Administracinė byla Nr. I-1350-142/2013
Proceso Nr. 3-61-3-02888-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.4; 70.1; 73
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujančios posėdžiui ir pranešėjos), dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dariui Taminskui, atsakovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Giedrei Penikienė, Agnei Bagočiūtei ir Gabrielei Gustei, atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros atstovėms Neringai Virbickaitei ir Agnei Lapinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties atstovui Tadeušui Rodzui, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties atstovui Rimvydui Juodviršui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius, VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis,
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija, pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1218063)-6K-1208603 ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 2012/8-1-20 „Dėl pažeidimo projekte „Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimas“, projekto Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001“; 2) įpareigoti CPVA atnaujinti pažeidimo tyrimą, tinkamai išnagrinėti faktines aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl projekto „Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001“ finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001/S-610 (toliau – Sutartis), sudarytos 2008 m. spalio 29 d. tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, CPVA ir Sveikatos apsaugos ministerijos kaip projekto vykdytojo, vykdymo (t. I, b. l. 1–5).
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Finansų ministerijos sprendimu ir CPVA įsakymu, mano, kad nagrinėdami pažeidimą ir teikdami rekomendacijas dėl paramos sumažinimo ir finansinių korekcijų taikymo atsakovai nesivadovavo proporcingumo principu ir neįvertino pažeidimo masto, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Remiasi sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-407 iš projekto vykdytojo atstovų sudarytos komisijos, kurios tikslas buvo patikrinti, ar Vilniaus apskrities viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms greitosios medicinos pagalbos paslaugas, pagal panaudos sutartis perduota greitosios medicinos pagalbos (toliau – GPM) automobilių įranga, įsigyta iš ES lėšų, yra veikianti ir naudojama GMP automobiliuose pagal numatytas funkcijas, išvadomis. Šios komisijos 2012 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte Nr. BR-133 pažymėta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad perduota GMP įranga Šalčininkų PSPC, Trakų PSPC, Elektrėnų GMPS, Švenčionių PSPC, Ukmergės PSPC, Širvintų PSPC yra įmontuota į GMP automobilius, juose suinstaliuota reikiama programinė įranga ir kompiuteriai yra įjungti į bendrą sistemą bei naudojami pagal numatytas funkcijas. Vienas kompiuteris patikros metu buvo sugedęs ir perduotas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai taisyti. Pagal Sutartį projekto veiklos pasibaigė 2009 m. rugsėjo 29 d. Nors iki 2011 m. gruodžio 31 d. GMP įranga GMP automobiliuose nebuvo pradėta naudoti visa apimtimi, kaip yra numatyta Sutartyje ir papildomame susitarime, tačiau atsižvelgiant į tai, kad projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto veiklų tęstinumą 5 metus nuo projekto veiklų pabaigos, faktas, jog dalis GMP įrangos buvo pradėta naudoti 2012 m. ir yra naudojama dabar, leidžia daryti išvadą, jog projektui iškeltas tikslas iš dalies yra pasiektas. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigoms perduota GMP įranga šiuo metu veikia, projekto veiklų tęstinumo reikalavimai iš dalies užtikrinti, todėl Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad CPVA siūloma 100 proc. sankcija yra nepagrįsta ir neproporcingai didelė. Pažymi, kad Sutarties 3.5 punktas nustato, jog dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei Sutarties sudarymo metu, projekto veiklų įgyvendinimo ir atitinkamai tinkamų finansuoti išlaidų patyrimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. GMP įranga GMP automobiliuose nebuvo pradėta naudoti visa apimtimi dėl objektyvių, nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip projekto vykdytojo, nepriklausančių priežasčių. Sveikatos apsaugos ministerija, kaip projekto vykdytojas, ėmėsi visų veiksmų, kad projekto metu įsigyta GMP įranga būtų naudojama pilnai. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-612 buvo patvirtintas projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo planas, kuriame nustatyti konkretūs Sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties, VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties ir VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties būtini atlikti darbai. Kadangi GMP automobilių kompiuterių naudojimas visa apimtimi ypatingai priklauso nuo Bendrosios pagalbos centro veiksmų, 2011 m. birželio 28 d. bendru vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-648/1V-490 buvo patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo užtikrinant Bendrosios pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos sąveikos Klaipėdos apskrityje veiksmų planas. Pareiškėjas nurodo, jog kitos institucijos atliko ne visus numatytus veiksmus, kad kompiuteriai būtų pilnai naudojami, kaip numatyta projekte. Dėl objektyvių priežasčių iki nustatyto termino – 2011 m. gruodžio 31 d. – nepavykus užtikrinti įrangos naudojimo visa apimtimi, tačiau sėkmingai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija bei kaip Sutarties šalis, galėjo spręsti ir teikti siūlymus dėl įvykdymo termino pratęsimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis minėtu Sutarties 3.5 punktu dėl objektyvių priežasčių projekto veiklų įgyvendinimo ir atitinkamai tinkamų finansuoti išlaidų patyrimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. CPVA apie aplinkybes, dėl kurių objektyviai Sveikatos apsaugos ministerija, kaip projekto vykdytojas, negalėjo sutartu terminu įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, žinojo, tačiau priimdama skundžiamą įsakymą šių aplinkybių nevertino. Vien aplinkybė, jog nebuvo pasiektas tam tikras vykdomo projekto tikslas ir (ar) uždaviniai, nėra pakankamas pagrindas taikyti tokio dydžio sankciją. Tam, kad skundžiami aktai galėtų būti laikomi teisėtais, būtina nustatyti, kad projekto vykdytojas Sveikatos apsaugos ministerija nesilaikė teisės aktų ir (ar) Sutarties nuostatų ir dėl to jai buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma. Turi būti vertinama, kad dėl objektyvių, nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nepriklausančių aplinkybių, Sutarties tikslai dar nėra iki galo pasiekti, tačiau esminė dalis yra įvykdyta ir vykdomos pajungimo į bendrą sistemą priemonės bei rezultatai įrodo, kad tikslai yra įgyvendinami ir artimiausiu metu bus įgyvendinti visiškai. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju CPVA galėjo siūlyti pratęsti įgyvendinimo laikotarpį, tačiau to nepadarė. Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 nutarimu Nr. 1443 (toliau – Administravimo taisyklės), 173 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija taip pat gali inicijuoti projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimą, pateikdamos pasiūlymą šią sutartį pasirašiusioms šalims. Formali aplinkybė, kad projekto vykdytojas laiku nesikreipė dėl įvykdymo termino pratęsimo, o Sutarties šalys, tokios galimybės net nepasiūlė, nors projekto vykdytojas teikė informaciją apie susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, negali būti pagrindas taikyti maksimalią finansinę korekciją. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 19.8.1 punktas, nes patirtos išlaidos GMP kompiuteriams įsigyti proporcingai padidino projekto vertę. Pritaikyta sankcija yra neproporcinga ir neatitinkanti padaryto pažeidimo masto.
Teismo posėdyje atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įrangos gavėjai yra įstaigos, kurios pavaldžios savivaldybėms, todėl ministerija negalėjo įtakoti jų veiklos ir duoti nurodymų. Dar kartą pratęsti Sutarties vykdymą neprašė, nes manė, kad tokios teisės neturi, teikė mokėjimo prašymą vietoj prašymo sudaryti papildomą susitarimą dėl to, kad galimai neteisingai įvertino taisyklių reikalavimus.
Finansų ministerija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 65–83). Paaiškina, kad prieš priimdama skundžiamą sprendimą nagrinėjo ir vertino, ar CPVA, atlikdama įtariamo projekto pažeidimo tyrimą ir priimdama sprendimą dėl nustatyto projekto pažeidimo, visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – Atsakomybės paskirstymo taisyklės), priskirtą atsakomybę ir vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808 (toliau – Strategija), ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą. Taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė), kuriai Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ 3 punktu pavesta atlikti veiksmų programų, įgyvendinančių strategiją, audito institucijos funkcijas pagal 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1236/2011 (OL 2011 L 317, p. 24) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1828/2006), nuomonę, pateiktą 2010 m. gruodžio 23 d. veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-80-3-82 (Metinė kontrolės ataskaita pagal Reglamento Nr. 1083/2006 62 str.) (toliau – audito ataskaita) pastebėjime Nr. EX.334. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/200660 straipsnio a dalį, vadovaujančioji institucija (šiuo atveju Finansų ministerija) turi užtikrinti, kad veiksmai finansavimui būtų atrinkti vadovaujantis veiksmų programai taikytinais kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles. Atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr. 1083/2006 59 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimybę valstybei narei paskirti vieną ar kelias tarpines įstaigas, kurios vykdytų kelias arba visas vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos užduotis minėtos institucijos atsakomybe, Atsakomybės paskirstymo taisyklių 7.2, 7.4 ir 10.2 punktuose nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip ministerijai ir (ar) kitos valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius, ir CPVA, kaip įgyvendinančiajai institucijai, vadovaujantis Atsakomybės paskirstymo taisyklėmis yra pavesta pagal kompetenciją užtikrinti, kad projektai būtų atrinkti vadovaujantis veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonei (toliau – priemonė) taikytinais Veiksmų programų stebėsenos komiteto patvirtintais projektų atrankos kriterijais ir kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį jie atitiktų galiojančias ES ir nacionalines taisykles. Atsakomybės paskirstymo taisyklių 10.3 punktas pavedė CPVA įsitikinti ir patvirtinti, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Vykdydama šią funkciją, CPVA, vadovaudamasi Atsakomybės paskirstymo taisyklių 10.3.1, 10.3.3 ir 10.3.5 punktais, tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiškas asignavimų valdytojui dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui, atlieka projektų patikras vietose, taip pat atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 189 punktu, projekto finansavimas laikomas baigtu, kai įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) patvirtina galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą arba apmoka galutinį mokėjimo prašymą, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas atliekamas vėliau. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 152 punktu, įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) privalo atlikti kiekvieno projekto patikrą projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje bent kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį. Pagal Atsakomybės paskirstymo taisyklių 7.4.1 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, pagal kompetenciją atsakinga už iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius (šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija), gavusi įgyvendinančiosios institucijos (šiuo atveju – CPVA) sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir siūlymą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, teisės aktų nustatyta tvarka (šiuo atveju – Administravimo taisyklėse) priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Visų numatomų atlikti darbų terminai buvo nustatyti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 10-(13.36-282)-1410 pateikė CPVA informaciją apie veiklų tęstinumo užtikrinimo plano vykdymą, kuriame nurodoma, kad dalis veiklų įgyvendinimo plane numatytų atlikti darbų yra neįgyvendinti. Finansų ministerija mano, kad pareiškėjo teiginys, jog jai turėjo būti pasiūlyta prašyti pratęsti Sutarties terminą, yra nepagrįstas. Tik pati pareiškėja iki susitarime ir veiklų tęstinumo užtikrinimo plane nurodomų terminų turėjo pareigą kreiptis į CPVA ir informuoti apie atsiradusias naujas faktines aplinkybes, kurias įvertinusi CPVA galėjo svarstyti susitarimo termino pratęsimą. Pareiškėja galimai veikdama aplaidžiai šių veiksmų neatliko, t. y. neinformavo CPVA apie paaiškėjusias naujas aplinkybes, dėl kurių būtų negalima įgyvendinti projekto taip, kaip nustatyta Sutartyje ir susitarime, ir nesikreipė dėl projekto vykdymo termino pratęsimo. CPVA įsakymas teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina dėl projekto tęstinumo reikalavimų taikymo. Projektų veiklos tęstinumo reikalavimai apibrėžiami reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnyje, pagal kurį valstybė narė arba vadovaujančioji institucija užtikrina, kad veiksmui būtų teikiama ES fondų parama tik tuo atveju, jeigu per penkerius metus nuo veiksmo užbaigimo arba trejus metus nuo veiksmo užbaigimo valstybėse narėse, kurios pasinaudojo galimybe sutrumpinti šį terminą siekdamos išlaikyti investicijas arba MVĮ sukurtas darbo vietas, veiksme nepadaroma esminių pakeitimų, turinčių įtakos jo pobūdžiui arba įgyvendinimo sąlygoms, arba bendrovei ar valstybinei įstaigai suteikiančių per didelį pranašumą, ir kurias lėmė infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimas arba gamybinės veiklos nutraukimas. Pažeidus šiuos reikalavimus neteisėtai sumokėtos sumos susigrąžinamos pagal reglamento (EB) Nr. 1083/2006 98–102 straipsnius. Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad projekto veiklų tęstinumo reikalavimai apibrėžia prievolę projekto vykdytojui užtikrinti, kad 5 metus po projekto pabaigos bus naudojami iki projekto finansavimo pabaigos sukurtos veiklos, įsigyti produktai, o ne per 5 metus nuo projekto pabaigos bus siekiama įgyvendinti projekto veiklas, t. y. užtikrinti, jog GMP įrangos komplektų funkcionalumai būtų įdiegti visa projekto paraiškos (įskaitant investicinį projektą), Sutarties sąlygose nurodyta apimtimi. Todėl pareiškėjos argumentai, kad vadovaujantis projekto veiklų tęstinumo reikalavimais, jog projekto metu sukurtų veiklų įgyvendinimas turi būti užtikrinimas 5 metus nuo projekto pabaigos, tuo remdamasi pareiškėja teigia, kad dalis veiklų yra įgyvendinta 2012 m. (likusioji bus įgyvendinta vėliau iki 2015 m. pabaigos), todėl projektui iškeltas tikslas iš dalies yra pasiektas, laikytini nepagrįstais. Atsakovė teikia paaiškinimus dėl teismų praktikos. Remiasi Administravimo taisyklių 197 punktu, 198 punktu, 1983 punktu, 211 ir 212 punktais. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556–633/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-822-530/2012. Atsižvelgdama į nurodytą LVAT teismo praktiką, Finansų ministerija mano, kad ir CPVA sprendimas, ir Finansų ministerijos sprendimas yra tik tarpiniai (procedūriniai) sprendimai, kuriuose išdėstyta nuomonė nelaikytina turinčia įtakos pareiškėjui, ir kurie tiesioginių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo ir papildomų pareigų neatsirado, o teisę priimti galutinį sprendimą teisės aktai suteikia ne įgyvendinančiai institucijai (CPVA) ar vadovaujančiai institucijai (Finansų ministerijai), o Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius.
Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėjo įgaliojimus vykdyti projekto priežiūrą, nustatyti vykdymo sąlygas, finansuotinas veiklas, prisiėmė įsipareigojimus kaip projekto vykdytojas ir nustatė veiklų apimtis. Todėl turėjo pareigą apie visas nenumatytas aplinkybes informuoti CPVA ir galimybę prašyti pratęsti terminą. Nuo 2012 m. CPVA jau neturi pareigos siūlyti pažeidimo ištaisymo variantų, nes pasikeitė teisės akto redakcija, t. y. šiuo metu tie klausimai jau sprendžiami kitu būdu. Dėl tos priežasties, kad Sveikatos apsaugos ministerija dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl lėšų grąžinimo, Europos komisija gali stabdyti visą paramą. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į teismą dėl to, kad yra Vyriausybės potvarkis, kuriuo ji įpareigota priimti sprendimą dėl lėšų grąžinimo. Finansų ministerija yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, todėl turi būti ne atsakovu, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
CPVA atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. t. I, b. l. 50-53). Paaiškina dėl CPVA funkcijos ir atsakomybės nustatant tinkamas finansuoti išlaidas ir tiriant įtariamus pažeidimus. Vadovaujasi Atsakomybės paskirstymo taisyklių 10 punktu, Administravimo taisyklių 193-199 punktais, Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225. Paaiškina, kad CPVA, projekto vykdytojas ir Sveikatos apsaugos ministerija kaip tarpinė institucija 2008 m. spalio 29 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią projekto vykdytojas įsipareigojo modernizuoti greitosios medicininės pagalbos ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimą, aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas GMP automobiliais su reikiama medicinine įranga, moderniomis ryšio priemonėmis ir buvimo vietos nustatymo įranga (GPS). Paaiškina apie CPVA atliktas projekto patikras. Įvertinus projekto vykdytojo pateiktus paaiškinimus dėl GMP įrangos naudojimo, buvo padaryta išvada, jog nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos (2009 m. rugsėjo 29 d., kai buvo apmokėtos projekto išlaidos pagal galutinį mokėjimo prašymą) iki šiol GMP įranga nors yra įsigyta, tačiau nenaudojama pagal paskirtį, kaip turėjo būti naudojama pagal investicijų projektą, projekto paraišką ir Sutartį – nenaudojamos visos įrangos techninės ir programinės galimybės, todėl nesudaromos prielaidos keistis informacija (nevyksta duomenų perdavimas), kurios dėka medicininė pagalba būtų suteikta laiku ir ją galėtų suteikti ta GMP brigada, kuri yra arčiausiai iškvietimo vietos. 2011 m. birželio 2 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo projekto vykdytojas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. pradėti naudoti projekto įgyvendinimo metu įsigytą GMP įrangą pilnai, siekiant užtikrinti projekto veiklų tęstinumą. Projekto vykdytojui iki susitarime nustatyto termino neįvykdžius įsipareigojimų, būtų pareikalauta grąžinti už GMP įrangą sumokėtas lėšas. 2012 m. vasario 14 d. buvo gautas projekto vykdytojo 2012 m. vasario 10 d. raštas Nr. 10-(13.36-282)-1410 dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo plano vykdymo ir 2012 m. kovo 26 d. gautas projekto vykdytojo 2012 m. kovo 26 d. raštas Nr. (3.26-151) 10-2673, kuriame pateikiama papildoma informacija apie projekto metu įsigytą GMP įrangą. Atsižvelgusi į susirašinėjimą su Sveikatos apsaugos ministerija, Valtybės kontrolės išvadas, CPVA atliktų patikrų išvadas, CPVA patikslino pažeidimo išvadą ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą, kad projekto vykdytojas neįgyvendino susitarime nustatyto įsipareigojimo užtikrinti, kad iki 2011 m gruodžio 31 d. GMP įranga bus pradėta naudoti pilnai, ir taip pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 19.8.1 punkto nuostatą, kad netinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos vykdant Sutartį, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės, bei neužtikrino minėtų taisyklių 8.1 punkto laikymosi. Todėl CPVA tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 73 vnt. GMP įrangos vertės, t. y. kiekvieną GMP įrangos komplektą įvertino 31 500,00 Lt su PVM (5 proc.), iš viso 2 299 500,00 Lt ir pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai susigrąžinti šias lėšas. Pareiškėjas skunde išsakytus argumentus jau kartą pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. liepos 10 d. rašte Nr. (21.1-20)10-5847, kuriame Sveikatos apsaugos ministerija, pateikdama minėtus argumentus, prašė CPVA pakartotinai įvertinti pažeidimo aplinkybes, taip pat projekto vykdytojo skunde Finansų ministerijai (2012 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (16.6-282)10-7094). Į minėtus argumentus ir CPVA, ir Finansų ministerija jau buvo pateikusi savo paaiškinimus bei įrodymus. Pareiškėjas skunde nurodo papildomą argumentą, jog jis, kaip projekto vykdytojas, ėmėsi visų veiksmų, kad projekto metu įsigyta įranga būtų naudojama visa, tačiau kitų institucijų veiksmai, arba neveikimas lėmė tai, jog GMP įranga nebuvo pradėta naudoti visa apimtimi, be to CPVA, kaip projekto finansavimo ir administravimo sutarties šalis, galėjo pati spręsti ir teikti siūlymus dėl projekto įgyvendinimo veiklų termino pratęsimo. CPVA nesutinka su šiuo argumentu ir nurodo, kad pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad projektas būtų įgyvendintas tinkamai. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą, faktas, kad tam tikra dalis GMP įrangos pradėta naudoti vėliau nei numatyta susitarime, nevertintinas ir neturi įtakos netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymui.
Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad tuo atveju, jeigu Sveikatos apsaugos ministerija kreiptųsi dėl projekto vykdymo termino pratęsimo iki 2011 m. gruodžio 31 d., CPVA svarstytų tokią galimybę.
Valstybės kontrolė atsiliepime paaiškina, kad mano, jos administracinės bylos išsprendimas neturėtų įtakos Valstybės kontrolės teisėms ir pareigoms ir nekeltų jokių tiesioginių pasekmių Valstybės kontrolei, nes teismo sprendimas sietinas tik su pareiškėjos ir skundžiamus aktus priėmusių subjektų teisėmis ir pareigomis (t. IV, b. l. 27–36). Pateikia savo argumentus dėl Valstybės kontrolės atliekamų funkcijų (priimamų aktų) ir jų sąsajos su šio skundo objektu. Atsižvelgdama į atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo ir neutralumo principais, kaip nustatyta Valstybės kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsniu, prašo nagrinėti bylą Valstybės kontrolės atstovams nedalyvaujant ir sprendimą priimti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepime paaiškina, kad su skunde išdėstytais pareiškėjo argumentais sutinka (t. IV, b. l. 8–9).
Atstovas Rimvydas Juodviršis teisme paaiškino, kad šiuo metu GMP automobilių įranga dar neinstaliuota dėl atsiliepime nurodytų priežasčių ir ji nebus instaliuota, nes per keletą metų jau paseno įsigyta kompiuterinė įranga, BPC atsisako prijungti šią įrangą į sistemą.
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties atsiliepime pasisakoma, kad pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą palaiko ir sutinka su motyvais, kuriais šis skundas yra grindžiamas. Paaiškina, kad kompiuterių naudojimas GMP automobiliuose pilnai nebuvo laiku pradėtas dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl pareiškėjo kaltės. Visiškam kompiuterių GMP automobiliuose panaudojimui buvo reikalinga programinė įranga ir techniniai sprendimai, kurių sukūrimas ir realizavimas reikalavo laiko ir pinigų. Palaiko pareiškėjo prašymus ir prašo juos tenkinti (t. IV, b. l. 10–11).
Atstovas Tadeuš Rodz teismo posėdyje paaiškina, kad papildomai 2011 metų pabaigoje gavo 31 kompiuterį, šie kompiuteriai buvo perduoti iš kitų įstaigų, kurios negalėjo jų įsisavinti. Dėl to visi jie negalėjo būti laiku įjungti į sistemą – perdavimas užima laiko, būtina perrašyti panaudos sutartis ir atlikti kitus su perdavimu susijusius darbus. Todėl 2012 m. balandžio mėnesį veikė tik 8 kompiuteriai, o šiuo metu įdiegti ir visi kiti, kuriuos gavo iš kitų įstaigų (31 vnt). Šios aplinkybės nebuvo įvertintos, nes CPVA vertino tik rašytinius dokumentus, tačiau nevertino fakto, kad po patikrinimo praėjus savaitei visa įranga buvo prijungta.
Bendrasis pagalbos centras atsiliepime pasisako, kad neturi suinteresuotumo šioje byloje (t. IV, b. l. 12–14). Paaiškina, kad Bendrasis pagalbos centras nėra ir nebuvo susijęs su projektu „Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimas“ (projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001), taip pat neturėjo prisiėmęs jokių įsipareigojimų dėl jo veiklų vykdymo, todėl jo įtraukimas į bylos procesą trečiąja suinteresuota šalimi nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir nėra tikslingas. Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis pagalbos centras prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti ir išbraukti jį iš bylos proceso, kaip trečiąją suinteresuotą šalį, bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovams.
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepime paaiškina, kad palaiko skundo argumentus (t. IV, b. l. 200–201). Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis atsiliepimo neteikė, atstovas teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį pranšta tinkamai.
Byla nutraukiama.
Ginčas yra dėl CPVA 2012 m. rugpjūčio 21 d. direktoriaus įsakymo Nr. 2012/8-1-20 „Dėl pažeidimo projekte „Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimas“, projekto Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001“ teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – Įsakymas) (t. I, b. l. 12–13). Šiame Įsakyme konstatuojama, kad CPVA 2012 m. kovo 21 d. atliko projekto patikrą vietoje ir nustatė, kad GMP įranga nėra naudojama arba naudojama ne visa. Nurodoma, kad CPVA 2012 m. balandžio 10 d. atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2012 m. balandžio 13 d. nustatė pažeidimą, t. y. konstatavo, jog GMP įranga yra įsigyta, tačiau nenaudojama Sutartyje numatytais tikslais, ir vadovaudamasi susitarimo Nr. 1 3-io punkto nuostatomis pripažino netinkamomis 65 vnt. GMP įrangos įsigijimo išlaidas. Toliau CPVA atsižvelgė į Valstybės kontrolės 2012 m. gegužės 30 d. atliktos patikros rezultatus ir padarė išvadą, kad projekto vykdytojas neįgyvendino susitarime Nr. 1 nustatyto įsipareigojimo užtikrinti, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d. GMP įranga bus pradėta naudoti pilna apimtimi, ir taip pažeidė Sutarties 2 dalies 2.1.1 punkto ir Taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 19.8.1 punkto nuostatą, kad netinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos vykdant finansavimo ir administravimo sutartį, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės. Įsakyme nurodoma, kad projekto vykdytojas neužtikrino Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.1 punkto laikymosi ir neužtikrino 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo. CPVA Įsakyme pasisako, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta 73 vnt. GMP įrangos vertės, t. y. kiekvieną GMP įrangos komplektą įvertino 31 500 Lt su PVM (5 proc.), iš viso 2 299 500 Lt, iš kurių 1 954 575 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 34 4925 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Įsakymu patvirtinama nurodyta netinkamų finansuoti lėšų suma ir siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, t. y. 2 299 500 Lt, lėšų pervedimo būdu.
Sveikatos apsaugos ministerija šį Įsakymą skundė Finansų ministerijai (t. III, b. l. 84–85), pateikdama 2012 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (13.6-282)10-7094 „Dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2012 m. rugpjūčio 21 d. priimto sprendimo Nr. 2012/8-1-20 pakeitimo“. Skunde nurodė, kad CPVA Įsakymas yra nemotyvuotas, neproporcingas ir nepagrįstas, o nurodytos aplinkybės vertintinos kaip neesminės ir klaidinančios, todėl CPVA priėmė neteisingą sprendimą. Skundą grindė 2012 m. gegužės 9 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-407 sudarytos komisijos patikrinimo rezultatais, t. y. patikrinimo aktu Nr. BR-133, kuriame konstatuota, kad perduota GMP įranga yra įmontuota į GMP automobilius, juose suinstaliuota, įjungta į bendrą sistemą bei naudojama pagal nurodytas funkcijas. Pareiškėjas skunde įvertino nurodytą medžiagą ir mano, kad nei CPVA, nei Valstybės kontrolė, nagrinėdamos pažeidimą ir teikdamos rekomendacijas dėl paramos sumažinimo ir finansinių korekcijų taikymo, nesivadovavo proporcingumo principu ir neįvertino pažeidimo masto. Atkreipė dėmesį į tai, kad projekto veiklos pasibaigė 2009 m. rugsėjo 29 d., įranga turėjo būti pradėta naudoti visa apimtimi iki 2011 m. gruodžio 31 d. (kaip nustatyta papildomame susitarime), tačiau projekto vykdytojas turėjo užtikrinti projekto veiklų tęstinumą 5 metus nuo projekto veiklų pabaigos. Todėl mano, kad tas faktas, jog dalis GMP įrangos buvo pradėta naudoti 2012 m. ir yra naudojama dabar, leidžia daryti išvadą, jog projekto tikslas yra iš dalies pasiektas. Mano, kad 100 procentų sankcija yra nepagrįsta ir neproporcingai didelė. Nurodo, kad CPVA neužtikrino objektyvaus pažeidimo tyrimo, neįvertino visų aplinkybių, nenurodė, kokiais kriterijais vadovautasi ir kaip buvo apskaičiuotas netinkamų išlaidų dydis, nepateikė motyvuotos rekomendacijos dėl sankcijos projekto vykdytojui taikymo. Skundas grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Atsakomybės paskirstymo taisyklių 7.4 ir 9.5 punktais, Administravimo taisyklių 1981 punktu. Sveikatos apsaugos ministerija prašė įpareigoti CPVA atsižvelgti į paaiškinimus ir pakartotinai atlikti nustatyto pažeidimo įgyvendinant projektą faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, aiškiai apibrėžti pažeidimo turinį ir, atsižvelgiant į proporcingumo principą bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pateikti ministerijai ir projekto vykdytojui motyvuotą ir teisiškai pagrįstą pakeistą sprendimą.
Atsižvelgdamas į šio skundo turinį teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundą Finansų ministerijai pateikė tik kaip projekto vykdytojas (Sutartis yra trišalė ir joje Sveikatos apsaugos ministerija turi užėmusi dvi pozicijas, viena jų – projekto vykdytojas). Be to, susidariusius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės tarpinei institucijai, kuri veikia vadovaujančios institucijos atsakomybe ir vykdo jos užduotis, teikti skundo tai pačiai vadovaujančiai institucijai dėl įgyvendinančios institucijos priimto tarpinio administracinės procedūros sprendimo. Dėl teisinio reglamentavimo bus pasisakyta.
Finansų ministerija 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. ((24.16-03)-5K-1218063)-6K-1207719 (t. III, b. l. 88–89) prašė pateikti informaciją, gavo visą dokumentaciją apie projekto vykdymą. Finansų ministerija išnagrinėjo skundą ir priėmė sprendimą, įformintą 2012 m. spalio 18 d. rašte Nr. ((24.16-03)-5K-1218063)-6K-1208603 „Dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2012 m. rugpjūčio 21 d. priimto sprendimo Nr. 2012/8-1-20 pakeitimo“ (t. I, b. l. 7–11). Finansų ministarija padarė išvadą, kad skundas yra nepagrįstas, pritarė CPVA sprendimui dėl projekto išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti. Šį sprendimą pareiškėja skundžia teismui.
Šiuo skundžiamu raštu primenama Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip tarpinei institucijai, kad vadovaudamasi Atsakomybės paskirstymo taisyklių 7.4.1 punktu, gavusi CPVA informaciją apie nustatytus pažeidimus ir siūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, ji turi priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu taip, kaip nustatyta Administravimo taisyklių 198 punkte, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, priimti sprendimą, nurodytą minėtų taisyklių 198.1–198.4 punktuose, t. y. vadovaujančioji institucija duoda Sveikatos apsaugos ministerijai nurodymus, nes Sveikatos apsaugos ministerija, kaip tarpinė institucija, privalo veikti vadovaujančios institucijos atsakomybe ir vykyti jos užduotis (Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punktas).
Nurodyti sprendimai yra ginčijami teisme. Teismas vertina, ar skundžiamas aktas – CPVA įsakymas – sukelia pareiškėjai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip projekto vykdytojai, teisinius padarinius, ar tai yra tik tarpinis administracinės procedūros sprendimas. Finansų ministerijos sprendimas yra tik ikiteismine tvarka priimtas sprendimas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip projekto vykdytojos, skundo, kuriuo nesutinkama su apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma. Pareiškėjas neginčijo Finansų ministerijos 2012 m. spalio 18 d. rašte esančio priminimo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip tarpinės institucijos, pareigų.
Ginčo klausimus reglamentuoja Administravimo taisyklės, Atsakomybės paskirstymo tarp institucijų taisyklės. Šiuo atveju buvo pasirašyta projekto „Greitosios medicinos pagalbos, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros automobilių parko atnaujinimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001“, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1-SAM-03-V-01-001/S-610, sudaryta 2008 m. spalio 29 d. tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, CPVA (įgyvendinančioji institucija) ir Sveikatos apsaugos ministerijos kaip projekto vykdytojo (t. I, b. l. 16–30) ir susitarimas dėl Sutarties pakeitimo, pasirašytas 2011 m. birželio 2 d. Nr. 1/SE-76 (t. I, b. l. 31–32). Sutartyje nurodomi ir kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis sudaroma Sutartis. Atsižvelgiant į Sutarties turinį daroma išvada, kad Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip Sutarties šalies padėtis, yra dvejopa – ji vykdo ministerijos (tarpinės institucijos pagal Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punktą) ir projekto vykdytojo funkcijas. Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punkte aiškinamos sąvokos ir nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija – tarpinė institucija, vykdanti šiose taisyklėse nustatytas užduotis. Pagal Sutartį įgyvendinančioji institucija yra CPVA. Pagal nurodytų taisyklių 2 punktą – tarpinė institucija yra reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta institucija, kuri, vadovaudamasi šio reglamento 59 straipsnio 2 dalimi, vadovaujančiosios institucijos atsakomybe vykdo jos užduotis. Atsakomybės paskirstymo taisyklių III skyriuje reglamentuojamos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos atliekamos funkcijos. Atsakomybės paskirstymo taisyklių 7.2.10 punkte nustatyta, kad ministerija kartu su įgyvendinančiomis institucijomis sudaro su pareiškėjais sutartis, jeigu atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta, kad sudaromos trišalės sutartys. Šiuo atveju sutartis ir buvo trišalė, tik Sveikatos apsaugos ministerija šią sutartį pasirašė ir kaip ministerija, ir (ar) kita valstybės institucija, ir kaip projekto vykdytoja, nes projektą finansavimui teikė taip pat Sveikatos apsaugos ministerija (pvz. t. I, b. l. 117–124), todėl ji buvo ir pareiškėja. Tokiu būdu pagal Sutarties II dalies „Bendrosios sąlygos“ 9 punktą, ministerija, jeigu projekto vykdytojas (šiuo atveju tai irgi yra Sveikatos apsaugos ministerija) nesilaiko Sutarties sąlygų (ar pažeidė teisės aktus), turi teisę vienašališku sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Tik tuo atveju, jeigu sutartis dvišalė, 9 punkte nurodytas ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos teises turi įgyvendinančioji institucija. Pagal šioje byloje esančią situaciją, sutartis buvo trišalė ir Sveikatos apsaugos ministerija joje dalyvavo kaip valstybės institucija (pagal Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punktą buvo tarpinė institucija) ir kaip projekto vykdytojas (pagal Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punktą veikė kaip pareiškėjas), todėl pagal minėtų teisės aktų ir šios Sutarties nuostatas ministerija (kaip ji vadinama Sutartyje) turi teisę (Sutarties 9.1 punktas) pati savo, kaip projekto vykdytojo, atžvilgiu priimti sprendimą ir juo pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas, kurias įgyvendinančioji institucija (CPVA), atlikusi pažeidimo tyrimą, pripažino netinkamomis finansuoti. Atsakomybės paskirstymo taisyklių 7.4.1, 7.4.2, 7.4.3 punktai nustato tokias pačias ministerijos funkcijas. Pagal Administravimo taisyklių 195 punktą, įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis. Šioje byloje nustatyta, kad CPVA atliko patikras ir nustatė pažeidimus. Pagal Administravimo taisyklių 197 punktą, įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (197.1. punktas); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2. punktas); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3 punktas).
Šiuo atveju skundžiamas CPVA įsakymas grindžiamas Administravimo taisyklių 197.2 punktu ir pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, t. y. 2 299 500 Lt, lėšų pervedimo būdu.
Administravimo taisyklių 1971 punktas nustato, kad įgyvendinančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl pažeidimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ir projekto vykdytojui. Nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka.
Taigi skųsti įgyvendinančios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusį su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, gali projekto vykdytojas, o šiuo atveju tokiu yra taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgdamas į skundo teismui turinį, pareiškėjos teikiamus argumentus, teismas nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip projekto vykdytojo, skundą, o ne ministerijos, kaip Sutarties šalies skundą, tuo labiau, kad ministerijai teisės skųsti tokį sprendimą (įgyvendinančios institucijos siūlymą susigrąžinti lėšas) Administravimo taisyklės galimybės nenustato. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija pateiktame teismui skunde niekur neaiškino, kad priimtu sprendimu (įsakymu) yra pažeidžiamos ministerijos, kaip Sutarties šalies – ministerijos, valstybės institucijos (tarpinės institucijos) – teisės ir teisėti interesai. Minėta, kad Administravimo taisyklės nesuteikia teisės valstybės institucijai, kai ji yra sutarties šalis, skųsti įgyvendinančios institucijos veiksmus, neveikimą (198 punktas). Kita vertus, šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerijos skundas yra grindžiamas tuo, kad numatoma taikyti finansinė korekcija dėl projekto vykdytojo veiksmų (dėl nustatyto pažeidimo) yra neproporcinga, nurodo kaip projekto vykdytojas ir kitas aplinkybes – aiškina Sutartį, kad projekto veiklų įgyvendinimo ir atitinkamai tinkamų išlaidų patyrimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., kitas su tuo susijusias aplinkybes, t. y. skundas paduotas tik iš projekto vykdytojo pozicijos. Dėl projekto vykdytojo teisių pažeidimo ir galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme teismas vadovaujasi jau suformuota administracinių teismų praktika.
Be to, Finansų ministerija teismui nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip Sutarties šaliai, atstovaujančiai valstybę, Vyriausybės potvarkiu (taip buvo pasakyta teismo posėdyje) yra pavesta susigrąžinti netinkamas finansuoti lėšas. Nors nurodyto potvarkio nei pareiškėja, nei atsakovai teismui nepateikė, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas neprieštaravo Finansų ministerijos atstovei, kad tokio pobūdžio dokumentas yra. Todėl nuginčijus CPVA pasiūlymą ministerijai, kaip tarpinei institucijai, pagal Atsakomybės paskirstymo taisykles liktų galioti Vyriausybės potvarkis ar kita forma duotas Vyriausybės nurodymas Sveikatos apsaugos ministerijai susigrąžinti lėšas. Pagal Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punkte apibrėžtą tarpinės institucijos sąvoką – tai reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta institucija, kuri, vadovaudamasis šio reglamento 59 straipsnio 2 dalimi, vadovaujančiosios institucijos atsakomybe vykdo jos užduotis (minėtuose reglamento straipsniuose yra analogiškas sąvokų paaiškinimas).
Tuo tarpu aiškinant Administravimo taisyklių nuostatas LVAT formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad įgyvendinančios institucijos pasiūlymas susigrąžinti lėšas iš projekto vykdytojo nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas. Teismas vadovaujasi 2013 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, 2013 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 pateikiamu Administravimo taisyklių nuostatų aiškinimu, taip pat ne kartą LVAT pateiktu aiškinimu dėl to, kad teisė kreiptis į teismą yra ribojama įstatymo nuostatomis.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip projekto vykdytojas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju teismas vertina, kad skundžiamas CPVA įsakymas Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip projekto vykdytojui, teisinių pasekmių nesukuria. Šiuo įsakymu yra pateikiamas siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip tarpinei institucijai, kuri, kaip nustatyta Atsakomybės paskirstymo taisyklių 2 punkte, vadovaujančios institucijos atsakomybe vykdo jos užduotis. LVAT, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 aiškindamas Administravimo taisyklių 198 punktą, nurodė, kad ministerija atlieka savarankišką vertinimą ir sprendžia, kiek pagrįstas pateiktas pasiūlymas (šiuo atveju CPVA įsakyme esantis pasiūlymas). Nurodoma, kad ministerija nėra saistoma siūlymu bei jo medžiaga. Minėta, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė tarpinei institucijai (ministerijai) skųsti įgyvendinančios institucijos, atlikusios pažeidimo tyrimą ir nustačiusios pažeidimą, priimtą sprendimą (kaip nustatyta Administravimo taisyklių 197, 1971 punktuose). Tai, kad pateikti skundą gali tik projekto vykdytojas (ir pareiškėjas), patvirtina ir Administravimo taisyklių 211 punktas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Taisyklių 212 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais, gali juos apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
LVAT praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl negalutinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutiniam sprendimui priimti.
Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas, gavęs skundą dėl finansavimo sumažinimo pagal Administravimo taisyklių 198 punktą (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 17 d.), turi atlikti visapusišką tokio sprendimo (bendrine prasme) patikrinimą, t. y. turi patikrinti, kiek jis yra teisėtas bei pagrįstas. Turi būti vertinama, ar sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, ar nebuvo viršytos įgalinimų ribos, ar jis atitinka tokiam teisės aktui keliamus reikalavimus, bei analizuojama, kiek toks teisės aktas buvo pagrįstas. Byloje, kurioje sprendžiamas galutinio (ministerijos) sprendimo dėl finansavimo sumažinimo pagrįstumas, reikalingas ir rašto (Agentūros siūlymo dėl finansavimo sumažinimo), kuris buvo pagrindas priimti galutinį (ministerijos) sprendimą dėl finansavimo sumažinimo, įvertinimas, susijęs su aiškinimusi, ar iš tikro buvo padaryti pažeidimai ir tie pažeidimai buvo tiek esminiai, kad turėjo būti sumažintas projekto finansavimas (LVAT 2011 lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011).
Teismas atsižvelgia į LVAT formuojamą praktiką, susijusią su teise skųsti sprendimus dėl nustatyto pažeidimo. LVAT 2013 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, įvertinęs Administarvimo taisyklių nuostatas (197, 198 punktus), pažymėjo, jog pagal Administravimo taisyklių nuostatas (tiek galiojusias iki 2012 m. gegužės 17 d., tiek galiojančias nuo 2012 m. gegužės 17 d.) įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgęs į tai, kad pagal minėtas taisyklių redakcijas galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos. Teismas sprendė, kad CPVA sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi (tokios pozicijos laikomasi ir LVAT 2013 m. kovo 27 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad projekto vykdytojas (Sveikatos apsaugos ministerija) skundžia CPVA įsakymą, kuriuo tvirtinama netinkamų finansuoti lėšų suma ir yra pasiūlymas Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip vienai iš trišalės Sutarties šalių (bet ne projekto vykdytojui). Skundžiamas įsakymas laikytinas tarpiniu dokumentu, t. y. galutinio sprendimo dėl finansavimo sumažinimo sudėtine dalimi, ir projekto vykdytojui toks tarpinis sprendimas dar nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, kaip jau minėta, Sveikatos apsaugos ministerijai, ir kaip tarpinei institucijai, yra teikiamas tik pasiūlymas, o ne duodamas privalomas nurodymas, ir tik ministerija, atlikusi savarankišką vertinimą, gali spręsti, kiek toks pasiūlymas yra pagrįstas.
Įvertinus skundžiamo CPVA įsakymo turinį, daroma išvada, jog jame Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip projekto vykdytojui, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Įsakyme yra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės (pažeidimo tyrimo duomenys) ir jų pagrindu padarytos išvados, kurios pačios savaime nedaro įtakos pareiškėjo, kaip projekto vykdytojo, teisiniam statusui. Realias teisines pasekmes sukelia galutinis sprendimas dėl finansavimo ir lėšų. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų, kad sveikatos apsaugos ministras (ar ministerija) gavo Vyriausybės nurodymą priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, toks sprendimas dar nepriimtas. Minėta, kad ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, kuri veikia vadovaujančios institucijos atsakomybe ir vykdo jos užduotis, Administravimo taisyklės nesuteikia teisės skųsti teismui CPVA sprendimų, priimtų įgyvendinant Administravimo taisyklių 197 punkto nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos skundo reikalavimo (panaikinti CPVA įsakymą ir Finansų ministerijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip projekto vykdytojos, skundą) byla pagal Sveikatos apsaugos ministerijos skundą nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Antrasis pareiškėjos reikalavimas yra išvestinis, todėl byla nutraukiama visa.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 149 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius, VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Margarita Stambrauskaitė
Halina Zaikauskaitė