Administracinė byla Nr. eA-2000-442/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1, 9.3
(N)
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. 22S127213 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas, prašydamas prieglobsčio, nurodė, kad pagrindinė prieglobsčio prašymo priežastis yra prasidėjęs karas tarp jo kilmės šalies, agresorės, ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad nenori būti mobilizuotas, kadangi tai prieštarauja jo įsitikinimams. Pabrėžė, jog ir teisėtų galimybių atsisakyti vykti į karą (duomenys neskelbtini) nėra, nes (duomenys neskelbtini) neveikia įstatymo viršenybės principas, be to, šalyje apskritai negalioja įstatymai.
2.2. Prašyme pateikė ir kitas priežastis, kodėl jam turėtų būti suteikiamas prieglobstis, tokias kaip gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) neturėjimas, tiesioginis veikimas prieš (duomenys neskelbtini) žvalgybinę veiklą (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) kovotojų vardų talpinimas (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje. Visgi, Departamentas konstatavo, kad šios priežastys buvo minimos jau pirmuosiuose dviejuose pareiškėjo prašymuose dėl prieglobsčio suteikimo ir buvo įvertintos Departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendime Nr. 22GD1455 (toliau – ir 2022 m. vasario 7 d. Sprendimas). Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, apsiribojo tik naujai pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimu, t. y. grėsme, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galės būti mobilizuotas bei rizika, kad pareiškėjas kilmės šalyje negaus tinkamos sveikatos priežiūros.
2.3. Departamentas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl grėsmės (duomenys neskelbtini) būti mobilizuotam, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) Sprendimo priėmimo metu nebuvo paskelbta dalinė ar visuotinė mobilizacija. Departamento vertinimu, atsižvelgiant į individualias pareiškėjo aplinkybes, mažai tikėtina, kad pareiškėjas būtų verčiamas dalyvauti karo veiksmuose (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra (duomenys neskelbtini), nėra pasirašęs savanoriškos sutarties dėl buvimo mobilizaciniame rezerve bei (duomenys neskelbtini). Be to, pasak Departamento, jei pareiškėjas nenori būti mobilizuotas dėl savo įsitikinimų, jis gali pasinaudoti galimybe atlikti alternatyvią tarnybą, pasinaudoti teise į išankstinį atleidimą ar sąmoningą atsisakymą atlikti karinę tarnybą. Galiausiai Departamentas nurodė, kad pareiškėjas galėtų būti pripažintas netinkamu karinei tarnybai dėl savo sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo manymu, Departamento nurodytų aplinkybių vertinimas nėra pagrįstas.
2.4. Visų pirma, visuotinai žinoma, jog 2022 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta dalinė mobilizacija. Remiantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais, (duomenys neskelbtini) bus siekiama mobilizuoti apie (duomenys neskelbtini). Remiantis kitais šaltiniais, mobilizuojamų karių skaičius gali siekti net (duomenys neskelbtini).
2.5. Žiniasklaidos priemonėse vis daugėja pranešimų apie nežmoniškas mobilizuotų karių gyvenimo sąlygas. Pranešama, kad „rekrūtai miega ant grindų, jiems duodami pasenę ginklai, įsakoma patiems įsigyti įrangą, kurios trūksta“, nurodoma, kad „keli rekrūtai mirė dar prieš dislokuojant jų būrius į kovos veiksmų vietas“. Pasak vakarų analitikų, „skubota (duomenys neskelbtini) mobilizacija ir rekrūtų metimas į frontą nesukurs ryškių (duomenys neskelbtini) kovinių pajėgumų ir lems didelį (duomenys neskelbtini) karių mirčių mastą“. (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija yra paskelbusi, kad mobilizuotiems kariams „nėra miegamųjų vietų, neužtenka tualetų, kambariuose nėra šildymo. Naktį oro temperatūra nukrenta iki 6 laipsnių šalčio. Tarp mobilizuotųjų yra daug pacientų, kuriems neteikiama medicininė pagalba. Nauji atvykėliai siunčiami į (duomenys neskelbtini) miestą, tačiau ten situacija panaši, be to, dauguma mobilizuotųjų negavo karinės uniformos, nes jų tiesiog nepakanka“. Taip pat pažymima, kad „pareigūnai išduoda šaukimus nepaisydami amžiaus, sveikatos būklės ir karinės patirties“.
2.6. Atsižvelgdamas į šiuo metu (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas teigė, kad egzistuoja itin didelė grėsmė, jog negavęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sugrįžęs į (duomenys neskelbtini), bus mobilizuotas ir išsiųstas į karo su (duomenys neskelbtini) frontą. Tokiu būdu būtų priverstas dalyvauti kare, kuriam visiškai nepritaria. Tokiu atveju, atsižvelgiant į mobilizuotų karių tarnybos sąlygas, grėsmė gyvybei galimai iškiltų dar net nepasiekus fronto linijos, ypač atsižvelgiant į silpną sveikatos būklę.
2.7. Atliekant mobilizaciją yra visiškai nepaisoma Departamento Sprendime cituojamų (duomenys neskelbtini) teisės aktų, pagal kuriuos į karinę tarnybą gali būti kviečiami tik tam tikroms kategorijoms priklausantys asmenys, gali būti pasinaudojama teise atlikti alternatyviąją tarnybą arba į karinę tarnybą apskritai neturėtų būti kviečiama dėl asmens sveikatos būklės.
2.8. Pačiame Departamento Sprendime yra prieštaringų teiginių, kurių pagrindu nebuvo galima daryti vienareikšmių išvadų. Pavyzdžiui, Departamentas nurodo, kad prieglobsčio prašytojas neįvardino konkrečių ligų, tik bendrai paminėjo, kad jam krenta dantys, turi problemų su viršinimo sistema, stuburu, taip pat įtaria, kad gali turėti psichinių sutrikimų. Dokumentų, patvirtinančių sveikatos sutrikimus, A. B. nepateikė. Tačiau tuo pačiu Departamentas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašytojui Lietuvoje pasireiškė nerimo, savižudybės minčių, dėl to jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, labai tikėtina, jog visuotinės mobilizacijos atveju kilmės valstybėje jis turėtų realią galimybę kreiptis dėl jo pripažinimo netinkamu karinei tarnybai arba dėl laikinų sveikatos sutrikimų jis gali būti pašauktas atlikti susijusias užduotis, nedalyvaujant kariniuose veiksmuose. Departamentas Sprendime taip pat remiasi šaltiniais, kurių teigimu, nuo pat įsiveržimo į (duomenys neskelbtini) pradžios batalionų formavimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje daugiausia vyksta regionuose, kuriuose yra etninių mažumų, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vykdo slaptą mobilizaciją, rinkdamas vadinamuosius savanorių batalionus regionuose. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu Departamentas mėgina pagrįsti, kad grėsmė dėl mobilizacijos kyla tik išimtinai tolimuose (duomenys neskelbtini) regionuose gyvenantiems asmenims. Tačiau Departamentas tuo pačiu remiasi kitu šaltiniu, kuriame teigiama, kad, jei šios kampanijos pradžioje matėme, kad ji vyko kažkur tik (duomenys neskelbtini) ir prievolininkai daugiausia buvo siunčiami į regionus, besiribojančius su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – karinės technikos atstatymui ir remontui, tai dabar matome, kad ši šaukimo į karinius mokymus akcija plinta visoje šalyje. Pareiškėjo teigimu, Departamento išvados dėl pagrįstos grėsmės, susijusios su mobilizacija, tam tikra apimtimi yra pagrįstos prieštaringais teiginiais, todėl prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės turėtų būti įvertintos iš naujo, ypač atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) prasidėjusia daline mobilizacija.
2.9. Departamento Sprendime atliktas vertinimas laikytinas itin formaliu ir atsietu nuo realios teisės aktų taikymo (duomenys neskelbtini) tikrovės. Visgi, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas manė, kad turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Nesutiktina su Departamento argumentu, jog nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kiltų rimta ir asmeninė grėsmė dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjas teigia, kad turi visiškai pagrįstą baimę, ypač atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) paskelbtą dalinę mobilizaciją, jog kilmės valstybėje jis bus mobilizuotas ir dėl to iškils grėsmė ne tik jo sveikatai (ypač turint galvoje jo sudėtingą sveikatos būklę), bet net ir gyvybei (tiek dėl nežmoniškų tarnybos sąlygų, tiek dėl dalyvavimo kariniams veiksmams, kuriems prieštarauja pareiškėjo įsitikimai). Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nesutikimą grindė šiais argumentais:
3.1. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Departamentas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas bei jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pirminis prieglobsčio prašymas buvo vertinamas kaip nepagrįstas, o paskesnis prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, jog po (duomenys neskelbtini) prasidėjusio karo (duomenys neskelbtini) jis bus mobilizuotas, o karinės tarnybos negali atlikti dėl įsitikinimų, be to, jis turi sveikatos problemų, todėl būtent šios aplinkybės ir buvo vertinamos ginčijamame Sprendime.
3.2. Skunde teigiama, kad po Sprendimo priėmimo pasikeitė situacija pareiškėjo kilmės valstybėje, t. y. po Sprendimo priėmimo buvo įvesta dalinė mobilizacija (duomenys neskelbtini), todėl Sprendime surinkta kilmės valstybės informacija bei jos vertinimas nebeaktualus ir dėl to iš esmės keičiasi pareiškėjo situacija. Nors (duomenys neskelbtini) ir buvo įvesta dalinė mobilizacija, tačiau pareiškėjo individualios situacijos ši aplinkybė iš esmės nekeičia, kadangi pareiškėjo situacija buvo išnagrinėta individualiai, be to, ginčijamo Sprendimo turinys atskleidžia, kad buvo įvertinta tiek tuo metu galiojusi situacija kilmės valstybėje, tiek ir atsižvelgta į galimą mobilizacijos tikimybę. Tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo atliktas kruopščiai, individualiai ir objektyviai, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas Departamentui nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo kviečiamas atlikti karinę tarnybą, nėra jokių duomenų, kad jis yra įtrauktas į karinę įskaitą, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų gavęs kvietimą į mobilizaciją. Tokių duomenų papildomai pareiškėjas nepateikė ir su skundu teismui.
3.3. Tyrimo metu buvo įvertinta kilmės valstybės informacija dėl to, ar pareiškėjas galėtų atitikti verčiamų karo (duomenys neskelbtini) veiksmuose dalyvauti asmenų profilį (pagal amžių, etniškumą, gyvenamąją vietą), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas šį profilį atitiktų (pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini))). Taip pat pažymi, jog nors skunde nurodoma, kad įvesta dalinė mobilizacija, tačiau iš kilmės valstybės informacijos matyti, kad į ją šaukiami tik šiuo metu kariniame rezerve esantys piliečiai, tie, kurie yra tarnavę kariuomenėje, turi tam tikrų karinių specialybių ir atitinkamos patirties. Turimi duomenys apie pareiškėją (pirminėje apklausoje pareiškėjo profesija nurodyta – (duomenys neskelbtini); be to, nėra duomenų apie jo tarnavimą kariuomenėje ir buvimą kariniame rezerve) nesudaro prielaidų išvadai, kad jis atitinka į mobilizaciją kviečiamų asmenų profilį.
3.4. Sprendime buvo įvertinta konstitucinė asmens teisė atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, kai asmens sąžinė ar religija prieštarauja karinės tarnybos atlikimui ir nustatyta, jog yra galimybė pasinaudoti šia teise. Žmogaus teisių gynimo projekto „Sąmoningas atsisakymas atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini)“ konsultanto teigimu, teisiniu požiūriu nėra karinio personalo, kuris negalėtų atsisakyti ir siekti atleidimo iš kariuomenės dėl įsitikinimų. Anot šaltinio, sunkiau pasinaudoti teise į išankstinį atleidimą ir sąmoningą atsisakymą atlikti karinę tarnybą tiems kariams, kurie jau yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir neturi galimybės išvykti į nuolatinio karinio dalinio dislokavimo vietą. (duomenys neskelbtini) veikia net kelios organizacijos, teikiančios informacinę ir kitą pagalbą asmenims, siekiantiems išvengti karinės tarnybos. Atsižvelgiant į tai labai tikėtina, kad pareiškėjas mobilizacijos atveju turėtų galimybę jos atsisakyti.
3.5. Pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl jis negalėtų pasinaudoti savo konstitucine teise atsisakyti dalyvauti mobilizacijoje arba atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą. Pareiškėjo argumentai, kad kilmės valstybėje teisės viršenybės principas nėra skaidriai įgyvendinamas savaime nepagrindžia išvadų, kad pareiškėjo atveju jis šiomis teisėmis negalės pasinaudoti, todėl tokie argumentai yra deklaratyvūs ir vertintini kaip išimtinai pareiškėjo gynybinė pozicija. Tyrimo metu buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė bei galimybė neatlikti karinės prievolės, atsižvelgus į sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas Departamentui nurodė (duomenys neskelbtini)
3.6. Remiantis kilmės valstybės informacija, asmuo, dėl sveikatos pripažintas netinkamu karo tarnybai, pilnai atleidžiamas nuo karinių pareigų, o asmuo, pripažintas iš dalies tinkamu karo tarnybai, atleidžiamas nuo šaukimo į karo tarnybą (kategorijos „G“ ir „D“). Netinkantys karo tarnybai („D kategorija“) atleidžiami nuo karinės prievolės apskritai, o laikinai netinkami karo tarnybai („G kategorija“) – nuo šaukimo į karo tarnybą, bet karo atveju pastaroji asmenų kategorija gali būti mobilizuota. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog dėl to, kad (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, jog visuotinės mobilizacijos atveju kilmės valstybėje jis turėtų realią galimybę kreiptis dėl jo pripažinimo netinkamu karinei tarnybai arba dėl laikinų sveikatos sutrikimų jis gali būti pašauktas atlikti susijusias užduotis, nedalyvaujant kariniuose veiksmuose.
3.7. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimas yra prieštaringas tiek dėl pareiškėjo sveikatos vertinimo, tiek dėl tikimybės būti mobilizuotam, nepagrįsti. Departamentas įvertino pareiškėjo sveikatos būklę pagal jo paties pateiktus paaiškinimus, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas skundėsi tiek bendro pobūdžio negalavimais, tiek tokiais, kurie gali būti pagrindas sprendžiant jo netinkamumą tarnybai. Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad dėl bendro pobūdžio pareiškėjo sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti diskriminuojamas, negautų gydymo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl jų jam Lietuvoje turi būti suteikta tarptautinė apsauga. Patvirtina, jog dėl pareiškėjo psichinės sveikatos Sprendime taip pat išsamiai pasisakyta darant pagrįstas išvadas, kad jos gali būti pagrindu pripažinti pareiškėją netinkamu karinei tarnybai arba dėl laikinų sveikatos sutrikimų jis gali būti pašauktas atlikti susijusias užduotis, nedalyvaujant kariniuose veiksmuose.
3.8. Dėl Departamento išvadų dėl šaukiamų į karinę tarnybą asmenų pagal šalies regionus pažymėjo, kad šios išvados grindžiamos skirtingo laikotarpio šaltiniais, jos neprieštaraujančios. Pareiškėjas nepateikė jokios jas paneigiančios kitos kilmės valstybės informacijos.
3.9. Vien tai, jog pareiškėjo kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Pareiškėjo argumentai dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65062, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Departamento sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Departamento sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas minėtą Vilniaus apygardos administracinį teismo sprendimą skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi jį atmetė.
6. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šis pareiškėjo prašymas motyvuojamas tuo, kad po (duomenys neskelbtini) prasidėjusio karo (duomenys neskelbtini) jis bus priverstinai mobilizuotas. Pareiškėjas nenori būti mobilizuotas, kadangi tai prieštarauja jo įsitikinimams. Jo manymu, teisėtų galimybių atsisakyti vykti į karą (duomenys neskelbtini) nėra, kadangi teisės ir teisėtumo (duomenys neskelbtini) dabar nėra, šalyje negalioja įstatymai. Be to, jis turi sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini) neturi gyvenamosios vietos ir iš esmės jis niekam nereikalingas – nei savo giminaičiams, nei valstybei, artimieji jį laiko išdaviku.
7. Departamente 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas paaiškino, kad pagrindinė priežastis – prasidėjęs karas tarp pareiškėjo kilmės šalies – agresorės ir (duomenys neskelbtini). Karas prasidėjo seniai, tačiau šiuo metu jam skiriamas tinkamas dėmesys. Pareiškėjas apie šias priežastis nekalbėjo anksčiau, nes nežinojo, kad galima minėti ir humanitarines priežastis, įskaitant ir faktą, kad neturi gyvenamosios vietos, iš esmės niekam yra nereikalingas, nei savo giminaičiams, nei valstybei. Pažymėjo, kad prasidėjo problemos su sveikata. (duomenys neskelbtini) neturi galimybės pasirūpinti savo sveikata. Paaiškino, kad praeitų jo prašymų nagrinėjimo metu niekas nesigilino į pareiškėjo politines pažiūras ir įsitikinimus. Atsakydamas į atsakovo klausimus nurodė, kad jeigu būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), būtų mobilizuotas į karą. Nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) esančiais giminaičiais nebendrauja. Su tėvais santykiai yra komplikuoti jau seniai. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), pasiteirauti kaip sekasi artimiesiems gali tik socialinių tinklų pagalba. Tai, kad gali būti mobilizuotas į karą, nusprendė iš viešoje erdvėje esančios informacijos. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jokie įstatymai negalioja, o jis veikė prieš (duomenys neskelbtini) žvalgybinę veiklą. Net draugai yra priešiškai nusiteikę, kuomet sužinojo apie pareiškėjo įsitikinimus. Atsakydamas į klausimą, ar valstybės institucijos pareiškėją laiko išdaviku, atsakė, kad tokių sprendimų nėra priimta. Tačiau pažymėjo, kad nenustebtų, jei jam grįžus į (duomenys neskelbtini), ant jo skundą parašytų patys tėvai. Dėl sveikatos problemų paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) nenori.
8. Departamentas, išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjo prašymą dėl pabėgėlio statuso (papildomos apsaugos) suteikimo, 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. 22S127213 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (Sprendimą). Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad įvertinus paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktą informaciją, konstatuota, kad ši informacija nesuponuoja skirtingų išvadų, negu buvo padarytos nagrinėjant asmens antrąjį prašymą suteikti prieglobstį. Įvertinus naujus motyvus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį (bus mobilizuotas), nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė (bus mobilizuotas) vertinta, kaip išskirtinai hipotetinė. Įvertinus prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes (turi sveikatos problemų), tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog šiuo atveju egzistuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatytos išskirtinės aplinkybės, kai asmuo yra itin sunkiai sergantis, jo būklė artima mirčiai. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bei EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintais kriterijais konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas netenkina teismų praktikoje įtvirtintų poreikio suteikti papildomą apsaugą vertinimo kriterijų.
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
10. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad prieglobsčio prašytojo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Iš pareiškėjo pasakojimų teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje bus priverstinai mobilizuotas į karą, kurio jis nepalaiko. Taip pat akcentuoja savo sveikatos problemas, kurios, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) negalėtų būti išspręstos.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjas bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir panašiomis aplinkybėmis ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nei teismui, nei Departamentui nepateikė jokių paaiškinimų, kad (duomenys neskelbtini) esantys artimieji gavo pareiškėjo vardu šaukimą mobilizuotis ar kitą informaciją, kuri patvirtintų, jog pareiškėjas bus šaukiamas į karą. Nors pareiškėjas nurodo, kad nepalaiko santykių su artimaisiais, tačiau apklausos metu nurodė, kad socialinių tinklų pagalba bendrauja ir sužino kaip sekasi artimiesiems. Svarbu ir tai, kad pareiškėjo pateiktame šaukimo į karo tarnybą pažymėjime (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pripažintas laikinai netinkančiu karinei tarnybai. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime pateiktu vertinimu bei atlikta pareiškėjo kilmės valstybės analize. Atsakovui priimant skundžiamą Sprendimą (duomenys neskelbtini) nebuvo paskelbta dalinė mobilizacija, tačiau pritartina atsakovo pozicijai, kad tai pareiškėjo individualios situacijos nekeičia, nes pareiškėjo situacija buvo išnagrinėta individualiai, be to, ginčijamo Sprendimo turinys atskleidžia, kad buvo įvertinta tiek tuo metu galiojusi situacija kilmės valstybėje, tiek ir atsižvelgta į galimą mobilizacijos tikimybę. Teismas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas detaliai įvertino kilmės valstybės informaciją dėl to, ar pareiškėjas galėtų atitikti verčiamų karo (duomenys neskelbtini) veiksmuose dalyvauti asmenų profilį (pagal amžių, etniškumą, gyvenamąją vietą), tačiau nenustatė, kad pareiškėjas šį profilį atitiktų (pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini))); konstitucinę asmens teisę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą kai asmens sąžinė ar religija prieštarauja karinės tarnybos atlikimui ((duomenys neskelbtini)) ir nustatė, jog yra galimybė pasinaudoti šia teise; pareiškėjo sveikatos būklę bei galimybę neatlikti karinės prievolės remiantis sveikatos sutrikimais.
12. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo kilmės šalyje veikia net kelios organizacijos, teikiančios teisines konsultacijas ir padedančios gyventojams išvengti karinės tarnybos. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kas trukdytų jam pasinaudoti šių organizacijų teikiama pagalba.
13. Pareiškėjo teigimu, jam pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga turėtų būti suteiktas ir dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Prašyme argumentavo, kad turi problemų (duomenys neskelbtini). Skunde teismui taip pat akcentavo, kad ginčijamas Sprendimas yra prieštaringas tiek dėl jo sveikatos vertinimo, tiek dėl tikimybės būti mobilizuotam. Iš skundžiamo Sprendimo teismas sprendė, kad atsakovas pareiškėjo sveikatos būklę įvertino pagal jo paties pateiktus paaiškinimus. Iš pareiškėjo apklausos metu duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas skundėsi tiek bendro pobūdžio negalavimais, tiek tokiais, kurie gali būti pagrindas sprendžiant jo netinkamumą tarnybai. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad dėl bendro pobūdžio pareiškėjo sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti diskriminuojamas, negautų gydymo, todėl pagrįstai konstatuota, kad dėl jų pareiškėjui Lietuvoje negali būti suteikta tarptautinė apsauga. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas sveikatos būklę įvertino prieštaringai, nes vienu atveju teigiama, kad pareiškėjas gali būti atleistas nuo karinės tarnybos, kitu atveju – pareiškėjo sveikatos būklė leidžia spręsti, jog tarptautinė apsauga negali būti šiuo pagrindu suteikta. Teismas pažymėjo, kad pagrindu pripažinti pareiškėją netinkamu karinei tarnybai sprendžiama pagal kilmės šalies teisinį reguliavimą, kuris nustato galimybę esant tam tikriems susirgimams spręsti dėl galimybės atlikti karinę tarnybą. Toks vertinimas atsakovo ir buvo atliktas. Ir priešingai, pareiškėjo išsakyti bendro pobūdžio argumentai dėl sveikatos negalavimų, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui medicininė priežiūra kilmės valstybėje yra nepasiekiama.
14. Skunde pareiškėjas teigia, kad jo kilmės valstybėje nėra laikomasi teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog vien šie teiginiai nepagrindžia būtinybės spręsti dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad vien tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr. pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 ir kt.).
15. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Teismas darė išvadą, kad rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pažymėta, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl baimės būti kankinamam, ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, turi būti pagrįsti. Taigi, teismas sprendė, kad Departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.
16. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
18. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo teismo laikytas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.
III.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
20. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti, nes pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo vertinimu, jo pasakojimas pagrindžia individualią prieglobsčio prašytojo persekiojimo galimybę. (duomenys neskelbtini) pasirašė dekretą, patvirtinantį dalinę mobilizaciją šalyje, tačiau, įsakymas dėl dalinės mobilizacijos (duomenys neskelbtini) yra viešai kritikuotinas dėl skaidrumo stokos, kadangi (duomenys neskelbtini) įstatymas „nepateikia tikslių apibrėžimų, pagal kuriuos rezervistų šaukimas būtų apribotas pagal įgytas žinias ar specializacijas“, be kita ko, minėtame (duomenys neskelbtini) nenurodomas tikslus šaukiamų karių skaičius, o tai reiškia ne ką kitą, kaip tikimybę, jog būtų mobilizuoti net ir (duomenys neskelbtini) federaliniame įstatyme (duomenys neskelbtini) įtvirtintų kriterijų mobilizuojamiesiems neatitinkantys asmenys, taigi, ir asmenys, kurie yra sulaukę amžiaus, viršijančio (duomenys neskelbtini) mobilizuojamųjų asmenų ribą. Be kita ko, neapibrėžtas teisinis reguliavimas suponuoja piktnaudžiavimo galimybę šaukti mobilizuojamiesiems taikomų sveikatos kriterijų neatitinkančius asmenis – viešumoje matomi atvejai, kada nuo mobilizacijos turėję būti atleisti asmenys ne tik gavo šaukimus kariauti, bet ir buvo atrinkti tarnauti kariniuose daliniuose. Pastebėjo, jog žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, jog mobilizuojami net ir karinės tarnybos neatlikę vyrai, taip pat sergantys įvairiomis ligomis, asmenys po operacijų, patyrę širdies smūgį ar insultą bei fiziškai traumuotieji. Nėra suprantama, kodėl tiek atsakovas, tiek teismas padarė, nesuderinamą su kilmės valstybės informacija, išvadą, kad pareiškėjo nuogąstavimai būti pašauktam kariauti (duomenys neskelbtini) kare prieš (duomenys neskelbtini), yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Tokia Departamento bei teismo išvada parodo netinkamą pareiškėjo atveju egzistuojančių aplinkybių kvalifikavimą.
21. Pareiškėjas paaiškina, kad jis yra (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl jo išsiuntimas kariauti į (duomenys neskelbtini) padarytų neatitaisomą žalą jo emocinei bei fizinei sveikatai. Atsakovas Sprendimą grindė išvada, kad pareiškėjo tikėtinas dalyvavimas (duomenys neskelbtini) kare su (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas formaliai savo sprendime rėmėsi Departamento argumentais, tačiau neįvertino, kad Departamentas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjo nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių bei surinkti pakankamai kilmės valstybės informacijos, todėl visus galimus netikslumus teismas paprasčiausiai vertino pareiškėjo nenaudai, nepaisydamas Įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuostatų dėl prieglobsčio prašytojui taikomo įrodinėjimo naštos.
22. Pareikėjo teigimu, jo pasakojimas apklausų metu buvo detalus, neprieštaringas ir aiškus, suderinamas su kilmės valstybės informacija, todėl turi būti vertintinas kaip patikimas įrodymas. Kaip paskesniame prieglobsčio prašyme nurodė pareiškėjas, jis ne tik dėl sveikatos priežasčių negali kariauti (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat ir dėl to, jog visiškai nepritaria (duomenys neskelbtini)valdžios veiksmams, todėl grįžęs į kilmės valstybę, pareiškėjas būtų persekiojamas. EŽTT yra išaiškinęs, jog atsisakymas atlikti karo tarnybą, jei jis yra pagrįstas rimtu ir neįveikiamu konfliktu tarp pareigos tarnauti kariuomenėje ir asmens sąžinės ar jo tikrai turimų tvirtų religinių ar kitokių įsitikinimų, yra saugomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsnio nustatytų garantijų. Neabejotina, kad pareiškėjas, išsiųstas kariauti (duomenys neskelbtini) būtų verčiamas daryti tarptautinės teisinės bendruomenės sunkiausiais pripažintus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitokius teisės pažeidimus, todėl teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme, apklausų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau jas teismas kvalifikavo netinkamai, aktualią kilmės valstybės informaciją vertino atsietai nuo pareiškėjo pasakojimo, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.
23. Pareiškėjo manymu, byloje surinkti duomenys turėjo būti vertinti ir aplinkybės kvalifikuotos kaip sudarančios pagrindą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą – tikėtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėjas būtų išsiųstas kariauti, nepriklausomai nuo jo amžiaus bei sveikatos. Pareiškėjo kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, kurie neatitinka mobilizuojamiesiems taikomų kriterijų, vis tiek siunčiami kariauti, todėl labai tikėtina, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo persekiojimo aukų. Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
25. Departamentas nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl ginčijamu Sprendimu buvo vertinamos naujos aplinkybės. Tyrimo metu buvo įvertinti jo atsiųsti dokumentai, pareiškėjo teiginiai, jo individualios savybės, surinkta kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu naujų duomenų, paneigiančių 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S65062 išvadas, nebuvo rasta, taip pat nenustatytos individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų.
26. Departamentas paaiškina, kad Sprendimu taip pat sprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, jame išdėstytas naujas aplinkybes, kuriomis grindė poreikį suteikti jam prieglobstį ir baimę grįžti į kilmės valstybę, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į naujausią kilmės valstybės informaciją, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teikė prioritetą atsakovo pateiktiems argumentams, byloje esančius neaiškumus vertino pareiškėjo nenaudai, neatliko savarankiško byloje esančių faktinių duomenų vertinimo, nebuvo aktyvus.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų
32. Pirmą kartą pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė tuo, kad jis dalyvavo veikloje (socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašuose, forumuose ir kt.), nukreiptoje prieš jo kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Departamentas
2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65062, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas skundė minėtą Departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris jo skundą atmetė. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
33. Pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvuodamas tuo, kad jis gali būti priverstinai mobilizuotas ir išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad negali ir nenori to daryti dėl savo politinių įsitikinimų (nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomam karui) ir dėl sveikatos būklės. Departamentas išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjo prašymą priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo sprendė, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos naujos aplinkybės iš esmės nekeičia Departamento atlikto vertinimo dėl pirminio pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, todėl pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje negali būti suteikiami.
34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde paduotame pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus, deklaratyviai tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes.
35. Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo
88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
38. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas būtinybę gauti prieglobstį grindė tuo, kad jis gali būti pašauktas į karinę tarnybą. Departamento Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jo mobilizacijos realumo, nepateikė (duomenys neskelbtini) šaukimų į karinę tarnybą, siųstų prieš pareiškėjui išvykstant iš (duomenys neskelbtini), jo artimieji taip pat jam nepateikė šaukimų, siųstų pareiškėjui išvykus iš kilmės valstybės. Be to, nepateikta jokių įrodymų, kad dėl jo veiksmų kilmės valstybės institucijos yra pradėjusios užsieniečio baudžiamojo pobūdžio ar kitokį persekiojamą. Pažymėtina, kad atsakovas išsamiai ištyrė pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo nurodytas aplinkybes dviem aspektais: ar pareiškėjas yra šauktas į karinę tarnybą, ar jo profilis atitinka mobilizuotų asmenų profilį ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo baimė būti mobilizuotam sietina tik su jo spėjimu, be to, jis neatitinka kilmės valstybės mobilizuojamų asmenų profilio (kilmės valstybės vykdomos praktikos vykdant mobilizaciją ir kilmės valstybės teisės aktų reikalavimų). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, galinčių kelti abejonių dėl tokių atsakovo išvadų pagrįstumo, nenurodė, kodėl jis negalėtų pasinaudoti alternatyvios tarnybos galimybe ar būti atleistas nuo karinės tarnybos dėl sveikatos būklės.
39. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo paaiškinimus bei ginčijamame atsakovo Sprendime nustatytas aplinkybes ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl jo baimės būti mobilizuotam yra hipotetiniai, pagrįsti bendra kilmės valstybės situacija.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus bei kitus byloje esančius faktinius duomenis, pažymi, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam, kankinamam ar patirti nežmonišką elgesį nėra pagrįsta duomenimis ar pasakojimo detalėmis, iš kurių visumos galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam kils neišvengiama individuali grėsmė patirti persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų. Bendras nesaugus žmogaus teisių apsaugos kontekstas, demokratijos suvaržymai kilmės valstybėje nors ir suponuoja tikimybę, kad pareiškėjo teisės galėtų būti pažeidžiamos, tačiau savaime neįrodo, jog jis pagal paties nurodytas aplinkybes bus persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų, su juo bus elgiamasi nežmoniškai ar bus kankinamas.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pateikta vieša informacija nėra susijusi asmeniškai su jo individualiomis aplinkybėmis, o bendra kilmės valstybės informacija nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo deklaruojama baimė yra visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai gauti.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis