Baudžiamoji
byla Nr. 2K- 456/ 2007
Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.23.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto
Stakausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjui advokatui V. Braziūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį
skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d.
nuosprendžio, kuriuo:
G. A. nuteista
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems
mėnesiams.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d.
nutartis, kuria nuteistosios G. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą,
prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. A.
nuteista už tai, kad ji 2006 m. rugsėjo 2 d., apie 12 val., automobilių
stovėjimo aikštelėje Marijampolėje, Sporto g. 7, iš tyrimo metu nenustatyto
asmens neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurių
bendra masė yra 3,938 g, heroino, kurio bendra masė milteliuose yra 8,305 g,
bei psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė milteliuose yra 1,118
g ir, turėdama tikslą jas platinti, tą pačią dieną, apie 13.35 val.,
trumpalaikio pasimatymo su nuteistuoju I. P. metu, pasimatymų suteikimo
patalpoje, esančioje Marijampolėje, Sporto g. 7, Marijampolės pataisos namuose,
perdavė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam I. P.
Vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Marijampolės
rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos
teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti, G. A. nusikalstamą
veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54
straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jai 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo
bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas veiką
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes
nuteistoji perdavė didelį kiekį narkotinės medžiagos, o tai atitinka BK 260
straipsnio 2 dalies dispoziciją. Teismai nepagrįstai savo sprendimą motyvavo
tuo, jog nėra surinkta įrodymų, kad nuteistoji žinojo, kokį kiekį narkotinės
medžiagos gavo, nes ji gavo jau supakuotą paketą ir neatplėšus jį perdavė. Tačiau
byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad darydama nusikalstamą veiką ji išvis
domėjosi platinamos narkotinės medžiagos kiekiu bei ar tai būtų kaip nors
pakeitę jos nusikalstamą elgesį, o tai reiškia, kad nuteistoji veikė tiesiogine
neapibrėžta tyčia, padariniams buvo abejinga ir privalo už juos atsakyti
baudžiamąja tvarka, t. y. turi būti nuteista pagal BK 260 straipsnio 2
dalį. Visgi, prokuroro įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji jauno
amžiaus, praeityje neteista, dirba ir mokosi, yra lengvinanti jos atsakomybę
aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, turi
neįgalų tėvą, minimali BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo
bausmės riba aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes minimalus bausmės
dydis 8 metai laisvės atėmimo, todėl jai taikytinos 54 straipsnio 3 dalies
nuostatos ir skirtina bausmė, švelnesnė, nei sankcijoje numatyta minimali riba.
Skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 2
dalyje numatyto požymio „ didelis
kiekis“
BK 260 straipsnyje numatyto
nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios
įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos
apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį
diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant
medžiagų kiekio klausimus yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V—239 patvirtintus
narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio
nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.
Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia kokie atitinkamų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu
kiekiu.. Kaip matyti iš sąrašo, dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar
psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstama nuo 0,007 g. (
Sufentanilis sąrašo Nr. 160) iki 10 kg. ( aguonos ir jų dalys, sąrašo Nr. 3)
svorio narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tai reiškia, jog narkotinės
medžiagos bendras svoris neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios narkotinės
medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės
medžiagos kiekį. BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia,
todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais
suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės
ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Šis požymis yra
vertinamasis, todėl inkriminuojant šį požymį kaltinamajam, nepakanka nustatyti
narkotinės medžiagos rūšį, konkretų narkotinės medžiagos pavadinimą ir
veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėto įsakymo Nr. V—239 priedų
lentele, nes tai, kas buvo paminėta, yra objektyvieji veikos požymiai. Kvalifikuojant
veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį
ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės
medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys
apie tai, jog kaltininkas žinojo kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo
žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba
narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo
žinomas ar numanomas dozių skaičius. Nuteistoji G. A. teismo posėdžio metu
pripažino, jog ji suprato, kad pakete yra narkotinės medžiagos, tačiau nežinojo
koks yra jų kiekis. Šis jos aiškinimas atitinka ir kitus bylos duomenis, nes
byloje nustatyta, jog supakuotas narkotines medžiagas jai perdavė ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytas asmuo ir už 200 lt. atlygį paprašė perduoti įkalinimo
vietoje nuteistajam I. P. Byloje nėra duomenų, jog G. A. pati vartoja
narkotines medžiagas ar prekiauja jomis. Taip pat nėra jokių duomenų, jog ji
žinojo kokios rūšies tai narkotinės medžiagos ar kitas aplinkybes, kurios
sudarytų pagrindą jai suvokti perduodamos narkotinės medžiagos kiekį. Nepagrįstas
prokuroro kasacinio skundo argumentas, jog nesant byloje duomenų apie tai, jog
kaltininkė domėjosi platinamos medžiagos kiekiu ir ar tai būtų pakeitę jos
nusikalstamą elgesį, laikytina, jog ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia,
todėl buvo abejinga padariniams ir privalo už juos atsakyti. G. A. perduodama
narkotines medžiagas iš tiesų veikė tiesiogine tyčia, tačiau perduodamos
narkotinės medžiagos kiekis yra ne nusikalstamos veikos padarinys, o
nusikaltimo dalyko vertinamasis požymis. Pagal bylos duomenis ji žinojo, jog
tai yra narkotinės medžiagos ir galėjo numatyti koks apytikriai yra jų bendras
svoris. Tačiau šių duomenų nepakanka suvokimui koks paketėlyje buvo ar galėjo jame
būti narkotinės medžiagos kiekis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados
dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįstos, o kasacinis
skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 p.,
n u t a r i a:
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai:
Benediktas Stakauskas
Albinas
Sirvydis
Alvydas Pikelis