Civilinė byla Nr. e2-370-562/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00746-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.18.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Martai Ribinskienei, Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus construction“ atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei ir advokatės padėjėjai Linai Liogei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, trečiajam asmeniui H. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tautietis“ dėl delspinigių, baudos, nuostolių priteisimo ir įpareigojimo pateikti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citus construction“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1. priteisti iš atsakovės UAB „Tautietis“ (toliau – atsakovė) ieškovės naudai 99 600 Eur delspinigių; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 33 258,36 Eur baudos sumą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 105 162,73 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2. Įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą arba kredito įstaigos garantiją, kurios galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. suma ne mažesnė kaip 4 067,72 Eur; 3. Taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepateikus ieškovei garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinančio draudimo bendrovės laidavimo rašto ar kredito įstaigos garantijos, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės po 200 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną 4. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje bei pastiklintame ieškinyje nurodė, kad pagal rangos sutarties bendrosios dalies 24.4 punktą, atsakovei skaičiuojami 200 Eur ir atitinkamai 600 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Objekto B zonoje atsakovė turėjo pradėti darbus 2021 m. kovo 15 d., 2020 m. rugsėjo 1 d. A zonoje. Pagal darbų vykdymo grafiką B zonos fasado demontavimo bei fasado nelygumų pratinkavimo darbai atsakovė turėjo užbaigti 2021 m. balandžio 16 d. Tačiau atsakovė nurodytų darbų ne tik kad nepradėjo laiku (vėlavo 7 dienas pradėti darbus), bet ir sutartu laiku jų iš viso neatliko. Kadangi atsakovė neatliktus darbus pagal rangos sutartį 2021 m. balandžio 26 d. pradėjo vykdyti ieškovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Nauja energetika-4“, todėl delspinigiai atsakovei skaičiuojami nuo 2021 m. balandžio 17 d. (rangos sutarties darbų vykdymo grafike numatyto darbų atlikimo termino pabaigos) iki 2021 m. balandžio 26 d., t. y. dienos, kuomet ieškovės pasamdytas rangovas UAB „Nauja energetika-4“ faktiškai pradėjo vykdyti atsakovės neatliktus darbus. Vadovaujantis rangos sutarties bendrosios dalies 24.2 punktu už vėlavimą atlikti darbus B zonoje atsakovei skaičiuojami 200 Eur / dienai delspinigiai nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 26 d, kas iš sudaro 1 800 Eur. Už vėlavimą atlikti rangos darbus A zonoje: sienų apšiltinimo EPS70 ir sienų apšiltinimo armuoto tinkavimo darbus, kurie pagal darbų vykdymo grafiką turėjo būti atlikti iki 2020 m. lapkričio 28 d., skaičiuojami delspinigiai sudaro 97 800 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., t. y. dienos, kuomet A zonoje atsakovė neatliktus darbus faktiškai pradėjo vykdyti ieškovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Nauja energetika-4“. Taigi iš atsakovės priteistini delspinigiai sudaro iš viso 99 600 Eur.

3.       Rangos sutarties bendrosios dalies 24.8 punkte numatytos netesybos už sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė rangos sutartimi prisiėmė prievolę sumokėti baudą už rangos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, todėl iš atsakovės priteistina 39 566,35 Eur. Ši suma po 2021 m. gegužės 27 d. atlikto vienarūšių prievolių įskaitymo mokėtina bauda sumažinta iki 33 258,36 Eur, kuri turi būti priteista iš atsakovės ieškovės naudai.

4.       Rangos sutarties bendrosios dalies 9.7 punkte nurodyta ieškovės teisė perleisti kitam rangovui užbaigti atsakovės vėluojamus atlikti rangos darbus. Kadangi atsakovė vėlavo atlikti sutartinius darbus, o galiausiai iš viso neįvykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, ieškovė pavedė trečiajam asmeniui UAB „Nauja energetika-4“ atlikti atsakovės neįvykdytas prievoles pagal rangos sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių, kurie prilyginami neįvykdytų darbų ir jų pabrangimo kainai, vykdant darbus kitam rangovui (UAB „Nauja energetika-4“), t. y. kainų skirtumui.

5.       Nurodė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties (toje dalyje dėl atsakovės neįvykdytų darbų) esančio kainų skirtumo, kuri sudaro 431 336,47 - (395 663,45 - 66 819,01) = 102 492,03 Eur be PVM. Kadangi ieškovė patyrė kitų tiesioginių nuostolių, t. y. (1099,7 + 1571) = 2 670,70 Eur be PVM už pastolių nuomą iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur ieškovė neatliko rangos darbų, bet buvo sumontuoti pastoliai iki naujo rangovo darbų pradžios A darbų zonoje iš (duomenys neskelbtini) pusės, vadovaujantis CK 6.249 straipsniu iš atsakovės priteistina ir 2 670,70 Eur be PVM. Iš viso ieškovei dėl atsakovės neatliktų darbų kaina pabrango (102 492,03 + 2 670,70) = 105 162,73 Eur be PVM.

6.       Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, visų objekto darbų neatliko, darbų defektų neištaisė, įsipareigojimo aktuoti faktiškai atliktus darbus ir pateikti ieškovei visus su atliktais darbais faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus nevykdė, objekto statybos užbaigimo procedūrų neorganizavo.

7.       Nurodė, kad atsakovė atliktų ir ieškovės priimtų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pagal rangos sutarties sąlygas atsakovė privalėjo pateikti 5 proc. atliktų darbų kainos su PVM dydžio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą (Rangos sutarties 16.2 punktas). Tačiau tokio dokumento atsakovė nepateikė ieškovė iki šiol.

8.       Akcentavo, kad atsakovės atliktų ir ieškovės priimtų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pagal rangos sutarties sąlygas atsakovė privalėjo pateikti 5 proc. atliktų darbų kainos su PVM dydžio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą (rangos sutarties 16.2 punktas).

9.       Ieškovė pateikė 2022 m. balandžio 7 d. patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1. priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 99 600 Eur delspinigių; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 33 258,36 Eur baudos sumą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 53 901,71 Eur nuostolių. 2. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 3. Įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą arba kredito įstaigos garantiją, kurios galiojimo terminas ne trumpesnis nei 3 metai, t. y. nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2024 m. gegužės 26 d., suma ne mažesnė kaip 4 067,72 Eur. 4. Taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – atsakovei per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepateikus ieškovei garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinančio draudimo bendrovės laidavimo rašto ar kredito įstaigos garantijos, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo po 200 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

10.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad po ieškovės 2021 m. rugsėjo 30 d. patikslinto ieškinio pateikimo pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių mažinama ieškinio reikalavimo suma: UAB „Nauja energetika-4“ atliko tik dalį sutartų darbų pagal su ja sudarytą rangos sutartį ir papildomus susitarimus prie jos, t. y. iš viso atliko darbų už 153 435,54 Eur be PVM. UAB „Nauja energetika-4“ daugiau darbų nebeatliks pagal rangos sutartį dėl darbuotojų trūkumų ir pajėgumo nebeturėjimo. Atsakovei neatlikus darbų pagal su ja sudarytą rangos sutartį, o ieškovei pasamdžius UAB „Nauja energetika-4“, naujo rangovo faktiškai atliktų ir priimtų darbų kaina pabrango 53 901,71 Eur.

11.       H. K. atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, išsamių motyvų nenurodė. Tripliko taip pat nepateikė.

12.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Tačiau nepateikia nei vieno argumento, dėl ko nesutinka su jam pareikštais reikalavimais. Ieškiniu pareikšti atsakovei keli reikalavimai: (i) dėl rangos darbų kainos pabrangimo priteisimo, (ii) baudos priteisimo, (iii) delspinigių priteisimo bei (iv) atsakovės įpareigojimo pateikti ieškovei draudimo bendrovės laidavimo raštą arba kredito įstaigos garantiją pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas.

13.       Pažymėjo, jog atsakovė neneigė, kad sutartyje nurodytus rangos darbus vykdė objekte. Taip pat atsakovė neneigė, kad vėlavo vykdyti darbus pagal sutartyje nustatytą darbų grafiką. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovė vykdė darbus pagal jai perduotą 2020 m. rugpjūčio 6 d. Statybos rangos sutartimi Nr. 2020/RDC-RC (toliau – sutartis) dokumentaciją, neneigė, kad atsakovei pakako perduotos informacijos rangos darbams pradėti bei juos vykdyti ir atsakovė neneigė, kad de facto ji vėlavo vykdyti rangos darbus pagal sutartį. Tačiau atsakovė atsiliepime nenurodo nei vieno argumento, kodėl nesutinka su ieškinio reikalavimais: atsakovės neatliktų rangos darbų kainos pabrangimo sumos atsakovė neginčijo, priskaičiuotos baudos ir (ar) delspinigių atsakovė taip pat neginčijo. Kadangi nėra ginčo, kad atsakovė vykdė darbus objekte, vadinasi ji turi pareigą pateikti savo atliktų darbų apimtyje draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą arba kredito įstaigos garantiją pagal sutarties bendrosios dalies 16.2 punktą.

14.       Trečiasis asmuo H. K. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad visi pastato defektai buvo nuslėpti, negalėjo jo apžiūrėti, projektą gavo tik teisme. Jam liepė pasirašyti laidavimo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartį (25 000 Eur sumai), patikslino, kad liepė pasirašyti A. R. Paaiškino, kad laidavimo sutarties pasirašymo pagrindas, t. y. užtikrinti avanso panaudojimą pagal paskirtį, kadangi UAB „Citus construction“ sumokėjo įmonei už UAB „Tautietis“ 30 000 Eur, t. y. už medžiagas. Pagal skaičiavimus, tai UAB „Citus construction“ teigė, kad atlikti dabai už 60 000 Eur. UAB „Citus construction“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. pervedė 5 tūkstančius UAB „Tautietis“, vėliau 2020 m. lapkričio 27 d. pervedė 10 792,94 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. pervedė 4 726 Eur, 2021 m. kovo 15 d. pervedė 2066, 93 Eur, 2021 m. kovo 18 d. 15 000 Eur pervedė. Taigi susidarė 67 000 Eur. Nurodė, kad jie suprato, kad UAB „Tautietis“ atliko darbus už 66 000 Eur ir 1000 Eur yra skola. Dėl aktų atlikimo, tai įmonė negalėjo jų padaryti, nes trukdžiai buvo, o kiti aktai buvo padaryti atgaline data. Matė, kad darbai buvo padaryti, bet nežinojo kaip tęsti A etapą, nes jis nesutiko raštu pratęsti, nes pagal rašytinį susitarimą A etapas baigiasi sausio 20 d., o žodžiu buvo susitarta, kad pratęsia etapą iki vasario pabaigos, o raštu pratęsti negalėjo / nenorėjo. Tai ieškovė atstovai sakė, kad padarykime, jog jūs darbus darėte kovo, balandžio mėnesiais, nors iš tikro tie darbai buvo padaryti anksčiau, t. y. iki vasario pabaigos. Nurodė, kad atsakovės nėra kaltės dėl neatliktų darbų, nes kiti rangovai vėlavo atlikti darbus, todėl atsakovė ir negalėjo pradėti darbų.

T e i s m a s

                              k o n s t a t u o j a :

             II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados.

15.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas).

16.        Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnis).

17.       Bylos duomenimis šalys 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2020/RDC-R6 (toliau – Rangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti gamybos ir pramonės paskirties pastato 1G4P (unikalus Nr. 1995-5036-7018), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Objektas) kapitalinio remonto darbus (toliau - Darbai) (Rangos sutarties specialiosios dalies 3 punktas) ir juos perduoti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir atsiskaityti už juos (Rangos sutarties specialiosios dalies 6 punktas, Rangos sutarties bendrosios dalies 2 punktas). Rangos sutarties specialiosios dalies 10 punkte nustatyta darbų kaina – 395 663,45 Eur be PVM, viso su PVM – 478 752,77 Eur.

18.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. bei 2021m. balandžio 21 d. surašė Pretenzijas atsakovei dėl nustatytu grafiku darbų nevykdymo. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. Pranešimu Nr.2021-04-23-S/195 dėl dalies sulygtų rangos darbų perleidimo, nurodė atsakovei apie neatliktus darbus bei informavo, kad nuo 2021 m. balandžio 26 d. visus su fasadais susijusius darbus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), B ir C zonų dalyje perleidžia atlikti kitam rangovui, papildomai informuojant, kad atsakovės ir papildomo ieškovės pasamdyto rangovo darbų kainos skirtumas bus išskaičiuotas iš rangovei (atsakovei) mokėtinos sumos.

19.       Ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. Pranešimu dėl dalies sulygtų darbų perleidimo Nr.2021-05-05 _S/199 informavo atsakovę, kad visus su fasadais susijusius darbus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A zonos dalyje iš kiemo pusės, perleidžia atlikti kitam rangovui.

20.       Ieškovė 2021 m. gegužės 14 d. Pranešimu dėl rangos sutarties nutraukimo Nr.2021-05-14 _S/207 informavo atsakovę, kad nutraukia Rangos sutartį nuo 2021 m. gegužės 24 d. 

1.                      Dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo

21.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, visų objekto darbų neatliko, darbų defektų neištaisė, įsipareigojimo aktuoti faktiškai atliktus darbus ir pateikti ieškovei visus su atliktais darbais faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, nevykdė, objekto statybos užbaigimo procedūrų neorganizavo.

22.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas).

23.       Sutartinė civilinė atsakomybė, remiantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti gamybos ir pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus ir juos perduoti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai, kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pagal Rangos sutarties specialiosios dalies 9 punkto nuostatas atsakovė privalėjo baigti Darbus etapais, t. y. statybos darbų pabaigos nustatytos : A zona – 2021 m. sausio 29 d., B zona – 2021 m. liepos 30 d., C zona - 2021 m. rugpjūčio 27 d.

25.       Atsakovei nustatytu grafiku darbų nevykdant, ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. surašė Pretenziją dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. Rangos sutarties pažeidimų, kurioje nurodė, kad atsakovė nesilaiko rangos sutarties įsipareigojimų ir darbų grafike nustatytų terminų dėl darbų A zonoje, todėl ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktų patikslintą darbų atlikimo grafiką, suderintą su užsakovu; kiekvieną dieną iki 9 val. pateikti ataskaitą užsakovo atstovui apie objekte dirbančių žmonių skaičių.

26.       Atsakovei nustatytu grafiku darbų nevykdant, ieškovė 2021m. balandžio 21 d. surašė Pretenziją dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. Rangos sutarties pažeidimų, kurioje nurodė, kad atsakovė nesilaiko rangos sutarties įsipareigojimų ir darbų grafike nustatytų terminų dėl darbų B zonos fasadų, todėl ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 23 d. pateiktų patikslintą darbų atlikimo grafiką, suderintą su užsakovu; kiekvieną dieną iki 9 val. pateikti ataskaitą užsakovo atstovui apie objekte dirbančių žmonių skaičių. Taip pat nurodyta, kad nustatytu terminu nepateikus patikslinto grafiko ir neįvykdžius nurodytų reikalavimų, užsakovas skaičiuos delspinigius bei pasilieka teisę sustabdyti bet kokius rangovui mokėjimus.

27.       Ieškovė 2021 m. balandžio 21 d. pranešimu dėl dalies sulygtų rangos darbų perleidimo Nr. 2021 m. balandžio 21 d. S/193 konstatavo apie statybos darbų Objekto A ir B zonose vėlavimą, t. y. 2021 m. balandžio 12 d. turėjo būti pradėti B zonos fasado nelygumų tinkavimo darbai ir baigti balandžio 17 d., vėluojama pradžia 9 dienos; 2021 m. balandžio 16 d. nebuvo pradėti B zonos fasado gruntavimo ir šiltinimo darbai, vėluojama pradėti 5 dienas; 2020 m. balandžio 20 d. užfiksuota, kad nedirba nei vienas UAB „Tautietis“ darbuotojas B zonoje, nors darbai atsilieka nuo grafiko; 2020 m. lapkričio 27 d. A zonoje turėjo būti baigtas sienų apšiltinimas EPS70 arba EPS70N, darbai vėluojami 144 dienas; 2020 m. gruodžio 11 d. A zonoje turėjo būti baigtas sienų apšiltinimo armuotas tinkavimas, vėluojama 130 dienų; 2020 m. balandžio 20 d. užfiksuota, kad nedirba nei vienas UAB „Tautietis“ darbuotojas. Šiais pranešimais ieškovė reikalavo pateikti patikslintų darbų atlikimo grafikus Objekto A ir B zonose, nors atsakovė pateikė, bet vis tiek vėlavo atlikti darbus. 

28.       2021 m. balandžio 23 d. pranešimu dėl dalies sulygtų rangos darbų perleidimo Nr.2021-04-23 S/195 ieškovė nurodė, kad darbus objekto B zonoje rangovas turėjo pardėti 2021 m. kovo 15 d., tačiau pradėjo 7 dienomis vėliau, t. y. 2021 m. kovo 22 d. B zonos fasado demontavimo ir nelygumų tinkavimo darbus rangovas turėjo užbaigti ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 16 d., tačiau darbai nėra pradėti 1/H-L ašyse, o nelygumų tinkavimas nepradėtas 1-8/A ir 1/A-H ašyse. Nuo 2021 m. balandžio 20 d. Objekto B zonoje nedirba nei vienas rangovo darbuotojas. Todėl darytina išvada, kad darbai Objekto B zonoje artimiausiu laiku nebus užbaigti, o tai darys esminę neigiamą įtaką Objekto statybos savalaikiam užbaigimui.

29.       Ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. pranešimu dėl dalies sulygtų darbų perleidimo Nr. 2021-05-05_S/199 nurodė, kad Sutarties bendrosios dalies 9.7 p. pagrindu, siekdama kiek įmanoma labiau užtikrinti savalaikį statybos darbų užbaigimą Objekte, nuo 2021 m. gegužės 10 d. visus su fasadais susijusius darbus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A zonos dalyje iš kiemo pusės, perleidžia atlikti kitam rangovui. Taip pat informavo, kad atsakovės ir papildomo ieškovės pasamdyto rangovo darbų kainos skirtumas bus išskaičiuotas iš Rangovui (atsakovei) mokėtinos sumos.

30.       Ieškovė 2021 m. gegužės 14 d. Pranešimu dėl rangos sutarties nutraukimo Nr. 2021-05-14_S/207 nutraukė Rangos sutartį su atsakove nuo 2021 m. gegužės 24 d. (Sutarties bendrosios dalies 26.1.1 p.) dėl šių priežasčių: atsakovė vėluoja įvykdyti rangos sutartyje numatytus darbus ilgiau nei 10 dienų ir per 5 dienas nuo rašytinio Užsakovo pareikalavimo neištaisė šio pažeidimo (Sutarties bendrosios dalies 23.1.3 p.); atsakovė darbus pagal Rangos sutartį vykdė taip lėtai, kad tapo akivaizdu, jog Sutartis laiku ir tinkamai nebus įvykdyta (Sutarties bendrosios dalies 23.1.4 p.); rangovas, vengdamas geranoriško bendradarbiavimo, darbų defektų ištaisymo ir pašalinęs savo darbuotojus iš Objekto, sistemingai pažeidė Rangos sutartį (Sutarties bendrosios dalies 23.1.9 p.). ieškovė už 163 dienų vėlavimą atlikti darbus A zonoje ir 9 dienų vėlavimą atlikti darbus B zonoje priskaičiavo iš viso : 99 600 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.; 39 566,35 Eur baudą pagal Rangos sutarties 24.7 p.; 54 260,10 Eur patirtų nuostolių, kurie atsirado dėl atsakovės neatliktų darbų kainos skirtumų, t. y. pasamdyto papildomo Rangovo UAB “Nauja energetika -4” atliktus darbų ir Rangos sutartyje numatytų, bet atsakovės neatliktų darbų, kainų skirtumą (Sutarties bendrosios dalies 9.7 p.).

31.       Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad atsakovė (rangovė) ginčo teisiniuose santykiuose veikė kaip savo verslo profesionalė, todėl jai keliami didesni reikalavimai, susiję su Rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamu įvykdymu. Tuo atveju, kai statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą įvykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). 

32.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys nustatė grafike tarpines ir galutines datas, iki kurių turi būti atlikti darbai. Atsakovė privalėjo baigti darbus etapais, t. y. statybos darbų pabaigos nustatytos datos : A zona – 2021 m. sausio 29 d., B zona – 2021 m. liepos 30 d., C zona - 2021 m. rugpjūčio 27 d. Rangos sutarties specialiosios dalies 8 punkte numatytos statybos darbų pradžios, t. y. atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti pradėti A zonos darbus, B zonos darbai turėjo būti pradėti 2021 m. kovo 15 d., C zonos darbai turėjo būti pradėti 2021 m. rugpjūčio 27 d. Pagal Rangus sutarties priedo Nr.3 grafiką 2020 m. spalio 2 d. turėjo būti pradėti A zonos fasadų nelygumų tinkavimo darbai, A zonos fasado gruntavimo darbai A zonoje turėjo būti baigti iki 2020 m. spalio 9 d., A zonoje fasado šiltinimo darbai turėjo būti atlikti apie 50 procentų iki 2020 m. lapkričio 13 d., bet ieškovės duomenimis atlikta ne daugiau kaip 5 procentai darbų, fiksuojamas atsilikimas 28 kalendorinės dienos; fasado apskardinimo darbai A zonoje turėjo būti pradėti nuo 2020 m. lapkričio 2 d. Atsakovei nustatytu grafiku darbų nevykdant, ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. surašė Pretenziją dėl Rangos sutarties pažeidimų, kurioje nurodė duomenis apie nepradėtus darbus, t. y. 2020 m. spalio 2 d. turėjo būti pradėti A zonos fasadų nelygumų tinkavimo darbai pagal Rangus sutarties priedo Nr.3 grafiką, bet iki pretenzijos surašymo dar ne visas fasadas priduotas techninės priežiūros vadovui; A zonos fasado gruntavimo darbai A zonoje turėjo būti baigti iki 2020 m. spalio 9 d pagal Rangus sutarties priedo Nr.3 grafiką, bet iki pretenzijos surašymo dar ne visas fasadas priduotas techninės priežiūros vadovui.; A zonoje fasado šiltinimo darbai turėjo būti atlikti apie 50 procentų iki 2020 m. lapkričio 13 d., bet didelėje dalyje darbai net nepradėti, atlikta ne daugiau kaip 5 procentai darbų, fiksuojamas atsilikimas 28 kalendorinės dienos; fasado apskardinimo darbai A zonoje turėjo būti pradėti nuo 2020 m. lapkričio 2 d. pagal Rangus sutarties priedo Nr.3 grafiką, bet iki pretenzijos surašymo nėra pradėti; per gamybinius susirinkimus nuolat reikalaujama, bet mėnesinis grafikas spalio mėnesį pateiktas tik įpusėjus mėnesiui, lapkričio mėnesio grafikas nėra pateiktas. Užsakovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktų patikslintą darbų atlikimo grafiką, suderintą su užsakovu; kiekvieną dieną iki 9 val. pateikti ataskaitą užsakovo atstovui apie objekte dirbančių žmonių skaičių.

33.       Ieškovė 2021 m. balandžio 21 d. pakartotinai pateikė pretenziją atsakovei dėl Rangos sutarties pažeidimų bei neatliktų darbų A zonoje, kurioje nurodė, kad atsakovė nesilaiko įsipareigojimų ir Darbų grafike numatytų terminų, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d. A zonoje turėjo būti baigtas sienų apšiltinimas EPS70 arba EPS70N, darbai vėluojami 144 dienas; 2020 m. gruodžio 11 d. A zonoje turėjo būti baigtas sienų apšiltinimo armuotas tinkavimas, vėluojama 130 dienų; 2020 m. balandžio 20 d. (rašymo klaida - data 2021m. balandžio 20 d.) užfiksuota, kad nedirba nei vienas UAB „Tautietis“ darbuotojas. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 23 d. pateiktų patikslintą darbų atlikimo grafiką, suderintą su užsakovu 2 savaitėms į priekį, kol bus pasivytas sutartinis Grafikas.

34.       Atsakovei nustatytu grafiku darbų nevykdant B zonoje, ieškovė 2021m. balandžio 21 d. surašė Pretenziją dėl Rangos sutarties pažeidimų, kurioje nurodė, kad atsakovė nesilaiko rangos sutarties įsipareigojimų ir darbų grafike nustatytų terminų, t. y. 2021 m. balandžio 12 d. turėjo būti pradėti B zonos fasadų nelygumų tinkavimo darbai ir baigti 2021 m. balandžio 17 d., 2021 m. balandžio 16 d. nebuvo pradėti B zonos fasado gruntavimo ir šiltinimo darbai, 2020 m. balandžio 20 d. (rašymo klaida - data 2021m. balandžio 20 d.) užfiksuota, kad nedirba nei vienas UAB „Tautietis“ darbuotojas B zonoje. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 23 d. pateiktų patikslintą darbų atlikimo grafiką, suderintą su užsakovu; kiekvieną dieną iki 9 val. pateikti ataskaitą užsakovo atstovui apie objekte dirbančių žmonių skaičių. Taip pat nurodyta, kad nustatytu terminu nepateikus patikslinto grafiko ir neįvykdžius nurodytų reikalavimų, užsakovas skaičiuos delspinigius bei pasilieka sustabdyti bet kokius rangovui mokėjimus.

35.       Taigi bylos duomenimis atsakovė jau nuo Rangos sutarties vykdymo pradžios vėlavo atlikti darbus pagal kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Pažymėtina, kad darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Taigi ir grafike nustatytų Darbų atlikimo terminų pažeidimas reiškia esminį Rangos sutarties pažeidimą.

36.       Ginčo atveju atsakovė ne tik vėlavo pradėti darbus, bet ir didžiosios jų dalies neatliko. Atsakovės faktiškai atliktų darbų kiekiai buvo užfiksuoti atliktų darbų aktuose, dalyvaujant antstoliui Regimantui Budreikai. Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. gegužės 17 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0085/21/09 ir ieškovės pavedimu konstatavo faktines aplinkybes apie pastato, adresu(duomenys neskelbtini), A zonos kiemo fasado, A zonos iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės fasado bei B zonos iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės fasado statybinių darbų baigtumą.

37.       Ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. pranešimu apie vienašališką atliktų darbų priėmimą – perdavimą, informavo atsakovę, kad rangovės atliktus darbus priima vienašališkai toje apimtyje, kurioje nebuvo pateiktos techninės priežiūros ir/ ar statybos vadovo pastabos, ieškovės skaičiavimais, faktiškai rangovės atlikti ir užsakovės vienašališkai priimamų darbų vertė – 7 638,67 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad nors techninės priežiūros ir statybos vadovo pastabos rangovės atliktų darbų aktams buvo pateiktos netrukus po atliktų darbų aktų gavimo, rangovė iki šio rašto pateikimo dienos (2021 m. gegužės 26 d.) atliktų darbų aktų nėra ištaisiusi, o nuo aktų pateikimo dienos objekte nebedirba nei vienas rangovės darbuotojas, todėl užsakovė pagrįstai sprendžia, kad rangovė atliktų darbų aktų nepakoreguos ir darbų užsakovei faktiškai neperduos. 

38.       Pažymėtina, kad atliktų rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija vienašališkai priimamų darbų aktų. Nenuginčytas vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo - priėmimo aktas sukuria tokias pačias teises ir pareigas, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

39.       Taigi, bylos duomenimis atsakovė neatliko visų darbų A, B ir C zonose, t. y. iki 2021 m. balandžio mėnesio buvo atlikta darbų už 59 596,34 Eur; 2021 m. balandžio d. ieškovė fiksavo faktiškai atliktus darbus ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus 7 638,67 Eur (4 640 + 2 998,67= 7 638,67 Eur. Ieškovei konstatavus, kad darbai (416 Eur) už tinko nudaužymą nuo fasado (B zonoje) nepagrįstai buvo įtraukti, nes Rangos sutarties kaina yra maksimali, todėl galutinė mokėtina, ieškovės skaičiavimais, suma atsakovei už atliktus darbus - 7 222,67 Eur (7 638,67 Eur – 416 Eur). Pagal bylos duomenis atsakovė pagal Rangos sutartį iš viso atliko darbų už 66 819,01 Eur (59 596,34 Eur + 7 222,67 Eur). Rangos sutarties specialiosios dalies 10 punkte nustatyta darbų kaina – 395 663,45 Eur be PVM, viso su PVM – 478 752,77 Eur. Taigi atsakovės neatliktų darbų pagal Rangos sutartį kaina - 328 844,44 Eur (395 663,45 Eur - 66 819,01 Eur). 

40.       Atsakovės atstovė nurodo, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji tinkamai nesuvaldė statybos organizavimo procesų ir darbus vėlavo atlikti ankstesni rangovai, dėl ko nebuvo galima pradėti laiku ir nebuvo galima užbaigti laiku darbų;  taip pat ieškovė neužtikrino darbų fronto B zonos perdavimo, todėl atsakovė negalėjo laiku pardėti darbų. Tačiau šių argumentų kontekste atsakovė neįrodinėja, kad dėl minėtų pažeidimų atsakovė būtų sustabdžiusi savo prievolių vykdymą (CK 6.58, 6.207 straipsniai) ar kitaip gynusi savo interesą laiku įvykdyti sutartį, t. y. kreipusi į ieškovę, informuodama ją, kad dėl netinkamo darbo organizavimo ar darbų fronto neperdavimo, negalės pradėti ir užbaigti statybos darbų nustatytu laiku ir dėl to būtina jį pakeisti. Pažymėtina, kad byloje pateikti gamybiniai protokolai, bet juose nėra duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi priežastis dėl darbų vėlavimo. Priešingai, gamybiniuose 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. kovo 30 d. protokoluose fiksuojami atsakovės atliktinų darbų vėlavimai, nurodant, kad priežastys nėra aiškios (DOK-5033).

41.       Pranešime dėl dalies sulygtų rangos darbų perleidimo 2021 m. balandžio 21 d. ieškovė taip pat vertino atsakovės argumentus dėl nesutikimo su pateikta pretenzija. Ieškovė nurodė, kad, visų pirma, elektroniniame laiške rangovas nurodė, jog užsakovas vienašališkai nustatė, kad rangovas nesilaiko rangos sutarties įsipareigojimų ir šalių patvirtinto darbų atlikimo grafiko. Ieškovė nurodė, kad „šis rangovo teiginys yra akivaizdžiai nepagristas. Rangovo atsilikimą nuo šalių suderinto darbų atlikimo grafiko patvirtina tai, kad objekto B zonos ašyse /l-l-L nėra pradėti jokie darbai, nors pastoliai sumontuoti prieš tris savaites. Tuo tarpu ašyse 8-1 / A-H demontavimo darbai, nors ir yra pradėti, tačiau vykdomi ne pagal grafiką. Darbų objekto B zonoje užbaigimą vėluojama įgyvendinti jau penkias kalendorines dienas ir yra akivaizdu, kad artimiausiu metu darbų rangovui užbaigti nepavyks. Būtent šių aplinkybių visuma, o ne vienašališkas užsakovo sprendimas, vienareikšmiškai patvirtina rangos sutarties pažeidimus iš rangovo pusės, t. y. rangos sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą“. Antra, rangovo teigimu, objekto B zonos nelygumų pratinkavimo darbai nebuvo užbaigti laiku ne dėl rangovo kaltės, nes užsakovas neįvertina to, kad pratinkavimo darbams atlikti reikalinga nudaužyti nesilaikantį tinką nuo fasado, kuris rangos sutartyje neaptartas, taip pat ištaisyti sienų trūkius. Rangovo teigimu, rangos sutartyje neįvertintas ir pastato fasade esančių surūdijusių vinių bei tinklo „Rabicos“ demontavimas. Ieškovė nesutiko su tokia rangovo pozicija ir nurodė, kad „užsakovo žiniomis, ašyse 8-1/A-H tinko demontavimo darbai jau yra pradėti, tačiau šio rašto pateikimo dieną dėl užsakovui nesuprantamų priežasčių taip ir nepasiruošta fasado pratinkavimui. Todėl užsakovas laiko, jog rangovas sąmoningai pasirenka ilginti darbų atlikimo terminus“. Pažymėjo, kad „apie poreikį demontuoti tinklą „Rabicos“, rangovas užsakovui nei karto nebuvo užsiminęs, nors tam rangovas turėjo ne vieną galimybę. <...> kas savaitiniuose gamybiniuose pasitarimuose nuo pat darbų pradžios dalyvavę rangovo atstovai užsakovui neminėjo nieko apie tinklo demontavimą, o paskutiniajame, 2021 m. balandžio 20 d., pasitarime rangovo atstovai apskritai nedalyvavo. Todėl užsakovui nėra žinomos poreikio demontuoti tinklą „Rabicos“ aplinkybės“. Prašė rangovo pateikti užsakovui tinklo „Rabicos“ nuotraukas objekte, kad užsakovas galėtų savarankiškai įvertinti esamą situaciją.“ Ieškovė papildomai nurodė, kad dėl po tinko nuvalymo atsiradusius sienų trūkius užsakovui yra žinoma ir informacija perduota DP-SK dalies projektuotojui. „<...> tačiau įtrūkusių sienų dalis yra itin maža objekto B zonos fasado dalis, nedaranti įtakos darbų vykdymui, kitose fasado vietose. Be to, rangos sutarties apimtyje yra numatytas mūro tvarkymas fasade (atitrūkusios sienos atstatymas).“ Todėl užsakovas nesutiko su rangovo pozicija, neva kol vyksta sienų trūkių taisymas, rangovas negali toliau vykdyti darbų objekte. Pabrėžė, kad “rangovas jau daugiau nei pusę metų vykdo objekto A zonos fasado įrengimo darbus ir kaip atestuota bendrovė, atsakingai vertinanti savo įsipareigojimus, prieš pradedant darbus objekto B zonoje, turėjo visapusišką galimybę įsivertinti esamo fasado situaciją B zonoje bei susitarti dėl papildomų darbų atlikimo prieš darbų pradžią (ypatingai, turint omenyje tai, kad darbai objekto B zonoje yra atitinkami darbams A zonoje). Nepaisant to, rangovas tokio įsivertinimo neatliko, dėl ko rangos sutartis nėra vykdoma sklandžiai, nuolatos siekiama prailginti darbų vykdymo terminus, kas, užsakovo požiūriu, yra netoleruotina“. Papildomai nurodė, kad „iškart po pastolių pastatymo, t. y. 2021 m. balandžio 8 d., buvo suorganizuotas susitikimas su projekto architektu, kuriame dalyvavo rangovo atstovas I. A., ir buvo sprendžiami rangovui iškilę klausimai. Susitikime buvo nustatyti įrengiamo fasado reikalavimai, kad piliastrai / kolonos būtų tolygioje linijoje, žvelgiant iš šono, taip pat patvirtinta, kad sienos pavirtimas objekto B zonoje 4 aukšte neturi įtakos darbų atlikimui, kadangi pavirtimas yra tolygus. Po susitikimo praėjus apie dviem savaitėms, iš rangovo nebuvo gauta jokių papildomų užklausimų ar patvirtinimų apie trikdžius architekto reikalavimams įvykdyti.“ Taip pat šiame pranešime nurodyta, kad „pokalbio metu apie rangovui kylančius klausimus dėl darbų objekto B zonoje buvo užsiminta tik tiek, kad reikia patvirtinti laišką su rangovo prašomais papildomais darbais, vertinamais 16 000 Eur suma. Rangovui buvo pranešta, kad tokių darbų kiekių bei sumų per vieną dieną patvirtinti neturi galimybės.“

42.       Trečiasis asmuo teismo H. K. posėdžio metu nurodė, kad visi pastato defektai buvo nuslėpti, negalėjo jo apžiūrėti, projektą gavo tik teisme. Tačiau šie paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Rangos sutarties 4.2.punkte nurodyta, kad rangovė patvirtina, jog jai buvo sudarytos visos sąlygos iki šios sutarties pasirašymo apsilankyti statybvietėje, kur numatomas darbų frontas ir susipažinti su darbų vykdymo sąlygomis. Taigi atsakovė žinojo darbų vykdymo procesą ir kaip darbai turi būti vykdomi. Pažymėtina, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). 

43.       Vertinant atsakovės atstovų argumentus, kad nebuvo pateikti Rangos sutarties priedai, o būtent techninio projekto ir darbo projekto ir (ar) kitos dokumentacijos, pažymėtina, kad Rangos sutarties specialiosios dalies Prieduose yra nurodytas techninis projektas ir užsakovo perduodama dokumentacija. Rangos sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad rangovas patvirtina užsakovui, kad jis išsamiai ir tinkamai susipažino su techniniu projektu bei kita dokumentacija, gavo iš užsakovo visus reikiamus paaiškinimus, jokių papildomų pastabų neturi bei laiko, kad pateikta dokumentacija yra pakankam rangovui tinkamai atlikti darbus ir įvykdyti visus įsipareigojimus. Rangos sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad šios sutarties pasirašymo metu užsakovas perduoda rangovui visą dokumentaciją ir projektą, numatytą Sutarties 1 priede. Pagal Rangos sutarties 2.2. punkto nuostatas rangovas įsipareigojo darbus atlikti taip, kad atitiktų Dokumentaciją bei visus galiojančius teisė aktus. Taigi ginčo atveju atsakovė net negalėtų pradėti vykdyti darbų, negavusi darbo projekto ir techninio projekto, kuris yra pagrindas rangos darbams atlikti. Todėl šios atsakovės atstovų nurodytos aplinkybės dėl projekto tik patvirtiną atsakovės vadovų neatsakingą požiūrį savo įsipareigojimų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl projekto nepateikimo ir reikalavusi jį pateikti.

44.       Liudytojas A. R., UAB „Citus construction“ projektų vadovas, teismo posėdžio nurodė, kad atsakovės atstovai dalyvavo apžiūrint objektą. Pradžioje buvo susitikę su I. A., o prieš pasirašant sutartį, buvo direktorius H. K. ir kitas kolega R. Su techniniu projektu I. A. susipažino iki sutarties pasirašymo, nes buvo siųsta paštu. Nurodė, kad darbai vėluoti pradėjo nuo spalio mėnesio. Taip pat pažymėjo, kad dėl kitų rangovų atliekamų darbų, darbai negalėjo vėluoti. UAB „Velveta“ vykdė langų montavimo darbus, su visais rangovais buvo sutarta eiga kaip montuoti langus ir kaip visi rangovai turi vykdyti darbus, kad darbai būtų vykdomi nuosekliai. Kolonų sutvirkinimo darbai buvo daromi pastato viduje. Išorėje buvo daroma, bet tai buvo daroma iki pradedant atsakovei atlikti darbus. Darbai apšiltinant sienas bei balkonus gali būti vykdomi kartu. Papildomai nurodė, kad protokolus rengdavo statybos vadovas.

45.       Liudytojas I. A., UAB „Tautietis“ darbuotojas, teismo posėdžio metu nurodė, kad darbų atlikimas užtruko, nes reikėjo spręsti problemas dėl langų, vėliau atėjo žiema ir šalčiai, todėl savo lėšomis šildytuvus statė. Buvo kontaktavimas su kitais darbais, vietomis padarydavo kitus darbus, kurie jiems kaip ir nepriklausė. Vykdė paruošiamuosius darbus, bet frontai turėjo būti paruošti, kad galėtų dirbti, tačiau frontai labai ilgai nebuvo paruošti. Buvo UAB ,,Metalinis“ didelis vėlavimas dėl balkonų ir turėklų. Sienų šildymą ir balkonų šildymą yra geriausia daryti kartu, nors galima ir skaidyti. Apšiltinimo darbams trukdė kolonų tvirtinimas, nes pirmiausia turi apkaustyti kolonas. Darbams atlikti trukdė: balkonų vėlavimas, angokraščiai, langų statymas, stogo perdengimas, ten kur nebuvo, perdarymai visokie fasado, kolonų tvirtinimai, griovimo darbų, išvežimai darbo zonoje, nes kol kiti rangovai dirbo, tai negalėjo per visą zoną vaikščioti. B zonos frontas nebuvo perimtas, nes jie neparuošė, jie turėjo jiems suruošti visus darbus, kad būtų galima pradėti dirbti. Dėl stogo remontavimo A zonoje nurodė, kad stogo remontavimas A zonoje turėjo kažkiek įtakos darbų vėlavimui, nes buvo perimta jų zona, o tai įtakojo jų tolimesnius darbus, nes jie turėjo padaryti perdengimą, o tai vyko jų pusėje. Nurodė, kad jų pusėje buvo kranai, siurbliai, kurie trukdė atlikti darbus. Taip pat nurodė, kad tinko dažymas turi eiti per visą zoną, nes dirba daug žmonių, nes, kai daužomas tinkas, niekas nei apačioje, nei viršuje negali vaikščioti. Fasado darbų negalėjo atlikti, nes pastoliai buvo pastatyti būtent toje zonoje, kurioje buvo tvarkomas stogas, todėl jie ant pastolių užlipti negalėjo. Gamybiniuose protokoluose užsakovė pastabas iš savo pusės fiksuodavo, o iš rangovo pusės pastabų nefiksuodavo. Jie pastabas fiksuodavo tik tas, kurios yra jiems palankios. Nurodė, kad kol jiems darbų frontas neperduotas, tai jie nėra atsakingi už pastolių pastatymą. Negalėjo atlikti fasado atstatymo darbų bei sienų šildymo darbų, mūrijimo, nes atsakovas iš jų atėmė resursus, t. y. darbuotojus, nes juos samdydavo UAB „Citus construction“.

46.       Teismo vertinimu, nors liudytojas I. A. nurodė, kad darbai vėlavo ne dėl atsakovės kaltės, reikia atsižvelgti į šių parodymų subjektyvų pobūdį, akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

47.       Nagrinėjamu atveju akivaizdų suinteresuotumą patvirtina liudytojo I. A. teismo posėdžio metu parodymų eiga, kai trečiasis asmuo H. K. užduodavo liudytojui menamus klausimus ir iš esmės pats už jį atsakydavo. Todėl teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip subjektyvius ir jais nesivadovauja. Kartu pažymėtina, kad liudytojo parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai. Tai yra tik viena iš CPK numatytų daugelio įrodinėjimo priemonių rūšių, kuri galėtų ir turėtų būti vertinama tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nesuteikiant jai didesnės, ar, juo labiau, kitus įrodymus paneigiančios įrodomosios reikšmės. Šiame kontekste reikšminga tai, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurių visetas būtų leidęs padaryti pagrįstą išvadą, kad Rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl pačios ieškovės kaltės, jai tinkamai nesuvaldžius statybos organizavimo procesų. Todėl teismo posėdžio metu atsakovės atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimus dėl kliūčių, iš ieškovės pusės, vykdyti sutartį, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad atsakovė pagal CPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat nepateikė ir tripliko. Nors atsakovės vadovas H. K., 2022 m. kovo 7 d. pateikdamas prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu bei atidėti teismo posėdį (DOK - 8775), nurodė, kad reikalingas laikas parengti procesinį dokumentą dėl avansinio laidavimo sutarties ir patikslinto ieškinio (teismas šį prašymą tenkino, atidėjo bylos nagrinėjimą), tačiau trečiasis asmuo procesinių dokumentų dėl ieškinio nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprašė skirti ekspertizės, siekiant nustatyti vėlavimo priežastis, taip pat ar objekte dirbančių kitų rangovų vykdomų darbų technologinis eiliškumas turėjo įtakos atsakovės atliktiniems darbams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės nurodytos aplinkybės faktiškai apsunkino jos galimybes atlikti darbus tinkamai bei nustatytais terminais. Pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovei buvo perduotas A zonos darbų frontas, tačiau atsakovė vis tiek darbų neatliko, todėl nėra pagrindo spręsti, kad B zonos darbų fronto neįforminus perdavimo aktu, tai turėjo įtakos darbų atlikimo terminams. Tuo labiau, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Rangos sutarties vykdymo eigoje atsakovė reiškė pretenzijas, kad jai laiku neperduotas darbų frontas.

48.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 28 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas). 

49.       Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas papildomai akcentuoja, kad apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus, rangovas suteikia teisėtus lūkesčius užsakovui, jog jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Atsakovė, būdama savo verslo srities profesionalė, todėl prisiimdama įsipareigojimus pagal sutartį, turėjo įvertinti galimas rizikas, be to, susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių nebuvo įmanoma vykdyti darbų planuota sparta, galėjo tartis su ieškove, nurodant objektyvias priežastis, dėl galutinio darbų įvykdymo terminų pratęsimo. Tačiau tokių aplinkybių, bylos duomenimis, nėra nustatyta. Priešingai, bylos duomenimis nuo 2021 m. balandžio 20 d. rangovės darbuotojai į  darbų objektą iš vis nebeatvyko. Taigi teismo vertinimu, byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovė dėl savo pačios kaltės laiku ir tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (CK 6.246 straipsnis). Todėl atsakovei tenka pareiga dėl sutarties netinkamo įvykdymo atlyginti padarytus nuostolius ieškovei (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

      Dėl nuostolių atlyginimo

50.       Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokios teisės užsakovas neturi, jei dėl rangovo terminų nesilaikymo yra užsakovo kaltė. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo galimybes, pažymėjo, kad remdamasis šiuo pagrindu užsakovas įgyja teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, kai jis pats bendradarbiavo su rangovu, vykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2013).

51.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017). Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad būtina nustatyti, jog pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją, o pakeičiančiojo sutartis būtų sudaryta protingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K?3?464-687/2017; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

52.       Nagrinėjamu atveju šalys Rangos sutarties bendrosios dalies 9.7 punkte numatė užsakovo (ieškovės) teisę perleisti kitam rangovui užbaigti atsakovės vėluojamus atlikti rangos darbus, t. y. būtų kokybiškai atliekama ne mažiau Darbų rezultato, kaip tai numatyta Pasitarimų metu. Rangovui ilgiau kaip 3 darbo dienas (darbo dienos yra sumuojamos visų šios Sutarties galiojimo laikotarpiu) nesilaikant šiame punkte nustatyto reikalavimo bei bent 5 (penkias) darbo dienas atsiliekant nuo Grafiko, užsakovas turi teisę be rangovo sutikimo dalį sulygtų vykdyti darbų perleisti kitiems rangovams. Apie tokį sprendimą užsakovas rangovui praneša raštu. Išlaidas, kurias patiria užsakovas dėl papildomo rangovo, kuris perima dalį Rangovo darbų, dengia vėluojantis rangovas, ir jos gali būti išskaičiuotos iš rangovui mokėtinų sumų.

53.       Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. pranešimu Nr.2021-04-23-S/195 dėl dalies sulygtų rangos darbų perleidimo nurodė atsakovei apie neatliktus bei informavo, kad nuo 2021 m. balandžio 26 d. visus su fasadais susijusius darbus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), B ir C zonų dalyje perleidžia atlikti kitam rangovui, papildomai informuojant, kad atsakovės ir papildomo ieškovės pasamdyto rangovo darbų kainos skirtumas bus išskaičiuotas iš rangovei (atsakovei) mokėtinos sumos.

54.       Ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. pranešimu dėl dalies sulygtų darbų perleidimo Nr. 2021-05-05_S/199 informavo atsakovę, kad Rangos sutarties bendrosios dalies 9.7 punkto pagrindu, siekdama kiek įmanoma labiau užtikrinti savalaikį statybos darbų užbaigimą Objekte, nuo 2021 m. gegužės 10 d. visus su fasadais susijusius darbus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A zonos dalyje iš kiemo pusės, perleidžia atlikti kitam rangovui. Taip pat informavo, kad atsakovės ir papildomo ieškovės pasamdyto rangovo darbų kainos skirtumas bus išskaičiuotas iš rangovei mokėtinos sumos.

55.       Minėta, kad tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. Aptariamoji teisės norma nustato skirtingus nuostolius, t. y. sutarčių objekto (prekių, paslaugų) kainų skirtumą, kuris paprastai pripažįstamas minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiamosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtintos pakeičiančiosios sutarties sąvokos, jos santykio su nutrauktąja sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją.

57.       Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis („in a reasonable manner“ UNIDROIT Principų PICC 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti. <...> Taigi nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos gali skirtis. <...> Paprastai sutarties objektų kiekis turi atitikti tą kiekį, kuris buvo neįvykdytas, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jei kiekis skiriasi mažinančia nuostolius linkme, vien dėl šios aplinkybės nebūtų teisinio pagrindo jos nekvalifikuoti kaip pakeičiančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

58.       Nagrinėjamu atveju Rangos sutartis nutraukta nuo 2021 m. gegužės 24 d. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 23 d. ieškovė ir naujas rangovas UAB „Nauja Energetika-4“ sudarė Rangos darbų sutartį Nr. 2021/RDC-R11. Sutartyje numatyti statybos darbai pastato B ir C zonos cokolio ir fasado šiltinimo, apdailos, padangių skardinimo įrengimo darbai pagal projekte nurodytus mazgus, darbų kaina 362 649,40 Eur. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė ir naujas rangovas UAB „Nauja Energetika-4“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 dėl papildomų darbų. Susitarimo 2.2. p. nustatyta, kad darbų kaina didinama papildoma darbų suma, kuri yra 72 155,49 Eur, papildomų darbų priežastis – neužbaigti buvusio rangovo fasado darbai A zonoje. 2021 m. birželio 28 d. ieškovė ir naujas rangovas UAB „Nauja Energetika-4“ sudarė papildomą susitarimą, kurio 2.2.p. nustatyta, kad darbų kaina didinama papildoma darbų suma, kuri yra 87 112,23 Eur, papildomų darbų priežastis – bus atliekami papildomi darbai A zonos  (duomenys neskelbtini) fasado įrengimo darbai tarp ašių A/8-20 nuo grindinio ir stogo. Taigi bylos duomenimis naujo rangovo UAB „Nauja energetika-4“ atsakovės neatliktiems darbams užbaigti darbų kaina - 431 336,47 Eur. Pagal bylos duomenis atsakovė pagal Rangos sutartį iš viso atliko darbų už 66 819,01 Eur (59 596,34 Eur + 7 222,67 Eur). Todėl atsakovės neatliktų darbų pagal Rangos sutartį kaina - 328 844,44 Eur (395,663,45 Eur - 66 819,01 Eur). Ieškovės skaičiavimais neatliktų darbų kaina pabrango 102 492,03 Eur (431 336,47 Eur - 328 844,44 Eur). Iš viso neatliktų darbų kaina pabrango 105 162,73 Eur (102 492,03 Eur +2 670,70 Eur), nes ieškovė papildomai patyrė 2 670,70 Eur tiesioginių nuostolių už pastolių nuomą iš (duomenys neskelbtini) pusės.

59.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinių reikalavimų sumažinimo. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai nuostolių sumą (darbų kainos pabrangimą) nuo 105 162,73 Eur iki 53 901,71 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikus patikslintą ieškinį, pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių mažinama ieškinio reikalavimo suma. UAB „Nauja energetika-4“ atliko tik dalį sutartų darbų pagal sudarytą rangos sutartį ir papildomus susitarimus prie jos, t. y. iš viso atliko darbų už 153 435,54 Eur be PVM. Ieškovė nurodė, kad UAB „Nauja energetika-4“ daugiau darbų nebeatliks dėl darbuotojų trūkumų ir pajėgumų neturėjimo. Atsakovei neatlikus darbų pagal su ja sudarytą Rangos sutartį, o ieškovei pasamdžius UAB „Nauja energetika-4“, pastarojo rangovo faktiškai atliktų ir priimtų darbų kaina pabrango 53 901,71 Eur. Ieškovė taip pat pateikė UAB „Nauja energetika-4“ sąskaitas – faktūras, atliktų darbų aktus ir apmokėjimą už atliktus darbus, kurie patvirtina UAB „Nauja energetika-4“ faktiškai atliktų darbų kiekį bei kainą, t. y. 153 435,54 Eur. Ieškovės 2022 m. kovo 4 d. pateiktais duomenimis (DOK13442) dėl naujo rangovo faktiškai atliktų ir priimtų darbų kaina pabrango 53 901,71 Eur sumai, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės.

60.       Teismo vertinimu ieškovė turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pradinės ir pakeičiančios sutarties, t. y. toje dalyje dėl atsakovės neįvykdytų darbų kainų skirtumo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gegužės 14 d. pranešimu nutraukė Rangos sutartį nuo 2021m. gegužės 24 d., ieškovė protingu terminu, kai akivaizdžiai buvo aišku, kad atsakovė neįvykdys sutartais terminais darbų, 2021 m. balandžio 23 d. sudarė kitą sutartį su kitu rangovu UAB „Nauja Energetika-4“. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovei netinkamai vykdant Rangos sutartį, vėluojant atlikti numatytus darbus, nuo 2021 m. balandžio 21 d. nė vienas iš atsakovės darbuotojų nebeatvyko į objektą užbaigti darbų. Taigi ieškovė turėjo pagrindą spręsti, kad darbai iki termino pabaigos nebus užbaigti. Minėta, kad pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, jog buvo kitas būdas, kuris būtų užtikrinęs tapataus ekonominio rezultato pasiekimą mažesnėmis sąnaudomis.

61.       Kartu pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas. Pagal minėtą normą, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Rangos sutarties bendrosios dalies 9.7 punkte šalys nustatė užsakovės (ieškovės) teisę perleisti kitam rangovui užbaigti atsakovės vėluojamus atlikti rangos darbus, nesilaikant darbo grafike nustatytų terminų. Taigi atsakovė, kaip savo srities profesionalė, sudarydama Rangos sutartį ir įsipareigodama ją vykdyti sutartais terminais, privalėjo numatyti, kad, jai laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, užsakovė gali nutraukti su ja sutartį ir sudaryti šią sutartį pakeičiančiąją, dėl to užsakovui gali atsirasti nuostolių, o pareiga juos atlyginti įstatymo pagrindu tektų rangovui (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

62.       Nors atsakovės atstovė nurodo, kad pastolių kaina negali būti įskaičiuojama į nuostolius, teismo vertinimu šie argumentai nėra pagrįsti. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 249 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą CK normą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).

63.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad patyrė kitų tiesioginių nuostolių, t. y. (1 099,7 + 1 571) = 2 670,70 Eur be PVM už pastolių nuomą iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur ieškovė neatliko rangos darbų, bet buvo sumontuoti pastoliai iki naujo rangovo darbų pradžios A darbų zonoje iš (duomenys neskelbtini) pusės. Kadangi atsakovė savavališkai pasišalino iš statybvietės 2021 m. balandžio 20 d., statinio A zonoje liko stovėti pastoliai, atsakovės nuomoti iš UAB „Transrifus“. Atsižvelgiant į tai, kad pastoliai buvo reikalingi atsakovės neatliktų darbų tęsimui, ieškovė buvo priversta tiesiogiai mokėti UAB „Transrifus“ už pastolių nuomą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. birželio mėn. (iki naujojo rangovo UAB „Nauja energetika-4“ darbų pradžios iš (duomenys neskelbtini).

64.       Taigi ieškovė pateikė duomenis, kad už pastolių nuomą UAB „Transrifus“ 2021 m. gegužės 31 d. sumokėjo 1 099,70 Eur bei 2021 m. birželio 30 d. sumokėjo 1 571 Eur. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nuo 2021 m. gegužės 24 d. nutraukus Rangos sutartį dėl atsakovės kaltės, minėti nuostoliai yra neteisėtų atsakovės veiksmų rezultatas, todėl turi būti atlyginami, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

65.       Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir viso priteisiamas ieškovei iš atsakovės 53 901,71 Eur sumą, kurią sudaro neatliktų darbų kainos pabrangimas pagal naujo rangovo faktiškai atliktus darbus (51 230,46 Eur paskaičiavimai atlikti pagal ieškovės 2022 m. kovo 4 d. pateiktus duomenis - DOK13442) bei tiesioginiai nuostoliai (2 670,70 Eur) dėl pastolių nuomos (53 901,71 Eur =  51 230,46 Eur +2 670,70 Eur) (CK 6.258 straipsnio 5 dalis, 6.658 straipsnio 3 dalis)).

     Dėl delspinigių

66.       Dėl delspinigių priteisimo, ieškovė argumentuoja, kad vadovaujantis Rangos sutarties bendrosios dalies 24.2 punktu, iš atsakovės priteistini delspinigiai sudaro iš viso 99 600 Eur. Nurodo, kad Objekto B zonoje atsakovė turėjo pradėti darbus 2021 m. kovo 15 d. Pagal darbų vykdymo grafiką B zonos fasado demontavimo bei fasadų nelygumų pratinkavimo darbai turėjo būti užbaigti 2021 m. balandžio 16 d. Tačiau atsakovė nurodytų darbų ne tik kad nepradėjo laiku (vėlavo 7 dienas pradėti darbus), bet ir sutartu laiku jų iš viso neatliko. Kadangi atsakovės neatliktus darbus pagal Rangos sutartį 2021 m. balandžio 26 d. pradėjo vykdyti ieškovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Nauja energetika-4“, todėl delspinigiai atsakovui skaičiuojami nuo 2021 m. balandžio 17 d. (Rangos sutarties darbų vykdymo grafike numatyto darbų atlikimo termino pabaigos) iki 2021 m. balandžio 26 d., t. y. dienos, kai ieškovės pasamdytas rangovas UAB „Nauja energetika-4“ faktiškai pradėjo vykdyti atsakovės neatliktus darbus. Vadovaujantis Rangos sutarties bendrosios dalies 24.2 punktu už vėlavimą atlikti darbus B zonoje atsakovei skaičiuojami 200 Eur / dienai delspinigiai nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., t. y. 1 800 Eur. Už vėlavimą atlikti rangos darbus A zonoje: sienų apšiltinimo EPS70 ir sienų apšiltinimo armuoto tinkavimo darbus, kurie pagal darbų vykdymo grafiką turėjo būti atlikti iki 2020 m. lapkričio 28 d., skaičiuojami delspinigiai sudaro 97 800 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., t. y. dienos, kai A zonoje atsakovės neatliktus darbus faktiškai pradėjo vykdyti ieškovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Nauja energetika-4“.

67.       Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

68.       Nagrinėjamu atveju pagal Rangos sutarties bendrosios dalies 24.2 punkto nuostatas šalys susitarė, kad rangovui uždelsus pradėti darbus ar vengiant priimti darbų frontą ir/ar atlikti darbus ar jų dalį Sutartyje ir/ ar grafike nurodytais pagrindiniais ir tarpiniais terminais, rangovas privalo mokėti užsakovui delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną atvejį atskirai ir lygius 1 procentą darbų kainos, tačiau visais atvejais ne mažiau, nei 200 Eur už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, pradedant nuo sekančios dienos, kai rangovui pagal Sutartį kyla prievolė pradėti darbus ar priimti Darbų frontą ir/ ar atlikti darbus. Rangovui uždelsus pradėti Darbus ar vengiant priimti Darbų frontą ir/ ar atlikti Darbus ar jų dalį Sutartyje ir/ ar Grafike nurodytais pagrindiniais bei tarpiniais terminais ilgiau kaip 15 dienų, bet visais atvejais ne mažiau kaip 600 Eur už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant nuo pirmosios vėlavimo dienos.

69.       Teismo vertinimu už sutartinės prievolės pažeidimą yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę netesybų forma. Ieškovės pateikta delspinigių paskaičiavimo lentelė, t. y. A zona, darbų atlikimo terminas – 2020 m. lapkričio 27 d., delspinigių skaičiavimo pradžia 2020 m. lapkričio 28 d., delspinigių skaičiavimo pabaiga 2021 m. gegužės 10 d., vėlavimo terminas 136 dienos, delspinigių norma – 600 Eur, delspinigių suma viso 97 800 Eur už A zoną; B zona darbų atlikimo terminas – 2021 m. balandžio 16 d., delspinigių skaičiavimo pradžia 2021 m. balandžio 17 d., delspinigių skaičiavimo pabaiga 2021 m. balandžio 26 d., vėlavimo terminas 9 dienos, delspinigių norma – 200 Eur, delspinigių suma viso 1 800 Eur už B zoną. Taigi viso delspinigių suma – 99 600 Eur. Ieškovės 2021 m. gegužės 14 d. Pranešime dėl Rangos sutarties nutraukimo rangovui buvo pareikalauta sumokėti priskaičiuotus 99 600 Eur delspinigių už vėlavimą atlikti darbus Objekte: (i) 97 800 Eur už vėlavimą atlikti darbus Objekto A zonoje; ir (ii) 1 800 Eur už vėlavimą atlikti darbus Objekto B zonoje.  

70.       Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

71.        Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

72.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

73.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

74.        Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002), todėl kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 69 punktas).

75.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, kad netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

76.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visa Rangos sutartimi nustatyta darbų kaina – 395 663,45 Eur be PVM (viso su PVM – 478 752,77 Eur ), ieškovei įrodžius 53 901,71 Eur nuostolius, ši suma priteistina iš atsakovės. Teismas, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, bei įvertinus šalių sutartą visą darbų kainą, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas ieškovės apskaičiuotą 99 600 Eur delspinigių sumą sumažinti iki 30 000 Eur. 

77.       Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį, pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Tačiau prieš taikant įskaitymą turi būti įvertinama, iš kokios prievolės pažeidimo šaliai kilo pareiga atlyginti nuostolius ir netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-464-687/2017).

78.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad delspinigiai susidarė dėl vėlavimo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus, o nuostoliai susidarė dėl atsakovės neįvykdytas prievoles pagal Rangos sutartį ir ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių, kurie prilyginami neįvykdytų darbų ir jų pabrangimo kainai, vykdant darbus kitam rangovui, t. y. kainų skirtumui. Taigi, nors delspinigiai ir nuostoliai kyla iš šalių sudarytos Rangos sutarties pažeidimo, tačiau dėl skirtingų prievolių pažeidimų. Dėl to nagrinėjamu atveju netesybos nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio.

Dėl baudos priteisimo

79.       Dėl baudos priteisimo, ieškovė argumentuoja, kad CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Rangos sutartimi prisiėmė prievolę sumokėti baudą už Rangos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, todėl iš atsakovės priteistina 39 566,35 Eur. Ši suma po 2021 m. gegužės 27 d. atlikto vienarūšių prievolių įskaitymo, sumažinta iki 33 258,36 Eur, kuri turi būti priteista iš atsakovės ieškovės naudai.

80.       Ginčo atveju Rangos sutarties bendrosios dalies 24.7 p. nustatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, rangovas įsipareigoja sumokėtu užsakovui 10 procentų darbų kainos (su PVM) dydžio baudą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gegužės 14d. Pranešimu dėl rangos sutarties nutraukimo Nr. 2021-05-14_S/207 nutraukė Sutartį su atsakove nuo 2021 m. gegužės 24 d. (Sutarties bendrosios dalies 26.1.1 p.).

81.       Pažymėtina, kad Rangos sutarties 23 punkte nustatyti esminiai sutartis pažeidimai. Pagal sutarties 23.1.4. p. p. rangovas vykdo darbus taip lėtai, kad tampa akivaizdu, jog nesugebės atlikti laiku darbų; pagal sutarties 23.1.3 p. p. rangovas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo užsakovo, vėluoja įvykdyti Projektavimo darbus, Darbus, ar atskirus jų etapus pagal sutartyje, grafike, protokole ar kitame šalių sudarytame dokumente įtvirtintus terminus daugiau nei 10 ir per 5 dienas nuo rašytinio užsakovo pareikalavimo neištaiso šio pažeidimo; pagal sutarties 23.1.9 p. p. sistemingai kitaip pažeidžia sutartį (pasikartojantys pažeidimai ir pan.). Sutarties 26.1.1. p. numatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį, pranešęs rangovui prieš 10 dienų esant esminiam sutarties pažeidimui iš rangovo pusės. Taigi ieškovės Rangos sutarties nutraukimas yra atliktas pagal šalių susitarimo nuostatas ir jose įtvirtintus vienašališkos sutarties nutraukimo pagrindus.

82.       Nagrinėjamu atveju atsakovės pareiga mokėti baudą kildinama už sutarties nutraukimą dėl rangovės kaltės, t. y. atsakovė vėluoja įvykdyti rangos sutartyje numatytus darbus; atsakovė darbus pagal Rangos sutartį vykdė taip lėtai, kad tapo akivaizdu, jog Rangos sutartis laiku ir tinkamai nebus įvykdyta; rangovas, vengdamas geranoriško bendradarbiavimo, darbų defektų ištaisymo ir pašalinęs savo darbuotojus iš Objekto, sistemingai pažeidė Rangos sutartį. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai iš esmės taip pat kildinami iš tos pačios prievolės pažeidimo – atsakovė nęįvykdė savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, todėl ieškovė pavedė trečiajam asmeniui – UAB „Nauja energetika-4“ – atlikti atsakovės neįvykdytas prievoles pagal Rangos sutartį ir ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių, kurie prilyginami neįvykdytų darbų ir jų pabrangimo kainai, vykdant darbus kitam rangovui, t. y. kainų skirtumui. Kadangi atsakovės pareiga atlyginti Rangos sutarties 24.7 p. numatytą baudą ir nuostolius kildinama iš tos pačios prievolės pažeidimo, ieškovei gali būti priteisiama tik didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių suma 53 901,71 Eur, t. y. didesnė nei sutartimi nustatytos baudos dydis, kurį prašo ieškovė priteisti (33 258,36 Eur), CK 6.73 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Taigi ir ieškovės reikalavimo priteisti 33 258,36 Eur baudą, nėra pagrindo tenkinti.

Dėl įpareigojimo pateikti atsakovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą

83.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė taip pat nepateikė Statybos įstatymo 41 straipsnyje nustatyto garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumento. Atsakovė atliktų ir ieškovės priimtų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pagal Rangos sutarties sąlygas privalėjo pateikti 5 proc. atliktų darbų kainos su PVM dydžio garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą (Rangos sutarties 16.2 p.), tačiau tokio dokumento nepateikė.

84.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama rangovo pareiga kartu su atliktų statybos darbų perdavimo aktu pateikti statytojui (užsakovui) dokumentą, kuriuo rangovo nemokumo ar bankroto atveju užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal rangos sutartį – dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimas statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.

85.        Detaliau reikalavimai Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentui nustatyti Reglamento 61.10, 84.1.3, 84.2.3, 93.11 papunkčiuose. Tai gali būti: 1) draudimo bendrovės išduotas laidavimo draudimo raštas; 2) mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas; 3) kredito įstaigos garantija. Šie dokumentai turi būti išduoti ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui, o laidavimo draudimo suma, mokėjimo atidėjimo suma arba garantijos suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statybos kainos (su PVM). Reglamento 10.5 papunktyje nurodyta mokėjimo atidėjimo sąvoka – rangos sutartyje ar papildomame susitarime nustatytas ne mažesnės kaip 5 procentai statinio statybos kainos (su PVM) mokėtinos sumos atidėjimas ne trumpesniam kaip pirmųjų 3 statinio garantinio termino metų laikotarpiui.

86.       Pažymėtina, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą (Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

87.       Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies nuostatas rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: (i) penkerius metus; (ii) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); (iii) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

88.       Nagrinėjamu atveju Rangos sutarties 16.2. p. šalys susitarė, kad ne vėliau kaip 20 darbo dienų po baigiamojo akto pasirašymo, tačiau visas atvejais ne vėliau kaip iki galutinio atsiskaitymo su rangovu, rangovas privalo pateikti užsakovui 5 procentų baigiamajame akte nurodytos atliktų darbų kainos (su PVM) dydžio garantinio laikotarpio draudimą ar garantiją, kuri užtikrintų tinkamą visų rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymą ir kuri galiotų visais rangovo garantinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, įskaitant, bet neapsiribojant, ir rangovo bankroto bei nemokumo atvejus. Nurodytas draudimas ar garantija turi galioti ne trumpiau nei 3 metus nuo baigiamojo akto pasirašymo. Garantinio laikotarpio draudimo ar laidavimo rašte negali būti nustatytas minimalus terminas nuo pretenzijos pateikimo iki galimybės pradėti taisyti darbų trūkumus, o taip pat negali būti numatyta, kad darbų trūkumai taisomi tik esant draudiko sutikimui.

89.       Rangos sutarties 20.8 punkte numatyta, kad nutraukus Rangos sutartį, šioje sutartyje nustatytos garantijos ir garantiniai terminai taikomi darbams, atliktiems iki sutarties nutraukimo dienos, o garantinis terminas skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė Rangos sutartį su atsakove nutraukė nuo 2021 m. gegužės 24 d. Bylos duomenimis viso atsakovės atliktų ir ieškovės priimtų darbų kaina sudaro (59 596,34 + 7 638,67) = 67 235,01 Eur be PVM (81 354,36 Eur su PVM ). Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl rangovo pareigos pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, jo minimalaus galiojimo termino ir minimalios užtikrinamos sumos yra imperatyvaus pobūdžio.

90.       Atsakovės atstovė nurodo, kad rangos sutarties 17.1 p. ir 17.1.1.p.p. yra aptartos sulaikytų sumų salygos ir tai yra alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas, nes ieškovė savo teisę į garantinių įsipareigojimų vykdymą yra užsitikrinusi kita teisine priemone - sulaikiusi atsiskaitymo sumas. Tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rangovei mokėtinos kainos dalies sulaikymas pagal Rangos sutartį buvo nustatytas kaip jos prievolės pateikti laidavimo raštą, o ne prievolės pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius darbų trūkumus, įvykdymo užtikrinimo priemonė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prievolės pateikti laidavimo raštą atsakovė neįvykdė.

91.       Tačiau ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą arba kredito įstaigos garantiją, nėra galimybės tenkinti, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Tautietis“ pasikeitė teisinis statusas. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovei UAB „Tautietis“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 23 d. (civilinė byla Nr.eB2-595-775/2023).

92.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atžvilgiu pradėta bankroto procedūra, minėtas ieškovės reikalavimas nėra tenkinamas.

2.                      Dėl procesinių palūkanų priteisimo

93.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Ieškovė prašo taikyti palūkanas už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatytus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ). Tačiau MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka. LITEKO duomenimis atsakovei Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 23 d. (civilinė byla Nr.eB2-595-775/2023).

94.       Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

95.       Atsižvelgiant į tai, priteisiamos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos, t. y. 6  proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 2 d.) iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 23 d.

Dėl CPK 95 straipsnio taikymo

96.        Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

97.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

98.       Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu paprašė skirti atsakovei bei trečiajam asmeniui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo teikė prašymus pavėluotai, t. y. po įrodymų tyrimo, prašo pateikti tuos pačius įrodymus, kurie jau byloje yra pateikti, taip pat pateikė nepagrįstą teismui nušalinimą, dėl to vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

99.       Teismas iš dalies sutinka, kad trečiojo asmens procesinis elgesys, teikiant prašymus baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nėra tinkamas. Pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 1 d. teismo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tik trečiojo asmens prašymu pasiruošti baigiamajai kalbai, teismui akcentavus, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir 2023 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu bus išklausytos baigiamosios kalbos. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo CPK 95 straipsnio pagrindu nėra tenkinamas.

3.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų

100.       CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose.(toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

101.       Ieškovė pateikė prašymus priteisti viso 8 781,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. 2022 m gruodžio 1 d. prašymu ieškovė prašė priteisti viso 6 890,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių detalizacijai ieškovė pateikė sąskaitas faktūras: 1) Sąskaita - faktūra Nr. CEE2021071306 prašoma priteisti suma 1 000 Eur. Sąskaitoje - faktūroje detalizuojama, jog ši suma yra priteistina už susipažinimą su ieškiniui parengti reikalingais dokumentais bei ieškinio rengimą. Išlaidos patirtos 2021 m. III ketvirtyje, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikomas 2021 m. vidutinis darbo užmokestis. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma – 3 792,5 (1 517,4 x 2,5), atitinkamai, prašoma priteisti 1 000 Eur suma neviršija nustatytų dydžių, todėl yra pagrindas priteisti. 2) Sąskaitoje -faktūroje Nr. CEE2021091308 nurodoma, jog patirta bylinėjimosi išlaidų suma – 1 070 Eur. Sąskaitoje detalizuojama, jog patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro : susipažinimas su atsakovės prašomais išreikalauti įrodymais, bendravimas su klientu dėl galimų pateikti dokumentų, už šias paslaugas prašoma priteisti suma – 75 Eur. Rekomendacijų 8.19. punktas numato, jog už teisinių konsultacijų valandą taikomas 0,1 koeficientas. Apskaičiavimui taikomas 2021 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 517,4 Eur x 0,1, todėl pašoma priteisti 75 Eur suma neviršija maksimalios rekomendacijose numatytos sumos (1 51,7 Eur); susipažinimas su atsakovės atsiliepimu ir teismo pranešimu dėl nuomonės pateikimo, už šias paslaugas prašoma priteisti suma – 200 Eur. Teismas pažymi, jog susipažinimas su bylos medžiaga yra laikoma sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose), todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020 56 punktą). Todėl prašoma 200 Eur išlaidų suma yra nepagrįsta; dubliko ir nuomonės dėl papildomų dokumentų išreikalavimo parengimas, prašoma priteisti suma 800 Eur. Rekomendacijų 8.3. punktas numato, kad už dubliką, tripliką taikomas 1,5 koeficientas; už nuomonės parengimą pagal rekomendacijų 8.16. už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas. Atitinkamai, prašoma priteisti 800 Eur suma neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių sumų (1 517,4 x 1,5 už dubliką bei 1 517,4 x 0,4 už nuomonę). Iš viso priteistina 875 Eur. 3) Sąskaitoje - faktūroje Nr. CEE2021101211 nurodoma, jog prašoma priteisti suma yra 600 Eur. Įvertinus, kada išlaidos buvo realiai patirtos, imamas 2021 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 566, 4 Eur. Sąskaitoje - faktūroje detalizuojama, kad išlaidas sudaro: pastabų pateikimas klientui dėl atsakovės ir UAB EN4 darbų kainos pabrangimo apskaičiavimo – 100 Eur. Rekomendacijų 8.17. punktas numato, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas 0,1 koeficientas. Todėl prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių – 1 566,4 x 0,1; atsakymo rengimas Prolaw (UAB Transrifus atstovams) dėl informacijos apie UAB Tautietis vykdytus darbus pateikimo – 100 Eur. Rekomendacijų 8.16. punktas numato, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija maksimalių dydžių – 1566,4 x 0,4, todėl priteistina; patikslinto ieškinio rengimas dėl nuostolių priteisimo – 400 Eur. Atsižvelgiant į patikslinto ieškinio turinį, įvertinus tai, jog patikslintas ieškinys iš esmės savo turiniu beveik nesiskiria nuo ieškinio, taikomas Rekomendacijų 8.17. punktas, kuris numato, jog už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas 0,1 koeficientas. Maksimali priteistina suma – 156,64 Eur (1 566,4 x 0,1). Atitinkamai, prašoma priteisti 400 Eur suma mažinama iki 156,64 Eur. Iš viso priteistina 356,64 Eur; 4) Sąskaita - faktūra Nr. CEE2021123108. Nurodoma patirta bylinėjimosi išlaidų suma – 25 Eur. Imamas 2021 m. II ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis (1 566,4 Eur). Išlaidos patirtos už šias paslaugas: susipažinimas su atsakovo prašymu dėl posėdžio atidėjimo; nuomonės pareiškimas raštu dėl kito posėdžio paskyrimo, atsižvelgiant į užimtumą - 25 Eur. Rekomendacijų 8.17. punktas numato, jog už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, taikomas 0,1 koeficientas. Prašoma 25 Eur suma neviršija maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos (1 566,4 Eur x 01), todėl priteistina; 5) Sąskaita - faktūra Nr. ICEE2022011402, prašoma priteisti suma – 300 Eur. Apskaičiavimui taikomas 2021 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (1 598,1). Išlaidos patirtos už šias paslaugas – Pasirengimas teismo posėdžiui byloje su atsakove ir dalyvavimas teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. sausio 17 d. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas. Nustatyta, jog 2022 m. sausio 17 d. posėdis vyko 45 min. Atitinkamai, maksimali galima priteisti suma yra 159,81 Eur (1 598,1 x 0,1). Prašoma priteisti 300 Eur suma mažintina iki 159,81 Eur; 6) Prašyme nurodoma, jog sąskaitoje -  faktūroje Nr. CEE2022041409 apskaičiuota suma už paslauga siekia 200 Eur. Tačiau pati sąskaita faktūra prie prašymo nėra pateikta, neaišku, už kokias suteiktas paslaugas buvo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismas sprendžia, jog prašymas pateiktas netinkamai ir už šią sąskaitą faktūrą išlaidos nepriteistinos.  7) Sąskaita faktūra Nr. CEE2022071503, prašoma priteisti suma – 1 300 Eur. Skaičiavimui taikomas 2022 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (1 729,9 Eur). Išlaidos patirtos už šias paslaugas: papildomų įrodymų rinkimas ir analizė 100 Eur. Įrodymų rinkimas ir analizė yra laikoma sudėtine pagrindinės paslaugos – procesinio dokumento, atstovavimo teismo posėdyje, dalimi. Todėl už šią paslaugą atskirai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos; pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. birželio 22 d. teismo posėdyje 350 Eur. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas. Nustatyta, jog posėdis vyko 3 val. 41 min. 1 729,9 Eur x0,1x4 Eur. Maksimali galima priteisti suma – 691,96 Eur, todėl priteistina prašoma 350 Eur suma; dalyvavimas online susitikime dėl posėdžio aptarimo ir būsimų klausimų liudytojui 50 Eur. Rekomendacijų 8.20. punktas numato, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą taikomas 0,1 koeficientas. Prašoma priteisti 50 Eur suma neviršija numatytos maksimalios sumos (1 729,9 Eur x 0,1), todėl priteistina; pasirengimas bylos nagrinėjimui 300 Eur. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik už realų atstovavimo teisme laiką, todėl šios išlaidos už pasirengimą nepriteistinos.

102.       Pažymėtina, jog ieškovė trimis sąskaitomis faktūromis prašo priteisti už dalyvavimą bylos nagrinėjime: Sąskaitą - faktūra CEE2022071503 prašoma priteisti 500 Eur, sąskaita - faktūra Nr. CEE2022051701 prašoma priteisti 600 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, o sąskaita Nr. CEE2022101306 taip pat prašoma priteisti 600 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Tačiau nustatyta, jog laikotarpiu iki 2022 m. gruodžio 1 d. (kuomet buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), vyko keturi posėdžiai – 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. balandžio 20 d., 2022 m. birželio 22 d. bei 2022 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose, vykusiuose 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. birželio 22 d., bei 2022 m. gruodžio 1 d., ieškovė pateikė prašymą atlyginti kitomis sąskaitomis faktūromis, priteistina tik už 2022 m. balandžio 20 d. vykusį teismo posėdį, priteisiant 503,79 Eur, t. y. apskaičiuojant taikomas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (1 679,3 Eur), posėdis vyko 4 valandas, maksimali priteisiama suma už 2022 m. balandžio 20 d. vykusį posėdį apskaičiuojama pagal formulę – 1 679,3 x 0,1 x 4. Priteisiama suma – 537,38 Eur. 2023 m. vasario 7 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas detalizuojančia Sąskaitą - faktūrą Nr. CEE2022123160. Maksimalios bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taikant 2022 m. III ketvirčio vidutinį darbo užmokestį (1 799 Eur). Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje. Nustatyta, jog posėdis truko Posėdis truko 2 val. 44 min. Posėdžio metu buvo paskelbtos dvi pertraukos po 15 min, todėl laikytina, kad posėdis truko 2 valandas. Apskaičiuojama pagal Rekomendacijų 8.19. punktas numato, jog už atstovavimo valandą yra taikomas 0,1 koeficientas. Maksimali galima priteisti suma 359,8 Eur (1799 x 0,1 x 2). 2023 m. vasario 11 d. gautas ieškovės prašymas priteisti 983,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apskaičiuojant taikomas 2022 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 799 Eur. Sąskaitoje faktūroje detalizuojant, nurodyta, jog šias paslaugas sudaro: susipažinimas su naujais pateiktais atsakovo ir trečiojo asmens dokumentais 312,50 Eur; dalyvavimas teismo posėdyje 2023 m. vasario 9 d. 500 Eur. Kaip jau buvo minėta, susipažinimas su dokumentais yra laikoma sudėtine pagrindinės paslaugos (procesinio dokumento, atstovavimo teisme) dalimi, todėl priteistina tik už atstovavimą teismo posėdyje. Posėdis truko 3 valandas, todėl prašoma priteisti 500 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą (1 799 Eur x 01 x 3 x 0,80). Iš viso priteistina 431,76 Eur.  Apibendrinat, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 8 781,58 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, nustatant, jog šioje byloje ieškovei maksimali priteistina suma yra 4 305,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 45 proc. ieškinio reikalavimų,  vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 938 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas  (4 305,61 Eur x 45 proc.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio - 2 835 Eur (2 378,00 Eur už ieškinį + 382,00 Eur patikslintą ieškinį (turtinio reikalavimo dalyje) bei 75 Eur neturtinio reikalavimo dalyje) išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2022 m. kovo 4 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinių reikalavimų sumažinimo. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai nuostolių sumą nuo 105 162,73 Eur iki 53 901,71 Eur. Todėl ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numatyta įstatyme. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, jog turtinio pobūdžio reikalavimas sumažėjo nuo 238 019,09  Eur iki 186 760,07 Eur, mokėtina žyminio mokesčio suma – 2 451 Eur (2 376 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus ir 75 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus). Tačiau nesant ieškovės prašymui, klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nėra sprendžiamas. Dėl 2 451 Eur žyminio mokesčio, įvertinus, kad 45 proc. ieškinio reikalavimų byloje buvo patenkinti, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 103 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Taigi, viso ieškovei priteisiama 3 041 Eur (1 938 Eur +1 103Eur) bylinėjimosi išlaidų.

103.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti viso 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateiktoje sąskaitoje-  faktūroje detalizuota, jog šias išlaidas sudaro: 1) susipažinimas su byla (5 tomai), konsultacijų teikimas (500 Eur). Teismas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, techninio pobūdžio darbai – prašymo dėl prieigos prie EPP rengimas ir pateikimas, dokumentų spausdinimas, susipažinimas su bylos medžiaga, yra laikytini sudėtine (neatsiejama, būtina) pagrindinės paslaugos dalimi (procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-790/2020). Todėl užmokestis atskirai už šias paslaugas nėra priteisiamas. Sąskaitoje - faktūroje taip pat nurodyta, jog už atstovavimą teisme, procesinių dokumentų rengimą buvo patirtos 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už šiuos vykusius posėdžius: 2022 m. sausio 17 d. (trukmė – 1 val. apskaičiavimui taikomas 2021 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 598,1 Eur. Maksimaliai už posėdį priteistina 159,81 Eur (1 598,1x 01); 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdį (posėdžio trukmė 2 val. 45 min., apskaičiavimui taikomas 2021 IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis 1 679,3 Eur. Maksimali už posėdį galima priteisti suma yra 503,79 Eur (1679,3 x 01 x 3); 2022 m. birželio 22 d. posėdį (posėdžio trukmė 4 val., apskaičiavimui taikomas 2021 IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 679,3 Eur, maksimali už posėdį galima priteisti suma – 671,72 Eur); 2022 m. gruodžio 1 d. posėdį (posėdžio trukmė 2val., apskaičiavimui taikomas 2022 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis 1780,5 – 1780,5 x 0,1 x 2 maksimali galima priteisti už posėdį suma – 356,1 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 1 000 suma neviršija Rekomendacijose  8.17 punkte numatytą maksimalų dydį, todėl atsakovės prašoma 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimo teisme paslaugas, laikoma pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, jog teismas netenkino 55 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 550 Eur (1 000 Eur x 55 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidų.

     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus construction“ ieškinį tenkinti iš dalies.

                Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Citus construction“, juridinio asmens kodas 302749318, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“, juridinio asmens kodas 300603784, 53 901,71 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus vieną eurą 71 ct) nuostolių; 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) delspinigių bei 6 (šešių) proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 2 d.) iki 2023 m. sausio 23 d.

                Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

                Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Citus construction“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ 3 041 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

                Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tautietis“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citus construction“ 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                 Rosita Patackienė