferdeno apygardos teismo sprendimus. Iš naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teikiamų įrodymų matyti, kad UAB „Cedrus“ tiek de jure, tiek de facto yra atlyginęs užsakovui nuostolius, t. y. patyręs žalą, kurios atlyginimo regreso tvarka pagrįstai reikalauja iš atsakovės UAB „Egifa“.

17.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

18.       Šiuo atveju naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po apskųsto teismo sprendimo priėmimo, jais apeliantė siekia patvirtinti aplinkybes, kad yra įvykdžiusi Vokietijos teismo sprendimą, priimtą su nagrinėjamu ginču susijusioje byloje. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę su jais susipažinti ir yra susipažinusios.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo, pažeidus krovinį tarptautinio pervežimo metu.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

22.        Pagal atsakovės UAB „Egifa“ (vežėjos) ir ieškovės UAB „Cedrus“ (užsakovo) 2017 m. rugpjūčio 17 d. (tokia data nurodyta sutartyje) Vienkartinę krovinio vežimo sutartį (toliau – ir Sutartis) atsakovė UAB „Egifa“ 2017 m. rugpjūčio 9-10 d. vykdė paletinio krovinio (gėlių vazonų, patalpintų CC tipo konteineriuose) pervežimą iš Olandijos didmenininko Plant Trend (adresas (duomenys neskelbtini) į Vokietiją. Krovinys turėjo būti pristatytas dalimis į dvi įmonės Aldi pristatymo vietas Vokietijoje: 1) Schloss Holte Stuckenbrock, 2) Weyhe. Pristačius krovinio dalį antrojoje pristatymo vietoje Weyhe paaiškėjo, kad jis yra sugadintas (dalis CC konteinerių su gėlių vazonais buvo apvirtę), todėl gavėjas atsisakė krovinį priimti. Iš karto po įvykio atsakovės draudikas AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – ir BTA) įvykio tyrimui kreipėsi į siurvejerių bendrovę LLC Russurvey, kuri 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliko įvykio apžiūrą ir 2017 m. lapkričio 20 d. surašė Apžiūros ataskaitą Nr. RB1708408. Siurvejerių ataskaitoje nurodyta, kad krovinio įpakavimas nėra tinkamas ir pakankamas, nes gėlės CC-talpyklos viduje nebuvo tinkamai sutvirtintos ir gali laisvai pasislinkti; CC-talpyklos nebuvo tinkamai apsaugotos 3 vnt. pakuotėje; 3 vnt. pakuotė nėra pakankamai standi. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 20 d. pretenzija pareikalavo atsakovę atlyginti 6 092,42 Eur žalą, nes krovinio sugadinimo kaltininku laikė vežėją. Atsakovė žalą atlyginti atsisakė, nes laikė, kad už krovinio sugadinimą yra atsakingas krovinio siuntėjas, netinkamai įpakavęs krovinį. Atsakovė remdamasi siurvejerių ataskaitos išvadomis, jog žalos kroviniui priežastis yra netinkamas krovinio paruošimas transportavimui, t. y. netinkamas krovinio įpakavimas, įrodinėjo, kad vežėjas nėra atsakingas už žalą, nes atsakomybė tenka krovinio siuntėjui, atsakingam už tinkamą krovinio įpakavimą.

23.       Iš byloje surinktų duomenų visumos nustatyta, kad šio krovinio pervežimo pradinė užsakovė buvo Vokietijos įmonė „Ovibell Pflanzen“, pavedimą davusi pradinei vežėjai – Vokietijos transporto įmonei Vectura – Intercodis H. P. pavedė krovinį pervežti Lietuvos įmonei UAB „Cedrus“, o ši savo ruožtu pagal Sutartį pavedė krovinį pervežti atsakovei UAB „Egifa“, kuri faktiškai vykdė krovinio pervežimą.

24.       Gavėjui 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsisakius priimti sugadintą krovinį Weyne vietovėje Vokietijoje, įmonė „Ovibell Pflanzen“ (pradinė krovinio užsakovė) 2017 m. rugpjūčio 28 d. išrašė 6092,42 Eur sąskaitą įmonei Vectura – Intercodis GmbH (pradinei vežėjai), o ši 2017 m. rugpjūčio 31 d. pretenzija pareikalavo atlyginti 6092,42 Eur žalą iš Lietuvos įmonės UAB „Cedrus“, pastaroji 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškė pretenziją dėl 6092,42 Eur žalos atlyginimo faktinei vežėjai UAB „Egifa“.

25.       Dėl krovinio pažeidimo Vokietijos Ferdeno apygardos teisme buvo nagrinėjama žalos atlyginimo byla Nr. 9 0 1/19 pagal pradinio vežėjo – Vokietijos transporto įmonės Vectura – Intercodis GmbH ieškinį atsakovei UAB „Cedrus“, šioje byloje trečiuoju asmeniu įtraukta faktinė vežėja UAB „Egifa“.

25.1.       Ferdeno apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu tenkino Vokietijos įmonės Vectura – Intercodis GmbH ieškinį ir jai priteisė iš atsakovės UAB „Cedrus“ 6 092,42 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. Be to, šis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei Vectura – Intercodis GmbH iš atsakovės UAB „Cedrus“ 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (DOK-470 priedas).

25.2.       Ferdeno apygardos teismas konstatavo krovinio vežėjo civilinę atsakomybę dėl krovinio pažeidimo ir nurodė, kad atsakovė neįrodė jos civilinę atsakomybę šalinančių pagrindų.

25.3.       Pasibaigus teisminiam procesui Vokietijoje, Vectura - Intercodis GmbH kreipėsi į antstolę A. K. dėl priverstinio Ferdeno apygardos teismo sprendimų vykdymo. Antstolė 2021 m. liepos 15 d. priėmė vykdomuosius dokumentus ir pradėjo dvi vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš UAB „Cedrus“: 1) dėl 6 092,42 Eur skolos ir 1 185,94 Eur palūkanų išieškojimo (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2) dėl 2 409,40 Eur skolos ir 92,42 Eur palūkanų išieškojimo (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei sumokėjus visas išieškomas sumas, iš viso 9 971,67 Eur, antstolė 2021 m. liepos 29 d. vykdomąsias bylas užbaigė ir vykdomuosius dokumentus grąžino jį išdavusiai institucijai - Verdeno teismui Vokietijoje (DOK-18314). 

26.       Teisminis procesas Vokietijoje dėl žalos, pažeidus tą patį krovinį, atlyginimo pradėtas anksčiau ir kol jis vyko, Lietuvoje nagrinėjama byla Alytaus apylinkės teisme pagal ieškovės UAB „Cedrus“ ieškinį atsakovei UAB „Egifa“ buvo sustabdyta nuo 2019 m. liepos 31 d. (nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d.) iki 2021 m. sausio 12 d.

27.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodė, kad atsakovė, pateikusi į civilinę bylą siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvadą Nr. EB1708408, šiuo rašytiniu dokumentu įrodė, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo įpakavimo transportavimui ir tai atitinka CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatytą vežėjo pareigą įrodymais paneigti atsakomybės prezumpciją. Teismas sprendė, kad Vokietijos Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimai nebuvo pripažinti ir nėra leista juos vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo, todėl teismas darė išvadą, kad Vokietijos teismo sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja ir nėra privalomi, negali sukelti atsakovei teisinių pasekmių, įvertinus CPK 18 straipsnio nuostatą, nes ieškovės reikalavimo teisės atsakovei Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka.

28.       Apeliantė nurodo, kad teismas, atsisakydamas vadovautis Ferdeno apygardos teismo sprendimu, nepagrįstai vadovavosi neaktualia teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011. Vokietija yra Europos Sąjungos narė, todėl aktualus 2012 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Briuselis I bis reglamentas). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu.

29.        Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką.

30.       2012 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012), kuris vadovaujantis Reglamento (ES) 1215/2012 81 straipsniu, taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d. Šiuo reglamentu nauja redakcija išdėstytas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001), dar vadinamas Briuselis I reglamentu, kuris sutarė teisminio bendradarbiavimo civilinėje byloje Europos Sąjungoje pagrindą. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 80 straipsniu, Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Nuo 2015 m. sausio 10 d. Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktas, skirtas Europos sąjungos valstybių narių teismų jurisdikcijai nustatyti, teismų sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimui ir vykdymui tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoti.

31.       Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (egzekvatūros) procedūra. Vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai pripažįstami kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų (36 straipsnio 1 dalis). Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuris vykdytinas toje valstybėje narėje, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje ir tam nereikia jo skelbti vykdytinu (39 straipsnis).

32.       Nagrinėjamu atveju Ferdeno apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu Vectura - Intercodis GmbH ieškinį tenkino ir priteisė iš UAB „Cedrus“ 6 092,42 Eur nuostolių ir 5 procentus palūkanų nuo 2017 m. liepos 31 d., Ferdeno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu papildomai iš UAB „Cedrus“ priteisė 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos.

33.       Vokietija yra Europos Sąjungos narė. Remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad Vokietijos Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimai negalioja, nes nebuvo pripažinti ir nėra leista juos vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo, todėl Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas neteisingas išvadas dėl Vokietijos teismo sprendimų negaliojimo, nepagrįstai nesivadovavo Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendime padarytomis išvadomis.

Dėl Vokietijos Ferdeno apygardos teismo sprendimo prejudicinės galios, sprendžiant dėl vežėjo civilinės atsakomybės

34.        Apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimu, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią. Pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti priešingų išvadų, nei Ferdeno apygardos teismas, t. y. kad vežėjo atsakomybės prezumpciją paneigia vien siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvados. Teismas sukūrė ydingą, ieškovės atžvilgiu nesąžiningą situaciją, kai Ferdeno apygardos teisme UAB „Cedrus“ kaip vežėjas buvo pripažintas atsakingu už krovinio sugadinimą ir šiai atsakomybei paneigti siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvadų teismui nepakako, tuo tarpu Lietuvoje nagrinėjamoje byloje faktinis vežėjas UAB „Egifa“ vien to paties įrodymo (bendrovės LLC Russurvey išvadomis) pagrindu buvo atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą ir iš jo žala ieškovei nepriteista. Teisėjų kolegija pritaria nurodytiems apeliantės argumentams.

35.        CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

36.        Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).

37.        Bylos duomenimis nustatyta, kad Vokietijos Ferdeno apygardos teisme ieškovė (užsakovė) Vectura Intercodis GmbH pareiškė ieškinį atsakovei (vežėjai) UAB „Cedrus“ dėl 6 092,42 Eur nuostolių ir 5 procentų palūkanų priteisimo. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo UAB „Egifa“. Nuostoliai kildinami iš krovinio vežimo sutarties, kadangi pagal CMR 17 straipsnį ieškovė turi pretenziją atsakovei dėl suformuluoto dydžio žalos atlyginimo. Lietuvoje nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Cedrus“ 2018 m. gruodžio 14 d. ieškiniu (DOK-46372) prašė priteisti tą pačią žalos atlyginimo sumą (6 092,42 Eur), 2021 m. sausio 19 d. patikslintu ieškiniu (DOK-2092) savo reikalavimus papildžiusi Vokietijos teismo priteista ir savo pačios patirta bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškiniu prašė atsakovei taikyti atsakomybę pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį. Taigi, abi nagrinėjamo ginčo šalys – ir ieškovė UAB „Cedrus“, ir atsakovė UAB „Egifa – dalyvavo Vokietijos Ferdeno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, nors jų procesiniai statusai skirtingi (UAB „Cedrus“ – atsakovė, UAB „Egifa“ – trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje), tačiau ir Vokietijos teisme, iš šioje byloje nagrinėjamas krovinio vežėjo atsakomybės (ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindų nustatymo) klausimas dėl to paties žalos atsiradimo fakto, sugadinus tą patį krovinį; abiejuose teisminiuose procesuose ieškinio reikalavimai reiškiami dėl tos pačios žalos atlyginimo ir grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Vokietijos teismo byloje atsakovės procesiniu statusu dalyvavusi UAB „Cedrus“ nagrinėjamoje byloje prašo iš UAB „Egifa“ priteisti tą pačią žalos atlyginimo sumą, kurią iš jos reikalavo ir Vokietijos teismo procese prisiteisė užsakovė Vectura Intercodis GmbH.

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir Vokietijos Ferdeno apygardos teisme nagrinėtoje byloje pagal Vectura Intercodis GmbH ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ir nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškinių faktiniai pagrindai sutampa, ginčai abejose bylose kilę iš vežimo sutarties, dėl to paties krovinio vežimo, jo metu atsiradusios žalos ir vežėjo atsakomybės nustatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų ieškinių dalykas yra toks pat, nes klausimas dėl vežėjo civilinės atsakomybės yra esminis abiejų ieškinių reikalavimuose.

39.       Teisėjų kolegija, vertindama abiejuose teisminiuose procesuose pareikštų ieškinių teisinius pagrindus, pripažįsta, kad jie sutampa: ir Vokietijos Ferdeno apygardos teisme ieškovė Vectura Intercodis GmbH ir Lietuvos Respublikos teisme ieškovė UAB „Cedrus“ ieškiniuose prašė taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio nuostatas. Taigi nesiskiria ir ieškinių teisiniai pagrindai.

40.       Teisėjų kolegija, apibendrindama savo motyvus, sprendžia, kad Vokietijos Ferdeno apygardos teisme išnagrinėta byla ir ši nagrinėjama byla laikytinos besąlygiškai susijusiomis, nes sutampa abiejų bylų tikslai (esminis klausimas abiejuose bylose yra dėl vežėjo civilinės atsakomybės) bei abiejų bylų pagrindu esančios faktinės aplinkybės (ginčai abiejuose bylose kilę iš vežimo sutarties, dėl to paties krovinio vežimo, jo metu atsiradusios žalos ir vežėjo atsakomybės, t. y. kyla iš to paties faktinio pagrindo. Kadangi bylos tarpusavyje besąlygiškai susijusios, tai lemia Vokietijos Ferdeno apygardos teismo sprendimo prejudiciją.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, todėl ir neteisėtą sprendimą, kuris apeliacinio skundo argumentais panaikinamas, priimamas naujas sprendimas – pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl 6 092,42 Eur žalos atlyginimo tenkinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkami pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir dėl to neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 320 straipsnis).

Dėl vežėjo atsakomybės

42.       Apeliantė nurodo, kad teismas, netinkamai aiškino ir taikė CMR Konvencijos 17 straipsnio nuostatas, netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį. Atsakomybė už vežėjo padarytą žalą kroviniui yra įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje. Vežėjo draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ užsakyta siurvejerio LLC „Russurvey“ kaip specialisto išvada nepaneigia atsakovės kaip vežėjos atsakomybės prezumpcijos, be to, teismo turėtų būti vertinama kritiškai. Taip pat nurodo, kad Ferdeno apygardos teisme UAB „Cedrus“ kaip vežėja buvo pripažinta atsakinga už krovinio sugadinimą ir šiai atsakomybei paneigti siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvadų teismui nepakako. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais.

43.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktus, kurie numato vežėjo atleidimą nuo atsakomybės, sprendė, kad aukščiau nurodytoje normoje yra abi aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Sutarties sąlygomis vežėjui numatyta atsakomybė už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo laiko jo teisėtam gavėjui (4 punktas), taip pat vežėjas už krovinio išdėstymą ir su tuo susijusias išlaidas atsako pats (sutarties 7 punktas). Sutartyje nėra numatyta pareiga vežėjui krovinį sukrauti į transporto priemonę ir jį atitinkamai atsižvelgus į vežamų daiktų materialiąsias savybes sutvirtinti. Sutarties sąlygose nebuvo aptartas numatomo vežti krovinio turinys, apie krovinį visa informacija yra tokio turinio „paletinis krovinys, svoris 20 tonų“ (įžanginė sutarties dalis). Tai sudarė pagrindą teismui spręsti, kad užsakovas pats neperkėlė atsakovei pareigos pasirūpinti krovinio atitinkamu įtvirtinimu tam atvejui, kai bus vežamas trapus krovinys – gėlių vazonai, kas leidžia spręsti, jog tokia pareiga teko krovinio siuntėjui.

44.       CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo prezumpcija, todėl nagrinėjamu atveju, atsakovė turėjo ją paneigti, t. y. įrodyti, kad ji yra nekalta dėl krovinio sugadinimo (CPK 178 straipsnis).

45.       CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. 

Dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio

46.        Atsakovės kaip vežėjos įsitikinimu yra pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktyje numatytą rizikos faktorių, kadangi atsakovės gabentas krovinys buvo sugadintas ne dėl vežėjo kaltės.

47.       Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, vežėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien nustačius faktą, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nors šis faktas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, tai dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019).

48.        Tačiau jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, 25 punktas).

49.       Taigi vežėja UAB „Egifa“, siekdama patvirtinimo teismine tvarka, kad yra atleidžiama nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turėjo įrodyti visas tris privalomas aplinkybes: 1) krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, 2) dėl to susidarė ypatinga rizika ir 3) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.

50.       Pažymėtina, kad nei Vokietijos teismo byloje, nei šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su krovinio pakrovimu, sutvirtinimu; nebuvo nustatyta, ar krovinį pakrovė siuntėjas, ar jo įgaliotas asmuo. Nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su dalies krovinio iškrovimu pirmojoje pristatymo vietoje ir likusio krovinio dalies išdėstymu bei jo sutvirtinimu. Šalių Sutarties 5 punkte numatyta, kad vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki pabaigos; Sutarties 7 punkte numatyta, kad vežėjas už krovinio išdėstymą ir su tuo susijusias išlaidas atsako pats. Pagal šias sutarties nuostatas vežėjas privalėjo dalyvauti ir pakrovime, ir iškrovime, bei atsakyti už krovinio išdėstymą, tačiau nei teisme Vokietijoje, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad būtų apklaustas krovinį vežęs vairuotojas ar kitomis įrodinėjimo priemonėmis šalys būtų siekusios minėtas aplinkybes įrodyti.

51.        Atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis pervežti paletinį krovinį (gėles) iš Olandijos į Vokietiją, pristatant patikėtą krovinį į dvi pristatymo vietas įmonėje Aldi – viena Schloss Holte – Stuckenbrock, Vokietijoje, kita – Weyhe, Vokietijoje. Byloje nebuvo nustatyta, kad iškraunant krovinio dalį pirmojoje pristatymo vietoje krovinys būtų netinkamas ar sugadintas. Logiška manyti, kad krovinio gabenimo atkarpoje nuo pakrovimo iki pirmosios krovinio dalies pristatymo vietos transporto priemonė buvo užpildyta ir visas krovinys buvo stabilus. Galima prielaida, kad po dalies krovinio iškrovimo įmonėje Aldi, atsakovas vežė krovinį į likusią iškrovimo vietą neįsitikinęs jo tinkamu išdėstymu bei sutvirtinimu priekaboje. Tačiau ši aplinkybė nebuvo tiriama nei Vokietijoje nagrinėtoje byloje, nei šioje byloje nebuvo tiriamos aplinkybės. Be to, nebuvo tiriama, kuriam asmeniui tenka atsakomybė, ar krovinį pakrovęs siuntėjas arba jo įgaliotas asmuo privalėjo numatyti, kad atskirai nepasirūpinus antrosios krovinio dalies tinkamu sutvirtinimu, ji gali tapti nestabili po to, kai dalis krovinio bus iškrauta pirmojoje pristatymo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-296/2008). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad važtaraštyje būtų padaryta žymų dėl krovinio netinkamo pakrovimo.

52.       Šalių Sutarties 4 punkte numatyta, kad vežėjas atsako už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo laiko jo teisėtam gavėjui. Vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebi, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ar TIR dokumentuose. Vizualiai nustačius krovinio neatitikimą bei sugadinimą, daro atžymas krovinio (CMR) važtaraštyje. Jeigu vairuotojui neįmanoma suskaičiuoti krovinio kiekio arba jam nėra sudaromos sąlygos dalyvauti pakrovime, tai pažymi krovinio važtaraštyje 18-oje grafoje, bei kuo skubiau apie tai praneša užsakovui (sutarties 5 punktas).

53.       Pažymėtina, kad pervežant kiekvieną krovinį egzistuoja tam tikra objektyvi jo praradimo rizika. Šiuo atžvilgiu profesionalaus, t. y. nuolat užsiimančio krovinių pervežimu už atlygį vežėjo užduotis yra imtis visų įmanomų priemonių tam, kad būtų pašalinti tam tikri krovinio praradimo rizikos faktoriai (priklausantys nuo vežėjo valios) ir būtų sumažintas rizikos laipsnis prarasti krovinį dėl tų rizikos faktorių, kurių buvimas nepriklauso nuo vežėjo valios.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad užsakovas pats neperkėlė atsakovei pareigos pasirūpinti krovinio atitinkamu įtvirtinimu tam atvejui, kai bus vežamas trapus krovinys – gėlių vazonai, kas leidžia spręsti, jog tokia pareiga teko krovinio siuntėjui, netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atleidimą nuo atsakomybės. Teismas netyrė ir nevertino CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymui reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. netyrė, ar gali būti ypatinga rizika laikoma ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėjas/jo įgaliotas asmuo ar krovinio pakrovimas galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio vėlesnį sugadinimą.

55.       Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, atsakovė be minėtos siurvejerių ataskaitos nepateikė jokių kitų įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad krovinį pakrovus krovinio siuntėjui/jo įgaliotam asmeniui, krovinio pakrovimas galėjo lemti krovinio sugadinimą. Šiuo atveju atsakovės įrodymai nepakankami spręsti, kad sugadinimo rizika tenka siuntėjui, nes bylos duomenys nėra pakankami patvirtinti bent tikėtiną priežastinį ryšį tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimo atsakovė neįrodė, siekdama paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė būdama profesionali krovinio vežėja, neįrodė privalomų aplinkybių: 1) krovinį pakrovus siuntėjui susidarė ypatinga rizika ir 2) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą. Taigi, atsakovė neįrodė, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtintas pagrindas, dėl kurio vežėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad krovinį realiai krovė asmenys, veikiantys siuntėjos vardu, negali būti vertinama kaip įrodanti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinto atleidimo nuo atsakomybės pagrindo egzistavimą.

Dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunkčio

56.       Atsakovės nuomone, taip pat yra pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktyje numatytą rizikos faktorių. Atsakovė remiasi draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ užsakyta siurvejerio LLC „Russurvey“ kaip specialisto išvada.

57.       Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktį vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, kai krovinys, pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, buvo vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo atveju reikia nustatyti du momentus: 1) krovinys, kurį reikėjo įpakuoti, buvo vežamas neįpakuotas arba blogai įpakuotas; 2) krovinio neįpakavimas ar netinkamas įpakavimas buvo krovinio praradimo ar sugadinimo priežastis. Nagrinėjant bylą yra svarbu nustatyti, ar vežėjas galėjo patikrinti pakuotę ir pastebėti jos defektus, tai yra kad pakuotė toms vežimo sąlygoms nebuvo tinkama. Jeigu vežėjas galėjo patikrinti, bet nepatikrino ir nenurodė važtaraštyje, tai preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama. Pažymėtina, kad vežėjas nėra pakavimo specialistas, todėl prireikus klausimą apie pakuotės tinkamumą turi spręsti ekspertai. Be to, nereikėtų daryti išvados, kad neįpakuotas krovinys savaime susijęs su rizika. Tad svarbu nustatyti, ar tam tikros rūšies neįpakuotų krovinių vežimas susijęs su rizika (smūgiai, sutrenkimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 ir Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga).

58.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, pateikusi byloje siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvadą Nr. EB1708408, šiuo rašytiniu dokumentu įrodė, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo įpakavimo transportavimui ir tai atitinka CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatytą vežėjo pareigą įrodymais paneigti atsakomybės prezumpciją. Krovinio įpakavimo pareiga tenka krovinio siuntėjui, šiuo atveju tai buvo įmonė Plant Trend. Įrodžius netinkamą krovinio supakavimo faktą visa atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka ne vežėjui, bet jo siuntėjui.

59.        Nagrinėjamu atveju krovinio įpakavimas buvo siuntėjo pareiga. Šalys Sutartyje nebuvo susitarusios, kad krovinio pakavimą vykdys atsakovė, todėl kaip ir bet koks kitas krovinys, jis turėjo būti pateiktas gabenimui tinkamai jį įpakavus. Vežėjo (atsakovės) draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktame 2017 m. lapkričio 20 d. rašte Dėl priimto sprendimo byloje Nr.CVA/17/00134, nurodyta, jog siurvejerių bendrovė LLC Russurvey nustatė, kad krovinio įpakavimas nėra tinkamas ir pakankamas, kadangi gėlės CC-talpyklos viduje nebuvo tinkamai sutvirtintos ir gali laisvai pasislinkti; CC-talpyklos nebuvo tinkamai apsaugotos 3 vnt. pakuotėje; 3 vnt. pakuotė nėra pakankamai standi. Remiantis Tyrimo ataskaita Nr. R81708408, žalos kroviniui priežastis yra netinkamas krovinio paruošimas transportavimui, t. y. netinkamas krovinio įpakavimas.

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.).

61.        Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau padaryta išvada, kad Vokietijos Ferdeno apygardos teismo sprendimas šioje byloje turi prejudiciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvada Nr. EB1708408, ir nesant kitų pakankamai svarių tokią išvadą patvirtinančių įrodymų, neteisingai sprendė, kad įrodžius netinkamą krovinio supakavimo faktą, visa atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka ne vežėjui, bet jo siuntėjui. Atsižvelgus į tai, kad nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su krovinio atitinkamų dalių sutvirtinimu transporto priemonėje, teiginys, jog krovinio supakavimo trūkumai buvo besąlygiška ir vienintelė krovinio pažeidimo priežastis, nebūtų teisingas.

62.       Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimų pripažinimo, nurodo, kad pagal bendrąją nurodytame teisiniame reglamentavime įtvirtintą taisyklę Lietuvos teismai, nagrinėdami susijusią bylą, turėtų remtis kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimais, t. y. teismų sprendimai turėtų būti pripažinti ir jų teisiniai padariniai turėtų būti automatiškai ir be specialių procedūrų taikomi Lietuvoje ex lege (pagal įstatymą). Tokie sprendimai turėtų prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318-403/2019, 39–41 punktai).

63.       Vokietijos Ferdeno apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės Vectura – Intercodis GmbH ieškinį ir iš UAB „Cedrus“ priteisė 6 092,42 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad UAB „Cedrus“ rėmėsi iš trečiosios šalies civilinės atsakomybės draudiko gauta privačia ataskaita dėl netinkamo prekių įpakavimo. Tačiau Ferdeno apygardos teismas šią išvadą laikė nepakankamu įrodymu, suteikiančiu pagrindą vežėją atleisti nuo atsakomybės. Teismas nurodė, kad UAB „Cedrus“ neteikė kitų įrodymų, neprašė skirti ekspertizės siekiant nustatyti, ar žala iš tikrųjų atsirado siuntėjui netinkamai supakavus/sukrovus prekes. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvada Nr. EB1708408 negali būti vertinama kitaip, nei ji įvertinta prejudicinę reikšmę turinčiame Vokietijos teismo sprendime, taigi, nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindą.

64.       Nagrinėjamu atveju vežėja galėjo patikrinti krovinio įpakavimą, tačiau nėra duomenų, kad tą būtų padariusi ir važtaraštyje būtų nurodžiusi dėl įpakavimo trūkumų. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 31 ir Lietuvos teismų praktiką, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių krovinio ar krovinio pakuočių pažeidimo faktą pirmojoje krovinio iškrovimo vietoje. Krovinio pažeidimas nustatytas tik po to, kai iškrovus dalį krovinio, likusi jo dalis buvo vežama pusiau tuščioje transporto priemonėje. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė egzistuojant ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje įtvirtinto pagrindo, dėl kurio vežėja turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos.

Dėl įrodinėjimo pareigos

65.       Atsakovė UAB „Egifa“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Lietuvoje pripažino, kad gavo pranešimą dėl jos įtraukimo trečiuoju asmeniu Vokietijoje nagrinėtoje byloje, tačiau nurodė, kad faktiškai šiame procese nedalyvavo. Tai reiškia, kad atsakovė pati laisva valia pasirinko pasyvų procesinį elgesį – nedalyvauti rungimosi procese Vokietijos teismo byloje, ir nesinaudoti procesinėmis teisėmis įrodinėti atsikirtimus į ieškovės Vectura Intercodis GmbH ieškinio reikalavimus (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Būdama rūpestinga, apdairi, atidi ir turėdama galimybę numatyti galimas būsimo regresinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pasekmes, atsakovė privalėjo aktyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir vykdyti procesinę įrodinėjimo pareigą tam, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos leistinos įrodinėjimo priemonės tam, kad būtų sustiprinta atsakovės UAB „Cedrus“ procesinė pozicija, atsikertant į pradinės vežėjos reikalavimus, pareikštus Vokietijos teisme. Tik aktyvus naudojimasis procesinėmis teisėmis ir rūpestingas įrodinėjimo pareigos vykdymas Vokietijos teismo byloje galėjo sudaryti prielaidas tinkamai atsikirsti į Vokietijos įmonės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei UAB „Cedrus“, kas savo ruožtu sudarytų prielaidas ir faktinei vežėjai UAB „Egifa“ išvengti neigiamų padarinių regresinio ieškinio atveju. Pažymėtina, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose minimos aplinkybės, susijusios su vežėjo atleidimu nuo civilinės atsakomybės, sudarė įrodinėjimo dalyką pirminėje byloje Vokietijos teisme ir būtent šioje byloje turėjo būti įrodinėjamos. Atsakovei pasirinkus pasyvaus trečiojo asmens procesinį elgesį Vokietijos teismo byloje, jai tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio neigiamos teisinės pasekmės.

Dėl ieškiniu prašomo priteisti žalos dydžio

66.       Reikalaudamas atlyginti nuostolius (šiuo atveju krovinio sugadinimą), jų dydį, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; kt.). Tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrįsta nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis. Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

67.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti 9 808,33 Eur žalos atlyginimo. Apeliantės teigimu, žalos dydį sudaro: 1) 6 092,42 Eur nuostoliai, kurių pagrįstumą grindžia Vokietijos Ferdeno apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimu; 2) 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistos Vokietijos Ferdeno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu krovinio gavėjui iš UAB „Cedrus“; 3) 1 306,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už Vokietijos teisme byloje suteiktą advokato pagalbą.

68.        Ferdeno apygardos teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu tenkino Vectura Intercodis GmbH ieškinį ir priteisė iš UAB „Cedrus“ 6 092,42 Eur nuostolių bei 5 procentus palūkanų; Ferdeno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė ieškovei Vectura – Intercodis GmbH iš UAB „Cedrus“ 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų (DOK-470 priedas). Įmonės Vectura - Intercodis GmbH kreipėsi į antstolę A. K. dėl priverstinio Ferdeno apygardos teismo sprendimų vykdymo. Vykdymo procese iš UAB „Cedrus“ išieškotos visos sumos (iš viso 9 971,67 Eur): vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 6 092,42 Eur skolos ir 1 185,94 Eur palūkanų, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 2 409,40 Eur skolos ir 92,42 Eur palūkanų. Antstolės 2021 m. liepos 29 d. patvarkymais vykdomosios bylos užbaigtos ir vykdomieji dokumentai grąžinti Vokietijos teismui (DOK-18314).

69.       Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami susijusias bylas, turi remtis kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318-403/2019, 39–41 punktai), teisėjų kolegija prašomų priteisti 6 092,42 Eur nuostolių dydį, patirtų dėl krovinio pažeidimo, laiko pagrįstu bei įrodytu, todėl ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės. CMR Konvencijos 39 straipsnio 1 dalis įtvirtina draudimą, kad vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti.

70.       Ieškovė savo patirta žala (nuostoliais) laiko ir Vokietijos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu įmonei Vectura - Intercodis GmbH priteistą 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir 1306,50 Eur sumą, kurią sudaro ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ją atstovavusio advokato suteiktas teisines paslaugas Vokietijos teisme. Ši 2 409,41 Eur suma nėra materialiniai nuostoliai, tiesiogiai susiję su krovinio pažeidimu, bet procesinės bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies. Šios išlaidos iš ieškovės priteistos taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Taigi, šios išlaidos (2 409,41 Eur) ir išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (1306,50 Eu) yra procesinės bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė patyrė Vokietijos teisme nagrinėtoje byloje. Pažymėtina, kad net jei ieškovė ir įrodytų atsakovės neteisėtus veiksmus dėl sugadinto krovinio, šios išlaidos, kurias ieškovė patyrė, bylinėdamasi su Vokietijos įmone Ferdeno apygardos teisme, nebūtų susijus priežastiniu ryšiu su veiksmais, dėl kurių atsirado žala dėl krovinio pažeidimo. Remiantis šiais argumentais, netenkinama ieškovės reikalavimo dalis priteisti iš atsakovės 3715,91 Eur žalos atlyginimo sumą, kurį sudaro ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos Vokietijos Ferdeno apygardos teisme. 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

71.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

73.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš naujo paskirstomas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės reikalavimų patenkinta 62 procentai (6092,42/9808,33), todėl remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, (0,62) atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (0,38).

74.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

75.       Ieškovė UAB „Cedrus“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3275,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 221 Eur žyminio mokesčio, 157,30 Eur vertimo išlaidų ir 2879,3 Eur išlaidų už teisines paslaugas, suteiktas advokato J. S. pagal 2018 m. lapkričio 14 d. atstovavimo sutartį (CBP-7553 priedas).

76.       Sumokėtą žyminį mokestį (221 Eur) sudaro 34 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 103 Eur už ieškinį, 84 Eur už patikslintą ieškinį, o sumokėjimą patvirtina 2018 m. lapkričio 19 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. sausio 19 d. lėšų pervedimo nurodymai

77.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovė patyrė 157,30 Eur vertimo išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra, 2021 m. sausio 5 d. lėšų pervedimo nurodymu (DOK-2092 priedas). Teisėjų kolegija šias išlaidas laiko pagrįstomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes ieškovė byloje teikė Vokietijos Ferdeno apygardos teismo sprendimus bei kitus su Vokietijoje nagrinėjama byla susijusius įrodymus ir vertimą į valstybinę lietuvių kalbą.

78.       Ieškovės išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (2879,3 Eur) detalizuotos PVM sąskaitose faktūrose ir pateikti sumokėjimą patvirtinantys dokumentai: 242 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas (2018 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra, 2018 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymas, DOK-46372 priedas), 363 Eur už ieškinio parengimą (2019 m. sausio 31 d PVM sąskaita faktūra, advokato banko sąskaitos išrašas, DOK-8220 priedai), 544 Eur už dubliko parengimą, informacijos rinkimą, prašymo atidėti 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdį parengimą (2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra, sąskaitos išrašas, DOK-8220 priedas), 350,90 Eur už prašymų atidėti 2019 m. birželio 3 d. teismo posėdį ir sustabdyti bylą parengimas, kliento atstovavimas (2019 m. liepos 31 d PVM sąskaita faktūra, sąskaitos išrašas, DOK-8220 priedas), 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra, sąskaitos išrašas, DOK-8220 priedas), 290,40 Eur už prašymą priimti papildomus įrodymus, informacijos apie Vokietijoje nagrinėjamos bylos eigą teikimą, derybų vedimą dėl taikos sutarties (2020 m. liepos 31 d PVM sąskaita faktūra, 2020 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas, DOK-8220 priedas), 544,50 Eur už pareiškimą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir patikslinto ieškinio parengimą (2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymai, DOK-8220 priedas), 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (2021 m. vsario26 d., 2021 m. kovo 8 d. lėšų pervedimo nurodymas 302,50 Eur, DOK-8220 priedas).

79.       Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių.

80.       Atsakovė UAB „Egifa“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1150 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurias suteikė advokatė R. L. pagal 2018 m. lapkričio 26 d. atstovavimo sutartį. Šioms išlaidoms pagrįsti pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimą patvirtinantys dokumentai: 200 Eur už teisines paslaugas (2018 m. lapkričio 30 d. išlaidų detalizacija, pinigų priėmimo kvitas, DOK-44311 priedas), 400 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 350 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 200 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. kovo 9 d. posėdyje (išlaidas pagrindžia jų detalizacija, mokėjimo nurodymai, sąskaitos už teisines paslaugas DOK-8316). Jų dydis neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių.

81.        Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies (62 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 2030,87 Eur (3275,60 Eur x 0,62) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovei iš ieškovės priteisiama 437 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1150 Eur x 0,38).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Cedrus“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1068 Eur išlaidų, kurias sudaro 847 Eur už teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą ir 221 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Šių išlaidų detalizacija pateikta 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, o sumokėjimą patvirtina 2021 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymas.

83.       Atsakovė UAB „Egifa“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Prašymui pagrįsti pateikta 2021 m. gegužės 20 d. sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas, patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma (DOK-18115 priedai).

84.       Įvertinus abiejų šalių prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių.

85.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies (62 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 662,16 Eur (1068 Eur x 0,62) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 341 Eur (900 Eur x 0,38) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Cedrus“ (juridinio asmens kodas 300152915) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egifa“ (juridinio asmens kodas 300545498) 6 092,42 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt du Eur 42 ct) žalos atlyginimo.

Netenkinti ieškinio reikalavimo dėl 3715,91 Eur nuostolių, susijusių su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis Vokietijos Ferdeno apygardos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Cedrus“ (juridinio asmens kodas 300152915) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egifa“ (juridinio asmens kodas 300545498) 2030,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 662,16 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egifa“ (juridinio asmens kodas 300545498) 437 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 341 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Dalė Burdulienė

                                                                                 Laima Kriaučiūnaitė

                                                                                 Tomas Romeika