Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-870/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00292-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1; 2.1.14, 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Juliui Rėksniui,

nuteistajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir R. K. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 23 d. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1.       R. K. pripažintas kaltu dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 14 d., turėdamas tikslą platinti Alytaus pataisos namuose, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs 0,1886 g narkotinės medžiagos heroino, nenustatytomis aplinkybėmis šioje narkotinėje medžiagoje išmirkydamas impregnavo sportinių kelnių raištelį, kurį supakavo į dėžę, ant kurios ranka užrašė siuntėjo duomenis: „R. K. (duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo duomenis: „A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus PN Ulonų 8 a Alytus 62505“, 2020 m. gruodžio 14 d. 14.17 val. siuntinį su minėtu kiekiu narkotinės medžiagos per AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), išsiuntė į Alytaus pataisos namus nuteistajam A. K. (A. K.), ten 2020 m. gruodžio 16 d. 14.30 val. Alytaus pataisos namų Saugumo valdybos skyriaus pareigūnai, tikrindami šį siuntinį, rado ir paėmė raištelį, impregnuotą 0,1886 g narkotine medžiaga – heroinu. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat R. K. pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip nuo 2021 m. kovo 1 d., neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 349,432 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. kovo 1 d. 22.00 val., t. y. tol, kol įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jo motyvais ir argumentais bei paskirtomis bausmėmis.

4.       Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos nuteistajam.

7.       Nuteistasis R. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniame skunde konkrečių kaltės įrodymų ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo. Teismo posėdžio metu apeliantas savo skundo nekonkretizavo, prašė iš naujo ištirti visą bylą, nurodė neturintis nieko bendro su dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tuo tarpu nuteistojo gynėjas kėlė tam tikrų įrodymų leistinumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų (BPK 20 straipsnis). Teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kokie įrodymai pagrindžia teismo daromas išvadas, tokios išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. 

Dėl įrodymų vertinimo

8.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ginčo dėl R. K. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį byloje nekilo. Nuteistasis pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir išsamiai paaiškino jos padarymo aplinkybes. Teismo išvados dėl R. K. kaltės neteisėtai disponavus 0,1886 g heroino pagrįstos ne tik paties nuteistojo parodymais dėl šios narkotinės medžiagos įsigijimo ir jos išsiuntimo aplinkybių, bet ir AB „Lietuvos paštas“ raštu, iš kurio matyti siuntos su narkotine medžiaga priėmimo iš siuntėjo aplinkybės (t. 1, b. l. 142), liudytojų parodymais apie siuntinio apžiūrą ir raištelio, kuris buvo impregnuotas narkotine medžiaga, aptikimą (t. 6, b. l. 12–13, 13–14), tokius liudytojų parodymus patvirtinančiais įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenimis (t. 1, b. l. 46–57), specialisto išvada, kad raištelio sukietėjusiame fragmente yra narkotinės medžiagos – heroino (t. 1, b. l. 68–69), specialisto išvada, kad ant siuntos, kurioje buvo narkotine medžiaga impregnuotas raištelis, ir ant paties raištelio yra aptiktas R. K. DNR profilis (t. 1, b. l. 99–100), taip pat specialisto išvada, kad rankraštinius įrašus ant siuntos padarė R. K. (t. 1, b. l. 113–114), bei tarnybinio pranešimo duomenimis, kad ant siuntos nurodyti išgalvoti siuntėjo duomenys (t. 1, b. l. 148–149). Šių įrodymų visuma teismui pagrįstai leido daryti išvadas dėl R. K. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

9.       Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis R. K. savo kaltės nepripažino, nepaisant to, baudžiamojoje byloje surinkti ir išsamiai ištirti įrodymai, sudarantys nuoseklią įrodomąją grandinę, neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė ir šį nusikaltimą. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai T. K., I. K. (I. K.) ir V. E. (V. E.) patvirtino, kad R. K. iki sulaikymo gyveno viename kambaryje su A. E., turėjo savo lovą, kur buvo jo asmeninė erdvė, šiame kambaryje R. K. ir A. E. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, jame, esant R. K., A. E. siūlė psichotropines medžiagas įsigyti ir tretiesiems asmenims (t. 6, b. l. 26–29, 99–102, 115–117; t. 3, b. l. 161– 164). Kaip matyti iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų K. N., A. G. (A. G.) ir P. S. parodymų, sulaikymo metu nuteistasis R. K. taip pat sėdėjo ant šios lovos, o kai policijos pareigūnai priėjo, ėmė elgtis keistai – traukėsi arčiau sienos, jaudinosi, drebėjo, prakaitavo, kas jiems sukėlė įtarimą. Liudytojai nurodė, kad radus psichotropinę medžiagą R. K. iš karto įvardino, kokia tai medžiaga (amfetaminas) (t. 6, b. l. 43–47; t. 3, b. l. 128–131, 192–193, 196–197). Šie liudytojai, skirtingai nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė nuteistojo gynėjas, buvo išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviai galėjo jiems užduoti klausimus ir šia savo teise pasinaudojo. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir specialisto išvada patvirtina, kad po R. K. lova ir buvo rastas metamfetaminas (t. 2, b. l. 79–107), o ant paketo, kuriame jis buvo supakuotas, rasti R. K. biologiniai pėdsakai (t. 2, b. l. 181). Iš specialisto išvados matyti, kad rasto metamfetamino kiekis buvo labai didelis, t. y. 349,432 g (t. 2, b. l. 153–161). R. K. nurodė matęs, kaip A. E. svėrė ir pakavo rastą didelį kiekį metamfetamino (t. 6, b. l. 76). R. K. šlapime, be kita ko, buvo aptikta ir metamfetamino pėdsakų (t. 4, b. l. 165). Liudytojų R. E. ir A. P. parodymai patvirtina, kad R. K. bei A. E. disponuodavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas vartojo (taip pat ir metamfetaminą) (t. 6, b. l. 71–74, 102–104). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad R. K. su A. E. bendravo apie psichotropinės medžiagos gavimą ir jos vartojimą (t. 2, b. l. 21–22, 45), taip pat, kad R. K. bendraudavo ir su A. E. klientais, derindavo su jais draudžiamų medžiagų kainas, kiekius, atvykimo aplinkybes, tokie pokalbiai vyko ir kelios dienos prieš aptariamo metamfetamino radimą (t. 2, b. l. 8–34, 35–56). Taigi, visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad R. K. disponavo labai dideliu kiekiu metamfetamino, t. y. jį laikė po savo lova, griežtos atskirties tarp jo ir A. E. vartojamų bei pardavinėjamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšių nebuvo, todėl apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

10.       Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gauto išrašo iš Policijos registruojamų įvykių registro (t. 6, b. l. 210–217), policijos pareigūnai į nuteistojo R. K. gyvenamąją vietą vyko pagal O. M. pranešimą, t. y. pranešėja 2021 m. kovo 1 d. 19.15 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo, kad yra išsinuomojusi kambarį, o kitame kambaryje yra du vyrai, apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. O. M. pasitiko atvykusius policijos pareigūnus ir nurodė, kad bute, pažymėtame pirmu numeriu, kažkas aimanuoja, ji buvo užėjusi į minėtą butą ir ten matė du vyrus, iš kurių vienas buvo galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes nesiorientavo aplinkoje, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę. Liudytoja K. N. patvirtino tai, kad O. M. policijos pareigūnams nurodė tokias aplinkybes (t. 6, b. l. 44–46; t. 3, b. l. 128–131). Nors baudžiamojo proceso metu O. M. nebuvo apklausta, tačiau aplinkybės, kurias ji galėtų nurodyti, nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokia apklausa nebūtų tikslinga. R. K. šioje baudžiamojoje byloje yra pripažintas kaltu dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymo, tuo tarpu pranešėja policijos pareigūnus informavo ne apie šios nusikalstamos veikos padarymą, o apie galimo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktą. Nors nuteistojo gynėjas posėdžio metu nurodė, kad ši informacija galimai buvo melaginga, nuteistojo (ne)apsvaigimo faktas jo kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį šiuo atveju nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga peržiūrėti pareigūnų turėtų kūno vaizdo kamerų (angl. body camera) įrašus (t. 6, b. l. 210) ir iš tokių įrašų nustatinėti nuteistojo R. K. būklę psichotropinių medžiagų radimo metu. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai A. G. ir P. S., taip pat kaip ir pranešėja O. M., nurodė, kad vyrai, t. y. R. K. ir A. E., atrodė apsvaigę (t. 6, b. l. 43–44, 46–47). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu R. K. pats pripažino, kad turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 6, b. l. 75; t. 5, b. l. 184). 

11.       Lietuvos policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte numatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą dėl galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių asmenų ir su jais bendraujant, buvo pastebėtos svarstyklės smulkiems daiktams sverti, folijos gabaliukai, todėl pareigūnams kilo įtarimų, kad patalpoje gali būti ir narkotinių medžiagų. Kilus šiems įtarimams, jie apžiūrėjo bute buvusius daiktus ir, be kita ko, rado maišelius su galimai narkotine medžiaga – baltos spalvos milteliais (t. 6, b. l. 44–46, 210; t. 3, b. l. 128–131). Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 1 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Skirtingai nei teismo posėdžio metu nurodė nuteistojo gynėjas, baudžiamojoje byloje yra dokumentas, pranešantis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. G. 2021 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 11–19), 2021 m. kovo 2 d. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06403-21 buvo pranešta prokurorui (t. 1, b. l. 22–26).

12.       Nors teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėjas tvirtino, kad 2021 m. kovo 1 d., kai buvo rastos psichotropinės medžiagos, pareigūnai neteisėtai atliko kratą, t. y. jos teisėtumas nebuvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje krata atlikta nebuvo. BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko neturėdami jokių duomenų apie ten galimai esančias narkotines ar psichotropines medžiagas, tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas, todėl nebuvo jokio pagrindo daryti kratą, pirminius veiksmus, įvykio vietoje kilus pagrįstam įtarimui, kad gali būti padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, policijos pareigūnai atliko, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiu specialiu įstatymu. Vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 92, 179, 205 ir 207 straipsniais, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir 2021 m. kovo 2 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 79–107). Būtent šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metu buvo paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, be kita ko, ir paketai, kaip vėliau nustatyta, su psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo argumentais dėl neleistinų įrodymų, kuriais yra grindžiama R. K. kaltė, atvirkščiai, pakartotinai įvertinus gynėjo nurodytų įrodymų gavimo būdus, baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta.

Dėl bausmių paskyrimo

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14.       Nagrinėjamu atveju R. K. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, vieną priskiriamą sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitą – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis disponavo dviejų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tarp jų – labai dideliu kiekiu metamfetamino. Narkotinę medžiagą – heroiną apeliantas išsiuntė į įkalinimo įstaigą, siunta nepasiekė galutinio vartotojo tik dėl pareigūnų įsikišimo. R. K. praeityje teistas 23 kartus, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes (t. 5, b. l. 68–96), per paskutinius trejus metus yra 5 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 5, b. l. 120–124). Nuteistasis nedirba, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nevedęs, yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde bei teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, dėl ko paskirtos bausmės galėtų būti švelninamos.

15.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, procesinių pažeidimų nepadarė. Teismas teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir už BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikaltimų padarymą R. K. paskyrė tinkamas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes, artimas sankcijose numatytų bausmių vidurkiui, teisingai jas subendrino, nuteistajam paskirta galutinė bausmė nagrinėjamu atveju nėra aiškiai per griežta. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

16.       Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos nuteistajam R. K. apeliacinės instancijos teisme suteikimo valstybė patyrė 260 Eur išlaidų. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas.

17.       Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2022 m. rugsėjo 9 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuteistajam R. K. paskirtas parinktas gynėjas, teismo posėdžiai Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžių buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti pažymai dėl proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi (pažyma pateikta 2022 m. lapkričio 24 d., kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo), proceso dalyviai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti.

18.       Baudžiamojoje byloje nuteistajam R. K. gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas (Aleksandr Palamarčuk) paskirtas, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nors, kaip minėta, proceso dalyviai šiuo klausimu nepasisakė, tačiau, bylos duomenimis, R. K. iki suėmimo niekur nedirbo, turto neturi, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. K.

Teisėjos                                                     Aušra Bielskė

            Jūratė Jakubonienė

            Virginija Liudvinavičienė