Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-624-464-2008].doc
Bylos nr.: 2S-624-464/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-624-464/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 106.8.3.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2008 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Romualdos Janovičienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. J. ir N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovių E. J. ir N. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl paveldėjimo dalių padidinimo ir nuosavybės pripažinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovės E. J. ir N. J. 2008-04-22 Vilniaus miesto 4-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė atsakovo T. J. palikimo dalį (47/200) padalinti pusiau tarp ieškovių pripažįstant, kad E. J. nuosavybės teise iš viso priklauso 259/ 400 (53/ 100 + 47/400), o N. J. – 141/400 (47/ 200 + 47/ 400) gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.1-3). Teigia, kad 1994-11-25 testamentu V. J. ginčo turtą atitinkamomis proporcijomis padalino bylos šalims. 2000-06-07 V. J. mirė, bet T. J., kaip testamentinis įpėdinis, palikimo nepriėmė, todėl jam atitenkanti palikimo dalis padalintina tarp ieškovių (1964 CK 592 str.).

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2008-05-06 nutartimi (b.l.6) atsisakė priimti ieškinį, nes ieškovės nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumų (neišsamus ieškinio faktinis pagrindas – 135 str. 1 d. 2 p). Kadangi nevisiškai aišku, ar tarp bylos šalių yra kilęs ginčas, kuris būtų nagrinėtinas teisme, teismas išaiškino ieškovėms, jog jos gali ginčą spręsti neteismine tvarka, T. J. atsisakant teisių į jam tenkančią palikimo dalį (1964 m. CK 591 str.).

Ieškovės E. J. ir N. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-05-06 nutartį ir įpareigoti teismą priimti ieškinį (b.l.8). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas pirminėje proceso stadijoje ėmėsi spręsti klausimus, kurie ieškinio priėmimo momentu nereikšmingi. Antra, pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės normos, kuri įpareigotų tokio pobūdžio konfliktinėje situacijoje taikyti išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ydingai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Todėl skundžiama nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje esančius įrodymus ieškinio priėmimo klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliančių skundo argumentu, kad teismas šiuo atveju be teisinio pagrindo plečiamai aiškino ir taikė CPK 137 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą būtinumą pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Sprendžiant apie minėtos normos taikymą, būtina išsiaiškinti, ar tokios kategorijos byloms įstatymuose yra nustatyta privaloma, t.y. nuo šalies valios ir apsisprendimo nepriklausanti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Teismas savo padarytų išvadų bei pritaikytų teisinių padarinių – atsisakymo priimti ieškinį – nemotyvavo ir nepagrindė jokia galiojančia teises norma. Pažymėtina, kad prie ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos negali būti priskiriami įvairūs materialiosios teisės numatyti veiksmai ar procedūros, susiję su pačios materialiosios teisės įgyvendinimu. Asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistų subjektinių teisių gynimo ar gindamas įstatymo saugomus interesus, kurių niekas nepažeidė (pvz., dėl turto administratoriaus skyrimo, dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, ect.). Todėl vien ginčo tarp bylos šalių dėl pažeistų subjektinių teisių nebuvimas pats savaime neužkerta kelio kreiptis į teismą, ginant įstatymo saugomus interesus.

Kaip matyti iš ieškinio, apeliantės pretenduoja tiek į tą palikimo dalį, kuri joms numatyta 1994-11-25 bei 1994-12-21 velionės testamentuose; tiek į tą palikimo dalį, kuri numatyta 1994-11-25 velionės testamente palikimo nepriėmusiam įpėdiniui – T. J. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., CK 4.47 str. 1 p., 5.61 str. 2 d.). Nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgijimą patvirtina paveldėjimo teisės liudijimas, kurį išduoda notaras (CK 5.66 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio iš tikrųjų yra neaišku, ar apeliantės prašė velionės paveldėjimo bylą tvarkančio notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į kiekvienos iš ieškovių paveldėtą, taip pat į niekieno nepriimtą palikimo dalį ir, jeigu taip - koks buvo notaro atsakymas; ar T. J. nėra inicijavęs termino atnaujinimo priimti palikimą teismine arba neteismine tvarka (CK 5.57 str.).

Šie klausimai svarbūs pirminėje civilinio proceso stadijoje, nes pagal juos spręstina, ar tinkamai buvo suformuluotas ieškinio dalykas, ar tinkamas asmuo patrauktas atsakovu, o nuo to tiesiogiai priklauso tolimesnė bylos eiga: kas bus įpareigotas pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str. 1 d.), kokie bus atsiliepimo argumentai ir t.t..

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškinys turi procesinio pobūdžio trūkumų. Tokiu atveju jis privalėjo nustatyti terminą ieškovėms eliminuoti išvardintus ieškinio trūkumus (CPK 111 str., 115 str. 2 d., 135 str.). Susiklosčius priešingai situacijai, t.y. dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto netaikymo, skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Dalia Kačinskienė

 

 

Teisėjos                                                                                                                Dalia Višinskienė

 

 

Romualda Janovičienė