Baudžiamoji byla Nr. 1A-488-876/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31508-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi subendrinta) paskirta 3 metų 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme pridedant dalį 4 mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams 3 dienoms.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, skaičiuojant bausmės pradžią nuo 2022 m. sausio 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, 5 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5, 6 dalimis, išieškota iš T. B. konfiskuotino turto – transporto priemonės VW ,,Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 550 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.54 val. apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas – 1.90 promilių neblaivumas), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį VW ,,Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol apie 10.48 val. pats sustojo ties namu adresu, (duomenys neskelbtini).
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad T. B. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar turtui. T. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. T. B. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Teismas konstatavo, kad T. B. skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas nurodė, kad kaltinamajam skirtina bausmė bendrintina su 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi subendrinta) paskirta 3 metų 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį – 4 mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu T. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai subendrino jam paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, ne ji buvo panaikinta 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Jis moka ieškinius, priteistą vaikų išlaikymą, turi paskirtą gydymą slaugos ligoninėje. Todėl teismas paskyrė per didelę bausmę.
3.2. Skunde nurodo, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metų teisės vairuoti uždraudimas yra per griežta.
4. Atsiliepimu į nuteistojo T. B. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę T. B., tinkamai ją individualizavo – atsižvelgė tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos, tiek į jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir tinkamai jas įvertino.
4.2. Taip pat, teismas tinkamai bausmes subendrino ir skyrė tinkamo dydžio baudžiamojo poveikio priemonę, o laidavimo institutas T. B. atžvilgiu negalimas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, jam skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis teigia, kad teismo paskirta bausmė buvo netinkamai subendrinta, taip pat ginčija paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, dydį, bei prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio
6. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. B. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
8. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
9. T. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu lygi sankcijos vidurkiui. Apygardos teismas konstatuoja, kad parinkta bausmės rūšis atitinka įstatymo reikalavimus ir pirmos instancijos teismo parinkta tinkamai. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl baudos bausmę skirti netikslinga, nes neturėdamas pakankamų savarankiškų pajamų, neturės galimybės ją įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra teisiamas jau 7 kartą, vien dėl vairavimo esant neblaiviu jo atžvilgiu priimamas trečias nuosprendis, parodo T. B. neatsakingą ir pavojingą požiūrį į visuomenės saugumą. Tai, kad asmuo vykdo šias veikas sistemingai, nereaguodamas į jam taikomas bausmes, parodo didelį jo pavojingumą, todėl siekiant poveikio jo asmenybei ir sąmoningumui, tikslinga skirti griežčiausią bausmės rūšį, ką teisingai padarė apylinkės teismas. Be to, bausmės rūšies parinkimui reikšmė turi ir tai, kad T. B. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tai yra laikotarpiu, kai jam buvo paskirti įpareigojimai ir buvo prižiūrimas probacijos tarnybos. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, taip pat jam poveikio nedaro institucijų vykdoma priežiūra, tai jo nesulaiko nuo neteisėto elgesio.
10. Nuosprendyje nėra motyvuotas paskirtos bausmės dydis, tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad paskirtas bausmės vidurkis atitinka byloje nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistojo veiksmuose nenustatytos atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, tačiau susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, kad šios išvados neteisingos. Skundžiamo nuosprendžio 3 lape nurodoma, kad T. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendyje nėra nurodytos aplinkybės dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės taikymo. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad T. B. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino įvykdęs nusikaltimą, duodamus parodymus teisme, taip pat teigė, kad kaltu neprisipažįsta. Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis nevažiavo, tik stovėjo aikštelėje, automobilyje net nebuvo raktelių. Baigiamųjų kalbų metu nuteistasis nurodė, kad gailisi dėl padarytų pažeidimų. Šios aplinkybės parodo, kad nuosprendžiu pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes asmuo savo kaltės nepripažino, tačiau konstatuotina, kad pirmos instancijos nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad T. B. kaltu prisipažino visiškai.
11. Atitinkamai nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamajame akte nurodyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad asmuo padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad nuteistojo veiksmuose yra recidyvo požymiai, nes T. B. nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir neišnykus ankstesniam teistumui, kas atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies reglamentavimą. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, šios aplinkybės nepripažino ir nenurodė šio sprendimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas negali šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ištaisyti nurodytos klaidos, nes toks sprendimas peržengtų apeliacinio skundo ribas bei pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį.
Dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio
12. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, remiantis kuriomis baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios T. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, kartu nuteistojo daromų KET pažeidimų sistemingumą bei šioje byloje nustatyto KET pažeidimo šiurkštumą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas maksimalų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
13. Kaip minėta, T. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau trečią kartą. Nuteistasis žymiai viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Taigi, tiek padaryto nusikaltimo – KET pažeidimo šiurkštumas, tiek itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, suteikia pagrindą teigti, kad nuteistajam paskirtas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra būtinas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuteistąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tokiu būdu padedant įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
14. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.
15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis T. B. padarė vieną tyčinių nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai priskirtą nusikalstamą veiką, ir yra nuteistojo motinos R. B. prašymas perduoti T. B. jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 3, b. l. 117).
16. Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis T. B. ankščiau 7 kartus teistas, teistumas nėra išnykęs taigi, šiuo atveju nėra nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra, todėl laidavimas T. B. atžvilgiu negali būti taikomas.
Dėl bausmių bendrinimo
17. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu nusprendė paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi subendrinta) paskirta 3 metų 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi.
19. 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nutarė panaikinti 2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu T. B. nustatytą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą – visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų dešimties mėnesių trijų dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurią T. B. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismas nutarė nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 4 mėnesius 3 dienas laisvės atėmimo ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu T. B. paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kuri su kitais nuosprendžiais buvo subendrinta remiantis Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartis buvo panaikinta, bendrinimas remiantis šia nutartimi laikytinas neteisėtu. Šiuo atveju teismas T. B. paskirtą bausmę turėjo bendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi subendrinta bausme, kuri yra didesnė, nei Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi subendrinta bausmė.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dalyje dėl bausmių subendrinimo nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta remiantis panaikinta nutartimi, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro skundas dėl bausmių bendrinimo paduotas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės T. B. paskirtos bausmės subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi subendrinta bausme, nes tokiu būdu gali būti pabloginta nuteistojo padėtis, o tai draudžia daryti BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
22. Atitinkamai negalima ir situacija, kai su panaikinta teismo nutartimi subendrintas teismo nuosprendis būtų paliekamas galioti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl bausmių bendrinimo iš įskaitymo panaikintinos, tačiau bausmės nebendrintinos (BPK 320 straipsnio 4 dalis ir 328 straipsnio 4 punktas). BPK 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėtų nuspręsti, kokia tvarka turi būti subendrinti ir vykdomi T. B. paskirti nuosprendžiai.
23. Taip pat, pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes padarė aritmetinę klaidą nurodydamas, kad prie paskirtos 3 metų 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 4 mėnesius skirtinos laisvės atėmimo bausmės, gaunama 3 metai 7 mėnesiai ir 3 dienos laisvės atėmimo bausmės, nors turi būti gaunama 3 metai 8 mėnesiai ir 3 dienos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (2022 m. vasario 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi subendrinta) paskirta 3 metų 4 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme pridedant dalį 4 mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams 3 dienoms.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal 2021 m. gruodžio 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, skaičiuojant bausmės pradžią nuo 2022 m. sausio 13 d.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Lina Lesinskienė
Judita Sungailaitė
Vaidas Vasiliauskas