Civilinė byla Nr. 2-1458/2009

         Procesinio sprendimo kategorijos 89; 110.1 (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5739-104/2009, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Programavimo paslaugų centras“ ieškinį atsakovams UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos ir kitais veiksmais, atlyginimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Programavimo paslaugų centras“ ieškiniu prašė teismo:

1) Priteisti iš atsakovų UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. solidariai 403 735,16 Lt turtinės žalos atlyginimo;

2) Uždrausti atsakovams UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. kartu ar atskirai atlikti ieškovo atžvilgiu bet kokius veiksmus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, įskaitant ieškovo konfidencialios informacijos neteisėtą perdavimą, atskleidimą, naudojimą, paslaugų siūlymą ir/ar teikimą ieškovo klientui UAB „Omnitel“, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis naudojant iš ieškovo neteisėtai perimtą konfidencialią informaciją ir/ar ieškovo darbuotojų viliojimą.

Ieškinyje nurodė, kad penkerius metus Lietuvos rinkoje teikia įvairias IT paslaugas, o pagrindinis ieškovo klientas yra UAB „Omnitel“. Pažymėjo, jog atsakovais patrauktas įmones UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“ įsteigė ieškovo darbuotojai tam, kad galėtų savarankiškai teikti paslaugas, kurias savo klientams teikė ieškovas. Naujai įsteigtos įmonės neteisėtai persiviliojo ieškovo darbuotojus – fizinius asmenis, kurie atskleidė naujiems darbdaviams ieškovo komercines paslaptis. Ieškovo nuomone,  tokie atsakovų UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“ veiksmai pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro: a) atsakovais patrauktų darbuotojų apmokymui skirtos išlaidos – 22 896,24 Lt; įmonės sumažėjusios pajamos (remiantis ieškovo skaičiavimais, 2009 m. balandžio mėn. – 2009 m. birželio mėn. dėl nesąžiningos konkurencijos įmonė negavo 218 224 Lt pajamų); taip pat ieškovo sąnaudos, susijusios su naujų darbuotojų paieška, prarastais duomenimis dėl atsakovais patrauktų įmonės buvusių darbuotojų tyčinių veiksmų, neperduodant vykdytų projektų, naujų darbuotojų apmokymu (142 727,56 Lt); išlaidos, susijusios su naujų specialistų nuoma (19 887,36 Lt).

Ieškovas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1. Areštuoti atsakovų turtą, neviršijant ieškinio sumos;
2. Uždrausti atsakovams atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y.:

1. Vilioti ieškovo darbuotojus ar siūlyti jiems neatlikti dalies ar visų jų darbo pareigų;

2. Naudoti ieškovo konfidencialią informaciją;

3. Tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis siūlyti ir/ar sudaryti sandorius ar/ ir priimti vykdyti  užsakymus iš ieškovo kliento UAB  „Omnitel“;

4. Nesteigti naujo juridinio asmens, kuris tęstų atsakovo UAB „Addendum Solutions“ vykdomą neteisėtą veiklą;

5. Uždrausti atlikti bet kokius kitus nesąžiningos konkurencijos su ieškovu veiksmus, kuriuos draudžia atlikti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatos.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovų – juridinių asmenų įstatiniai kapitalai nėra dideli, o atsakovų – fizinių asmenų turtinė padėtis nežinoma. Be to, nėra pagrindo manyti, jog atsakovai ateityje nutrauks neteisėtus veiksmus. Prašyme pažymima, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su uždraudimu atlikti tam tikrus veiksmus, yra prevencinio pobūdžio. Netaikius šių priemonių, o atsakovams toliau tęsiant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali susidaryti situacija, kai ieškovo verslas jau bus sužlugdytas ir teismo sprendimas gali tapti beprasmis.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:

I. Ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl 403 735,16 Lt priteisimo įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovų UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 403 735,16 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Nesant ar nepakankant šio turto, teismas nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos. Iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, teismas atsakovams UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“ leido išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

II. Uždraudė atsakovams:

1. Vilioti ieškovo darbuotojus ar siūlyti jiems neatlikti dalies ar visų jų darbo pareigų;

2. Naudoti ieškovo UAB „Programavimo paslaugų centras“ konfidencialią informaciją;

3. Atlikti bet kokius kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu, kuriuos draudžia atlikti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatos.

Teismas atmetė ieškovo prašymus dėl draudimo tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis siūlyti ir/ar sudaryti sandorius ar/ir priimti vykdyti užsakymus iš ieškovo kliento UAB  „Omnitel“, taip pat prašymą uždrausti steigti naują juridinį asmenį, kuris tęstų atsakovo UAB „Addendum Solutions“ vykdomą neteisėtą veiklą.

Teismas nutartį grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas sudaro pagrindą taikyti tam tikrus draudimus, susijusius su atsakovų galimai nesąžininga konkurencija ieškovo atžvilgiu. Netenkindamas prašymo dėl minėtų priemonių taikymo, teismas pažymėjo, kad draudimas atsakovams priimti vykdyti užsakymus su UAB „Omnitel“ galėtų pažeisti UAB „Omnitel“ interesus. Be to, ieškovo reikalavimas nesteigti naujo juridinio asmens, kuris tęstų atsakovo UAB „Addendum Solutions“ vykdomą veiklą, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių keliamų tikslų. 

Atsakovai UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinio suma (403 735,16 Lt) trims atsakovams – juridiniams asmenims ir keturiolikai fizinių asmenų nėra didelė, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovų turto areštą. Apelianto nuomone, reikšdamas prašymą dėl atsakovų turto arešto, ieškovas siekia juos įbauginti, taip pat apsunkinti atsakovais patrauktų įmonių veiklą.
2. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su konkurencijos teisės normų pažeidimu. Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokiose bylose, turi būti aiškūs prima facie įrodymai, pagrindžiantys konkurencijos taisyklių pažeidimo įvykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimus pagrindžia tik jo paties paaiškinimai ir įmonės darbuotojų parodymai, kurie neatitinka tikrovės. Ieškovo pateikti kiti įrodymai yra prieštaringi.
3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pažeisdamas ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Visų pirma, ieškovas pats inicijavo savo darbuotojų, kuriuos patraukė atsakovais byloje, atleidimą iš darbo. Antra, ieškovas ieškiniu bei prašomomis taikyti apsaugos priemonėmis iš tiesų siekia sutrukdyti atsakovams užsiimti bet kokia veikla, kuri susijusi su paties ieškovo vykdoma veikla. Trečia, teismas, nustatydamas draudimą atsakovams naudoti ieškovo konfidencialią informaciją savo veikloje, neapibrėžė šios informacijos. Be to, taikytos priemonės pažeidžia ir asmenų, kurie nepatraukti į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais byloje asmenimis, teises (UAB „Omnitel“ bei atsakovų kitų klientų).
4. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ginčo išnagrinėjimu iš esmės. Tokios priemonės gali būti taikomos prevencinio ieškinio padavimo atveju. Tačiau šiuo atveju teismas ieškovo prašymą turėjo atmesti. Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-949/2009, kurioje ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.  
5. Teismas nepagrįstai apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešė atsakovams.

Ieškovas UAB „Programavimo paslaugų centras“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra itin gera ir kad ieškinio suma jiems nėra didelė. Atsakovai A. R., V. Ž., G. L. ir T. S. neturi nekilnojamojo turto, o kitų atsakovų nekilnojamajam turtui nustatyta hipoteka. Atsakovais patraukti juridiniai asmenys įsteigti šiais metais, jie neturi nekilnojamojo ar kitokio didelės vertės turto.
2. Nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi Europos Teisingumo Teismo išaiškinimais konkurencijos pažeidimo bylose. Europos Bendrijų steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniai taikomi draudžiamiems susitarimams, kuriais ribojama ar siekiama riboti konkurenciją, taip pat piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi. Tuo tarpu byloje reikalavimai grindžiami Konkurencijos 16 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, kurios susijusios su neteisėtu darbuotojų viliojimu, konfidencialios informacijos naudojimu, o ne susitarimais.
3. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Pirma, ieškovas nesiekia riboti atsakovų ūkinės veiklos laisvės, o teismo taikyti draudimai atsakovams nėra didesnės apimties negu įtvirtinta Konkurencijos 16 straipsnyje, iš kurio kildinami ieškinyje pareikšti reikalavimai. Antra, neuždraudus atsakovams nesąžiningai konkuruoti su ieškovu, žala tik didėtų. Trečia, teismas nutartyje neapibrėžė  konfidencialios informacijos, kurią draudžiama naudoti, kadangi kiekviena įmonė nustato tokios informacijos turinį. Ši informacija nėra viešai prieinama ir turi išskirtinę svarbą bei vertę įmonei.
4. Teismas, taikydamas apsaugos priemones, neišsprendė ginčo iš esmės. Atsakovams nustatyti teismo draudimai atlikti tam tikrus veiksmus galios tam tikrą laiką, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tuo tarpu tik išnagrinėjus bylą, bus išsiaiškinta, ar atsakovų veiksmai pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles, jeigu taip, teismas uždraus atsakovams tam tikrus veiksmus atlikti ateityje, t. y. neterminuotą laiko tarpą.
5. Teismas pagrįstai apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešė atsakovams, kadangi ieškovas ieškinyje įrodinėja atsakovų neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovo verslo žlugdymu. Be to, atsakovai pasinaudojo apeliacijos teise.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad konkrečioje byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įsitikinti, kad šios priemonės gali realiai užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje, taip pat kad nepažeidžia atsakovų teisių ir nedaro jiems nuostolių arba nuostoliai yra minimalūs.

Kai byloje reiškiami skirtingo pobūdžio reikalavimai – turtiniai ir neturtiniai, jų įvykdymas paprastai užtikrinamas skirtingų rūšių laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Jeigu ieškovas pareiškė reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo, sprendžiant dėl šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, turi būti išsiaiškinta, ar prašoma priteisti suma yra didelė. Kai turtinio pobūdžio reikalavimai dėl pinigų sumos priteisimo pareiškiami keliems atsakovams, turi būti aiškinamasi, ar ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams, ar įrodinėja atsakovų asmeninę, ar subsidiarią civilinę atsakomybę. Kai ieškovas ieškinį grindžia solidariąja atsakovų pareiga, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1034/2009). Taigi, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis gali pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, taip pat turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismą saisto ieškovo pareikštas prašymas (CPK 13 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-830/2009). Jeigu ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti tik vieno atsakovo atžvilgiu, turi būti vertinama, ar ieškinio suma šiam atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra didelė. Tuomet, kai ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo areštuoti konkretų atsakovo (atsakovų) turtą, teismas, atsižvelgęs į šio turto vertę, sprendžia, ar tokio turto arešto pakanka užtikrinti ieškinį. Jeigu ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Tokiu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali nurodyti, kad jos taikomos visų atsakovų turtui. Teismo nutartį vykdantis antstolis aprašo tą atsakovų turtą, kurį surandą, neviršydamas teismo nutartyje nurodyto arešto masto. Taigi, kai visų bendraskolių, bendrai paėmus, ar vieno iš bendraskolių (kelių bendraskolių) turtinė padėtis labai gera ir ženkliai viršija ieškinio sumą, o disponavimas turimu turtu, kuris yra likvidus, neapsunkintas, teismas neturėtų taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių, kadangi nėra grėsmės, jog jų netaikius, bus neįvykdytas ieškovui galimai palankus sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovais pasirinko tris juridinius asmenis ir keturiolika fizinių asmenų, kuriems pareiškė reikalavimą dėl 403 735,16 Lt priteisimo. Nors ieškovas aiškiai neįvardijo, ar reikalavimai reiškiami atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams, ar ieškinys grindžiamas jų asmenine, ar subsidiaria civiline atsakomybe, tačiau iš ieškinio turinio, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio, šalių kitų procesinių dokumentų galimą spręsti, kad turtiniai reikalavimai pareikšti atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams. Ieškovas nekonkretizavo prašomo areštuoti atsakovų turto, neprašė taikyti konkretaus atsakovo (konkrečių atsakovų) turto arešto. Todėl pareikšto reikalavimo dydį reikia vertinti, atsižvelgiant į visų atsakovų bendrą turtinę padėtį. Ieškovo prašoma priteisti pinigų suma - 403 735,16 Lt teismų praktikoje laikoma didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-830/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Atsakovai turi teisę pateikti įrodymus, kurie paneigtų poreikį užtikrinti ieškovų pareikštų reikalavimų įvykdymą, pavyzdžiui, įrodyti, kad ieškinio suma jų atžvilgiu iš tiesų nėra didelė ir pan. (CK 12, 178 str.). Taigi, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes,  atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunama apyvarta bei pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan. Apeliantai byloje nepateikė teismui įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį, tik nurodė, kad jų turto areštas negalėtų būti taikomas dėl atsakovų didelio skaičiaus. Teisėjų kolegija sutinka, kad tuomet, kai atsakovais patraukiama keletas solidariąją pareigą turinčių bendraskolių, teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra mažesnė. Vis dėlto vien tik atsakovų didelis skaičius savaime neužtikrina, kad nėra grėsmės neįvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą byloje. Nagrinėjamoje byloje atsakovams neįvykdžius įrodinėjimo apie jų gerą turtinę padėtį pareigos, ieškovas iš registrų pateikė duomenis apie jų turtinę padėtį. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai A. R., V. Ž., G. L. ir T. S. neturi nekilnojamojo turto, o atsakovams J. S., E. J., L. L., V. O., T. M., A. T., N. P. nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams yra nustatyta hipoteka. Tiesa, iš ieškovo teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei R. M. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypo paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o atsakovui L. L.– sklypas (duomenys neskelbtini). Šiems nekilnojamojo turto objektams nėra nustatyta jokių apsunkinimų. Tačiau apeliantai neįrodė turto, kuriam nenustatyti apsunkinimai, didelės vertės, taip pat, kaip minėta, apskritai nepateikė duomenų apie jų turimą turtą, kuris realiai užtikrintų ieškinyje pareikštų turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą. Atsakovams neįrodžius savo geros turtinės padėties, o ieškovui pateikus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinio suma atsakovams nėra didelė (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai pareikštų turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė atsakovų turto areštą.

Tuo pačiu pastebėtina, kad teismas pagrįstai apie ieškovo prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovams, kadangi pagal ieškinio faktines aplinkybes iš tiesų egzistavo grėsmė, kad toks pranešimas galėjo šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą padaryti netikslingą (CPK 148 str. 1 d.). 

Sprendžiant dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, turi būti atsižvelgiama į šių reikalavimų esmę, preliminarų pareikštų reikalavimų pagrįstumą, galimus padarinius jų patenkinimo atveju, taip pat į tai, ar apsaugos priemonės, kurias prašoma taikyti, yra tiek susijusios su pareikštais reikalavimais, kad iš tiesų užtikrina jų įvykdymą, o jų netaikius iškiltų grėsmė neįvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą byloje.

Byloje apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytus draudimus, kuriuos teismas taikė, siekdamas užtikrinti neturtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą, t. y. draudimą vilioti ieškovo darbuotojus ar siūlyti jiems neatlikti dalies ar visų jų darbo pareigų; draudimą naudoti ieškovo UAB „Programavimo paslaugų centras“ konfidencialią informaciją; draudimą atlikti bet kokius kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu, kuriuos draudžia atlikti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatos.

Kaip nepagrįsti atmetami apeliantų argumentai, kad nagrinėjant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi atskirajame skunde nurodytais Europos Teisingumo Teismo sprendimais. Pažymėtina, kad apeliantų nurodytose bylose Europos Teisingumo Teismas taikė Bendrijos teisės aktus, susijusius su konkurenciją reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Europos Bendrijos lygiu reglamentuojami klausimai, susiję su draudimu susitarimais tarp verslo subjektų riboti konkurenciją valstybėje narėje ar Bendrijoje (Europos Bendrijų steigimo sutarties 81-82 str., Tarybos Reglamento Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ preambulė, 1, 3 str.). Kitus su konkurencijos ribojimu ir sąžiningos konkurencijos gynimu susijusius klausimus reglamentuoja nacionalinės teisės normos, t. y. jų taikymo apimtis platesnė. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo tikslas apibrėžtas itin plačiai - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d.). Remiantis Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio pirmąja dalimi, draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai patys įstatymai numato išimtis. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tuo atveju, kai ieškinys dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų grindžiamas ne atsakovų susitarimais, o kitokiais veiksmais, nesusijusiais su dominuojančia padėtimi rinkoje, turi būti taikomos nacionalinės teisės normos. Tai aktualu sprendžiant ne tik apie ginčo esmę, bet ir apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Todėl remtis apeliantų nurodyta Europos Teisingumo Teismo praktika nėra pagrindo.

Nepaisant nurodytų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nustatė draudimus atsakovams. Visų pirma, teismų paprastai praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai atsakovams nelaikytini prevenciniu ieškiniu, kadangi iš ieškinio faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovas reikalavimus grindžia atsakovų veiksmais, pažeidžiančiais sąžiningą konkurenciją ir prašo priteisti iš jų žalą bei nutraukti neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu ieškinys laikomas prevenciniu, kai ieškovas nepatiria žalos, tačiau yra realus pavojus, kad ateityje žala jam gali būti padaryta (CK 6.255 str. 1 d.). Todėl šioje byloje teismas neturėtų taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių, kurios sutaptų su pareikštais reikalavimais. Antra, ieškovas, gindamas savo subjektines teises, pasirinko du skirtingus gynimo būdus – pareiškė ne tik reikalavimus dėl žalos atlyginimo, bet ir prašė uždrausti atsakovams atlikti neteisėtus veiksmus, įtvirtintus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyti draudimai ūkio subjektams atlikti nurodytus veiksmus galioja neatsižvelgiant į tai, ar ieškovas pareikš tokius reikalavimus, ar jų nepareikš, taip pat nepriklausomai nuo to, ar ieškovas prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti tokius draudimus, ar tokio prašymo neteiks. Kai ieškovas tokius reikalavimus vis dėlto pareiškia ieškinyje, užtikrinti jų realų įvykdymą analogiškais draudimais nėra teisinės prasmės, nes, kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinti draudimai ūkio subjektams atlikti išvardytus veiksmus galioja bet kuriuo atveju, t. y. net ir nenustačius tokių laikinųjų apsaugos priemonių, tiek atsakovams, tiek ir kitiems ieškovo konkurentams galioja Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio normos. Priešingu atveju reikėtų padaryti išvadą, kad minėtame įstatyme įtvirtinti draudimai ūkio subjektams atlikti sąžiningą konkurenciją pažeidžiančius veiksmus negalioja, kol nėra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas šiuo klausimu. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatų galiojimas nesiejamas su teismo procesiniais sprendimais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tariamai užtikrindamas neturtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą, nenustatė platesnės apimties apsaugos priemonių, negu nurodyta Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pirmojoje dalyje, kadangi draudimas vilioti ieškovo darbuotojus ar siūlyti jiems neatlikti darbo pareigų, taip pat draudimas naudoti ieškovo konfidencialią informaciją yra numatyti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punktuose. Trečia, ir tai svarbiausia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo realų įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovams nustatyti teismo draudimai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, jie tik atkartoja įstatyme įtvirtintus draudimus ir neužtikrina pareikštų neturtinio pobūdžio reikalavimų, kurie taip pat įtvirtinti šiame įstatyme, įvykdymo. Be to, jeigu būtų tenkinamas apeliantų argumentas, kad teismas nutartyje turėjo apibrėžti konfidencialios informacijos turinį, susidarytų situacija, kai netenkinus ieškinyje pareikštų neturtinio pobūdžio reikalavimų, o teismui nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apibrėžus ieškovo komercinės paslapties turinį, ši informacija nepagrįstai taptų žinoma tretiesiems asmenims ir tokiu būdu ieškovui būtų padaryta žala. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu išsprendus ginčą paaiškėtų, jog atsakovai savo veiksmais, kurie tęsėsi bylos nagrinėjimo metu, pažeidė sąžiningos konkurencijos su ieškovu taisykles ir dėl to ieškovas patyrė žalos, jis galėtų reikšti papildomus reikalavimus atsakovams dėl žalos, atsiradusios vėlesniu, negu ieškinyje nurodyta, laikotarpiu, atlyginimo.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad ieškovas nepateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų veiksmų, susijusių su konkurencija, neteisėtumą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymą ir pagrįstai ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovų turtą, tačiau nepagrįstai ieškinyje pareikštų neturtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas įstatyme ir sutampančias su šiais reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismo nutartis keistina. Teismo nutarties dalis dėl taikytų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintų draudimų taikymo naikintina, o kita nutarties dalis, kuria areštuotas atsakovų turtas, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 4 p.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį pakeisti.

Teismo nutarties dalį, kuria atsakovams UAB „Addendum Solutions“, UAB „Addendum Group“, UAB „IT advokatai“, E. J., L. L., A. B., R. M., A. R., V. Ž., G. L., A. T., N. P., T. S., T. M., J. S., E. V., V. O. uždrausta vilioti ieškovo UAB „Programavimo paslaugų centras“ darbuotojus ar siūlyti jiems neatlikti dalies ar visų jų darbo pareigų; naudoti ieškovo UAB „Programavimo paslaugų centras“ konfidencialią informaciją; atlikti bet kokius kitus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu, kuriuos draudžia atlikti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatos, panaikinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.