Baudž. Bylos Nr. 1-224-506/2014

Proceso Nr. 1-38-1-00058-2012-1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei,  dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, gynėjams -  advokatams Romualdui Mikliušui, Benediktui Paulauskui, Vladmimirui Vlasovui ir Emmai Domajevai,  vertėjams Audriui Krušnai, Helenai Žemaitel, Katerina Chvatovai, Svetlanai Minakovai, Olgai Macijauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

              B. E. (B. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-06-14 Rusijoje, be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje,

            Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1961-07-28 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, neteista, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje,

           M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-05-26 Rusijos Federacijoje, Rusijos Federacijos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje ir  182 straipsnio 1 dalyje,

              S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-05-11 Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-04-14 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-23 nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 4 d., 294 str. 2 d., 289 str. laisvės atėmimu 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

            B. E. pardavė narkotinę medžiagą:

jis, 2012-10-01, susitikimo, vykusio Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, metu susitarė su liudytoju Nr.8-12 (taip pat „M.“, įslaptintas liudytojas, pareigūnas), veikiančiu pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau - NVIM) dėl narkotinės medžiagos – heroino pavyzdžio pardavimo pastarajam, po ko, 2012-10-04, maždaug 16 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio namo požeminiame garaže už 600 Lt  pardavė liudytojams Nr.8-12 ir Nr.9-12 (taip pat „D.“, įslaptintas liudytojas, pareigūnas) veikusiems pagal NVIM nenustatytomis aplinkybėmis įgytą narkotinę medžiagą – 2,437 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,742 g heroino.

  B. E. ir Z. R., veikdami bendrininkų grupėje, išplatino narkotinę medžiagą:

jie, 2012-10-11 susitikimo, vykusio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) metu susitarė su  liudytoju Nr.8-12, veikiančiu pagal NVIM dėl narkotinės medžiagos - heroino 1 g pavyzdžio pardavimo pastarajam, po ko, 2012-10-12 telefoninio pokalbio su liudytoju Nr. 8-12 metu B. E. patvirtinus, kad jau galima įsigyti heroino, 2012-10-15, apie 15.00 val., liudytojui Nr. 8-12 ir B. E. atvykus į čigonų taborą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  B. E. nunešė ir perdavė Z. R. liudytojo Nr. 8-12 narkotikų pirkimui duotus 70 Lt, už kuriuos ši perdavė B. E. narkotinę medžiagą – 0,251 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,065 g heroino, kurią B. E. atnešęs perdavė jo laukusiam liudytojui Nr. 8-12.

B. E.,  neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir gabeno narkotinę medžiagą bei, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir gabeno narkotinę medžiagą:

jis, 2013-02-14 ryte susitarė su S. D., kad įgis pastarajam du lankstinukus narkotinės medžiagos – heroino ir tą pačią dieną iki vidudienio čigonų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijo S. D. du lankstinukus su rusvos spalvos miteliais, kuriuose bendras grynos narkotinės medžiagos - heroino kiekis 0,037 g, taip pat savo poreikiams įgijo vieną lankstinuką su rusvos spalvos milteliais, kuriame gryno narkotinės medžiagos heroino kiekis 0,024 g bei gabeno šias narkotines medžiagas į susitikimo su S. D. vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau S. D. skirtos narkotinės medžiagos dalies jam neišplatino, nes 2013-02-14, apie 14.16 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

            Z. R. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti laikė ir pardavė didelį     kiekį narkotinės medžiagos:

ji, 2012-12-05, telefonu susitarė liudytoju Nr.8-12, kuriam taikomas anonimiškumas, dėl didelio kiekio – 20 g narkotinės medžiagos – heroino pardavimo pastarajam ir 2012-12-06, apie 14.00 val., prie čigonų taboro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 2600 Lt  pardavė liudytojui Nr.8-12 nenustatytomis aplinkybėmis įgytą ir išplatinimo tikslu laikytą  didelį kiekį narkotinės medžiagos – 18,252 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,607 g heroino.

Šioje byloje kaltinimai taip pat buvo pareikšti:

             B. E. ir Z. R. pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. tuo, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra, kad jie:

2012m. spalio mėnesį Vilniuje susitarė neteisėtai įgyti, laikyti ir parduoti narkotines medžiagas – heroiną, tai yra B. E. 2012-10-15 susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini) metu susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu liudytoju Nr.8-12 dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo pastarajam ir 2012-10-16 telefoninių pokalbių metu susitarus su nusikalstamą veiką imituojančiu liudytoju Nr.8-12 dėl didelio kiekio – 10 g narkotinės medžiagos - heroino pardavimo pastarajam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2012-10-17 Z. R. iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijus ir laikius didelį kiekį narkotinės medžiagos – 9,083 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,539 g heroino, ją 2012-10-17, apie 15.00 val., čigonų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje už 1400 Lt  Z. R. ir B. E. pardavė liudytojams Nr.8-12 ir Nr.9-12.

        B. E. ir M. S. pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1d. tuo, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė narkotinę medžiagą, tai yra, kad jie:

2013 m. sausio mėnesį susitarė neteisėtai įgyti, laikyti ir parduoti narkotines medžiagas – heroiną. B. E. telefoninių pokalbių metu susitarė su nusikalstamą veiką imituojančiu liudytoju Nr.8-12 dėl narkotinės medžiagos heroino pardavimo pastarajam ir tuo tikslu 2013-01-17, apie 13.00 val. su liudytojais Nr.8-12 ir Nr.9-12 B. E. atvyko į čigonų taborą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur už liudytojų Nr.8-12 ir Nr.9-12 perduotus 150 Lt  įsigijo iš M. S. pastarojo pardavimo tikslu neteisėtai įgytą ir laikytą narkotinę medžiagą – 0,540 g šviesiai geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,072 g heroino. Ją B. E., paėmęs iš M. S., neteisėtai laikė ir perdavė liudytojams Nr.8-12 ir Nr.9-12.

  B. E., M. S. ir S. D. pagal pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, kad jie:

2013m., vasario mėnesį, Vilniuje, susitikimo ir telefoninio pokalbio metu susitarė apgaule, apsimesdami narkotinės medžiagos - heroino pardavėjais, savo ir vienas kito naudai įgyti svetimą turtą – nusikalstamą veiką imituojančių liudytojų Nr.8-12 ir Nr.9-12 pinigus, skirtus narkotinės medžiagos - heroino įsigijimui. Įgyvendinant šį sumanymą, 2013-02-12, apie 20.00 val., B. E. ir S. D. susitiko su nusikalstamą veiką imituojančiais liudytojais Nr.8-12 ir Nr.9-12, kartu su jais nuvyko į čigonų taborą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur M. S., neva, turėjo parduoti nusikalstamą veiką imituojantiems liudytojams Nr.8-12 ir Nr.9-12 iš anksto sutartą didelį kiekį – 10 g narkotinės medžiagos heroino, tačiau čigonų tabore įslaptintiems liudytojams melagingai išdėstė iš anksto aptartą versiją, jog M. S. serga ir yra ligoninėje, po ko, B. E. ir S. D. paėmė iš nusikalstamą veiką imituojančių liudytojų Nr.8-12 ir Nr.9-12 narkotikų pirkimui skirtus 1200 Lt, pažadėję paimti narkotinę medžiagą iš sutartos vietos ir  atnešti, tačiau jos neatnešė, pinigų negrąžino ir su pinigais pasišalino.

             S. D. pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. tuo, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, tai yra, kad jis:

2013-02-14, Vilniuje, susirašinėjimo trumpomis žinutėmis metu susitarė su B. E., kad šis įgis jam narkotinę medžiagą – heroiną. Veikdamas pagal susitarimą, B. E. tą pačią dieną čigonų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - 0,157 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0376 g heroino ir ją nuo 12.00 val. gabeno į susitikimo su S. D. vietą (duomenys neskelbtini)-20, Vilniuje, tačiau pastarasis jam gabentos narkotinės medžiagos neįsigijo, nes 2013-02-14,  apie 14.16 val.,  namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje narkotines medžiagas jam gabenęs B. E. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

          Z. R. pagal LR BK 259 str. 1 d. tuo, kad ji, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, tai yra, kad ji:

nenustatytą dieną ir nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2013-02-14 10.45 val., Lietuvos Respublikoje iš tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir laikė name Nr.46A, esančiame (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje psichotropinę medžiagą - šešias tabletes „Lorafen“, kurių sudėtyse buvo 0,015 g lorazepamo.

            Kaltinamasis B. E. parodė, kad 2011-10-01 jis grįžo iš Belgijos į Lietuvą ir po dviejų-trijų dienų per savo brolį susipažino su asmenimis, kurie byloje figūruoja kaip įslaptinti liudytojai. Iš pradžių jis susipažino su liudytoju Nr. 8-12, kuris prisistatė „M.“. Kitas vaikinas su M. būdavo tik tada, kad būdavo perduodamos narkotinės medžiagos. Susitikimų metu šie asmenys siūlė įvairias veiklas, kuo galima užsiimti. Iš pradžių jie siūlė užsiimti ginklais, tai yra siūlė jam reguliariai iš Belgijos ir Olandijos vežti į Lietuvą ginklus. Vėliau, maždaug po mėnesio, jie pradėjo siūlyti užsiimti narkotikais, klausė, gal jis pažįsta žmones, kurie prekiauja narkotikais. Visada buvo kalbama apie jo parduotuvę Belgijoje, M. klausinėdavo, kaip ten viskas vyksta, o pabaigoje jis visada primygtinai sakydavo, kad pats geriausias uždarbis – iš prekybos narkotikais, kad galima daug daugiau užsidirbti prekiaujant narkotikais, jeigu tuo užsiimti rimtai. Jis (B. E.) niekad narkotikais neužsiėmė, visada pokalbius apie narkotikus pradėdavo M.. Jis M. visada atsakydavo neigiamai. Per pirmus pažinties metus M. taip nė karto ir nenupirko iš jo jokių narkotikų ir tai yra įrodymas, kad būtent jie visą tą laiką primygtinai siūlė prekiauti narkotikais.  Taigi 2012 metų rugpjūčio pradžioje jam grįžus iš Belgijos jis netrukus susitiko su savo broliu ir su tais pačiais, kaip dabar žino, pareigūnais. Vėl buvo tos pačios kalbos. Kadangi jis (B. E.) pats vartojo - rūkė narkotikus, pastarieji pradėjo klausinėti, ar jis, kaip žinantis žmogus, negali jų suvesti - supažindinti su žmogumi, iš kurio galima nusipirkti narkotikų. Jis atsakė, kad narkotikais neužsiims, bet jeigu jiems reikia, tai tiesiog supažindins juos su žmogumi, kuris parduoda narkotikus. Taip tos kalbos tęsėsi, kol jie pasiūlė paimti jiems 3-4 gramus heroino kaip mėginį. Jis nupirko tą mėginį ir perdavė tiems asmenims. Šie vėliau pasakė, kad mėginys buvo negeras ir  prašė paimti dar vieną mėginį. Kai paėmė dar vieną mėginį, jie panoro susitikti su žmogumi, kuris parduoda. Jis (B. E.) pažinojo vieną vaikiną, iš kurio pats visada sau pirkdavo narkotikus, todėl nutarė juos ir supažindinti su tuo vaikinu. Tas vaikinas yra Z. R. sūnus. Suorganizavus susitikimą, į jį kažkodėl atėjo ne tas vaikinas, o  pati Z. R.. Kiekvieną kartą susitikus su tais pareigūnais jis jiems sakydavo, kad nenori tais dalykais užsiimti, kad jam nereikia iš narkotikų uždirbtų pinigų, kad jis nenori jiems nieko imti, bet jie vis primygtinai prašė, sakė: „tau gi nereikia specialiai kažką daryti, taip ar taip eini į taborą ir sau imi, tai paimk ir mums taip pat“. Jis pasidavė įkalbinėjamas, todėl kelis kartus paėmė ir perdavė jiems narkotikus. Galų gale tų vaikinų įkyrumas jam atsibodo ir jis nutarė juos apgauti, kad jie atstotų. Vieną kartą jis juos apgavo, jie neatstojo, apgavo kitą kartą – vis tiek ne. Tada jis nuvažiavo pas M. S. ir papasakojo jam apie visą tą situaciją, pasakė, kad nori jų atsikratyti ir  dar kartą apgauti, tai yra iš anksto paimti pinigus už narkotikus ir juos pasisavinti, kad jie daugiau pas jį nevažinėtų ir neskambinėtų.

             Byloje yra tik tie įrašai, kurie buvo padaryti jau po visų M. prašinėjimų jam (B. E.) sutikus suvesti jį su savo pardavėju. Su M. per metus jie susidraugavo ir todėl jis sutiko jam nurodyti pardavėją. Kita vertus, tuose įrašuose niekur nėra jokių duomenų, kad jis (B. E.) parduoda narkotikus. Ten vien tik liudytojų klausimai, ar jis gali suvesti ir jo atsakymai, kad gali. Užfiksuoti narkotikų perdavimo faktai yra vieninteliai jo gyvenime, nes jis tuo neužsiima.  Su  M. per visą pažinties laiką iki 2012-08-01 juodu buvo susitikę daugybę kartų ir per tą laiką tabore jie abu būdavo maždaug kas trečią kartą. Jam buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl M. paveždavo jį iki taboro, kur jis sau pirkdavo narkotikus ir M. tai žinojo. Kartą jis neturėjo pinigų narkotikams ir M. jam davė pinigų.  Buvo daug jųdviejų susitikimo atvejų, kurie neužfiksuoti  byloje.

            Kaltinamoji Z. R. kalta neprisipažino ir parodė šio teisminio proceso metu sužinojusi, kad B. E. yra jos, dabar jau mirusio, sūnaus S. V. draugas. Jų reikalų ji nežo ir daugiau nieko negali pasakyti. Teisme ji sužinojo, kad jos sūnus S. S. pardavė B. E. narkotikus. Ji pati nei 2012-10-15, nei 2012-10-17, nei 2012-12-06  asmenims, kurie buvo teisme apklausti įslaptintais liudytojais, narkotikų nepardavė, ji šių asmenų nepažįsta ir su jais apie narkotikus nekalbėjo. Supranta, kad yra kaltinama dėl neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo ir pardavimo veikiant organizuotoje grupėje, tačiau dar kartą pabrėžė, kad ji su tais asmenimis, kurie teisme davė parodymus kaip liudytojai, nebuvo pažįstama, narkotikų niekam neparduodavo ir apie narkotikus neturi jokio supratimo.  Kratos metu jos namuose rastos „Lorafen“ tabletės – tai jos vyro sūnėno S. V. vaistai. Tabletės buvo rastos jo švarko kišenėje. S. V. tuo metu gyveno pas ją. Ji taip pat nesusijusi su tais garso įrašais, kurie yra byloje. Ji nesileidžia narkotikų, jų nerūko ir jokių procentų, apie kuriuos kalbama įrašuose, nieko nežino. Ji dvidešimt metų gyvena santuokoje ir su jokiais „M.“ pažindintis neturi jokio reikalo. Telefonais negalima tikėti, nes telefonu galima viską peradresuoti, galima pakeisti balsą, dabar viskas įmanoma.

               Liudytojas - Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas J. C. parodė atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 metų spalio mėnesį, tačiau kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas anksčiau, jis buvo atliekamas dėl kitų nusikaltimų ir dėl kitų asmenų. Atliekant šį tyrimą dirbantis po priedanga pareigūnas gavo iš B. E. pasiūlymą, kad B. E. gali gauti heroiną ir, kad jam reikia žmonių, kam galėtų heroiną platinti. Tada, 2012 metų spalyje, pagal LR BK 260 straipsnį buvo pradėtas tyrimas. Iš B. E. buvo gautas  heroino pavyzdys. Siekis buvo nustatyti visus galimus B. E. bendrininkus, mąstą, versliškumą. Tam buvo taikomi atitinkami tyrimo metodai – buvo taikomas slaptas sekimas, ryšių kontrolė, nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Pagal turimą informaciją heroiną B. E. galėjo gauti iš įvairių šaltinių, dėl to tyrimas užtruko nustatant gavimo taškus. Taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį narkotinės medžiagos pirkimai buvo daromi keli, nes buvo keliamas tikslas – nustatyti visus bendrininkus, mastą, versliškumą. NVIM taikymas buvo nutrauktas tada, kai išnaudojus visas BPK numatytas galimybes, daugiau naujų aplinkybių nebuvo galima nustatyti. Apie S. D. buvo gauta informacija, kad buvo paimti pinigai narkotinei medžiagai įgyti. Pastarojo vaidmuo gerai matomas iš garso įrašų. S. D. tyrime atsirado jį nustačius per telefoninių pokalbių kontrolę. Iniciatyva platinti narkotines medžiagas buvo iš B. E., heroino pavyzdys buvo gautas irgi jo iniciatyva.  Kad pats B. E. vartoja narkotikus, buvo žinoma. Buvo žinoma taip pat ir Konstitucijos nuostata, kad NVIM taikomas tada, kai yra prisijungiama prie vykdomo ar rengiamo nusikaltimo. Šiuo atveju, ir buvo jungiamasi prie nusikaltimo -  narkotinių medžiagų platinimo, nes B. E. pasakė, kad jis turi narkotikus pardavimui. Tai, kad B. E. vertėsi narkotikais iki to laiko, kol jis buvo pradėtas stebėti, buvo aišku,  jis turėjo aibę klientų ir tuo momentu, kai iš jo pusės buvo gautas pasiūlymas, prie jo buvo prisijungta. Iki pirmo sandorio su B. E. operatyvi informacija buvo renkama ilgą laiką dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios dar nėra išslaptintos. Iš pradžių B. E. siūlė prekiauti narkotine medžiaga užsienyje – tai Belgijoje, Austrijoje. Narkotikų tema iš jo pusės atsirado maždaug prieš pusmetį iki NVIM sankcionavimo arba iki pirmo sandorio. Apie tai, kad B. E. planavo narkotikus platinti Belgijoje buvo sužinota iš vykdomos ryšių kontrolės, slapto sekimo. Liudytojui 8-12 buvo leista neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptą sekimą, taip pat pagal NVIM numatytus imituojančius veiksmus, tai yra BK 259, 260 straipsnyje numatytas veikas imituojančius veiksmus. Paaiškėjus bendrininkams, NVIM  buvo sankcionuoti ir jų atžvilgiu.  Įslaptintam liudytojui buvo leista iš B. E. pirkti narkotines medžiagas. Iš viso B. E. iki NVIM sankcionavimo buvo stebimas apie du metus. Su pinigų praradimu 2012-02-12 tyrimo pabaiga nebuvo susijusi. Apie tai, kad nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų pabaigos B. E. nebuvo Lietuvoje jam (liudytojui) nieko nėra žinoma. Jei yra duomenų, kad asmuo iš Lietuvos išvyko daugiau kaip pusei metų, tuomet tyrimas nutraukiamas. Nuo to, kai gaunamas pranešimas, kad gautas pasiūlymas dėl pirkimo ar kokio kito veiksmo iki NVIM sankcionavimo laikas skaičiuojamas dienomis, daugiausia – savaitėmis. Buvo gauti duomenys, kad narkotines medžiagas B. E. gauna iš Z. R.. Visų pareigūnų, dirbančių po priedanga, susitikimų su kaltinamaisiais metu buvo daromi vaizdo ir garso įrašai. Be techninių priemonių susitikimas vykti negali. Be to, visada po to surašomas tarnybinis pranešimas. 

                Liudytojas Nr. 8-12 (M.) parodė, kad 2011 metais, vykdydamas operatyvinę veiklą, susipažino su A. E., kuris neužilgo supažindino jį su savo broliu B. E.. B. E. nuo 2012 metų gegužės iki rudens pasakojo, kad turi galimybę pirkti narkotikus užsienyje ir gali gauti juos dideliais kiekiais – kilogramais. Kalbėjo, kad Lietuvoje reikia pirkti visada ne mažiau 100 gramų, tad, jis suprato, kad B. E. galimybės buvo neribotos. Iniciatyvą bendrauti rodė B. E.. Jis sakė, kad ir pats vartoja narkotikus. Iš bendravimo su B. E. jis žinojo, kad jis savo reikalais važinėja į Belgiją. Grįžęs į Lietuvą jis skambino ir siūlė susitikti, o susitikus minėjo, kad Belgijoje galima gauti narkotikų. Tuomet buvo sankcionuotas NVIM.

              Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 9-12 (D.), parodė, kad realizuojant NVIM buvo iškeltas tikslas – sužinoti, iš kur B. E. įgyja narkotines medžiagas, kokiais kiekiais ir  kokie kiti asmenys su tuo susiję. Užduotis dėl narkotinių medžiagų  kiekio nebuvo suformuluota. Buvo nurodymas pirkti tokį kiekį, kokį B. E. gali pasiūlyti. Buvo numatyta įgijus B. E. pasitikėjimą iš jo nupirkti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, tuomet išsiaiškinti jo galimybes, kokį didžiausią kiekį pasiūlys. VNIM  tikslai nebuvo pasiekti, nes nutrūko ryšys. Nei 100 gramų, nei kilogramo jis nepasiūlė. NVIM veiksmai tęsėsi todėl, kad nebuvo aišku, iš kur jis ima narkotikus. Vieną kartą jis sakydavo – iš vienur, kitą kartą – iš kitur, tad, nebuvo tiksliai nustatyta iš kur jis juos gauna.Iš viso jis, kartu su M., dalyvavo keturiuose - penkiuose susitikimuose su B. E..

                  Šioje byloje visi faktiniai duomenys ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami Nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM) ir Nusikalstamos veikos imitacijos veiksmų (NVIV) pagalba, tad, vertintinas šių veiksmų   sankcionavimo ir įgyvendinimo teisėtumas.

    Modelio sankcionavimo teisėtumas nustatomas patikrinant, ar byloje yra duomenų, patvirtinančių leidimą veikti pagal NVIM, taip pat įvertinant ar buvo nustatyta faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo vykdoma nusikalstama veika. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1, p. 13. Teismų praktika. 2007, 27).

              Dėl NVIM sankcionavimo  faktinio ir teisinio pagrindo

             Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas įtvirtintas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Šioje byloje aktualiu laikotarpiu galiojusi OVĮ 9 str. 1 d. 1 p. redakcija numatė, kad operatyvinio tyrimo pagrindas yra turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

              Kaip įrodymas, pagrindžiantis egzistavusį NVIM taikymo faktinį pagrindą, tai yra kaip duomuo apie daromus ar rengiamus sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str.,  byloje teikiamas vienintelis dokumentas -  2013-04-26 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 38-3-A-14. Šiuo aktu išslaptintas 2012-03-29 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro ONT 2-osios valdybos pareigūno (jo duomenys neišslaptinti) valdybos vadovybei pateikto tarnybinio pranešimo   Nr. 38-3/1-1277S tokio turinio fragmentas: „B. E. pasakė, kad (...) 1 kg heroino kainuos 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų, 1 kg kokaino kainuos 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų...“ (t. 1,  b.l.13). 

              Pažymėtina, kad turima operatyvinė medžiaga (preziumuojama, kad jos yra tiek, kiek teikiama į bylą) yra itin mažos apimties, be to, ir cituota  išslaptinta dokumento ištrauka reikalauja žymiai platesnio konteksto, juolab, kad prieš teiginį „... 1 kg heroino kainuos...“ yra neišslaptinta teksto dalis, kurios turinys gali iš esmės keisti viso sakinio prasmę.  Kita vertus, šiuo tarnybiniu pranešimu neabejotinai patvirtinama, kad iš B. E. pusės buvo kalbų apie disponavimą ir prekybą dideliais ir labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų. Be to, nuo 2011 metų vykdyto B. E. operatyvinio stebėjimo metu buvo žinoma,  kad jis turėjo ryšių užsienyje ir periodiškai vykdavo į Belgiją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami teikimą dėl NVIM sankcionavimo, disponavo pirmine informacija apie B. E. galimai daromas nusikalstamas veikas, todėl turėta operatyvinė informacija, nors apimtimi ir negausi, tačiau buvo pakankama, jog būtų patikrinta NVIM priemonėmis. Taigi buvo faktinis NVIM sankcionavimo pagrindas.                 

                 Nustatytas ir teisinis NVIM taikymo pagrindas, tai yra   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. V. 2012-08-30 šešiems mėnesiams nuo 2012-08-30 sankcionuotas NVIM. Juo leista NVIM vykdytojams, įgijus B. E., neišslaptintų asmenų ir jų bendrininkų pasitikėjimą ir, pastariesiems pasiūlius, atlikti LR BK 259 str. 1 d. ir 2 d., bei LR BK 260 str. 3 d. nusikalstamus veiksmus (t. 1, b.l. 15-16). NVIM sankcionavimo pagrindas - 2012-05-30 L.e Lietuvos kriminalinės policijos viršininko pavaduotojo pareigas R. G. teikimas Nr. 38-3-S6-795RN Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKD vyriausiajam prokurorui dėl VNIM sankcionavimo prieš B. E. ir jo bendrininkus. Teikime nurodoma, kad  pagal gautą operatyvinio tyrimo medžiagą yra požymių, kad B. E. ir kiti  asmenys  (jų duomenys neišslaptinti) yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu, tai yra, kad vykdomos LR BK 260 str. 1 d., 2 d., 3 d. numatytos nusikalstamos veikos.

                Dėl B. E. kaltinimo narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu ir pardavimu 2012-10-04

                 Kaltinamasis B. E. parodė, kad M. pasiūlymu juodu  susitiko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. M. pasiūlė, kad duos pinigus, o jis (B. E.) jam atneš bandomąjį narkotikų pavyzdį. Jis atsakė M., kad gali jį suvesti su žmogumi, bet pats nenori nei imti, nei vežti, nei kam nors perdavinėti, tiesiog nenori tame dalyvauti. M. pasakė, kad dabar jis labai skuba, bet atvažiuos rytoj. Sakė: „juk tu pats šiandien važiuosi sau paimti, tai aš tau duosiu pinigus, paimk ir man. O aš rytoj atvažiuosiu ir tu man perduosi.“ Jis sutiko, paėmė iš M. pinigus, tą patį vakarą už M. duotus 600 Lt čigonų tabore iš vaikino, vardu S. V., nupirko narkotikų (heroino). Tuo metu, kai jis paėmė iš M. pinigus narkotikams, jis dar nežinojo iš kokio žmogaus jis juos nupirks. Netrukus po to, galimai tą pačią ar kitą dieną, jam paskambino M. ir  pasakė, kad jis šalia ir gali užvažiuoti. M. atvažiavo prie jo namų ir jis jam perdavė narkotikus. Su M. buvo kalbėta apie 10 gramų heroino. Po to, M. sakė, kad nori dar kartą paimti bandomąjį pavyzdį, jis pažiūrės, o jau po kelių dienų vėliau paims 10 gramų. Paskui M. sakė, kad pirks 20 gramų, o jeigu su pardavėjus kontaktas susiklostys, tada ims daugiau, gal po 20 gramų. Jis M. pasakė, kad jo tai nedomina ir tik sakė, kad  gali jį suvesti su tuo žmogumi, iš kurio pats perka narkotikus, o M. galės pats tartis ir pirkti. Tai sakydamas jis turėjo omenyje S. V., iš kurio pats pirkdavo sau narkotikus.

           Liudytojas Nr. 8-12 parodė, kad 2012 metų rudenį jam paskambinęs B. E. pranešė, kad „yra tema apie narkotikus“. Susitikus B. E. pasakė, kad gali gauti narkotinių medžiagų tabore, pasiūlė iš jo pirkti, narkotikų pirkimo klausimais B. E. jam davė savo telefono numerį. Jis (M.) apie tai informavo savo vadovybę ir gavo nurodymą palaikyti kontaktą su B. E. ir toliau rinkti informaciją apie jo veiksmus. 2012 m. rugsėjį jam  paskambinęs B. E. pasakė, kad jis „temoje“ ir šifruotai pasakė, kad pokalbis bus apie kokakolą. Gavęs vadovybės nurodymą, spalio mėnesį jis susitiko su B. E. Vilniuje. Bendraujant automobilyje šis paminėjo, kad gali gauti heroiną iš taboro čigonų. Sakė, kad  galima pirkti pavyzdį iki 10 gramų, nurodė, kad 1 gramas kainuotų 110 Lt, o heroino grynumas gali siekti 70 procentų, paminėjo, kad gali gauti didelį kiekį narkotikų. 2012 m. spalio mėnesį jis paskambino B. E. ir susitarė dėl susitikimo, o po kelių dienų su kitu po priedanga dirbančiu pareigūnu D. atvyko į susitikimą su B. E. prie jo namų Jonažolių gatvėje. B. E. pradėjo kalbėti apie heroiną, pasakė, kad pats paėmė iš čigonų 4 gramus pavyzdžio, kad čigonai nori 150 Lt už gramą ir jis sumokėjo savais pinigais 600 Lt. B. E. sakė, kad gali suvesti su čigonais dėl narkotikų pirkimo ir pasiūlė važiuoti į taborą. Nuvykus į taborą B. E. paparašė palaukti ir pasakė, kad grįš su gaunančiu narkotikus žmogumi.  Netrukus jis paskambino, pranešė,  kad to žmogaus neranda ir prašė laukti. Netrukus grįžo, paminėjo, kad čigonai turi apie 140 gramų heroino, sakė, kad čigonai nori gauti pinigus iš anksto. Taip pat paminėjo, kad perkant daugiau kaip 100 gramų heroino, vieno gramo kaina bus 130 Lt. Jie atsakė B. E., kad pagalvos, nuvežė jį atgal iki namų ir nuvažiavo į požeminį garažą, kur B. E. padavė narkotikus. Jis iš kišenės ištraukė foliją ir parodė joje suvyniotus rusvos spalvos gaminius, kaip pats pasakė, geros kokybės heroiną. Narkotikus B. E. perdavė D., o D. jam davė 600 Lt. D. paklausus, ar  neiškils problemų dėl narkotikų gabenimo, B. E. iš namų atnešė polietileninius maišelius, įdėjo į juos narkotikus, pakvėpino kvepalais sakydamas, kad nė vienas šuo nesuuos. Gautus narkotikus jie perdavėme ONTT pareigūnams. Po dviejų valandų paskambinęs B. E. teiravosi narkotikų kokybe, siūlė dar pirkti.  

Liudytojas Nr. 9-12 (D.), parodė, kad praėjus kažkuriam laikui po pažinties su B. E., jis su M. atvažiavo į Vilnių, M. paskambino B. E. ir netrukus jie visi susitiko prie B. E. namų Lazdynuose - prie ligoninės. Tą dieną tikslas buvo tik susitikti su B. E. ir susitarti dėl narkotinių medžiagų pirkimo, ar jis turės narkotinės medžiagos jie nežinojo. Tačiau B. E. pasakė, kad turi tabore pirkto heroino ir už jį paprašė 600 Lt. Jie sumokėjo B. E. 600 litų ir šis davė jiems maišelį su narkotikais. Dar B. E. nuėjo į savo namus, atsinešė maišiuką, kurį supurškė kažkokiais tirpalais, įdėjo į jį heroiną ir, sakydamas, kad šuo neužuos ir jį grąžino.

                            Kaltinamojo B. E. ir  įslaptintų liudytojų parodymai sutampa tik toje dalyje, kurioje  jie kalba apie patį narkotinių medžiagų pardavimo sandorį ir tik toje apimtyje,  jog B. E., 2012-10-04, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) esančiame požeminiame garaže perdavė įslaptintiems liudytojams M. ir D. narkotinę medžiagą heroiną. Šio sandorio  įvykis užfiksuotas  2012-10-04 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu ( t. 2, b.l. 67-89), kuriame yra B. E. ir įslaptintų liudytojų 2012-10-04 įvykusio susitikimo metu padaryto garso įrašo išklotinė. Iš pokalbių turinio aišku, kad narkotinių medžiagų pardavimo sandoris, kaip ir parodė  kaltinamasis ir liudytojai, iš tiesų įvyko prie B. E. namų ir, be to, įrašas patvirtina, kad pinigus 600 Lt sumoje už perkamus narkotikus įslaptinti liudytojai  B. E. perdavė ne kažkada anksčiau, kaip parodė B. E., o būtent narkotinių medžiagų perdavimo metu.  Todėl teismas kaip siekimą palengvinti savo padėtį vertina kaltinamojo B. E. parodymus toje dalyje, kur jis teigė, jog pinigus  narkotinėms medžiagoms pirkti jis paėmė M. įkalbėtas anksčiau, o 2012-10-04 jis tik perdavė M. ir D. už M. pinigus jam nupirktą heroiną.

              Specialisto išvada Nr. 140-(5361)-ISI-5747 patvirtina, kad rusvos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko, 2012-10-04 įgytos operatyviniu būdu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,742 g ( t. 2, b.l. 92-93).

              Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamasis B. E. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė 0,742 g narkotinės medžiagos - heroino. Kaltinamojo veika atitinka LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

              Kaltinamasis B. E. dalyje kaltinimo pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą jas parduoti išteisintinas. Narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas, skyrium imant, yra viename baudžiamajame įstatyme numatytos  alternatyvios atskiros nusikalstamos veikos, tad, kaltinimas turėtų būti pareikštas nė dėl vienos, o dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. B. E. kaltinamas vienos veikos padarymu.

Asmens pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo būtina sąlyga yra faktinių duomenų visumos buvimas, kuriais patvirtinami objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Šioje byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad turi būti visuma duomenų narkotinių medžiagų įgijimo vieta, laiką, šaltinį, kainą, taip pat duomenys apie šių medžiagų laikymo vietą ir laikotarpį, be to,  gabenimo vietas, atstumus ir kitas aplinkybes.

              Byloje nėra pakankamų ir patikimų faktinių duomenų, kuriais galima būtų pagrįsti B. E. kaltinimą neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimo turint tikslą jas platinti. Tai, kad tokius veiksmus kaltinamasis B. E. atliko, nes jis narkotines medžiagas pardavė, tėra šių veiksmų preziumavimas, bet ne faktinių duomenų visuma.    

              Vertindamas NVIM taikymo teisėtumą teismas šiame kaltinimo epizode neįžvelgė asmens provokavimo daryti nusikalstamą veiką. Teismas vertina, kad 2012-10-04 kaltinamojo ir įslaptintų liudytojų susitikimas Vilniuje įvyko kaltinamojo B. E. laisva valia. Kaltinamasis ne už iš anksto duotus, o  už savo pinigus nupirko narkotines medžiagas, apie tai pranešė liudytojui Nr. 8-12 ir pakvietė į susitikimą. Išsiskirdamas B. E. palinki: „Sėkmingai nuvažiuoti ir atvažiuoti, kad dar daug, daug kartų matytis“ ( t. 2, b.l. 89).

              Dėl B. E. ir Z. R. kaltinimo narkotinių medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu ir pardavimu organizuotoje grupėje  2012-10-15

              Faktiniai duomenys šiame kaltinimo epizode surinkti 2012-10-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi sankcionuoto NVIV pagrindu (t. 1, b.l. 21-23).

              B. E. ir Z. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakankamas faktinis ir egzistavo teisinis pagrindas taikyti prieš B. E. NVIV  bei naudoti kitas procesinės prievartos priemones, todėl NVIV taikymas teismo pripažįstamas teisėtu.

              Faktinis ir teisinis NVIV pagrindas tai duomenys, kad:  

              2012-10-08 Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB)  ONT 4-ojoje valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius  nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 1, 2  ir 3 dalyse. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrindas pagal LKPB ONT Kovos su terorizmu skyriaus (KSTS) l.e. viršininko pareigas J. C. 2012-10-08 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2012-10-04 B. E. pardavė pagal NVIM veikiantiems pareigūnams 0,742 g grynojo kiekio narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b.l. 1);

              2012-10-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartimi buvo leista taikyti B. E. atžvilgiu atlikti NVI veiksmus (pagal LR BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1, 2  ir 3 d), taip pat leista taikyti kitas procesinės prievartos priemones -  daryti susitikimų su B. E. vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti, slapta naudoti technines priemones, jį sekti ir slapta daryti vaizdo ir garso įrašus.

              B. E. kaltė neteisėtai 2012-10-15  įgijus, laikuis ir perdavus (išplatinus), o Z. R. kaltė – pardavus liudytojui Nr. 8-12  0,065 g narkotinės medžiagos heroino įrodyta narkotinės medžiagos perdavimo (išplatinimo) faktą pripažinusio kaltinamojo B. E. parodymais, liudytojo Nr. 8-12 parodymais bei kitų procesinės prievartos priemonių taikymo metu surinktais duomenimis.             

            Kaltinamasis B. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. vėl jam skambino kelis kartus, juodu susitikinėdavo ir M. vėl prašė dar kartą paimti heroino bandomąjį pavyzdį prieš perkant 10 gramų. Jis norėjo dar kartą patikrinti, ar bus geresnis, ar blogesnis. Juodu su M. nuo jo namų M. automobiliu nuvyko į taborą, jis (B. E.) už M. duotus 70 Lt nupirko heroiną, perdavė jį M., šis jį pavežė iki namų ir išvažiavo. Su Z. R. jis jokių nusikaltimų nedarė, narkotikus jis imdavo iš Z. R. sūnaus. Laikotarpiu nuo 2012-10-11 iki 2012-10-15, tuo metu, kai jis įgijo ir M. perdavė 0,065 gramo heroino, tarp jo ir Z. R. jokio kontakto nebuvo. M. buvo susitikęs su Z. R., tačiau kokiu klausimu ir apie ką kalbėjo, nežino. Z. R. ir M. susitikimą jis matė, nes kartu su M. jis atvažiavo į taborą, tačiau jų susitikimo tikslo nežino. Atvykus į taborą jis užėjo pas Z. R. sūnų, su juo pasikalbėjo ir pasakė, kad šiam reikia susitikti su žmogumi, pasikalbėti. Sūnus atėjo su Z. R. ir įsėdo į automobilį, o jis (B. E.) išlipo ir nuėjo į taborą, todėl jų pokalbio negirdėjo. Su M. apie galimybę pirkti heroiną iš Z. R. nieko nekalbėjo. Pats M. visada minėjo: „Z. R., Z. R.“.  Iš kur M. galėjo pažinoti Z. R. jis nežino. M. prašė susižinoti apie narkotikų kainas, prašė paklausti pardavėjo, kiek kainuos, jeigu jis ims daugiau heroino ir  kiek reikia imti, kad būtų pigiau. Jis (B. E.) sužinojo ir pasakė M..

              Kaltinamoji Z. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad niekam jokių narkotikų nepardavinėjo.

           Liudytojas Nr. 8-12 parodė, kad antrą kartą spalio mėnesį, būdamas Vilniuje, jis paskambino B. E. dėl susitikimo, šis sakė esąs tabore ir pasiūlė atvažiuoti tiesiai į taborą. Susitikus B. E. pirmas pradėjo kalbėti apie narkotikus, paminėjo, kad pažįsta čigonę močiutę, kuri prekiauja geros kokybės narkotikais, ji turi apie 100-200 gramų heroino ir siūlė su ja susitikti, sakė, kad ji parduoda heroiną po 140 Lt už gramą. B. E. skambino tai moteriai, bet neprisiskambino, todėl  pats pas ją nuėjo. Netrukus jis grįžo su senyvo amžiaus moterimi, kuri prisistatė Z. R.. B. E. rekomendavo jį (M.) Z. R. kaip asmenį, su kuriuo galima tartis dėl narkotinių medžiagų pirkimo. Sakė, kad Z. R. prekiauja kokybišku heroinu, gali gauti didelį kiekį. Z. R. nurodė, kad minimali kaina už didelį kiekį narkotikų būtų 130 Lt už gramą ir atsakė, kad didelį kiekį heroino ji gali perduoti per B. E.. Ji sutiko narkotikų pavyzdį perduoti per B. E.. Taip pat pasakė, kad perkant didelį kiekį, ją per B. E. reikės informuoti iš anksto. Po pokalbio su Z. R., vykstant atgal, B. E. pasakė, kad, kai jis turės 1 gramo heroino pavyzdį, jis paskambins ir pasakys, kad turi tortą. Vėliau B. E. jam siūlė jungtis į narkotikų verslą, siūlė kartu narkotikais prekiauti, siūlė daryti dozes ir jas pardavinėti narkomanams. Paminėjo, kad uždarbis gali siekti 120 Lt už vieną gramą heroino..

Po kelių dienų paskambinęs B. E. pasakė, kad turi tortą, tai yra,  turi 1 gramo heroino pavyzdį. Jis spaudė kuo greičiau atvažiuoti, nes „tortas labai skanus“. Praėjus kelioms dienoms jis paskambino B. E., šis sakė, kad turi rūpesčių, nes susirgo jo žmona, tačiau primygtinai prašė atvykti pas jį ir paimti 1 gramą heroino. Susitikus prie Lazdynų ligoninės B. E. pasakė, kad heroinas yra pas Z. R., todėl jie nuvažiavo į taborą. Pakeliui B. E. pasakė, kad perkant iš Z. R. didesnį kiekį būtų pigiau, siūlė imti ne mažiau 100 gramų. Jis (M.) atsakė nežinantis, ar pirks tokį kiekį. Prie taboro B. E. paprašė 70 Lt, tai yra 1 gramo heroino pavyzdžio įsigijimui ir nuėjo į taborą. Po pusvalandžio jis grįžo prie automobilio su Artiomu prisistačiusiu jaunuoliu ir jie visi trise išvažiavo iš taboro. Pakeliui B. E. į daiktų dėtuvę tarp sėdynių įdėjo folijos gabalėlį ir maišelį. Artiomas kalbėjo, kad prieš kelis mėnesius jis buvo sulaikytas su narkotikais. Prie B. E. namų šis užsiminė, kad su Z. R. kalbėjo dėl didesnio kiekio ir sutarė, kad didesnis kiekis heroino bus paruoštas tam tikrą dieną

           2013-03-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, 2012-10-11 ir 2012-10-15 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose bei garso įrašuose (1 t., 83-164, 165-166 b. l., 2 t., 102-128, 131-148 b. l.) užfiksuota informacija patvirtina, kad:

2012-10-11 B. E. su liudytoju M. nuvažiavo į čigonų taborą, kur B. E., atvedęs į M. automobilį, supažindino pastarąjį su „Z. R.“, kaip su prekyba narkotikais užsiimančiu asmeniu. Susitikimo metu kaltinamoji Z. R. patvirtino, kad užsiima prekyba narkotikais, kad gali gauti ir parduoti didelius kiekius heroino, detalizavo heroino kainas atsižvelgiant į perkamą kiekį, susitarė, kad  ji M. narkotikus perduos per B. E. su sąlygą, „jeigu jūs (juo) pasitikite“, nurodė, kad ji pati paskambins, kai turės mėginį (t. 2, b.l. 103-126);

2012-10-12 21:17 val. B. E. paskambinęs M. pranešė, kad nupirko heroino mėginį („Tortą aš nusipirkau“) ir paragino greičiau atvažiuoti;

2012-10-15 M. vežant B. E. į čigonų taborą pastarasis pokalbio metu patvirtino, kad heroino mėginį ims pas Z. R.. Atvažiavus prie taboro B. E. paprašė, kad M. duotų 70 Lt perkamiems narkotikams, nes jis visiškai neturi pinigų, be to, paprašė, ir, tikėtina, gavo iš M. dar 10 Lt sau, kaip „dovaną už ėjimą pėsčiomis“. Apie 16,05 val. B. E. grįžo į automobilį;  

  Asmens apžiūros protokolu patvirtinama, kad 2012-10-15, 17 val. liudytojas Nr. 8-12 pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjui polietileninį maišelį su plastmasiniais šaukšteliais ir vienu folijos lankstinuku su rausvos spalvos medžiaga ( t. 2, b.l. 151-152);

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2012-10-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(5564)-IS1-5934 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2012-10-15 įgytų iš B. E., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,065 g (2 t., 155-156 b. l.);

            2012-10-16 asmens parodymo atpažinti metu liudytojas Nr. 8-12 atpažino Z. R. kaip moterį, su kuria jį 2012-10-11 supažindino B. E..

              Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamieji B. E. ir Z. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išplatino įslaptintam liudytojui  Nr. 18-1 narkotinę medžiagą heroiną, kurios grynas kiekis 0,065 g. Z. R. veika vertinama kaip heroino išplatinimas pardavimo būdu, o B. E. – kaip išplatinimas perdavimo būdu, nes  B. E. atliko įslaptinto liudytojo jam duotų pinigų narkotikų pirkimui perdavimo Z. R. ir Z. R. už gautus pinigus parduotų narkotikų perdavimo įslaptintam liudytojui tarpininko vaidmenį. Kaltinamasis B. E., be to, įgijo paimdamas iš Z. R. ir laikė iki perdavimo įslaptintam liudytojui įgytą narkotinę medžiagą.

              Z. R. dėl kaltinimo neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu jų platinimo tikslu išteisintina nesant objektyvių duomenų visumos apie šių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybes.

              Teismas kaip siekimą palengvinti savo padėtį vertina kaltinamojo B. E. parodymus toje dalyje, kur jis teigė, kad reikalų, susijusių su narkotikų įsigijimu jis turėjo tik su Z. R. sūnumi S. V. ir, kad su Z. R. jo nsieja jokie reikalai. Kaltinamojo parodymai paneigti liudytojo Nr. 8-12 parodymais bei 2012-10-11 jo susitikimo su M. metu padaryto garso įrašo turiniu, iš kurio akivaizdžiai seka, kad Z. R. su M. supažindino būtent B. E.. 

              Kaltinamųjų Z. R. ir B. E. narkotinių medžiagų išplatinimą teismas vertina ir kvalifikuoja ne kaip įvykdytą organizuotoje grupėje, o kaip  paprastoje bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų santykyje išties yra formalių organizuotos grupės požymių. Tai susitarimas vykdyti sunkų nusikaltimą, nusikaltimo detalių aptarimas ir kt. Tačiau faktiniai duomenys, ypač byloje esančių garso įrašų turinys, patvirtina ir tai, kad B. E., kaip narkotikų vartotojo ir tabore narkotikus įsigyjančio asmens ryšiai su narkotikų prekeiviais būdavo atsitiktiniai, spontaniški, kaltinamasis įslaptintus liudytojus kaskart pažindindavo  vis su  kitais asmenimis, kaip su tais, iš kurių pastarieji ateityje galėtų įsigyti didelius kiekius narkotinių medžiagų. Organizuotai grupei, kaip sudėtingesnei ir pavojingesnei bendrininkavimo formai, vis dėlto, būdingi didesnio pastovumo, glaudesnio bendrininkų tarpusavio ryšio, vaidmenų pasiskirstymo ir vadovavimo tokiai grupei požymiai. Pakankamų požymių inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymą organizuotoje grupėje nenustatyta.

              Kaltinamųjų B. E. ir Z. R. veika kvalifikuojama pagal LR BK 25 str. 2 d., 260 str. 1 d.

              Dėl Z. R. kaltinimo narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu jų platinimo tikslu bei pardavimo 2012-12-06

              Kaltinimas Z. R. šiame kaltinimo epizode grindžiamas jos atžvilgiu NVIV taikymo pagrindu surinktais faktiniais duomenimis.

              Faktinis NVIV taikymo pagrindas buvo 2012-10-15 ir 2012-10-17 įvykę narkotinių medžiagų pardavimo sandoriai, kuomet Z. R. pardavė įslaptintiems liudytojams, atitinkamai 0,065 g ir 2,539 g narkotinės medžiagos heroino.

              Teisinis NVIV taikymo pagrindas – 2012-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartis, kuria leista dviems mėnesiams atlikti NVI veiksmus prieš Z. R., imituojant LR BK 259 str. 1 d., 260 str. 1, 2 ir 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, taip pat leista slapta sekti Z. R., naudoti technines priemones, daryti vaizdo ir garso įrašus, fotografuoti, taip pat slapta naudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant Z. R. pokalbius. NVIV sankcionuti dviems mėnesiams. (t. 1, b.l. 33-35).

              Be to, 2012-10-19 Vilniaus miesto1 apylinkės teismo nutartimi leista du mėnesius atlikti Z. R. telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, kaupti ir daryti pokalbių įrašus ( t. 1, b.l. 169-170).

              Teismas pripažįsta, kad NVIV ir kitos procesinės prievartos priemonės Z. R. atžvilgiu buvo naudojamos teisėtai.

              Z. R. kaltė įrodyta įslaptintų liudytojų Nr. 8-12 ir Nr. 9-12 parodymais, taip pat NVI taikymo metu surinktais duomenimis.

Apklausta kaltinamąja Z. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad inkriminuojamo nusikaltimo ji nepadarė, telefono pokalbius šiais laikais lengva suklastoti („peradresuoti“). Teisminio įrodymų tyrimo pabaigoje Z. R. parodė, kad liudytojas M. buvo atstumtas jos dukters, kuriai  merginosi, todėl visas kaltinimas yra ne kas kita, o kerštavimas.

Liudytojas Nr. 8-12 parodė vėl susiskambinęs su B. E. šis pasakė, kad gydėsi galvos sumušimą, nes jam  einant iš Z. R. namų ir nešantis iš jos nupirktus 100 gramų heroino bei turint 20000 Lt grynųjų, gatvėje jį užpuolė nepažįstami vaikinai ir bandė atimti narkotikus ir pinigus, tačiau jis apsigynė peiliu.  Vėliau juodu susitiko prie B. E. namų, pokalbis pakrypo apie Z. R. ir, B. E. pasiūlius, jie nuvažiavo  į taborą pas Z. R. pakalbėti dėl narkotikų. Jau tabore B. E. paskambino Z. R. ir pasiūlė ateiti į susitikimą. Ši atėjo su nepažįstamu vaikinu, sakė, kad tai jos sūnus, prie kurio galima kalbėti apie viską. Jis pasakė Z. R., kad jos heroinas geros kokybės, teiravosi jos dėl galimybės gauti 20 gramų, ši atsakė teigiamai ir nurodė kainą 130 - 140 litų už 1 gramą, sakė, kad pinigus reikia sumokėti iš anksto. Po to Z. R. bendravo su B. E., jie susiginčijo. B. E. ją kaltino, kad jos pažįstami jį užpuolė ir bandė atimti narkotikus ir pinigus. Ši sakė, kad su jokiais vaikinais neturi reikalų. Po to, B. E. su tuo vaikinu išlipo, o jis automobilyje liko su Z. R.. Ji sakė, kad prekiauja narkotikais ir pasakė telefono numerį, kuriuo jai asmeniškai galima skambinti dėl narkotikų. Susitarę susiskambinti išsiskyrė.

Po to jis (M.) paskamino Z. R. ir paskė, kad ketina atvykti į Vilnių. Netrukus ji pati jam paskambino ir pasakė, kad nenori turėti reikalų su B. E., nes juo nepasitiki. Ji pati pasiūlė susitikti ir juodu susitiko netoli taboro esančioje automobilių aikštelėje. Susitikimo metu jis teiravosi Z. R. ar ji gali gauti kitai savaitei 20 gramų heroino, ji atsakė teigiamai ir pasakė, kad pati atneš narkotikus į mašiną, bet jai reikia tiksliai žinoti ar jis pirks narkotikus, nes juos reikia iš anksto užsakyti. Abu sutarė, kad, kai Z. R. turės narkotikus, ji pati paskambins pakvies į svečius. Ji minėjo, kad atvykus „į svečius“ reikės turėti visus pinigus už 20 gramų – po 130 Lt už vieną gramą, kad ji su pinigais nueis į taborą, atiduos pinigus žmogui, iš kurio perka narkotikus ir juos atneš jam (M.) į mašiną.  Z. R. minėjo, kad perkant  ne mažiau 50 gramų, ji parduotų heroiną po 125 Lt už vieną gramą. 

Po to, jis skambino Z. R., bet ji neatsiliepė, tačiau netrukus  pati paskambino ir juodu susitarė dėl susitikimo kitą dieną. Sutartu laiku jis pranešė Z. R., kad jau atvyko ir ji pasakė laukti jos skambučio. Per pusdienį nesulaukęs  skambučio, jis pats paskambino Z. R. ir ji pasakė, kad nieko nepavyks, nes tabore vyko policijos reidas. Susitarė susiskambinti kitą dieną.

Vadovybės nurodymu jis paskambino Z. R., ši užšifruotai patvirtino, kad turi heroiną, ir paklausė, kiek jo reikia paruošti. Jis atsakė, kad pirktų 20 kg saldainių, turėdamas galvoje 20 gramų narkotikų. Z. R. paprašė paskambinti kitą dieną. Paskambinus kitą dieną ji liepė laukti jos skambučio. Vėl pusdienį nesulaukęs  skambučio jis pats paskambino Z. R. ir ši atsakė, kad žmonės kelyje, ji laukia atvežant po pusantros valandos, tačiau po 15 minučių paskambinusi Z. R. pasakė, kad galima atvažiuoti ir pasakė jos laukti prie mokyklos. Atvykus į sutartą vietą ji įsėdo į automobilį, paprašė pinigų, jis jai padavė 2600 Lt ir pasiūlė perskaičiuoti, ji perskaičiavo ir pasakė, kad pinigų suma tiksli. Išlipdama pasakė, kad narkotikus atneš jos mažametis anūkas, tačiau, jam paprašius, sutiko, kad atneš pati. Maždaug po valandos Z. R. grįžo su  berniuku, įsėdo ant priekinės keleivio vietos, iš striukės išorinės kišenės ištraukė maišelį, suvyniotą į baltos spalvos popierinę servetėlę ir padėjo jį į daiktinę. Ji patikino, kad narkotikai geros kokybės. Po to  pasakė, kad jai buvo sumokėta 20 Lt mažiau, negu  buvo tartasi ir jis jai padavė papildomai 20 Lt, nors tikrai žinojo, kad už 20 gramų heroino jis jai sumokėjo 2600 Lt. Sutarę susiskambinti  išsiskyrė.

          2012-12-06 liudytojas Nr. 8-12 pateikė polietileninį maišelį su milteliais, įdėtą į baltos spalvos servetėlę (3 t., 65-66 b. l.).

          Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2013-01-10 specialisto išvadoje Nr. 140-(6663)-IS1-99 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių, 2012-12-06 įgytų liudytojo Nr. 8-12, sudėtyje yra narkotinė medžiaga -heroinas, kurio bendroji masė yra 3,607 g (3 t., b.l. 74-75.).

          2013-03-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, taip pat 2012-10-17 ir 2012-10-18 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose bei garso įrašuose (1 t., 83-164, 165-166 b. l., 2 t., 162-175, 176- b. l.) užfiksuota informacija patvirtina, kad:

              2012-11-19, 2012-11-22, 2012-11-26, 2012-11-27, 2012-12-05  M. ir  Z. R. skambino vienas kitam ir tarėsi dėl susitikimų (t. 1, b.l. 115, 117-118, 124, 125,129);

              2012-12-06 16,58 val. Z. R. paskabino M. ir pranešė užsakiusi „cigarečių“, nurodė laiką, kada jas turi atvežti (t. 1, b.l. 132);

              2012-12-06 17,01; 17,15; 17,16 val. Z. R. skambino M., susitarė susitikti po pusvalandžio, antrojo skambučio metu Z. R. pasakė M., kad jis jau gali atvažiuoti, trečiojo skambučio metu Z. R. ragino greičiau atvažiuoti, nes žmonės jau laukia ( t. 1, b.l. 132-133, 134);

              2012-12-16  17,50 val. paskambinusi Z. R. pranešė, kad jau išeina iš namų susitikti su M. ( t. 1 b.l. 135).

              2012-12-06 protokole dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotas Z. R. ir liudytojo Nr. 8-12 (M.) susitikimas, kurio metu   liudytojas kažką skaičiuoja, įvardijamas skaičius – 2000, „du keturi“, „du penki“, Z. R. patvirtina: „26“. Ji paklausia ir patvirtina, kad tai „ant 20 gramų“.  Z. R. išlipa iš automobilio, po kurio laiko sugrįžta ir papriekaištauja, kad liudytojas „nedadavė“ 20 Lt, abu patvirtina, kad viskas normaliai, Z. R. pasako, kad „ji nesvėrė – tiki žodžiu“, liudytojas sumoka Z. R. 20 Lt ( t. 3, b.l. 54-56).

              Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamoji Z. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė liudytojui Nr. 8-12 narkotinę medžiagą – heroiną, kurios grynas kiekis 3,607 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų 2003-04-23 LR sveikatos apsaugos ministro Įsakymu Nr. V-239 išrašą, dideliu heroino kiekiu laikytinas kiekis yra nuo 2 iki 10 g.

              Kaltinamosios Z. R. veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 2 d., esant kvalifikuojančiam didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino laikymo su tikslu jį išplatinti ir jo pardavimo požymiui.

              Dalyje kaltinimo pagal LR BK 260 str. 2 d. dėl neteisėto didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo jų pardavimo tikslu Z. R. išteisintina nesant duomenų visumos, patvirtinančios objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Nėra žinomas tikslus narkotinių medžiagų įgijimo laikąs, vieta, šaltinis, kaina ir kt.

              Vertinant NVIV taikymą jo teisėtumo aspektu, provokavimo daryti nusikalstamą veiką NVIV atlikusių pareigūnų veiksmuose teismas neįžvelgė. Z. R. susipažino su įslaptintu liudytoju Nr. 18-1 2012-10-11 per B. E.. Susitikimas buvo fiksuojamas 2012-10-10 sankcionuotų  NVI veiksmų prieš B. E. pagrindu. Vertinant šio susitikimo metu padaryto pokalbio įrašo turinį yra akivaizdu, kad kaltinamoji Z. R. neslėpė užsiimanti prekyba narkotinėmis medžiagomis, pati kontroliavo pokalbį kaip svarbus ir tuose reikaluose patyręs asmuo,  dėstė savo turimas galimybes parduoti didelius narkotinių medžiagų kiekius, išaiškino galimą narkotikų įsigijimo per ją tvarką (iš anksto užsakius ir tik jai pačiai paskambinus), perspėjo dėl konfidencialumo laikymosi, pati išdėstė užšifruotas telefoninių pokalbių apie narkotikus sąvokas, tam tikra prasme išsakė savo nepasitikėjimą B. E. (sutiko, kad jis būtų pinigų ir narkotikų perdavimo tarpininkas su sąlyga, jei liudytojai juo pasitiki), nuo 2012 m. lapkričio mėnesio narkotikų pardavimo klausimu ji bendravo tiesiogiai su Liudytoju Nr. 8-12. Pagaliau, 2012-12-06, kuomet ji pardavė didelį heroino kiekį įslaptintam liudytojui Nr. 8-12, ji pati suorganizavo ir išdėstė visą sandorio eigą, nurodė liudytojui susitikimo vietą, pati paėmė iš jo pinigus ir vėliau atnešė liudytojui į automobilį narkotikus. Kaltinamosios Z. R. elgesys, jos bendravimo stilius ir žinios apie prekybos narkotikais subtilybes akivaizdžiai patvirtina, kad MVI veiksmais buvo tik prisijungta prie jos daromų nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba narkotikais.  Nenustatyta  ir tai, kad NVIV realizavęs liudytojas būtų kurstęs ar kitaip provokavęs Z. R. parduoti jam narkotikus. Taigi NVIV ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys pagal LR BPK 20 str. 4 d. laikytini leistinais ir pripažintini įrodymais.

           Dėl B. E. kaltinimo neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu ir gabenimu turint tikslą jas išplatinti ir neturint platinimo tikslo (LR BK 259 str. 1 d. ir 260 str, 1 d.) ir dėl S. D. kaltinimo pasikėsinimu neteisėtai įgyti narkotines medžiagas be tikslo jas išplatinti (LR BK 22 str. 1 d. ir 159 str. 1 d.) 2013-02-14

              Kaltinamojo B. E. kaltė įrodyta jo paties ir kaltinamojo S. D. kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais, gautais ne kaip NVIV taikymo rezultatas. Tokie įrodymai, tai: B. E. sulaikymo ir kratos protokolas, specialisto išvada.

             Kaltinamasis B. E. kaltu prisipažino ir  parodė, kad 2013-02-14 ryte jis nuvažiavo į taborą sau nusipirkti narkotinių medžiagų ir už 60 Lt dar nuo apgavystės likusių pinigų nusipirko folijos ritinėliuose  supakuotus 3 „čekius“ heroino.  Dalį to heroino jis suvartojo rūkydamas. Iš tų trijų ritinėlių du „čekius“ jis pirko S. D., kuriam, būdamas tabore pats paskambino ir pasiūlė nupirkti heroino. Juodu susitarė susitikti pas jį (B. E.) namuose. Pakeliui į namus, kur turėjo perduoti S. D. jam nupirktą heroiną, jį sulaikė policijos pareigūnai.

              Kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-02-14 ryte jam paskambinęs B. E. pasakė, kad jis jau „kaime“ (tabore) ir, kad gali atvežti narkotikų. Jis (S. D.) paprašė atvežti jam du „čekius“ heroino. Dar kartą paskambinęs B. E. sakė, kad mieste policijos reidas ir, kad jis sėdi maršrutiniame autobuse. Tada jis SMS žinute pasiūlė B. E. susitikti ligoninėje, parašė dar gal dvidešimt žinučių, bet daugiau B. E. nerašė. Po pusės metų ir jį (S. D.) sulaikė policija. 

            Pas  2013-02-14 14,45 val. savo namo laiptinėje ((duomenys neskelbtini)) sulaikytą B. E. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti 3 folijos paketai (4 t., 87, 88-90 b. l.).

            Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(808)-IS1-1111 nurodyta, kad nevienalyčių gelsvos spalvos miltelių iš 3 vnt. folijos lankstinukų, 2013-02-14 asmens kratos metu rastų pas įtariamąjį B. E., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio bendroji masė yra 0,062 g. Lankstinukuose esančių miltelių masės yra: 0,064 g, 0,093 g ir 0,101 g (4 t., 99-100 b. l.).

         Sprendžiant dėl B. E. veiksmų kvalifikavimo vertinama, kad  kaltinamieji B. E. ir S. D. patys pripažino faktą, jog du iš trijų B. E. įsigytų paketų su narkotinėmis medžiagomis buvo skirti perduoti S. D., o kitą dalį narkotikų B. E. pirko savo reikmėms. Kaip kiekis, kurį turėjo tikslą išplatinti, B. E. inkriminuotinas mažiausiais narkotinės medžiagos kiekis iš trijų pas jį rastų paketų. Susumavus dviejų mažiausios masės paketų miltelių masę susidaro 0,157 g miltelių (0,064 g + 0,093 g).  Specialisto išvadoje nurodytas bendras visų trijų paketų milteliuose rasto heroino kiekis – 0,062 g (24,1 % miltelių masės).  B. E. inkriminuotinos platinimui ir jo poreikiams skirto heroino dalys apskaičiuotinos procentais, po to, apskaičiuojant juos atitinkančią narkotinės medžiagos heroino dalį kiekine išraiška. Platinimui skirta miltelių dalis yra 0,157 g, o savo poreikiams skirta dalis – 0,101, kas atitinka 60,85 %  (platinimui) ir 39,15 % (savo reikmėms). Taigi, gryno heroino kiekis, kurio visuose trijuose pakeliuose rasta 0,062 g, atitinkamai yra 0,037g (platinimui) ir 0,024 g (savo poreikiams).

              Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų 2003-04-23 LR sveikatos apsaugos ministro Įsakymu Nr. V-239 išrašą,  heroino kiekis nuo 0,02 g iki 2 g yra viršijantis nedidelį, bet nesiekiantis didelio šios narkotinės medžiagos kiekio.

              Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama kaltinamojo B. E. veiksmus vertinti kaip neteisėtą 0,024 g narkotinių medžiagų heroino įgijimą ir gabenimą turint tikslą jas išplatinti  kvalifikuojant veiką pagal LR BK 260 str. 1 d. ir kaip neteisėtą 0,037 g narkotinių medžiagų heroino įgijimą ir gabenimą neturint tikslo jų platinti  kvalifikuojant veiką pagal LR BK 259 str. 1 d.

              Kaltinamasis S. D. išteisintinas, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

              S. D. ir B. E. parodymais nustatyta, kad S. D. ketino savo poreikiams įsigyti iš B. E. narkotinių medžiagų heroino bei žinojo, kad pastarasis  čigonų tabore nupirko jam du lankstinukus heroino ir gabeno jį į jųdviejų sutartą  susitikimo vietą, tai yra pas B. E. į namus. S. D. narkotinių medžiagų neįsigijo, nes B. E. su įkalčiais savo namo laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

              Kaltinamajam S. D. inkriminuojamas pasikėsinimas įsigyti narkotines medžiagas neturint jų platinimo tikslo. Pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką yra asmens veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika, tai yra numatyto ir siekiamo padaryti nusikaltimo sudėties vykdymo pradžia. Pasikėsinimo stadijoje kaltininkas pradeda tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos dalyką (narkotines medžiagas) ir objektą (asmens sveikatą). 

         Nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 259 str. 1 d. sudėtis yra formali, tai yra jau pirmo kėsinimosi veiksmo atlikimas (ar bet kurio iš numatytų sudėtyje alternatyvių veiksmų atlikimas), pavyzdžiui,  narkotinių medžiagų įgijimas laikomas baigta veika ir tokiose sudėtyse pasikėsinimas yra negalimas.

              Kaltinamojo S. D. veikoje yra rengimosi daryti nusikalstamą veiką požymių. Jis aptarė su B. E., kad šis tabore  nupirks jam heroino narkotikų ir atveš į miestą, juodu sutarė dėl susitikimo vietos ir laiko, kur B. E. perduos jam narkotines medžiagas.

Pagal LR BK 21 str. 1 d., baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti  nusikaltimą kyla tik dėl sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 259 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl S. D. baudžiamoji atsakomybė dėl rengimosi padaryti šią nusikalstamą veika negalima.

           Dėl Z. R. kaltinimo pagal LR BK 259 str. 1 d. neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis 2014-02-14

Kaltinamoji Z. R. išteisintina, nes nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos  (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

2013-02-14 kratos metu Z. R. namuose, (duomenys neskelbtini)-1, name Nr. 46A, Vilniuje, ant sienos kabėjusio švarko kišenėje buvo rastos ir paimtos šešios tabletės įpakavime „Lorafen“ (5 t., 24-25, 28-29 b. l.).

           Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013-03-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(1346)-IS1-1464 nurodoma, kad kratos metu rastų ir paimtų šešių tablečių sudėtyse yra psichotropinė medžiaga - lorazepamas, kurio bendroji masė 0,015g (5 t., 33-34 b. l.).

              Kaltinamoji Z. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad rasti  vaistai „Lorafen“ priklausė pas ją gyvenusiam jos vyro sūnėnui S. V. ir ji su šiais vaistais niekaip nesusijusi.

            Liudytojas  S. V. parodė, kad  nuo vaikystės serga epilepsija, todėl jam kas mėnesį Naujininkų poliklinikoje išrašomi vaistai klonazepam – po 2 tabletes per dieną, tai yra mėnesiui 60 tablečių. Ant vaistų pakuotės parašyta „Lorazepam“.  Tabletes jis visada laikydavo savo švarko kišenėje, kur jie ir buvo rasti kratos pas Z. R. metu.

            Apklaustas liudytoju gydytojas  J. K. parodė, kad S. V. dėl vaikystėje patirtos traumos serga epilepsija ir apie  keturis pastaruosius metus yra jo pacientas. S. V. apie dvidešimt metų nuolat vartoja Klonazepamą. Receptai vaistams jam išrašomi kas mėnesį. Tai kompensuojami vaistai. Dar būna, kad papildomai miegui pagerinti jam išrašomas Lorafenas. 

            Iš S. V. asmens sveikatos istorijos įrašų seka, kad S. V. išrašytas Lorafenas:  2012-01-12, 2012-02-10, 2012-03-12, 2012-04-12, 2012-07- 13, 2012-10-01, 2012-11-28. Lorafeno vartojimas pagal įrašus baigėsi 2013-04-30, kai buvo išrašytos 25 tabletės.

              Taigi aptarti faktiniai duomenys ne tik nepatvirtina Z. R. reiškiamo kaltinimo neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, bet jį paneigia.

            Dėl kaltinimų nusikalstamomis veikomis, įvykdytomis 2012-10-17, 2013-01-17 ir 2013-02-12 bei dėl NVIM įgyvendinimo teisėtumo 

             Kaltinamasis B. E. dėl 2012-10-17 kaltinimo epizodo parodė, kad jis susitiko su M. ir D. ir jie paprašė nuvažiuoti ir paimti tabore 10 gramų heroino. Nuvažiavus į taborą jie jį išlaipino, kaip visada, prie mokyklos. M. perdavė jam 1400 Lt heroinui, jis nuėjo į taborą, palaukė, kol S. V. ateis, paėmė iš jo heroiną, grįžo į automobilį ir perdavė narkotikus M. ir D.. M. ir D. ištraukė svarstykles, pasvėrė, buvo 10 gramų ir jie išvažiavo. Susitarimas dėl 10 gramų pirkimo įvyko su M. „Čaichanoje“ sekančią dieną po antrojo epizodo, tai yra 2012-10-16. Tą kartą, kaip visada, jam paskambino M.. Jis M. iš viso skambino gal 2-3 kartus. Tą dieną su M. nekalbėjo, kad pirks heroiną iš Z. R.,  sakė, kad pirks iš jos sūnaus.

            Kaltinamasis B. E. dėl 2013-01-17 kaltinimo epizodo parodė, kad po tų trijų epizodų jis vengė susitikimų su M. ir D., bet vėl susitiko, šie vėl prašė pirkti tabore narkotikų. Tada jis nuvažiavo pas M. S. ir su juo pakalbėjo dėl tų pirkėjų apgavystės. Jis paprašė M. S., kad, kai jis paskambins M. S.,  šis į visus jo klausimus atsakytų „taip“, kad viskam pritartų. M. S. sutiko. 2013-01-17 jis su M. S. nuėjo iki automobilio, kur jų laukė M. ir D., jis (B. E.) pasakė, kad paims bandomąjį heroino pavyzdį, M. S. jam pritarė, jis (.B. E.) paėmė 150 Lt ir juodu nuėjo į taborą. Jis pasakė M. S., kad šis savo darbą padarė, ir M. S. nuėjo sau. Jis (B. E.) nuėjo pas S. V., už tuos 150 Lt paėmė 8 „čekius“ heroino, grįžo į automobilį ir perdavė narkotikus M. ir D.. Tąkart apie konkretų kiekį kalbos nebuvo, tik apie mėginį. Mėginys – tai visada vienas gramas. Įpakavimas įprastai būna maišelyje. Šiuo atveju 8 dozės – tai beveik gramas. 8 dozės buvo įvyniotos į foliją, buvo 8 ritinėliai. Tuo metu jis jau turėjo planą apgauti M. ir D., sakė M. S., kad tie žmonės jau jam įkyrėjo, kad jie  neatstoja. Eidamas į mašiną  susitikti M. S. žinojo, kad ateityje ruošiamasi apgauti pareigūnus, tačiau nežinojo, kad jis bus M. ir D. vadinamas tuo tikruoju pardavėju. M. S. narkotikais neprekiavo. Kai juodu su M. S. priėjo prie M. automobilio, pokalbio metu M. S. M. ir D. pirkti narkotikų nesiūlė, taip pat kainų su jais neaptarinėjo. Kainas sakė jis (B. E.), o M. S. tai  tik patvirtindavo. 2013-01-17 jis sąmoningai perdavė M. ir D. mažiau, negu gramą heroino, nes galvojo, kad jei ir šį kartą M. ir D. nuo jo neatstos, tada jis juos apgaus didesnei sumai. Tikėjosi, kad pamatę mažesnį kiekį, jie pradės nepasitikėti ir daugiau prie jo nekibs.

            Kaltinamasis B. E. dėl 2013-02-12 kaltinimo epizodo parodė, kad po to, kai jis perdavė tas 8 dozes, M. vėl paskambino ir prašė gauti 10 gramų. Jis pasakė, kad gaus jam 10 gramų. Tuo metu jis jau buvo nusprendęs M. apgauti, tai yra paimti iš jo pinigus ir pasislėpti ir apie tai jis išdėstė M. S.. Iš pradžių M. S. sutiko, bet paskui pasakė, kad nesutinka, nes nenori  problemų. Kai tie pareigūnai vėl  paprašė paimti jiems narkotikų, jis vėl nuvažiavo pas M. S. ir paprašė, kad jis tik patarpininkautų, kad jis nieko neturės daryti, jam niekur nereikės eiti, su niekuo susitikinėti. Jis M. S. išdėstė, kad kai kitą kartą jis susitiks su tais žmonėmis, ji jam (M. S.) paskambins ir šis tik turės viskam, ką jis  sakys, pritarti, atsakinėti „taip“, o visa kita jis padarys pats, tai yra juos apgaus. M. S. sutiko, tik paprašė jo niekur neįtraukti.

                Juodu su M. vis susiskambindavo, kol jis M. pasakė, kad narkotikai yra. M. ir D. atvažiavo, jis jiems pristatė savo pažįstamą S. D. kaip M. S. žmogų, kuris žino kur yra narkotikai, taip pat pasakė, kad M. S. guli ligoninėje ir susitikti negali, tačiau M. ir D. akivaizdoje jis paskambino, neva, ligoninėje gulėjusiam M. S. ir šis jiems patvirtino, kad narkotikai tikrai yra. Tuomet D. davė jam 1200 Lt narkotikams ir jis su S. D. nuėjo į taborą, neva, paimti 10 gramų heroino. Tačiau narkotikų  jie nepirko ir su pinigais pasišalino. Pinigų jis nei  su S. D., nei su M. S. nesidalino. M. su D. išvažiavo, sakė, kad privažiuos prie taboro vėliau. Skambinusiam M. jis sakė, kad reikia laukti, o paskui telefoną išjungė. Apie  planus apgauti žinojo ir S. D., ir M. S., jiems jis papasakojo, kad nori apgauti tuos žmones, nes jie neatstoja. Pažintis su S. D. buvo visai atsitiktinė (jų žmonos tuo pačiu metu gulėjo ligoninėje). Pakeliui į taborą S. D. pokalbyje nedalyvavo, tik susipažino su M. ir D.. Su M. S. apie S. D. jis iš viso nekalbėjo. S. D. jis pasakė, kad jį pristatys vietoj M. S., kuris, neva, guli ligoninėje, ir paprašė, kad S. D. patvirtintų tai, ką jis sakys pareigūnams, taip pat sakė, kad jis tik paims pinigus, juodu išlips iš mašinos ir viskas.

              Kaltinamasis M. S. (M. S.) kaltu  prisipažino iš dalies ir parodė, kad kartą pas jį atėjęs B. E. pasakė, kad yra du žmonės, kurie jį vis siuntinėja tabore pirkti narkotikų, kad jie jam nusibodo ir jis nori juos apgauti. Paklausus, kaip jis ketina apgauti, B. E. pasakė, kad paims iš jų  pinigus narkotikams pirkti ir tuos pinigus pasiūlė juodviem pasidalinti. Iš pradžių jis nesutiko su  B. E. pasiūlymu, tačiau jis vis tiek prašė, sakė, kad nieko nereikės daryti ir tada jis sutiko. Po kelių dienų B. E. supažindino jį su tais žmonėmis. Jis su B. E. įsėdo į jų automobilį ir kalbėjo nereikšmingomis temomis, paskui vienas iš tų vaikinų jo paklausė  ar galima gauti narkotinių medžiagų, tai yra, ar galima pirma nusipirkti narkotiko mėginį. Jis atsakė, kad galima, bet reikia pinigų. Jie sutiko ir  davė 150 Lt B. E.. Išlipus iš mašinos jis iš B. E. paėmė 20 Lt sau dozei ir nuėjau namo, o B. E. nuėjo į taborą. Jis (M. S.) galvojo, kad B. E. norėjo nupirkti mėginį ir po to apgauti juos didesnei pinigų sumai, nes su B. E. juodu jau buvo susitarę  iš tų vaikinų išvilioti kuo daugiau pinigų. Dagiau apie šį atvejį nieko neprisimena. Antrą kartą atvykus tiems patiems žmonėms kartu su B. E., šis pasikvietė jį ir mašinoje vėl įvyko pokalbis, ar galima gauti narkotikų. Liudytojai sakė, kad tie iš mėginio buvo blogi ir padavė 1200 Lt. Jis ir B. E. su pinigais išlipo iš mašinos, tačiau tąkart juodu kažko tarpusavyje nesusitarė, todėl jis grąžino B. E. 1200 Lt ir išsiskirstė. Kai tie žmonės atvažiavo trečią kartą, jis (M. S.) buvo pas gimines Semeliškėse. Paskambinęs B. E., sakė, kad vėl atvažiavo tie patys žmonės, reikia juos vėl apgauti, nes jie atvežė pinigus. Jis atsakė B. E., kad yra ne Vilniuje ir siūlė ką nors kitą pasiųsti į taborą. B. E. pasakė, kad jau su juo yra Seryj, kuris tiems žmonėms prisistatys kaip nuo jo (M. S.) ir tada jie atiduos Seryj pinigus. Jis (M. S.) sutiko.  B. E. davė pakalbėti telefonu su Seryj, tai yra, su S. D.. Jis pakalbėjo ir S. D. pasakė paimti pinigus ir dingti. Planą, kaip liudytojus apgauti, sugalvojo jis su B. E.. Dėl sukčiavimo kaltu prisipažįsta, dėl disponavimo narkotikais – neprisipažįsta, nes jokių narkotikų niekam  nepardavė ir neperdavė. Iš kur B. E. ėmė mėginius neklausė ir jis jam taip pat neaiškino. Prieš trečią epizodą B. E. jam liepė pasakyti pirkėjams, kad narkotikų kaina ne 1200 Lt, o  1300 Lt, nes anksčiau B. E. buvo paėmęs iš jų 100 Lt ir siūlė tą 100 Lt užskaityti.   Apie tai, kad pinigai paimti jį telefonu informavo B. E.. Jokios tų pinigų dalies jis negavo, kitą rytą jis buvo suimtas. Pagal susitarimą su B. E. jis turėjo gauti 400 Lt.

            Kaltinamasis S. D. kaltinimo epizode 2013-02-12 kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 metų vasaryje,  autobuse susipažino su B. E., išsikalbėjo, išsiaiškino, kad abu yra narkomanai, nuėjo kartu pas jį namo, išgėrė kavos, B. E. davė jam  naminės duonos nunešti  žmonai į ligoninę. B. E. jo palaukė, kol jis aplankė ligoninėje žmoną. Jis B. E. pasakė, kad dar važiuos į taborą. Tada šis pasakė, kad tuoj pas jį atvažiuos jo pažįstami panevėžiečiai, kurie irgi norės važiuoti į taborą, prašė palaukti ir dar sakė: „tuos vaikinus dar prasuksim“. Jis sutiko palaukti ir kartu važiuoti į taborą. Tada B. E. paklausė ar jis pažįsta „Magą“ ir paprašė įsėdus į mašiną prisistatyti nuo Magos. Į klausimą kodėl jis taip turi sakyti B. E. atsakė, kad taip galima užsidirbti. Tada B. E. paskambino Magai, pakalbėjo ir dar perdavė telefoną jam, sakydamas: „susipažink su Maga“. Balsas ragelyje prisistatė kaip  „ Maga“, jis prisistatė „Seras“. Su Maga jis nieko nekalbėjo apie jokius pinigus. Maga klausė, ar B. E. jam paaiškino, ką reikia daryti ir pats pasakė, kad jam tik reikės prisistatyti nuo Magos. Netrukus po pokalbio su Maga prie jų privažiavo du vyrai. Juodu su B. E. įsėdo į jų automobilį, jį B. E. pristatė kaip „Seras“. Važiuojant į taborą vienas iš tų liudytojų jo paklausė, ar yra dabar pirkti gero „kaifo“, ir jis atsakė teigiamai. Į pokalbius automobilyje jis nesikišo, gal ir „įkišo trigrašį“,  tačiau pakeliui į taborą jis suprato, kad tai policininkai. Jis dar parodė B. E. ženklą, kad tai policininkai, bet jis nekreipė dėmesio. Privažiuojant prie taboro kalba ėjo apie kažkokius 100 Lt, B. E. žadėjo tuos 100 Lt grąžinti, po to, B. E. pasakė, kad Maga guli ligoninėje, todlė liudininkas M. tik pasikalbėjo telefonu su Maga ir dar klausė pastarojo, ar jis (Seryj – S. D.) patikimas žmogus. M. buvo pasakyta, kad „Seras“ bus vietoje M. S.. Mašinoje jis girdėjo pokalbius apie 1200 Lt, bet nematė nei tų pinigų, nei kaip juos kas ir kam perdavė. Išlipant iš automobilio B. E. pažadėjo per pusvalandį paskambinti tiems dviems vyrams. Einant per miškelį jis B. E. pasakė, kad tie vyrai iš policijos. B. E. nenorėjo tikėti, o paskui pasakė, kad jis juos apgauna, todėl jam vis tiek. B. E. už paslaugą žadėjo jam nupirkti narkotikų. Tabore jis parodė B. E. pas ką perka narkotikus, B. E. nupirko 10-11 lankstinukų, iš jų jam davė 4 lankstinukus. Po to jiems abiems tabore vartojant narkotikus, B. E. vis skambino tie panevėžiečiai. B. E. jiems sakė, kad reikės palaukti, paskui sakė, kad „Seras“ pabėgo. Jis B. E. dar pasakė neatsiskaitinėti tiems policininkams. Juodu dar ilgai sėdėjo tabore, paskui ėjo iki oro uosto, išėjo į gatvę ir, kartu su dar dviem vaikinais taksi automobiliu grįžo į miestą.

           Liudytojas Nr. 8-12 dėl kaltinimo 2012-10-17 epizode parodė, kad gavo vadovybės nurodymą pasiteirauti B. E., ar šis galėtų gauti 10 gramų heroino. Paskambinus B. E. šis atsakė klausimu, kodėl tiek mažai nori pirkti ir sakė pranešiąs ar galima pirkti mažesnius kiekius. Vėliau paskambinęs  B. E. klausė, ar tikrai jis (M.) atvyks valgyti tortą. Po valandos jis vėl paskambino ir pasakė, kad perkant „10 dėžių“, tai kainuos 1400 Lt, o perkant „50 dėžių“ - 1300 Lt.

Sekančią dieną jis, kartu su D., atvyko į susitikimą su B. E. ir pastarojo pasiūlymu visi nuvažiavo į taborą  pas Z. R.. Prie taboro B. E. paprašė svarstyklių ir D. jam jas padavė, tačiau išeidamas B. E. jų nepaėmė dėl  per didelės rizikos neštis jas į taborą.  B. E. pasiūlė jam kartu eiti pas Z. R., tačiau jis atsisakė, tad, B. E. paprašė pinigų už heroiną. Į klausimą, ar galima duoti dalį, atsakė, kad reikia visos sumos. Jis padavė B. E. 1400 Lt, tai yra 10 gramų heroino kainą. Belaukiant su narkotikais grįžtančio B. E. jis paskambino ir pasakė, kad bijo nešti, sakė paskambins vėliau. Vėliau B. E. jie paėmė prie policijos posto. Grįžtant į miestą jie sustojo šalikelėje ir pasvėrė B. E. perduotus narkotikus. Svarstyklės rodė 10 gramų. B. E. sakė, kad Z. R. teiravosi, kokiais kiekiais jie ateityje iš jos pirks narkotikus. Su B. E. išsiskyrė prie jo namų.

  Liudytojas Nr. 8-12 dėl kaltinimo 2013-01-17 epizode parodė, kad  vadovybės nurodymu jis paskambino B. E. ir pasiūlė susitikti ir pakalbėti dėl jo siūlomos „naujos temos“, nes prieš tai B. E. jam skambino ir sakė, kad „yra nauja tema“, tai yra kiti žmonės, pas kuriuos galima pirkti geresnėmis sąlygomis ir geresnės kokybės heroiną. Susitikus prie B. E. namų automobilyje pokalbis pakrypo į tai, kad B. E. turi žmogų tabore, kuris parduoda heroiną po 120 Lt už 1 gramą, kad jis perka heroiną labai dideliais kiekiais, ne mažiau 0,5 kg, ir moka po 110 Lt už 1 gramą. B. E. pasiūlė prisidėti prie jo prekiaujant heroinu.  Dar minėjo, kad šiuo metu yra atvažiavę čečėnai iš Austrijos, kurie perka narkotikus, sakė, kad Austrijoje 1 gramas heroino kainuoja 70 eurų ir, kad perkant čigonų tabore narkotikus po 120 Lt už 1 gramą, juos galima perparduoti jo draugams čečėnams po 55 eurus. Uždarbis būtų 20 eurų nuo 1 gramo. Jis pradėjo B. E. atkalbinėti nuo šių veiksmų, bet jis pasakė, kad jo gyvenimas – gyvent ar mirt, kad jam reikia suktis. Paklausus ar galėtų susitikti su jo žmogumi tabore ir pakalbėti dėl narkotikų įsigijimo  B. E. atsakė, kad be problemų, tačiau atsakyti reikia greitai, nes čečėnai iš Austrijos čia bus dvi dienas, vakare jis paims pavyzdį ir perduos tiems čečėnams ir, jeigu jiems heroinas patiks, jis užsakys didesnį kiekį.

Kitą dieną su B. E. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro (duomenys neskelbtini), B. E. sakė, kad čečėnai paėmė pavyzdį, minėjo, kad jie turėjo momentinį testą kokybei nustatyti, nustatė, kad narkotikai buvo apie 50 procentų grynumo ir prašė gauti geresnės kokybės – 60 procentų grynumo narkotiko, jie už 60 procentų sutiko mokėti 55 eurus, o už 50 procentų – tik 45 eurus. B. E. prašymu jis nuvežė jį į taborą pirkti kito pavyzdžio jo draugams ir laukė jo sugrįžtant. Grįžęs B. E. parodė pirktą „čekį“, tai yra, pakelį su heroinu, sakė, kad duos draugams kokybei nustatyti bei minėjo, kad draugai pirks ne mažiau 200 gramų heroino. B. E. sakė, kad kai žinos atsakymą dėl narkotikų kokybės jis jam (M.) paskambins ir tada juodu kartu galės prekiauti narkotikais.

Po to paskambinęs B. E. sakė, kad čečėnams iš Austrijos narkotikų kokybė tinkama, paminėjo, kad antras pavyzdys yra prastesnis už pirmą, taip pat paminėjo šifruotai, kad tie draugai apsispręs, kiek narkotikų jiems reikės. Juodu sutarė susiskambinti. Nesulaukęs iš B. E. žinių dėl čečėnų iš Austrijos, parašė B. E. žinutę, vėliau paskambino ir suprato, kad sandoris su draugais čečėnais iš Austrijos gali neįvykti. Po to tam tikrą laiką su B. E. nebendravo.

Dar po kurio laiko - jau 2013 metų sausį, paskambino B. E. ir pasiūlė susitikti. Susitikus jis paprašė pavežti iki „Siemens“ arenos, nes nori pirkti kažkokius vaistus. Pakeliui jis (M.) užvedė pokalbį apie narkotikų prekybą ir paklausė, ar B. E. gali nuvažiuoti į taborą ir supažindinti juos su jo anksčiau minėtu žmogumi. B. E. sutiko ir, po to, kai jis nusipirko vaistus, jie visi nuvažiavo į taborą. Grįžęs į automobilį B. E. pasakė, kad tą žmogų sulaikė policija ir siūlė važiuoti pas kitą draugą, prekiaujantį heroinu. Prie mokyklos B. E. išlipo ir nuėjo į raudonai dažytą namą. Grįžęs pasakė, kad kalbėjo tame name su draugu čečėnu ir jis narkotikus parduos. Ilgai tam draugui neateinant B. E. vėl nuėjo jo ieškoti. Grįžo su nepažįstamu vyru, vyras įsėdo į automobilį, prisistatė M. S. (M. S.). Jis patvirtino, kad parduos 10 gramų geros kokybės heroino už 1300 Lt ir, kad pinigus jam reikės iš anksto perduoti per B. E.. M. S. pasiūlė pavyzdį – 1 gramą už 200 Lt, tačiau D. pasakė, kad gali mokėti tik 150 Lt. D. rengėsi paduoti pinigus M. S., bet pinigus paėmė B. E., po ko jie išlipo ir nuėjo į taborą. Grįžęs B. E. padavė D. 8 paketėlius folijos su milteliais ir pasakė, kad čia yra mažiau, negu vienas gramas, tačiau kodėl narkotikų yra mažiau nepaaiškino. B. E. paklaustas atsakė, kad pas M. S. narkotikų galima įsigyti bet kada. Kaip visada išsiskyrė prie B. E. namų susitarę susiskambinti.

Liudytojas Nr. 8-12 dėl kaltinimo 2013-02-12 epizode parodė, kad  su D. 2012-02-07 būnant Vilniuje vėl susitiko su B. E.,  pokalbis vėl pakrypo apie narkotikų pirkimą iš M. S., vėl važiavo į taborą. Pakeliui B. E. sakė, kad geros kokybės narkotikus iš M. S. pirko prieš savaitę už 1300 Lt. B. E. siūlė prekiauti narkotikais. Jis B. E. atkalbinėjo nuo narkotikų platinimo, bet jis sakė, kad nori pardavinėti narkotikus. Prie taboro B. E. vėl paprašė duoti pinigų, tačiau jie paprašė susitikimo su M. S.. B. E. nuėjo pas M. S., tačiau grįžo po 10 minučių vienas, sakė, kad niekas nesikeičia, paprašė 1300 Lt ir paminėjo, kad narkotikai bus po keletos valandų. Tačiau jie vis tiek norėjo pamatyti M. S., sakė B. E., kad nori su juo pakalbėti dėl narkotikų kokybės. B. E. paskambino M. S., čečėnų kalba paprašė jo ateiti, M. S. atėjo, įsėdo į automobilį, apgailestavo dėl blogos anksčiau jo parduotų narkotikų kokybės ir garantavo, kad dabar bus geros kokybės narkotikai. Į pokalbį įsiterpė B. E., sakė, kad kokybę galima bus patikrinti. M. S. sakė, kad narkotikus perduos per B. E. ir D. padavė 1300 Lt jam (M.), o jis padavė pinigus M. S. į rankas. Išlipant M. S. pasakė, kad paskambins B. E.. B. E. garantavo, kad M. S. neapgaus. Jau vakare paskambinęs B. E. paprašė pasiimti jį iš taboro. Jam įlipus į automobilį, važiuojant į miestą B. E. paskambino M. S. ir prašė grįžti į jo namus. Jie grįžo į taborą ir B. E. nuėjo pas M. S.. B. E. ilgai negrįžtant ir neskambinant, jis pats (M.) paskambino B. E. ir šis pasakė, kad M. S. grįžta be narkotikų. Grįžęs į automobilį B. E. pasakė, kad M. S. nerado geresnės kokybės narkotikų, ir jie bus tik kitą dieną. B. E. grąžino jiems tik 1200 Lt, nes, esą 100 Lt  M. S. paliko tiems, iš kurių norėjo pirkti narkotikus ir iš tų žmonių, pasak B. E., nėra kaip atsiimti pinigus. B. E. patikino, kad kitą dieną tikrai bus narkotikai ir, kad jie kainuos tik 1200 Lt.

             Po trijų dienų paskambinęs B. E. jis pasiteiravo dėl narkotikų pirkimo iš M. S.. Šis pasakė, kad važiuoja į taborą ir užsuks pas M. S. sužinoti dėl narkotikų. Po kurio laiko jis vėl paskambino B. E. ir jis pasakė, kad dar nebuvo pas M. S.. Tada jis pasiūlė tą dieną  sandorio nevykdyti, atidėti kitai savaitei. B. E. nesutiko, sakė, kad tikrai bus galimybė pirkti narkotikus ir kad M. S. tikrai parduos. Praėjus kuriam laikui, paskambino B. E. ir pasakė, kad galima pirkti narkotikus iš M. S., bet reikia laukti valandą. Sutarė susiskambinti vėliau, tačiau nesulaukęs iš B. E. skambučio, jis paskambino pats. B. E. nurodė atvažiuoti prie taboro. Tabore buvo daug policijos, todėl jie susitarė susitikti kitą savaitę. Tuo metu B. E. kažkas paskambino, jis kalbėjo apie situaciją tabore. B. E. vėl pasakojo, kaip prekiauja narkotikais, sakė kad apie narkotikų nupirkimą iš M. S. jis informuos telefonu.

             Po kelių dienų jam paskambinęs B. E., pasakė, kad yra galimybė pirkti narkotikus iš M. S. ir, kad galima bet kurią dieną atvažiuoti ir pirkti.  Susistarus dėl susitikimo ir atvažiavus į nurodytą vietą B. E. buvo su nepažįstamu vyru, kurį prisistatė kaip Sergejų, pravarde Seryj. Pakeliui į taborą kalbėjo apie narkotikus, B. E. sakė, kad prie Sergejaus galima apie tai kalbėti. Sergejus dalyvavo pokalbyje ir sakė, kad tabore šiuo metu gauta geros kokybės narkotikų partija. B. E. pasakė, kad M. S. gydosi ligoninėje ir davė jam pakalbėti su M. S. telefonu. Pokalbio metu M. S. patvirtino, kad jis ligoninėje ir pasakė, kad prekė paruošta ir, kad ją jiems perduos Sergejus, kuriam reikia duoti 1200 Lt. Sergejus patvirtino, kad jis paims narkotikus iš sutartos vietos, perduos B. E., o šis juos atiduos jiems. Tuomet     D. davė jam 12 kupiūrų po 100 Lt, jis (M.) juos perskaičiavo ir padavė B. E.. Sergejus pasakė laukti B. E. skambučio ir juodu su B. E. nuėjo į taborą.  Ilgai nesulaukus B. E. skambučio, jis pats (M.) paskambinau B. E. ir šis pasakė, kad laukia Sergejaus ir, kad nėra ko pergyventi. Vėliau skambinant B. E. šis sakė, kad Sergejus neatsiliepia telefonu, žadėjo paskambinti M. S., kad šis išsiaiškintų kur Sergejus. Po to paskambinęs B. E. pasakė, kad kalbėjo su M. S. ir, kad pusvalandžio bėgyje bus narkotikai. Nesulaukęs skambučio  jis vėl skambino B. E., tačiau jo telefonas buvo išjungtas.   

    Liudytojas Nr. 9-12 (D.) dėl kaltinimo 2012-10-17 epizode, parodė, kad antrą kartą jis su M. vėl atvažiavo iki B. E. namų, šis įsėdo į automobilį ir pasiūlė nuvažiuoti į taborą. Pakeliui jis sakė, kad ima narkotines medžiagas iš čigonų, paminėjo Z. R..  B. E. sakė, gali paimti iš Z. R. 10 gramų heroino po 140 Lt už vieną gramą. Atvažiavus iki taboro jie sustojo netoli taboro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, B. E. paklausė, ar yra svarstyklės, jie jam padavė savo atsivežtas svarstykles, tačiau B. E. svarstyklių nepaėmė, nes dėl dažnų policijos reidų buvo perdaug rizikinga neštis jas į taborą. Prieš išlipdamas iš mašinos B. E. paprašė iš anksto duoti jam narkotikams visus pinigus, tai yra 1400 Lt, jie derėjosi, siūlė pradžioje tik pusę sumos, o kitą pusę žadėjo duoti po to, kai bus atnešti narkotikai, tačiau B. E. nesutiko, sakė, kad už pusę sumos niekas narkotikų neparduos, todėl jie davė B. E. visus pinigus, tai yra 1400 Lt. B. E. nuėjo į taborą ir po kažkiek laiko grįžo su narkotikais, įpakuotais į užspaudžiamą polietileninį maišiuką, įsėdo į automobilį, po ko visi nuvažiavo atokiau nuo taboro. Sustoję šalikelėje pasvėrė narkotikus, svarstyklės rodė lygiai 10 gramų. Jie parvežė B. E. namo ir išsiskyrė. B. E. dar važiuodamas paminėjo, kad eis pirkti narkotinės medžiagos pas Z. R., o grįžęs sakė, kad Z. R. klausė, ar kitais kartais jie (M. ir D.) ims po tokį  patį kiekį, ar po kitą kiekį.

                              Liudytojas Nr. 9-12 (D.) dėl kaltinimo 2013-01-17 epizode parodė, kad trečią kartą -  žiemą jis vėl dalyvavo narkotinės medžiagos pirkimo sandoryje. Atvažiavus į Vilnių M. paskambino B. E., susitiko prie B. E. namų, B. E. įlipo į automobilį, pasakė, kad jam reikia į vaistinę nusipirkti vaistų, o po to galima bus važiuoti į taborą. Važiuojant pokalbio metu B. E. paminėjo Z. R. ir dar M. S. (M. S.), pasakė, kad M. S. yra čečėnų tautybės ir tabore prekiauja geros kokybės narkotikais. Atvažiavę iki taboro sustojo prie mokyklos, B. E. nuėjo pasikalbėti su M. S., o grįžęs patvirtino, kad M. S. turi parduoti narkotikų. Jie pasakė, kad nori susitikti su M. S., po ko B. E. paskambino, pasakė, kad susitarė ir M. S. turėjo ateiti. B. E. vėl nuėjo į taborą  ir grįžo su M. S.. M. S. įsėdo į automobilį ir pasakė, kad gali už 1300 Lt parduoti 10 gramų heroino. Sakė kad heroinas  geros kokybės ir pasiūlė paimti pavyzdį, už kurį prašė 200 Lt, tačiau jie nusiderėjo iki 150 Lt. Pokalbis vyko automobilyje, jis su M. sėdėjo priekyje, o gale sėdėjo M. S. ir B. E.. Jis (D.) davė M. S. pinigus, bet juos kažkodėl paėmė B. E., po ko juodu išlipo iš automobilio ir nuėjo į taborą. Po kažkiek laiko grįžo B. E., padavė 8 folijos lankstinukus  ir pasakė, kad folijoje yra mažiau nei vienas gramas heroino, nors pinigai buvo duoti už vieną gramą heroino. Anksčiau B. E. buvo sakęs, kad iš vieno gramo heroino padaroma 10 dozių – lankstinukų. Po to jie išleido  B. E. prie jo namų ir išsiskyrė.

Liudytojas Nr. 9-12 (D.) dėl kaltinimo 2013-02-12 epizode, parodė, kad, kaip ir visada, jis su M. 2012-02-07 vėl atvažiavo į Vilnių, vėl paėmė B. E. prie jo namų. Tąkart jie važiavo pirkti iš M. S. 10 gramų heroino. Važiuodami jie paklausė, ar galima iš M. S. įsigyti narkotikų, nes jis kalbėjo, kad gali parduoti 10 gramų heroino. Važiuojant į taborą jie jau žinojo, kad viskas gerai, kad narkotikus pirks. Atvažiavus į taborą B. E. prašė iš anksto duoti pinigus, tačiau jie norėjo aptarti su M. S. kaip galima būtų įsigyti narkotikų nevažiuojant į taborą. B. E. paskambino ir M. S. atėjo iki automobilio. Jie pasakė, kad praėjusį kartą M. S. parduotas heroino gramas buvo prastos kokybės. M. S. sutiko, pasakė, kad kokybė prasta, nes heroinas sumaišytas su cukrumi, sakė, kad jis apkeistas. Pokalbio metu sutarė, kad 10 gramų heroino jie  iš Mahometo pirks už 1300 Lt. Pinigai narkotikams buvo duoti B. E. ir jis su Mahometu nuėjo į taborą. Prieš tai susitarė, kad  susitiks vėliau, kai B. E. turės narkotikus. Jis su M. išvažiavo iš taboro į miestą ir laukė B. E. skambučio. Paskambinęs B. E. pasakė atvažiuoti jį paimti. Susitikus B. E. pasakė, kad narkotikų šį kartą nebus ir atidavė 1200 Lt.  Jis sakė, kad 100 Lt M. S. davė kažkam už narkotikus, kad būtų geros kokybės ir sakė, kad kitą kartą 10 gramų heroino kainuos 100 Lt pigiau, tai yra 1200 Lt. Pavežę B. E. namo išsiskyrė.

           Kitą kartą vėl su M. atvažiavo į Vilnių, susitiko su B. E. prie jo namų ir  nuvažiavo iki taboro pas M. S.. Prie taboro pamatė policijos automobilį, todėl sustojo nuošaliau, B. E. sakė, kad nueis pas M. S. ir M. S. pasiųs narkotikų paimti kokį kitą asmenį, bet ir vėl pamatė policijos automobilį ir nusprendė atidėti tuos reikalus. Jie išsiskyrė su B. E. ir susitarė dėl kito karto.

           Po savaitės, 2012-02-12, su M. vėl susiskambinus ir privažiavus prie B. E. namų, jis į automobilį įsėdo su dar vienu vyriškiu, kurį pristatė kaip „Seryj“, tai yra, Sergejumi. B. E. nurodymu visi nuvažiavo į taborą pas M. S.. Jie norėjo susitikti su M. S., bet B. E. pasakė, kad M. S. guli ligoninėje ir davė su juo pašnekėti telefonu. M. S. M. pasakė, kad paruošta 10 gramų heroino ir jie turi sumokėti 1200 Lt kartu atvažiavusiam Sergejui. Pakeliui į taborą Sergejus visą laiką kalbėjo, kad tabore labai geros kokybės narkotikai. Pinigus, visas kupiūras po 100 litų, M. padavė Sergejui. Gavę pinigus Seryj su B. E. išlipo iš automobilio ir nuėjo į taborą, o jis su M. išvažiavo į miestą laukti B. E. skambučio. Seryj vaidmuo buvo nueiti ir iš kažkur atnešti narkotikus B. E., o B. E. juos turėjo atnešti jiems. Po kažkiek laiko nesulaukęs B. E. skambučio M. paskambino pats ir atsiliepęs B. E. sakė, kad laukia. Vėliau paskambinęs B. E. sakė, kad vis dar laukia ir kad M. S. į skambučius neatsiliepia. Dar po kažkiek laiko M. bandė vėl skambinti B. E., bet  B. E. telefonas buvo išjungtas ir juodu išvažiavo.

Visi faktiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl 2012-10-17, 2013-01-17 ir 2012-02-12 veikų buvo renkami NVIV pagalba.

Šiuometinės teismų praktikos taikymo  pagrindas bylose, kuriose faktiniai duomenys buvo renkami NVIM ir NVIV pagalba yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2A-P-2/2009, kuria buvo iš esmės  apibendrinta ankstesnių metų teismų praktika bylose dėl NVIEM taikymo ir vykdymo teisėtumo, be to, atsižvelgta  į 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008).

        2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad: 

• NVIM laikas turi būti optimalus, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Valstybės tikslas – ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, todėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ir jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą. NVIM  negali tęstis begalę laiko. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas baudžiamojo proceso tikslams;
• modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, tai pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Tokia valstybės veikla neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties. 

     Lietuvos Aukščiausiojo teismo Plenarinės sesijos 2009 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2A-P-2/2009, kuria buvo iš esmės  apibendrinta ankstesnių metų teismų praktika bylose dėl NVIEM taikymo ir vykdymo teisėtumo materialinės teisės ir baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu nurodė, kad:

     Valstybė turi pareigą imtis visų priemonių, kad nusikalstamos  veikos nebūtų

              daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti tokių veikų darymo. Baudžiamoji teisė

              neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios  

              padaromos pačios valstybės iniciatyva. Už valstybės sukurstytą veiką negali būti  

              baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl  valstybės kontroliavimo bei   jos indėlio    

              ją darant negali būti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų

              taikymą. Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali būti laikoma

              nusikalstama.

• Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo .
•   baudžiamasis procesas turi būti pradėtas, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, tačiau proceso ar jam prilygstantys veiksmai pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą ar kitus
  įstatymus negali būti atliekami siekiant paskatinti asmenį atlikti BK
  draudžiamus veiksmus. Taip pradėtas procesas negali baigtis išprovokuoto asmens nubaudimu. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad „Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau baudžiamojo persekiojimo veiksmai negalimi, norint tokius požymius dirbtinai „sukonstruoti“. 

              2012-08-30 sankcionuoto NVIM taikymo periodas buvo šeši mėnesiai nuo 2012-08-30. Modelio taikymo metu - 2012-10-04 B. E. įvykdė LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tai yra  pardavė NVIM dalyviams 0,742 g narkotinės medžiagos heroino, po ko, 2012 m. spalio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 1, 2  ir 3 d. Pareigūno J. C. Tarnybiniame pranešime, adresuotame LKPK ONT 4-osios valdybos viršininkui dėl būtinybės pradėti ikiteisminį tyrimą teigiama, kad atlikus operatyvinius veiksmus ir dirbant pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. sankcionuotą NVIM nustatyta, jog B. E. aktyviai ieško žmonių, galinčių pastoviai iš jo pirkti narkotinę medžiagą heroiną įvairiais kiekiais ( t. 1, b.l. 1).

Po 2012-10-04 narkotinių medžiagų išplatinimo įvykio,  vadovaujantis BPK 159 straipsniu, buvo kreiptasi į teismą ir 2012-10-10 gautas teismo leidimas  trims mėnesiams (o po to dar vienam mėnesiui) imituoti nusikalstamą veiką prieš B. E. bei taikyti kitas slaptas procesinės prievartos priemones (slaptą sekimą, telefoninių pokalbių kontrolę, susitikimų įrašinėjimą ir kt.).

NVIV taikymo metu, 2012-10-15, B. E. antrą kartą išplatino narkotinę medžiagą heroiną, tai yra  už NVIV dalyvio taboro prieigose jam duotus 70 Lt, nuėjęs į taborą paėmė iš Z. R. narkotinę medžiagą heroiną, kurio masė 0,065 g ir atidavė ją automobilyje jo laukusiems pareigūnams (LR BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika).

Taigi, per pusantro NVIM ir NVIV taikymo mėnesio buvo nustatyti du B. E. atlikti narkotinių medžiagų heroino išplatinimo įslaptintiems liudytojams atvejai. Išplatintų narkotinių medžiagų kiekiai abiem atvejais nesiekė LR BK 260 str. 2  ar 3 d. numatytų nusikalstamų veikų masto.

            Per NVIM ir NVIV taikymo laikotarpį nuo 2012m. rugpjūčio 30 d. iki 2012 m. spalio 15 d., kuris jau ir taip buvo pernelyg ilgas turint omenyje tai, kad NVIM ir NVIV tikslai yra kuo greičiau išaiškinti vykdomą nusikalstamą veiką ir ją užkardyti, aiškėjo, kad B. E. nėra stambaus masto narkotikų prekeivis, nes, išskyrus byloje esančių B. E. pokalbių su pareigūnais turinį, tai yra, išskyrus paties kaltinamojo žodžius, neatsirado visiškai jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu slaptai sekamą ir pasiklausomą B. E. galima būtų pagrįstai įtarti užsiėmus stambaus masto narkotikų prekyba, taip pat ir disponavimu neribotais iš užsienio gabenamų ir platinamų narkotikų kiekiais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iki NVIM sankcionavimo operatyviniai darbuotojai bendravo su B. E. net pusantrų metų ir per šį laikotarpį  vienintelė byloje esanti informacija, jog B. E. gali būti susijęs su didelio masto narkotikų prekyba buvo tik jo paties pasakymas, kuris ir tapo NVIM taikymo faktiniu pagrindu,  kad „vienas kilogramas heroino kainuos 20 000 eurų, o vienas kilogramas kokaino kainuos 30000 eurų“.

              2012-10-01, dar prieš pirmąjį narkotinių medžiagų pardavimo įvykį (2012-10-04) B. E. susitikimo su liudytoju Nr. 8-12 (M.) metu valstybės vardu veikusiam M. aiškiai pasakė neužsiimsiantis stambaus masto narkotikų prekyba. Maža to, jis išaiškino įslaptintiems liudytojams, jog taboro prekeiviams jie nėra patrauklūs pirkėjai, nes, parduodami narkotikus mažomis dozėmis čigonai daugiau užsidirba. Pokalbio  metu kalba pakrypsta apie B. E. (stenogramoje - BE.) ir M. (stenogramoje – M.) galimą bendradarbiavimą  užsiimant prekyba narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Citata:

              „M. – Tai Lietuva.... ne taip paprasta viską daryti. Jei tu būtum Belgijoje.

              BE. – Žinai, kaip aš to nekenčiu.

              M.  – Na, tu pats žinai.

              BE. – Ne, aš pats to nekenčiu. Man reikia tai tau sakyti, štai kas mane siutina.

              M. -  Viskas normaliai. Viskas normaliai.

              BE. - ... na, ačiū Dievui, tu žinai, kad tai ne aš darau.

              M. – O tau su čigonais, kokia prasmė, jei eis ta „Coca-cola“?

              BE. – Ne, aš su jais nieko neturiu.

              M. – Vis vien, o kas tau bus?

              BE. – Ne, ne, aš nenoriu su jais nieko.

              M. – Tai mes pasidalinsime.

              BE. – Ne, nereikia, brolau, niekuo dalintis.

              M. – Už darbą.

              BE. – Jei jūs savo darbą darote, tai ir gerai. Man iš to nieko nereikia.

              M. – Ai, vis vien.

              BE. – Jei aš sakau nereikia, reiškia nereikia.

              M. – Brolau, kažkas stengiasi, o po to...

              BE. – Aš stengiuosi ne dėl savęs, ne dėl kažko, o, kad pas jus viskas normaliai eitų. Jei jums to reikia.“  (t. 3,  b.l. 66).

           Nekyla abejonių, kad jau vien šis įvykis, tai yra B. E. aiškiai išreikšta žinia, kad jis neužsiima stambaus masto narkotikų prekyba, turėjo būti pakankama priežastis nutraukti NVIM veiksmus bent jau toje apimtyje, kurioje buvo siekiama išsiaiškinti B. E. disponavimo dideliais kiekiais narkotinių medžiagų galimybes ir mastus. Teismas liudytojo M. veiksmus pripažįsta aiškiai provokuojančiais užsiimti didelių kiekių narkotinių medžiagų platinimu.

Byloje esantys B. E. telefoninių pokalbių ir susitikimų su įslaptintais liudytojais įrašai patvirtina ir tai, jog pareigūnams  buvo žinoma, jog pats B. E. vartoja narkotikus, kad narkotikus savo poreikiams jis perka čigonų tabore. Būtent taboro prekeivius, kaskart vis kitus ir kaskart, kaip vienintelius patikimus, jis pažindino su pareigūnais, kaip su asmenimis, iš kurių pastarieji galės įsigyti jų pageidaujamą narkotinių medžiagų kiekį. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 11 d. iki spalio 15 d. B. E. supažindino liudytojus su Z. R. ir  Artiomu (t. 2, b.l. 143),  o spalio 4 d. su įslaptintais liudytojais  važiavo į  taborą su tikslu tiesiogiai supažindinti pastaruosius su stambaus masto narkotikų prekeiviais, kad jam kaskart nereiktų „pirmyn-atgal“ važinėti tačiau jų nerado. Pokalbių įrašuose per visą slapto jų kontroliavimo laikotarpį iš B. E. pusės nėra jokios užuominos apie tai, kad jis pats prekiauja narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Priešingai, net kelis kartus pastarasis pabrėžia, jog gali tik supažindinti – suvesti liudytojus su prekeiviais narkotikais.

Taigi po antrojo narkotikų pardavimo pareigūnams įvykio (2012-10-15) buvo akivaizdu, kad B. E. prekybos narkotikais galimybės ir mastas apsiribojo tik jo galimybėmis savarankiškai, kilus poreikiui, išplatinti didelių kiekių nesiekiančias narkotines medžiagas,  taip pat jo galimybėmis supažindinti pareigūnus jų tiesioginiam bendravimui dėl didelių narkotinių medžiagų kiekių tiesiogiai su narkotikais prekiaujančiais asmenimis.  

  Tai reiškia, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir, ne vėliau, kaip po 2012-10-15 užfiksuoto narkotinių medžiagų pardavimo įvykio, NVIV taikymas  prieš B. E. turėjo būti nutrauktas ir turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos. Veiksmai, kuriais tęsiami NVIV ir dėl kurių į nusikalstamas veikas  įtraukiami nauji asmenys ir, be to, sunkinama asmens, prieš kurį šie veiksmai buvo sankcionuoti, padėtis, teismų praktikoje pripažįstami naujų nusikaltimų „tiražavimu“, tai yra provokavimu.

              EŽTT  suformuota  nuosekli  praktika, kuria pripažįstama, kad tęsiant pareigūnų veiksmus, pradėtus pagal NVIM, net ir nesant tiesioginio kurstymo, įkalbinėjimo nusikalsti, dėl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kyla ne iš pareigūnų, o iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisėti valstybės veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais (sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją).

           Teismas sprendžia, kad prieš B. E. taikyti  VNI veiksmai po 2012-10-15 buvo neteisėti dėl pernelyg ilgo šių veiksmų taikymo periodo, dėl ko  jie, nors ir teisėtai pradėti, tapo provokuojantys vykdyti sunkesnes nusikalstamas veikas ir į jas įtraukti kitus asmenis.

Be to, teismas nusikalstamų veikų provokavimą įžvelgia ir pagal NVI veikusių pareigūnų elgesyje. 

              Po antrojo narkotinių medžiagų išplatinimo atvejo (2012-10-15) tolesnis B. E. bendravimas su pareigūnais beveik visada vyko pastarųjų iniciatyva. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų nei apie tai, kad B. E. pats asmeniškai pardavimui nuolat  disponavo vienokiais ar kitokiais kiekiais narkotinių medžiagų, nei apie tai, kad  narkotines medžiagas dideliais kiekiais  jis vežė ar ketino vežti iš užsienio, nei apie tai, kad jis aktyviai ieškojo žmonių, kurie galėtų nuolat pirkti iš jo narkotines medžiagas. Pakanka duomenų tik išvadai, kad B. E. neturėjo nuolatinio didelio ar labai didelio kiekio narkotikų  tiekėjo nei Lietuvoje, nei užsienyje, jis pats disponavo tik savo, kaip narkotikų vartotojo, poreikius atitinkančiais narkotinių medžiagų kiekiais ir tik tokius kiekius, susiklosčius aplinkybėms, jis buvo pajėgus platinti.

Liudytojo Nr. 8-12 parodymus, jog B. E. siūlė užsiimti prekyba dideliais narkotikų kiekiais ir pats aktyviai ieškojo rinkos šiai prekybai teismas vertina kaip pernelyg laisvą ir iškreiptą pokalbių turinio interpretavimą. B. E. pokalbiai su liudytoju Nr. 9-12   buvo užfiksuoti techninių priemonių pagalba ir jų turinys anaiptol nepatvirtina tokių liudytojo teiginių.

           Nors iš B. E. dialogų su liudytojais turinio matoma, jog jis daug gyrėsi pažintimis, įtaka, minėdamas dideles pinigų sumas daug kalbėjo apie savo veiklų mastus, tačiau, atsižvelgiama ir tai, kad B. E., būdamas asmuo be pilietybės (čečėnų tautybės pabėgėlis), Lietuvoje turintis politinį prieglobstį, akivaizdžiai brangino  2011 metų pradžioje prasidėjusią pažintį su liudytoju M., vadino pastarąjį broliu, susitikęs bendraudavo su juo įvairiausiomis temomis. Nepaneigti B. E. parodymai, jog juodu su M. draugavo šeimomis, turėjo bendrų  iškylų į gamtą ir kt. Taigi B. E. elgesyje ir bendravimo stiliuje teismas įžvelgia norą įsiteikti M. ir, tenkinant pastarojo poreikius pirkti narkotines medžiagas dideliais kiekiais, taip siekė sudaryti lygiaverčio M. asmens įvaizdį. EŽTT byloje Ramanauskas prieš Lietuvą piktnaudžiavimas  ilgalaikės draugystės faktu pripažintas provokavimu.
            Iš B. E. ir pareigūnų pokalbių įrašų akivaizdu ir tai, kad B. E. asmenybė visiškai neatitiko stambaus masto narkotikų prekeivio portreto. Pareigūnams buvo žinoma, kad narkotikus vartojantis B. E. neturėjo pinigų net kasdieniniam pragyvenimui ar lauktuvėms ligoninėje atsidūrusiai žmonai, kartą sakė, kad pinigų prasimanė pavogęs iš žmogaus piniginę,  liudytojui Nr. 8-12 per trumpą laiką  smulkiomis sumomis jis net prasiskolino. Antai, 2012-10-15 B. E. paprašė M. papildomų 10 Lt už tai, kad „eina pėsčiomis“ pas Z. R. pirkti narkotikų. Tą pačią dieną išsiskirdamas su M. paprašė jo duoti dar  20-30 Lt „broliškai. Grynai ligoninei. Ne daugiau.“, o pokalbio pabaigoje tikino nepamiršęs apie skolas M. ir jas išvardino: „tie 150 (apie šių pinigų skolinimosi aplinkybes byloje nėra jokių duomenų), dabar 20 ir tie 300. Tai keturi šimtai...“ (t. 2, b.l. 143-148). 2012-10-17, kai įvyko 10 gramų heroino pirkimo iš Z. R. sandoris, automobilyje pasvėrus nupirktus narkotikus B. E., kaip matoma iš įrašyto pokalbio, ketino kompensuoti liudytojams 2 gramų heroino kainą, nes buvo skolingas pastariesiems 300 Lt už 2012-10-04 parduotą per mažą heroino kiekį, tačiau liudytojas Nr. 8-12 atsisakė paimti kompensaciją (B. E.: „Tai mano taip pat...du gramai“. M.: „Nieko, kažkada susitarsime.“ (t. 2, b.l. 173)).

              Kurstymu daryti nusikalstamas veikas teismas pripažįsta tai, kad B. E. buvo „dovanojamos“ jo skolos, be to, pareigūnai kategoriškai atsisakydavo patys eiti į taborą pirkti narkotikų iš jau pažįstamų per B. E. narkotikų prekeivių (M.: „... na suprask mane, aš nenoriu pats eiti į taborą“; D.: „... į taborą policininkai važiuoja, mes nenorime rodytis ten.“ (t. 2, b.l. 83-87)), be to, pareigūnai primygtinai prašydavo supažindinti su vis kitais narkotikų prekeiviais.  Tokiu elgesiu pareigūnai stūmė B. E. į nusikalstamą veiką. Tai provokavimas.

              Provokavimo daryti nusikalstamas veikas buvimą ir provokavimo mastą  akivaizdžiausiai atspindi B. E. apsisprendimas po keturių bendravimo su pareigūnais mėnesių nutraukti nusikalstamus veiksmus jam nutarus apgauti pareigūnus paimant iš jų pinigus narkotikams, narkotikų neatnešant ir su pinigais pasišalinant. Byloje yra B. E. ir M. S. 2013-02-12 slapta įrašyti pokalbiai, iš kurių turinio neabejotinai atsispindi B. E. būsena ir jausmai dėl prieš jį vykdytos ilgalaikės provokacijos, tai yra jo aiški nuostata, jog jis nenori daryti nusikalstamų veikų, kuriomis yra provokuojamas.

              2013-02-12 pokalbio citata. (stenogramoje M. S. – M. S. (MS.), B. E – B. E. (BE.)):

              „BE. – Velnias, galvoju juos numesti, velniai griebtų. Jie mane užkniso.

             MS. – Tai ir padaryk tai.

              BE. – Žinoma išmesiu juos. Išvaryt juos iš čia, po velnių. Man jau atsibodo, kad jie skambina, šitie puikūs (sarkastiškai) žmonės. Kai tas suknistas darbas bus padarytas, jie atliks savo prakeiktą darbą ir išvažiuos, tegu jie nemini nė penso, nieko, netgi nė vieno prakeikto ačiū.... Velnias, man nėra jokios naudos, tai kodėl aš dabar turiu tuos prakeiktus dalykus? Prieš tai jie darydavo nedaug tų nesąmonių, bet dabar iš tikrųjų mėšlas.“ (t. 7, b.l. 175).

Teismas sprendžia, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, kuriais buvo palaikomos nusikalstamos iniciatyvos, vykdyti prieš B. E. pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal teismo 2012-10-10 patvirtintą NVIV, nuo 2012-10-15 buvo provokuojantys, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus.

          Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu pripažįstami neleistinais (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir tokie duomenys nelaikytini įrodymais. Šis BPK reikalavimų pažeidimas iš esmės įtakoja B. E. (po 2012-10-15), Z. R. (po 2012-10-15 iki 2012-10-19, kai prieš ją buvo sankcionuoti NVI veiksmai ir leista taikyti kitas slaptas procesinės prievartos priemones), taip pat M. S. ir S. D. baudžiamąją atsakomybę.

          Neleistinais pripažinus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. B. E. ir M. S., taip pat kaltinimas B. E., M. S. ir S. D. pagal LR BK 182 str. 1 d., išskyrus kaltinamųjų pripažintus inkriminuojamų įvykių faktus, byloje nelieka jokių kaltinančių įrodymų. 

           M. S., su kuriuo B. E. pareigūnus supažindino 2013-01-17 ir apie kurį iki to laiko nieko nebuvo žinoma,  elgesys tik patvirtina, kad jis neketino daryti nusikalstamų veikų. M. S. 2013-01-17 į pareigūnų automobilį atėjo tik B. E. dukart paragintas, už parduodamų narkotinių medžiagų mėginį jis paprašė visiškai nerealios kainos – 200 lt už vieną gramą heroino. Nusiderėjus iki 150 Lt, įslaptintiems liudytojams buvo perduotas žymiai mažesnis, nei sutarta heroino kiekis (0,072 g heroino), tačiau liudytojai kompensavimo klausimo nekėlė. Vėliau, kuomet su M. S. buvo sutarta dėl didelio kiekio – 10 gramų heroino pardavimo ir kuomet 2013-02-07  susitikimo metu  pareigūnai perdavė pastarajam 1300 Lt, šis, išėjęs iš automobilio, neva, parnešti narkotinių medžiagų, netrukus  grąžino pinigus su juo kartu buvusiam B. E., o šis  juos grąžino pareigūnams, bet tik 1200 Lt. Pažymėtina, kad pareigūnai vėl tai toleravo ir, maža to, toliau provokavo 10 gramų heroino pirkimą iš M. S. per B. E., tai yra 2012-02-12 vėl davė eiliniam B. E. pristatytam asmeniui -  S. D. 1200 Lt dešimties gramų heroino įsigijimui iš M. S.. Toks pareigūnų nuolaidžiavimas ir įkyrus nusikalstamos veikos skatinimas neabejotinai yra provokavimas.

             Nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d., kuria kaltinami B. E., M. S. ir S. D. nebūtų įvykusi be valstybės pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju neteisėti – provokuojantys pareigūnų veiksmai tapo priežastimi ne tik provokuotos, bet ir kitos nusikalstamos veikos. Valstybė neteisėtais veiksmais „sukūrė“ naują  nusikaltimą. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė, kaip minėta, negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Tokia valstybės veikla neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties (2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).      
          Kaltinamųjų B. E., M. S. ir S. D. prisipažinimas dėl sukčiavimo fakto nepaneigia nei provokacijos fakto, nei jo padarinių, tad, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamųjų kaltei pagrįsti.         

(EŽTT sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją).

          Pripažinus NVIV ir kitų slaptų procesinės prievartos priemonių pagalba surinktus duomenis neteisėtais, o kaltinamųjų kaltės pripažinimui nesant tinkamais įrodymais, nelieka jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį:

              dėl B. E. ir Z. R. kaltinimo pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų išplatinimo organizuotoje grupėje 2012-10-17;

              dėl B. E. ir M. S. kaltinimo pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. dėl narkotinių medžiagų išplatinimo organizuotoje grupėje 2013-01-17;

              dėl B. E., M. S. ir S. D. kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl svetimo turto įgijimo apgaule bendrininkų grupėje 2013-02-12.

              B. E., M. S. ir S. D. šioje kaltinimo dalyje išteisinti, nes nepadarytos inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius turinčios veikos (LR BPK 3 str. 1d. 1 p. ir 2 d.)

               Bausmių skyrimas

            Kaltinamojo B. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

              Kaltinamosios Z. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje, be to, dėl savanaudiškų paskatų.

              Ištyręs kaltinamųjų asmenybes teismas  nustatė:

              B. E. praeityje neteistas, aukštojo išsilavinimo, jis neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, vartoja narkotikus. B. E. vedęs, turi mažametį vaiką, priklausomybės ar psichikos ligos B. E. nediagnozuotos (5 t., 15-18 b. l.);

Z. R. neteista, priklausomybės ar psichikos ligos jai nediagnozuotos (5 t., 98-100 b. l.), ji neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio. Z. R. užauginusi vienuolika vaikų.

Skirdamas bausmes ir nustatydamas jų rūšį teismas atsižvelgia į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jų asmenybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį.

Kaltinamieji Z. R. ir B. E. padarė nusikaltimus įstatymo priskiriamus prie sunkių. B. E. taip pat padarė  nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamiesiems  skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamajai Z. R. už nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 2 d. padarymą, atsižvelgus į jos amžių, taip pat turimus tvirtus socialinius ryšius, skirtina minimali įstatymo numatytoji laisvės atėmimo bausmė. 

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas;

           Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

n u s p r e n d ė :

B. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus,   numatytus LR BK 260 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl narkotinės medžiagos pardavimo 2012-10-04 laisvės atėmimu trims metams;  

pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl narkotinės medžiagos įgijimo ir gabenimo  2013-02-14 laisvės atėmimu dviem metams;

pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. dėl narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo ir išplatinimo (perdavimo) 2012-10-15 laisvės atėmimu trims metams;

pagal LR BK 259 str. 1 d. – šešiasdešimties parų arešto.

          LR BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu subendrinti skiriamas bausmes dalinio jų sudėjimo būdu, arešto bausmę LR BK 65 str. 1 d. 1 „a“ p. nustatytu santykiu pakeitus laisvės  atėmimo bausme, ir nustatyti B. E. galutinę subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

           Bausmės pradžią nuteistajam B. E. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo trukmę nuo 2013-02-14 iki 2014-04-14.

              Iki nuosprendžio įsiteisėjimo  kardomąją priemonę B. E. palikti suėmimą.

              B. E. pagal LR BK 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. (2012-10-17 epizodas), pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. (2012-01-17 epizodas) ir pagal LR BK 182 str. 1 d.  išteisinti, nes nepadarytos nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.).

              Z. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. bei LR BK 260 str. 2 d. ir nuteisti:

            pagal LR BK 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu trims metams;

              pagal LR BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

              Paskirtąsias bausmes LR BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu subendrinti jų dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti Z. R. subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

              Bausmės pradžią Z. R. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo trukmę nuo 2013-02-14 iki 2014-04-14.

              Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę Z. R. palikti suėmimą.

              Z. R. pagal LR BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 2 d. (2012-10-17 epizodas)  išteisinti, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.).

             Z. R. pagal LR BK 259 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). 

             M. S. išteisinti pagal LR BK  25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. ir pagal 182 str. 1 d.,  nes nepadarytos nusikalstamų veikų požymius turinčios veikos (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). 

              M. S. panaikinti kardomąją priemonę suėmimą ir paleisti jį iš suėmimo teismo posėdžio salėje.

              S. D. pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. bei 259 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). 

              Panaikinti S. D. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

                Konfiskuoti B. E. 600 Lt (šešis šimtus litų), kaip gautus iš nusikalstamos veikos (LR BK 72 str. 2 d. 3 p.).

              Konfiskuoti Z. R. 2670 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt litų) kaip gautus iš nusikalstamos veikos (LR BK 72 str. 2 d. 3 p.).

              Sunaikinti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre saugomas narkotines ir psichotropines medžiagas:

  2,089 g. miltelių, kuriuose yra 0,635 g grynojo kiekio heroino (2012-10-08 perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8263);

             0,162 g miltelių, kuriuose yra 0,041 g grynojo kiekio heroino (2012-10-16 perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8283);

              8,706 g miltelių, kuriuose yra 2,434 g grynojo kiekio heroino(2012-10-25 perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8297);

            17,197 g miltelių, kuriuose yra 3,405 g grynojo kiekio heroino (2013-01-10  perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8472);

             0,489 g miltelių, kuriuose yra 0,065 g grynojo kiekio heroino (2013-02-01  perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8542);

             0,194 g miltelių, kuriuose yra 0,047 g grynojo kiekio heroino (2013-03-04 perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8641);

penkias tabletes Lorazepamo, kuriose grynosios medžiagos kiekis 0,0125 g (2013-03-19 perdavimo laikinam saugojimui aktas Nr. A3-8693).

Sunaikinti  daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

            maišelius, šaukštelius, folijos lankstinukus, įpakavimą „Lorafen“, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure pagal 2012-11-09 kvitus: B serija BBB Nr.062286, B serija BBB Nr. 062287, ONTT 4-osios valdybos 2013-02-04 raštą Nr. 38-3-S-322, ONTT 4-osios valdybos 2013-03-25 raštą Nr. 38-3-S-767.

                     Sulaikymo metu pas  B. E. paimtus pinigus 100 Lt sumoje kupiūra Nr. AD 5795036 konfiskuoti ir perduoti valstybei kaip dalį šiuo nuosprendžiu konfiskuojamų B. E. piniginių lėšų.

            Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, paimtus 2013-02-14 B. E. asmens kratos metu, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, paimtus 2013-02-14 kratos metu Z. R. namuose, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, paimtus 2013-02-14 kratos metu M. S. namuose, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure pagal Ikiteisminio tyrimo valdybos 2013-07-23 raštą Nr. 38-3-S-1695, konfiskuoti ir sunaikinti.

              Sulaikymo metu pas B. E. paimtus: balto metalo moterišką apyrankę, septynis balto metalo žiedus ir pakelį su 18 vienetų moteriškų auskarų grąžinti B. E..

Laikmenas su garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

              Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistiesiems B. E. ir Z. R. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

                     Teisėja                                                                        L.Tarčevskaja