Civilinė byla Nr. 2-336/2005
Procesinio sprendimo kategorija 126.2, 126.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),
kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Finansinių investicijų duomenų analizė ir konsultacijos“ civilinėje byloje Nr.B2-951-28/2005 pagal ieškovės A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ‚,Finansinių investicijų duomenų analizė ir konsultacijos“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą UAB ,,Finansinių investicijų duomenų analizė ir konsultacijos“ (FIDA). Nurodė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-358-03, kurioje buvusi minėtos bendrovės administracijos vadovė Ž. A. įtariama pasisavinusi 400 tūkst. Lt minėtos bendrovės turto. Ieškovė teigė, kad FIDA yra jai skolinga 712, 86 Lt, tačiau antstolis negali išieškoti šios skolos, nes bendrovė yra nemoki, negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Ieškovės nuomone, bendrovė niekada nevykdė jokios ūkinės veiklos, o tariamai egzistuojantis ir valdantis kontrolinį akcijų paketą akcininkas UAB ,,Eurostadija“ naudojasi FIDA turtu, bet neteikia jokios informacijos. Dėl šio ieškovė mano, jog FIDA turėtų būti iškelta bankroto byla.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo turto nepakanka teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl šio teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 10 punktu įpareigojo ieškovę į teismo depozitų sąskaitą įmokėti 4 tūkst. Lt (b. l. 173).
Ieškovė šio įpareigojimo neįvykdė, todėl teismas, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio trečiosios dalies trečiu punktu, 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą (b. l. 184).
Atskiruoju skundu ieškovė A. A. prašo panaikinti minėtąją nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 190). Skundą grindžia tokiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą, nes netyrė ieškovės pateiktų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog bendrovė turi pakankamai turto, kuris padengtų teismo bei administravimo išlaidas.
- Teismas nuo ieškinio įteikimo dienos neatliko jokių procesinių veiksmų, išskyrus tai, jog siuntė procesinius dokumentus ne tuo adresu. Procesiniai dokumentai Ž. A. įteikti nebuvo, o teismas nesiėmė įstatymų numatytų procesinės prievartos priemonių, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės.
- Byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes tik taip nagrinėjant galima ištirti įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad buvusi bendrovės administracijos vadovė Ž. A. atliko veiksmus, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, atsisakydamas iškelti bankroto bylą UAB ,,Finansinių investicijų duomenų analizė ir konsultacijos”, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).
Teismas teisingai nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio trečiosios dalies 3 punktą bankroto byla negali būti keliama, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas prieina išvados, kad įmonė neturi turto arba jo nepakanka teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti. Viena iš išimčių iš šios taisyklės numatyta minėto įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje, tai yra bankroto byla gali būti keliama bei nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, jeigu asmuo, pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo nustatytu laiku į teismo depozitinę sąskaitą įmoka nustatytą sumą teismo bei administravimo išlaidoms padengti. Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei neįvykdžius teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi uždėtos pareigos, teismas turėjo įstatyminį pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovės ieškinį iškelti šią bankroto bylą.
Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovas neturi pakankamai lėšų (turto) šiai bylai vesti. Tvirtina, jog atsakovas turi pakankamai turto teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti ir remiasi 2003 m. rugsėjo 25 d. finansinės atskaitomybės dokumentais, ilgalaikio turto suminio nusidėvėjimo 2002 m. liepos 11 d. ataskaita bei nebesančio balanse bendrovės turto sąrašu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą (CPK 178 str.). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog duomenys šiuose dokumentuose atspindi bendrovės ūkinę – finansinę padėtį, buvusią 2002 – 2003 metais, tačiau ne bylos nagrinėjimo metu. Tokie duomenys užfiksuoti ir kituose ieškovės pateiktuose dokumentuose. Tuo tarpu iš bylos medžiagoje esančių viešųjų registrų duomenų bei oficialių valstybinių įstaigų duomenų, kurie gauti pagal teismo reikalavimą bylos nagrinėjimo metu, matyti, jog atsakovas turto neturi (b. l. 137, 141, 146). Pažymėtina tai, kad pati ieškovė, atskirajame skunde teigia, kad buvusi įmonės administracijos vadovė Ž. A. ,,perėmusi pelingai dirbančios bendrovės valdymą 2002 metais iššvaistė, pasisavino bendrovei priklausantį turtą”. Taigi ieškovė iš esmės pripažįsta, jog šiuo metu bendrovė turto nebeturi (CPK 185 str.). Be to, ieškovė su ieškinio pareiškimu teismui pateikė vykdomąjį raštą dėl paminėtos 712, 86 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo (b. l. 4). Iš antstolio įrašo šiame rašte seka, kad vykdomais raštas grąžinamas išieškotojai, nes 2004 m. rugsėjo 17 d. konstatuota, jog skolos išieškoti negalima. Dėl paminėto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančios medžiagos pagrindu teismas turėjo pagrindą spręsti, jog atsakovui neturint pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti, o ieškovei neįmokėjus nurodyto užstato, ieškinys atmestinas (ĮBĮ 10 str. 3 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą, kad skundžiama teismo nutartis naikintina todėl, kad byla buvo nagrinėjama nepranešus atsakovui ir jam nedalyvaujant. Kaip žinoma, pagal CPK 329 straipsnio trečiosios dalies pirmą punktą, bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, gali būti pagrindas naikinti teismo nutartį, jei remdamasis šia aplinkybe grindžia savo skundą nedalyvavęs asmuo. Ši norma pagrįsta dispozityvumo principu, kuris lemia, jog tik tas asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, gali nuspręsti, ar pažeidimas paveikė teismo proceso teisėtumą. Jei asmuo, kurio teisės pažeistos, tokių pažeidimų nenurodo ir jais nesiremia, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nei teismas ex officio šiais pažeidimais negali remtis.
Teisėjų kolegija mano, jog naikinti skundžiamą nutartį neduoda pagrindo ir tas ieškovės nurodytas faktas, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl Ž. A., kaip atsakovo administracijos vadovės, veiklos teisėtumo. Pabrėžtina tai, kad baudžiamojo proceso priemonėmis nustačius bendrovės turimą turtą (turtines teises), ieškovė turės galimybę į šį turtą nukreipti minimos skolos išieškojimą ar, esant pagrindui, iš naujo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Netenkinamas apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 336 str.). Nagrinėjamu atveju žodinis skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes pirmosios instancijos teismas užtikrino ieškovei teisę teikti įrodymus, o atsakovo turtinė būklė nustatoma pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovės atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 178, 185 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Virginija Čekanauskaitė
Teisėjos: Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė