LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų (duomenys nevieši)ir (duomenys nevieši) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-815-513/2019 pagal ieškovės (duomenys nevieši)ieškinį atsakovams (duomenys nevieši)ir (duomenys nevieši) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo bei žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

11.       Ieškovė (duomenys nevieši) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus (duomenys nevieši) ir (duomenys nevieši)nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su (duomenys nevieši) veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: (i) nutraukti ieškovės (duomenys nevieši) informacijos, kuri laikoma ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą bei sunaikinti tokią turimą informaciją, (ii) nutraukti (duomenys nevieši) darbuotojų viliojimą. Ieškovė taip pat prašė priteisti 31 405,63 Eur sumą nuostoliams atlyginti (solidariai iš abiejų atsakovų – 23 227,63 Eur sumą, iš atsakovės (duomenys nevieši) – 8 178 Eur sumą), iš atsakovės (duomenys nevieši) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisti iš atsakovo (duomenys nevieši)5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi byloje paskyrė buhalterinę ekspertizę, įpareigojo ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti trūkstamą avanso dalį už ekspertizės darymą bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. 

13.       2019 m. gegužės 10 d. teismui pateiktas atsakovų atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovų skundo dalį dėl bylos sustabdymo – atnaujino bylos nagrinėjimą, papildė ekspertei užduodamų klausimų sąrašą atsakovės suformuluotais klausimais. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), atsisakė priimti atsakovų atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės paskyrimo ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. 

15.       Teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas atskirasis skundas dėl bylos sustabdymo gali būti paduodamas, tačiau 2019 m. gegužės 3 d. nutarties dalis dėl ekspertizės paskyrimo negali būti skundžiama, todėl šioje dalyje atskirąjį skundą atsisakė priimti.

16.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovų skundo dalimi dėl civilinės bylos sustabdymo paskyrus ekspertizę, nustatė, jog kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pateikti klausimus ekspertui, neatsižvelgiant į tai, kad neprašo ir nesutinka skirti ekspertizę, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, tai yra, kad ieškovė sumokėjo visą avanso sumą už paskirtą ekspertizę, todėl teismas, įvertinęs atsakovų pasiūlytus klausimus ekspertui, nusprendė dalį atsakovės suformuluotų klausimų pateikti paskirtai ekspertei.

17.       Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog šalių ginčui išnagrinėti reikia specialių žinių turinčio asmens išvados, todėl nusprendė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Be to, įvertinęs tai, jog pagal CPK reguliavimą motyvai dėl nutarčių, kurios negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti teisės spragą bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar CPK 334 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kad tais atvejais, kai yra aiškiai pažeidžiamas teisminis procesas ir asmens procesinės teisės, asmuo negali apskųsti pirmosios instancijos teismo negalutinių aktų, atitinka Konstituciją.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Atskiruoju skundu atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismą identifikuoti legislatyvinę omisiją ir nagrinėti skundą iš esmės, o nusprendus, kad nepakanka argumentų identifikuoti legislatyvinę omisiją, – kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar CPK 334 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad atskirais atvejais, kai yra aiškiai pažeidinėjamas teisminis procesas ir asmens procesinės teisės, asmuo negali apskųsti tokių pirmosios instancijos teismo negalutinių aktų pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį. Atsakovai taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –  atsisakyti stabdyti bylos nagrinėjimą ir atsisakyti skirti ekspertizę arba paskirti teismo ekspertizę, pateikiant ekspertui tiek ieškovo pateiktus klausimus, susiaurinus juos iki ieškinio ribų, tiek visus atsakovų klausimus, suformuluotus jų 2019 m. balandžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

19.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Teismas apskųstoje nutartyje netyrė atsakovų 2019 m. gegužės 10 d. atskirojo skundo argumentų, nepateikė motyvų dėl priimtos ir išnagrinėtos to atskirojo skundo dalies.

19.2.                      Atnaujinęs sustabdytos bylos nagrinėjimą teismas sprendė ekspertizės klausimus, kurių, kaip pats nutartyje nurodė, neturėtų spręsti, t. y. sprendė ekspertizės skyrimo klausimus.

19.3.                      Teismas nemotyvavo bylos sustabdymo būtinumo.

19.4.                      Atsakovai į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kurie gali ir turi būti tiriami nestabdant bylos nagrinėjimo.

19.5.                      Atsakovų skundo dalykas yra ne ekspertizės skyrimas, bet esminiai ir fundamentalūs tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės normų pažeidimai.

19.6.                      Šiuo atveju egzistuoja legislatyvinė omisija – nėra numatyta galimybė skųsti atskirus teismo procesinius veiksmus ir tais atvejais, kada teismas akivaizdžiai pažeidžia procesines ir konstitucines teisės normas.

19.7.                      Galimybė argumentus dėl neskundžiamų teismo nutarčių pateikti apeliaciniame skunde visais atvejais nepadengia asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą: a) asmuo, negalėdamas iš karto apginti savo procesinių ir konstitucinių teisių, praranda tikėjimą teisingumu ir valstybe; b) asmuo dar iki teismo galutinio akto patiria begalę neigiamų pasekmių (finansinių ir moralinių).

19.8.                      Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją tais atvejais, kai įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs tam tikrų santykių, užpildyti teisės spragas turi teismas, taikydamas aukštesnę teisę bei bendruosius teisės principus.

19.9.                      Teismas byloje paskyrė ekspertizę nei vienai iš šalių jos neprašant, nors tokioje byloje teismas neturi teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva.

19.10.                      Nurodydamas, kad ekspertui nebus užduodami atsakovų klausimai, jei šie nesumokės avanso už ekspertizę, teismas išreiškė išankstinę nuomonę dėl būsimų sprendimų byloje ir pažeidė teismo nešališkumo bei nepriklausomumo principus.

19.11.                      Teismas ekspertui uždavė ieškovės suformuluotus klausimus, kurie išeina už ieškinio ribų, o teismo motyvai, kuriais skundžiamoje nutartyje atsisakyta užduoti atsakovo suformuluotus klausimus, yra visiškai nepagrįsti ir nelegitimūs.

19.12.                       Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisingo teismo proceso, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus.

20.       Ieškovė atsiliepime nesutiko su atsakovų atskiruoju skundu, prašydama nutraukti apeliacinio proceso dalį dėl ekspertizės paskyrimo, o proceso dalyje dėl bylos sustabdymo – skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo paskirti atsakovų atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis  teikiant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo.

21.       Ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Atsakovų atstovo pateiktame atskirajame skunde nederamai ir pažeidžiant advokatui taikomą nepriekaištingo elgesio standartą vartojamas išsireiškimas „žongliravimas civilinio proceso normomis“, nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė siekia užvilkinti bylos procesą.

21.2.                      Teismo 2019 m. kovo 5 d. posėdyje atsakovų atstovas neprieštaravo ekspertizės skyrimui, o 2019 m. balandžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose jau ėmė reikšti kitokią savo poziciją.

21.3.                      Būtent atsakovų, o ne ieškovės elgesys teismo proceso metu kvalifikuotinas kaip bylos vilkinimas.

21.4.                      Teismas motyvavo nutartį dėl bylos sustabdymo, tačiau net ir tuo atveju, jei būtų sutinkama su atsakovų argumentu, kad nutarties dalis dėl bylos sustabdymo nebuvo tinkamai motyvuota, vien tokia aplinkybė nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.

21.5.                      Atsakovai savo paaiškinimus ir įrodymus pateikė dar iki teismo nutarties, kuria buvo paskirta ekspertizė, priėmimo.

21.6.                      Atsakovų teisės patiems rinkti įrodymus niekaip nevaržo ta aplinkybė, jog teismas nutarė bylą sustabdyti dėl ekspertizės paskyrimo.

21.7.                      Atsakovų reiškiama pozicija dėl legislatyvinės omisijos egzistavimo neturi teisinio pagrindo.

21.8.                      Nutarties dalis dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacijos objektu.

21.9.                      Legislatyvinę omisiją konstatuoja ir ją išsprendžia Konstitucinis Teismas, o ne civilinę bylą nagrinėjantis teismas savo procesiniu sprendimu.

21.10.                      Kol neatlikta ekspertizė, nėra aišku, ar eksperto atsakymai bus palankūs ieškovei, ar atsakovams, todėl atsakovų teiginiai dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principų pažeidimo neturi jokio pagrindo.

21.11.                      Teismas savo iniciatyva gali skirti ekspertizę ne tik nedispozityviose, bet ir dispozityviose civilinėse bylose.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Atskiruoju skundu atsakovai skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria šis teismas iš dalies tenkino jų 2019 m. gegužės 10 d. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, ir kuria atnaujintas sustabdytos bylos nagrinėjimas, ekspertei pateikti papildomi klausimai, byla iš naujo sustabdyta ir netenkintas atsakovų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Dėl legislatyvinės omisijos ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą

23.       Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad legislatyvinė omisija reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o šis teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. KT17-N8/2019 dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies 24.1. punktą). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog konkrečiame įstatyme (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nereiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos, inter alia legislatyvinės omisijos, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiomis ir pratęsiančiomis normomis (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2018 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies 19 punktą).

24.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norminė taisyklė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

25.       Nors atsakovai ir nurodė, kad apskųstos nutarties dalis dėl ekspertizės byloje paskyrimo nėra apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas, tačiau visgi apeliuoja į tai, kad apskųsta teismo nutartimi buvo sprendžiami klausimai, susiję su ekspertizės skyrimu. Savo teisių galimus pažeidimus atsakovai kildina iš to, kad jie neturi galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis sprendžiami ekspertizės skyrimo klausimai.

26.       CPK

27.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog teisiniai santykiai, susiję su galimybe atskiraisiais skundais skųsti nutartis dėl ekspertizės skyrimo, yra aiškiai sureglamentuoti CPK normų, todėl negalima konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės spraga, inter alia pasireiškianti kaip legislatyvinė omisija.

28.       Atsakovai taipogi pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, teigdami, jog CPK 334 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad atskirais atvejais, kai yra aiškiai pažeidinėjamas teisminis procesas ir asmens procesinės teisės, asmuo negali apskųsti tokių pirmosios instancijos teismo negalutinių procesinių aktų pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį.

29.       CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

30.       Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja tai, jog įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. KT9-N3/2019 dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies 13 punktą). Taigi, Konstitucijoje numatyta teisė į apeliaciją nėra absoliuti – Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą apima teisę skųsti baigiamąjį pirmosios instancijos teismo aktą, o ne kiekvieną pirmosios instancijos teismo aktą ar procesinį sprendimą.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, yra nurodęs, jog ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos – tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo atveju argumentus, susijusius su ekspertizės skyrimu, šios įrodymų rinkimo priemonės taikymo teisėtumu ir kitais, atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismo galbūt padarytais proceso teisės normų pažeidimais, atsakovai galės nurodyti, jeigu turės pagrindą teikti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo būsimo baigiamojo akto (sprendimo dėl ginčo esmės), todėl nesutiktina su atsakovų pozicija, kad jie apskritai negali skųsti negalutinių pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tai, kad šalys dėl tam tikrų pirmosios instancijos teismo veiksmų gali teikti apeliaciją ne tuojau pat, o tik pirmosios instancijos teismui užbaigus nagrinėti civilinę bylą galutiniu procesiniu aktu, savaime nelemia Konstitucijos saugomų principų ir vertybių pažeidimo.  

32.       Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, šioje byloje apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl CPK 334 straipsnio atitikties Konstitucijai, todėl atsakovų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl atsisakymo priimti atskirojo skundo dalį ir dėl dalies atskirojo skundo tenkinimo

33.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi (apskųsta nutartis) atsisakė priimti atsakovų atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės paskyrimo priimant šio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta yra pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti dalį atsakovų atskirojo skundo, paduoto dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties. Tokį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

34.       Kaip jau nurodyta šios nutarties 26 punkte, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręstas ekspertizės paskyrimas, atskiraisiais skundais yra neskundžiamos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės šioje byloje paskyrimo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 33 ir 34 punktuose, daroma išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo gegužės 16 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti dalį atskirojo skundo yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl  pirmosios instancijos teismo sutikimo su dalimi atskirojo skundo, ekspertizės skyrimo ir bylos sustabdymo

36.       Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

37.       Šioje byloje atsakovai atskirąjį skundą teikė ir dėl tos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, kuria patenkinus dalį atsakovų skundo buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, pateikti papildomi klausimai ekspertei ir bylos nagrinėjimas vėl sustabdytas iki bus atlikta teismo buhalterinė ekspertizė.

38.       Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, kuriomis nutraukta byla, teismas rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. CPK 334 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartis, kuriomis sutinkama su atskiraisiais skundas.

39.       CPK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis (CPK 167 str. 2 d.). CPK 167 straipsnyje nėra numatyta atskirojo skundo dėl sustabdytos bylos atnaujinimo padavimo galimybė. Nutartis dėl bylos atnaujinimo negali būti skundžiama ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, atskirasis skundas dalyje, kuria tenkinta dalis atsakovų 2019 m. gegužės 10 d. atskirojo skundo ir atnaujintas sustabdytos bylos nagrinėjimas, laikytinas paduotu dėl nutarties dalies, kuri negali būti atskiru apeliacijos objektu.  

40.       Kaip jau ne kartą įvardyta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismo nutartys, susijusios su ekspertizės paskyrimo klausimais (išskyrus įpareigojimą dėl avanso sumokėjimo), negali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi klausimų, susijusių su ekspertizės apmokėjimu, nebesprendė, todėl nutarties dalis, susijusi su papildomų klausimų ekspertizės išvadai nustatymu (CPK 213 straipsnio nuostatos), taip pat negali būti atskiru apeliacijos objektu.

41.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 179 str.). Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, išnyko apeliacijos objektas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki ekspertizės atlikimo. Išnykus apeliacijos objektui, apeliacinis procesas tapo negalimas, kaip nebeturintis teisinės prasmės.

42.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalies nustatyti papildomus klausimus ekspertei bei sustabdyti bylos nagrinėjimą, nutrauktinas. Nutraukus procesą, nėra pagrindo pasisakyti dėl atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų motyvų dėl bylos sustabdymo bei ekspertui pateiktų klausimų, kadangi šių motyvų vertinimas nebetenka prasmės.

Dėl prašymo skirti baudą

43.       Ieškovė pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovų atstovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

44.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

45.       Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46.       Atsakovai pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kurios dalis dėl bylos sustabdymo ir atsisakymo priimti atskirojo skundo dalį skundo padavimo metu galėjo būti apeliacijos objektu (CPK 137 ir 165 straipsnių nuostatos). Pagal bylos medžiagą negalima daryti išvados, kad atsakovai savo teise paduoti atskirąjį skundą ir teikti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą naudojosi aiškiai ne pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą, skirti baudą tais atvejais, kai nustatomas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, įmantresnių žodžių įrašymas kai kuriose atskirojo skundo teksto vietose siekiant ryškiau atskleisti skundo autoriaus subjektyvią poziciją, šiuo atveju neturi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Byloje nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad atsakovų veiksmas paduodant atskirąjį skundą reikštų akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo baudos skyrimui.

47.       Vadovaujantis nutarties 46 punkte išdėstytais motyvais, ieškovės prašymas dėl baudos atsakovų atstovui skyrimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi , 338 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų (duomenys nevieši) ir (duomenys nevieši) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas, nustatyti papildomi klausimai ekspertei ir sustabdytas bylos nagrinėjimas.

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti dalį atsakovų 2019 m. gegužės 10 d. atskirojo skundo palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovų (duomenys nevieši) ir (duomenys nevieši) prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Netenkinti ieškovės (duomenys nevieši) prašymo dėl baudos skyrimo.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis