Civilinė byla Nr. e2-536-465/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03448-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,
sekretoriaujant Birutei Adamonienei,
dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovei advokatei R. K.,
atsakovei T. I., atsakovės atstovei advokatei E. B.,
vertėjai J. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei T. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.16 dėl sutuoktinės kaltės; 2) priteisti atsakovei pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0.2400 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini) 2001 m., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 4) palikti ieškovui pavardę „K.“, atsakovei – „I.“. Į po santuokos sudarymo atsakovės vardu registruotą turtą nepretenduoja, kompensacijos nereikalauja, nutraukiant santuoką turtą palieka atsakovei.
2. Ieškovas nurodo, kad su sutuoktine bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuoka yra faktiškai iširusi. Su atsakove šeimos santykiai nutrūko nuo 2022 m rugpjūčio mėn. gyvena atskirai. Iki šios dienos ieškovas nepalaiko jokių ryšių su atsakove, atitinkamai nebepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio. Nurodo, kad, atsakovė nesirūpino šeima, negerbė ieškovo neteikė jam moralinės paramos. Nurodo, kad atsakovė nebuvo sąžininga ieškovo atžvilgiu, į santuoką atsakovė žiūrėjo kaip į instrumentą gauti sau finansinę bei materialinę naudą ir visą šeimos aprūpinimo naštą užkrovė ieškovui. Atsakovė reikalavo, kad ieškovas užtikrintų materialinę gerovę ne tik jai, bet ir jos suaugusiems vaikams. Tenkindamas atsakovės poreikius, ieškovas teigia panaudojęs savo asmenines lėšas buto įsigijimui adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas atsakovės vardu ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, šį butą ji paliko savo vaikams iš pirmos santuokos. Ieškovas bendrų su atsakove kreditorių neturi.
3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė pilnai, prašė tenkinti. Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė jį paliko kritinėje būklėje, nes jo sveikatos stovis neleidžia jam pasirūpinti savimi. Teigė, jog iš pradžių jam padėjo kaimynė, vėliau jo vaikai, savanorės, kurios supirkdavo produktus, ruošdavo maistą. Be to, nurodė, kad atsakovė pasiėmė jo santaupas iš kortelės, jis neturėjo lėšų pragyvenimui, akių operacijai.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį
, kuriame nurodė, kad sutuoktiniai jau buvo sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Be kita ko, po pirmosios santuokos sudarymo sutuoktiniai taip pat buvo sudarę povedybinę sutartį, kurioje buvo aptarę šalių turto atskirumą. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė antrąją santuoką, nedelsiant po to, t. y. 2019 m. vasario 21 d., jie pasirašė ir povedybinę sutartį, sutartis byloje pateikta, ieškovas ir atsakovė minėta sutartimi susitarė, kad kiekvieno jų turtas, įgytas iki santuokos sudarymo priklauso šalims asmenine nuosavybe, o taip pat asmenine nuosavybe šalims priklausys turtas, kuris bus įgytas po povedybinės sutarties sudarymo, t. y. turtas priklausys tam iš sutuoktinių, kurio vardu jis bus įgytas bei registruotas. Be to, asmenine nuosavybe, anot povedybinės sutarties, turi būti laikomos ir sutuoktinių gaunamos pajamos. Sutartimi sutuoktiniai aiškiai išreiškė norą įsitvirtini visišką jų turto atskirumo teisinį režimą, kas reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo rėžimas, taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Todėl nurodė, kad visiškai nepagrįsti ieškinyje dėstomi teiginiai neva atsakovės vardu Turkijoje jos asmeniškai įsigytas butas ar jo dalis turėtų priklausyti ieškovui. Atsakovė teigia, kad ieškovas ir atsakovė neturi dalintino turto, kadangi visas jų turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po jos, sutuoktinių rašytiniu susitarimu (povedybine sutartimi), jau yra padalintas ir priklauso jiems asmeninės nuosavybės teise. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių faktiškai iširo šalių santuoka. Atsakovė pažymi, kad faktiškai jų santuoka iširo dėl to, jog ieškovas jai buvo nelojalus, atsakovė turi foto nuotraukų, kuriose ieškovas laiką leidžia su kitomis moterimis, taip pat jo ir kitų moterų susirašinėjimų. Visgi, siekdama kuo greitesnio santuokos nutraukimo proceso, atsakovė neketina byloje įrodinėti ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo bei sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieškovo ieškinyje dėstomais teiginiais, neva ji yra kalta dėl santuokos iširimo. Teigia, kad tokie ieškinio teiginiai yra niekuo nepagrįsti bei melagingi ir kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymi, kad jie su sutuoktiniu visuomet įsigydavo turtą atskirai, kiekvienas savo asmeninių poreikių tenkinimui, ir sako, kad ieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama neva atsakovė naudojosi Ieškovu bei už jo lėšas pirkdavo turtą sau bei savo vaikams. Ieškovas visuomet žinojo apie povedybinės sutarties sąlygas, su jomis sutiko ir joms pritarė, jis pats pirkdavo sau turtą asmeninės nuosavybės teise, vėliau jį dovanodavo savo vaikams ir pan. Dėl turto tarp šalių niekuomet nebuvo kilę jokių ginčų. Atsakovė teigia, kad tik šalių santuokai faktiškai iširus, ieškovas sukūrė nesąžiningą planą, siekdamas pasisavinti atsakovei priklausantį butą, kuris yra Turkijoje. Dėl to šiuo metu paraleliai Turkijoje taip pat vyksta teisminis procesas dėl minėto buto priklausomybės. Ieškovas Turkijoje siekė nuginčyti aukščiau minėtą tarp šalių sudarytą povedybinę sutartį. Dėl ieškovo teiginio, kad jis niekuomet nepasirašė povedybinės sutarties Turkijoje buvo atliekama povedybinės sutarties ekspertizė – buvo daroma šalių parašų analizė ir galiausiai buvo nustatyta, jog povedybinę sutartį pasirašė pats ieškovas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį yra įsitikinusi, kad ieškovas šioje byloje siekia melagingais teiginiais įrodyti, neva atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, kadangi tikisi tokiu būdu pasisavinti atsakovės butą, esantį Turkijoje. Visgi, kaip minėta, ieškovas jokių įrodymų dėl atsakovės kaltės nepateikė, o jo bendro pobūdžio teiginiai neva atsakovė buvo nelojali ir jo negerbė yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Dėl visų išvardytų aplinkybių atsakovė prašo teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė sutinka, kad abu sutuoktiniai darbingi, todėl vienas kito išlaikymas jiems yra nereikalingas. Po santuokos nutraukimo Atsakovė pageidauja pasilikti savo pavardę – I.. Atsakovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie Ieškovo įsipareigojimus nežino. 5. 2024 m. birželio 3 d. pateikė prašymą teismui prijungti papildomus įrodymus byloje. Atsikirsdama į ieškovo teismo posėdžio metu išsakytus teiginius neva atsakovė jį paliko bei juo nesirūpino, atsakovė pateikė 2022 m. birželio mėn. šalių susirašinėjimą žinutėmis, kuris, atsakovės nuomone, patvirtina, kad net ir po faktinio išsiskyrimo atsakovė rūpinosi ieškovu, teiravosi apie jo sveikatą. Atsakovė paaiškino, kad 2015 m. ieškovas, būdamas neblaivus pateko į autoįvykį po kurio ilgą laiką nevaikščiojo. Tuo metu atsakovė, net ir turėdama stuburo išvaržas, (prideda medicininę pažymą) kelerius metus rūpinosi ieškovu, šiam negalint vaikščioti, atsakovė pati jį kilnojo, prausė, vedžiojo į tualetą ir pan., nors šalys tuo metu dar net nebuvo vedę. Iš esmės atsakovė visą laiką prižiūrėjo ieškovą, kol jis gydėsi sunkią traumą, 2016 metais jie susituokė, o 2018 metais santuoką teko nutraukti, nes išsigydęs patirtą traumą ieškovas vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovė teigia, kad ieškovas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ieškinyje melagingai nurodė neva jo ir atsakovės santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė teigia, kad šalių santuoka iširo 2022 metų vasarą dėl to, jog ieškovas 2022 metų birželį faktiškai išvarė atsakovę iš jų bendrų namų Turkijoje, o nuo 2022 metų liepos pradžioje jis jau užfiksuotas laiką leidžiantis su kitomis moterimis. Taigi, nors atsakovė po to kai Ieškovas išvarė ją iš jų bendrų namų dar bandė susitaikyti su Ieškovu, tačiau ieškovui tai jau nerūpėjo, jis neketino atkurti santykių su atsakove, nes ieškovas itin greitai užmezgė santykius su kitomis moterimis. Atsakovė nurodo, kad teikiami rašytiniai bei vaizdiniai įrodymai paneigia ieškovo teiginį, neva santuoka iširo dėl to, kad atsakovė jį paliko ir apleido, juo nesirūpino. Atsakovė sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė paaiškino, kad kaip nurodyta aukščiau, ieškovas iš tikrųjų 2015 m. patyrė sunkią autoavariją, tačiau po jos atsakovė jį slaugė, prižiūrėjo bei išgydė. Iš foto nuotraukų akivaizdu, kad ieškovas geba vaikščioti, todėl ir gali savimi pasirūpinti pats. Be to, papildomai teikiame išrašą iš ieškovo 2015 m. epikrizės, kurioje konstatuota, kad po gydymo atsakovas yra visiškai pasveikęs. Atsakovė papildomame paaiškinime teigia, jog ieškovas byloje dėsto tikrovės neatitinkančias aplinkybes tiek apie jo sveikatos būklę, tiek apie santuokos iširimo priežastis. Teikiami papildomi įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra darbingas, jo sveikatos būklė visiškai leidžia jam savimi pasirūpinti ir šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė prašė papildomus paaiškinimus bei teikiamus dokumentus prijungti prie bylos.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. ir T. I. sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.16 (e. bylos 2t., b. l. 17). Šalys 2019 m. vasario 21 d. Trakų rajono 1 notarų biure sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. JK-871 (e. bylos 1t. b. l. 177-180).
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
8. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia lojalumo, abipusės pagarbos pareigų nesilaikymu, sutuoktinio pareigų pažeidimu. Nurodo, kad, atsakovė nesirūpino šeima, negerbė ieškovo, neteikė jam moralinės paramos. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog sutuoktinio pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė jį paliko šalių gyvenamojoje vietoje Turkijoje. Ieškovo teigimu, jis yra neįgalus, turi regėjimo problemų, todėl jam reikalinga pagalba buityje. Po atsakovės išvykimo jam pagalbą teikė jo vaikai, savanorės. Atsakovė su ieškovo ieškinyje dėstomais teiginiais, kad ji yra kalta dėl santuokos iširimo nesutinka, teigia, kad jie niekuo nepagrįsti ir neparemti įrodymais. Tvirtino, jog ji buvo ieškovo išvaryta iš namų, ieškovo sveikata nėra tokia, kad jis negalėtų savimi pasirūpinti pats. Teigia, kad jos sutuoktinis, likęs vienas, mezgė santykius su kitomis moterimis. Siekdama kuo greitesnio santuokos nutraukimo proceso, atsakovė ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodinėja, sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio nebegyvena kartu, santuoka faktiškai iširusi. Rašytiniais įrodymais patvirtinta, jog ieškovui dėl bendrųjų susirgimų yra nustatyta trečia neįgalumo grupė (2019-06-26 Pažyma, e. bylos 2 t., b. l. 85-89). Iš pažymos matyti, kad neįgalumas nustatytas pakartotinai. Ieškovas teisme pripažino, kad jam neįgalumas buvo nustatytas po 2015 metais patirtos avarijos, taigi, iki santuokos sudarymo, o poreikis operuoti akį iškilo tik po atsakovės išsikraustymo. Nors ieškovas akcentuoja regos sutrikimus, medicininių įrodymų dėl šių susirgimų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ši neįgalumo grupė yra žymi lengviausius susirgimus, galimai sumažina asmens darbingumo lygį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad tokiam asmeniui yra reikalinga nuolatinė priežiūra ar slauga, kaip tvirtina ieškovas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovas, nors ir su lazdelės pagalba, vaikšto gatvėje pats, lankosi kavinėse, bendrauja. Nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstovės teiginiu, kad ieškovas naudojasi baltos spalvos lazdele, kuria naudojasi aklieji, nes vienoje iš nuotraukų matyti ir tamsios spalvos lazdelė (e. bylos 2 t., 74-78). Taigi patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būti spręsti dėl didelio neįgalumo, trukdančio jam pasirūpinti savimi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
12. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai dėl sutuoktinės kaltės nėra pakankami konstatuoti jos kaltę dėl santuokos iširimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jos nesutaria turtiniais klausimais, kurie yra sprendžiami Turkijos Respublikos teisme, išsiskiria šalių pozicijos dėl sutuoktinių pareigų pasiskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, o atsakovė sutuoktinio kaltės neįrodinėjo, konstatuotina, kad abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Ieškovo pateikta jį charakterizuojanti medžiaga apie tai, kad jis nėra teistas, nėra įrašytas į įskaitą psichoneurologiniame dispanseryje, tokios išvados nepaneigia. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovas, tiek ir atsakovė patvirtino, jog nebėra suinteresuoti santuoką išsaugoti.
13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) jiems nesugebėjus siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba bei jų gyvenimui kartu tapus nebepakeliamu dėl prioritetų sankirtos. Abi šalys siekio taikytis neišreiškė. Nustačius aplinkybes, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
14. Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys iš dalies tenkinamas ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
15. Ieškovui jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama jo turėta pavardė – „K.“, o atsakovei paliekama jos turėta pavardė - „I.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
16. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų
17. Šalys santuokoje nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl teismas klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, nesprendžia.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
18. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais, nekilnojamojo turto, kuris yra Turkijos Respublikoje, padalijimo klausimas sprendžiamas tos šalies teisme. Bylos duomenimis 2019 m. vasario 21 d. šalys sudarė Povedybinę sutartį, kuria, be kita ko, susitarė, kad kiekvieno iš sutuoktinių turtas, įgytas iki santuokos sudarymo dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 9 d., kuriam yra privaloma teisinė registracija, kilnojamasis turtas, indėliai bankuose, bus laikomi asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, o kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas po šios sutarties sudarymo, taip pat bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (e. bylos 1t., b. l. 177-180). Tokiu būdu Povedybine sutartimi šalys aptarė ir išsprendė jų įgyto ir įgyjamo turto teisinį režimą, ieškinyje ieškovo nurodytas nekilnojamasis turtas, kurį prašo priskirti atsakovei, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nedalintinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo iniciavęs tyrimą dėl šios sutarties suklastojimo, tačiau atsakingos Turkijos Respublikos institucijos nustatė, kad parašai Povedybine sutartyje priklauso ieškovui ir atsakovei (e. bylos 2 t., b. l. 117- 121).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 107 Eur žyminis mokestis, 19,10 Eur už NTR duomenų gavimą bei 720 Eur išlaidų teisinei pagalbai (e. bylos, 1 t., b. l. 7, 2 t., b. l. 31, 57-60). Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 850,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 500 Eur už advokato teisinę pagalbą susipažįstant su ieškiniu, derinant klientės poziciją dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų bei rengiant atsiliepimą į ieškinį ir 350,90 Eur už pasirengimą atstovauti teismo posėdyje bei atstovavimą jame (e. bylos 2 t., b. l. 49-56).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo buvo atmestas, todėl laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (50 proc.). Įvertinus tai, kad abi šalys patyrė iš esmės analogiško dydžio bylinėjimosi išlaidas (ieškovas – 846,10 Eur, o atsakovė – 850,90 Eur), teismas, vadovaudamasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis civilinio proceso kodekso normomis, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, nurodytas šalių bylinėjimosi išlaidas palieka neperskirstytas.
22. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 19,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šalims paskirstomos lygiomis dalimis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos apskaitos įrašą Nr. 16, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. K. palikti jo turėtą pavardę „K.“, T. I. – pavardę „I.“.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,70 Eur (devyniolika eurų 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. po 9,85 (devynis eurus 85 ct) Eur iš kiekvieno.
Išaiškinti, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė