Civilinė byla Nr. e2-877-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00001-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Brosta“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti pirkimo sąlygose (VIII skyrius „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“) įtvirtintą socialinį kriterijų ir nutraukti pirkimą Nr. 525883; 2) panaikinti atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl pirkimo sąlygų; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesinius dokumentus grindžia šiais argumentais:

1.1.                      Socialinio kriterijaus dedamoji (15 procentų) yra antra pagal svorį po kainos ir vaidina reikšmingą vaidmenį sprendžiant dėl pirkimo laimėtojo. Tačiau Pirkimo sąlygose socialinis kriterijus formuluojamas netiksliai, ydingai ir sudaro sąlygas piktnaudžiavimui bei šališkumui.

1.2.                      Pagal pirkimo sąlygas, tiekėjas, nurodęs daugiausiai darbuotojų, gauna didesnį konkursinį balą. Tokia sąlyga ydinga ir naikintina, kadangi vertinant iš esmės, ne didesnis darbuotojų skaičius garantuoja efektyvų ir naudingą darbą, o efektyvus, gerąja praktika ir aukštos vadybos standartus atitinkantis projekto valdymas. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardinta, kokiu minimaliu etatu objekte privalo dirbti darbuotojas, todėl galima situacija, kad tiekėjas, nurodęs, kad objekte dirbs 10 darbuotojų pilnu etatu gaus akivaizdžiai mažesnį konkursinį balą nei tiekėjas, kuris nurodė, kad objekte dirbs 40 darbuotojų (juolab, kad pirkimo sąlygose nėra privaloma nurodyti, kokiu etatu objekte dirbs nurodyti darbuotojai). Tokios pirkimo sąlygos sudaro pagrindą piktnaudžiauti pirkimo sąlygų netikslumu ir nepagrįstai, faktiškai neturint jokio konkurencinio pranašumo, gauti didesnį konkursinį balą.

1.3.                      Pirkimo sąlygose nurodyta, kad į užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sąvoką patenka ir subrangovų darbuotojai. Tokia nuostata yra ydinga ir sudaro pagrindą piktnaudžiauti situacija - nagrinėjamu atveju yra svarbu, už kokią sumą rangovas pasamdė subrangovą, o ne kokį atlyginimą subrangovas moka savo darbuotojui. Subrangovo darbuotojui mokamas atlygis neturi tiesioginio priežastinio ryšio su suma, už kokią subrangovas įsipareigojo atlikti darbus rangovui.

1.4.                      Socialinis kriterijus absoliučiai neužtikrina jo vykdymo kontrolės ir skaidrumo. Pirkimo sąlygose nereikalaujama pateikti rašytinių įrodymų apie tiekėjo darbuotojams mokamą, išmokėtą atlyginimą, nėra reikalavimo įrodyti, kad toks atlyginimas buvo mokamas nuosekliai ilgesnį laikotarpį ir nėra dirbtinai padidintas, neužtikrinta subrangovų pateikiamų duomenų tikslumo ir teisingumo kontrolė. Tiekėjas savo pasiūlyme iš esmės gali nurodyti bet kokį darbuotojų skaičių, jiems mokamą didelį atlyginimą, tačiau tiekėjo atitikimas tokiam kriterijui vertinamas tik pagal tiekėjo deklaraciją/pareiškimą (lenteles). Pirkimo sąlygose nenumatyta, kad darbų vykdymo eigoje kokiu nors būdu būtų tikrinama ir kontroliuojama, kiek ir kokie tiekėjo darbuotojai ir kokiu etatu dirbs objekte.

1.5.                      Akivaizdu, kad didesnis darbuotojų skaičius (didesnis, nei reikalinga tokiems darbams atlikti), jiems mokamas didesnis atlygis neturi tiesioginio priežastinio ryšio su vykdomų darbų terminais ir kokybe, sudaro objektyvias sąlygas didesnei konkursinei kainai nei tiekėjo, kuris tokius darbus geba įvykdyti efektyviau (su mažiau darbuotojų, geresniu projektų valdymu ir pan.), todėl nėra abejonių, kad tiekėjo, kuris optimaliai įvertino darbo jėgos poreikį ir tinkamai jį panaudojo, pasiūlymas bus pirkėjui ekonomiškai naudingesnis, nei tiekėjo, kuris nurodė didžiausią objekte dirbsiančių darbuotojų skaičių.

1.6.                      Ieškovės įsitikinimu, pirkimo sąlygose įtvirtintas socialinis kriterijus neturi sąsajumo su pirkimo objektu, o numatytas tam, kad subjektyviai įtakoti ir/ar lemti, kad pirkimą laimėtų proteguojamas tiekėjas. Šias pagrįstas abejones patvirtina sisteminė ir kompleksiška pirkimo sąlygų analizė ir vertinimas. Atsakovė socialiniam kriterijui lyginant su kitais kriterijais (darbų atlikimo terminas – 5 procentų bendrame vertinime, už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis – 10 procentų bendrame vertinime), skyrė nepagrįstai per didelį lyginamąjį svorį (15 procentų bendrame vertinime).

1.7.                      Pretenzija ieškovė reikalavo iš atsakovės, kad iš pirkimo sąlygų eliminuotų ekonominio naudingumo vertinimo socialinį kriterijų. Tačiau 2020-12-29 sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją dėl pirkimo sąlygų (konkrečiai – dėl socialinio kriterijaus nustatymo) pripažinimo neteisėtomis. Atsakovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nemotyvuoti, o dėl kai kurių svarbių aspektų (darbuotojų skaičius ir jo minimalus/maksimalus krūvis), kurie turi reikšmingą įtaką tiekėjų pasiūlymų vertinimui, atsakovė apskritai nepasisakė.

I.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

2.                      Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo šiuos argumentus:

1.1.                      Ieškovė neturi (neįrodė) savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje ginčyti Pirkimo sąlygas. Ieškovė pateikia bendro pobūdžio prielaidas ir samprotavimus apie tariamą Pirkimo sąlygų neteisėtumą, tačiau ginčijamos sąlygos kontekste nepagrindžia, kad Pirkimo sąlygos kokia nors apimtimi riboja būtent ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises. Ieškinyje net nebandoma įrodinėti, kad Pirkime ieškovė negalėtų pateikti pasiūlymo, efektyviai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais bei Pirkimą laimėti.

1.2.                      Ieškiniu reikalaujama nutraukti pirkimą Nr. 525883, tačiau toks reikalavimas nebuvo nurodytas ieškovės pretenzijoje, o pretenzijoje nurodyti reikalavimai turi sutapti su ieškinio reikalavimais. Iš pateikto ieškinio matyti, kad sumokėtas 788,00 Eur žyminio mokesčio dydis, nors pagal Pirkimo sąlygas numatoma sudaryti 4 (keturias) statybos darbų sutartis, o tiekėjai pasiūlymus gali teikti dėl vienos, kelių ar visų pirkimo dalių. Praktiškai atsakovė vykdo 4 (keturis) atskirus viešuosius pirkimus, tik techniškai (tai leidžia CVPIS sistema) apie pirkimą paskelbta vienu metu. Atsakovas turi galimybę skelbti atskirus keturis pirkimus arba skelbti pirkimą, kuriuo siekiama sudaryti keturias atskiras viešojo pirkimo sutartis, tačiau rezultatas būtų identiškas. Toks pirkimo būdas, kai CVPIS paskelbtu pirkimu siekiama sudaryti keletą atskirų viešojo pirkimo sutarčių, sumažina administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, viešųjų pirkimų komisijoms, taip pat ir tiekėjams. Taigi, neaišku dėl kurios Pirkimo dalies ieškovė pateikė ieškinį teismui.

1.3.                      Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovė jas ginčija išimtinai tik formaliais motyvais. Įstatymų leidėjas socialiniam kriterijui viešuosiuose pirkimuose suteikia vis didesnę svarbą. Įvertinus įstatymo leidėjo siekius, nustatant perkančiosios organizacijoms galimybę, vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, atsižvelgti į tai, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį, akivaizdu, kad ginčo Pirkimo atveju perkančioji organizacija nurodytą socialinį kriterijų pagrįstai įtraukė į Pirkimo sąlygas, o pasiūlymų vertinimo kriterijus yra susijęs su pirkimo objektu. Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiama informacija taip pat patvirtina, kad Pirkimo sąlygose nustatytas socialinis kriterijus ir jo vertinimo tvarka yra pagrįsta ir tinkama.

1.4.                      Atsakovės nustatytas socialinis kriterijus (jo vertinimo tvarka) buvo suformuluotas atsižvelgiant ne tik į VPĮ nuostatas, bet ir kitas rekomendacijas, skirtas viešųjų pirkimų vykdymui. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri administruoja ES paramą, vertina viešųjų pirkimų procedūras (galimus pažeidimus), vykdant viešuosius pirkimus, finansuojamus ES lėšomis, kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba rengia metodinę medžiagą viešųjų pirkimų vykdytojams (pvz., Statybos darbų pirkimų gaires), yra parengusi skaičiavimo įrankį, vertinant pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

1.5.                      Atsakovė pažymi ir tai, kad Pirkimo sąlygų 3 priedo (pirkimo sutarties projektas) 8.4.32. p. nustatyta: „Tiekėjas, sudaręs sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, privalo pateikti sutartį vykdysiančių ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) (nurodytų darbuotojų sąrašą), kuriame turi būti ne mažiau darbuotojų, nei nurodyta Pasiūlymo A dalyje ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio mediana, nurodytą Pasiūlymo A dalyje. Taip pat Tiekėjas, sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, nedelsdamas privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą. Tiekėjas visą sutarties galiojimo laikotarpį privalo užtikrinti, kad nurodytų darbuotojų sąraše nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana / jų skaičius būtų ne mažesnė, nei nurodyta Pasiūlymo A dalyje. (Taikoma, jei tiekėjui už socialinį kriterijų buvo skirta daugiau nei 0 balų). Tuo atveju, jei pasiūlymo vertinimo metu, tiekėjo pasiūlymas gaus papildomų balų už socialinį kriterijų, konkurso laimėjimo atveju tiekėjas įsipareigos visą sutarties laikotarpį užtikrinti, kad užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir nurodytam jų skaičiui bus mokama Pasiūlymo A dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio mėnesio mediana. Sutarties vykdymo metu, perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo arba nusprendusi patikrinti, ar tiekėjas laikosi šio įsipareigojimo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams (užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems).

1.6.                      Pirkimo sąlygose (pirkimo sutarties projekte) numatyta kontrolė ir sankcijos, eliminuoja galimybę piktnaudžiauti socialinio kriterijaus vertinimo tvarka (reikšmėmis), kadangi pasiūlyme nurodomas darbuotojų skaičius ir jiems įsipareigotas mokėti darbo užmokestis (sutartyje numatytos sankcijos už įsipareigojimų nesilaikymą) turės būti užtikrinamas visą sutarties vykdymo laikotarpį. Iš esmės nesąžiningam tiekėjui neapsimoka dirbtinai didinti pasiūlyme darbuotojų skaičiaus ir jiems numatomą mokėti darbo užmokestį. Akivaizdu ir tai, kad ginčijamas socialinis kriterijus (jam suteikiamas lyginamasis svoris) turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymui, jos vykdymo kokybei, mažina rizikas dėl darbų vykdymo vėlavimo, galimos rangovo darbuotojų kaitos (dažnai tai lemia nepakankamas darbo užmokestis).

1.7.                      Ginčijamas socialinis kriterijus (jam suteikiamas lyginamasis svoris) turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymui, jos vykdymo kokybei, mažina rizikas dėl darbų vykdymo vėlavimo, galimos rangovo darbuotojų kaitos (dažnai tai lemia nepakankamas darbo užmokestis). Šis kriterijus yra tiesiogiai susijęs ir su kitais, Pirkimo sąlygose nustatytais, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais: „Už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (T2)“ ir „Darbų atlikimo terminas (T1)“. Nei vienas iš šių dviejų ekonominio naudingumo kriterijų nesukurtų Perkančiosios organizacijos siekiamos ekonominės naudos, jeigu rangovas neužtikrintų pastovaus darbuotojų skaičiaus ir tai įtakojančio darbo užmokesčio, t. y., kiltų rizika neįvykdyti darbų per nustatytus terminus, taip pat darbų vadovo patirtis neturėtų tiesioginės įtakos kokybiškam statybos darbų vykdymui, jei objekte nebūtų pastovaus darbuotojų skaičiaus. Taigi, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Socialinis kriterijus - sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokestis (T3), turi didžiausią įtaką mažinant rizikas dėl netinkamo sutarties vykdymo.

1.8.                      Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Socialinis kriterijus - sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokestis (T3)“, ir jo vertinimo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) paskelbė supaprastintą atvirą pirkimą „Daugiabučių namų atnaujinimas/renovacija” (Pirkimo Nr. 525883) (toliau – Pirkimas / Konkursas).

4.                      Pirkimas skaidomas į IV dalis: I pirkimo dalis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; II pirkimo dalis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini); III pirkimo dalis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai; IV pirkimo dalis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbai (Pirkimo sąlygų 10 p.).

5.                      Kiekvienai pirkimo objekto daliai pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, t.y. – 1) kaina (C), kurios lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 70 procentų; 2) darbų atlikimo terminas (T1), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 5 procentus; 3) už sutarties vykdymą atsakingo darbuotojo patirtis (T2), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 10 procentų; 4) socialinis kriterijus (T3) – sutartį vykdysiančių asmenų skaičius ir jų darbo užmokestis, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų (Pirkimo sąlygų 47 punktas). Ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos C ir kitų kriterijų balus: S = C +T1+T2+T3.

6.                      Ieškovė UAB „Brosta“ 2020-12-23 perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų konkurso sąlygų nustatymo, kuria prašė iš Pirkimo sąlygų pašalinti ekonominio naudingumo vertinimo socialinį kriterijų.

7.                      Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“, 2020-12-28 išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, ją atmetė.

8.                      Ieškovė 2021-01-04 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirkimo sąlygose (VIII skyrius „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“) įtvirtintą socialinį kriterijų ir nutraukti pirkimą Nr. 525883; 2) panaikinti atsakovės sprendimą atmesti pretenziją.

9.                      Taigi, ginčas byloje kilęs dėl ekonominio naudingumo vertinime nustatyto socialinio kriterijaus teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė aiškiai nurodė, kad ginčija visų keturių Pirkimo dalių sąlygą dėl nustatyto socialinio kriterijaus, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nėra aišku dėl kurios Pirkimo dalies ieškovė pateikė teismui ieškinį.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

10.                      Vienas iš argumentų, kuriuo atsakovė grindžia atsikirtimus į ieškovės ieškinį, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes nepagrindžia, kaip jos riboja būtent ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises. Be to, kaip nurodo atsakovė, ieškovė pateikė pasiūlymus Pirkimui (visose 4 Pirkimo dalyse), patvirtino, kad jos Pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygas, todėl, atsakovės teigimu, ji neįrodė, kad jos interesai yra pažeisti.

11.                      Sprendžiant asmenų teisinio suinteresuotumo klausimą yra teisiškai reikšmingas jo siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, įvertinant ir tuos atvejus, kai pripažinus viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nutraukus pirkimą, asmuo galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam lygiateisiškai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos pirkimo sutarties sudarymo. Todėl vien tai, jog ieškovė yra patekusi pasiūlymus Pirkime, patvirtindama, kad jos Pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygas, nėra pagrindas spręsti, jog ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas bei laikantis VPĮ bei principų lygiateisiškai su kitais tiekėjais konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad pagal Pirkimo sąlygas nustatytas socialinis kriterijus ir jo lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų, todėl sutiktina su ieškove, kad socialinio kriterijaus reikšmė turi tiesioginės įtakos vertinant visų tiekėjų, tame tarpe ir ieškovės, pasiūlymus ir sprendžiant dėl pirkimo laimėtojo nustatymo.

Dėl socialinio kriterijaus teisėtumo

12.                      Ieškovės teigimu, nustatytas socialinis kriterijus formuluojamas netiksliai, ydingai ir sudaro sąlygas piktnaudžiavimui bei šališkumui, be to jis neturi sąsajumo su pirkimo objektu, todėl yra perteklinis. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.

13.                      Pirkimo procedūros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtintu Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 18 punktą pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai: kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 70–80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio) ir kiti kriterijai (pasiūlymo techniniai duomenys), kurie gali būti taikomi pasirinktinai: atestuotų specialistų skaičius ir patirtis, paslaugų atlikimo terminas, tiekėjo mokamas vidutinis paskutiniojo mėnesio darbo užmokestis, vadybos priemonės). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų balų suma procentine išraiška lygi 100. Pateiktų pasiūlymų vertinimo sąlygos ir tvarka nustatomi pirkimo sąlygose. Nustatant kriterijų vertinimo sąlygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, kurios skelbiamos www.vpt.lt konsultacinės medžiagos perkančiosioms organizacijoms rubrikoje „Geroji praktika“.

14.                      VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą inter alia išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VPĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

15.                      Kaip jau buvo minėta pagal Pirkimo sąlygų 47 punktą, tiekėjų pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, iš kurių vienas yra ieškovės ginčijamas socialinis kriterijus (T3) – sutartį vykdysiančių asmenų skaičius ir jų darbo užmokestis, kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 15 procentų. Socialinio kriterijaus balas apskaičiuojamas vertinamo tiekėjo pasiūlymo siūlomos mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianos užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumo ir didžiausio pasiūlytos darbo užmokesčio mėnesio medianos ir Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio skirtumo santykį padauginant iš vertinamo tiekėjo pasiūlyme nurodyto užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičiaus bei didžiausio pasiūlyto užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičiaus santykio ir padauginus iš lyginamojo svorio (Pirkimo sąlygų 50 p.). Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, turi būti įvertintas pilnas etatas, nepaisant, kad darbuotojas dirbs ne pilnu etatu (Pirkimo sąlygų 50 p.). Užsakovo nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais pagal Pirkimo sąlygas laikytini užsakovo nurodytas užduotis atliksiantys įdarbinti darbuotojai, įskaitant ir subrangovų darbuotojus, t. y. darbų kiekių žiniaraščiuose, nurodytus darbus atliksiantys įdarbinti darbuotojai, išskyrus vadovaujančius darbuotojus (Pirkimo sąlygų 50 p.).

16.                      Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose turi apsiriboti tik reikalavimais dėl statybos rangos darbų. VPĮ neriboja perkančiosios organizacijos teisės siekti platesnio tikslo – ne tik statybos rangos darbų, bet ir to, kad būtų įdarbinta kuo daugiau darbuotojų, atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis (išskyrus vadovaujančius darbuotojus), o taip pat, kad tiekėjo mokamas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršytų jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Teismo vertinimu yra pagrįsta, kad perkant darbus, kuriems yra teikiama Lietuvos Respublikos valstybės parama pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansavimo mechanizmą (naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas), būtų kuo daugiau įdarbinta darbuotojų, atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis, ir kuo didesnį (viršijantį minimalų) užmokestį tiekėjas mokėtų šiems darbuotojams, atitinkamai už tai Pirkime būtų skiriamas didesnis balas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai (įskaitant subrangovus) įdarbintų kuo daugiau asmenų, vykdysiančių sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kuriems mokėtų kuo didesnį (viršijantį minimalų) atlygį. Remiantis VPĮ laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis arba paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (VPĮ 55 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, kad aptariamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu.

17.                      Akcentuotina, kad naujos redakcijos VPĮ, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį). Ginčo metu galiojusios VPĮ redakcijos 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis nustatė, kaip minėta, kad aptariamą kriterijų dėl darbuotojams, vykdysiantiems pirkimo sutartį, mokėtino atlyginimo dydžio būtina nustatyti darbų viešuosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos VPĮ 55 straipsnis, kuris buvo papildytas 11 punktu, reglamentuojančiu, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, jog nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

18.                      2018 m. spalio 16 d. aiškinamajame rašte dėl VPĮ Nr. I-1491 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nurodoma, kad darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas – ne tik skatinti darbdavius imtis socialinės atsakomybės, kurti ir užtikrinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę, didesnį patogumą, rūpintis jų sveikata ir išsilavinimu, bet ir skatinti darbdavius imtis pasaulyje priimtino elgesio modelio, kuris pasireiškia nauda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui ir valstybei. Aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo projektu siekiama kurti sveiką, saugų ir pasitikėjimu paremtą darbuotojo ir darbdavio santykį, tuo pačiu keliant ir bendrą valstybės darbo santykių kultūros lygį. Darbo užmokestis yra skirtas apmokėjimui už darbą. Darbdaviui būtų suteikta galimybė, esant reikalui, patenkinti darbuotojo individualų socialinį poreikį, pavyzdžiui, skatinti šeimos ir darbuotojo vaikų tiek kultūrinę, tiek socialinę gerovę, nepatiriant papildomos mokestinės naštos. Tokiu būdu darbdavys skatina darbuotojo lojalumą ir kuria stabilų darbo santykį. Iš darbuotojo pusės, tai būtų papildoma priemonė skatinti darbuotoją dirbti efektyviai ir atsakingai, kad esant poreikiui būtent darbdavys būtų suinteresuotas ir galėtų padėti darbuotojui susidoroti su jį ištikusiomis nenumatytomis gyvenimiškomis situacijomis ar papildomai susiformavusiais poreikiais.

19.                      Taigi įstatymų leidėjas socialiniam kriterijui viešuosiuose pirkimuose suteikia vis didesnę svarbą. Tai, kad subrangovo darbuotojai nėra viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo darbuotojai nereiškia, kad pirkimų sąlygose negali būti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, susijusio su pirkimuose dalyvaujančio tiekėjo pasitelkto subrangovo darbuotojais, atliksiančiais užsakovo nurodytas užduotis, tame tarpe ir šiems darbuotojams mokamu darbo užmokesčio dydžiu. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra nustatytas baigtinis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašas, todėl perkančioji organizacija gali pati pasirinkti pasiūlymo vertinimo kriterijus (sutarties sudarymo), tame tarpe ir įdarbintų darbuotojų (įskaitant ir subrangovų darbuotojus), atliksiančių užsakovo nurodytas užduotis, skaičių (išskyrus vadovaujančius darbuotojus), ir tai atitinka nacionalinius socialinius prioritetus.

20.                      Pirkimo sąlygų 50.1 p. nustatyta, kad Tiekėjas Pasiūlymo A dalyje turi nurodyti siūlomą mokėti (vykdant šią konkrečią sutartį) darbo užmokesčio mėnesio medianą užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams, Eur ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių (vykdant šią konkrečią sutartį), įdarbintų darbuotojų skaičių, išskyrus vadovaujančius darbuotojus. Tiekėjas turi nurodyti konkretų (nurodyti konkrečią sumą be intervalų ar be žodžio nuo / iki) siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio medianos dydį ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų skaičių. Pirkimo sąlygų 50.4 p. nustatyta, kad Tiekėjas, sudaręs sutartį, bet ne vėliau kaip iki sutarties vykdymo pradžios, privalo pateikti sutartį vykdysiančių ir užsakovo nurodytas užduotis atliksiančių įdarbintų darbuotojų sąrašą (vardus, pavardes, gimimo datas) (nurodytų darbuotojų sąrašą), kuriame turi būti ne mažiau darbuotojų, nei nurodyta Pasiūlymo A dalyje ir jiems siūlomo mokėti darbo užmokesčio mėnesio mediana, nurodytą Pasiūlymo A dalyje. Taip pat Tiekėjas, sutarties vykdymo metu pasikeitus nurodytai informacijai, nedelsdamas privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir pateikti atnaujintą nurodytų darbuotojų sąrašą. Tiekėjas visą sutarties galiojimo laikotarpį privalo užtikrinti, kad nurodytų darbuotojų sąraše nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana / jų skaičius būtų ne mažesnė, nei nurodyta Pasiūlymo A dalyje. (Taikoma, jei tiekėjui už socialinį kriterijų buvo skirta daugiau nei 0 balų). Pirkimo sąlygų 50.5 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei pasiūlymo vertinimo metu, tiekėjo pasiūlymas gaus papildomų balų už socialinį kriterijų, konkurso laimėjimo atveju tiekėjas įsipareigos visą sutarties laikotarpį užtikrinti, kad užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems įdarbintiems darbuotojams ir nurodytam jų skaičiui bus mokama Pasiūlymo A dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio mėnesio mediana. Sutarties vykdymo metu, perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo arba nusprendusi patikrinti, ar tiekėjas laikosi šio įsipareigojimo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad gautų visą reikiamą informaciją apie mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą nurodytiems darbuotojams (užsakovo nurodytas užduotis atliksiantiems). Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą pirkimo vykdytojui teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutartyje nustatytos sankcijos už šių Tiekėjo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą. Pagal Pirkimo sąlygų 51 p., rangovas privalės su kiekvienu Darbų priėmimo ir perdavimo aktu pateikti Užsakovui sutartį vykdančių specialistų sąrašą, kurie vykdė Darbų ir priėmimo perdavimo akte nurodytus konkrečius darbus. Jei Rangovas nepateiks minėto specialistų sąrašo, tai bus laikoma sutarties pažeidimu ir skiriama sutartyje numatyta bauda. Už šiame Sutarties punkte nustatytų įsipareigojimų nevykdymą Tiekėjui skiriama 10 000,00 Eur bauda už kiekvieną atvejį (Pirkimo sąlygų 3 priedo Pirkimo sutarties projektas 8.4.32. p.).

21.                      Taigi, nors sutiktina su ieškove, kad pasiūlymo vertinimo metu perkančioji organizacija iš esmės vertins tiekėjo „pažadą“, kita vertus jo tesėjimą ji turės patikrinti sutarties vykdymo metu, o tam yra numatytas kontrolės mechanizmas. Sutiktina su atsakove, kad ji nustatydama ginčo socialinį kriterijų, nustatė ir pakankamą kontrolės mechanizmą Pirkimo sutarties vykdymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytas pasiūlymų vertinimo socialinis kriterijus yra objektyviai patikrinamas, aiškus ir tikslus, atsakovė pagrindė jo reikalingumą ir tikslingumą, užtikrinant kokybišką perkamų darbų atlikimą ir viešąjį interesą. Atsakovės nustatytas socialinis kriterijus yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe bei yra proporcingas pirkimo tikslui, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir iškreipiančias konkurenciją Pirkimo sąlygas. Dėl nagrinėjamo ginčo pažymėtina ir tai, kad įdarbintų vykdyti Pirkimo sutartį darbuotojų skaičius ir jiems mokėtinas atlygis yra tarpusavyje susiję, ir šis socialinis kriterijus sudaro didesnes prielaidas išrinkti patikimesnį tiekėją ir yra tiesiogiai susijęs su pasiūlymo kokybiniu pranašumu, už kurį galima skirti papildomų balų.

22.                      Kita vertus, ieškovė ne tik, kad nepagrindė, kad ginčijamas socialinis kriterijus yra neteisėtas, bet ir teismas sutinka su atsakove, kad tai, jog Pirkimo sąlygose neįvardinta, kokiu minimaliu etatu objekte privalo dirbti darbuotojas, nepagrindžia ieškovės teisių pažeidimo, t.y., kad tokia sąlyga tiekėjai neužtikrina galimybės efektyviai konkuruoti tarpusavyje. Juolab kai ieškovė pateikė pasiūlymus Pirkime, prieš tai nereikalavo Pirkimo sąlygų paaiškinimo, o ieškiniu siekia apskritai panaikinti pirkimo sąlygose įtvirtintą socialinį kriterijų.

23.                      Teismui nustačius minėto pasiūlymų vertinimo kriterijaus tikslingumą, taip pat nėra pagrindo Pirkime nustatyto lyginamojo kriterijaus svorio laikyti nepagrįstai per dideliu, kadangi nustačius tokio dydžio lyginamąjį svorį, kainos kriterijus išlieka svarbiausiu, tačiau taip pat tiekėjai yra skatinami realiai varžytis prisiimant socialinę atsakomybę. Toks lyginamojo svorio dydis atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

24.                      Ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ sprendimą atmesti pretenziją yra procesinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas teisme ir byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

25.                      Nepagrįstas atsakovės argumentas dėl tik ieškinyje pareikšto reikalavimo nutraukti Pirkimą (t.y. pretenzijoje nurodytas reikalavimas nesutampa su ieškinio reikalavimu). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl, jei ieškinys būtų buvęs patenkintas ir pripažinta, jog ginčijamos Pirkimo sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedūros negalėtų būti tęsiamos toliau, todėl nepriklausomai nuo to ar ieškinyje pareikštas toks reikalavimas, ar ne, Pirkimas vis vien turėtų būti nutrauktas.

26.                      Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

27.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų 47 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus – „Socialinis kriterijus - sutartį vykdysiančių asmenų skaičiaus ir jų darbo užmokestis (T3)“, ir šio kriterijus lyginamasis svoris (15 balų iš 100) bei jo apskaičiavimo metodas ir būdas yra tikslingas, pagrįstas ir nediskriminuojantis, nepažeidžia proporcingumo bei kitų VPĮ principų, ir yra objektyviai patikrinamas, todėl ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis. Taigi ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių

28.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės ieškinį, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

29.                      Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti 4900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgiant į nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, byloje keltų klausimų sudėtingumą, t.y. ginčas nelaikytinas sudėtingu bei reikalaujantis specialių žinių, teismų praktika yra pakankamai išvystyta, bei advokato laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 3500 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30.                      Kauno apygardos teismas 2021-01-05 nutartimi šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 525883 „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“ procedūras iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Ieškinį atmetus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį dėl pirkimo sąlygų teisėtumo.

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas