Administracinė byla Nr. eTA-155-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01614-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 230 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinimuose nurodė:
2.1. Yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Teismo skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Vykdant Lukiškių TI-K uždarymo ir jame laikomų nuteistųjų iškeldinimo darbus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių tęsti bausmės atlikimo. Atvykęs į Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. buvo paskirtas į 14-ą būrį, kamerą Nr. 3 kartu su kitu nuteistuoju iki gyvos galvos. Minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 06 d., kuomet buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimo.
2.2. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo patalpintas į visiškai nepritaikytas nuolatiniam bausmės atlikimui kamerų tipo patalpas, kadangi Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 14 būrys kaip atskiras pastatas nuo pat jo pastatymo buvo skirtas šioje įstaigoje laikomiems nuteistiesiems nuobaudoms atlikti. Nors pareiškėjui nebuvo skirta jokia nuobauda, dėl ko jis turėtų būti laikomas tokiose, nuobaudoms atlikti skirtose patalpose, bet jis visą skundžiamą laikotarpį buvo laikomas šiose patalpose. Patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas buvo nesuremontuota, dažų ant sienų nebuvo, tinkas luposi ir krito ant galvos, kampuose buvo pelėsis, visi metaliniai paviršiai buvo surūdiję (durys, grotos, gultai, geležinės spintelės ir kt.). Gultai, spintelės, kriauklė, suolai buvo sulaužyti, elektros instaliacijos išdraskytos. Lango stiklai buvo nešvarūs. Per visą laikymo įstaigoje laikotarpį pareiškėjas ne vieną kartą reiškė nusiskundimus dėl kameros būklės įstaigos administracijai. Nesijautė oriai laikomas tokios būklės patalpoje, bet jautė nuolatinį jo orumo pažeminimą ir pasityčiojimą iš jo. Kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniame mazge nebuvo įrengto jokio unitazo. Vietoj unitazo buvo skylė grindyse.
2.3. Plaukus kirpdavo dušo dieną tik po dušo. Prašymų leisti nueiti į dušą po apsikirpimo, o ne prieš jį niekada netenkindavo, todėl kiekvieną kartą po apkirpimo tekdavo papildomai plautis galvą kameroje šaltu vandeniu. Dėl minėtos priežasties ne vieną kartą buvo peršalęs, stipriai susirgęs, buvo pakilusi ir laikėsi aukšta kūno temperatūra. Patalpa, kurioje būdavo kerpami plaukai, nebuvo pritaikyta vykdyti kirpyklos funkcijas. Plaukus kirpdavo 14-o būrio prieigų patalpoje, kuri buvo bendro naudojimo, neturėjo išvis jokios specialiosios paskirties, šioje patalpoje nebuvo jokios kirpykloms būdingos specialiosios įrangos, tiesiog į šią patalpą būdavo iškviečiamas kalinys su plaukų kirpimo mašinėle, kuris labai abejotina, kad būtų buvęs instruktuotas ar bent išklausęs žinių kursą apie būtinuosius higienos reikalavimus, nes jis ateidavo tiesiai iš valgyklos, kur stovėdavo prie maistą verdančių katilų, apsitaškęs virtomis kruopomis, neplautomis rankomis ir juodomis panagėmis. Kad patalpa neatitiko kirpykloms keliamų higienos, sanitarijos reikalavimų pripažinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 3 d. Pravieniškių PN-AK patikrinimo akte Nr.(2-22 4.80)PA-176. Pareiškėjas juo labiau jautėsi žeminamas dėl to, jog įstaigoje buvo ir visai kitokia, daug tvarkingesnė, kirpykloms keliamus reikalavimus atitinkanti kirpykla, kurioje būdavo kerpami likusieji įstaigoje kalinami ne mažiau kaip 500 nuteistųjų, tačiau pareiškėjas buvo diskriminuojančiai išskirtas iš visų kitų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir visada buvo kerpamas tik minėtoje patalpoje.
2.4. Per visą laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpį nebuvo išduodamos išvis jokios nei asmens higienos priemonės, nei priemonės kamerai, sanitariniam mazgui prižiūrėti ir valyti (jokie valikliai, ūkinis muilas, tualetinis popierius, šluostės, tualeto šveitimo priemonės), todėl sanitarinio mazgo kabinos būklė buvo baisi, antisanitarinė. Dėl to jautėsi žeminamas, nebuvo užtikrinta saugi sveikatai kalinimo aplinka. Sanitariniame mazge jokios efektyvios oro šalinimo sistemos taip pat nebuvo, dėl to kameroje laikydavosi tualeto blogas kvapas.
2.5. Dušo patalpose nebūdavo dozatorių skystam muilui ar kūno prausikliui. Patalpose veisėsi tarakonai ir kitokie parazitai, patalpų niekas nedezinfekuodavo. Čiužinys ir patalynė buvo išduoti seni, susidėvėję, dėmėti, dvokiantys ir suplyšę, netinkami naudoti bei žeminantys elementarų žmogaus orumą. Gultas neatitiko pareiškėjo ūgio (189 cm), buvo per mažas, kreivas, nelygus ir surūdijęs, dėl to pareiškėjas negalėdavo net ištiesti kojų bei negalėdavo pailsėti, visą laiką jautėsi nepailsėjęs, piktas, irzlus, būdavo blogos nuotaikos, jausdavo didelį diskomfortą, kasdieninė gyvenimo kokybė ypač sumenko, pradėjo skaudėti nugarą. Dėl netinkamos miegamosios vietos pareiškėjas kreipėsi į medikus raštu, kad išduotų lentą (kietą, lygų, tiesų pagrindą). Atsižvelgiant į pareiškėjo skundus gultą remontavo kelis kartus, bet daugelis problemų išliko neišspręstos, nes buvo tik prailgintas gultas ir daugiau remontuojamas nebuvo, jo galas buvo uždaras dėl to pareiškėjas negalėjo ištiesti kojų.
2.6. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nueiti į biblioteką išsirinkti knygų, nors kitiems nuteistiesiems buvo leidžiama pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.
2.7. Nebuvo vykdomas nemokamas apatinių drabužių skalbimas. Atsakovas nurodė, kad apatinius drabužius pareiškėjas gali išsiskalbti kol maudosi duše. Bet dušas yra suteikiamas tik vieną kartą per savaitę ir juo naudotis nėra leidžiama ilgiau nei 15 minučių, be to naudojimasis dušu nėra skirtas tam, kad jame skalbtis apatinius ar kitokius drabužius. Tokia situacija kėlė daug nemalonių papildomų rūpesčių, kadangi kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas nebuvo normalių sąlygų nei skalbtis, nei džiovintis drabužius. Visi skalbiniai Pravieniškių PN-AK yra skalbiami įstaigoje veikiančioje skalbykloje, o šioje skalbykloje dirba tik nuteistieji. Skalbti apatinius drabužius yra negalima pagal nerašytas kalinių taisykles ir tai daryti gali tik žemiausiai kastai priskirtini įstaigoje laikomi nuteistieji, o įstaigoje veikiančioje skalbykloje paminėtajai kastai priskirtini nuteistieji nedirbo. Taigi, pagal nerašytas kalinių taisykles, vadovaujantis įstaigoje klestinčia subkultūra apatiniai drabužiai išvis nebuvo skalbiami.
2.8. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, kankino depresinė ir slogi nuotaika, pablogėjo santykiai su laisvėje esančiais artimaisiais, su motina. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo konsultuojamas nepriklausomo specialisto – gydytojo psichiatro Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) ir jam buvo nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, nemigos sutrikimai, dėl kurių jis gydomas vaistais iki šiol.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti šiais argumentais:
3.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus uždarosios zonos 14-o būrio 3-ą kamerą, kurioje jis laisvės atėmimo bausmę atliko kalėjimo sąlygomis.
3.2. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-597 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja sudaryta komisija, kuri informuoja atsakingus įstaigos struktūrinių padalinių vadovus.
3.3. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.
3.4. Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) reikalavimais. Aprūpinimo normos numato, kad klozetas gali būti ir tupiamas.
3.5. Įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpos įrengimą. Pagal Aprūpinimo normas patalpoje įrengti skysto muilo/šampūno dozatoriai užpildomi prausimosi priemonėmis pagal poreikį, o esant būtinybei nedelsiant papildomi. Nuteistieji reguliariai skysto muilo/šampūno dozatorius sulaužo ir pasisavina jų turinį.
3.6. Kirpykla įrengta atskiroje patalpoje. Patalpoje yra stalas, kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti, bei kėdė kerpamajam atsisėsti. Paviršiai yra lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Kirpimui naudojami įrankiai ir būtinos priemonės: 5 akumuliatorinės kirpimo mašinėlės, atitinkančios gamintojo MOSER ir PANASONIC standartinius techninius reikalavimus; plastikinės šukos (komplekte prie kiekvienos kirpimo mašinėlės kartu su kirpimo antgaliais), apdangalai (pelerinos), popierinės kaklajuostės. Į KTP kirpyklos patalpas kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešamos sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plus“ po kiekvieno kirpimo. Bausmę atliekančius nuteistuosius kerpa Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis kirpėjas. Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji kerpami pagal iš anksto sudarytą grafiką.
3.7. Antrojo sektoriaus uždarosios zonos kameroje Nr. 3 veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langą. Sanitariniame mazge veikia mechaninė vėdinimo sistema.
3.8. Laikantis Higienos normos HN 134:2015 42 punkto reikalavimo, įstaiga nuteistiesiems, suimtiesiems neišduoda nedezinfekuotos, neišskalbtos (neišvalytos) patalynės: čiužinio, pagalvės, antklodės ir neskalbtų lovos skalbinių, rankšluosčių. Susidėvėjusi patalynė teisės aktų nustatyta tvarka keičiama kita, tinkama naudoti arba nauja. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Visų esančių įstaigoje dviaukščių metalinių lovų išmatavimai: lovos aukštis – 1850 mm, lovos ilgis – 2000 mm, lovos plotis – 700 mm. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų techninę būklę. Nuteistųjų sugadintos, sulaužytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis.
3.9. Skalbinių skalbimo paslaugas, vadovaujantis 2017 m. balandžio 24 sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 76-37, įstaigai teikia UAB „Kauno skalbykla“. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę maudymosi dieną. 14 būrio nuteistųjų nešvarūs drabužiai surenkami ir priduodami į įstaigoje esančią skalbyklą, taip pat nuteistieji savo drabužius gali išsiskalbti dušinėje, prausimosi metu. Antrojo sektoriaus skalbykloje įrengtos skalbimo mašinos esant gedimams taisomos arba keičiamos naujomis.
3.10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtinto „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo“ 5 punktas numato, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, todėl higienos priemonėmis galėjo apsirūpinti pats ir atskirai higienos priemonės pareiškėjui išduodamos nebuvo.
3.11. Nuteistieji, laikomi uždarojoje zonoje (nuteisti iki gyvos galvos), į biblioteką atskirai nevedami. Pareiškėjui buvo suteiktas bibliotekoje esančių knygų sąrašas, iš kurio jis galėjo išsirinkti ir gauti pageidaujamas knygas. Teisės aktai nenumato, kad nuteistiesiems iki gyvos galvos turi būti sudaryta galimybė lankytis bibliotekoje, o pareiškėjas taip pat nenurodo kokiais teisės aktais vadovaujantis jis turėtų būti vedamas į biblioteką.
3.12. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinamos sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, akcentavęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis BVK (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) 165 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 pareiškėjas buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimo. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrio 3 kamerą. Kadangi pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK buvo perkeltas ne BVK 165 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, o dėl Lukiškių TI-K reorganizavimo, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK bausmę atliko kalėjimo sąlygomis. Taigi, pagrįstai buvo laikomas kameroje (BVK 85 str. 3 d.). Ta aplinkybė, kad kamerų tipo patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, praeityje buvo naudojama kaip baudos izoliatorius, nesudaro pagrindo teigti, jog tokioje patalpoje laikant pareiškėją buvo pažeistos jo teisės.
6. Teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 12, 17 ir 39 punktais, vertino Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 10 d. pažymos Nr. 77-1387 (toliau – ir Pažyma) turinį ir akcentavo, kad jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovo atstovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į NVSC, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.
7. Teismas vertino pareiškėjo 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. kovo 15 d. prašymų turinį ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į NVSC. Teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius.
8. Teismas pažymėjo, kad NVSC 2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo aktas Nr.(2-22 4.80)PA-176 surašytas ne pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu, todėl šio patikrinimo akto duomenys nėra aktualūs. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos Nr. NKP-2019/1-1 „Dėl žmogaus teisių padėties Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – ir Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita) 7.2.1 ir 7.2.2 papunkčiuose konstatuotas aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog prieš perkeliant pareiškėją į Pravieniškių PN-AK, kamera, kurioje jis buvo apgyvendintas, nebuvo naujai suremontuota, nesudaro pagrindo teigti, kad kameros būklė buvo tokia, jog būtų galima konstatuoti teisės aktų pažeidimus. Taip pat Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos duomenys nepatvirtina, kad kameroje, kurioje buvo apgyvendintas pareiškėjas, buvo techniškai netvarkingi baldai.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik konstatavo pažeidimus ir visiškai nepagrindė faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises, žemina orumą ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.
10. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji kerpami pagal iš anksto sudarytą grafiką. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimų kirpimo grafiko sudarymui (kad kirpimas būtų vykdomas po dušo), atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu teismas nekonstatavo. Pareiškėjo argumentus šiuo aspektu teismas vertino kaip deklaratyvius. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai buvo susirgęs, ar kreipėsi dėl to į gydytojus ir pan.
11. Teismas nurodė, kad Aprūpinimo normose nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas sėdimas klozetas, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Visų esančių įstaigoje dviaukščių metalinių lovų išmatavimai: lovos aukštis – 1850 mm, lovos ilgis – 2000 mm, lovos plotis – 700 mm. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų techninę būklę. Nuteistųjų sugadintos, sulaužytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis. Pareiškėjas yra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos lovos. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde nurodo, kad lova buvo kelis kartus remontuojama atsižvelgiant į pareiškėjo skundus. Taigi, gavusi nuteistojo nusiskundimą dėl netinkamos lovos, pataisos įstaigos administracija ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti ir pritaikyti lovą pagal pareiškėjo poreikius, todėl konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus nėra jokio pagrindo.
13. Teismas nustatė, kad nuteistieji, laikomi uždarojoje zonoje (nuteisti iki gyvos galvos), į biblioteką atskirai nevedami. Pareiškėjui buvo suteiktas bibliotekoje esančių knygų sąrašas, iš kurio jis galėjo išsirinkti ir gauti pageidaujamas knygas. Pareiškėjas neneigia, jog jam nebuvo sudaryta galimybė išsirinkti knygų pagal pateiktą sąrašą, todėl pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo pasinaudoti biblioteka teismas atmetė.
14. Teismas, vadovaudamasis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatomis, iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio nustatė, kad pareiškėjas 2019 metų kovo mėnesį turėjo savo sąskaitoje sumą, didesnę nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl buvo mokus. Kitais buvimo mėnesiais pareiškėjas savo sąskaitoje neturėjo sumų, didesnių nei 0,5 bazinės socialinės išmokos, todėl buvo nemokus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų teikęs rašytinius prašymus Pravieniškių PN-AK dėl higienos priemonių išdavimo, o Pravieniškių PN-AK jo prašymų būtų netenkinę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl higienos priemonių neišdavimo nepagrįsti.
15. Teismas, vadovaudamasis Aprūpinimo normomis, vertino atsakovo atstovo pateiktoje užfiksuotą informaciją, kad: dušo patalpoje įrengti skysto muilo/šampūno dozatoriai užpildomi prausimosi priemonėmis pagal poreikį, o esant būtinybei nedelsiant papildomi; nuteistieji reguliariai skysto muilo/šampūno dozatorius sulaužo ir pasisavina jų turinį. Nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-56 patvirtina, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-597, švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja trūkumų pašalinimo sudaryta komisija, kuri informuoja atsakingus įstaigos struktūrinių padalinių vadovus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas jomis remiasi ir sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl jo argumentai dėl neišduodamų valymo priemonių bei neįrengtų dozatorių dušo patalpose yra atmetami.
16. Teismas akcentavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodytus reikalavimus ir iš bylos duomenų nustatė, kad Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu galiojo 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Pagal šią sutartį paslaugų teikėjas įsipareigoja atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Atsakovo atstovas taip pat pateikė teismui 2019 m. vasario 18 d. Atliktų darbų aktą Nr. 02-18-001, iš kurio matyti, kad kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti 3 sektoriaus ilgalaikių pasimatymų patalpose, 19, 20, 16 būriuose, laisvalaikio patalpose. Duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu kenkėjai buvo naikinami Antro sektoriaus 14 būrio 3 kameroje, atsakovo atstovas nepateikė, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.
17. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 40 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) , 58 punktu, vertino atsakovo atstovo pateiktos pažymos, Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 23 d. Nr. 7-1851 rašto bei Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos (7.2.3. p.) turinį ir sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę išsiskalbti apatinius drabužius maudantis duše arba kameros sanitariniame mazge, tačiau tai, jog nuteistieji išskalbtus drabužius turėjo džiovinti kabindami ant lovūgalių ir langų grotų (neįrengiant džiovyklos išskalbtiems rūbams), negali būti vertinama kaip tinkamas sąlygų skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus sudarymas, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 40 punkto pažeidimą.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje apklaustas liudytojas V. A. patvirtino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tačiau liudytojo parodymai nepaneigia byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Be to, V. A. kartu su pareiškėju atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, akivaizdžiai gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas nesivadovauja V. A. parodymais, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.
19. Teismas, vertindamas skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. kovo 31 d. pažymos Nr. 86-89 nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė į bylą 2019 m. rugpjūčio 27 d. medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas skundžiasi miego sutrikimais, jam sunku valdyti emocijas, vargina pykčio priepuoliai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog paminėtos pasekmės pareiškėjui atsirado būtent dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK, kadangi minėto medicininio dokumento surašymo metu pareiškėjas jau kurį laiką nebebuvo laikomas Pravieniškių PN-AK. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
20. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 punktų pažeidimo (nepakankamo buitinių parazitų naikinimo, tinkamų sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius nesudarymo) galėjo patirti neturtinę žalą. Teismas vertino, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
21. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo, atmetė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančių pareiškėjo patirtas išlaidas byloje, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl 15 Eur priteisimo.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismo, kuris yra šališkas, nes neatsižvelgė į visus skundo argumentus, formalaus sprendimo rezoliucinė dalis galimai neatitinka skundo reikalavimo turinio ir galimai teismas peržengė skundo ribas, nes pripažino, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, nors toks reikalavimas skunde nebuvo suformuluotas. Be to, teismas nemotyvavo šios sprendimo dalies. Teisė gauti žalos atlyginimą nustato Konstitucija.
24.2. Nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria nepripažintas pareiškėjo teisių pažeidimas jį laikant patalpoje, kuri buvo naudojama kaip baudos izoliatorius ir kuri neatitiko higienos normų reikalavimų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų su prašymais ir skundais ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu (82 paros). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į NVSC dėl patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams, stokojant pasitikėjimo nurodyta įstaiga, nereiškia, kad skundas šioje dalyje nepagrįstas. Byloje esanti medžiaga, be kita ko, Seimo kontrolieriaus išvada, patvirtina aptariamos skundo dalies pagrįstumą.
24.3. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, neatsižvelgė į pareiškėjo specifinį statusą, į ribotas galimybes rinkti įrodymus. Teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
24.4. Teismo sprendimo dalys dėl lovos, kirpyklos, čiužinio, drabužių skalbimo, parazitų nėra tinkamai motyvuotos, nepagrįstos įrodymais, nenurodyti argumentai, kodėl šios skundo dalys atmestos kaip nepagrįstos. Pareiškėjo situacija dėl kirpyklos įvertinta tik specialiųjų teisės aktų reglamentavimo nebuvimo kontekste. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu liko nepaneigti. Dėl dušo priemonių nebuvimo teismas patvirtino įrodymais nepagrįstą atsakovo atstovo poziciją.
24.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi neaktualia ginčo laikotarpiui Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 10 d. pažyma Nr. 77-1387.
24.6. Atsakovo atstovas nevykdė jam teisės aktais priskirtos pareigos dėl drabužių skalbimo, nurodydamas, kad pareiškėjas pats galėjo savo drabužius išsiskalbti sanitariniame mazge. Prausimosi duše laikas yra 15 min., todėl galimybės išsimaudyti ir išsiskalbti tuo pačiu drabužius ir patalynę yra ribotos, taip pat ir kameroje po šaltu vandeniu, kai karštas vanduo į kameras netiekiamas.
24.7. Teismas, atsisakydamas vertinti liudytojo parodymus be jokio aiškiai pagrįsto teisinio pagrindo, pažeidė materialinės bei proceso teisės normas, kas įrodo teismo šališkumą. Tokiu būdų buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi teisė bei teisė teikti įrodymus.
24.8. Teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl neįrengto unitazo, nesivadovavo reglamentavimu, įtvirtintu Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje „Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas“. Teismas šiuo aspektu vadovavosi kitu teisiniu reglamentavimu, o esant normų, reguliuojančių tą patį teisinį santykį, kolizijai, teismas turėjo vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi ir taikyti švelnesnę nuteistojo padėtį numatantį įstatymą. Netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas gali suponuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad unitazo neįrengimas yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui arba viena iš kumuliatyvių sąlygų neturtinės žalos atlyginimui. Dėl unitazo nebuvimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
24.9. Teismas turėjo skundą nagrinėti ir dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos, jį laikant blogesnėmis sąlygomis, vertinti ar nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas.
24.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą dėl jo kankinimo Konvencijos 3 straipsnio prasme, nes skundas buvo grindžiamas laikymu orumą žeminančiomis sąlygomis.
24.11. Pareiškėjui patirtai neturtinei žalai atlyginti nepakanka pažeidimų pripažinimo.
24.12. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateiktas į bylą raštas apie bylinėjimosi išlaidas, kuris buvo pateiktas ne į vieną bylą, nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas pirko pašto ženklus ir mokamai spausdino dokumentų kopijas, kurie buvo naudojami bylinėjantis ir šioje byloje.
25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą šiai argumentais:
25.1. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų jam atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
25.2. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai.
25.3. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo nuomone, yra neteisingas, nesudaro pagrindo jį panaikinti. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
28. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 21 d. pateiktame prašyme prašo atsižvelgti į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir aiškus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažinęs neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus / neveikimą vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, užtikrinant sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus (Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 p.), vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti. Kitus pareiškėjo skundo argumentus ir reikalavimus teismas atmetė.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas šališkai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, yra formalus ir nemotyvuotas. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl skundo argumentų pareiškėją laikant teisės aktų reikalavimų neatitinkančioje patalpoje, unitazo, lovos ir čiužinio, kirpimo sąlygų, drabužių skalbimo, parazitų, dušo priemonių, nenagrinėjo skundo pareiškėjo galimos diskriminacijos aspektu. Teismas peržengė skundo ribas, pripažindamas pareiškėjo teisių pažeidimą. Dėl pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti nepakanka vien pažeidimų pripažinimo.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo pirmosios instancijos teismo šališkumo pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar atmestinai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
34. Dėl įrodymų vertinimo pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų, be kita ko, ir liudytojų parodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas bylos duomenis aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. pirmosios instancijos teismas vertino pateiktų į bylą įrodymų visumą. Vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl įrodinėjimo naštos tarp proceso šalių paskirstymo. Pažymi, kad aplinkybė, jos jis nesikreipė į NVSC dėl patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas, neatitikimo higienos normų reikalavimams, nereiškia, kad skundas šioje dalyje nepagrįstas. Byloje esanti medžiaga, t. y. pareiškėjo kreipimasis į Pravieniškių PN-AK administraciją ir Seimo kontrolieriaus išvada patvirtina aptariamos skundo dalies pagrįstumą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų (ABTĮ 57 str.) apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).
39. Nustatyta, kad pareiškėjas su 2019 m. kovo 15 d. prašymu kreipėsi į atsakovo atstovą, prašydamas nurodyti, kada paskutinį kartą buvo daromas remontas kameroje, kurioje jis buvo laikomas, ir kada ketinama daryti remontą, nes kameros būklė yra prasta. Šiame prašyme pareiškėjas nedetalizavo konkrečiu kameros neatitikimų higienos normos reikalavimams bei atsakovo atstovo administracijos nereikalavo jų pašalinti. Pareiškėjo prašymas iš esmės vertintinas kaip prašymas suteikti informaciją. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie konkrečius pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo bendro pobūdžio prašymas nesudarė atsakovo atstovui prielaidų identifikuoti konkrečių higienos normų pažeidimų ir juos pašalinti, atitinkamai negalima konstatuoti įstaigos neveikimo aptariamu aspektu. Pareiškėjo akcentuojamos Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK kamerose remontas nebuvo atliktas, kuris iš esmės yra atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, savaime nepatvirtina patalpų, kuriuose pareiškėjas buvo laikomas, neatitikimo higienos normų reikalavimams.
40. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kaip teigia pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK kirpyklos patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų. Higienos normų pažeidimo aspektu akcentuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu visuomenės sveikatos centrai pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į NVSC dėl patalpos, kurioje jis buvo laikomas, bei kirpyklos patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas nepasitikėjimas NVSC, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepaneigia šios kompetentingos institucijos atliktų patikrinimų ir padarytų išvadų svarbos sprendžiant dėl galimai neužtikrintos teisės į higienos normų reikalavimus atitinkančias bausmės atlikimo sąlygas.
41. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl drabužių skalbimo ir kenkėjų nėra tinkamai motyvuotos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šių skundo argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus / neveikimą, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl nustatytų pažeidimų, nepasisako.
42. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su unitazo neįrengimu, teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos vertinimui ir išvadai šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; kt.). Vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti sėdimo unitazo įrengimą. Byloje nenustatyta (konkrečių argumentų ir nusiskundimų skunde ir apeliaciniame skunde nekelia ir pareiškėjas), kad dėl sveikatos būklės sėdimo unitazo įrengimas buvo būtinas pareiškėjui, todėl pareiškėjo teisės tuo aspektu, jog kameroje buvo tupimas klozetas, nebuvo pažeistos.
43. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos lovos, nustatęs, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, nuteistųjų sugadintos, sulaužytos lovos tvarkomos arba keičiamos naujomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos lovos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir to, kad jo lova buvo kelis kartus remontuojama. Taigi, nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos administracija ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, todėl konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą dėl pareiškėjui išduoto čiužinio ir galimai netinkamos jo būklės. Bylos duomenimis pareiškėjas iš esmės nereiškė Pravieniškių PN-AK administracijai pretenzijų dėl čiužinio būklės, o 2019 m. balandžio 3 d. prašyme tik prašė suteikti informaciją apie čiužinio gamintoją ir jo pagaminimo datą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai nurodytais aspektais atmestini kaip nepagrįsti.
44. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria pasisakyta dėl apeliaciniame skunde akcentuojamų dušo priemonių (skysto muilo, šampūno, kūno ir plaukų prausiklio dozatorių). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios skundo dalies yra pagrįstos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2017 m. birželio 7 d. Nr. V-245 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 8 d.) bei Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 10 d. pažyma Nr. 77-1387, kuri, priešingai nei nurodo pareiškėjas, negali būti vertinama kaip neaktuali ginčo laikotarpiui, nes joje yra pateikiami duomenis apie Pravieniškių PN-AK laikomų asmenų aprūpinimą baldais ir kitų inventoriumi nuo 2017 m. birželio 7 d. Pagal minėtu Aprūpinimo normų 13.7 papunktį kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai dušo patalpose gali būti įrengiami tik esant poreikiui. Be to, ginčui aktualios redakcijos teisės aktai nenumato, jog nuteistajam, einančiam praustis į dušą, turi būti išduodamas skystas muilas, kūno prausiklis ar šampūnas. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2664-624/2019 pateiktus išaiškinimus.
45. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo diskriminacijos, kurie iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Pareiškėjo akcentuojamas lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės diferencijuoti asmenis (taikyti tam tikrus ribojimus ar sąlygas), kai toks diferencijavimas yra objektyviai pateisinamas.
46. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamai nustatyto, neatsižvelgiant į skundo reikalavimą, neturtinės žalos atlyginimo būdo, atkreiptinas dėmesys, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, kurios tokio pobūdžio bylose vertintinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio (Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) kontekste, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
47. Būtina pabrėžti, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
48. Nagrinėjamu atveju konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo (Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka) ir 40 punkte nustatyto reikalavimo (Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais) pažeidimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.) kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus ir jam dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų konstatuoti sveikatos sutrikimai, todėl teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į pažeidimų trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti pakankama satisfakcija yra pažeidimo pripažinimas.
49. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra tinkamai pagrįstos. Pagal ABTĮ VI skyriaus „Bylos nagrinėjimo išlaidos“ nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjo į bylą pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gegužės 11 d. raštas Nr. 17-507 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. birželio 2 d. raštas Nr. 17-602 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nepatvirtina, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos buvo patirtos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą šioje administracinėje byloje.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė