Civilinė byla Nr. e2-848-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00113-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2; 1.3.7.5.

 

 

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m.  gruodžio 4 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ atstovei R. G.,  advokatei S. Ž.,

atsakovų M. J. ir mažosios bendrijos „Stelmeta“  atstovei advokatei A. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ ieškinį atsakovams M. J., mažajai bendrijai „Stelmeta“ dėl žalos atlyginimo. 

 

        Teismas

        

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ solidariai 85 440,00 Eur nuostolių atlyginimą,  iš atsakovo M. J. -  15 484 Eur nuostolių atlyginimą, iš abiejų atsakovų priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė UAB „Techranga“ užsiima įvairių rūšių metalo, plastiko apdirbimo paslaugų teikimu, nestandartinių, vienetinių arba mažaserijinių metalo, plastiko detalių gamyba ir nestandartinių pramonės įrenginių gamyba, projektavimu, veiklą vykdo jau 16 metų. Atsakovas M. J. 2017 m. kovo 21 d. buvo priimtas dirbti „Techranga“ gamybos vadovu pagal neterminuotą darbo sutartį pilnam darbo laikui. Nekonkuravimo susitarimas nebuvo sudarytas, konfidencialumo sutartis buvo sudaryta 2017 m. birželio 20 d.  Atsakovo funkcijos buvo metalo ir plastiko gamybos procesų koordinavimas, nurodymai gamybą vykdantiems įmonės darbuotojams, užsakymų paskirstymas, technologinių gaminių kortelių sudarymas, medžiagų užsakymas ir pan. Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas M. J. nuo 2019 metų gegužės 10 dienos pradėjo vykdyti individualią veiklą, teikdamas paslaugas, kurios yra tapačios ieškovės teikiamoms paslaugoms. Nuo 2020 m. vasario 27 d. M. J. įsteigė MB „Stelmeta“, kurios vadovas, vienintelis dalyvis bei darbuotojas yra jis pats. MB „Stelmeta“ teikė iš esmės tas pačias paslaugas, kaip ir „Techranga“. Ieškovės vadovams po kurio laiko tapo žinoma, kad atsakovas M. J., pasinaudodamas savo tarnybinėmis pareigomis, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, ieškovės resursais (naudodamas gamybos įrankius, energetinius resursus, darbininkų darbą) vykdė gamybą savo individualiai veiklai arba „Stelmetai“, parduodavo gaminius ir gaudavo  pardavimo pajamas. Kitaip tariant, atsakovas M. J., dirbdamas pas ieškovę tiesiogiai arba per savo įsteigtą MB „Stelmeta“, pusantrų metų slapta teikė paslaugas Techranga klientams (UAB „E. E." ir UAB „N. N." ir kt.), pasinaudodamas ieškovės resursais, ieškovės darbuotojų darbu bei įranga, iš to gavo finansinę naudą. Tokiais M. J. veiksmais Techranga buvo padaryta mažiausiai 100 924 Eur turtinė žala.

3.       Nurodė, kad 2021 m. vasario 12 d. atsakovas M. J. buvo atleistas iš darbo pačiam prašant. Po M. J. išėjimo iš darbo tvarkant jo darbo vietą buvo rasta įvairių detalių brėžinių, kurių ieškovės klientai nebuvo pateikę ir nebuvo užsakę gaminti tokių detalių. Dalis brėžinių buvo su suklastotais „Techranga“ ankstesnių užsakymų numeriais, dalis brėžinių ( 137 vnt.) buvo datuoti 2020 metais ir skirti užsakovui „E. E.“, kuri sutartį su „Techranga“ buvo nutraukusi 2019 m. spalio 31 d.

4.       2021 m. kovo 8 d. „Techranga“ patalpose buvo atlikta žaliavų ir gaminių inventorizacija, kurios metu surastas detalių perteklius, t. y. rastos pagamintos ar iš dalies pagamintos detalės, kurių  niekas nebuvo užsakęs, dalis darbuotojų gaminamų detalių nebuvo įtrauktos į UAB „Techranga“ gautų ir vykdomų užsakymų sudėtį, neturėjo užsakovo ar užsakymo numerio, buvo rasti remontuojami UAB „N. N.“ gaminiai, kurių remontui ar rekonstrukcijai užsakymų UAB „Techranga“ vadybininkai ar direktorius nebuvo gavę.

5.       Taip pat nurodė, kad buvo patikrintas atsakovo M. J. naudotas darbinis kompiuteris, kuriame buvo surasti ištrinti failai. Atkūrus šių ištrintų failų turinį (fiksuojant antstolei faktinių aplinkybių nustatymo protokolu) buvo rastas atsakovo M. J. sudarytas sąrašas (kurį galima prilyginti pajamų žurnalui) apie atsakovo kaip asmens vykdančio individualią veiklą ir jo valdomos MB „Stelmeta" klientams išrašytas sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki  2021 m. sausio 13 d. Didžioji dalis sąraše nurodytų atsakovo ir jo valdomos įmonės išrašytų sąskaitų-faktūrų yra skirtos buvusiems ieškovės klientams (UAB „E. E.“, UAB N. N.“). Ne visus atkurtus failus galima peržiūrėti dėl jų pažeidimo, tačiau ir iš failų pavadinimų matyti, kad jie buvo įvardinti konkrečiais detalių numeriais arba atsakovo inicialais „MJ “ - M. J.. Rastų failų pavadinimai didele dalimi sutampa su M. J. darbo kompiuteryje ir darbo vietoje rastais popieriniuose brėžinių variantuose nurodytais brėžinių numeriais.

6.       Ieškovei apklausus gamybos darbuotojus, kam priklauso surastos detalės, kas ir kieno nurodymu jas gamino, darbuotojai paaiškino, kad detales pagamino gamybos vadovo M. J. nurodymu. Gamybos darbuotojų 2020-2021 m. darbo laiko ataskaitose, pagal kurias be kita ko, „Techranga“ darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, nurodoma, kad ieškovės darbuotojai atliko darbus UAB „E. E.“, tačiau jau minėta, kad nuo 2019 metų pabaigos UAB „E. E.“ užsakymų ieškovei nebuvo pateikęs, kas dar kartą pavirtina, jog ieškovės darbuotojai darbo metu vykdė ne ieškovės klientų, o atsakovo ir jo įmonės klientų užsakymus. Aplinkybės dėl darbo dienos ataskaitose užfiksuotų darbų klientui UAB „E. E.“, patvirtina nurodyti užsakovo inicialai - “EQ”.

7.       Taip pat atsakovas užsakinėdavo žaliavas iš tiekėjo UAB „P. P.“ ir nurodydavo pristatyti jas į ieškovės gamybos patalpas(duomenys neskelbtini), nors „Stelmeta“ adresas buvo(duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kad žaliavos buvo pristatomos ieškovės adresu, o ne(duomenys neskelbtini), patvirtina tai, kad dalį UAB „P. P.“ PVM sąskaitų-faktūrų pasirašė „Techranga“ darbuotojai (pvz. A. R., D. Ž.). Net atsakovui išėjus iš darbo „Techranga“, medžiagos „Stelmetai“ dar būdavo pristatomos į ieškovės gamybines patalpas.

8.       Apibendrindama ieškovė nurodė, kad atsakovas veikė pagal keletą modelių: 1) gamybos darbuotojams pavesdavo pagaminti detales be technologinių kortelių; 2) klastodavo ieškovės buvusių ar esamų klientų pateiktus ir jau realiai įvykdytus brėžinius jų turinį pakeisdamas kita detale, palikdamas AIVA sistemos sugeneruotus unikalius kodus; 3) sukurdavo fiktyvias technologines korteles užsakymams, kurių ieškovė nebuvo gavusi ir  jas kaip teisingas perduodavo gamybai; 4) ant  savo užsakymams įvykdyti sukurtų brėžinių nurodydavo ieškovės esamų klientų rekvizitus, t. y. „papildydavo“ esamo užsakymo brėžinių visetą sau reikalingos detalės brėžiniais. Tokiu būdu atsakovas M. J. tiesiogiai arba per savo valdomą įmonę perėmė ieškovės klientus (mažiausiai UAB „E. E.", UAB „N. N.“) ir jų užsakymus vykdydavo pasinaudodamas ieškovės resursais, darbuotojų darbu ir įranga, todėl  pardavė gaminius nepatirdamas gamybos išlaidų, nes tokias išlaidas patyrė ieškovė. Yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėti veiksmai, kaltė, patirta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nes ieškovė faktiškai apmokėjo visus atsakovo užsakymams pagaminti reikalingus kaštus.

9.       Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2022 m. gruodžio 7 d. jis buvo nutrauktas.

10.       Aplinkybes, kad atsakovas užsakymus vykdė ieškovės resursais, patvirtina ir jo valdomos MB „Stelmeta“ finansiniai rodikliai. Pagal viešai prieinamą informaciją, atsakovo vienasmeniškai valdoma įmonė MB „Stelmeta“ per 2020 metus, teikdama analogiškas paslaugas, kaip ieškovė, turėjo 109 728 Eur pajamų, grynasis pelningumas siekė net 46,28 proc. Tuo tarpu tų pačių metų  ieškovės „Techranga“ grynasis pelningumas sudarė tik 3,83 proc. Grynojo pelningumo rodiklis patvirtina, kad MB „Stelmeta“ nepatyrė įmonei būdingų išlaidų gamybos procese. Tą patvirtina ir kitų šioje srityje veikiančių ir analogiškas paslaugas teikiančių įmonių grynojo pelningumo rodikliai, pvz. MB „Fromas“, į.k. 304042619, grynasis pelningumas 2019 metais buvo 5,03 proc., 2020 m - 12,10 proc., 2021 metais - 6,64 proc.; UAB „Topmeta“, į.k. 305888458, grynasis pelningumas 2020 metais buvo 6.81 proc., MB „Sferos valdymas“, į.k. 305176425 grynasis pelningumas 2021 metais buvo netgi minusinis -18,51 proc. (įmonių finansiniai duomenys iš www.rekvizitai.lt). Po atsakovo M. J. atleidimo iš darbo „Techrangoje“ atsakovės MB „Stelmeta“ grynojo pelningumo rodiklis 2021 metais sumažėjo iki 11,58 proc., t. y. beveik keturis kartus.

11.       Nurodė, kad M. J. yra vienintelis MB „Stelmeta“ steigėjas, vadovas bei vienintelis darbuotojas. Nepaisant to, per 2020 metus MB „Stelmeta“ pagamino produkcijos už 109 782 Eur sumą. Akivaizdu, kad MB „Stelmeta“, turėdama vienintelį darbuotoją atsakovą M. J., kuris be kita ko dirbo „Techranga“ pilnu etatu (5 dienas per savaitę, 8 valandas per dieną), neturėjo žmogiškųjų resursų ir realių galimybių sugeneruoti tokio dydžio pajamas, ypatingai gamybos procese (kas reikalauja didelių laiko sąnaudų). MB „Stelmeta“ 109 782 Eur pardavimų pajamas sugeneravo per devynis mėnesius ir kelias dienas (įmonė registruota 2020-02-27). Vadinasi, atsakovo M. J. pardavimų pajamos iš MB „Stelmeta“ per mėnesį siekė 12 198 Eur, tačiau nepaisant to, jis toliau dirbo pas ieškovę už 1500 Eur dydžio darbo užmokestį. Toks atsakovo M. J. sprendimas iš pirmo žvilgsnio atrodytų neracionalus, t. y. tęsti darbo santykius, kuomet iš „papildomos“ veiklos jis generuoja aštuonis kartus didesnes pajamas. Tačiau būtent šie neįprasti ir neracionalūs atsakovo sprendimai patvirtina, kad atsakovų užsakymai buvo gaminami ieškovės resursais, t. y. atsakovas M. J. buvo suinteresuotas darbo santykių su ieškove tęstinumu, nes tik tokiu būdu turėjo galimybę gaminti savo įsteigtos MB „Stelmeta“ užsakymus UAB „Techranga“ resursais.

12.       Nurodė, kad atsakovas M. J. ir MB „Stelmeta“ neturėjo jokių objektyvių ir techninių galimybių savarankiškai įvykdyti klientų užsakymus. Nors atsakovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis užsakymus vykdė savo gyvenamojoje vietoje ir vėliau išsinuomotose patalpose adresu, (duomenys neskelbtini), ir ten buvo rastos tam tikros staklės, tačiau turima įranga neatitiko techninių specifikacijų faktiškai pagamintiems užsakymams įvykdyti, o dalis įrangos buvo įsigyta jau po faktinio M. J. darbo santykių nutraukimo. Nors atsakovai pareigūnams pateikė sąrašą turimos įrangos, tačiau nepateikė visų įrangos įsigijimo dokumentų, dalis dokumentų neįskaitomi. Pavyzdžiui galandinimo mašiną ir hidraulinį presą atsakovai įsigijo (jeigu įsigijo) tik likus mėnesiui iki M. J. atleidimo (apie 2021 metų sausį-vasarį), vieninteles drožimo stakles įsigijo jau po M. J. atleidimo, kas reiškia, jog atsakovai šių būtinų gamybos įrenginių savo veikloje, kurią vykdė nuo 2019 metų gegužės mėnesio, neturėjo. Atsakovas M. J. pareigūnams pateikė dokumentus su skirtingomis staklių įsigijimo datomis, pvz. teismui teikiami du atsakovo valdomos MB „Stelmeta“ atsakymai į pareigūnų užklausą apie turimą įrangą — viename rašte nurodoma, kad CNC Frezavimo staklės įsigytos 2018-02-27, o kitame rašte - 2020-02-27 (dviejų metų skirtumas); viename rašte nurodoma, kad universalios tekinimo staklės įsigytos 2019-03-29, o kitame rašte - 2020-02-27; viename rašte nurodoma, kad gręžimo stakles atsakovas iš savo tėvo įsigijo 2019-04-15, o kitame rašte - 2020-02-27. Analogiškai atsakovas pateikia nenuoseklius duomenis ir dėl kitų staklių įsigijimo sumaišęs ne tik mėnesius, bet ir metus.

13.       Pagal M. J. darbo vietoje ir jo kompiuteryje rastus brėžinius, buvo gaminamos ir vienetinės detalės, kurių gamybai reikalingos specialios staklės ir specialiai darbui su joms apmokytas darbuotojas. Tokias stakles ir darbui su jomis apmokytą darbuotoją ieškovė „Techranga“ turi, ko negalima pasakyti apie atsakovus.

14.       Aplinkybes, kad atsakovas užsakymus vykdė ieškovės resursais, patvirtina ir tai, jog jis buvusiems ieškovės klientams teikė analogiškas metalo/plastiko pjaustymo paslaugas už kur kas mažesnę kainą ir užsakymus įvykdė operatyviau, nei ieškovė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas buvęs ieškovės klientas UAB „E. E.“ inžinierius J. Ž. parodė, kad „E. E.“ buvo „Techranga“ klientas, tačiau bendravimą su ieškove nutraukė, ir tuos pačius užsakymus pradėjo teikti M. J. ir jo valdomai bendrovei MB „Stelmeta“ dėl atsakovo pasiūlytos mažesnės kainos ir trumpesnių įvykdymo terminų. Analogiškas priežastis dėl ne ieškovei, o atsakovui M. J. arba jo valdomai MB „Stelmeta“ teiktų užsakymų nurodė ir ieškovės buvęs klientas UAB „N. N.“ vyr. inžinierius - R. Ž..

15.       Nurodė, kad atsakovas M. J. pagal Gamybos vadovo pareiginius nuostatus privalėjo vadovauti gamybinei veiklai ir atsakyti už priimamų sprendimų padarius, kontroliuoti produkcijos gamybą, sudarinėti gaminio technologines korteles, organizuoti efektyvų darbo vietų išdėstymą, saugoti ir neplatinti konfidencialios informacijos, rūpintis savo darbo rezultatais ir kelti reikalavimus kolegoms ir vykdyti kitas pareigas (Nuostatų 10 p., 13 p. 13.2 p., 18 p., 19 p. ir t.t.). Atsakovas buvo atsakingas už kokybišką ir savalaikį darbų vykdymą, racionalų darbų organizavimą, tinkamą įrenginių eksploatavimą, koordinuotą darbuotojų darbą, teisingą darbo laiko naudojimą ir t.t. (Nuostatų 30 punktas ir papunkčiai). Pagal pareiginių nuostatų 32 punktą, gamybos vadovas (atsakovas) įsipareigojo neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas dirbant UAB „Techranga“. Atsakovas M. J. savo veiksmais pažeidė ir minėtas ieškovės Vidaus darbo tvarkos Taisykles, pavyzdžiui 21.17 punkte įtvirtintą pareigą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu informuoti Bendrovės direktorių apie įsidarbinimą kitoje darbovietėje; 21.24 punktą - racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, transportą, elektros energiją ir kitus materialinius Bendrovės išteklius. Taip pat įvykdė eilę drausmės pažeidimų: darbo metu vykdė veiklą, nesusijusią su pareigomis (Taisyklių 58.12. p.); nesilaikė pareiginių nuostatų (Taisyklių 58.18 p.); pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, kas vertintina šiurkščiu darbo taisyklių pažeidimu (Taisyklių 59.4 p.), pasiliko, išsinešė ir nuslėpė bet kokią informaciją ir (ar) medžiagą, susijusią su darbu, tuo pažeisdamas Taisyklių 22.3 p., pažeidė iš esmės visą Taisyklių XIII skyrių dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Pagal 2018-12-31 Darbo sutarties (keitimo) 5 punktą bei 2017-06-20 Konfidencialumo sutartį, atsakovas darbo sutarties vykdymo metu (ir jai nutrūkus) negalėjo asmeniniais ir komerciniais tikslais pasinaudoti įmonėje įgyta informacija, negalėjo konkuruoti su ieškove, negalėjo perimti ieškovės klientų, taip pat negalėjo asmeniniais ir komerciniais tikslais naudoti, modifikuoti, klastoti ieškovės darbuotojų ir jos klientų sukurtų brėžinių.

16.       Tačiau priešingai savo pareigoms ir darbo taisyklėms, M. J., pilnu etatu dirbdamas pas ieškovę nuo 2019 metų gegužės mėnesio pradėjo vykdyti analogišką individualią veiklą kaip ieškovė, o padidėjus gamybos apimtims - 2020 metų vasario mėnesį įsteigė MB „Stelmeta“, kuri taip pat teikė analogiškas paslaugas. Tokie atsakovo veiksmai vertintini ne tik kaip minėtų darbo ir konfidencialumo sutarčių, Nuostatų ir Taisyklių pažeidimai, bet kaip veiksmai, pažeidžiantys pamatinius civilinės ir darbo teisės principus. Tuo pačiu minėtos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. J. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės iki pat jo atleidimo 2021 m. vasario 12 d. tinkamai neatliko savo tiesioginių darbo funkcijų darbo vietoje, nes tuo metu vykdė, koordinavo ir organizavo darbus, kurie reikalingi jo asmeninėje ar MB Stelmeta veikloje (sudarinėjo žaliavų sąrašus, teikė užsakymus dėl žaliavų, išrašinėjo sąskaitas faktūras, jas siųsdavo klientams iš darbinio kompiuterio, bendravo su klientais darbo metu ieškovės išduotu telefonu, darbo vietoje ir darbo metu priiminėdavo savo arba MB „Stelmeta“ įsigytas žaliavas, užsiėmė brėžinių ir techninių kortelių klastojimų, koordinavo ne ieškovės, o savo veiklos ar įmonės užsakymų vykdymą). Iš to seka, kad dėl šių neteisėtų veiksmų, atsakovui nepagristai buvo išmokėtas pilnas darbo užmokestis.

17.       CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovės patirta žala pasireiškia dvejopai: pirma, kaip nuostoliai, kurie lygūs atsakovų neteisėtais veiksmais gautai naudai ieškovės sąskaita; antra kaip nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė išmokėdama pilną darbo užmokestį atsakovui M. J., kuomet jis 1,5 metų iš dalies nevykdė savo tiesioginio darbo.

18.       Pagal UAB „E. E.“ pateiktus pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalus, įmonė tiekėjui M. J. iki 2021-02-15 buvo sumokėjusi 45 372,97 Eur, o MB „Stelmetai“ iki 2021-02-15 buvo sumokėjusi 110 803,20 Eur , viso 156 176,17 Eur sumą.

19.       Pagal ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pateiktą UAB „N. N.“ pardavimų žurnalą, atsakovui M. J. už suteiktas paslaugas išmokėta suma - 28 439,22 Eur. Taigi, vien iš šių dviejų klientų, atsakovai gavo 184 615,39 Eur pajamų neatlygintinai naudodamiesi ieškovės resursais. Jau minėta, kad pagal 2020 metų MB „Stelmeta“ finansinę atskaitomybę bendrijos grynojo pelningumo rodiklis buvo 46,28 proc., duomenų apie atsakovo M. J. vykdytos individualios veiklos pelningumą nėra, dėl to preziumuojama, kad jis analogiškas. Iš to seka, kad atsakovų grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2019-05-10 iki 2021- 02-12 buvo 85 440,00 Eur (184 615,39 Eur*0,4628). Ši suma turi būti priteista solidariai iš atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“.

20.       Per laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2021-02-01 ieškovė Techranga atsakovui M. J. priskaičiavo 60890,33 eurų darbo užmokesčio, išmokėjo 35 476,89 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų (pridedama pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Ieškovė papildomai Sodrai už atsakovą M. J. išmokėjo 1046,69 Eur (pridedama priskaitymų /atskaitymo lentelė). Taigi, iš viso ieškovė patyrė 61 937,02 eurų išlaidų atsakovo darbo užmokesčiui išmokėti. Ieškovė mano, kad ieškovės patirta žala už atsakovo M. J. nevykdytas tiesiogines funkcijas darbo metu sudaro 25 proc. nuo išmokėtų sumų, t. y. 15 484 Eur (61 937,02 Eur * 25 proc.).

21.       Ieškovės atstovai teismo posėdžiuose paaiškino analogiškai, prašė ieškinį patenkinti.

22.       Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 10 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – mechaninį apdirbimą, kitų plastikinių gaminių gamybą. Vėliau, 2020 m. vasario 27 d.,  įsteigė MB „Stelmeta“, kuri gamino detales iš medžio, plastiko bei metalo ir tai UAB „Techranga“ vadovui buvo žinoma. Atsakovas, vykdydamas veiklą pats ir per MB „Stelmeta“, nuomojasi patalpas nuo 2019 m. spalio 15 d.(duomenys neskelbtini), iš UAB „Goretė“, taip pat atsakovas yra įsigijęs įvairią įrangą – įvairias stakles bei kitą įrangą, reikalingą atliekamai veiklai. Atsakovas, dirbdamas UAB „Techranga“, pagal individualią veiklą pradžioje gamindavo detales iš plastiko, kadangi turėjo tam galimybes ir ieškovės UAB „Techranga“ vadovui tai buvo žinoma, jis netgi pats nurodydavo UAB „Techranga“ užsakovų/klientų užsakymus atlikti atsakovui M. J., su juo atsiskaitydavo. Atsakovas neigia, kad dirbdamas pas ieškovę tiesiogiai arba per savo įsteigtą MB „Stelmeta“ pusantrų metų slapta teikė paslaugas UAB „Techranga“ klientams (UAB „E. E.“ ir UAB „N. N.“ ir kt.), pasinaudodamas ieškovės resursais, ieškovės darbuotojų darbu bei įranga, iš to gavo finansinę naudą. Ieškovas siekia sudaryti neigiamą įspūdį apie atsakovą, iškraipo faktines aplinkybes. Tai, kad ieškovo direktorius ir jo sutuoktinė matė, kad atsakovas prieš darbą į ieškovės metalo laužo konteinerį beria metalo drožlių atliekas, jokių neteisėtų atsakovo veiksmų nerodo. Ikiteisminiame tyrime ieškovas teigė, kad patyrė 26 004,60 Eur žalos dėl atsakovo veiksmų, o ieškinyje jau nurodo, kad nuostoliai sudaro 85 440,00 Eur, be to, prašo dar priteisti 15 484 Eur nuostolių, motyvuodami,  kad atsakovas nevykdė tiesioginių funkcijų darbo metu 25 procentų apimtimi. Akcentuotina, kad ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, jog ieškovei padaryta žala galėtų siekti vos 750 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Techranga“ atstovas iš pradžių reikalavo telefonu iš atsakovo 5000 Eur, vėliau jau 10 000 Eur. Ieškovė, pažeisdama CK straipsnių nuostatas ir nesilaikydama teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, aiškiai neįvardino, kokie atsakovų veiksmai (juridiniai faktai), jos nuomone, sudaro faktinį pagrindą atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Akcentuotina, kad M. J. ir MB “Stelmeta” reiškiamas solidarusis reikalavimas, nors atsakovų veiksmai turėtų būti atriboti, įvertinant kokia konkreti žala dėl kurių veiksmų atsirado ir pagal tai taikoma dalinė atsakomybė. Iš ieškovės ieškinio yra neįmanoma suprasti, kodėl būtent 85 440,00 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš abiejų atsakovų, kadangi pastaroji apskaičiuojama 2020 metų MB “Stelmeta” pelningumo rodiklį dauginant iš gautų UAB “E. E.” ir UAB “N. N.” pajamų (pagal pateiktus pirkimų ir pinigų mokėjimo ir pardavimų žurnalus) 2019-05-10 iki 2021-02-12 laikotarpiu. Nuostoliai neteisėtai gautos naudos forma gali būti priteisiami atlyginti tik iš to asmens, kuris gavo naudos. MB „Stelmeta“ yra juridinis asmuo, jokių šio asmens neteisėtų veiksmų nėra nustatyta.

23.       Nurodė, kad ieškovės įmonėje su BAR kodo skenavimu kildavo problemų, būdavo atvejų, kad UAB „Techranga“ darbuotojai kodo neskenuodavo, pamiršdavo nuskenuoti arba pamiršdavo, kad yra nusiskenavę, todėl tokiu atveju atsakovas M. J. koreguodavo duomenis rankiniu būdu AIVA 9001 sistemoje. Sutinka, kad 2019-2021 laikotarpiu M. J. UAB „Techranga“ buvo vienintelis gamybos vadovas, bet kaip technologas buvo ne vienintelis, technologais dirbo taip pat ir  J. Č., M. K.. Gamybos darbuotojai gamino detales pagal jiems perduotą M. J. technologinę kortelę arba nurodymą gaminti detalę be jų. O tai reiškia, kad UAB „Techranga“ buvo nusistovėjusi tokia praktika - gaminti detales be technologinės kortelės. UAB "Techranga" darbų apkrova buvo didelė, buvo vykdomi dideli projektai, kasdien vykdavo pasitarimai, kuriuose nuolatos dalyvaudavo UAB „Techranga“ vadovas – pastarasis ir liepdavo atlikti tam tikrus darbus be technologinių kortelių. UAB „Techranga“ dažnu atveju nesilaikydavo gamybai nustatytų terminų, tai patvirtina ir UAB „Techranga“ buvusio darbuotojo D. Š. liudytojo parodymai ikiteisminiame tyrime 01-1-11854-21. Tai, kad UAB „Techranga“ buvo nusistovėjusi praktika gaminti detales be technologinių kortelių, patvirtina liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11854-21. Akcentuotina, kad brėžiniai buvo tiesiog surenkami ir dedami į vieną dėžę, brėžinių sunaikinimu atsakovas neturėjo rūpintis, juos pasiimdavo gamybos darbuotojas ir išsiveždavo namo kūrentis pečiui su vadovo žinia, be to, tokios pareigos nėra numatyta ir Gamybos vadovo pareiginiuose nuostatuose Nr. 1, patvirtintuose UAB „Techranga“ direktoriaus 2013 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. DS11. Atsakovo didelis darbštumas ir noras finansiškai aprūpinti save bei savo šeimos narius, nepagrįstai šiuo atveju yra interpretuojamas kaip įžūlūs veiksmai, neteisėto veikimo prieš ieškovę schema. Nors ir iki 2021 m. vasario 12 d. atsakovas turėjo darbinių santykių su UAB “Techranga”, tačiau nepažeidė jokių įstatymų nuostatų šalimais nuo darbo laisvu laiku užsiimdamas papildoma veikla, kuri atsakovui suteikė papildomų pajamų. Ieškinyje nutylimos aplinkybės apie tai, jog UAB „Techranga“ vadovui buvo žinoma, jog atsakovas turi stakles, kuriomis gali pagaminti tam tikras detales iš plastiko, todėl tarp jų buvo susiklostę subrangos santykiai. Užsakovai UAB „Techrangoje“ užsakydavo tam tikras detales, kurias UAB „Techranga“ vadovas nurodydavo pagaminti atsakovui jo turimomis staklėmis, ko pasėkoje su atsakovu buvo atsiskaityta. Atsakovas pietų pertraukų ir kitų pertraukėlių metu išrašinėdavo sąskaitas faktūras jo vykdomos individualios veiklos ir MB „Stelmeta“ užsakovams, todėl jo darbo vietoje galėjo būti likę ir brėžinių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kaltinamas tuo, jog jo darbo vietoje buvo rasti remontuojami UAB „N. N.“ gaminiai, kurių remontui ar rekonstrukcijai užsakymų UAB „Techranga“ vadybininkai ar direktorius nebuvo gavę. Kategoriškai su tuo nesutiktina, kadangi UAB „Techranga“ užsakovai dažnai atvykdavo į gamybą, palikdavo detales ir išvažiuodavo, o vėliau su vadybininku ar direktoriumi susitardavo dėl gamybos ar remonto. Detalės galėjo būti atneštos UAB „Techranga“ padarytam brokui pataisyti arba jas suremontuoti ir tokie atvejai būdavo ganėtinai dažni. UAB „Techranga“ galėjo likti atsakovo užsakytos detalės, kurios pjautos lazeriu, o metalo pjovimą lazeriu atlikdavo UAB „Unipuras“, kurios buveinės adresas(duomenys neskelbtini), kaip ir ieškovės, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas veikė priešingai buvusios darbovietės interesams. Be to, kiek atsakovui yra žinoma, vienas iš UAB „Techranga“ darbuotojų – J. N. taip pat turėjo įsigijęs stakles ir uždarbiaudavo, netgi atsakovas yra pas pastarąjį užsisakęs detalių ir už tai atsiskaitė. Atsakovas negali atsakyti už J. N. veiksmus, jei pastarasis, dirbdamas UAB „Techranga“ II pamainoje, galėjo daryti frezuojamas detales. Be to, nurodė, kad UAB „Techranga“ patalpose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jų įrašai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šio teisminio proceso metu, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtą elgesį – nepateikti, todėl laikytina, kad tokie motyvai yra ieškovės išgalvoti, siekiant neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita. A. M. J. kaltinamas tuo, jog UAB „E. E.“ nuo 2019 m. spalio 31 d. ieškovei nebeteikia užsakymų, o užsakovas „N. N.“ sumažino užsakymų apimtis, kadangi paslaugas minėtai bendrovei pradėjo teikti atsakovas. Akcentuotina, kad dėl to UAB „Techranga“ veikla nebuvo sutrikdyta, nėra jokių duomenų apie šios bendrovės klientų praradimą dėl atsakovo veiklos, ji ir toliau vykdė ir vykdo savo veiklą. M. J. niekuomet neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas iš tuo metu buvusio darbdavio UAB “Techranga” perimti užsakovus. Užsakovai patys kreipėsi į atsakovą. Tai, kad užsakovams UAB „E. E.“ ir UAB „N. N.“ netinka UAB „Techranga“ sąlygos, nesuteikia ieškovei teisės šmeižti atsakovą kaip asmenį, kuris neva aktyviais veiksmais perėmė tuometinės darbovietės klientus, tuo labiau, kad UAB „N. N.“ iki šios dienos yra ieškovės klientas. Vieno iš klientų praradimas yra natūralios laisvos konkurencijos pasekmė.

24.       Atsakovas yra įsitikinęs, kad Konfidencialumo sutartyje esantis parašas yra ne jo, be to, į bylą pateikta ne sutarties originalo kopija. Šiuo atveju 2017 m. birželio 20 d. Konfidencialumo sutartis neturi įrodomosios galios, kadangi datuota ankstesne data, nei jos reguliavimą numatė norminiai teisės aktai, todėl vadovautis jos nuostatomis ieškovė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovas yra įsitikinęs, kad jis tokios sutarties nėra pasirašęs ir ant jos paskutinio lapo yra ne jo parašas. Akcentuotina, kad atsakovo antspaudas jam išėjus iš darbo liko jo darbo vietoje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl 2017-06-20 Konfidencialumo sutarties pasirašymo aplinkybių.

25.       Nurodė, kad į bylą pateikti brėžiniai niekaip nepatvirtina fakto, kad detalės buvo gaminamos ieškovės resursais siekiant naudos atsakovui, tuo labiau, kad ant detalių brėžinių esanti data reiškia brėžinio pagaminimo datą, pačios detalės pagaminimą, detalė gali būti koreguojama arba ne, todėl vien data vadovautis nėra tikslinga. Kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje – pagal UAB „Techranga“ darbuotojų nurodytus brėžinių numerius ir pas M. J. kratos metu rastus ir paimtus brėžinius, sutapimų nustatyta nebuvo. Atsakovas nebuvo informuotas nei apie tai, kad 2021 m. kovo 13 d.  bus atliekamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas atkuriant darbo kompiuterio duomenis, nei apie tai, kad 2021 m. kovo 5 d. bus atliekama inventorizacija, su kurios aprašu siejami ieškinio reikalavimai. Akcentuotina, kad atsakovo kompiuteriu naudotis galėjo bet kas, kadangi jis buvo prieinamas visiems. Kabinete dirbo keturi asmenys, kabinetas nebuvo rakinamas.

26.       Atsakovas keletą kartų yra likęs po darbo valandų pasinaudoti darbo vietoje esančiomis staklėmis pats sau, tačiau tokia praktika yra susiklosčiusi UAB „Techranga“. Tai patvirtina tas faktas, kad ne vienas darbuotojas likdavo po darbo pasinaudoti ieškovės staklėmis ir vadovas dėl to jokių pretenzijų ar nusiskundimų nereikšdavo, kadangi tam buvo suteiktas leidimas, tokia praktika tarp darbuotojų susiklosčiusi jau ilgą laiką. Tokių atvejų buvo ne daugiau nei trys. Tuo labiau, kad ieškovės vadovas ir visa administracija žinojo, jog atsakovas turi CNC frezavimo stakles, su kuriomis yra atlikęs ne vieną užsakymą ieškovės naudai ir jos vadovo prašymu.

27.       Nurodė, kad ieškovės pateikti žalos paskaičiavimai yra nepagrįsti, kadangi prašoma priteisti nuostolių suma iš abiejų atsakovų, nors pirmiausia atsakovas M. J. vykdė individualią veiklą, tik vėliau buvo įsteigta MB “Stelmeta”, nuostolių apskaičiavimo laikotarpį sudaro 2019,2020,2021 metai, tačiau ieškovė pasirinko atsakovo t. y. MB “Stelmeta” pelningumo rodiklį 2020 metais, nepagrindžiant, kuo tai susiję su atsakovo vykdoma individualia veikla.

 

Ieškinys tenkintinas.

 

28.       Nustatyta, kad atsakovas M. J. 2017 m. kovo 21 d. buvo priimtas dirbti UAB „Techranga“ gamybos vadovu, darbo laikas nustatytas 8 val. darbo diena, 5 dienų darbo savaitė. Darbo sutartis 2018 m. gruodžio 31 d. buvo papildyta 5.1 punktu, kuriame nustatyta, kad  darbuotojas įsipareigoja darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudoti ir kitiems asmenims neatskleisti tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, t. y. konfidencialios informacijos (...) konfidencialią informaciją sudaro bet kokio formato informacija apie įmonės klientus, atliekamus darbo projektus, projektų specifikacijos, brėžiniai ir juose pateikta informacija, (...) pažeidus susitarimą dėl konfidencialios informacijos nenaudojimo ir neatskleidimo, darbuotojas įsipareigoja padengti darbdaviui visus jo patirtus nuostolius dėl darbuotojo atskleistos ir/ar panaudotos informacijos asmeniniais ar komerciniais tikslais. Savo parašų šiame darbo sutarties pakeitime (t.1, b.l. 25-217) atsakovas neginčijo. Atsakovas ginčijo savo parašą 2017 m. birželio 20 d. Konfidencialumo sutartyje (t.1, b.l. 30-33), reikalavo pateikti sutarties originalą. Pateikus į bylą šios sutarties originalą (popierinės bylos l.22, atskirame voke), atsakovas ekspertizės skirti neprašė.

29.       Atskiras nekonkuravimo susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas.

30.       Atsakovas buvo supažindintas su UAB „Techranga“ gamybos vadovo pareiginiais nuostatais, kuriuose nustatytos gamybos vadovo pareigos: vadovauti, organizuoti, kontroliuoti produkcijos gamybą, sudaryti gaminių technologines korteles, prižiūrėti, kad gamybos užsakymai būtų vykdomi laikantis nustatytų terminų, pranešti direktoriui apie visus tiekimo, gamybos ir kt. veiklos trūkumus, siūlyti būdus, kaip juos šalinti, saugoti ir neplatinti konfidencialios informacijos, nustatyta gamybos vadovo atsakomybė už kokybišką ir savalaikį darbų vykdymą, racionalų darbo organizavimą, materialinių vertybių saugojimą, tinkamą įrenginių eksploatavimą, tikslią gaunamos žaliavos ir produkcijos apskaitą, teisingą darbo laiko naudojimą, ir t.t. Pagal ieškovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.17 p., atsakovas M. J. ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turėjo raštu informuoti direktorių apie įsidarbinimą kitoje darbovietėje, pagal 21.24 p. turėjo racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, transportą, elektros energiją ir kitus materialinius bendrovės išteklius, pagal 58.12 p. darbo drausmės pažeidimu buvo laikoma veikla darbo metu, nesusijusi su atliekamomis pareigomis, šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu buvo laikomas pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, taip pat veiklos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už tai darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Vidaus darbo tvarkos taisyklių XIII skyriuje buvo nurodyta, kas bendrovėje laikoma konfidencialia informacija.

31.       Atsakovas M. J. 2021 m. vasario 12 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnį (pačiam prašant). Ieškovo atstovas A. G. 2023 m. spalio 13 d. posėdyje paaiškino, kad 2021 m. vasario pradžioje jam kaip direktoriui galutinai paaiškėjo, kad atsakovas M. J., įregistravęs savo individualią veiklą, taip pat mažąją bendriją „Stelmeta“, ieškovės bendrovės patalpose, naudodamas darbininkų darbą, stakles, energetinius išteklius, atlieka užsakymus savo klientams. Po pokalbio su M. J., pastarasis parašė prašymą išeiti iš darbo.

32.       Atleidžiant atsakovą iš darbo perdavimo aktas nebuvo surašomas, inventorizacija nebuvo atliekama, atsakovo darbinis kompiuteris nebuvo tikrinamas.

33.       Nustatyta, kad atsakovas M. J. 2019 m. gegužės 10 d. įregistravo individualią veiklą pagal mechaninio apdirbimo ir kitų plastikinių gaminių gamybos klasifikatoriaus kodus ( t.1, b.l. 54). 2020 m. vasario 27 d. atsakovas įregistravo mažąją bendriją „Stelmeta“. P. M. bendrijų įstatymo 12 straipsnį, mažosios bendrijos organai gali būti tik narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. MB „Stelmeta“ atveju bendrijos narys buvo vienas atsakovas M. J., kuris kartu buvo ir MB „Stelmeta“ vadovas, direktorius (t.1, b.l. 58). Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Todėl teismas atmeta atsakovo atstovės atsikirtimus, kad juridinis asmuo MB „Stelmeta“  su ieškove „Techranga“ apskritai jokių santykių neturėjo, jokių veiksmų, nei teisėtų, nei neteisėtų, atlikti ieškovės atžvilgiu negalėjo, todėl ieškinys pareikštas nepagrįstai. MB „Stelmetos“ vardu veikė valdymo organas - direktorius ir vienintelis narys M. J., todėl visi jo atlikti veiksmai, kurių pasėkoje naudą  gavo „Stelmeta“, yra laikytini pačios MB „Stelmeta“ veiksmais ir atitinkamai atsiranda pagrindas taikyti MB „Stelmeta“ atsakomybę. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad šioje situacijoje sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, nėra skirtumo tarp M. J. kaip fizinio asmens veiksmų ir MB „Stelmeta“ kaip juridinio asmens veiksmų.   

34.       Ieškovė šioje byloje teigia, kad darbuotojas M. J. ir jo įsteigta MB „Stelmeta“ pagrindinę savo gamybinę ir komercinę veiklą vykdė ieškovės „Techranga patalpose ir jos resursais, dėl ko gavo naudą (pelną) ieškovės sąskaita. Ši paralelinė gamyba, ieškovės teigimu, buvo vykdoma nuo 2019 m. gegužės 10 d. (kai atsakovas įregistravo individualią veiklą) iki 2021 m. vasario 12 d. (kai atsakovas buvo atleistas iš darbo). Atsakovas M. J. nesutiko su tokiomis pretenzijomis, teigė, kad turėjo savo gamybai reikalingas patalpas, stakles, pats pirko žaliavas, dirbo daugiausia pats, tik kai kuriuos darbus užsakė iš kitų asmenų, savo gamybinę ir komercinę veiklą vykdė ne darbo „Techrangoje“ metu, o per pertraukas, vakarais, naktimis, savaitgaliais, per šventes.

35.       Toliau teismas analizuoja ir vertina atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ gamybinės veiklos galimybes ir pajėgumus ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. vasario 12 d.).

 

Dėl patalpų

 

36.       Atsakovas pateikė 2019 m. spalio 15 d. patalpų nuomos sutartį ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktą (ikiteisminio tyrimo bylos t.5, b.l. 47-50), pagal kuriuos M. J. išsinuomojo iš UAB „Goretė“ 150,31 kv.m. sandėliavimo patalpą(duomenys neskelbtini). Sutarties 1.3 p. nurodyta, kad patalpos bus naudojamos prekių sandėliavimui ir prekybinei veiklai.  Atsakovas teigė, kad iš pradžių savo veiklą vykdė gyvenamojo namo garaže(duomenys neskelbtini).  Liudytoju teismo posėdyje 2023 m. spalio 25 d. apklaustas A. V. nurodė, kad jis konsultuodavo atsakovą M. J. iš pradžių garaže (duomenys neskelbtini)stovėjo dvejos staklės, o (duomenys neskelbtini) stovėjo tekinimo staklės, frezavimo, jos keitėsi, buvo lyg ir 3-4 staklės, darbuotojų ten nebuvo. 

37.       Į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad  realiai naudojo išsinuomotas patalpas gamybai, mokėjo už jose išnaudotą elektros energiją, vandenį, pagaliau, kad mokėjo ir nuomos mokestį už patalpas. Teismo 2023 m. spalio 20 d. posėdyje atsakovas M. J. samprotavo, kad patalpų nuoma sudarė jo ir jo bendrijos „Stelmeta“ išlaidas, tačiau kokia konkrečiai suma buvo sumokėta už nuomą, negalėjo pasakyti, nurodė ieškoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teismas vertina, kad atsakovas, jeigu ir  buvo sudaręs nuomos sutartį dėl sandėliavimo patalpos, tačiau neįrodė, kad joje vykdė kokią nors gamybą ginčo laikotarpiu.

 

Dėl staklių ir įrankių

 

38.       Atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir į šią bylą teikė staklių įsigijimo dokumentus:  ikiteisminio tyrimo byloje t.5, b.l. 37 pateiktas M. J. raštas, kuriame nurodoma 10 pozicijų staklių ir įrankių su įsigijimo datomis, t.5, b.l. 87 pateiktas antras M. J. raštas, kuriame nurodoma 10 pozicijų tų pačių staklių ir įrankių, kuriuos naudojo MB „Stelmeta“ ir M. J., su šiek tiek skirtingomis įgijimo datomis. Įsigijimo datų skirtumai  gali būti paaiškinti tuo, kad pirmame rašte ( l.37) nurodoma, kada „Stelmeta“ įgijo stakles, o antrame rašte ( b.l. 87) nurodoma, kada M. J. įgijo stakles.

39.       Konkrečiai, CNC frezavimo stakles „(duomenys neskelbtini)“  „Stelmeta nurodo įsigijusi pagal panaudos sutartį iš M. J. 2020 m. vasario 27 d., o M. J. antrajame rašte nurodo įsigijęs 2018 m. vasario 27 d., pirminio pirkimą patvirtinančio dokumento nepateikė. B.l. 99 pateikto nevalstybine kalba (Commercial invoice) fragmento, kuriame nėra nei datos, nei duomenų apie apmokėjimą, teismas nevertina kaip tinkamo įrodymo, kad už šias stakles buvo sumokėta. Ieškovė ginčijo staklių paskirtį, nurodė, kad pagal  viešai internete skelbiamą aprašymą, staklės (duomenys neskelbtini) yra tinkamos medienos, plastiko ir minkšto metalo apdirbimui (t.3, b.l. 27). Vieša informacija pateikta nevalstybine kalba, teismas jos nevertina. 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad staklės tinka aliuminiui, medžiui, plastikui.  Teismas vertina, kad šių staklių įsigijimas ir paskirtis neįrodyta.

40.       Universalios tekinimo staklės „(duomenys neskelbtini)“ pirmame M. J. rašte nurodomos įsigytos 2020 m. vasario 27 d., antrame rašte - 2019 m. kovo 29 d. Pirmąja data  yra sudaryta panaudos sutartis tarp M. J. ir „Stelmetos“, M. J. perduoda stakles naudotis „Stelmetai“, t. y. pats sau. Pats M. J. šių staklių įsigijimą ikiteisminiame tyrime įrodinėjo 2019 m. kovo 29 d. sąskaita lenkų kalba ( Faktura pro forma), vertimo į valstybinę kalbą nepateikė. Kita vertus, sąskaita nepatvirtina, kad ji buvo apmokėta ir kad daiktas (šiuo atveju staklės) tikrai buvo įsigytos.

41.       Gręžimo staklės „(duomenys neskelbtini)“ pirmame rašte nurodoma, kad „Stelmeta“ įsigijo 2020 m. vasario 27 d. pagal analogišką panaudos sutartį iš M. J., o pats M. J. pagal antrąjį raštą įsigijo 2019 m. balandžio 15 d. iš savo tėvo V. J., pirminio dokumento nepateikta, iš ko įsigijo tėvas, duomenų nepateikta.

42.       Universalias frezavimo stakles „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirmąjį raštą „Stelmeta“ įsigijo 2020 m. balandžio 1 d., pridėta analogiška panaudos sutartis, sudaryta tarp M. J. ir „Stelmetos“ 2020 m. vasario 27 d., antrame rašte M. J. nurodo, kad šias stakles įsigijo 2020 m. kovo 20 d. pagal skelbimą iš privataus asmens, sutarties nesurašė ( ikiteisminio tyrimo t.5, b.l. 87). Sutiktina su ieškovės pastebėjimu, kad 2020 m. vasario 27 d. panaudos sutartis surašyta tada, kai M. J. šių staklių iš privataus asmens dar nebuvo nupirkęs, ir šie datų painiojimai verčia abejoti visų 2020 m. vasario 27 d. surašytų panaudos sutarčių tikrumu.

43.       Universalios tekinimo staklės „(duomenys neskelbtini) DRO“ - abiejuose raštuose nurodoma, kad atsakovai  įsigijo 2020 m. liepos 30 d., pridedama lenkų kalba sąskaita ( Faktura pro forma), vertimo nepateikta, duomenų, kad ši sąskaita buvo apmokėta, nepateikta.

44.       Suvirinimo aparatas „Sherman (duomenys neskelbtini)“ - abiejuose raštuose nurodoma, kad įsigytas 2021 m. sausio 8 d., pateikta UAB „Tolas“ išankstinė sąskaita Nr. PAS00346, duomenų, kad ši sąskaita apmokėta, nepateikta. Be to, įsigijimo data yra tik mėnuo iki M. J. atleidimo iš darbo „Techrangoje“.

45.       Galandinimo mašina „Scantoll , s/n211712000“ nurodoma, kad įsigyta 2021 m. vasario mėnesį, diena nenurodoma, antrame rašte teigiama, kad įsigyta iš UAB „Gitana“,  nei sąskaita, nei duomenys apie apmokėjimą nepateikti, be to, įsigijimas, net jeigu ir buvo, atliktas tą patį mėnesį, kai M. J. buvo atleistas iš darbo „Techranga“.

46.       Hidraulinis presas 20T, pirmame rašte nurodoma, kad „Stelmeta“ įsigijo 2020 m. vasario 27 d. pagal analogiškos formos panaudos sutartį iš M. J.. Antrame rašte M. J. nurodo, kad presą įsigijo 2019 m. pabaigoje su individualios veiklos pažyma, įsigijimo dokumentas nepateiktas.

47.       Drožimo staklės „7A420“ abiejuose raštuose nurodoma, kad įsigytos 2021 m. vasario 22 d.  – jau po atsakovo atleidimo iš darbo ieškovės įmonėje, t. y. jau po ginčo laikotarpio.

48.       Juostinis metalo pjūklas „Cormak G5025“ pirmame rašte nurodoma, kad įsigytas 2020 m. vasario 27 d. pagal analogiško pavyzdžio panaudos sutartį iš M. J., o antrame rašte M. J. nurodo, kad šį pjūklą įsigijo 2020 m. vasario 14 d., pateikia UAB „Holzmint“ išankstinę sąskaitą. Tačiau duomenų, kad ši sąskaita apmokėta, nėra pateikta.

49.       Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. balandžio 27 d. M. J. teigė, kad joks „Techranga“ darbuotojas, pasinaudodamas ieškovės staklėmis, nėra vykdęs jokio „Stelmeta“ užsakymo ( t.1, b.l. 389). Teismo posėdyje 2023 m. spalio 20 d. M. J. pripažino, kad jis pats pasinaudodavo „Techranga“ staklėmis, nes tokia buvo nusistovėjusi praktika, ir kiti darbuotojai naudojosi. Tačiau tą M. J. darė tik po darbo valandų.  

50.       Apibendrindamas teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė  įsigiję metalo apdirbimo stakles ir kitus įrankius, reikalingus atlikti metalo gaminių gamybą ir pan.

 

Dėl žaliavų

 

51.       Ikiteisminio tyrimo metu buvo paprašyta duomenų iš UAB „P. P.“, nuo kada  ir kokiu adresu tiekė žaliavas atsakovams (t.1, b.l. 392). „P. P.“ atsakė, kad žaliavas tiekė nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. M. J. ir nuo 2020 m. kovo 18 d. „Stelmetai“  adresu(duomenys neskelbtini). M. J. buvo pateikta medžiagų pagal 17 vnt. sąskaitų, „Stelmetai“  - pagal 33 vnt. sąskaitų.    Tačiau iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad visose sąskaitose medžiagų  pristatymo vieta nurodoma  (duomenys neskelbtini), t. y. į ieškovės gamybines patalpas, medžiagas priimdavo M. J., pasirašydamas kaip gamybos vadovas, kiti ieškovės darbuotojai pasirašę apie 13 tokių sąskaitų (pvz., D. Ž., kitas darbuotojas neįskaitomu parašu, lyg ir A. R., D. K.), ( t.1, b.l. 393-459).  Nuo 2021 m. gegužės 18 d. sąskaitoje faktūroje „Stelmeta“ užsakytų medžiagų pristatymo adresas jau nurodomas(duomenys neskelbtini), medžiagas priimdavo be M. J. dar ir A. V. (t.1, b.l. 460-466).  

52.       Atsakovas 2023 m. spalio 20 d. posėdyje aiškino, kad  pirmąjį užsakymą pageidavo gauti į(duomenys neskelbtini), tai ir vėliau sąskaitos buvo rašomos tokiu adresu. Bet ne visi užsakymai buvo vykdomi į(duomenys neskelbtini). kartų prekes priėmė kiti „Techranga“ darbuotojai, bet atsakovas nurodė, kad čia jokio kriminalo jis nemato. Į klausimą dėl t.3, b.l. 94 rašyto e-laiško, kuriame M. J. kaip „Techranga“ gamybos vadovas rašo: “Norėčiau vamzdžio kvadratinio 20x20-36 m. (6 vnt. po 6 m). Atsiųskite sąskaitėlę mano vardu. Jau buvau pas jus pirkęs. Mano kolega paims iš jūsų vamzdžius“, atsakovas aiškino, kad D. Ž. važiavo paimti „Techranga“ užsakymo, tai paprašė kartu prigriebti ir jo asmeniškai užsakytus vamzdžius. Koks transportas parvežė, atsakovas nurodė negalintis pasakyti, nepamena. Mano, kad iš „Techrangos“ patalpų pasisamdė priekabą ir parsivežė pats į(duomenys neskelbtini). Mokėjimo už transportą  dokumentų neturi.

53.       „Techranga“ darbuotojas D. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. kovo 14 d. parodė, kad jo pareigos „Techrangoje“ yra užsakyti ir priimti medžiagas. Ką konkrečiai užsakyti, jam nurodydavo gamybos vadovas ( M. J.). Yra pasirašęs ant ne vienos sąskaitos, pagal kurią medžiagos buvo skirtos ne „Techrangai“, o asmeniškai M. J. arba MB „Stelmeta“ (šios bylos t.1, b.l. 377-378). Teismas vertina, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų veiklai reikalingos žaliavos būdavo pristatomos ne į „Techranga“ patalpas, o kitu adresu, arba po pristatymo pervežtos į atsakovų patalpas patiriant tam tikras transporto išlaidas. Darytina išvada, kad dauguma atsakovų gamybai reikalingų medžiagų būdavo pristatomos į ieškovės gamybines patalpas ir čia sunaudojamos. 

 

Dėl darbuotojų

 

54.       Nustatyta, kad MB „Stelmeta“ darbuotojų neturėjo. Jau minėtas liudytojas A. V., apklaustas 2023 m. spalio 25 d. teismo posėdyje parodė, kad jis tik konsultuodavo M. J., kaip gaminti metalines detales, iš pradžių konsultavo(duomenys neskelbtini), ten buvo dvejos staklės, vėliau buvo nuvykęs ir į(duomenys neskelbtini), ten stovėjo gal 3-4 staklės, darbuotojų nebuvo. Konsultuodavo M. J. dažniausiai po pietų, savaitgaliais. Nuo 2021 m. jis lyg ir dirba pas M. J. pagal individualią veiklą, nes nuo 2021 m. M. J. pats vienas jau nesuspėja pagaminti detalių. D. T. prospekte jau daug staklių, bet darbuotojų nėra, dirba jie dviese su M. J..

55.       Atsakovas M. J., kaip minėta, „Techrangoje“ turėjo dirbti pilną darbo laiką (40 val. per savaitę). Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. rugsėjo 22 d. M. J. nurodė, kad per visą darbo laiką „Techrangoje“ jis tik 2-3 kartus pasinaudojo „Techrangos“ staklėmis savo asmeninėms reikmėms, pasigamino kažkokią detalę, neprisimena, kokią (t.1, b.l. 379-380). Teismo  2023 m. spalio 20 d. posėdyje atsakovas aiškino, kad savo individualios veiklos gamybą ir MB „Stelmetos“ užsakymus jis daugiausiai, 99 proc.,  vykdė pats, o 1 proc. pasitelkė kitus asmenis. Dirbo po darbo valandų, vakarais. Tokia buvo, anot atsakovo, nusistovėjusi praktika „Techrangoje“, kad darbininkai naudodavo stakles savo reikmėms po darbo valandų, direktorius tai žinojo ir nieko nesakė.

56.       Atsakovas pripažino, kad „Techranga“ darbuotojas J. N. yra vykdęs jo asmeninius užsakymus, nes jis turėjo įsteigęs savo mažąją bendriją. Taip pat jo užsakymus yra vykdęs L. P., jam sumokėjo asmeniškai. Kokiu laiku ir su kokia įranga L. P. atliko jo užsakymus, M. J. buvo neįdomu.

57.       Ieškovė pateikė į bylą J. N. parodymus, patvirtintus notaro, duotus 2023 m. rugsėjo 6 d. J. N. nurodė, kad bijo atvykti į teismo posėdį, nes jam darė spaudimą atsakovas M. J. ( t.6, b.l. 2-5). J. N. parodė, kad „Techrangoje“ dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. Gamybos vadovas M. J. pateikdavo užduotis, kokias detales gaminti. Liudytojui kilo įtarimas, kad tam tikras detales gamina ne „Techrangai“, bet asmeniškai M. J.. Tokios detalės buvo pateikiamos be technologinių kortelių, jų gamybos laiką, pavadinimus, liudytojas užrašydavo į tos darbo dienos ataskaitą, kortelę pateikdavo gamybos vadovui. Kortelė turėjo būti apskaityta į darbininko darbo laiką, tą turėjo daryti gamybos vadovas. 2020 metais gamino „E. E.“ ( toliau –  ir EQ) detales, 2020 m. liepos 20 d. frezavo butelių liejimo formą, įtarė, kad tai M. J. asmeninis užsakymas, nes M. J. įnešė formą į cechą slėpdamas, baigęs frezuoti parašė M. J. žinutę „forma baigta“, todėl gali tiksliai atsekti datą. M. J. nuolat prašė pasilikti po darbo ir gaminti detales, todėl ėmė vengti atsakovo, nors jis siūlė sumokėti po 12 Eur už valandą. Už detales, gamintas darbo metu, M. J. nemokėjo. Patvirtino, kad visas detales gamino „Techrangos“ staklėmis. J. N. žymėjosi, kokias detales ir kurią dieną gamino, bendrino tą ataskaitą su M. J.. 2020 m. rugsėjo 8 d. gavo iš M. J. el.laišką su „E. E.“ brėžiniais  ir tekstu: „Kaip ir kalbėjom telefonu, siunčiu tau per naujo modelius ir brėžinius. Tik žiūrėk, kad A. (direktorius – teismo pastaba) nepamatytų“ ( t.6, b.l.23). Gavęs tokį laišką, J. N. nurodo galutinai įsitikinęs, kad M. J. „Techrangoje“ vykdo savo asmeninę gamybą. J. N. pateikė devynis jam atsiųstus el.laiškus ( 2020 m. balandį, birželį, rugsėjį, spalį) su prisegtais detalių, pavadintų „EQ ir tam tikti numeriai“, brėžiniais. Tačiau brėžiniai buvo su „Techranga“ logotipais apatiniame dešiniame brėžinio kampe. Tai sukėlė J. N. įtarimus, kad M. J. asmeniniai užsakymai (brėžiniai) yra uždedami ant „Techranga“ brėžinių blankų konspiraciniais sumetimais.  

58.       Atsakovas M. J., paklaustas spalio 20 d. teismo posėdyje, kodėl rašė J. N. žodžius „Žiūrėk, kad A. nepamatytų“, atsakė, kad J. N. pats slapstėsi nuo direktoriuas, nes vykdė savo asmeninę gamybą, turėjo savo mažąją bendriją, tai jis tik priminė N., kad saugotųsi direktoriaus.

59.       J. N. pateikė telefono žinutes M. J., siųstas 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 3 d., kuriose nurodo bendrinantis su M. J. savo 2020 m. gruodžio mėnesio ir 2021 m. sausio mėnesio darbo ataskaitas, kuriose surašytos kiekvieną dieną gamintos detalės ir joms sugaištas darbo laikas (t.6,b.l. 6-11). Iš ataskaitų matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesį įtrauktos EQ detalės (4 valandos), aliuminiai butelio laikikliai- traukės ( 4 valandos), 2020 m. sausio mėnesį traukės ( 4 valandos). Iš J. N. pateiktų darbo dienos ataskaitų matyti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. gamintos EQ detalės, 8 vnt., iš viso 14 val., 2020 m. kovo 20 d. gaminta EQ detalė 2 valandas, 2020 m. gegužės 5 d. gamintos tik EQ detalės, 2020 m. liepos 20 d. gaminta, be kita ko, EQ detalė ( t.6, b.l. 13-18). Pažymėtina, kad bendrovė „E. E.“ 2020 metais jau nebuvo „Techranga“ klientas, todėl jokie EQ užsakymai, ieškovės teigimu, 2020 metais „Techrangoje“ jau negalėjo būti vykdomi.

60.       Metų 2020 iš 2019 pataisymus darbo dienos ataskaitose J. N. paaiškino, kad 2020 metais naudojo ankstesnių metų ataskaitų blankus, todėl taisydavo metus, taip pat nurodė, kad „Techrangoje“ pradėjo dirbti tik 2019 m. rugsėjį, todėl ataskaitos negalėjo būti 2019 m. sausio - kovo mėnesių.   

61.       Iš bendrovės „E. E.“ į bylą buvo išreikalautos iš M. J. ir MB „Stelmeta“ išrašytos sąskaitos už detales (prijungtas vokas su CD (sąskaitomis ir brėžiniais), popierinės bylos l.27,  e-bylos t.4, b.l. 118 -163). Palyginus sąskaitose įrašytas parduodamas detales pagal numerius, pobūdį, nustatyti sutapimai su „Techranga“ darbuotojų darbo dienos ataskaitose nurodytais duomenimis pagal detalių numerius, pobūdį, kiekį. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus (t.4, b.l. 19-27), kuriuose detaliai nurodė sutapimus tarp atsakovų išrašytų sąskaitų ir „Techranga“ darbuotojų darbo dienos ataskaitų.

62.       Išanalizavęs sutapimus tarp nurodytų sąskaitų ir darbuotojų darbo laiko ataskaitų, teismas įsitikino, kad, pavyzdžiui, sąskaitose (duomenys neskelbtini) nurodytos detalės  EQ-66-60-04-00-00-00-001 (16 vnt.) ir EQ-66-60-08-00-00-00-001 (3 vnt.), kurias MB „Stelmeta“ pardavė „E. E.“, atitinka J. N. 2021 m. kovo paaiškinime ( t.1., b.l. 301) nurodytas detales tais pačiais numeriais, kurioms J. N. nurodė paruošęs darbinius staklių failus ir išfrezavęs guoliavietes M. J. nurodymu.

63.       „Techranga“ darbuotojas P. P., apklaustas liudytoju 2023 m. spalio 13 teismo posėdyje parodė, kad dirbo „Techranga“ nuo 2017 m. CNC staklių operatoriumi-technologu. Jo funkcija buvo gaminti detales pagal brėžinius ir tech. korteles, jo darbo laikas būdavo apskaitomas pagal tech.korteles, suvestas į AIVA programą ir pagal darbo dienos ataskaitas, kai detalė neturėjo tech.kortelės. Nurodė pastebėjęs, kad pradėjo trūkti darbo valandų, klausė pas M. J., tačiau jis išsisukdavo, nesprendė klausimo, arba sakydavo, kad pridės tas dingusias valandas kitą mėnesį. Galų gale tos valandos išnykdavo. Vieną mėnesį 50 Eur prarado, kitus mėnesius smulkesnes sumas, 20-30 Eur,  už 5 val. ir pan. Tiesiogiai M. J. neprašė jam pagaminti detalių, bet iš valandų trūkumo liudytojas pradėjo įtarti, kad tos detalės be tech.kortelių buvo gaminamos M. J. asmeniškai. Be kortelių gaminamos detales savo pobūdžiu neišsiskyrė iš kitų „Techranga“ detalių.  M. J. prašydavo pasilikti po darbo. Apie 3 kartus pavedimais gavo iš M. J. apmokėjimą už viršvalandžius apie 150-120 Eur, tai įvyko, kai pradėjo reikalauti sumokėti už viršvalandžius, jau ketino eiti pas direktorių aiškintis, tada M. J. sako, gerai, aš sumokėsiu, tada pradėjo suprasti, kad kažkas čia ne taip. Yra buvę, kad M. J. sumokėjo grynais, kai buvo dirbęs viršvalandžius, tai buvo 2019-2020 metais, tai buvo dešimtys eurų, ne šimtai. Arba būdavo, kad atneša gaminti tris tokias pačias detales, iš kurių dvi su tech.kortelėmis, o viena- be kortelės.

64.       Atlikus palyginimą tarp atsakovų išrašytų sąskaitų pirkėjams ir P. P. darbo dienos ataskaitų, nustatyta, kad MB „Stelmeta“ išrašytoje sąskaitoje SM 00048, 2020-07-29, nurodyta, kad MB „Stelmeta“ pardavė „E. E.“  paslaugą „ekstruderio remontą (8 sietelių)“ ( t.4, b.l.115). Šis darbas atitinka P. P. 2020 m. liepos 20-21 dienų ataskaitoje nurodytą sietelį pagal brėžinį nr. 200709.01.00.00.001 (t.4, b.l.30), o ataskaitoje nurodytas brėžinys atitinka detalę ekstruderį ( t.4, b.l. 31-33). Ieškovės teigimu, tuo metu UAB „Techranga“ neturėjo jokio panašaus užsakymo.    

65.       „Stelmeta“ sąskaita SM 21055, 2021-06-21, pagal kurią „E. E.“ parduota paslauga „Skaičių matricos remontas (skaičiai 2 ir 5)“ atitinka „Techranga“ darbuotojo P. P. 2021-02-05 darbo dienos ataskaitoje nurodytą detalę ekstruderis ir 2021 m. vasario 19 d. paaiškinime nurodytą  matricos skaičių „2“ ir „5“ elektroerozinį pjovimą ( t.4, b.l. 38-39).

66.       M. J. individualios veiklos sąskaita MJ006, 2019-09-10, pagal kurią  UAB „E. E.“ pardavė detales, kurių numeriai (duomenys neskelbtini)( t.4, b.l. 41).

67.       „Stelmeta“ išrašytoje sąskaitoje SM 00053, 2020-08-20, pagal kurią „E. E.“ buvo parduota  detalės EQ-53.01.00.00.007 (4 vnt.), atitinka P. P. 2020 m. rugpjūčio 3-4 dienomis ataskaitoje nurodytas detales tuo pačiu numeriu, 4 vnt. ( t.4, b.l. 68).

68.       Liudytoju apklaustas L. J. 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo „Techranga“ CNC staklių operatoriumi-technologu iki 2021 m. pavasario. Gaudavo ruošinius ir pagal darbo brėžinį gamindavo detales. Technologinė kortelė konkrečiai detalei būdavo jau paruošta, joje nurodyta ruošinio kelionė nuo žaliavos iki gaminio. Kiekvienai detalei būdavo atskira technologinė kortelė. M. J. buvo gamybos vadovas, jis kontroliavo darbų eiliškumą, eigą, buvo liudytojo viršininkas. Buvo įdiegta sistema AIVA, kurioje atsižymėdavo technologines korteles pagal barkodą: atsižymėdavo tos detalės gamybos pradžią ir gamybos pabaigą. Prasidėjo atvejai, kai M. J. sakydavo liudytojui, kad jis nesurenka darbo valandų. Liudytojas pradėjo užsirašinėti, ką dirba. Pastebėjo, kad šalia detalių su tech.kortelėmis būdavo papildomų detalių be kortelių, jas žymėdavo į tos dienos ataskaitą, kurią dienos pabaigoje atiduodavo M. J.. Prie kokio užsakymo tos detalės priskirtos, jis nematydavo, iš brėžinio nesuprato. Susumuodavo valandas, bet vis tiek liudytojui „nesueidavo galai“‚ kas buvo ataskaitoje, tos valandos  kažkur dingdavo. Ieškodavo savo ataskaitų, bet nerasdavo. Eidavo klausti pas M. J., pastarasis sakė, kad nežino, reikia žiūrėti, bet nieko nepasiaiškindavo, liudytojas gaudavo mažesnę algą. Per mėnesį ėmė trūkti po 20-30 valandų.  Kai gaudavo detales be technologinių kortelių, pradėjo klausti direktoriaus, ar reikia tas detales daryti. M. J., pastebėjęs, kad liudytojas klausia direktoriaus,  nuo to momento ėmė jam skirti mažiau detalių be tech.kortelių. Tokie darbo valandų trūkumai buvo, iki kol M. J. išėjo iš darbo. Kai M. J. šalutinė veikla paaiškėjo, tai ir liudytojui galutinai paaiškėjo, kur dingdavo jo išdirbtos valandos.  Asmeniškai M. J. jam gaminti detalių neprašė, savaitgalį ateiti padirbėti neprašė. Matė atvejį, kai M. J. darbuotojui davė prieš darbo laiką pagaminti detalę skubiai, padėjo į aukštesnę lentyną, o kai atvyko direktorius, tą detalę padėjo į žemesnę lentyną, kur buvo neskubios gamybos detalės; kitu atveju duotą skubiai gaminti detalę atvykus direktoriui A. G. uždengė skuduru gal M. K., o gal M. J.,  konkrečiai atsimena, kad taip buvo paslėpta EQ detalė ekstruderis. Vėliau jau pasidarė vieša paslaptis, kad dirbami ne „Techranga“ darbai, ypač, kai direktorius su žmona atostogaudavo, prasidėdavo „ne tie“ darbai. Matė daug kartų, kad M. J. dirba „Techranga“ staklėmis po darbo valandų, nes liudytojas tuo metu dirbto vakarinėje pamainoje. Jam J. N. yra sakęs, kad dirbo savaitgalį „Techranga“ staklėmis ir gavo pinigų iš M. J.. Dėl kliento „E. E.“ nurodė, kad žinojo tokį „Techranga“ klientą, jo detalės iš pradžių buvo su technologinėm kortelėm, paskui maždaug nuo 2020 metų pradėjo būti duodamos gaminti be technologinių kortelių.

69.       Liudytoju apklaustas D. Š. 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje parodė, kad dirbo „Techranga“ nuo 2017 m. iki 2020 m. rugsėjo mėn. šaltkalviu surinkėju, įrankininku.  Stebėjo kitų darbuotojų darbą, jam kilo įtarimų, kad M. J. vykdo „gamybą gamyboje“, t. y. gamina detales sau. Pastebėjo liejimo formą, galvojo, kad čia jam bus teikiamas darbas, tačiau darbuotojas M. K. jam pasakė, kad čia M. J. detalė, ne „Techrangos, kad padarė „chaltūrą“. Vėliau kitas darbuotojas, berods P., skundėsi, kad jam dingsta valandos. Buvo atvejų, kokie 3-4 per metus, kai M. J. atnešė pagaminti detalę be tech.kortelės, sakė, kad reikia padaryti A. (direktoriaus) broliui. Buvo atvejų, kai gamino detales, rašydamas darbo valandas į lapelius, vadinamąsias darbo ataskaitas, tai jau nebuvo A. broliui. Dar prisimena atvejį, kad norėjo paimti metalo ruošinį ir pasigaminti jam reikalingą įrankį, bet P. (kolega) pasakė, kad čia M. ruošiniai. Keletą kartų M. J. klausė, ar po darbo jam bus reikalingos tekinimo staklės. Keletą kartų iš ryto pastebėjo, kad staklės išvalytos, išmestos metalo drožlės, suprato, kad kažkas tomis staklėmis dirbo, mano, kad M. J., nors kaip gamybos vadovui M. J. nebuvo pareigos gaminti detales. Liudytojas eksperimentuodavo darbe, gamindavo jam reikalingus įrankius, siekė išgauti tikslumą, tai darė „Techranga“ interesais. Supratęs, kad beveik visi darbuotojai vienaip ar kitaip dalyvauja kažkokiame grobstyme, su juo elgiasi nedraugiškai, jis išėjo iš darbo.   

70.       Sulyginus atsakovų išrašytas sąskaitas pirkėjams su „Techranga“ darbuotojo E. M. darbo dienos atskaitomis, nustatyta kad  „Stelmeta“ sąskaitoje SM 00008,         2020-04-07, parduotos  detalės, kurių nr. (duomenys neskelbtini)atitinka E. M. 2020 m. kovo 20 d. darbo dienos ataskaitoje nurodytas to paties numerio (duomenys neskelbtini)) detales ir tą patį kiekį- 8 vnt.

71.       „Stemetos“ sąskaitoje SM 00014, 2020-04-30, nurodytos UAB „E. E.“ parduotos detalės nr. (duomenys neskelbtini)(6 vnt.) ( t.4, b.l. 125), atitinka E. M. 2020-04-29 darbo dienos ataskaitoje nurodytas detales tuo pačiu numeriu, tas pats kiekis ( t.4, b.l. 43). Pastebėtina, kad E. M. 2020 m. balandžio 29 d. nurodo visą darbo dieną (8 valandas) gaminęs detales numeriais EQ, nors „Techranga“, kaip minėta, 2020 m. neturėjo kliento „E. E.“. Kitas tos dienos E. M. darbo ataskaitoje nurodytas detales numeriais „EQ***“ „Stelmeta“ pardavė pagal sąskaitą SM 00015, 2020-04-30 ( t.4, b.l. 126). 

72.       „Stelmetos“ sąskaitoje SM 00018, 2020-05-06, nurodytos parduotos detalės (duomenys neskelbtini)(6 vnt.), kurių numeris ir kiekis atitinka E. M. 2020 m. gegužės 4-6 dienos darbo ataskaitoje nurodytas detales tuo pačiu numeriu, tas pats kiekis (t.4, b.l.44). Kitas tos pačios dienos E. M. darbo dienos ataskaitoje nurodytas detales (duomenys neskelbtini)Konfig. A (2 vnt.) ir EQ-05-00-00-005 Konfig. B (5 vnt.) „Stelmeta“ pardavė „E. E.“ pagal sąskaitą SM 00023, 2020-05-18 ( t.4, b.l. 131).

73.       „Stelmetos“ sąskaitoje SM 00038, 2020-06-30, nurodyta parduota detalė nr. (duomenys neskelbtini)( t.4, b.l. 136) atitinka „Techranga“ darbuotojo E. M. 2020-06-30 darbo dienos ataskaitoje nurodytą gamintą detalę tuo pačiu numeriu, užtruko 2 val. ( t.4, b.l.48).

74.       Pagal sąskaitą SM 00040, 2020-06-30, „Stelmeta“ pardavė „E. E.“ 50 vienetų detalių už 17 314 Eur ( t.4, b.l. 138-139).  „E. E.“ pateikė į bylą, be kita ko,  pagal šią sąskaitą pirktų detalių brėžinius nr. (duomenys neskelbtini)( t.4, b.l. 14-15, CD su brėžiniais yra atskirame voke, priede prie bylos). Sulyginus EQ brėžinius su ieškovės pateiktais „Techranga“ brėžiniais detalių, kurios buvo gaminamos su technologinėmis kortelėmis  nr.(duomenys neskelbtini), matyti, kad prie „Techrangos“ gaminamų detalių brėžinių su tech.kortelėmis buvo papildomai pridėti EQ brėžiniai. Brėžiniai atskirų juos identifikuojančių numerių neturėjo, tik prie jų pridėtą ir M. J. ranka rašytą raštelį „Kiekiai ant brėžinių. A. kažkaip susivėlė, bet manau bendrai laiko užteks“. Šiuo rašteliu atsakovas aiškinosi UAB „Techranga“ darbuotojams, dėl ko prie vienos technologinės kortelės prisegti keli skirtingi brėžiniai, kas tuo metu buvo neįprasta UAB „Techranga“ veikloje. Kitaip tariant, M. J. prie „Techrangos“ gaminamų pagal užsakymą detalių brėžinių pridėjo (įterpė) keletą papildomų brėžinių su jo užsakovo EQ detalėmis. Detales, nurodytas M. J. pridėtuose brėžiniuose, gamino UAB „Techranga“ darbuotojai J. N. ir E. M. 2020 m. birželio 21-30 dienomis, pasižymėdami AIVA programoje, kad gamino pagal tech. korteles ir papildomai E. M. įtraukė 12 vnt. detalių 1912-922.01.03.G3.014 į savo 2020 m. birželio 30 dienos ataskaitą (t.4, b.l.66).

75.       „Stelmeta“ sąskaitoje SM 21008, 2021-01-13, nurodyta parduota detalė (duomenys neskelbtini)(1 vnt.) atitinka E. M. 2021-01-04 darbo dienos ataskaitoje nurodytą detalę tuo pačiu numeriu, kuriai gaminti E. M. sugaišo 3 val. ( t.4, b.l. 74).

76.       Atsikirsdamas į E. M. nurodytose darbo ataskaitose įrašytus M. J. vėliau parduotų detalių  gamybos duomenis (detalių numerius, kiekius, gamybos datas), M. J. 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdyje aiškino, kad E. M. jam jokių detalių negamino, M. J. gal buvo priėjęs prie M. tik paklausti, kaip reikia gaminti tą ar kitą detalę, padėjo brėžinį, kad M. pažiūrėtų ir pagalvotų. T. M. nuo brėžinių nusirašė detalių numerius ir įtraukė į savo darbo ataskaitas. Iš kur E. M. darbo ataskaitose atsirado konkretūs detalių kiekiai, M. J. negalėjo paaiškinti. 

77.       Toliau analizuojant „Stelmetos“ sąskaitas nustatyta, kad sąskaitoje SM 00009, 2020-04-07, nurodytas darbas „Veleno gamyba, dantračio ir skriemulio remontas“ atitinka  UAB „Techranga“ darbuotojo J. Ž. 2020 m. kovo 31 d. darbo ataskaitos įrašus „krumpliar, škyvas, velenas, restaurav.“ ( t.4, b.l. 28).

78.       „Stelmetos“ sąskaitoje SM00033, 2020-06-25, nurodytą detalę „Purkštukas (2mm skylutė)“ 6 vnt., atitinka ieškovo darbuotojo J. Ž. 2020-06-10 darbo ataskaitos įrašas „N. N., purkštukas, tek., 6 vnt.“ ( t.4, b.l. 29).

79.       M. J. 2019-10-15 išrašytoje sąskaitoje MJ 019 nurodytos detalės „Aklės 2“, tekinimas (2 vnt)“ atitinka  UAB „Techranga“ darbuotojo J. Ž. 2019 m. spalio 11 ir spalio 14 d. ataskaitose nurodytus darbus „skubus, aklė, tek.“ ( t.5, b.l.30).

80.       Pagal sąskaitą SM 21012, 2021-01-28, „Stelmeta“ pardavė įmonei „Remanas“ detalę „Ratukas D38“ ( t.5, b.l. 29). UAB „Techranga“ vykdomo UAB „Adax “ užsakymo nr. 1912U00922 brėžinių duombazėje rastas šiam projektui nepriklausančių detalių brėžinių aplankas pavadinimu „matricaratukas“. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu, atkūrus M. J. darbinio kompiuterio ištrintus failus, aplanke, kurio adreso eilutė Documents > Mano > New folder > Remanas >(duomenys neskelbtini), taip pat rasti failai tais pačiais pavadinimais, kaip ir esantys UAB „Techranga“ vykdomo UAB „Adax “ projekto brėžinių duombazėje. Šiame M. J. darbinio kompiuterio aplanke minimi failai taip pat sukurti 2020-12-31 07:48. M. J. darbiniame kompiuteryje aplankas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra patalpintas į aplanką pavadinimu „Remanas “.

81.       Kaip nurodė ieškovės atstovai, po M. J. atleidimo iš darbo, jo darbo vietoje „Techranga“ patalpose buvo rasta brėžinių, kurių turinys ( detalės išvaizda, pobūdis) skyrėsi nuo tais pačiais numeriais pažymėtų „Techrangoje“ gamintų detalių brėžinių, t. y. brėžinio rekvizitai abiem atvejais buvo vienodi, o pats turinys skyrėsi. Išreikalavus iš „E. E.“  brėžinius detalių, kurias EQ gamino atsakovai, M. J. ir „Stelmeta“, nustatyta, kad EQ brėžinių turinys sutampa su M. J. darbo vietoje rastų brėžinių turiniu, kurie buvo pažymėti „Techrangos“ kitų užsakovų rekvizitais. Tai yra,  M. J. ant „Techrangos“ brėžinio „užkeldavo“ savo užsakovo EQ brėžinio turinį.

82.       Pavyzdžiui, „Techranga“ atsakovo darbo vietoje rastas brėžinys nr. 1912-922.01.01.07.101, ranka ant brėžinio pažymėti ruošinio gabaritai ir kiekis - 36 vnt., detalė pavadinta „Kaladėlė“ (t.4, b.l.75). Detalės brėžinys atitinka „E. E.“ pateiktą brėžinį Nr. EQ-40.02.01.00.018, šios detalės 36 vnt. „Stelmeta“ pardavė EQ pagal sąskaitą SM 00040, 2020 m. birželio 30 d. Tuo tarpu „Techrangos“ gautas „Adax“ užsakymui priskirtas brėžinys nr. 1912-922.01.01.07.101 yra kito turinio (nubraižyta akivaizdžiai kita detalė) (t.4, b.l. 77). Kitaip tariant, kažkas, ieškovų teigimu, atsakovas M. J., ant originalaus „Techranga“ brėžinio užkėlė EQ detalės brėžinį, sukūrė  technologinę kortelę pavadinimu „Kaladėlė1“, įtraukdamas į UAB „Techranga“ kliento UAB „Adax“ užsakymą nr. 2006U00421. Pakeistas brėžinys nr. 1912-922.01.01.07.101 kartu su technologine kortele pateiktas gaminti UAB „Techranga“ darbuotojams. Šiuos 36 vnt. detalių pagamino 2020 m. birželio 3-4 dienomis UAB „Techranga“ darbuotojai R. Ž. Z., P. P. ir L. J..

83.       „Techrangoje“ surastas brėžinys Nr. 1912-922.01.01.02.001 „Velenas“ su ranka įrašytu kiekiu 6 vnt. pagal detalės turinį atitinka į bylą išreikalautą UAB „E. E.“ brėžinį nr. EQ-40.02.03.00.002 (t.4, b.l. 80). Šios detalės (velenas 6 vnt.) parduotos pagal „Stelmetos“ sąskaitą SM 00040, 2020 m. birželio 30 d. Tuo tarpu originalus UAB „Techranga“ brėžinys nr. 1912-922.01.01.02.001 „Velenas“ yra akivaizdžiai kito turinio ( t.4, b.l.81).

84.       Lygiai taip pat nustatyta, kad Techrangoje“ surasto brėžinio nr. 1912-922.01.01.05.101 „Padas“ su ranka įrašytu kiekiu 36 vnt.  turinys ( t.4, b.l. 82) atitinka UAB „E. E.“ į bylą pateikto brėžinio nr. EQ-40.02.04.00.001 turinį. Šios detalės buvo parduotos pagal „Stelmetos“ sąskaitą SM00040, 2020 m. birželio 30 d. Tuo tarpu originalus „Techranga“ brėžinys nr.  1912-922.01.01.05.101 „Padas“ yra akivaizdžiai kitokios detalės ( t.4, b.l. 83).

85.       Analogiškai UAB „E. E.“ brėžinio nr. EQ-40.02.04.00.002 turinys įkeltas į  UAB „Techranga“ brėžinį nr. 1912-922.02.01.01.001 „Ašis“, ranka įrašytas kiekis 40x, išbraukta medžiaga, iš kurios gaminti ( t.4, b.l.84). Detalės parduotos pagal „Stelmeta“ sąskaitą SM00040, 2020 m. birželio 30 d. Originalus „Techranga“ brėžinys 1912-922.02.01.01.001  yra akivaizdžiai kito turinio ( t.4, b.l. 85). 

86.       Analogiškai UAB „E. E.“ brėžinio nr. EQ-40.05.02.00.002 atitikmuo pagal turinį  buvo surastas „Techranga“ atsakovo darbo vietoje perkeltas  į UAB „Techranga“ priklausantį brėžinį, kurio nr. 1912-922.01.01.07.102 „Kaladėlė“,  ranka ant brėžinio pažymėti  ruošinio gabaritai ir kiekis - 12 vnt. Prie šio brėžinio prisegta atsakovo sukurta technologinė kortelė pavadinimu „Kaladėlė2“, kortelė įtraukta į UAB „Techranga“ kliento UAB „Adax“ užsakymą nr. 2006U00421.  Ieškovai nurodė, kad UAB „Adax“ pas UAB „Techrangą“ tokių detalių neužsakinėjo. Atsakovas pakeistą brėžinį nr. 1912-922.01.01.07.102 kartu su technologine kortele pateikė gaminti UAB „Techranga“ darbuotojams. Šiuos 12 vnt. detalių pagamino 2020-06-04 UAB „Techranga“ darbuotojai R. Ž. Z., P. P. ir L. J., nesuprasdami, kad gamina ne savo darbdaviui, o asmeniškai M. J. užsakymą. M. J. pardavė šias detales pagal jau minėtą sąskaitą SM 00040. Tuo tarpu originalus „Techranga“ brėžinys tuo pačiu numeriu 1912-922.01.01.07.102 yra akivaizdžiai kito turinio  (t.4, b.l. 86-89).

87.       UAB „Techranga“ patalpose rastas UAB „E. E.“ brėžinys nr. EQ-11-01-01-000-SV_V2 konfig. B400, 14 vnt. ( t.4, b.l. 91) ir identiško turinio UAB „Techranga“ užsakovo UAB „Kitron“ brėžinys, kuriam priskirtas numeris 1033190312 A, ranka įrašyta 14 vnt.  ( t.4, b.l.92) . Sulyginus abu brėžinius akivaizdu, kad brėžinių turinys vienodas, tai tos pačios detalės brėžinys. „Techranga“ turėjo užsakovą „Kitron“  užsakymo Nr. 2008U00577, dalį užsakymo sudarė detalė  nr. 1033202743. Atsakovas turėjo asmeninį UAB „E. E.“ užsakymą detalių EQ-11-01-01-000-SV_V2 konfig. B400 gamybai, todėl tikėtina, kad pagal savo turimą užsakymą suformavo tariamą ieškovės kliento UAB „Kitron“ brėžinį, sukūrė technologinę kortelę, pateikė UAB „Techranga“ darbuotojų vykdymui ir pagamino ieškovės resursais. Technologinėje kortelėje nurodyta, kad šią detalę neva užsakė UAB „Kitron“, užsakymu nr. 2008U00577.  Pridedamas išrašas iš AIVA9001 duombazės patvirtina, jog šią technologinę kortelę 2020-08-05 sukūrė M. J. ir UAB „E. E.“ brėžinio turinį atitinkančias tariamai UAB „Kitron“ detales gamino ieškovės darbuotojas M. K. (2020-08-06 pažymėjo darbo atlikimą) ( t.4., b.l.96-97). Šią detalę pardavė „Stelmeta“ pagal sąskaitą SM00050, 2020-08-10 ( t.4, b.l. 142).

88.       Tokiu pačiu principu, sukuriant fiktyvų brėžinį (užkeliant M. J. pagaminti užsakytos detalės brėžinį ant „Kitron“ detalės brėžinio), sukuriant fiktyvią technologinę kortelę, „Techranga“ resursais buvo pagaminta detalė EQ-11-01-01-000-SV_V2 konfig. B600, 22 vnt., kurie parduoti pagal „Stelmeta“ sąskaitą SM 00050,  2020-08-10.   Detales (22 vnt.) pagal AIVA programos duomenis, pagamino UAB „Techranga“ darbuotojas M. K. (2020-08-06 pasižymėjo, jog pagamino detalę), technologinę kortelę paruošė atsakovas M. J. ( t.4, b.l.98-102).

89.       Pagal „Stelmetos“ sąskaitas SM 00063, 2020-09-30, ir SM 00070, 2020-10-21, buvo parduotos  detalės EQ-77-04-00-002 (SM 00063 sąskaita parduoti 4 vnt, o SM00070 parduoti 35 vnt, t.y. iš viso 39 vnt). UAB „Techranga“ patalpose rastas UAB „E. E.“ brėžinys nr. EQ-77-04-00-002 „Kelmas“ ( t.4, b.l. 103). Jau po atsakovo M. J. atleidimo iš darbo buvo atlikta jo darbe naudoto kompiuterio failų apžiūra ( faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t.1, b.l. 93-118, atkurtų brėžinių lentelė), atkurti ištrinti brėžiniai, tarp jų rastas minėto UAB „E. E.“ brėžinio nr. EQ-77-04-00-002 turinį identiškai atitinkantis UAB „Techranga“ brėžinys nr. 1912-922.01.03.G3.010 Padas (t.4, b.l.104), kuris buvo pavadintas „Šliaužiklis.jpg“ rastas kataloge „Darbalaukis“. Tikslu suklaidinti UAB „Techranga“ darbuotojus apie tikrąjį detalių užsakovą, M. J. perkėlė UAB „E. E.“ detalės nr. EQ-77-04-00-002 brėžinio turinį į UAB „Techranga“ brėžinių šabloną, bei priskyrė naują numerį 1912-922.01.03.G3.010. Šioms detalėms atsakovas sukūrė technologinę kortelę, taip įtraukdamas jas į UAB „Techranga“ vykdomo UAB „Adax“ užsakymo nr. 1912U00922 sudėtį, kurio vertė 175 000 Eur. Kadangi užsakymo nr. 1912U00922 mastas buvo labai didelis, tai atsakovui buvo labai lengva į šio užsakymo turinį įtraukti papildomai detales, kurias pas atsakovą užsakė UAB „E. E.“, taip jas pasigaminant ieškovės resursais. Pagal programos AIVA9001 duomenis, 39 vnt. detalių nr. 1912-922.01.03.G3.010 2020-09-30 – 2020-10-05 dienomis gamino UAB „Techranga“ darbuotojai J. N., E. M. ir R. Ž. Z. ( t.4, b.l. 105).

90.       Pagal sąskaitas SM 00088, 2020-12-17, ir SM 21002, 2021-01-07, „Stelmeta“ pardavė detales nr. EQ-66-60-04-00-00-00-001. „E. E.“ pateiktas šios detalės brėžinys pagal turinį ( detalės vaizdą) atitinka M. J. kompiuterio atkurtuose failuose rastą UAB „A. E.“ (dabartinis pavadinimas UAB „Littelfuse LT“) brėžinį nr. 074.003.02 ( t.4, b.l.106). Tuo tarpu originalus UAB „A. E.“ (dabartinis pavadinimas UAB „Littelfuse LT“) brėžinys nr. 074.003.02 yra visai kitokios detalės ( t.4, b.l.107).  Darytina išvada, kad  M. J. įkėlė UAB „E. E.“ brėžinio nr. EQ-66-60-04-00-00-00-001 turinį į „A. E.“ brėžinį,  šį sukurtą brėžinį išsisaugojo savo darbinio kompiuterio darbalaukyje pavadinimu „Laikiklis.pdf“ (šis failas taip pat aprašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, 11 puslapyje). Pakeisdamas brėžinį, atsakovas suklaidino UAB „Techranga“ darbuotojus ir šie, nieko neįtardami apie tikrąjį detalių užsakovą, pagamino detales, kurias realizavo atsakovas.

91.       Pagal sąskaitą SM 21007, 2021-01-13, „Stelmeta“ pardavė detales nr. EQ-100.01.00.00.003 (2 vnt.) Faktinių aplinkybių konstatavimo metu atkūrus M. J. darbinio kompiuterio ištrintus failus, darbalaukyje rasti failas „Laikiklis 2.png“ (failo sukūrimo data 2021-01-05 4:27:56), kurio turinys identiškas UAB „E. E.“ pateiktam brėžiniui nr. EQ-100.01.00.00.003. Šis failas aprašomas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 9-10 puslapiuose. Tačiau rastame brėžinyje EQ brėžinio nr. EQ-100.01.00.00.003 turinys uždėtas ant UAB „Techranga“ anksčiau gamintos detalės nr. 1912-922.01.01.06.002 brėžinio. Pakeistą brėžinį atsakovas tikėtinai pateikė UAB „Techranga“ darbuotojui L. J., jog šis pagamintų detales atsakovo naudai, nežinodamas nieko apie tikrąjį detalių užsakovą. Detalė UAB „Techranga“ resursais buvo pagaminta 2021-01-05. Tai patvirtina M. J. darbiniame kompiuteryje rasto faile „Laikiklis 2.png“ brėžinys nr. 1912-922.01.01.06.002, UAB „Techranga“ priklausantis originalus brėžinys nr. 1912-922.01.01.06.002, ištrauka iš L. J. asmeninės darbų suvestinės ( t.4, b.l.112).

92.       Atsakydamas į klausimą, kodėl „Techranga“ patalpose surasti suklastoto turinio „Techrangos“ klientų detalių brėžiniai, kurie savo turiniu atitinka M. J. ir „Stelmetos“ parduotų detalių brėžinius, atsakovas M. J. samprotavo, kad ieškovai G., sužinoję, kad jis turi pelningą įmonę, sumanė pasipelnyti jo sąskaita ir jį sužlugdyti, patys suklastojo tuos brėžinius. Iš kur G. sužinojo, kaip klastoti brėžinius, kad jie atitiktų atsakovų išrašytas sąskaitas, pagal kurias parduotos detalės, M. J. negalėjo paaiškinti. Jis nurodė nežinantis, iš kur atsirado tie brėžiniai, jis dirbo „Techrangoje“ pagal brėžinius, kuriuos jam pateikdavo. Brėžinius darė V. R., kai kuriuos - J. N., jis pats brėžinių nedarė ir jų neklastojo. Nurodė, kad po jo išėjimo iš darbo galėjo likti tik paskutinio jo užsakymo brėžiniai, kuriuos pateikė „E. E.“. Brėžinius atsinešdavo į „Techrangos“ patalpas, nes pagal juos rašė sąskaitas savo pirkėjams.

93.       Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovų sąskaitose MJ052, 2020-03-16, MJ053,2020-03-26, SM 00005,2020-03-25, SM 0003, 2020 m. kovo 16 d., ir dar apie 30 sąskaitų nurodytų ir parduotų detalių brėžiniai ( daugiausia numeruoti EQ ir skaičiais) buvo surasti „Techranga“ patalpose po M. J. atleidimo iš darbo ( t.4, b.l. 25-27, t.1, b.l. nuo 121) . Atsakovas M. J. atsikirtinėjo, kad patys savaime brėžiniai nieko neįrodo, jis tiesiog laikė brėžinius savo darbo vietoje, nes pagal juos išrašinėjo sąskaitas savo klientams. Dėl sąskaitų išrašymo teismas pasisakys vėliau, o šioje dalyje analizuodamas atsakovų gamybos segmentą, susijusį su darbuotojais, teismas pažymi, kad detalės brėžinys įprastai naudojamas tą detalę gaminant, todėl yra reikalingas būtent gamybos vietoje, kad darbuotojas nuolat matytų, ką ir kaip reikia gaminti. Todėl tokio didelio kiekio brėžinių suradimas „Techrangos“ patalpose leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad visos brėžiniuose nurodytos detalės buvo ir gaminamos „Techrangoje“.  

94.       Taip pat ieškovė pateikė 2021 m. kovo 5 d. atliktos inventorizacijos „Nebaigtos gamybos sutikrinimo žiniaraštį“, pagal kurį „Techranga“ ceche buvo surasta apie 13 pavadinimų nebaigtų gaminių, kurie nebuvo priskirti jokiam „Techranga“ užsakymui, tame skaičiuje 119 vienetų malūno pirštų ( t.1, b.l. 72-73). Ieškovas kritikavo inventorizacijos rezultatus, nurodydamas, kad jis į inventorizaciją nebuvo pakviestas, todėl negalima laikyti inventorizacijos akto teisingu. Ieškovės darbuotojas M. M. parašė paaiškinimą, kad stelažus ir flanšą, surastus ginčo inventorizacijos metu, atliko M. J. nurodymu, be technologinės kortelės ( t.1, b.l. 243-248). Dėl surasto flanšo frezavimo – šį darbą prisipažino daręs L. J., nurodė, kad barkodų kortelės darbas neturėjo ( t.1, b.l. 250). Flanšą tekinęs pripažino kitas darbuotojas H. Š. ( t.1, b.l. 253). Surastą ekstruderį pripažino gaminęs A. Ž., gamino atsakovo M. J. nurodymu, pažymėjo darbo ataskaitoje (t.1, b.l. 258). Malūno disko su pirštais remonto darbus pripažino atlikęs Š C. atsakovo M. J. nurodymu, užtruko 8 val., pasižymėjo darbo ataskaitoje (t.1, b.l. 261). R.Ž. Z. nurodė grūdinęs malūno pirštus, be technologinės kortelės (t.1, b.l. 265). Pats M. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. balandžio 27 d., parodė, kad paskutinę jo darbo dieną „Techrangoje, kai direktorius A. G. liepė rašyti prašymą išeiti iš darbo ir davė tik kelias minutes susirinkti savo daiktus, jis išėjo palikęs savo užrašus, savo brėžinius, be to dar ir savo bendrijos vardu pagamintas detales bei ruošinius ( t.1, b.l. 388). Šiais parodymais M. J. faktiškai pripažino, kad inventorizacijos metu surastos perteklinės detalės yra jo asmeniniai ir jo bendrijos gaminiai.

95.       M. J. 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdyje dėl inventorizacijos metu surastų detalių parodė, kad malūno diskų remontas buvo N. N. užsakymas „Techrangai“, bet neįformintas, taip pat ir malūno pirštai, malūno disko dalis buvo užsakymas „Techrangai“. Surastas ekstruderis - jis nežino, kieno čia detalė, prie kokio užsakymo ji priskirta. Jis kaip gamybos vadovas nebuvo atsakingas už detales, todėl iš darbo išeidamas ir neprašė atlikti inventorizacijos. Dažnai būdavo, kad technologinės kortelės būdavo neįmanoma apskaityti su AIVA programa. Jis nežino, kodėl taip būdavo.  

96.       Apibendrindamas teismas daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad atsakovai neturėjo pakankamai darbuotojų, kurie būtų galėję pagaminti visas M. J. ir „Stelmetos“ parduotas detales. Šias detales daugiausia pagamino „Techranga“ darbuotojai: K., P., M., Ž., J., kt. Tai patvirtina darbuotojų darbo dienos ataskaitos. „Techrangos“ patalpose ir M. J. kompiuteryje surasti detalių brėžiniai neleidžia nustatyti, kas ir kada pagamino konkrečią detalę, tačiau tai yra šalutiniai įrodymai, leidžiantys daryti kaip labiausiai tikėtiną išvadą, kad M. J. suklastojo brėžinius, pakeisdamas jų turinį, įkeldamas sau reikalingos detalės brėžinį ant „Techrangos“ užsakovo brėžinio su tikslu paslėpti faktus, kad duoda darbuotojams gaminti jam asmeniškai reikalingas detales, kurias vėliau parduodavo. Kitos versijos, kaip „Techranga“ patalpose atsirado brėžiniai, savo turiniu atitinkantys M. J. ir „Stelmeta“ sąskaitose nurodytų detalių brėžinius, atsakovai nepateikė.   

97.       Atsakovas M. J., ginčydamas kaltinimus, kad naudojo „Techranga“ darbuotojų darbą savo detalėms gaminti, pateikė dvi sąskaitas: kad „Stelmeta“ 2020 m. lapkričio 27 d. užsakė UAB „Karbonas“ pagaminti EQ detalių už 458 Eur ( t.6, b.l. 45); ir kad „Stelmeta“ 2021 m. kovo 9 d. iš UAB „Nydija“ pirko simbolių pjovimo paslaugą už 48 Eur ( t.6, b.l.44), ši sąskaita yra išrašyta jau po M. J. atleidimo iš „Techranga“, todėl taip pat nepaneigia padarytos išvados apie M. J. naudojimąsi „Techrangos darbuotojų darbu, o tuo pačiu ir kitais „Techranga“ resursais (staklėmis, elektros energija, pan.).

98.       Į bylą pateiktas M. J. susirašinėjimas su įmonės „Unipuras“ darbuotoju M. ( t.3, nuo b.l. 96). M. J. 2020 m. sausio 21 d. klausia, ar išpjautų detales EQ*****, 2020 m. vasario 14 d. klausia, ar išpjautų kažkokios detalės EQ*** 8 vnt., nurodo, kad „čia reikia man“, derasi dėl kainos, 2020 m. vasario 18 d. gauna atsakymą, kad kainuos 200Eur +PVM. 2020 m. balandžio 2 d. rašo „Unipurui“, prašydamas išpjauti 16 000 detalių, nurodo, kad čia jam privačiai, klausia kainų. 2020 m. birželio 1 d. gauna atsakymą tokio turinio „245,7 e+PVM“.  Kitų duomenų, kad M. J. arba „Stelmeta“ užsakė „Unipure“ kažkokią gamybą, gavo sąskaitą ir ją apmokėjo, teismui nepateikta.

99.       Atsakovas pateikė į bylą savo susirašinėjimą su J. N., „Techrangos“ darbuotoju (t.2, b.l. 54-55), kur  J. N. klausia, po kiek sutarė apmokėti už valandą, M. J. atsako, kad po 12 Eur, J. N. rašo, kad dabar yra 34 valandos.

100.       „Techranga“ darbuotojas P. P. pateikė savo banko sąskaitos išrašą ( t.6, b.l. 40), iš kurio matyti, kad M. J. 2019 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 2 d. per tris kartus sumokėjo P. P. iš viso 285 Eur.  

101.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta šioje sprendimo dalyje (nuo 54 pastraipos) teismas pirmiausiai vertina, kad M. J. teiginiai, kad visą šimtatūkstantinę „Stelmeta“ gamybą atliko jis pats vienas laisvu nuo darbo „Techrangoje“ metu, yra neįtikinantys, todėl atmestini. Antra, iš aptartų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovai didžiąją dalį savo gamybos atliko naudodami „Techrangos“ darbuotojų darbą ir šiems darbuotojams nemokėdami atlyginimo, nes atlyginimą mokėjo „Techranga“. M. J. pateikti įrodymai apie apmokėjimą 285 Eur P. P., susirašinėjimas su J. N. dėl kainos už darbą, 485 Eur sąskaita iš „Karbono“, susirašinėjimas apie kainą su „Unipuro“ darbuotoju, kartu sudėjus neatsveria žymiai gausesnės priešingų įrodymų grupės, kad absoliučią daugumą „Stelmetos“ užsakymų įvykdė „Techranga“ darbuotojai. Įvertinant M. J. teiginius ikiteisminio tyrimo metu, kad „Stelmeta“ grynais pinigais neatsiskaitinėja, grynųjų negauna, viskas tik per sąskaitą (t.1, b.l. 389), darytina išvada, kad jokių įrodymų apie „Stelmeta“ atliktą apmokėjimą už gamybą apskritai nepateikta, kitaip tariant, „Stelmeta“ beveik jokių gamybos sąnaudų neįrodė. 

 

Dėl klientų

 

102.       Kaip jau minėta, su M. J. nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas. Tačiau gamybos vadovo pareiginiai nuostatai (t.1, nuo b.l. 36)  vis dėlto nustatė atsakovui visą eilę pareigų: būti savarankišku, sąžiningu, atsakingu, tvarkingu (3 p.), vadovauti gamybinei veiklai, atsakyti už priimamų sprendimų padarinius, tobulinti gamybą, didinti darbo efektyvumą, gerinti produkcijos kokybę, konkurencingumą (10-12 p.), prižiūrėti naujo gaminio gamybą, sudaryti gaminio technologinę kortelę (13.2 p.), prižiūrėti, kad gamybos užsakymai būtų vykdomi laikantis nustatytų terminų (14.2 p.), pranešti direktoriui apie visus einant savo pareigas išaiškintus tiekimo, gamybos ir kt., veiklos trūkumus, siūlyti būdus, kaip juos šalinti (16 p.), nustatyta gamybos vadovo atsakomybė už kokybišką ir savalaikį darbų vykdymą (30.1p.), racionalų darbo organizavimą, teisingą darbo laiko naudojimą (30 p.) ir t.t. Iš esmės gamybos vadovui nustatytas pareigų visetas atitinka CK 2.87 straipsnyje nustatytų juridinio asmens valdymo organo nariui nustatytų fiduciarinių pareigų turinį. Atsakovas kaip gamybos vadovas pagal savo pareiginius nuostatus turėjo būti lojalus darbdaviui, įmonei „Techranga“, rūpintis gamybos kokybe, terminais, vengti situacijų, kai asmeniniai interesai prieštarauja įmonės interesams.

103.       Kaip nustatyta šioje byloje, atsakovas savo pareiginius nuostatus ne vieną kartą pažeidė. Jis ne tik užregistravo individualią veiklą, įsteigė mažąją bendriją „Stelmeta“, apie tai nepranešė direktoriui, tačiau ir pradėjo aktyviai konkuruoti su darbdaviu, dar daugiau, konkuravo naudodamas paties darbdavio išteklius. Toks atsakovo veiklos modelis netgi peržengia normalios konkurencijos ribas, tai slaptas naudojimasis konkurento gamybiniais resursais savo naudai, kitaip tariant, tai atitinka žalos padarymą.    

104.       Atsakovo klientais tapo „N. N.“ ir „E. E.“, prieš tai buvę „Techranga“. 2021 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu M. J. teigė, kad nepersiviliojo jokio „Techranga“ kliento, o EQ ir N. N. patys kreipėsi į jį. Kitos apklausos metu, 2022 m. rugsėjo 22 d., M. J. pasakojo, kad apie savo veiklą buvo paskelbęs viešai internete ir taip jį susirado „E. E.“ ir kitos įmonės. Jiems tiko M. J. įkainiai, kokybė ir greitas užsakymų atlikimas (t.3, b.l. 134-135). Tuo tarpu V. R., apklausiamas ikiteisminiame tyrime 2021 m. balandžio 5 d. nurodė, kad M. J. yra jo studijų draugas. Tarp jų buvo pokalbis ir M. J. pasiūlė/paklausė, ar galėtų EQ duoti jam darbo, pagaminti kokią nors detalę ( t.3, b.l. 85). Davė iš pradžių pabandyti, o po to ėmė duoti vis daugiau užsakymų.   

105.       Teismo posėdyje 2023 m. spalio 20 d. paklaustas, kodėl įmonė EQ nustojo duoti užsakymus ieškovei „Techranga“, o „N. N.“ sumažino duodamų užsakymų kiekį, M. J. atsakė, kad pastarųjų netenkino „Techrangos“ gaminių kokybė ir terminai. Anot M. J., už kokybę buvo atsakingas ne jis, o M. K., o terminus „sugadindavo“ direktorius, nes nuolat kaitaliodavo gaminamų detalių pirmumą, liepė gaminti detales savo broliui, dėl to ir nukentėjo „Techranga“ užsakymų terminai. Jis kaip gamybos vadovas nebuvo atsakingas nei už kokybę, nei už terminus. Teismas vertina šiuos paaiškinimus kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius jau minėtiems gamybos vadovo pareiginiams nuostatams. Sugebėjęs, kaip pats teigia, sukurti savo paties pelningą verslą, jis nesukūrė tokios pačios pelningos gamybos „Techrangoje“, netgi neteikė jokių pasiūlymų direktoriui, kaip reikėtų pagerinti „Techrangos“ gamybą, tuo pažeidė gamybos vadovo pareiginius nuostatus, nebuvo lojalus darbdaviui. 

 

Dėl civilinės atsakomybės

 

106.       Ieškovė prašo taikyti atsakovams civilinę deliktinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Nustačius šias tris sąlygas, atsakingo asmens kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas šioje byloje nustato atsakovo M. J., o per jo veikimą ir atsakovės MB „Stelmeta“ neteisėtus veiksmus: slaptą naudojimąsi ieškovės patalpomis, staklėmis, darbo įrankiais, darbininkų darbu, energetiniais ištekliais su tikslu gauti naudos sau. Civilinė teisė draudžia naudoti svetimą nuosavybę be savininko žinios, kas šiuo atveju buvo daroma sistemingai nuo 2019 m. gegužės mėn. iki  2021 m. vasario mėn. Šiuo atveju taikytina M. J. kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens, t. y. ne darbuotojo, o civilinės teisės subjekto atsakomybė, nes žalą padarė M. J. kaip individualią veiklą vykdantis asmuo ir kaip MB „Stelmeta“ valdymo organas ( žr. 33 pastraipą). M. J. einamomis gamybos vadovo  pareigomis buvo šiuo atveju tik pasinaudota patekti į „Techranga“ patalpas ir į gamybos procesą, kitaip tariant, žala buvo daroma dviejų savarankiškų subjektų kitam subjektui „Techrangai“, šie subjektai nebuvo siejami darbo santykių, todėl DK normos šios žalos atlyginimo reguliavimui netaikytinos.

107.       Kaip jau išdėstyta aukščiau, M. J. ir “Stelmeta” gamyba buvo vykdoma slapta naudojantis ”Techranga” resursais, nei individualios veiklos, nei savo mažosios bendrijos apskaitos duomenų M. J. nepateikė, dalis sąskaitų iš M. J. darbe naudoto kompiuterio ištrinta, brėžiniai rasti ne visi, todėl nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kiek  žalos patyrė “Techranga”. CK 6.249 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

108.       „E. E.“ užsakymus M. J. individualiai veiklai pradėjo teikti nuo 2019 m. gegužės 27 d. ( išrašyta pirmoji sąskaita), bendra išmokėta suma  45 372,97 Eur ( t.1, b.l. 466-468),  o „Stelmetai“ – nuo 2020 m. kovo 9 d. (pirmosios išrašytos sąskaitos data), iš viso išmokėjo 110 803,20 Eur be PVM mokesčio (t.1, b.l. 469-473). „N. N.“ per ginčo laikotarpį M. J. individualiai veiklai išmokėjo iš viso 430 Eur, „Stelmetai“- 31 864,37 Eur ( t.1, b.l. 474-475). „Stelmeta“ nuo 2020 m. liepos 15 d. tapo PVM mokėtoju, todėl nuo sumų, gautų po šios datos,  minusuojama 21 proc. PVM suma, lieka 28 009,22 Eur. Tokiu būdu M. J. individuali veikla per ginčo laikotarpį gavo  iš viso 45 802,97 Eur. „Stelmeta“ gavo 138 812,42 Eur. Abiejų atsakovų gautos pajamos – 184 615,39 Eur (45 802,97+138 812,42).

109.       Skaičiuojant gautą naudą CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme, ieškovė prašė taikyti visų gautų pajamų atžvilgiu 46,28 proc. pelningumo rodiklį, nes toks pelningumas yra nurodytas „Stelmetos“ viešai skelbiamuose rekvizitai.lt portalo rodikliuose už 2020 metus (t.1, b.l. 518). Įvertinant, kad „Stelmeta“ buvo įsteigta 2020 m. vasario mėnesį, naudojo „Techranga“ resursus iki 2021 m. vasario mėnesio, teismo nuomone, 2020 metų rodiklis yra tinkamas pelningumui ir gautai naudai nustatyti. Kitų duomenų apie „Stelmetos“ išlaidas, kitokį pelningumą, nepateikta.

110.        Individualios veiklos atveju metinis pelnas sudarytų sumą, gautą iš pajamų atėmus išlaidas ir dar atėmus 5 proc., jeigu metinės pajamos neviršija 20 000 Eur, arba 15 proc. gyventojo pajamų mokestį, jeigu metinės pajamos viršija 20 000 Eur (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnis, 18 straipsnis). Šiuo atveju M. J. individualios veiklos 2019 m. pajamos sudarė 28 315,17 Eur, 2020 m. – 17,487,80 Eur. Duomenų apie M. J. individualios veiklos išlaidas teismui nepateikta, išskyrus šio sprendimo 99 pastraipoje nurodytą 285 Eur sumą, sumokėtą  P. ir  bendrų su „Stelmeta“ 24 989 eurų išlaidų už žaliavas  pagal „P. P.“ sąskaitas, kurios žaliavos kurioms sąskaitoms buvo priskirtos, neįmanoma nustatyti. Bet kuriuo atveju, individualios veiklos pelningumo rodiklis taikant 15 proc. mokesčio tarifą būtų 85 proc., taikant 5 proc. tarifą - dar didesnis. Todėl darytina išvada, kad ieškovų prašymas taikyti 46,28 proc. pelningumo rodiklį visoms pajamoms yra palankesnis atsakovams, todėl taikytinas ir individualios veiklos pajamų atžvilgiu.

111.       Taigi, teismas nustato, kad ieškovės patirtos žalos dydis yra 85 440 Eur (46,28 proc. nuo 184 615,39 Eur gautų pajamų).

112.       Ieškovė prašė priteisti patirtą žalą solidariai iš M. J., vykdžiusio individualią veiklą, ir iš MB „Stelmeta“. Solidari pareiga/prievolė yra taikoma įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, arba kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų bendrai padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamoje situacijoje neteisėtus veiksmus atliko tas pats asmuo M. J., tačiau gautą naudą jis paskirstė, vienu atveju pajamas gaudavo kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, kitu atveju- kaip mažoji bendrija. Vadinasi, prievolės dalykas yra dalus, nes pagal gautas pajamas galima atskirti, kiek naudos iš to paties asmens neteisėtų veiksmų gavo vienas atsakovas, kiek kitas atsakovas. Todėl žalos atlyginimas priteistinas dalimis: iš M. J. kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens - 21 197,61 Eur, iš MB „Stelmeta“- 64 242,38 Eur. Kartu nustatytina subsidiari M. J. atsakomybė už MB „Stelmetos“ prievolę, kuri atsirado dėl bendrijos dalyvio M. J. nesąžiningų veiksmų ( CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CPK 274 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl išmokėto darbo užmokesčio

 

113.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo M. J. 15 484 Eur nuostolių atlyginimą, nurodydama, kad per ginčo laikotarpį, nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. vasario 12 d. išmokėjo M. J. 35 476,89 Eur darbo užmokesčio, taip pat už darbuotoją M. J. išmokėjo 25 413,44 Eur VMI, Sodrai ir PSD,  ir 1046,69 E. S. iš įmonės lėšų, iš viso „Techranga“ išlaidos už darbuotojo M. J. darbo vietą – 61 937, 02 Eur.  Tačiau, ieškovės teigimu, ketvirtadalį (25 proc.) darbo laiko M. J. naudojo  savo individualiai ir savo mažosios bendrijos veiklai:  darbo metu atliko pašalinius ir su jo tiesioginėmis funkcijomis nesusijusius darbus, pusantrų metų intensyviai organizavo, koordinavo ir vadovavo savo paties verslo gamybiniams procesams, sudarinėjo sau ir savo valdomos įmonės žaliavų sąrašus ir juos siųsdavo tiekėjui, priiminėjo žaliavas, išrašinėjo savo ir MB „Stelmeta“ sąskaitas, susirašinėjo su tiekėjais, užsakovais, užsakymų vykdytojais, etc.

114.       Teismas pirmiausiai pažymi, kad darbo teisinių santykių dalyvių ginčas dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo pagal DK 220 straipsnio 1 dalį turėtų būti nagrinėjamas pirmiausia darbo ginčų komisijoje.  Tačiau šioje byloje yra pareikšti du reikalavimai - dėl žalos atlyginimo civilinio delikto atveju ir dėl darbo ginčo. Bylos priskyrimo teismui prioriteto principas nustato, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (CPK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į darbo ginčų komisiją, jos ginčas su darbuotoju nagrinėtinas tiesiogiai teisme.

115.       Materialiąja teisine prasme darbdavio ir darbuotojo ginčas dėl išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimo šiuo atveju kvalifikuotinas kaip darbdavio reikalavimas atlyginti jam padarytą žalą  DK 151 straipsnio pagrindu. Darbdavys nurodo, kad 25 proc. jo išmokėto darbo užmokesčio lėšų buvo naudojama ne darbo sutartyje sutartoms pareigoms vykdyti, o kitiems poreikiams, kitaip tariant, viena darbo sutarties šalis vykdė savo įsipareigojimus mokėti sutartą atlyginimą, o kita šalis nevykdė savo įsipareigojimų 40 valandų per savaitę skirti šio darbdavio reikalams (gamybai, organizavimui, etc.). Taigi, dalis išmokėtų sumų  buvo darbdavio tiesioginiai nuostoliai ( DK 152 straipsnio 1 dalis). DK 154 straipsnis nustato atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, tame skaičiuje, kai žala padaryta tyčia arba kai žala padaryta veikla, turinčia nusikaltimo požymių. Šiuo atveju teismas vertina, kad žala padaryta tyčia ir veiksmais, turinčiais nusikalstamos veikos požymių.

116.       Iš antstolės 2021 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.1, b.l. 93 -112) matyti, kad M. J. naudoto darbinio kompiuterio SSD diske rasti ištrinti failai: kataloge „Users“ rastas aplankas „Tiekimas“, kuriame yra failai, sukurti 2020 ir 2021 metais iki M. J. atleidimo iš darbo, kataloge „Mano“ yra aplankai pavadinimais: Darnus verslas, sukūrimo data 2020-06-25, 7 val. 6 min.,  Equinox ( sukurta 2019-05-27, 7.32 val.), N. N. ( sukurta 2020-06-25, 7.06 val.), Obra ( sukurta 2019-05-27, 7.46 val.),  Remanas ( sukurta 2020-10-11, 6.21 val.) (atitinka atsakovų klientų pavadinimus). Taip pat rasti .jpg plėtinio failai, kurie yra brėžiniai, pvz., detalės 1912-922.01.03.G3.STEP brėžinys, detalės „Šliaužiklis“ brėžinys. Atkurtuose failuose surasti brėžiniai, kurių numeriai atitinka „Techrangos“ brėžinius, o detalės vaizdas yra kitas, negu originaliuose „Techrangos“ brėžiniuose (smulkesnis aprašymas  šio sprendimo 81-91 pastraipose). Kompiuterio „šiukšlių dėžėje“ ( Recycle.bin) surasti ištrinti failai, katalogai, pvz., katalogas „Sąskaitos“, padalintas į tris aplankus: 2019, 2020, 2021. Aplankuose rastos sąskaitos MJ***, SM***. Sąskaitų MJ nuo 2019 m. gegužės 23 iki 2020 m. kovo 6 d. yra išrašyti 53 vienetai, sąskaitų SM*** nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020m. liepos 2 d. yra 40 vnt., vėliau, kai „Stelmeta“ tapo PVM mokėtoja, failuose nurodomos PVM sąskaitos faktūros.

117.       Failų sudarymo laikas  ir failų modifikavimo laikas yra atspindėtas antstolės faktinių aplinkybių nustatymo protokole. Matyti, kad failai buvo sukurti ir vėliau modifikuojami įvairiu laiku: ir iki 8 val., ir po 16 val., ir M. J. darbo metu: 8.46 val., 8.21 val., 13.04 val., 9.17 val., 11:11 val., 12 val., 12.22 val., 14.20, 14.50 val. ir t.t.    

118.       Atsakovas M. J. 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdyje aiškino, kad jo darbo diena buvo nenormuota, jis dirbdavo ir ilgiau, neimdavo vadinamųjų „tėvadienių“, dirbo ir per atostogas. Sąskaitas savo įmonėms rašė per pietų pertraukas, per kitas parūkymo pertraukėles, jų būdavo dvi per dieną, sąskaitas rašė ne darbo metu. Užfiksuotos datos nerodo, kada tas failas sukurtas, jis galėjo likti atidarytas, kai M. J. dirbo ceche, tik uždarymo data užfiksuota.  Jis išeidamas iš darbo jokių failų netrynė. Kompiuteriu galėjo naudotis ir kiti darbuotojai, ne tik jis.

119.       Teismas vertina, kad M. J. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pvz., ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 27 d. M. J. nurodė, kad per visą darbo „Techrangoje“ laikotarpį jis turėjo asmeninį darbo kompiuterį, kuriuo dirbo tik jis, niekas kitas juo nedirbo. Kompiuteris slaptažodžio neturėjo (t.3, b.l. 130). Sutiktina su ieškovų aiškinimu, kad failų ištrynimą atsakovas galėjo atlikti kelios dienos prieš išėjimą iš darbo, kai kompiuteris buvo ketinamas duoti IT specialistui programų atnaujinimui. 

120.       Atsakovo atsikirtimai, kad ieškovė nepateikė vaizdo kamerų medžiagos, kuri būtų įrodžiusi jo tinkamą darbo laiko naudojimą, atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, vaizdo įrašas, kaip nurodė ieškovės atstovai, kas mėnesį buvo rašomas ant senesnio įrašo, kita vertus, iš tolimesniu atstumu filmuotos medžiagos nebūtų įmanoma nustatyti, kieno naudai yra gaminamos konkrečios detalės, nes visi aukščiau aptarti M. J. atliekami organizacinio pobūdžio veiksmai buvo vienodo pobūdžio nepriklausomai, kieno naudai jis veikė.  Lygiai taip pat nufilmavus darbuotoją, gaminantį metalo detalę, nebūtų įmanoma nustatyti, kieno naudai ir kokia konkrečiai detalė gaminama. Teismas vertina, kad vaizdo įrašai, net jeigu būtų buvę pateikti, nebūtų tinkamas įrodymas M. J. neteisėtų veiksmų.  

121.       Visuma aptartų įrodymų (antstolės faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas darbinio kompiuterio naudojimas savo asmeniniam verslui organizuoti, darbuotojų paliudijimai, surasti brėžiniai, žaliavų užsakymas, etc.) leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas apie 25 proc. savo darbo laiko naudojo ne „Techrangos“ interesais, o savo asmeninėms reikmėms, savo organizuotos gamybos vykdymui, aptarnavimui. Todėl 25 proc. darbo užmokesčio kaštų pripažintini ieškovės nuostoliais ir priteistini iš M. J.. Tai sudaro 15 484,25 Eur (61 937,02/4).

122.       Tenkintini išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovių - 5 proc. nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos (2023  m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

 

123.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškinys tenkinamas 100 proc., ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudarė 9438 Eur. Išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų advokato honoraro dydžių. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ proporcingai iš jų priteisiamoms žalos atlyginimo sumoms: iš M. J. priteistina 36 proc. išlaidų ( 3 397,68 Eur), iš MB „Stelmeta“ 64 proc. išlaidų (6 040,32 Eur).  Taip pat iš atsakovų ieškovei priteistinas žyminis mokestis 1732 Eur: iš M. J. 623 Eur, iš MB „Stelmeta“ 1109 Eur.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 274 straipsnio 2 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Techranga“, įm.k. 300556637, iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 36 681,86 (trisdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 86 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo  ir 4 020,68 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt eurų ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Techranga“, įm.k. 300556637, iš atsakovės MB „Stelmeta“, įm.k. 305485578,  64 242,38 Eur ( šešiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 38 ct) žalos atlyginimo,  5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2023 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 149,32  Eur (septynis tūkstančius šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nustatyti, kad MB „Stelmeta“  neišsigalint įvykdyti sprendimo, subsidiariai prievolė vykdytina iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. J. 5 Eur, iš atsakovės MB „Stelmeta“ 9 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja Diana Labokaitė