Administracinė byla Nr. eAS-565-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07817-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1. 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. birželio 30 d. rašto Nr. 1S-3769 „Dėl J. K. prašymų persiuntimo pagal kompetenciją“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria pareiškėjo J. K. 2023 m. birželio 26 d. prašymo (Lietuvos kalėjimų tarnyboje registruoto 2023 m. birželio 27 d. Nr. 7G-346) antrosios dalies nagrinėjimas persiųstas Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog jo prašymai persiunčiami nagrinėti pagal kompetenciją Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, dalį. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį konstatavo, kad jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, todėl šis Raštas bei toks veiksmas, kaip prašymo persiuntimas, pareiškėjui patys savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas konkretus sprendimas, galintis sukelti atitinkamas pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs skundžiamo rašto turinį, darė išvadą, kad skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-65 atleido J. K. iš Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų 2023 m. sausio 15 d., pasibaigus įspėjimo dėl Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini)  pareigybės naikinimo terminui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 patenkino pareiškėjo J. K. skundą: panaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ ir įpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti J. K. į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas, o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas).

Pareiškėjas kreipėsi su 2023 m. birželio 26 d. prašymu į Tarnybą, prašydamas: 1) pateikti atsiskaitymo lapelį už laiką nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d., nurodant atskirai priskaičiuotas sumas už laiką nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 15 d. ir atskirai priskaičiuotą sumą už 6,55 darbo dienas nepanaudotų atostogų ir kitus skaičiavimus su visais sudedamaisiais; 2) apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką ir priklausančias netesybas už 6 mėnesius. Tarnyba nenagrinėjo prašymo apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką ir priklausančias netesybas už 6 mėnesius ir skundžiama Rašto dalimi persiuntė jį nagrinėti pagal kompetenciją Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – ir Centras).

Pareiškėjo vertinimu, teismas formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-261-575/2023, kurioje teismas išaiškino, kad, kai pareiškėjas kreipiasi į darbdavį dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, pareiga mokėti darbo užmokestį ir / arba jo (pareiginės algos) priedą priklauso darbdaviui ir tai yra išskirtinė darbdavio kompetencija. Todėl tokiu atveju darbdaviui nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo manyti, kad finansinį klausimą išspręs Centras.

Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos direktorius Įsakymo 2.2. papunkčiu nurodė išmokėti J. K. visas jam priklausančias pinigų sumas ne Centrui, o Tarnybos Finansų skyriui, kuriame yra pakankamai darbuotojų.

Pareiškėjo teigimu, pagal identišku atveju suformuotą administracinių teismų praktiką skundžiama Rašto dalis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir toks Raštas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl teismas, nevertinęs pareiškėjo prašymo turinio, padarė klaidingas išvadas dėl Rašto turinio skundžiamojoje dalyje, neleistinai nukrypo nuo identišku atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas) turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos, o išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos tik su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tačiau ir jie turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi su prašymu į Tarnybą, be kita ko, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką ir priklausančias netesybas už 6 mėnesius. Tarnyba nenagrinėjo prašymo ir skundžiama Rašto dalimi persiuntė jį nagrinėti pagal kompetenciją Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui. Pareiškėjas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtintų Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatomis, skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Rašto dalį dėl pareiškėjo prašymo apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką ir priklausančias netesybas persiuntimo nagrinėti Centrui, argumentuodamas tuo, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Taigi, pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, pateikdamas prašymą priimti administracinį sprendimą (VAĮ 10 str.), o kaip įtvirtinta VAĮ 14 straipsnyje, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, be kita ko, administraciniam teismui.

Atsižvelgus į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad pareiškėjo ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių ir tik bylą nagrinėjant iš esmės bei atliekant įrodymų vertinimą būtų galima pagrįstai spręsti dėl ginčijamo akto pobūdžio. 

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šioje bylos stadijoje tokio pobūdžio prašymai nėra nagrinėjami (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                                                Milda Vainienė