Civilinė byla Nr. e2A-705-921/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10234-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.6; 3.3.1.21

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teismas

n u s t a t ė :

I.       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, kuriuose prašė: įpareigoti atsakovę per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui nurodytą informaciją ir ją patvirtinančių dokumentų kopijas; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui dokumentų kopijas elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) arba nustatyti, kad dokumentų kopijoms taikomas ne didesnis negu 0,10 Eur mokestis už 1 lapą, kurį apmoka ieškovas; priteisti ieškovui iš atsakovės 1 016,40 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 2015 m. birželio 1 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), esantis atsakovės sodininkų bendrijos teritorijoje. Ieškovui įsigyjant sklypą, buvęs savininkas pateikė notarų biurui 2015 m. gegužės 29 d. bendrijos pažymą, patvirtinančią, jog yra visiškai atsiskaitęs su atsakove. Ieškovas niekada nebuvo bendrijos narys. Atsakovė išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti 2021 m. gruodžio 27 d. sąskaitą 426,51 Eur sumai. Atsakovė šioje sąskaitoje paskaičiavo mokesčius, susidariusius už laikotarpį nuo 2013 metų iki 2020 metų dėl administracinių, vandenvietės eksploatavimo, bendro naudojimo teritorijų priežiūros išlaidų bei nuo 2019 metų taikomo metinio administravimo mokesčio pagal 2019 m. rugsėjo 5 d. protokolą Nr. 3, nepaisydama to, jog pati 2015 m. gegužės 29 d. pažymoje nurodė, kad su ja yra atsiskaityta iki 2015 m. kovo 31 d. Ieškovui kilo pagrįstų klausimų dėl bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl sąskaitos pagrįstumo, joje nurodytų sumų paskaičiavimo, taikytų tarifų, sąskaitoje nurodyto skolos laikotarpio. Ieškovas išnaudojo visas galimybes ne teismo tvarka gauti iš atsakovės reikalingą informaciją, susijusią su ieškovo pareigų ir jų apimties pagrindimu. Jis kreipėsi į atsakovę tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais. Negavęs prašomos informacijos, kreipėsi pagalbos į advokatą. Pastarasis raštu kelis kartus teikė atsakovei prašymus dėl informacijos pateikimo. Ieškovas pasinaudojo suteikta galimybe nuvykti ir susipažinti su bendrijos dokumentais, tačiau atsakovė nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į informaciją, susijusią su jam kylančių pareigų apimtimi. Todėl yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. sumokėjo advokatui 1 016,40 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais, kurie turi būti priteisti iš atsakovės.

3.       Atsakovė atsiliepimuose prašė atmesti ieškinį ir priteisti jai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepaisant to, jog buvusiam sklypo savininkui buvo išduota pažyma apie atsiskaitymą su bendrija, atsakovei nebuvo pateikta informacija apie sklypo perleidimo sandorį. Atsakovė apie tai, kad buvęs savininkas 2015 metais perleido sklypą ieškovui, sužinojo tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl pažymos apie prievoles bendrijai. Atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. išrašė ieškovui sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturėjo informacijos, kada žemės sklypas buvo parduotas, sąskaitoje buvo fiksuota visa susidariusi skola nuo 2013 metų. Ieškovo atstovui pateikus Nekilnojamojo turto registro išrašą, bendrija išrašė ieškovui patikslintą sąskaitą. Ieškovui išreiškus norą susipažinti su dokumentais, susijusiais su jam paskaičiuotomis įmokomis, ieškovui ir jo atstovui buvo pateikti visi su ieškovui apskaičiuotomis įmokomis susiję dokumentai. Ieškovas papildomai paprašė atsiųsti veiklos rezultatų ataskaitas. Atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui veiklos rezultatų ataskaitas ir balansus už 2015–2021 metus. Be to, visos bendrijos veiklos ataskaitos ir balansai yra pateikti valstybės įmonei Registrų centrui ir yra pasirašyti elektroniniu parašu. Ieškovas nėra bendrijos narys, todėl jis neturi teisės reikalauti jam pateikti nei revizijos aktų kopijų, nei buhalterinės apskaitos suvestinių kopijų, nei visų bendrijos narių susirinkimų protokolų kopijų, nei bendrijos balansų kopijų, nei informacijos apie žemės sklypų ir jų savininkų skaičių, bendrijos narių ir nesančių bendrijos nariais skaičių, jų sklypų plotus, nei apie bendrijos nariams nustatytus ir skaičiuojamus mokesčius. Iš ieškovui išrašytos sąskaitos aiškiai matyti, kad mokesčiai paskaičiuoti nuo žemės sklypo ploto, t. y. už 1 kv. m pagal išskaičiuotą tarifą. Atsakovė bendradarbiavo su ieškovu, sudarė jam galimybę susipažinti su dokumentais, kurie susiję su ieškovui priklausančiomis mokėti įmokomis, taip pat ir su tais dokumentais, su kuriais ieškovas pagal įstatymą net neturėtų teisės susipažinti. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neapsunkino ieškovo galimybės gauti informaciją. Sprendimas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą buvo savarankiškas ieškovo pasirinkimas. Todėl ieškovo patirtos išlaidos, sumokėtos advokatui, susidarė ne dėl atsakovės konkrečių veiksmų, bet dėl ieškovo pasirinkimo ir veiksmų. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo nuostolių.

4.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 514,30 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 2015 metų nemoka ieškovei už suteiktas bendrijos priežiūros paslaugas. Ieškovas nėra sodininkų bendrijos narys, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos mokėti įmokas už bendros dalinės nuosavybės išlaikymą ir naudojimąsi bendrijos narių sukurtais objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu: priėmė ieškovo ieškinio reikalavimų dalies atsisakymus; nutraukė civilinės bylos Nr. e2-1022-1193/2024 dalį dėl sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ įpareigojimo pateikti ieškovui informaciją ir ją patvirtinančių dokumentų kopijas, taip pat dėl 514,30 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo; ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 1 016,40 Eur nuostolių atlyginimą, 5 495 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 50,50 Eur žyminį mokestį; grąžino ieškovui 85,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 5 d.; grąžino atsakovei 3,22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 21 d..

6.       Teismas nustatė, kad ieškovui ginčo, t. y. 2015–2022 metų, laikotarpiu, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis atsakovės sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ teritorijoje, kartu su jame esančiu vienbučiu gyvenamuoju namu. Ieškovas žemės sklypą įsigijo 2015 m. birželio 1 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4784. Ieškovui įsigyjant žemės sklypą, buvęs sklypo savininkas pateikė notarų biurui tuo metu buvusio sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ valdybos pirmininko 2015 m. gegužės 29 d. pasirašytą pažymą Nr. 2015 P013, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad buvęs ginčo žemės sklypo savininkas neturi įsiskolinimo bendrijai už finansinius metus, pasibaigusius 2015 m. kovo 31 d.

7.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė nuo 2015 m. birželio 1 d., kai ieškovas įsigijo žemės sklypą, iki pat 2021 m. gruodžio 27 d. nebuvo pateikusi ieškovui nė vienos sąskaitos. Atsakovė sąskaitą ieškovui išrašė 2021 m. gruodžio 27 d. ir už laikotarpį nuo 2013 metų iki 2020 metų bendrijos patirtas išlaidas, sąskaitos suma – 426,51 Eur. Ieškovas, gavęs sąskaitą, 2021 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu informavo bendrijos valdybos pirmininką, kad sutinka apmokėti sąskaitą, tačiau tinkamai įformintą ir pagrįstą. Po ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo, atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti naują, patikslintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRA00024 430,02 Eur sumai, ir už trumpesnį laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2021 metų bendrijos patirtas išlaidas. Bylos šalys laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki birželio 8 d. susirašinėjo; ieškovo atstovas prašė raštu pateikti informaciją ir dokumentus, o bendrijos valdybos pirmininkas nurodė atvykti į bendrijos būstinę. Vėliau šalys susirašinėjo dėl atvykimo į bendrijos būstinę laiko susipažinti su dokumentais. 2022 m. rugsėjo 8 d. 18 val. įvyko ieškovo bei jo atstoto ir atsakovės susitikimas. Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad bendrijos pirmininkas šio susitikimo metu nepateikė jiems informacijos ir dokumentų kopijų, susijusių su ieškovo prievole apmokėti būtent tokio dydžio sumas, kokias atsakovė nurodė sąskaitose. Atsakovė nurodė, kad ieškovas susipažino su visa jo prašyta informacija ir dokumentais bei darė šių dokumentų fotonuotraukas. Po aptariamo susitikimo ieškovo atstovas pateikė bendrijai 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymą su konkrečiu prašomu pateikti dokumentų sąrašu. Tačiau atsakovės pirmininkas atsisakė patenkinti prašymą. Atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos, gavusi teismo siųstus procesinius dokumentus, 2023 m. rugpjūčio 12 d. išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti dar vieną (t. y. jau trečią) PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRA00029 528,10 Eur sumai, už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2022 metų paskaičiuotus mokesčius. Bendrija į šią trečią sąskaitą įtraukė 430,02 Eur skolą, nurodytą 2022 m. gegužės 19 d. sąskaitoje Nr. PRA00024 už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2021 metų, taip pat papildomai įtraukė mokesčius už 2022 metus.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė po ieškovo dubliko gavimo, 2023 rugsėjo 22 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo dar kitą skolos sumą, t. y. ne 528,10 Eur, bet 514,30 Eur, už bendrijos suteiktas paslaugas ir administravimo mokestį, paskaičiuotus už tą patį 2023 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitoje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2015 metų iki 2022 metų. Teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį. Atsakovė, gavusi teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį, 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš Ž. G. 514,30 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. priėmė teismo įsakymą. Ž. G. pateikus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo, bendrija pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Ž. G. 514,30 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmė bendrijos ieškinį, panaikino 2023 m. spalio 4 d. teismo įsakymą ir perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-2240-1169/2024). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi prijungė prie nagrinėjamos bylos Nr. e2-1022-1193/2024 kitą bylą Nr. e2-2240-1169/2024 pagal bendrijos ieškinį Ž. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas, bylos nagrinėjimo metu, teismui patenkinus jo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir bendrijai pateikus juos į bylą, gavęs visus ieškiniu reikalautus dokumentus ir informaciją, dviem pareiškimais atsisakė ieškinio dalies dėl įpareigojimo pateikti informaciją, sumokėjo bendrijai 514,30 Eur skolą.

9.       Teismas, įvertinęs į tai, kad ieškovas sumokėjo skolą, atsakovė pareiškimu atsisakė savo ieškinio dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo, priėmė tiek ieškinio dalies, tiek priešieškinio atsisakymus ir bylos dalį dėl bendrijos įpareigojimo pateikti informaciją, taip pat dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo teismas nutraukė.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovo prašoma priteisti 1 016,40 Eur nuostolių suma susidarė už ieškovo advokato pagalbą, teikiant atsakovei rašytinės formos prašymus dėl informacijos pateikimo, susirašinėjant su bendrija, vykstant į bendrijos būstinę susipažinti su dokumentais, konsultuojant ieškovą. Teismas vertino, kad sprendžiant dėl prašomos sumos pagrįstumo, reikia byloje nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas bendrijos civilinei atsakomybei taikyti ir priteisti iš jos nuostolius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, gavęs bendrijos išrašytą 2021 m. gruodžio 27 d. sąskaitą, turėjo teisę gauti iš bendrijos išsamią informaciją, susijusią su jam išrašytoje sąskaitoje nurodyta skolos suma, jos paskaičiavimu. Tačiau ieškovui paprašius, bendrija jam neteikė absoliučiai jokių paaiškinimų ir jokios informacijos, taip pat nenurodė, kur ir kaip ieškovas gali su ja susipažinti. Bendrijos teiginius neva visa informacija ir dokumentai, susiję su ieškovui išrašytos sąskaitos pagrįstumu, buvo viešai prieinami, nes buvo pateikti bendrijos tinklalapyje, teismas laikė deklaratyviais. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė žinojo, jog ieškovas sąskaitos išrašymo ir susirašinėjimo su atsakove metu buvo ginčo sklypo savininkas. Tokiu būdu teismas sprendė, kad bendrija pažeidė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 221 straipsnio 3 dalį, bendrijos įstatų 27, 31 punktus ir nepagrįstai apribojo ieškovo teisę gauti tokią informaciją. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių elgesį, darė išvadą, kad prašomos priteisti 1 016,40 Eur išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovės neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos, yra pagrįsto ir protingo dydžio. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovės bendrijos civilinei atsakomybei kilti. Todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 1 016,40 Eur nuostolius.

11.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad sprendimu patenkinta ieškinio dalis dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo, tačiau nutraukta bylos dalis dėl bendrijos įpareigojimo pateikti informaciją, taip pat nutraukta bylos dalis pagal bendrijos priešieškinį dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo, bylos šalims atsisakius nuo ieškinių. Todėl spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikė tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio, tiek ir CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas.

12.       Sprendžiant dėl šalių procesinio elgesio, teismas pažymėjo, kad teismo padarytos išvados, susijusios su šalių elgesiu vertinimu iki ieškinių pareiškimo, svarbios taip pat ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas į tai atsižvelgė. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, šalių elgesį tiek iki bylos iškėlimo teisme dienos, tiek taip pat ir po bylos iškėlimo, darė išvadą, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme dienos iš tikrųjų nebuvo pateikusi ieškovui prašomos informacijos ir dokumentų. Tuo tarpu ieškovas veikė aktyviai ir dėjo pastangas, kad ginčas būtų išspręstas ikiteismine tvarka, tačiau dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismas nematė pagrindo spręsti, kad atsakovė dėjo pastangas, kad ginčas būtų išspręstas ikiteismine tvarka ir kuo ekonomiškiau. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningus veiksmus. Teismas sprendė, kad būtent atsakovės veiksmai (pasyvumas ir vengimas pateikti ieškovui informaciją) lėmė tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir atitinkamai patyrė dėl to bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovui iš atsakovės teismas priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

13.       Spręsdamas dėl ieškovui iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis ir ieškovui iš atsakovės priteisė iš viso 5 495 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo už ieškinį 136 Eur žyminį mokestį (110 Eur + 26 Eur) nors turėjo sumokėti 133 Eur. Todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, ieškovui grąžino permokėto žyminio mokesčio dalį – 3 Eur. Be to, ieškovui atsisakius nuo ieškinio dalies, ieškovui grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, paskaičiuotos nuo 110 Eur, t. y. 82,50 Eur.

15.       Patenkinus ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės, ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Be to, ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 27,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio dalį dėl įpareigojimo pateikti informaciją, dalis (CPK 94 straipsnio 1 dalies). Bendra ieškovui iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio suma – 50,50 Eur (23 Eur + 27,50 Eur).

16.       Teismas nustatė, kad atsakovė už savo ieškinį sumokėjo 22 Eur (11 Eur + 11 Eur) žyminį mokestį. Bendrijai atsisakius nuo ieškinio dalies, jai teismas grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 16,50 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

17.       Teismas iš atsakovės priteisė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atlikus priešpriešinių valstybės atsakovei grąžintino žyminio mokesčio dalies ir iš atsakovės valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei teismas grąžino 3,22 Eur žyminio mokesčio (16,50 Eur – 13,28 Eur = 3,22 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį dėl 5 495 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ieškovui iš atsakovės ir priimti naują sprendimą – paskirstyti bylinėjimosi išlaidas abiem šalims; priteisti iš ieškovo atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Teismas atsakovės atsakomybę dėl ieškovės patirtų išlaidų nepagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepagrįstai neteikė ieškovui jokios informacijos. Atsakovė pažymi, kad teismas byloje nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, jog atsakovė neteikė ieškovui iš viso jokios informacijos, kadangi aplinkybės dėl ieškiniu reikalautos informacijos pateikimo nebuvo išnagrinėtos ir dėl jų priimtas sprendimas. Pats teismas patvirtino, kad ieškovo prašomi dokumentai į bylą buvo patekti ne todėl, kad atsakovė pripažino, jog ji ieškovui jų nebuvo pateikusi susipažinti ar, kad ieškovas turi teisę su jais visais susipažinti, o todėl, kad vykdė teismo įpareigojimą pateikti šiuos dokumentus. Be to, ieškovui, kaip ne bendrijos nariui, teiktina informacija yra pateikiama bendrijos tinklapyje, tą patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikė teismui. Ieškovas pats patvirtino, jog bendrijos tinklapį lanko ir yra su jame esančia informacija susipažinęs.

18.2.                      Teismas atsakovės kaltę dėl proceso sieja su atsakovės elgesiu ikiteisminėje stadijoje bei pareikštu priešieškiniu. Tačiau atsakovės kaltė ikiteisminėje stadijoje jau yra įvertinti teismo sprendime priteisiant ieškovui iš atsakovės nuostolius, patirtus sumokant už advokato paslaugas. Taigi atsakovė teismo yra baudžiama du kartus tuo pačiu pagrindu. Be to, teismas nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo ar netinkamo procesinio elgesio. Tuo tarpu ieškovo procesinis elgesys patvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas ne siekiant įsitikinti sąskaitos pagrįstumu, o siekiant atgauti iki teismo patirtas išlaidas advokatui.

18.3.                      Atsakovė pažymi, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje dalies ieškinio atsisakė, susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių atsiradimo atsakovės nesąžiningas nenustatytas, o galutinis rezultatas, jei ginčas būtų nagrinėjamas iš esmės, nežinomas.

18.4.                      Sprendimas iš atsakovės priteisti visas ieškovo patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš atsakovo jokių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. 

18.5.                      Teismas be jokio pagrindo atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, kas lėmė proceso apsunkinimą ir bylinėjimosi išlaidų padidėjimą.

18.6.                      Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 3 650 Eur sumai. Paskutinė 1 450 Eur sąskaita už teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovės dar nebuvo apmokėta. Šiai dienai bendrija jau yra apmokėjusi paskutinę sąskaitą už teisines paslaugas ir teismui pateikiamas tai patvirtinantis įrodymas.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Ieškovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo patenkintas visiškai (100 proc.), atsakovei bylos nagrinėjimo metu pateikus visus ieškovo reikalaujamus dokumentus, dėl ko ieškovas atsisakė dalies ieškinio, atsakovei jį patenkinus. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 1 016,40 Eur nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19.2.                      Apeliaciniame skunde nenurodoma kaip konkrečiai, atsakovės nuomone, turėtų būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovės reikalavimas nėra aiškus.

19.3.                      Su apeliaciniu skundu yra pateikiami nauji dokumentai (taip pat ir bylinėjimosi išlaidų dokumentai, kurie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme), tačiau nenurodomos ir neįrodinėjamos naujų įrodymų pateikimo sąlygos.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai, išsamiai įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, konstatavo atsakovės kaltę dėl ieškovo ir pačios atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

19.5.                      Atsakovės akcentuotas kreipimasis į teismą arba įstatymų nustatyta tvarka atsakovei pateiktas prašymas pateikti dokumentus negali būti vertinami kaip ieškovo kaltė dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

19.6.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui ir jo atstovui buvo leista susipažinti su dokumentais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptariamas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (elektroninį susirašinėjimą, šalių paaiškinimus, rašytinius prašymus ir kt.) teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė faktiškai neleido ieškovui (bei jo atstovams) susipažinti su prašomais dokumentais.

19.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovės pozicijos prieštaringumą. Viena vertus, atsakovė viso proceso metu tvirtino, kad ieškovui su atstovu buvo pateikti absoliučiai visi dokumentai, reikalingi išsiaiškinti sąskaitos pagrindą: leista daryti kopijas, fotonuotraukas, konspektuoti, išsamiai susipažinti. Kita vertus, atsakovė procesiniuose dokumentuose, kategoriškai neigė pačią ieškovo, kaip ne bendrijos nario, teisę gauti tokius dokumentus

19.8.                      Tiek atsakovės priešieškinio pateikimas byloje, tiek savarankiško ieškinio pateikimas dėl skolos priteisimo turėtų būti vertinamas kaip sąmoningas atsakovės noras didinti ieškovo išlaidas. Ieškovas nebuvo nusiteikęs ginčyti pačios skolos buvimo fakto, o tik siekė suprasti jam pateiktos sąskaitos pagrindą ir priežastis. Sujungus abi bylas į vieną procesą, atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus dėl įrodymų išreikalavimo, pateikė visą ieškiniu reikalautą medžiagą. Tuo metu atsakovė neteikė teismui jokių prašymų dėl dokumentų konfidencialumo, nors anksčiau tvirtino, kad ieškovas iš esmės neturi teisės su jais susipažinti. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė veikė sąmoningai ir piktybiškai, neduodama ieškovui galimybės objektyviai įvertinti sąskaitą bei aiškiai suprasti mokėtiną sumą – tokiu būdu ji iš esmės varžė ieškovo teisę į informaciją. 

19.9.                      Ieškovo bylos nagrinėjimo metu sumokėta atsakovės išrašyta sąskaita nereiškia, jog jis pripažino atsakovės ieškinį ir sutiko su teisiniu skolos priteisimo reikalavimu. Todėl atsakovei jokios bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes jos atsirado ne iš būtinybės apginti kokias nors galimai pažeistas teises ar interesus, o siekiant sukurti atsvarą ieškovo pareikštam reikalavimui dėl informacijos pateikimo.

19.10.                      Priešingai nei teigia atsakovė, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovės patirtos išlaidos susidarė būtent tik dėl atsakovės kaltės.

19.11.                      Atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos kelia abejonių, be to, yra nesąžiningai ir dirbtinai padidintos. Atsakovės atstovės 2024 m. lapkričio 22 d. išrašyta 1 450 Eur sąskaita yra nedetalizuota byloje suteiktomis paslaugomis, nėra aišku už kokias teisines paslaugas ši sąskaita išrašyta. Atsakovės atstovė viso proceso metu deklaravo, kaip atsakovės patirtos išlaidos yra labai mažos, tik 1 750 Eur, todėl paskutinė išrašyta sąskaita negali būti vertinama kitaip, kaip tik bandymas dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas byloje, tikintis jas prisiteisti iš ieškovo. Ieškovo nuomone, atsakovės patirtos išlaidos yra galimai nesusijusios su šia civiline byla, bylinėjimosi išlaidų sąsajumas su nagrinėjama byla yra neįrodytas.

19.12.                      Atsakovė pateikė pinigų priėmimo kvitą 450 Eur sumai su esminiais trūkumais, kuris negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

21.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2024 m. gruodžio 12–13 d. el. laiško kopiją, 2024 m. lapkričio 22 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, 2023 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodyto Nr. 369 Swedbank AB kopiją 1 300 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvitą 450 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18/09/23 450 Eur sumai, 2023 m. lapkričio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 06/11/23 1 300 Eur sumai, 2024 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2330576135 kopiją 450 Eur sumai, 2024 m. gegužės 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 14/05/2024 450 Eur sumai, 2024 m. lapkričio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 22/11/24 1 450 Eur sumai, 2024 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 459 Swedbank AB 1 450 Eur sumai kopiją.

22.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

24.       Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

25.       Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis, išskyrus 2024 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 459 Swedbank AB 1 450 Eur sumai, jau buvo pateikti į bylą ir priimti bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija. Todėl pakartotinai jų prijungti prie bylos nėra pagrindo.

26.       Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2024 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 459, kurio suma 1 450 Eur, teikiamas pagrįsti jau byloje pateiktos 2024 m. lapkričio 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 22/11/24 1 450 Eur sumai apmokėjimą. Atsižvelgiant į apeliacinėje instancijoje sprendžiamą šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pateiktas įrodymas laikytinas susijusiu su apeliacijos objektu, todėl prijungiamas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

27.       Susipažinus kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2024 m. gruodžio 12-13 d. ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo el. laiškais turiniu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateiktas susirašinėjimas nėra susijęs su apeliacijos objektu, todėl atsisakomas priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28.       2015 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įsigijo žemės sklypą, kartu su jame esančiu vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), esantį atsakovės sodininkų bendrijoje. Byloje pateikta 2015 m. gegužės 29 d. bendrijos pažyma patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėjas buvo visiškai atsiskaitęs su bendrija (atsakove). Atsakovė išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti 2021 m. gruodžio 27 d. sąskaitą 426,51 Eur sumai, kurioje buvo paskaičiuoti mokėtini mokesčiai už laikotarpį nuo 2013 metų iki 2020 metų. Ieškovui kilus klausimų dėl bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl sąskaitos pagrįstumo, joje nurodytų sumų paskaičiavimo, taikytų tarifų, sąskaitoje nurodyto skolos laikotarpio, jis kreipėsi į atsakovę dėl informacijos gavimo. Po ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo, atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti naują, patikslintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRA00024, 430,02 Eur sumai už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2021 metų. Tačiau, ieškovo teigimu, jis prašomos pateikti informacijos iš atsakovės negavo nei pats komunikuodamas su atsakove, nei per atstovą. Todėl kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui visą jo prašomą informaciją, susijusią su paskaičiuotos sumos pagrįstumu, priteisti ikiteisminėje ginčo stadijoje patirtas 1 016,40 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ir bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29.       Atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos, gavusi teismo siųstus procesinius dokumentus, 2023 m. rugpjūčio 12 d. išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti dar vieną (t. y. jau trečią) PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRA00029, kurios suma – 528,10 Eur, už per laikotarpį nuo 2015 metų iki 2022 metų paskaičiuotus mokesčius. Bendrija į šią trečią sąskaitą įtraukė 430,02 Eur skolą, nurodytą 2022 m. gegužės 19 d. sąskaitoje Nr. PRA00024 už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2021 metų, taip pat papildomai įtraukė mokesčius už 2022 metus. Atsakovė po ieškovo dubliko gavimo, 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo dar kitą skolos sumą, t. y. ne 528,10 Eur, bet 514,30 Eur, už bendrijos suteiktas paslaugas ir administravimo mokestį, paskaičiuotus už tą patį 2023 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitoje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2015 metų iki 2022 metų. Teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį. Atsakovė, gavusi teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį, 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš Ž. G. 514,30 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 450 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. priėmė teismo įsakymą. Ž. G. pateikus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo, bendrija pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Ž. G. 514,30 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmė bendrijos ieškinį, panaikino 2023 m. spalio 4 d. teismo įsakymą ir perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-2240-1169/2024). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi prijungė prie nagrinėjamos bylos Nr. e2-1022-1193/2024 kitą bylą Nr. e2-2240-1169/2024 pagal bendrijos ieškinį Ž. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovas, bylos nagrinėjimo metu, teismui patenkinus jo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir atsakovei pateikus juos į bylą, gavęs visus ieškiniu reikalautus dokumentus ir informaciją, dviem pareiškimais atsisakė ieškinio dalies dėl įpareigojimo pateikti informaciją, sumokėjo bendrijai 514,30 Eur skolą.

Dėl apeliacijos objekto

30.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas sumokėjo skolą atsakovei, o atsakovė pareiškimu atsisakė savo reikalavimo dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš Ž. G., priėmė tiek ieškinio dalies, tiek priešieškinio atsisakymus ir bylos dalį dėl bendrijos įpareigojimo pateikti informaciją, taip pat dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 016,40 Eur nuostolių atlyginimo pritesimo iš atsakovės, konstatavęs, kad: minėta suma susidarė už ieškovo advokato pagalbą, teikiant bendrijai rašytinės formos prašymus dėl informacijos pateikimo, susirašinėjant su atsakove, vykstant į atsakovės būstinę susipažinti su dokumentais, konsultuojant ieškovą; ji patirta išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), jai savalaikiai nesuteikus ieškovui prašomos informacijos.

31.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taikė tiek CPK 93 straipsnio, tiek ir CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas.

32.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, šalių elgesį tiek iki bylos iškėlimo teisme dienos, taip pat ir po bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme dienos iš tikrųjų nebuvo pateikusi ieškovui prašomos informacijos ir dokumentų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas veikė aktyviai ir dėjo pastangas, kad ginčas būtų išspręstas ikiteismine tvarka, tačiau dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent atsakovės veiksmai (pasyvumas ir vengimas pateikti ieškovui informaciją) lėmė tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir atitinkamai dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

33.       Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovės jo patirtas 5 495 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

34.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atsakovė neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos ir nepasisako.

35.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad būtent atsakovės veiksmai (pasyvumas ir vengimas pateikti ieškovui informaciją) lėmė tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir atitinkamai patyrė dėl to bylinėjimosi išlaidas.

36.       Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi, bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).

37.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).

38.       Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Taigi, vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra būtina nustatyti teisminio proceso kilimo priežastis.

39.       Be to, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025).

40.       Nagrinėjamu atveju bylos dalis nutraukta dėl to, kad atsakovei pateikus į bylą ieškovo prašytus išreikalauti įrodymus, ieškovas sumokėjo skolą atsakovei ir atsisakė ieškinio dalies reikalavimų dėl informacijos pateikimo, o atsakovė atsisakė savo ieškinio dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo (CPK 293 straipsnio 4 punktas) t. y. bylos nutraukimą lėmė pasikeitusios faktinės aplinkybės, atsakovei pateikus informaciją, kurios ieškiniu prašė ieškovas, dėl ko ieškovas kartu sumokėjo atsakovės prašomą priteisti priešieškiniu skolą. Byla nutraukta bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, t. y. kai dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovo procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, o procese jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog ieškovas yra šios bylos iniciatorius, nesudaro pagrindo išimtinai jam perkelti teisminio proceso neigiamų padarinių naštą – bylinėjimosi išlaidas, nutraukus bylą tuo pagrindu, jog šalys atsisakė savo reikalavimų ar jų dalies.

42.       Be to, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgi į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 016,40 Eur nuostolių, kurie susidarė už ieškovo advokato pagalbą, teikiant atsakovei rašytinės formos prašymus dėl informacijos pateikimo, susirašinėjant su atsakove, vykstant į atsakovės būstinę susipažinti su dokumentais, konsultuojant ieškovą iki ieškinio teisme pareikšimo.

43.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 1 016,40 Eur nuostolių priteisimo, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių elgesį, padarė išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos (nuostoliai) buvo tiesioginė neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė – jeigu atsakovė, susirašinėdama su ieškovu elektroniniu paštu dar iki atstovavimo sutarties sudarymo, būtų pateikusi ieškovui informaciją ir dokumentus, susijusius su ieškovui išrašytoje sąskaitoje nurodyta skolos suma, jos paskaičiavimu, paaiškinusi kaip konkrečiai paskaičiuota skola, ieškovas nebūtų kreipęsis pagalbos į advokatą ir nebūtų patyręs dėl to papildomų išlaidų. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies dėl 1 016,40 Eur nuostolių priteisimo.

44.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sprendime padarytos išvados, susijusios su šalių elgesio vertinimu iki ieškinių pareiškimo, svarbios taip pat ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu, atlyginimo klausimą.

45.       Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas byloje nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, jog atsakovė neteikė ieškovui iš viso jokios informacijos, kadangi aplinkybės dėl ieškiniu reikalautos informacijos pateikimo nebuvo išnagrinėtos ir dėl jų priimtas sprendimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo svarbu įvertinti ne tai, ar atsakovė neteikė ieškovui jokios informacijos, o tai, ar atsakovė pateikė, ar nepateikė ieškovui jo prašomą informaciją, siekiant patikrinti atsakovės ieškovui išrašytos sąskaitos pagrįstumą ir ar tai padarė savalaikiai. 

46.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 1 016,40 Eur nuostolių priteisimo, konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę susipažinti su prašoma pateikti informacija, tuo tarpu atsakovė pažeidė SBĮ 221 straipsnio 3 dalį, bendrijos įstatų 27, 31 punktus ir nepagrįstai apribojo ieškovo teisę gauti tokią informaciją.

47.       Pažymėtina, kad atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovas apskritai neturi teisės gauti prašomų dokumentų, nors, kaip pati teigė, yra davusi juos visus susipažinti ieškovui. Todėl pačios atsakovės teiginiai yra prieštaringi. Atsakovė šiuos dokumentus vėliau visgi pateikė į bylą, tačiau tik tuomet, kai ieškovas prijungtoje byloje dėl skolos priteisimo pareiškė teismui prašymus išreikalauti tokius dokumentus iš atsakovės ir teismas tokius jo prašymus tenkino.

48.       Šiame kontekste, vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nebuvo nusiteikęs ginčyti pačios skolos buvimo fakto, o tik siekė suprasti jam pateiktos sąskaitos pagrindą ir priežastis, kodėl sąskaita apima net septynių metų laikotarpį. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad atsakovei pateikus į bylą ieškovo prašomus dokumentus (informaciją), ieškovas sumokėjo ieškovės paskaičiuotą skolą ir atsisakė ieškinio dalies dėl informacijos pateikimo. Tuo tarpu ieškovui pateikus ieškinį teismui, atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu, o teismui atsisakius priimti atsakovės priešieškinį dėl skolos iš ieškovo priteisimo, ji pateikė atskirą ieškinį dėl skolos iš ieškovo priteisimo, kas pareikalavo papildomų bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Minėta byla buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Po bylos prijungimo, teismui išreikalavus ir atsakovei pateikus ieškovo prašomą informaciją, ieškovas padengė susidariusią atsakovei skolą. Nors atsakovė turi procesinę teisę teikti tiek priešieškinį byloje, tiek atskirą ieškinį, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys tik padidino šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49.       Taigi, vertinant teisminio proceso kilimo priežastis, įvertinus įrodymų visetą, šalių elgesį tiek iki bylos iškėlimo teisme dienos, tiek ir po bylos iškėlimo, darytina išvada, kad ieškovas veikė aktyviai ir dėjo pastangas, kad ginčas būtų išspręstas ikiteismine tvarka, tačiau dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu ir atitinkamai patyrė dėl to bylinėjimosi išlaidas.

50.       Atsakovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad jos kaltė ikiteisminėje stadijoje jau yra įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendime, priteisiant ieškovui iš atsakovės nuostolius. Todėl, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad atsakovė yra atsakinga ir už bylos nagrinėjimo metu susidariusių išlaidų atlyginimą, yra baudžiama du kartus tuo pačiu pagrindu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

51.       Pažymėtina, kad atsakovės minimi ir iš jos skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priteisti nuostoliai – patirtos ieškovo atstovavimo išlaidos ikiteisminėje stadijoje, negali būti sutapatinami su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, aptariamos išlaidos buvo patirtos dėl skirtingų procesinių veiksmų atlikimo.

52.       Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovės procesinis elgesys nulėmė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

54.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

56.       Ieškovas pateikė prašymą dėl 1 234,20 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, protingo dydžio, todėl priteistina iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“, juridinio asmens kodas 191498152, 1 234,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė