Civilinė byla Nr. e2-1565-599/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24967-2021-2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,
sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,
dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei advokatei Nataljai Soroko,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei J. L.,
trečiojo asmens UAB „Tikkurila“ atstovei advokato padėjėjai Dovilei Sokolovai,
trečiųjų asmenų R. R. ir J. G. K. atstovei advokatei Vidai Kiselienei,
trečiajam asmeniui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Tikkurila“, UAB „Krovinių ekspedicijos centras“, Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., UAB „Alrepa“, D. P., V. P., M. J., V. K., J. K., P. P., E. P., V. N., V. J., S. J., O. M., E. J., Ž. B., A. B., M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., G. S., Vladas V. V., R. R. bei J. G. K..
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriais prašo : panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021-05-20 raštą Nr. 49SD-5353-(14.49.136 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti parengimo“ ; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-08-11 raštą Nr. 1SS-1242-(5.59 E.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ ; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti (suderinti) UAB ,,Geoekspertai“ matininko E. P. 2021-01-04 planą ,,Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“, parengtą dėl 20099 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagal šį planą nustatyti ieškovo A. K. statiniams ir pastatams, esantiems šiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių dydžius : pastatui – apsaugos pastatui su rankine plovykla (6H1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 144 kv. m ploto dalį, kurią sudaro : 107 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 35-13-14-15-41-40-39-38-37-36-35 ; 22 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3188 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu ,,A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22 ; 15 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 502 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu ,,B“ ir taškais Nr. 12-13-35-34-47-46-48-12 ; kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei (b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 7740 kv. m ploto dalį, kurią sudaro : 6445 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais Nr. 15-16-17-18-19-20-21-22-25-26-27-28-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-15 ; 1295 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3188 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu ,,A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22 bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra 20099 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jo patikėtinė yra NŽT. Sklypas yra užstatytas tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, tiek kitiems asmenims priklausančiais pastatais. Dėl sklypo dalies yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo dalies, reikalingos ieškovo nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti, nėra sudaryta. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovas sklype nuosavybės teise valdo šiuos statinius ir pastatus: a) pastatą – apsaugos pastatą su rankine plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 2001 m., bendras plotas – 81,32 kv. m, adresas: (duomenys neskelbtini); b) kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pabaigos metai – 2001, adresas: (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro 2019-10-21 raštu Nr. S-70567 (14.1 E) ,,Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ pateiktus dokumentus aikštelės bendras plotas yra 2747,71 kv. m. Plovyklą ir aikštelę ieškovas įsigijo 2010-03-16 Turto pardavimo iš var?ytinių akto Nr. 0013/09/03927 pagrindu ir aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai – 2001 m., aukštis – 2 m. Ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šis registravimas nėra užbaigtas, bet yra nustatyti tvoros kadastro duomenys, kurie yra saugomi VĮ Registrų centre.
3. Pažymėjo, kad ieškovo užsakymu UAB ,,Geoekspertai“ matininkas E. P. 2021-01-04 parengė sklypo planą ,,Žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti“. Kadangi, kaip minėta, sklype yra du ieškovui nuosavybės teise priklausantys ir savarankiškai funkcionuojantys statiniai, plane išskirtos kiekvienam iš jų reikalingos sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas: plovyklai – 107 kv. m plotas, iš jo sklypo bendro naudojimo: ,,A“ dalyje – 22 kv. m, ,,B“ dalyje – 15 kv. m. ir aikštelei – 6445 kv. m plotas, iš jo sklypo bendro naudojimo ,,A“ dalyje – 1295 kv. m. Ieškovas, siekdamas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, su 2021-03-10 prašymu kreipėsi į atsakovą bei prašė patikrinti ir patvirtinti planą. Šį prašymą, kaip sutikimą su pažymėtomis sklypo dalimis, pasirašė dauguma sklypo naudotojų. Atsakovas teismui skundžiamu 2021-05-20 raštu Nr. 49SD-5353-(14.49.136 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti parengimo“ atsisakė tenkinti ieškovo 2021-03-10 prašymą, t. y. patvirtinti planą. Atsakovas padarė išvadą, kad reikėtų rengti kitą planą su dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nepriskiriant aukščiau nurodytos dalies, kaip nereikalingos sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Manydamas, kad atsakovo raštas yra nepagrįstas, ieškovas pateikė 2021-06-16 skundą NŽT direktoriui, kuriuo prašė panaikinti skyriaus raštą ir įpareigoti skyrių patvirtinti planą. NŽT 2021-08-11 raštu Nr. 1SS-1242-(5.59 E.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus rašto bei informavo, jog skyrius galės priimti sprendimą dėl sklypo dalies nuomos tuomet, kai ieškovas pateiks planą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus.
4. Ieškovo nuomone, skyriaus raštu ir NŽT sprendimu yra pažeidžiama ieškovo įstatyminė teisė išsinuomoti sklypo dalis, reikalingas jo statiniams eksploatuoti, NŽT ir skyrius iš esmės nemotyvuotai sprendė, kad sklypo dalių, reikalingų ieškovo statiniams eksploatuoti, dydžiai plane nustatyti netinkamai, jų išvados prieštarauja teisės aktams. Be to, skundžiami administraciniai aktai dėl galimybės aikštelei išskirti atskirą sklypo dalį jos eksploatacijai iš dalies yra prieštaringi, todėl ieškovo nuomone, skyrius raštas ir NŽT sprendimas yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti.
5. Dėl aikštelės ir jai eksploatuoti reikalingo žemės ploto pažymėjo, kad skyrius rašte nepateikė jokių paaiškinimų dėl to, kokios konkrečios faktinės ir teisinės aplinkybės leido skyriui daryti išvadą dėl aikštelės ir plovyklos funkcionavimo kartu. Iš skyriaus išvados, kad aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla, galima spręsti, jog skyrius laiko aikštelę plovyklos priklausiniu, tačiau tokia skyriaus nuomonė prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nes Nekilnojamojo turto registre aikštelė yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, nenurodant, kad ji yra plovyklos priklausinys.
6. Be to, duomenys Nekilnojamojo turto registre apie aikštelę, kaip nekilnojamąjį daiktą, galėtų būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant įrašą, t. y. kad aikštelė yra plovyklos priklausinys, tik nuginčijus įrašą įstatymuose nustatyta tvarka. Iš skyriaus rašto matyti, kad skyrius neatliko aikštelės ir plovyklos funkcinio ryšio analizės, o teisės aktuose nenustatyta prezumpcijos, jog automobilių stovėjimo aikštelė pagal savo funkcinę paskirtį turi priklausinio statusą. Akcentavo, kad kiekvienas iš statinių (plovykla ir aikštelė) tinkami funkcionuoja atskirai, t. y. aikštelė nėra susijusi su plovyklos bendra ūkine paskirtimi, jos naudojimas nepriklauso nuo plovyklos naudojimo, o skyrius šių aplinkybių nepaneigė.
7. Iš Skyriaus teiginio, jog turėtų būti viena dalis priskirta pastatui (dalis reikalinga pastatui (plovyklai) eksploatuoti plius aikštelės (2747,71 kv. m) plotas), matyti, kad skyrius nepagrįstai laiko, jog aikštelei eksploatuoti neturi būti išskirta atskira sklypo dalis, nes aikštelė, skyriaus manymu, gali funkcionuoti tik kartu su plovykla. Aikštelė sudaro savarankišką daiktą, pagrindinį daiktą sklype, turintį savarankišką paskirtį, todėl tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypo nuomą, t. y. teisei turėti sklype atskirą žemės plotą, reikalingą aikštelei eksploatuoti. Tai, kad aikštelei (pagrindiniam daiktui) privalo būti išskirta atskira sklypo dalis, numato ir minėtos Taisyklių 33 punkto nuostatos.
8. Pažymėjo, kad nors iš NŽT sprendimo matoma, kad aikštelei eksploatuoti turi būti išskirta atskira sklypo dalis, tačiau šios dalies dydis akivaizdžiai nustatytas nepagrįstai, nes NŽT aikštelei eksploatuoti reikalingą žemės plotą numatė tik tokį, koks yra pačios aikštelės plotas (2747,71 kv. m, NŽT suapvalino plotą iki 0,2748 ha). Paskaičiavimų, kaip toks plotas aikštelei eksploatuoti gautas, NŽT nepateikė ir nemotyvavo, tik paminėjo, jog apskaičiavimas atliktas pagal Taisyklių 8 punkto ir Metodikos reikalavimus.
9. Ieškovas dėl plovyklai eksploatuoti reikalingo žemės ploto nurodė, kad NŽT sprendime nurodyta, jog sklype įregistruotiems statiniams ir pastatams (išskyrus aikštelę, dėl jos pasisakyta atskirai) eksploatuoti tenka 1,1480 ha ploto sklypo dalis. Tokių pastatų yra 6 (šeši) : plovykla, autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis, garažas, du sandėliai bei administracinis pastatas. Pagal NŽT teiginį suprantama, jog 1,1480 ha plotas apima ir žemės plotą, reikalingą plovyklai eksploatuoti, tačiau koks konkretus šis plotas – NŽT sprendime nepasisakyta. Akcentavo, kad sklypo dalies, tenkančios šešiems sklype esantiems pastatams eksploatuoti, dydis NŽT nustatytas akivaizdžiai nepagrįstai ir prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 33 punkto nuostatomis bei Metodikai. Šiuo atveju NŽT laikosi panašios pozicijos, kaip ir aikštelės atveju, kad pastatams eksploatuoti numatomas beveik toks plotas, kiek užima šie pastatai, o toks plotas negalėtų užtikrinti kiekvieno pastato tinkamo naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
10. Atkreipė dėmesį, jog nei skyrius, nei NŽT neįvertino pastatų ir statinių išdėstymo sklype specifikos. Dauguma pastatų išsidėstę beveik prie sklypo kraštinių, todėl sklype esančių pastatų savininkai, eksploatuodami savo pastatus pagal jų paskirtį, neturi galimybės prie šių pastatų parkuoti transporto priemonių ir užtikrinti atvykstančių, su pastatų eksploatacija susijusių, transporto priemonių parkavimo. Atsižvelgiant į tai, tinkamam sklype esančių statinių eksploatavimui neabejotinai yra reikalinga nustatyti bendro naudojimo teritoriją, užtikrinančią automobilių stovėjimo vietų įrengimą, tačiau pagal NŽT ir skyriaus poziciją, tokios bendro naudojimo teritorijos nenumatoma, nes kiekvienam pastatui ir statiniui sklype išskiriama dalis, kuri beveik sutampa su pastatais ir statiniais užimtu žemės plotu, todėl dėl nurodytų argumentų NŽT ir skyriaus skaičiavimai yra ydingi, o šio institucijos sprendimai yra naikintini, kaip prieštaraujantys Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Taisyklių 8 ir 33 punktams bei Metodikos 11.2.2 ir 11.2.4 punktų nuostatoms.
11. Ieškovas taip pat nurodė, kad skyriaus rašte ir NŽT sprendime laikomasi nuomonės, jog sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti visas sklypas nereikalingas. Skyrius tai teigia kategoriškai, nurodydamas, jog 6900 kv. m ploto sklypo dalis yra nereikalinga pastatams eksploatuoti, o NŽT daro prielaidą, pažymėdama, jog visas žemės sklypas yra galimai per didelis ir toks nereikalingas sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuot žemės plotas, NŽT manymu, sudaro 0,5871 ha (beveik ¼ sklypo dalis).
12. Ieškovo manymu, šiuo atveju įžvelgiamas institucijos (jos centrinio padalinio ir teritorinio padalinio) pozicijos neaiškumas ir nekonkretumas : ar tikrai visas sklypas nereikalingas jame esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, koks tiksliai žemės plotas nereikalingas – 0,6900 ha ar 0,5871 ha. Be to, neaiški institucijos pozicija galimai gali būti paaiškinta tuo, kad NŽT (skyrius) pastatams ir statiniams sklypo dalių, reikalingų jiems eksploatuoti, apskaičiavimus atliko neįvertinęs sklype esančios faktinės situacijos (pastatų ir statinių išsidėstymo sklype specifikos, būtinumo turėti bendro naudojimo plotus) ir netinkamai taikydamas minėtus teisės aktus, o tai ir lėmė nepagrįstų spendimų priėmimą, t. y. atsisakymą patvirtinti planą.
13. Ieškovas nurodė, kad skyrius atsisakė patvirtinti planą taip pat ir dėl to, jog į sklypo dalį, į kurią patenka buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėta žemėvalda, siekia atkurti nuosavybės teises pretendentai. NŽT palaikė šią skyriaus poziciją, tačiau šis atsisakymo patvirtinti planą argumentas yra nepagrįstas.
14. Ieškovo teigimu, pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką NŽT galėtų atkurti nuosavybės teises į sklypo dalį tik tuo atveju, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateiktų informaciją, jog sklypo dalis nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2017 metais išsprendė klausimą dėl galimybės suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose sklypo teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino, jog tai yra valstybės išperkama žemė ir apie savo nuomonę informavo skyrių, todėl vien pretendentų siekis atkurti nuosavybės teises į sklypo dalį, neturint Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamo sprendimo dėl galimumo žemę grąžinti natūra, nėra teisinis pagrindas atsisakyti patvirtinti ieškovo planą, reikalingą sudaryti sklypo dalies, būtinos aikštelei bei plovyklai eksploatuoti, nuomos sutartį.
15. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, argumentus, išdėstytus ieškovo procesininiuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.
16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą.
17. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis yra nustatyta, jog žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau-Taisyklės) 33 punkte reglamentuota, kad turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui. Žemės sklypų ar jų dalių dydžiai yra nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika. Taigi, tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai, tačiau nuomotinų ir konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas, tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva.
18. Vadinasi, būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Be to, valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją atlieka valstybinės žemės nuomotojas.
19. Pažymėjo, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registre žemės sklype įregistruotus statinius nustatyta, kad kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilių stovėjimo aikštelė) 2021 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nenurodytas automobilių stovėjimo aikštelės plotas bei žymėjimas plane.
20. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriuje saugomą žemės sklypo archyvinę bylą ir joje esančius dokumentus nustatyta, jog VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. S-70567 (14.1E) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ Vilniaus miesto skyriui pateikė Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. 1455 „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“, kuriame nurodyta <...>pripažinti tinkamu naudoti automobilių stovėjimo aikštelė su apsaugos patalpomis ir rankine plovykla <...>. Taigi, šiame akte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2747,71 kv. m, pastato bendras plotas - 81,32 kv. m (2001 m. spalio 31d. įregistruotas Nekilnojamojo registre: pastatas - apsaugos pastatas su rankine plovykla, adresas; (duomenys neskelbtini), daikto unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), t. y. plovykla (žymėjimas plane 6Hlp).
21. Atsakovas nurodė, kad remiantis pateikta grafine medžiaga (parengė 2001 m. spalio 31 d. techn. J. L., grupės vedėja M. G. ((duomenys neskelbtini)), galima spręsti, jog automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla (jų bendras plotas 2829,03 kv. m), todėl darytina išvada, kad automobilių stovėjimo aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti priskirta plovyklai ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis reikalinga jiems eksploatuoti.
22. Pažymėjo, kad 3188 kv. m ploto pietvakarinė žemės sklypo dalis (indeksas „A“), yra nenaudojama, t. y. tuščia ir nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, tad šią nenaudojamą pietvakarinę žemės sklypo dalį, netikslinga priskirti ją kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalį, kadangi šioje dalyje nėra statinių ir žemės sklype esantiems statiniams naudoti ji nereikalinga. Tą patį galima pasakyti ir apie 3700 kv. m ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą automobilių stovėjimo aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti.
23. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kodėl jo nuosavybės teise valdomai automobilių aikštelei, o ne kitam statiniui, esančiam žemės sklype, reikalinga būtent tokia žemės sklypo dalis. Atsakovas padarė išvadą, kad apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai bei atsižvelgiant į tai, jog į dalį žemės sklypo pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, todėl toksai ieškovo pateiktas planas negali būti patvirtintas, kaip teisėtas ir pagrįstas.
24. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi panaikinti skyriaus raštas ir NŽT sprendimas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl ieškovui nepateikus pagrįstų įrodymų, jog buvo pažeistos ABTĮ 91 straipsnio nuostatos, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų bei naikinti administracinius aktus, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.
25. Atsakovo tegimu, Nacionalinė žemės tarnyba poziciją argumentuoja tuo, kad kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau- automobilių stovėjimo aikštelė), gali funkcionuoti tik kartu su apsaugos pastatu su rankine plovykla, pažymėta žemės plane 6H1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau-plovykla), jų bendras plotas yra 2829,03 kv. m, todėl darytina išvada, jog automobilių stovėjimo aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai yra priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti priskirta plovyklai, kurios plotas 75 kv. m ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis, reikalinga tik jiems eksploatuoti. Be to, taip pat nepagrįstai išskirta ir plovyklai tenkanti 22 kv. m ploto dalis iš bendro naudojimo 3188 kv. m ploto žemės sklypo dalies, žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „A“ ir taškais Nr. 22-23-24-25-22, kuri yra laisva ir neužstatyta.
26. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė, argumentus, išdėstytus atsakovų procesininiuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
27. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl ieškinyje pateiktų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra ir, atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai šioje civilinėje byloje reikalavimai nėra keliami, bylą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
28. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai nėra priskirta derinti valstybinės žemės sklypų planų, kuriuose būtų išskiriamos statiniams eksploatuoti tenkančios dalys, ir kuriuose ji neturi jai nuosavybės teise ar kita valdymo forma valdomo turto, kaip tai yra šiuo atveju.
29. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra savo 2019 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2.S-4945 administracijai pateikė dokumentus, gautus iš VĮ Registrų centras apie pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Administracijoje taip pat buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2.S-5463 „Dėl reikalavimo“ ir 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 2.VI-81 „Reikalauti pašalinti teisės aktų pažeidimus“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sistemoje reg. Nr. A50-35059/19).
30. Vilniaus apygardos prokuratūra nutarime nustatė, jog ieškovas įsigijęs nuosavybės teise pastatą ir inžinerinį statinį, esančius valstybinėje žemėje, suformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nesudarė žemės sklypo dalies nuomos sutarties, panaudai žemė nebuvo suteikta, ir ieškovas, įgijęs šiuos statinius bei juos faktiškai naudodamas, nemokėjo jokio žemės nuomos mokesčio.
31. Minėtos aplinkybės yra susijusios su valstybės turtu, kuris pats savaime yra laikomas viešuoju interesu. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas yra imperatyviai reglamentuojamas bei grindžiamas visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Visuomenė yra suinteresuota, kad valstybės turtas būtų apsaugotas, nebūtų švaistomas, o patirta žala būtų kompensuota. Nutarime nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo.
32. Pažymėjo, kad netrukus po to, kai buvo gautas 2019 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 2.S-5463 ir minėtas nutarimas, administracija kreipėsi į ieškovą, jog pastarasis sumokėtų valstybinės žemės nuomos mokestį, už naudojimąsi ne tik žemės sklypu, bet ir kitu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo yra Lietuvos apeliaciniame teisme (bylos Nr. e2A-1067-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-69-3-00775-2020-3).
33. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
34. Tretieji asmenys R. R. ir J. G. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
35. Trečiųjų asmenų nuomone, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nes ieškovas savo prašymą NŽT grindė žemės sklypo planu, kuris buvo parengtas, pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus. Minėta teisės norma numato, kad be kitų įstatyme išvardintų aplinkybių, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėtas įstatymas buvo pažeistas ne tik dėl to, kad ieškovas savo statiniams eksploatuoti priskyrė per didelę žemės sklypo dalį, bet parengtas matininko E. P. žemės sklypo planas neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų.
36. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. pateikė teismui 2021-10-18 duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina, jog tretiesiems asmenims priklauso pastatas - degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Susipažinus su ieškovo pateiktu matininko E. P. parengtu planu matyti, kad šiame plane nėra pažymėtas pastatas - degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo ieškinio antrame lape yra pateikta žemės sklypo nuotrauka, kurioje yra pažymėti šiame žemės sklype registruoti adresai: (duomenys neskelbtini). Be to, žemės sklypo plane nenurodyti ir kitų statinių savininkai. Taigi, parengtas žemės sklypo planas akivaizdžiai pažeidžia LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatas.
37. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas nurodo, jog aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai - 2001 metai, aukštis - 2 metrai. Patsai ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, kad ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (ieškinio 2 puslapio, 2 punkto b papunkčio paskutinė pastraipa).
38. Tretieji asmenys nurodė, kad šiuo atveju minėta tvora yra savavališkai pastatyta. Be to, ieškovas savavališkai pastatė tvorą, kirsdamas trečiųjų asmenų pamatų likučius bei užimdamas valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga trečiųjų asmenų nebaigto statinio bei inžinerinių statinių eksploatavimui.
39. Pažymėjo, jog atsakovė NŽT yra pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo teismo įpareigoti A. K. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytas tvoras bei atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą (civilinė byla Nr. e2-911-845/2021). Valstybinės žemės sklypo dalis, kurią ieškovas A. K. yra apsitvėręs savavališka tvora, yra reikalinga trečiųjų asmenų nebaigtam statiniui bei inžinerinių tinklų eksploatavimui.
40. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. nesutinka su atsakovės pozicija, kad apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai ir NŽT nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtinančių šią atsakovės poziciją. Be to, nesutiko ir su atsakovės pozicija dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo ginčo sklypo ribose, nes atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kad būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko B. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2017 metais išsprendė klausimą dėl galimybės suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribose sklypo teritorijoje ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip nurodo ieškovas, pripažino, kad tai yra valstybės išperkama žemė ir atsakovė savo atsiliepime šių ieškovo argumentų nepaneigė.
41. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo ir trečiųjų asmenų atstovė, argumentus, išdėstytus trečiųjų asmenų procesininiuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
42. Trečiasis asmuo UAB “Tikkurila” pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
43. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 punktas patvirtina, jog UAB “Tikkurila” nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra pastatytas ant 20 099 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o šio žemės sklypo patikėjimo teisė yra suteikta NŽT. Nekilnojamojo turto registro išrašo apie žemės sklypą 7.4 punktas patvirtina, jog trečiasis asmuo yra teisėtas žemės sklypo naudotojas, kadangi dar 2008-08-29 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2008-16. Trečiasis asmuo žemės sklypu valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu naudojasi tiek, kiek reikalinga pastatui eksploatuoti.
44. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra užstatytas ne tik trečiajam asmeniui nuosavybes teise priklausančiais, bet ir kitiems tretiesiems asmenims priklausančiais statiniais. Kadangi žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas (apsaugos pastatas su rankine plovykla) ir kitas inžinerinis statinys (automobilių stovėjimo aikštelė), ieškovas, siekdamas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalių, reikalingų jo nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, užsakė parengti žemės sklypo planą. Skyrius atsisakė patvirtinti ieškovo pateiktą planą, o NŽT peržiūrėjusi skyriaus priimtus sprendimus, patvirtino, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus raštą. Atitinkamai, ieškovas, nesutikdamas su skyriaus ir NŽT sprendimais, pareiškė ieškinį teismui, tačiau ieškinyje niekur nėra nurodoma, jog trečiasis asmuo būtų kaip nors pažeidęs ieškovo interesus, be to, ieškovas nekelia jokių ieškininių reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu. Ieškinio reikalavimai yra pareikšti išimtinai tik atsakovams, įrodinėjant būtent atsakovų neteisėtus veiksmus ir ieškinyje nėra tiesiogiai pasisakoma dėl trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų, susijusių tiek su naudojamu žemės sklypu, tiek su valdomu pastatu, todėl trečiasis asmuo neturi jokio suinteresuotumo šios nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ir plačiau dėl ieškovo ieškinyje dėstomų argumentų nepasisako.
45. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė, argumentus, išdėstytus trečiojo asmens procesininiuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
46. Trečiasis asmuo M. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.
47. Nurodė, kad M. J. žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate - sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikaus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m - bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m - bendro naudojimo dalyje „B“. Akivaizdu, kad 1191 kv. m užstatyto ploto pastato ekploatacijai yra reikalingas bendro naudojimo plotas, todėl žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, ši žemės sklypo dalis yra reikalinga visų žemės sklype esančių statinių savininkų bendram naudojimui, transporto priemonių parkavimui.
48. Į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, pašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
49. Trečiasis asmuo UAB “Krovinių ekspedicijos centras” pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.
50. Nurodė, kad UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ žemės sklype nuosavybės teise priklauso 500,46 kv. m. bendro ploto, 359,17 kv. m užstatyto ploto pastatas - autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šio pastato eksploatacijai tarp nuomotojo valstybinės žemės patikėtinio ir nuomininko UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ 2009-11-03 buvo sudaryta 0,1023 ha valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis Nr. N01/2009-340, kuria UAB „Krovinių ekspedicijos centras“ iki 2097-06-18 išnuomotas 0,1023 ha žemės sklypo plotas. Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 700 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 141 kv. m bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu ,,A“. Be to, pastato tinkamam eksploatavimui pagal paskirtį neabejotinai yra reikalingas žemės plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, kurioje galėtų būti statomos transporto priemonės.
51. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
52. Tretieji asmenys P. P. ir E. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka.
53. Nurodė, kad E. P. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esanti pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane lG2/b), kuris yra žemės sklype ir P. P. žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate - sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso negyvenamosios sandėliavimo patalpos (unikaus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane 2449 kv. m užstatyto ploto pastato eksploatacijai yra išskirtas 4399 kv. m. žemės sklypo plotas, o taip pat 883 kv. m plotas - bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“. Pastato, kurio užstatytas plotas 2449 kv. m., ekploatacijai yra neabejotinai reikalingas bendro naudojimo plotas, todėl žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, pagrįstai išskirtas 883 kv. m plotas pastatui eksploatuoti.
54. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims yra pranešta tinkamai, prašymų atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
55. Tretieji asmenys V. K. ir I. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.
56. Pažymėjo, kad jiems žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate - sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikaus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m. žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m - bendro naudojimo dalyje „B“. Akivaizdu, kad 1191 kv. m užstatyto ploto pastato ekploatacijai yra reikalinga ne tik realioji dalis, bet ir bendrojo naudojimo plotas. Atsižvelgiant į pastato dislokacijos vietą, į pastatą nėra jokio kito patekimo kaip tik per bendro naudojimo teritoriją, pažymėtą indeksu „B“, todėl plane pastatui eksploatuoti pagrįstai išskirtas plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu ,,B“. Pastatas yra sandėliavimo paskirties, todėl vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 30 ir 31 lentelėmis, 200 kv. m sandėlių ploto minimaliai yra reikalinga viena automobilių stovėjimo vieta.
57. Pažymėjo, kad aplink pastatą nėra užtektinai vietos lengvųjų automobilių ir sunkvežimių parkingui, dėl ko transporto priemonės yra statomos gatvėje, prie vaikų darželio, šalikelėje, todėl pastato tinkamam eksploatavimui pagal paskirtį yra reikalingas žemės plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, kurioje galėtų būti statomos transporto priemonės.
58. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims yra pranešta tinkamai, prašymų atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
59. Tretieji asmenys D. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.
60. Pažymėjo, kad D. P. ir V. P. žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate - sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikaus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m - bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m - bendro naudojimo dalyje „B“. Akivaizdu, kad pastato ekploatacijai yra reikalingas bendro naudojimo plotas, nes šalia pastato nėra pakankamo parkingo.
61. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims yra pranešta tinkamai, prašymų atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
62. Trečiasis asmuo UAB “Alrepa” pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu.
63. Pažymėjo, kad UAB „Alrepa“ žemės sklype esančiame 1191 kv. m užstatyto ploto pastate - sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Fl/p) nuosavybės teise priklauso patalpos (unikaus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 1812 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 364 kv. m - bendro naudojimo dalyje „A“ bei 259 kv. m - bendro naudojimo dalyje „B“. 1191 kv. m užstatyto ploto pastato eksploatacijai yra reikalinga ne tik realioji dalis, bet ir bendro naudojimo plotas. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog pastato eksploatacijai taikant teisės aktuose nustatytą formulę yra apskaičiuotas ir priskirtas minimalus valstybinės žemės plotas. Atsižvelgiant į pastato vietą žemės sklype, į pastatą nėra jokio kito patekimo kaip tik per bendro naudojimo teritoriją, pažymėtą indeksu „B“, todėl plane pastatui eksploatuoti pagrįstai išskirtas plotas bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „B“.
64. Pažymėjo, kad pastatui išskirtoje realiojoje dalyje nėra užtektinai vietos lengvųjų automobilių ir sunkvežimių parkingui, dėl ko klientai, darbuotojai ir kiti transporto priemones stato gatvėje, prie vaikų darželio, šalikelėje, todėl pastato tinkamam eksploatavimui pagal paskirtį neabejotinai yra reikalingas žemės plotas bendro naudojimo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, kurioje galėtų būti statomos transporto priemonės.
65. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
66. Tretieji asmenys V. J. ir S. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.
67. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esanti pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 2B4/p), kuris yra žemės sklype. Plane pastato eksploatacijai yra išskirtas 818 kv. m žemės sklypo plotas, taip pat 164 kv. m plotas - bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“. pastato, kurio užstatytas plotas 882 kv. m., ekploatacijai yra neabejotinai reikalingas bendro naudojimo plotas, todėl žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, pagrįstai išskirtas 164 kv. m plotas pastatui eksploatuoti. Žemės plotas šioje dalyje taip pat pagrįstai išskirtas ir kitų žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui. Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“, yra reikalinga visų žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkų bendram naudojimui, transporto priemonių parkavimui.
68. Į teismo posėdį tretieji asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims yra pranešta tinkamai, prašymų atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
69. Tretieji asmenys Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Arcos“, M. K., E. S., S. T., T. M., L. M., A. G., V. N., O. M., E. J., Ž. B., A. B., M. R., J. K., V. Š., L. U., A. L., L. L., N. D., R. S., J. G., J. S., G. S. bei Vladas V. V. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Ieškinys atmestinas.
70. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2021-10-05 pateiktų duomenų turinio nustatyta, kad 2,0099 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo paskirtis kita, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos ; žemės sklype yra įregistruoti pastatai ir statiniai : 1. administracinis pastatas, plane pažymėtas 2B4/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 882,00 kv. m; 2. garažas, pažymėtas plane lG2/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 2449,00 kv. m; 3. autoremonto dirbtuvės su parduotuvės patalpomis, pažymėtos plane 5Plp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 359,17 kv. m; 4. sandėlis, pažymėtas plane 3Fl/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 1304,00 kv. m; 5. sandėlis, pažymėtas plane 4Fl/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 1191,00 kv. m; 6. apsaugos pastatas su rankine plovykla, pažymėtas plane 6Hlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,00 kv. m; 7. Kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, plane nėra pažymėta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.
71. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų turinio nustatyta, jog ieškovas minėtame žemės sklype nuosavybės teise valdo : apsaugos pastatą su rankine plovykla, pažymėtą plane 6Hlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 75,00 kv. m. ir kitus inžinerinius statinius automobilių stovėjimo aikštelę, kuri plane nėra pažymėta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurios užstatytas plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.
72. Ieškovas 2021-03-10 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių, prašydamas patvirtinti UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. 2021-01-04 parengtą žemės sklypo planą, reikalingą savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.
73. Vilniaus miesto skyrius 2021-05-20 raštu Nr. 49SD-5353-(14.49.136E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano su dalimis reikalingomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti parengimo“ atsisakė tenkinti ieškovo 2021-03-10 prašymą, t. y. patvirtinti planą, kadangi aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla, aikštelei (kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) nepagrįstai yra priskirta 6445 kv. m. ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. turėtų būti viena dalis priskirta pastatui (dalis reikalinga pastatui eksploatuoti plius automobilių stovėjimo aikštelės (2747,71 kv. m) plotas), 3188 kv. m. ploto pietvakarinė sklypo dalis (indeksas „A“) yra nenaudojama, t. y. nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, šią nenaudojamą pietvakarinę žemės sklypo dalį netikslinga priskirti kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamai daliai. Tas pats pasakytina ir apie 3700 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti, apie 6900 kv. m. ploto žemės sklypo dalis nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai bei į žemės sklypo dalį pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas.
74. Ieškovas, nesutikdamas su skyriaus raštu, 2021-06-16 skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, kuriuo prašė panaikinti skyriaus raštą ir įpareigoti Vilniaus miesto skyrių patvirtinti planą.
75. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2021-08-11 raštu Nr. 1SS-1242- (5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skyriaus rašto bei informavo, kad Vilniaus miesto skyrius galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo dalies nuomos tuomet, kai ieškovas pateiks planą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus.
76. Ieškovas nurodė, kad skyriaus raštu ir NŽT sprendimu yra pažeidžiama ieškovo įstatyminė teisė išsinuomoti sklypo dalis, reikalingas jo statiniams eksploatuoti, be to, NŽT ir skyrius iš esmės nemotyvuotai sprendė, jog sklypo dalių, reikalingų ieškovo statiniams eksploatuoti, dydžiai plane nustatyti netinkamai, jų išvados prieštarauja teisės aktams.
77. Liudytojas E. P. parodė, kad jis yra matininkas ir jis sudarė ginčo planą. Jis atskyrė atskirus žemės plotus automobilio stovėjimo aikštelei ir plovyklai, kadangi registre buvo registruoti atskiri pastatai, todėl jiems ir buvo nustatytos eksplotavimo atskiros dalys. Be to, plotai buvo derinami su specialistais. Nuo 2020 metų buvo išleista Metodika, kuria reikėjo ir vadovautis, todėl būtent ja remiantis ir buvo nustatytas plotas. Buvo paprašyta aikštelės byla, kurioje buvo įrašas apie užstatymo plotą, nes buvo poreikis patekti iki tam tikrų pastatų, todėl ir buvo išskirtos bendrojo naudojimo dalys. Plano paviešinimas buvo atliktas, kadangi reikėjo informuoti visuomenę, kad toksai planas yra rengiamas ir kadastro nuostatuose yra parašyta, kur reikia viešinti. Be to, nenaudojamas žemės sklypas, likęs plotas, kuris nebuvo priskirtas prie jokių pastatų, niekam ir nebuvo priskirtas ir visiems sklype esančiams pastatams buvo išskirtos atitinkamos dalys.
78. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Ši įstatymo nuostata yra detalizuojama Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatose.
79. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės žemės sklypas be aukciono išnuomojamas, jeigu jis užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ; žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui ; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
80. Taisyklių 28 punkto nuostatose yra numatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis yra išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė - lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2011 ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis Nr. 3K-3-3701/2013).
82. Taisyklių 33 punkto nuostatose yra reglamentuota, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.
83. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis yra nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
84. Be to, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad : 1) ši dalis būtu taisyklingos formos ; 2) vientisa ; 3) kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu bei 4 ) ji būtų tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokiu būdu, vadovaujantis šiais kriterijais turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui.
85. Žemės sklypų ar jų dalių dydžiai yra nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika.
86. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015 konstatavo, jog nuomotinų valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo teisė yra suteikta valstybinės žemės nuomotojui, o teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.
87. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas bei nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
88. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys yra nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai, tačiau nuomotinų ir konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas, tai yra išimtinai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva. Tokiu būdu, valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių.
89. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, jog valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją išimtinai atlieka valstybinės žemės nuomotojas.
90. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų turinio matyti, jog yra kiti inžineriniai statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nenurodytas automobilių stovėjimo aikštelės plotas bei žymėjimas plane.
91. Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriuje saugomą žemės sklypo archyvinę bylą ir joje esančius dokumentus, nustatyta, jog VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. S-70567 (14.1E) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“ Vilniaus miesto skyriui pateikė Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2011 m. gruodžio 18 d. aktą Nr. 1455 „Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti“, kuriame yra nurodyta <...>pripažinti tinkamu naudoti automobilių stovėjimo aikštelė su apsaugos patalpomis ir rankine plovykla <...>. Taigi, šiame akte yra nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 2747,71 kv. m, pastato bendras plotas 81,32 kv. m (2001 m. spalio 31d. įregistruotas Nekilnojamojo register : pastatas - apsaugos pastatas su rankine plovykla, adresas; (duomenys neskelbtini), daikto unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), t. y. plovykla (žymėjimas plane 6Hlp).
92. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad vadovaujantis pateikta grafine medžiaga (parengė 2001 m. spalio 31 d. techn. J. L., grupės vedėja M. G. ((duomenys neskelbtini)), darytina išvada, jog automobilių stovėjimo aikštelė gali funkcionuoti tik kartu su plovykla (jų bendras plotas 2829,03 kv. m), todėl šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelei (t. y. kaip savarankiškai funkcionuojančiam statiniui) yra nepagrįstai priskirta 6445 kv. m ploto (indeksas „b“) žemės sklypo dalis bei 1295 kv. m ploto žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo (indeksas „A“) dalies, t. y. šiuo atveju turėtų būti priskirta plovyklai ir automobilių stovėjimo aikštelei, kurios plotas 2747,71 kv. m, žemės sklypo dalis reikalinga jiems eksploatuoti.
93. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ginčo automobilių stovėjimo aikštelė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra priskirtina kaip atskiras ir savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
94. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais, kad 3188 kv. m ploto pietvakarinė žemės sklypo dalis (indeksas „A“), yra nenaudojama, t. y. tuščia ir nereikalinga žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl šią nenaudojamą pietvakarinę žemės sklypo dalį yra netikslinga priskirti ją kaip bendrai (visų statinių savininkų) naudojamą dalį, kadangi šioje dalyje nėra statinių ir žemės sklype esantiems statiniams naudoti ji yra nereikalinga ir tą patį galima pasakyti ir apie 3700 kv. m ploto žemės sklypo dalį, priskirtą kaip reikalingą automobilių stovėjimo aikštelei (indeksas „b“) eksploatuoti, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
95. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas savo ieškinyje neargumentavo, kodėl jo nuosavybės teise valdomai automobilių aikštelei, o ne kitam statiniui, esančiam žemės sklype, reikalinga būtent tokia žemės sklypo dalis ir atsakovas padarė išvadą, jog apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai ir atsižvelgiant į tai, kad į dalį žemės sklypo pretendentai siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, todėl toksai ieškovo pateiktas planas negali būti patvirtintas, kaip teisėtas ir pagrįstas.
96. Liudytojas matininkas E. P. parodė, kad jis sudarė ginčo planą ir jis atskyrė atskirus žemės plotus automobilio stovėjimo aikštelei ir plovyklai, kadangi registre buvo registruoti atskiri pastatai, todėl jiems ir buvo nustatytos eksplotavimo atskiros dalys, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo ta esminė aplinkybė, jog matininkas E. P. sudarinėdamas ginčo planą visgi visiškai neatsižvelgė į trečiųjų asmenų J. G. K. ir R. R. turimą / valdomą turtą. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. pateikė teismui 2021-10-18 duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad tretiesiems asmenims priklauso pastatas - degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Susipažinus su ieškovo pateiktu matininko E. P. parengtu planu matyti, jog šiame plane nėra pažymėtas pastatas - degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo ieškinio antrame lape yra pateikta žemės sklypo nuotrauka, kurioje yra pažymėti šiame žemės sklype registruoti adresai: (duomenys neskelbtini). Be to, žemės sklypo plane nenurodyti ir kitų statinių savininkai, todėl darytina išvada, jog parengtas žemės sklypo planas visgi akivaizdžiai pažeidžia LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatas. Be to, ieškinyje ieškovas nurodė tą aplinkybę, jog aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai - 2001 metai, aukštis - 2 metrai, tačiau patsai ieškovas pripažįsta tą aplinkybę, kad ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (ieškinio 2 puslapio, 2 punkto b papunkčio paskutinė pastraipa) ir tai yra savavališkas statinys.
97. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, liudytojo matininko E. P. parodymai šiuo atveju yra vertintini kritiškai, be to, taip pat šio liudytojo parodymai yra vertintini kritiškai ir dėl tinkamo ginčo plano paviešinimo, nes darytina išvada, jog šis ginčo planas visgi nebuvo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai paviešintas / išviešintas.
98. Teismas taip pat pilnai sutinka su trečiųjų asmenų R. R. ir J. G. K. argumentais apie tai, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nes ieškovas savo prašymą NŽT grindė žemės sklypo planu, kuris buvo parengtas, pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus ir minėta teisės norma numato, jog be kitų įstatyme išvardintų aplinkybių, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, minėtas įstatymas buvo pažeistas ne tik dėl to, kad ieškovas savo statiniams eksploatuoti priskyrė per didelę žemės sklypo dalį, bet ir todėl, kad parengtas matininko E. P. žemės sklypo planas iš esmės neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų.
99. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. pateikė teismui 2021-10-18 duomenis iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kurie patvirtina tai, jog tretiesiems asmenims priklauso pastatas - degalinė, esanti (duomenys neskelbtini) ir susipažinus su ieškovo pateiktu matininko E. P. parengtu planu matyti, kad šiame plane nėra pažymėtas pastatas - degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), nors ieškovo ieškinio antrame lape yra pateikta žemės sklypo nuotrauka, kurioje yra pažymėti šiame žemės sklype registruoti adresai : (duomenys neskelbtini), tokiu būdu darytina išvada, kad parengtas žemės sklypo planas akivaizdžiai pažeidžia LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatas.
100. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. nurodė aplinkybes, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog aikštelė iš trijų pusių (vakarinės, pietinės bei rytinės) yra aptverta metalo tinklo tvora, kurios statybos metai - 2001 metai, aukštis - 2 metrai ir patsai ieškovas pripažino tą aplinkybę, kad ši tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (ieškinio 2 puslapio, 2 punkto b papunkčio paskutinė pastraipa), tokiu būdu šiuo atveju minėta tvora yra savavališkai pastatyta. Be to, ieškovas savavališkai pastatė tvorą, kirsdamas trečiųjų asmenų pamatų likučius bei savavališkai užimdamas valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga trečiųjų asmenų nebaigto statinio bei inžinerinių statinių eksploatavimui. Be to, atsakovė NŽT yra pateikusi Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo teismo įpareigoti A. K. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytas tvoras ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą (civilinė byla Nr. e2-911-845/2021). Valstybinės žemės sklypo dalis, kurią ieškovas A. K. yra apsitvėręs savavališka tvora, yra reikalinga trečiųjų asmenų nebaigtam statiniui bei inžinerinių tinklų eksploatavimui.
101. Tretieji asmenys J. G. K. ir R. R. nesutiko su atsakovo pozicija, kad apie 6900 kv. m ploto žemės sklypo dalis yra nereikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatacijai ir atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtinančių šią atsakovo poziciją.
102. Teismas pasikartoja argumentuose, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, jogd tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, žemės sklypo dalys yra nustatomos vadovaujantis planu, kuriame išskiriamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam iš žemės sklype esančių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, savarankiškų statinių eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį ir tokį planą pateikia būsimi nuomininkai, tačiau nuomotinų ir konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas, tai yra išimtinai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva. Tokiu būdu, valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių.
103. Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-50-943/2015 konstatavo, jog nuomotinų valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo teisė yra suteikta valstybinės žemės nuomotojui, o teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.
104. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, trečiųjų asmenų argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
105. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi panaikinti atsakovų administraciniai aktai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis visų procedūrų bei priimti kompetentingų institucijų, tokiu būdu nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų ir naikinti ginčijamus administracinius aktus, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.
106. Nagrinėjamu atvceju trečiasis asmuo UAB „Tikkurila“ prašo priteisti iš ieškovo 4 142,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.
107. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokatų sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens UAB „Tikkurila“ į šią civilinė bylą pateiktos advokato padėjėjo išlaidos yra ženkliai mažintinos, kaip pateiktos neprotingai didelės (t. y. trečiojo asmens atstovo advokato padėjėjo pateiktos išlaidos šioje civilinėje byloje sudaro – 4 142,74 Eur sumą), todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai yra priteistinos 2 500,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje prašymas dėl advokato padėjėjo išlaidų priteisimo yra netenkintinas.
108. Be to, iš ieškovo lygiomis dalimis pritestino trečiųjų asmenų R. R. ir J. G. K. patirtos 2 300 Eur advokato išlaidos t. y. po 1 150 Eur.
109. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 756,36 Eur pašto išlaidos.
110. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB ‚‚Tikkurila‘‘, į. k. 211523370 naudai 2 500 Eur advokato padėjėjo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis trečiojo asmens R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens J. G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 300 Eur advokato išlaidų t. y. po 1 150 Eur.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 756,36 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas
Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Stočkienė