Civilinės bylos numeris e2A-3-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-47401-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,
apeliacine žodinio proceso tvarka,
dalyvaujant ieškovei D. T., ieškovės atstovams advokatams Justui Samuoliui ir Vytautui Birmontui, atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g.13 savininkų bendrijos atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui V. N., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
išnagrinėjusi ieškovės D. T., atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijos, ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo, pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijai bei pagal trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savarankiškus reikalavimus, pareikštus atsakovams Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. S., I. G., John G. M. G., L. Ž., A. A. Ž., A. J., A. N., J. N., UAB „Kipis”, D. M., G. A., UAB „SportIN Grupė”, T. K., J. M.-Frangos, A. G.-Maggiar, UAB „Listera; išvadą duodanti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui 2016-12-22 pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-161125-00059 ir pašalinti statybos padarinius. Ieškovė ieškinį tikslino 2016-01-26 ir 2017-03-27. Patikslintu 2017-03-27 ieškiniu ieškovė prašo panaikinti leidimą Nr. LRS-01-170112-00007 rekonstruoti pastatą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendriją savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius - bet kokius darbus, atliktus nuo 2016-12-16 pagal panaikintą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-161125-00059 ir ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-170112-00007 ir sutvarkyti statybvietę.
2. Nurodė, kad ginčijamo leidimo objektas yra pastatas, įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatą administruoja Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija. Pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra priskirtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai ir apsaugos zonai. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trims savininkams: Lietuvos Respublikai; D. M. ir ieškovei. Ieškovė nei kaip pastato bendrasavininkė, nei kaip faktinė žemės sklypo naudotoja sutikimo pastato rekonstrukcijai nedavė. Bendrijai 2017-01-11 kreipusis į atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo, ši turėjo pareigą iš naujo patikrinti, ar kartu su prašymu pateikti dokumentai yra aktualūs leidimui išduoti. Ieškovės nuomone, tai nebuvo padaryta, kadangi 2017-01-11 žemės sklypo bendrasavininkiai buvo trys, ir atitinkami sutikimai nebuvo pateikti. Kadangi 2016-11-25 leidimas Nr. LRS- 01-161125-00059 išduotas neteisėtai, neteisėtai išduotas ir 2017-01-12 leidimas, nes jų išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo teisiniam reguliavimui.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog dar 2015 metais bendru pastato patalpų savininkų sutarimu buvo nutarta, jog pastatą reikia sutvarkyti bei jį rekonstruoti, ko pasėkoje vienas iš tuometinių pastato patalpų savininkų BUAB „Alson“ ėmėsi iniciatyvos dėl pastato rekonstrukcijos vykdymo: pateikė bei suderino pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. 2015 metų kovo mėnesį įsteigė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendriją, kurios nariais tapo 8 pastate patalpas turintys savininkai. Bendrijai ir jos nariams siekiant suderinti interesus, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato rekonstrukciją, buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Bendrija su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-03 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, šia sutartimi Bendrijai buvo suteikta ir teisė vykdyti pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją.
4. Bendrijos nariai 2016-01-15 perleido bendrijai statytojo teises ir išreiškė savo sutikimą, kad bendrija gautų statybos leidimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. 2016-08-17, bendrijos narių susirinkime dalyvavusių patalpų savininkų balsų dauguma pritarta pastato rekonstravimo projektui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-11-25 išdavė leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-161125-00059. Dėl techninės klaidos taisymo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-01-12 išdavė leidimą rekonstrukcijai LRS-01-170112-00007. Kadangi projekto sprendiniai nebuvo keičiami, išduodant leidimą buvo remtasi iki jo išdavimo statytojo pateiktais dokumentais ir projektu. Prašymas dėl naujos versijos rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimo buvo pateiktas todėl, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas pasidomėjo, kodėl į elektroninę valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ nebuvo įkelti įmokų už savavališkos statybos darbų įteisinimą sumokėjimą patvirtinantys kvitai ir savavališkos statybos atliktų darbų ekspertizės aktas. Naujasis leidimas buvo išduotas nepažeidžiant reglamentavimo, nes esamoje situacijoje ginčijamas leidimas buvo išduotas taisant pradiniame leidime esančias techninio pobūdžio klaidas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neturint pareigos iš naujo tikrinti kartu su pradiniu leidimu pateiktų dokumentų tinkamumo, ar teikti juos pakartotinai derinti subjektams, kurie jau tikrino pastato, (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia jos teisių pažeidimas. Bendrija pateikė visus privalomuosius dokumentus prieš išduodant ginčijamą leidimą. IS „Infostatyba“ programa nesuteikia galimybės pateikto projekto, pagal kurį yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, papildyti naujais dokumentais. Manant, kad kartu su prašymu pateiktų papildomų dokumentų pridėjimas nėra nei skaičiavimo, nei spausdinimo, nei faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų taisymas, nauja 2016-11-25 išduoto leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-161125-00059 versija negalėjo būti rengiama. Kadangi bendrija su 2017-01-11 prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį pateikė tą patį statinio rekonstrukcijos projektą, kuriam buvo duoti pritarimai, o pridėti papildomi dokumentai įtakos nei esminiams nei neesminiams statinio sprendiniams neturi, statinio rekonstrukcijos projektinė dokumentacija pakartotiniam šių subjektų tikrinimui teikta nebuvo.
6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, į bylą buvo įtraukta kaip išvadą duodanti institucija, tačiau 2017-05-26 pateikusi reikalavimus atsakovams, į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktame ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-01-12 išduotą leidimą Nr. LRS-01-170112-00007 Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijai; įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytą terminą neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, įpareigoti Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis; jei atsakovė per prašomą terminą neįvykdys 3 punkte nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo. Nurodė, kad, išnagrinėjusi civilinės bylos dokumentus, atliko ginčijamo statybą leidžiančio dokumento patikrinimą ir nustatė, kad 2017-01-12 išduotas leidimas Nr. LRS-01-170112-00007 yra neteisėtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą turėjo patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas. Kadangi dėl statybų buvo surašytas savavališkos statybos aktas leidimo rekonstruoti statinį išdavimo metu buvo privaloma pateikti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 8 punkte nurodytus dokumentus. Su 2017-01-11 prašymu pateiktą projektą IS „Infostatyba“ patikrino tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius. Šios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ nepažymėjo visų Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytų subjektų, jų įgaliotų padalinių ar įstaigų, kurie privalo patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo neįvertinti galiojančio detaliojo plano sprendinių, o išdavusi statybos leidimą pažeidė teisės aktų reikalavimus.
7. Atsakovai su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą leidimą pagal pakartotinai bendrijos 2017-01-11 prašymą, neturėjo iš naujo teikti kartu su šiuo prašymu pateiktos projektinės dokumentacijos vertinti subjektams, kurie jau buvo davę pritarimus rekonstrukcijos projektui, nes jokie esminiai ar neesminiai šio projekto sprendiniai nebuvo keičiami. Nesutinka su inspekcijos pozicija, kad detaliuoju planu laikomas 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V patvirtinta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą, nes tai yra specialusis, o ne detalusis teritorijų planavimo dokumentas ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas, kuriame nurodyta šio dokumento rūšis. Ginčijamas statybos leidimas yra išduotas statinio rekonstravimo darbams. Buvo atlikta Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir surašytas 2016-05-11 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 11-44, kuriame pateikta atliktos ekspertizės išvada - Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendiniai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą tenkino visiškai. Statybos įstatymo (galiojusio iki 2016-12-31) 23 straipsnio 8 dalies 8 punkte nustatyta, kad su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti privalomas dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, - savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Byloje nėra duomenų, kad kartu su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti 2016 metais buvo pateikti dokumentai, kuriais būtų įteisinamos savavališkos statybos.
9. 2016-11-25 leidimas pažymėtas negaliojančiu išdavus 2017-01-12 statybos leidimą, supaprastinta leidimo statybai tvarka teisės aktuose nėra nustatyta. Savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ nepažymėjo visų Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytų subjektų, jų įgaliotų padalinių ar įstaigų, kuriuos privalo nurodyti pagal reglamento 5 priede nurodytas kompetencijas patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, todėl yra pagrindas išvadai, kad 2017-01-12 leidimas rekonstruoti statinį yra išduotas pažeidus teisės aktų reikalavimus. Toks pažeidimas negali būti laikomas neesminiu, kadangi tokiu sprendimu buvo pažeisti aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimai ir sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise. Vilniaus miesto valdybos 1996-08-29 sprendimu Nr. l397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą tvirtinimo“ patvirtintas „Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektas“, yra ne specialusis planas o detalusis miesto planas. Detalusis planas yra smulkiausias teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo reikia vadovautis sprendžiant statinio projektavimą, todėl išduodant leidimą rekonstrukcijai buvo būtina įvertinti jo sprendinius ir į juos atžvelgti. Byloje nėra ginčo, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą, to nebuvo padaryta.
10. Esant pagrindams pripažinti, kad 2017-01-12 leidimas rekonstrukcijai Nr. LRS-01-170112-00007 yra išduotas neteisėtai, darytina išvada, kad šio leidimo versija Nr. 2, išduota 2017-09-04, taip pat neteisėtai. Neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu yra kilusio pasekmės, todėl yra pagrindas ne tik naikinti išduotą leidimą statybai, bet ir sudaryti atsakovams sąlygas per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, o šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, pašalinti padarinius. Atsakovas Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija netinkamai įvykdė savo pareigą suteikdama informaciją apie nekilnojamojo turto savininkus ir galimai kitus su tuo susijusius dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė D. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo papildyti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, jog bendrija nėra statytojas, statybos leidimas išduotas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, statybos projektas neatitinka kultūros paveldo reikalavimus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
11.1. Statybų įstatyme numatyta, jog statytojas yra žemės sklypo savininkas ar valdytojas, bendrija šios įstatyme numatytos sąvokos neatitinka, nes nėra žemės sklypo valdytoja, o taip pat tarp žemės sklypo savininkų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
11.2. Bendrija 2017-01-11 pateikdama prašymą dėl rekonstrukcijos leidimo išdavimo, kartu su prašymu nepateikė nei bendraturčių sutikimo vykdyti rekonstrukciją, nei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, kuriame pritarta rekonstrukcijai.
11.3. Rekonstruojant kultūros paveldo statinius būtina atlikti bendrąją ekspertizę, kuri nebuvo atlikta.
11.4. Byloje nėra įrodymų, jog pagal pateiktą pastato rekonstravimo projektą, istoriškai būtų galima pastatą rekonstruoti.
12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės D. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
12.1. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 17 d., todėl kitų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo privalomas.
12.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija pateiktuose savarankiškuose reikalavimuose nenurodė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo privaloma atlikti rekonstrukcijos projekto bendrąją ekspertizę.
12.3. Buvo atlikta Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Ekspertizės akte išvada, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.
13. Atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškovės D. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
13.1. Bendrija neprivalėjo valdyti viso Žemės sklypo tam, kad galėtų įgyvendinti statytojo teisę nagrinėjamoje situacijoje.
13.2. Rekonstrukcijos atlikimas nepažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, interesų.
13.3. Naujųjų pastato bendraturčių pritarimo rekonstrukcijai gauti nereikėjo, nes šis sutikimas jau buvo išduotas ankstesnių jų įsigytų patalpų savininkų.
13.4. Sprendimams dėl daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, tame tarpe rekonstrukcijos atlikimo, yra reikalinga gauti bendraturčių daugumos pritarimą, bet ne visų savininkų sutikimą.
13.5. Ne visiems kultūros paveldo statinio projektams privalo būti atliekama bendroji projekto ekspertizė.
14. Atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
14.1. Prašant išduoti 2017-01-11 statybos leidimą, jokie pakeitimai projekte nebuvo padaryti, todėl atskirai suderinti visomis valstybinėmis institucijomis nebuvo reikalinga.
14.2. Procedūrinis statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarkos pažeidimas gali būti laikomas esminiu tik tuomet, jeigu jis kelią grėsmę nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai ar kitiems visuomenei svarbiems interesams.
14.3. Specialusis planas negali būti laikomas detaliuoju, nes neatitinka įstatymo reikalavimų keliamų detaliajam Vilniaus miesto planui.
14.4. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto sprendiniai visiškai atitiko Specialiojo plano, kuris yra Vilniaus miesto Bendrojo plano dalis, todėl Ginčijamas leidimas buvo išduotas teisėtai.
14.5. Analogiškas leidimas rekonstruoti pastatą buvo išduotas ieškovei, kuris buvo laikomas teisėtu, tačiau toks pats statybos leidimas išduotas atsakovei laikomas neteisėtu.
14.6. Bendrija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
15. Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijos apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
15.1. Byloje nėra pateiktų įrodymų, jog 2017-01-11 Bendrijos pateiktas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, buvo jau anksčiau pateikto prašymo papildymas.
15.2. Statybas leidžiančius dokumentus išduodančios institucijos neatliko tyrimo ar pradinis prašymas išduoti statybas leidžiantį dokumentą ir pakartotinis prašymas yra tapatūs, o savivaldybė neturi kompetencijos atlikti tokį tyrimą.
15.3. Įstatymuose įtvirtinta, jog saugomų teritorijų ir pastatų rekonstrukcija vykdoma atsižvelgiant į bendruosius ir specialiuosius planus, nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į specialųjį saugomos teritorijos planą.
15.4. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog ketinamoje rekonstruoti dalyje, istoriškai buvo pastato dalis ar statinys.
16. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinius atmesti. Atsiliepime nurodė, jog savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo išsamiai išdėstė teismui pateiktame apeliaciniame skunde, todėl plačiau nepasisako.
17. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
17.1. Naudojantis prašymų dėl statybos leidimų išdavimo sistema, nėra galimybės prie jau pateikto prašymo pateikti papildomus dokumentus, todėl bendrija kartu su pirminiu prašymu nepateikusi visų reikalingų dokumentų turėjo teikti pakartotinį prašymą išduoti statybas leidžiantį dokumentą.
17.2. Bendrija į bylą taip pat pateikė įvairių institucijų raštus, kuriuose nurodoma, jog pakartotinai įkeliant rekonstrukcijos projektą, kai nėra keičiami projektiniai sprendiniai, pakartotinai projekto derinti nereikia.
17.3. Nagrinėjamu atveju galėtų būti konstatuotas nebent neesminis procedūrinis ginčijamo Leidimo išdavimo pažeidimas, kuris neturi jokios įtakos šio statybą leidžiančio dokumento teisėtumui ir galiojimui.
17.4. Ginčijamu Leidimu, buvo išduotas leidimas atlikti rekonstrukciją būtent toje statinio (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri nėra pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe, vertingoje statinio dalyje, pagal pateiktą projektą ir išduotą Leidimą yra atliekami restauravimo ir dalinio atkūrimo darbai.
17.5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Kultūros paveldo departamento byloje teiktos išvados, kuri nagrinėjamai bylai yra itin reikšminga ir kuri šiuo atveju pagrindžia, jog projekto sprendiniai atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
17.6. Ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais nagrinėjamoje byloje neįrodė ir nepagrindė kokie jų ar visuomenės interesais buvo pažeisti išduodant statybą leidžiančius dokumentus.
18. Atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
18.1. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktame apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino Ginčijamo leidimo išdavimo aplinkybes.
18.2. Projekte, kuriam buvo išduotas Ginčijamas leidimas, numatyti darbai nepažeidžia nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
18.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pasekmės yra visiškai neproporcingos Bendrijos, kaip sąžiningo statytojo, atžvilgiu.
19. Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, prašo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
19.1. Byloje nėra pateiktų įrodymų, jog 2017-01-11 Bendrijos pateiktas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, buvo jau anksčiau pateikto prašymo papildymas.
19.2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybas leidžiantį dokumentą neįvertindama to, jog byloje nėra projekto pavadinimu RE-2017-01-11 Parengimo metai 2017. Toks projektas neegzistuoja, tačiau statybų leidimas išduotas būtent pagal šį projektą.
19.3. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog pastatas yra turėjęs dalis, kurias būtų galima atkurti rekonstrukcijos metu.
19.4. Atlikus pastato rekonstrukciją, atsirastų naujų patalpų, kurios užstotų ieškovei saulės šviesą į jos nuosavybės teise turimą butą.
20. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija pateikė atsiliepimą į byloje pateiktus apeliacinius skundus prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti, o priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
20.1. Visų pastato bendraturčių sutikimas statybos leidimo gavimui nėra būtinas, jeigu įgyvendami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimai.
20.2. Inspekcija palaiko ieškovės argumentus, kad kilusio ginčo atveju statytojas nepagrįstai nepateikė projekto bendrosios ekspertizės.
20.3. Nėra pagrindo sutikti su apelianto išsakytais argumentais, kad ginčijamas statybos leidimas nėra savarankiškas dokumentas, o tai minėto 2016-11-25 išduoto leidimo tęsinys. 2016-11-25 leidimas pažymėtas negaliojančiu išdavus 2017-01-12 statybos leidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad 2016-11-25 statybos leidimas buvo ne taisytas, koreguotas ar pan., o jis panaikintas ir išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
20.4. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas yra teisės aktas, kuriuo be jokių abejonių reikia vadovautis, tai neatleidžia apelianto nuo pareigos išduodant ginčijamą statybos leidimą atsižvelgti į detaliojo plano sprendinius, nes tai konkrečiai teritorijai skirtas teritorijų planavimo dokumentas, kurio priėmimo data nėra svarbi, nes jis galioja tol, kol jo sprendiniai nėra pakeisti kitu detaliuoju planu.
20.5. Esant detaliajam planui be jokių abejonių derėjo įvertinti jo sprendinius ir į jį atžvelgti, to nepadarius laikytina, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
20.6. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas, kuris turėjo užtikrinti statinio projekto sprendinių atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl ji yra įtraukta atsakovu šioje byloje.
20.7. Jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas pažeistas interesas.
21. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus prašo pateiktus apeliacinius skundus vertinti atsižvelgiant į atsiliepimo motyvus. Atsiliepimui į apeliacinius skundus pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
21.1. Ieškovės argumentas, jog Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija nėra statytoja, yra nepagrįstas, nes prieštarauja įstatymo nuostatoms.
21.2. Neteisėtų statybų padariniai turi būti taikomi remiantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo principais.
22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė savo apeliacinio skundo reikalavimus, papildomai nurodė, jog daugiabučių namų savininkų bendrija negali būti laikomas statytoju, o jai išduotas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, jog į bylą nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog istoriškai yra buvęs pastatas, toje vietoje, kurioje rekonstrukciją vykdo bendrija.
23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g.13 savininkų bendrijos atstovas palaikė savo ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo reikalavimus, nesutiko su ieškovės apeliaciniu skundu. Papildomai nurodė, jog visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingi įrodymai yra pateikti į bylą, o statybos leidimas išduotas tinkamai, nebuvo būtina jo derinti su kitomis institucijomis, nes į infostatyba.lt buvo keliami tapatūs dokumentai su priedu patvirtinančiu, jog bauda už neteisėtą statybą buvo sumokėta.
24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovas palaikė savo ir atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g.13 savininkų bendrijos pateiktus apeliacinius skundus, su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka. Papildomai nurodė, jog bendrijos dokumentai dėl statybos leidimo išdavimo buvo teikiami per sistemą, sistemoje pateikus dokumentų nėra galimybės prie jų pridėti kitų priedų. Pirmą kartą pateikus dokumentus visi dokumentai buvo patikrinti reikalingų institucijų, antrą kartą teikiant tuos pačius dokumentus nėra būtina jų tikrinti iš naujo. Sistema automatiškai ta pačių dokumentų neatpažįsta.
25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą. Papildomai paaiškino, jog po pirminio atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g.13 savininkų bendrijos dokumentų pateikimo išduotas statybos leidimas buvo panaikintas, todėl buvo būtina iš naujo įkėlus dokumentus sutikrinti su institucijomis. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog į sistemą antrą kartą keliami dokumentai buvo tapatūs pirmiesiems dokumentams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Dėl ieškovės D. T. apeliacinio skundo
28. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g.13 savininkų bendrija negali būti laikoma statytoja byloje. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte numatyta, kad statytojas yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pirmame punkte nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Ieškovė nurodo, jog atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija nėra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdytoja.
29. Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, ieškovei ir D. M.. Į bylą yra pateikta 2015-12-03 atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu Bendrija išsinuomojo 941 kv.m. ploto žemės sklypą. Ieškovė žemės sklypą įsigijo 2016-11-11 pirkimo – pardavimo sutartimi, o D. M. – 2016-12-02 pirkimo – pardavimo sutartimi. Tuo tarpu pradinis prašymas dėl statybos leidimo išdavimo buvo pateiktas 2016-11-08. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovė Bendrija gali būti laikoma statytoja, todėl šie ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
30. Pateikti apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nurodo, jog bendrija 2017-01-11 pateikdama prašymą dėl rekonstrukcijos leidimo išdavimo, kartu su prašymu nepateikė nei bendraturčių sutikimo vykdyti rekonstrukciją, nei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, kuriame pritarta rekonstrukcijai. Tokius ieškovės argumentus paneigia byloje esantis 2016-08-17 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 4. Pateiktame protokole numatyta, jog namo butų ir kitų patalpų savininkų yra 8, iš kurių susirinkime dalyvavo 5. Susirinkime buvo svarstomi daugiabučio namo rekonstrukcijos klausimai, kai kurių patalpų pakeitimo į gyvenamąsias, patalpų sujungimo, išskyrimo ir UAB „Renova“ parengtam daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektas. Iš pateikto protokolo matyti, jog visi susirinkime dalyvavę bendrijos nariai pritarė visiems susirinkime svarstytiems klausimams (nebuvo svarstytas tik 5 klausimas dėl atliekų tvarkymo sprendimų, todėl šiuo klausimu nėra pritarimo). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovės teiginys, kad bendrija neturi jos narių pritarimo rekonstrukcijai yra nepagrįstas.
31. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat teigia, jog rekonstruojant kultūros paveldo statinius būtina atlikti bendrąją ekspertizę, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta. Pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.03.01:2005 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių 3 punktą Paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai; ir kai rengiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas. Išvadą byloje teikianti institucija – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos savo pateiktoje išvadoje nurodė, jog pastato rekonstrukcijai buvo pritarta. 2015-12-03 buvo surašytas Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 03-03. Atliktame akte buvo nustatyta, jog projekte numatyti darbai yra būtini avarinės situacijos pašalinimui bei pastato konstrukcijų stabilizavimui. Įvertindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės argumentas dėl neatliktos pastato ekspertizės yra nepagrįstas.
32. Byloje taip pat nustatyta, jog rekonstrukcija vykdoma pastato dalyje, kuri nėra kultūros paveldo objektas. Tokiam statiniui specialioji ekspertizė nėra būtina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovių pozicijomis, jog Kultūros paveldo departamentui yra pavesta spręsti klausimus ar tam tikri veiksmai nedaro žalingo poveikio kultūros paveldo objektams. Nagrinėjamoje byloje Kultūros paveldo departamentas kaip išvadą byloje duodanti institucija nurodė, jog planuojami vykdyti rekonstrukcijos darbai nedaro neigiamos ir neteisėtos įtakos saugomiems objektams, priešingai nurodė, jog tokie darbai yra būtini. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atitinkami argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
33. Ieškovė taip pat nurodo, jog pagal pateiktą pastato rekonstravimo projektą, istoriškai nebūtų galima pastato rekonstruoti. Ieškovės teigimu atsakovė Bendrija siekia pastatyti naują pastatą, o saugomoje teritorijoje to daryti negalima. Atsakovė Bendrija į bylą yra pateikusi Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais Vilniaus senamiesčio istorinę – kartografinę pažymą, kurioje nurodoma, jog 1931 m. dešinėje namo pusėje statytas mūrinis sparnas. Po II – ojo pasaulinio karo kairio sparno gale įrengtas mūrinis priestatas. Kieme atsirado nauji mūriniai sandėliai. Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, jog tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti.
34. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo paskirstymo taisyklė, kuri numato, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
35. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei nurodyta teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė savo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovių apeliacinių skundų.
36. Tiek atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13 savininkų bendrija, tiek atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktus apeliacinius skundu iš esmės grindžia dviem argumentais. Pirma, atsakovės nurodo, jog 2017-01-11 prašymas išduoti statybas leidžiantį dokumentą buvo analogiškas 2016-11-08 prašymui tik su pridedamais papildomais dokumentais patvirtinančiais įmokos už baudos dėl nelegalios statybos sumokėjimą. Atsakovių teigimu tokiu atveju nėra reikalinga pakartotinai pateiktų dokumentų suderinimo su atsakingomis institucijomis. Tačiau net jei tokio suderinimo reikalingumas būtų pripažintas būtinu, padarytas pažeidimas turėtų būti laikomas procedūriniu ir neesminiu. Antra atsakovių teigimu 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V patvirtintos Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano negalima laikyti detaliuoju Vilniaus miesto planu. Toliau apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl abiejų argumentų.
Dėl padaryto pažeidimo išduodant statybos leidimą
37. Statybas leidžiančio dokumento išdavimo tvarką pradinio Bendrijos prašymo padavimo metu reglamentavo Statybos įstatymo 23 straipsnis (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Nurodyto straipsnio 8 dalyje nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti statytojas, siekdamas gauti statybas leidžiantį dokumentą. Byloje nustatyta, jog visus dokumentus dėl statybas leidžiančio dokumento atsakovė Bendrija buvo pateikusi atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 2016-11-08, buvo atliktas kompetentingų institucijų patikrinimas, visi pateikti dokumentai buvo tinkami, todėl atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 25 d. išdavė Bendrijai statybą leidžiantį dokumentą. Vėliau šis statybas leidžiantis dokumentas buvo panaikintas, nes Bendrija nebuvo pateikusi įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovė Bendrija negalėdama prie jau pateiktų dokumentų pateikti papildomo priedo, visus statybas leidžiančiam dokumentui gauti reikalingus dokumentus pateikė iš naujo kartu pateikdama įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Atsakovių teigimu, jei sistema, kurioje vyksta dokumentų įkėlimas leistų papildyti pateiktus dokumentus, ši situacija nebūtų susidariusi.
38. Byloje nėra ginčo, jog atsakovei Bendrijai pakartotinai įkėlus dokumentus siekiant gauti statybas leidžiantį dokumentą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neatliko pakartotinio dokumentų patikrinimo. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcija pateiktuose reikalavimuose nurodo, jog tokiais veiksmais buvo pažeista statybas leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, todėl išduotas statybas leidžiantis dokumentas yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcija patvirtino atsakovių teiginius, jog įkėlus dokumentus į sistemą Infostatyba, dėl techninių sistemos ypatumų (sistemos netobulumo) nėra galimybės prie pateiktų dokumentų pridėti papildomo priedo, o iškilus tokiam būtinumui, pareiškėjas yra priverčiamas dokumentus pateikti iš naujo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė Bendrija siekdama gauti statybas leidžiantį dokumentą buvo priversta prašyti panaikinti 2016-11-25 jau išduotą leidimą ir pateikti naują pareiškimą bei visus reikalingus dokumentus kartu su priedu patvirtinančiu įmokos sumokėjimą iš naujo įkelti į sistema Infostatyba. Toks veiksmas turi būti vertinamas kaip techninio pobūdžio, nesukeliantis ir negalintis sukelti jokių neigiamų pasekmių dokumentus naujai įkeliančiam pareiškėjui, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad Bendrija išreiškė valią, kad leidimas būtų panaikintas. Bendrija neturėjo jokio intereso prašyti panaikinti leidimą, tačiau turėjo interesą, kad procesas būtų tęsiamas ištaisius trūkumus tokiu būdu, kokį leido techninės sistemos galimybės ir koks buvo nurodytas savivaldybės administracijos.
39. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-09-27 įsakymu Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinimo buvo nustatyta tvarka, pagal kurios 14 p. nurodyta, kad „jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo IS „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės“. Toks reguliavimas reiškia, kad elektroninės informacinės sistemos „Infostatyba“ naudotojams, siekiantiems gauti statybą leidžiantį dokumentą, teisės aktuose buvo numatyta trūkumų šalinimo procedūra, kuri jiems turėjo būti efektyviai užtikrinta.
40. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė pažymėjo, jog būtina vertinti visus statybas leidžiančio dokumento išdavimo tvarkos pažeidimus, nes įstatyme nėra numatyta mažareikšmių pažeidimų, dėl kurių būtų galima nepanaikinti išduoto statybas leidžiančio dokumento.
41. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą sprendė, jog toks procedūrinis pažeidimas yra esminis, todėl patenkino reikalavimą dėl statybas leidžiančio dokumento panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą dėl statybas leidžiančio dokumento panaikinimo būtina nustatyti ar padarytas procedūrinis teritorijos planavimo ir statybos leidimo išdavimo pažeidimas yra esminis, dėl kurio padarymo galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas teritorijai planuoti ir statybos leidimui išduoti ir kilo grėsmė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai. Reikia įvertinti ar naujų statybos leidimo dokumentų išdavimas neprieštarauja imperatyviesiems paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pakartotinas visų teritorijų planavimo ir statinio statybos leidimo procedūrų atlikimas, jei nebuvo pažeisti esminiai nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugai taikytini reikalavimai, arba nesiekiant įstatymo tikslo – atkurti pažeistą pastato planinę, erdvinę ir funkcinę struktūrą, išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, būtų savitikslis ir neatitiktų protingumo kriterijų. Teismas turi ištirti ir įvertinti, ar procedūrinis teritorijos planavimo ir statybos leidimo išdavimo pažeidimas yra esminis, dėl jo galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas teritorijai planuoti ir statybos leidimui išduoti, kilo grėsmė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai, ar prašomu taikyti teisių gynimo būdu iš tiesų siekiama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo tikslo, nes, minėta, visos procedūros kartojimas nesant esminio pažeidimo ar nesiekiant atkurti pažeistos nekilnojamojo kultūros vertybės būtų neprotingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta 2016 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-916/2016).
42. Pirmosios instancijos teismas tokio tyrimo neatliko. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus bei išklausęs šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus paaiškinimus sprendžia, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsakovei Bendrijai išduodama statybas leidžiantį dokumentą padarė procedūrinį pažeidimą, nes neperdavė Bendrijos pateiktų dokumentų sutikrinti atitinkamoms institucijoms ir pakartotinai spręsti, dėl pateiktų dokumentų tinkamumo. Tačiau toks padarytas procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, nes atliekant pradinį Bendrijos pateiktų dokumentų vertinimą, pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai buvo pritarta. Pakartotinai teikiant dokumentus, buvo pateikti analogiški dokumentai, be jokių pataisymų techniniuose dokumentuose. Trečiasis asmuo su savarankiškai reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir statybų inspekcija sutiko, jog pakartotinai buvo pateikti tapatūs dokumentai. Nagrinėjamoje byloje tik ieškovė nurodė, jog nėra įrodyta, kad buvo pateikiami analogiški dokumentai, tačiau jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kaip jau nurodyta Civilinio proceso kodeksas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius, jog antrą kartą į Infostatyba keliami dokumentai buvo netapatūs pirminiams dokumentams, sprendžiama, jog dokumentai sukelti buvo tapatūs. Dėl jų atitikimo teisės aktams ir dėl galimybės išduoti jų pagrindu statybas leidžiantį dokumentą jau kartą buvo pasisakyta, atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pakartotinė išdavimo procedūra turi būti vertinama kaip pirmesnės procedūros tęsinys šalinant trūkumą – pateikiant trūkstamą mokėjimą patvirtinantį dokumentą, o ne nauja procedūra. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nenustatyta, kad buvo pažeista statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, dėl kurios statybą leidžiantis dokumentas turi būti pripažintas išduotas neteisėtai.
Dėl specialiojo Vilniaus senamiesčio sklypų plano
43. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, jog 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V patvirtinta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas (toliau – ir Koncepcija), kuri dar kartą buvo patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V, yra detalusis planas, ir yra tas teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais reikėjo vadovautis išduodant statybas leidžiantį dokumentą, o nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta.
44. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiame registre kaupiami ir tvarkomi teisės aktai, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras yra valstybės registras (Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalis). Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas taikomas valstybės institucijoms, valstybės įstaigoms, valstybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, steigiančioms, kuriančioms ir (arba) tvarkančioms valstybės registrus (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Koncepcija yra registruota valstybės registre – Teritorijų planavimo dokumentų registre. Registro išrašo duomenimis Koncepcija registruotas kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Galiojančiose Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322, nustatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslai – planuojamoje teritorijoje numatyti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą, tikslingą naudojimą ir pažinimą, todėl vertinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslus, tokio pobūdžio dokumentai negali būti laikomi detaliaisiais planais.
45. Teritorijų planavimo dokumentų registre išviešinti duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir nėra ginčijami nei šioje, nei kitose bylose, todėl registre nurodyti duomenys, jog Koncepcija yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas yra teisingi ir jais turi būti vadovaujamasi. Todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento rūšies. Be to, aptariama Koncepcija patvirtinta dar 1995 metais. Centrinė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga – yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaigos – savivaldybių administracijos (TPĮ 39 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų 16.3 punktas nustato, kad centrinė registro tvarkymo įstaiga (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) privalo užtikrinti, kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys arba registro duomenų pakeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti.
46. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, nesutikdamas su Teritorijų planavimo dokumentų registre išviešintais duomenimis bei turėdamas pareigą tvarkyti registrą, daugiau kaip 20 metų nesiėmė jokių priemonių teritorijų planavimo dokumentų registre minėtų duomenų pakeitimui, patikslinimui ar pan. Taigi išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šioje byloje vadovaujamasi Teritorijų planavimo dokumentų registre išviešintais duomenimis, vadinasi – Koncepcija yra specialusis, o ne detalusis teritorijų planavimo dokumentas.
47. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija byloje nurodė, kad Koncepcija Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinta kaip detalusis planas, tačiau šių savo argumentų visiškai nepagrindžia. Tuo tarpu nustatyta, kad Koncepcija buvo patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, todėl galiojantis dokumentas negalėjo būti patvirtintas dar kartą kitu Vilniaus miesto valdybos sprendimu, t. y. 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V Vilniaus miesto valdyba nusprendė „patvirtinti detalaus planavimo projektus, įtrauktus į duomenų registrą (nepatvirtintų projektų, įtrauktų į duomenų registrą, sąrašas pridedamas)“. Kartu su šiuo sprendimu pridėta lentelė su Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų sąrašu, kurios 1 eilutėje nurodyta Koncepcija, kuri jau buvo patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775. Lentelėje nurodytas bendras teritorijų planavimo dokumentų (neskiriant jų į rūšis) sąrašas (įtraukta ir Senamiesčio regeneravimo koncepcija), kuriame nurodyti tiek jau patvirtinti ankstesniais sprendimais (potvarkiais), tiek ir nepatvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Ir būtent sąraše įrašyti nepatvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir, kurie laikytini detaliaisiais teritorijų planavimo dokumentais.
48. Taigi, Koncepcijos turinys ir sprendiniai neatitinka detaliesiems planams keliamų reikalavimų, t. y. nėra detalizuotas nei statinių aukštis, nei užstatymo tankumo bei intensyvumo rodikliai sklypuose, taip pat ir ginčo žemės sklype. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad Koncepcija nėra detalusis planas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad „Koncepcijos sprendiniai yra reikšmingi rengiant detaliuosius planus“, kas iš esmės reiškia, jog Senamiesčio regeneravimo koncepcija nėra detalusis teritorijų planavimo dokumentas. Taip pat teismas yra konstatavęs, jog „Koncepcijos (sklypų plano) turinys nėra tiek detalus, kad leistų vienareikšmiškai nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą, todėl būtina įvertinti ir kitus aspektus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-260/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858-1731/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-78/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-78/2013 teismas konstatavo, kad „įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog Koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775 V patvirtinta Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas (specialusis planas)) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis būtų galima nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą, o tai turi būti atlikta tik visumoje įvertinus, tiek teritorijų planavimo dokumentus <...>“; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-858-2148/2014, konstatuota, jog „1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V buvo patvirtinta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, kuriame, be kita ko, buvo užfiksuotos ir ginčo žemės sklypo ribos.
49. Iš Lietuvos Teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1068-433/2018, buvo nuspręsta, kad Koncepcija negali būti laikoma detaliuoju planu. Minėtoje byloje teismas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimus atmetė, teismo sprendimas apskųstas nebuvo, o vėliau byloje buvo patvirtinta taikos sutartis. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija byloje dėl Koncepcijos laikymo detaliuoju planu yra nepagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas tokius trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
50. Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi įtakos apeliacinio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
51. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas ir bylą išspendžiama iš esmės – pateiktas ieškinys atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovė Bendrija pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos pateiktas apeliacinis skundas buvo patenkintas, todėl iš ieškovės atsakovės Bendrijos naudai priteistinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
53. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SportIN Grupė“ pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 3630,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog išlaidos buvo patirtos už susipažinimą su byloje pateiktais apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į apeliacinius skundus. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pateiktoje teisinių paslaugų teikimo detalizacijoje nėra nurodoma, kiek laiko reikėjo susipažinti ir aptarti su byloje pateiktais apeliaciniais skundais, bei atsiliepimais į apeliacinius skundus. Pats trečiasis asmuo savo atsiliepimo į apeliacinį skundą nerengė. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas tai, kad nėra duomenų kiek laiko reikėjo susipažinimui su bylos medžiaga, tai, kad susipažinimui su bylos dokumentais ir konsultacijoms taikomas 0,1 koeficiantas nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 1000,00 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovių apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. T. 2000,00 Eur atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo Užupio g. 13, savininkų bendrijai jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš ieškovės D. T. 1000,00 Eur trečiojo asmens UAB „SportIN Grupė“ už apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Vytautas Zelianka
Andrutė Kalinauskienė
Eglė Surgailienė