Civilinė byla Nr. e2A-189-260/2017

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00720-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.8.1; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-82-308/2016 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos dujos “ dėl  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas A. M. 2015 m. liepos 20 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Varėnos dujos“ 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 26 000 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, priteisti po 1 300 Eur kas mėnesines išmokas nuo ieškinio padavimo dienos iki prarasto darbingumo atstatymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „Varėnos dujos“ ir atsakovo A. M. buvo pasirašyta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę. (duomenys neskelbtini) lipdamas iš ant autovežio užkelto sugedusio vilkiko žemyn nuslydo ir krito iš daugiau nei 3 metrų aukščio, dėl to patyrė stuburo traumą. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis - apsauginiais batais. Laikė, jog tuo buvo pažeisti darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis saugos priemonėmis nuostatų 4 ir 7.1 punktai. Nurodė, kad saugių ir sveikatai  nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas? jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 str. 1 d.  taip patvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, tiktai tokiu atveju, kai ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, darbdavio kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Nurodytas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamų batų nuslydus A. M. kojai nuo vilkiko pakopos, dėl ko neišlaikęs  lygsvaros jis nukrito ant nugaros. Tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darbdavys pažeidė savo pareigą ir neužtikrino saugių darbo sąlygų, o visa tai nulėmė nelaimingą atsitikimą.

Ieškovas nurodė, kad jo vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas sudarė 1300 Eur per mėnesį, todėl turtinė žala, kaip negautos pajamos, skaičiuojant už 20 mėnesių sudaro 26 000 Eur. Todėl jis prašo iš atsakovės priteisti 26000 Eur turtinę žalą (CK 6.249 str., CK 6.263 str. 2 d., CK 6.283 str.). Kartu ieškovas prašė priteisti iš 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad patirta trauma turi ilgalaikį poveikį, t. y. iki šios dienos jis yra praradęs darbingumą, apsunkintas jo judėjimas, dėl nuolatinių medicininių procedūrų yra priverstas kęsti skausmą, dėl ko yra patiriamas stresas, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija dėl traumos.

Atsakovė UAB „Varėnos dujos“ 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo A. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas A. M. reikšdamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis, kadangi darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos. DK ir kiti norminiai teisės aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to ar darbuotojas dirba Lietuvoje ar pagal darbdavio pavedimą užsienyje (DK 5 straipsnio 1 dalis). CK normos taikomos ta apimtimi, kiek negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos. Tokiu atveju pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios panašius santykius.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovė kaip darbdavys Darbo kodekso 270 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė, laiku ir tinkamai instruktavo ieškovą dėl darbo saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi. Ieškovas taip pat buvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis - apsauginiais batais, ką patvirtina UAB „Varėnos dujos" (duomenys neskelbtini) Turto priėmimo- perdavimo aktas, kuriame ieškovas parašu patvirtino, kad apsauginiai batai jam buvo perduoti, o jis juos priėmė. Gavus ieškinį, atsakovei paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyti kai kurie duomenys neatitinka tikrovės. Šiame akte nurodyta, kad ieškovui dirbant komandiruotėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sugedo vilkikas (duomenys neskelbtini), jo pargabenimui (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos atvyko kitas automobilis, ant kurio keltuvo ieškovas užvarė atsakovės automobilį (duomenys neskelbtini), lipant iš jo ieškovui nuslydo koja nuo kabinos laiptelio ir jis nukrito ant žemės ant nugaros. Tačiau atsakovei paaiškėjo, kad sugedusį automobilį  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ant autovežio  dar (duomenys neskelbtini) užvarė jį į Lietuvą parvežusios UAB „Transeta“ vairuotojas M. N., o ne ieškovas, kuris kaip keleivis turėjo grįžti kartu į Lietuvą. M. N. paaiškinimu, (duomenys neskelbtini) ieškovas galėjo kristi iš gabenamo ant autovežio sugedusio vilkiko (duomenys neskelbtini) kabinos, kur ieškovas, išvakarėse vartojęs alkoholinius gėrimus, nuėjo ilsėtis. Po patirtų sužalojimų ieškovas (duomenys neskelbtini) į medikus nesikreipė. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių spręstina ar iš viso gali atsirasti darbdavio materialinė atsakomybė dėl darbuotojo susižalojimo patirtų turtinių ir neturtinių praradimų, nes žalos atsiradimas traktuotinas kaip nesusijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnio 6 punktas). Vadovaujantis Darbo kodekso 246 straipsniu materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šio kodekso 246 straipsnyje išvardintos sąlygos. Nesant nors vienai iš sąlygų neatsiranda ir atsakovo materialinė atsakomybė, todėl atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovas neprivalo. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo asmens kaltė (sužalojimas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas (Kodekso 247 str.). Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai (DK 283 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, Civilinio kodekso, nustatyta tvarka atlygina darbdavys (DK 283 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.283 straipsnyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalis). A. M. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl ieškovas turėjo gauti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas. Kadangi jokių duomenų apie gautas išmokas ieškovas nepateikė, todėl atsakovas 2015 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) Alytaus skyrių prašydamas informacijos ar ieškovas A. M. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei pažymos apie jam išmokėtą išmoką už nedarbingumo laikotarpį ir šiuo metu jo gaunamas pajamas, tačiau tokios informacijos negavo. Taigi ieškovas ieškinį yra pateikęs netinkamai, ko pasėkoje net negalima tinkamai pateikti atsiliepimo. Visiškai nesuprantamas ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio. Sulygtas darbo užmokesčio dydis 1301 Lt/mėn. (376,80 Eur) (priedas Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nepateikia įrodančių dokumentų, kodėl jis reikalauja atlyginti 1300 Eur/mėn. (4488,64 Lt/mėn.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. M. atsakovei UAB „Varėnos dujos“ 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas pripažino nustatytu, kad  (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo A. M. ir atsakovės UAB „Varėnos dujos“ buvo sudaryta darbo sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) pradeda dirbti pas atsakovę vairuotoju-ekspeditoriumi, jam bus mokamas 1301 Lt (376,80 Eur) dydžio pagrindinis atlyginimas ir apmokama už komandiruotes. (duomenys neskelbtini) ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su darbų saugos darbe instrukcijomis. Vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 2.8.1 papunktyje nurodyta, jog darbuotojas privalo nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių ir naudoti jas viso darbo proceso metu. Būtinų asmeninės apsaugos priemonių sąrašas nurodytas Vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 2.6 punkte, kurio 2.6.5 papunktyje nurodyti batai. (duomenys neskelbtini) turto perdavimo priėmimo aktu ieškovas (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) perėmė iš vairuotojo S. L. vilkiką v/n (duomenys neskelbtini) Šiame akte   nurodyta, kad yra apgadintos vilkiko kairės pusės durys, nėra vilkiko posūkių pakartojimo žibinto, perimti 45 dydžio batai. Jokių ieškovo pastabų apie vilkiko duris akte nėra. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini), akto skiltyje „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“, nurodyta, jog A. M. nuo (duomenys neskelbtini) išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini), būnant joje (duomenys neskelbtini) sugedo vilkikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos atvyko kitas automobilis, ant kurio turėjo būti pargabentas sugedęs  vilkikas, A. M. užvarė savo sugedusį vilkiką ant kito automobilio - keltuvo, lipant iš automobilio (duomenys neskelbtini) A. M. nuslydo koja nuo kabinos laiptelio ir neišlaikęs pusiausvyros  nukrito nugara ant žemės. A. M. į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) nesikreipė, o atvažiavo su atvykusiu vairuotoju į Lietuvą. Į (duomenys neskelbtini) ligoninę A. M. kreipėsi (duomenys neskelbtini), kur buvo paguldytas gydymui. (duomenys neskelbtini) nuvyko tolesniam gydymui į (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo atlikta stuburo slankstelių operacija. Pagal (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išduotą pažymą apie traumos sunkumą A. M. patirta trauma nepriskiriama prie sunkių. Iš  (duomenys neskelbtini) UAB „Transeta“ pažymos teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas UAB „Varėnos  dujos“ užsakymas pargabenti sugedusį vilkiką, esantį prie (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) šios bendrovės vairuotojas M. N. pasikrovė UAB „Varėnos dujos“ automobilį „I. S.“ ant autovežio ir pargabeno į Lietuvą. Iš (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo nustatė, kad buvo nuspręsta A. M. neterminuotai nuo (duomenys neskelbtini) dėl darbingumo priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatyti 70 procentų darbingumo lygį bei NDNT Alytaus teritoriniame skyriuje A. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 procentų darbingumo lygį  dėl priežasties „ligos arba būklės“ palikti galioti.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dirbdamas  pas atsakovę nurodomo susižalojimo metu būtų buvęs nedraustas privalomuoju socialiniu draudimu. Remdamasis ieškovo ir atsakovės paaiškinimais bei duomenimis apie ieškovo buvusį nedarbingumą teismas sprendė, kad ieškovas buvo draustas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu.

Dėl įvykio, kurio metu ieškovas A. M. patyrė sužalojimą, teismas pripažino nustatytu, kad ieškovas A. M. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nevykdė jokių tiesioginių darbinių pareigų, kadangi jo vairuotas sugedęs vilkikas (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas iš vakaro  ant M. N. vairuojamo vilkiko tralo ir ieškovas buvo tik keleivis M. N. vairuojamame automobilyje. Iš liudytojo M. N. parodymų teismas sprendė, kad A. M. iš vakaro pavartojęs alkoholį nuėjo miegoti į pakrauto vilkiko (duomenys neskelbtini) kabiną, kur dėl pakrovimo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelės atsidūrė ženkliai aukščiau, bei tapo sudėtingiau ir pavojingiau tiek užlipti, tiek išlipti. M. N. kvietė A. M. nakvoti jo kabinoje, bet jis, ignoruodamas aplinkybę, kad į pakrautą vilkiką bus sunkiau įlipti ir išlipti, nuėjo miegoti į pakrautą vilkiką (duomenys neskelbtini). A. M. ryte buvo surastas ant žemės apsiavęs su šlepetėmis, vilkiko durys buvo praviros. Todėl teismas konstatavo, kad A. M. iš pakrauto vilkiko lipo ne su apsauginiais batais, taigi dėl naudotos  netinkamos avalynės jis paslydo ir nukrito. Teismas sprendė, kad lipdamas iš kabinos be apsauginių batų ieškovas pažeidė Vairuotojo - ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24 2.8.1 papunktį, kas tiesiogiai įtakojo ieškovo nukritimą. Ieškovo nurodomą aplinkybę dėl batų dydžio teismas laikė neesmine, nurodė, kad batai nėra esmingai per dideli, kad atsargiai lipant šie batai nebūtų trukdę nulipti iš vilkiko kabinos. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas lipdamas iš pakrauto vilkiko kabinos buvo pats labai neatsargus, nes nenaudojo apsauginių batų bei lipdamas iš kabinos, esančios  ženkliai aukščiau, turėjo ne tik kojomis, bet ir rankomis laikytis, kad kojos praslydimo atveju jis nenukristų. Šiuo atveju jokių darbdavio atsakingų darbuotojų nurodymai nebuvo reikalingi, kadangi pats ieškovas turėjo būti maksimaliai atsargus. Teismas pripažino, jog nėra pagrindo kaip nors konstatuoti atsakovės tiesioginę ar netiesioginę kaltę dėl ieškovo lipimo į vilkiko kabiną ir po to jo išlipimo nesinaudojant apsauginiais batais bei po to sekusį nukritimą ant žemės.

Teismas pripažino, jog nėra nustatytų visų atsakovės materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, numatytų DK 245 straipsnyje. Ieškovas buvo apdraustas privalomuoju socialinio draudimu. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekto darbingumo prarastos pajamos jam kompensuojamos, todėl jo reikalavimą dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo teismas atmetė. Spręsdamas dėl 1 300 Eur kasmėnesinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki prarasto darbingumo atstatymo dienos teismas nurodė, kad byloje nėra galimybės nustatyti atsakovės kaltės dėl ieškovo susižalojimo, todėl sprendė, kad iš šio ieškovo ieškinio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo. 

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiąsias ir procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o rėmėsi šališkų ir suinteresuotų liudytojų paaiškinimais.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie darbdavio atsakomybės sąlygų nebuvimą neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl pripažintina, kad  teismas, spręsdamas dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo,  atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, taikytinos  CK 6.270 straipsnio nuostatos.  Darbdaviui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliami didesni reikalavimai sugebėjimui sudaryti saugias darbo sąlygas, atsižvelgiant į jo veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams, pobūdį.  Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais taip pat išplaukia iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK normų reikalavimų.  Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229, 264 straipsniai).  Darbdavys taip pat privalo imtis veiksmingų priemonių, kai nepaisoma nustatytų reikalavimų. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo tirti ir vertinti, ar nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai suponavo išvadą, kad nėra atsakovės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu sužalotas  ieškovas, spręsti priežastinio ryšio, kaip atsakomybės sąlygos, buvimo klausimą, atsižvelgiant į visus veiksnius, lėmusius nelaimingą atsitikimą, taip pat ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, taip pat dėl galimybių atleisti darbdavį nuo atsakomybės.

Varėnos rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš  įvykio, kurio metu ieškovas A. M. patyrė sužalojimą, aplinkybių matyti, kad ieškovas A. M. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nevykdė jokių tiesioginių darbinių pareigų, kadangi jo vairuotas sugedęs vilkikas (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas iš vakaro  ant kito vilkiko tralo ir ieškovas buvo tik keleivis M. N. vairuojamame automobilyje. Nukentėjusio asmens buvimas automobilyje yra susijęs su darbo funkcijų vykdymu, dėl to ten įvykęs nelaimingas atsitikimas vertinamas kaip atsitikęs darbo vietoje, darbo metu, vykdant darbines funkcijas. Esantis darbo vietoje darbuotojas turi būti saugus. Neužtikrinęs darbuotojo saugumo darbdavys nepaisė  Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų darbų saugai ir darbo aplinkai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė nukentėjusiojo kaltės, kadangi liudijimai ir išvados apie alkoholio vartojimą yra hipotetiniai, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl avalynės dydžio prieštarauja Nelaimingo atsitikimo darbe išvadoms ir logikai. Ieškovas gavo 45 dydžio batus, kai jam buvo reikalingi 42 dydžio, todėl negalima pripažinti, kad jis buvo parūpintas asmenine apsaugos priemone.

Darbdavys atleidžiamas nuo žalos darbuotojui atlyginimo tik tada, jei įrodo, kad ją nulėmė nukentėjusiojo ar trečiojo asmens veiksmai ir dėl nelaimingo atsitikimo visiškai nėra darbdavio kaltės. Atsakovo neteisėtas neveikimas, nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nelaimingam atsitikimui įvykti.  Tarp  atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl kilo atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovo neveikimas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

Ieškovė UAB „Varėnos dujos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas teismui pateiktas asmens neturinčio teisės jo pateikti. Taip pat  atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime. Tai aplinkybės, kad ieškovas pas atsakovę pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), prieš pradedant darbą įmonėje jis buvo apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti. Ieškovo nesąžiningumas lėmė tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Teismas teisingai nustatė, kad dėl įvykio kaltas ieškovas, kadangi jis lapkričio mėnesį iš tokio aukščio lipo mūvėdamas šlepetes. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovas turi sveikatos problemų visiškai nesusijusių su įvykiais (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

         Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, patirtą  nelaimingo atsitikimo darbe metu, iš atsakovo darbdavio, neužtikrinusio saugių darbo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį pripažinęs, kad byloje nėra galimybės nustatyti atsakovės kaltę dėl ieškovo susižalojimo, todėl ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.

Ieškovas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), o nepagrįstai rėmėsi šališkų ir suinteresuotų liudytojų paaiškinimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas ieškovas vairuotojas ekspeditorius A. M., jo darbdavio ir darbuotojo dvišalė komisija (ne Valstybinė darbo inspekcijos pareigūnas, kaip teigiama apeliaciniame skunde) (duomenys neskelbtini) surašė Nelaimingo atsikimo darbe aktą. Šiame akte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovui būnant komandiruotėje, jam užvarius sugedusį vilkiką ant kito automobilio – keltuvo, lipant iš automobilio paslydus ir kritus nugara ant žemės; po šio įvykio A. M. į gydytojus (duomenys neskelbtini) nesikreipė, gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastis – darbuotojo neaprūpinimas  apsauginėmis priemonėmis – apsauginiais batais.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojo M. N. parodymais, rašytiniai įrodymais, iš dalies ir paties ieškovo paaiškinimais, pripažino nustatytu, kad ieškovas A. M. būdamas (duomenys neskelbtini) susižeidė (duomenys neskelbtini) ir kiek kitomis aplinkybėmis, kad apsauginiais batais ieškovas buvo aprūpintas. Taigi teismas iš tiesų nesivadovavo dėl ieškovo sužalojimo darbdavio ir darbuotojų atstovų (duomenys neskelbtini)   Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1.

Nelaimingo atsikimo darbe aktas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais,  yra  valstybės pripažįstamas  oficialus dokumentas. Visi ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat ir profesinių ligų patvirtinimo aktai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 str. 3 d. nuostatomis, registruojami ir įtraukiami į  apskaitą  Valstybinėje darbo inspekcijoje. Būtent šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos.

Nagrinėjant bylą Varėnos rajono apylinkės teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai, remiantis liudytojo M. N. parodymais, rašytinais įrodymais, duomenimis apie automobilio judėjimą (duomenys neskelbtini), iš dalies ir paties ieškovo nenuosekliais paaiškinimais, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nepagrįstai nurodyti duomenys apie nelaimingo atsitikimo laiką ir aplinkybes,  todėl neteisingai galėjo būti įvertintos ir nelaimingo atsitikimo priežastys.

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, nenuginčytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, yra oficialiu didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo darbe akte  Nr. 1 yra galimai neteisingi duomenys, turėjo atsakovei pasiūlyti imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, kad nelaimingas atsitikimas darbe būtų ištirtas papildomai ar pakartotinai, ir tik tada vertinti visus reikšmingus ginčui išspręsti  byloje surinktus įrodymus. To nepadarius, teisėjų kolegijos nuomone, teismas  tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, t. y. padarė procesinių normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti  neteisingai išspręsta byla. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos byloje priimtas sprendimas naikintinas. Kadangi  būtina byloje būtina sudaryti atsakovei sąlygas imtis priemonių, jog  būtų pakartotinai ištirtos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, po jų galutinio nustatymo iš naujo tirti  visas su ieškovo sužalojimu ir gydymu  susijusias aplinkybes, t. y. bylą iš naujo išnagrinėti faktiškai pilna apimtimi, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

Iš naujo nagrinėjant bylą būtina taip pat  tirti ir nustatyti materialiosios teisės normų parinkimui bei taikymui turinčias reikšmės bylos aplinkybes, įvertinant tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014); neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006); esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Šios aplinkybės yra reikšmingos, jei teismas pripažintų, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti, jas privalo įrodyti ieškovas. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas pripažino, jog parengiant ieškinį ir reikalaujant priteisti ieškovui negautas pajamas, nebuvo tinkamai įvertinti visi įstatymuose numatyti tokiam reikalavimui reikšti teisiniai pagrindai. Todėl siūlytina ieškovui apsvarstyti, o  jį atstovaujantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas turėtų padėti ieškovui  apsispręsti, kokio dydžio  nuostolių atlyginimą jis galutinai prašo priteisti. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui teikiantis advokatas turėtų užtikrinti, kad ieškinys būtų reiškiamas laikantis maksimalaus protingumo kriterijaus, kadangi, patenkinus ieškinį, valstybės turėtos atstovavimo išlaidos  gali būti atlyginamos tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija neišsprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, tame skaičiuje ir 2017 03 15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  Kauno skyriaus pažymoje Nr. NTP-7-3143 „Dėl teisinės pagalbos išlaidų“ nurodytų advokato atstovavimo išlaidų, priteisimo klausimo, šį klausimą išspręsti privalės pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

apelianto A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės 2016 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Raimondas Buzelis

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas