Civilinė byla Nr. e2-285-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00148-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.4.3.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimgvida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Deimgvida“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deimgvida“,  

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deimgvida“ (toliau ir - bendrovė) bankroto bylą. Nurodė, kad 2021 m. spalio 26 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas biudžetui buvo 389 220,48 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie LR FM atliko išieškojimo veiksmus, tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko. Mano, kad bendrovė yra tapusi nemokia, todėl būtina vykdyti nemokumo (bankroto) procedūrą.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „Deimgvida“ iškėlė nemokumo bylą. Tas pats Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi,

3.       Atsakovė UAB „Deimgvida“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu iškelti bendrovei bankroto bylą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Deimgvida“ iškėlė bankroto bylą, atsakovės nemokumo administratore paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras.

5.       Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenų apie atsakovės finansinę būklę neturi, nemokumo bylą bendrovei prašo iškelti kreditorė, todėl UAB „Deimgvida“ finansinę būklę teismas vertino pagal ieškovės pateiktus duomenis.

6.       Teismas nustatė, kad bendrovė turi įsiskolinimą biudžetui nuo 2020 m. spalio mėn., kuris nuolat auga. Siekiant išsiieškoti iš atsakovės, ieškovė VMI prie LR FM taikė išieškojimo būdus, tačiau skolos nepavyko išieškoti. Bendrovės balanse už 2020 metus viso turto vertė nurodyta 3 491 023 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 457 732 Eur. Iš VĮ Registrų centrui pateiktų metinių finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovė savo veikloje patiria nuostolius – veiklos rezultatas (129 663 Eur). VĮ Registrų centro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. 2021 m. birželio 22 d. bendrovė buvo informuota dėl mokestinės nepriemokos per 30 dienų terminą sumokėjimo, tačiau šios nepriemokos nesumokėjo. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad UAB „Deimgvida“ 2021 m. gruodžio 3 d. nedirba nei vienas darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad bankroto proceso pirmajame etape turėtų būti teikiamas reabilitacinis įmonės tikslas.

7.       Įvertinęs teismui ieškovės pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad UAB „Deimgvida“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, šiuo metu yra nemoki. Pagal šioje byloje esančius ir LITEKO sistemos duomenis UAB „Deimgvida“ nėra keliama restruktūrizavimo byla, todėl jai keltina nemokumo (bankroto) byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Iškėlus bankroto bylą, atsakovės nemokumo administratore paskirta UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovė UAB „Deimgvida“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, kreditorių ir debitorių sąrašus, taip pat ieškinį, pareikštą UAB Kauno termofikacinei elektrinei, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių į šiuos dokumentus neatsižvelgė ir jų nevertino.

9.2.                      Iš pateikto balanso matyti, kad atsakovės turimas turtas balanso parengimo dienai sudarė 3 968 592 Eur sumą, į kurią dar nėra įtraukta 2 829 364 Eur, kuriuos atsakovė siekia prisiteisti iš UAB Kauno termofikacinės elektrinės. Atitinkamu laikotarpiu atsakovė turėjo 38 929 Eur pelno, o pradelsti įsipareigojimai pagal kreditorių sąrašą tebuvo 388 116 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, o pasirėmė neaktualiais atsakovės finansiniais duomenimis.

9.3.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad visi atsakovės kreditoriai, išskyrus ieškovę, neinicijuoja priverstinių skolos išieškojimų iš atsakovės turto veiksmų, nes visi kreditoriai tiki atsakove ir laukia kol atsakovė atgaus pinigines sumas iš UAB Kauno termofikacinės elektrinės, taip pat iš kitų kreditorių. Bankroto bylos atsakovei iškėlimas nėra tikslingas ir naudingas nei vienam subjektui.

9.4.                      Atsakovės pradelsti įsipareigojimai akivaizdžiai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, atsakovės gautinos sumos yra realios ir iš realiai veikiančio subjekto, jas atgavusi bendrovė bus pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl atsakovė negali būti laikoma nemokia.

9.5.                      Įsipareigojimai, kurie atsispindi bendrovės balanse, tai įsipareigojimai Danijos kompanijai DIMALEX ApS, kuriai mokėjimas yra atidėtas 10 metų terminui ir šis įsipareigojimas nėra pradelstas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi vienintelį pradelstą įsipareigojimą - ieškovei.

9.6.                      Bendrovė ne kartą buvo informavusi ieškovę, kad nukreiptų skolos atgavimo faktą į atsakovės skolininkę UAB Kauno termofikacinę elektrinę, tačiau ieškovė to nedaro ir, prisidengiant bankroto byla, siekia išsiieškoti skolą iš mokios bendrovės.

9.7.                      Iš atsakovės pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovė vykdo ūkinę - komercinę veiklą, iš vykdomos veiklos gauna pajamas bei uždirba pelno. Bendrovė 2021 m. turėjo 38 929 Eur grynojo pelno, sumažino veikloje patiriamas sąnaudas, taigi, nėra nutraukusi ūkinės - komercinės veiklos, toliau ją vykdo ir iš vykdomos veiklos gauna pajamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

12.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ), kurio normos taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo

13.       Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

14.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė savo veikloje patiria nuostolius – 2020 m. veiklos rezultatas (129 663 Eur), atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nėra, bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, nevykdo veiklos, neturi darbuotojų.

17.       Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų dokumentų, kurie, apeliantės vertinimu, pagrindžia atsakovės mokumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; kt.).

18.       Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino ir skundžiamoje nutartyje išsamiai nepasisakė dėl atsakovės į bylą pateiktų finansinę atsakovės būklę apibūdinančių dokumentų, tačiau toks proceso teisės normų pažeidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra esminis, kadangi pagal byloje pateiktų įrodymų visumą bylą iš esmės galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

19.       Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių negali atsiskaityti su dalimi kreditorių, įskaitant ir ieškovę. Šiuos finansinius sunkumus, atsakovės teigimu, lėmė nesąžiningi UAB Kauno termofikacinės elektrinės veiksmai, kuri neatsiskaito su atsakove, tačiau šie atsakovės patiriami finansiniai sunkumai yra laikini ir ji galės atsiskaityti su visais kreditoriais tuomet, kai atgaus įsiskolinimą iš savo skolininkės UAB Kauno termofikacinės elektrinės. Šio įsiskolinimo atgavimas yra realus, dėl jo vyksta teismo procesas Vilniaus apygardos teisme.

20.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1353-560/2022 UAB „Deimgvida“ ieškinys atsakovėms UAB Kauno termofikacinei elektrinei, Dimalex ApS dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir skolos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas UAB „Deimgvida“. Taigi, priešingai, nei teigia atsakovė, skolos išieškojimo procedūros iš apeliantės nurodytos skolininkės šiuo metu nevyksta.

21.       Pažymėtina, kad minėtoje byloje atsakovė reiškė reikalavimą UAB Kauno termofikacinei elektrinei, Dimalex ApS pagal 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutartį.  Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-21, kuriame taip pat siekiama nustatyti aplinkybes dėl 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutarties ir jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų fiktyvumo. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės dėl galimų atsakovės ir jos vadovų bei Dimalex ApS ir jos vadovų siekio apgaulės būdu panaikinti prievolę į valstybės biudžetą mokėti PVM. Be to, Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-229-368/2022 pagal ieškovės UAB Kauno termofikacinės elektrinės ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių UAB „Deimgvida“ ir UAB „Martyno investicijų valdymas“, pripažinimo niekine bei negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir restitucijos taikymo, kurioje reikalavimai kildinami iš tos pačios 2020 m. spalio 7 d. žaliavinio rapsų aliejaus pardavimo sutarties. Taigi, ginčai tarp atsakovės ir UAB Kauno termofikacinės elektrinės nėra baigti.

22.       Atsakovė taip pat pateikė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, pagal kurį UAB Kauno termofikacinės elektrinės skola atsakovės atžvilgiu galimai sudaro 2 512 194,97 Eur, tačiau šis dokumentas nėra pasirašytas nei vienos iš šalių, todėl vertintinas kritiškai. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovės nurodomas 2 829 364,08 Eur UAB Kauno termofikacinės elektrinės įsiskolinimas atsakovei negali būti laikomas realiu ir tikėtinu.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, neabejotinai rodančius, kad jos finansinė padėtis yra pakankamai gera, t. y. bendrovė nėra nemoki.

24.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų atsakovės finansinių rodiklių, o rėmėsi vien ieškovės pateiktais duomenimis, t. y. atsakovė teigia, kad pagal 2021 m. balanso duomenis atsakovės turto vertė yra 3 968 592 Eur, o įsipareigojimai ir mokėtinos sumos pagal atsakovės pateiktus kreditorių sąrašus sudaro tik 388 116,86 Eur, t. y. visas atsakovės turtas yra žymiai didesnis negu turimi bendrovės įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra nemoki.

25.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, kad ši veikla yra pelninga ir bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų, kad turi realias finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

26.       Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

27.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, t. y., kad apeliantė neturi jokio registruotino turto, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių nepajėgia vykdyti. Bendrovė neturi darbuotojų nuo 2021 m. gruodžio 3 d.; iš atsakovės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė pateikė balansą bei pelno nuostolių ataskaitą (kurie iš esmės nėra pasirašyti nei atsakovės vadovo, nei jos buhalterio) už laikotarpį iki 2021 m. lapkričio 30 d., kuriuose nurodoma, kad atsakovė turi turto už 3 968 592 Eur, tačiau šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad minėtas turtas realiai egzistuoja.

28.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus dėl atsakovės įsipareigojimų dydžio. Atsakovė, teigdama, kad jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 388 116,86 Eur, o įsipareigojimas ieškovei yra vienintelis, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs, tokių teiginių neįrodo. Tuo tarpu 2020 m. atsakovės balanso duomenimis atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 563 891 Eur, o 2021 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis - 4 002 531 Eur. Nors atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad kai kurių atsakovės mokėjimo įsipareigojimų terminas sueina 2024 ar 2025 metais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant minimos lentelės duomenis pagrindžiančių neginčijamų įrodymų byloje (sutarčių, garantinių raštų, kitų įsipareigojimų atidėjimą pagrindžiančių dokumentų), atsakovės teiginiai negali būti pripažinti įrodytais. Be to, net ir vertinant lentelės duomenis ir pastabas dėl atitinkamų kreditorių reikalavimų terminų, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas nėra vienintelis, kurio reikalavimas yra suėjęs, kadangi ir prie kitų kreditorių (pvz. UAB „Licatrans“) nėra nurodytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nors atsakovė nurodo, kad turi 6 601 470,06 Eur debitorinių reikalavimų, tačiau šių savo teiginių taip pat tinkamai nepagrindžia. Kaip jau nustatyta aukščiau, reikalavimas UAB Kauno termofikacinės elektrinės atžvilgiu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti laikomas realiu ir pagrįstu, atsakovė daugiau nepateikė jokių įrodymų dėl jos nurodomų sumų išieškojimo realumo ir (ar) pagrįstumo.

29.       Apeliantė nurodo, kad bendrovė yra gyvybinga, vykdo veiklą, gauna pajamas, tačiau tokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja sandorius su klientais, vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pajamas ir pan., nepateikė. Vien aplinkybė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. duomenimis atsakovė galimai turėjo 38 929 Eur pelno, objektyviai neįrodo jos gyvybingumo ir veiklos vykdymo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo metu. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje esant duomenų, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, neturi nei vieno darbuotojo, nepateikė duomenų apie vykdomas sutartis, gaunamus užsakymus ir pan., nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė yra gyvybinga ar, kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje.

30.       Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir konstatavo atsakovės nemokumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                         Alma Urbanavičienė