Civilinė byla Nr. 3K-3-301/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04572-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 129.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė M. T., akcinė bendrovė SEB bankas, J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Girdauja“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

            Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių turto pardavimo iš varžytynių tvarką, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

AB bankas „Hermis“ (AB SEB bankas – jo teisių perėmėjas) ir UAB „Gerdauja“ 1998 m. birželio 11 d. sudarė paskolos sutartį. Paskolos grąžinimui užtikrinti suinteresuotas asmuo J. D. 1998 m. birželio 11 d. hipotekos lakštu įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuspręsta parduoti įkeistą turtą iš varžytynių. Suinteresuotas asmuo antstolė M. T. (toliau – antstolė), vykdydama šią nutartį, 2011 m. sausio 24 d. patvarkymu paskyrė turto pardavimo iš varžytynių datą – 2012 m. vasario 29 d. Varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl antstolė 2012 m. vasario 29 d. priėmė patvarkymą ,,Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis“.

Pareiškėjas pateikė antstolei skundą, prašydamas panaikinti jos 2012 m. vasario 29 d. patvarkymą „Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis“ ir nurodyti bei dokumentais pagrįsti išieškotinos skolos dydį. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo pranešta apie varžytynių laiką ir vietą, todėl jis negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją; antstolė skelbime apie varžytynes neteisingai nurodė parduodamo buto plotą – 70,11 kv. m, kai realus buto plotas – 150,68 kv. m; Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutartyje nenurodytas išieškotinos skolos dydis, todėl, pareiškėjo teigimu, neaišku, kokia suma turi būti išieškota; UAB „Gerdauja“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl pasibaigė ir pareiškėjo atsakomybė už šios įmonės prievoles, vykdomoji byla turi būti nutraukta.

Antstolė skundo netenkino ir, vadovaudamasi CPK 510, 512 straipsniais, perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas, remdamasis vykdomojoje byloje pateiktais duomenimis, konstatavo, kad pareiškėjui, kuris šioje byloje nėra skolininkas, tik įkeisto daikto bendraturtis, visi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 121 straipsnio 2 dalis, 644 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo buto plotas yra 70,11 kv. m, t. y. kaip ir nurodyta skelbime apie varžytynes, atmetė pareiškėjo argumentą, jog plotas buvo nurodytas neteisingai. Teismas taip pat nesutiko su skundo argumentu, kad antstolės veiksmai neteisėti, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutartyje nenurodytas skolos dydis, ir pažymėjo, kad ši nutartis, kuria nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės skolą, parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, yra įsiteisėjusi, nepanaikinta, todėl privaloma ir turi būti vykdoma. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl suinteresuoto asmens UAB „Gerdauja“ likvidavimo ir išregistravimo kaip nereikšmingus nagrinėjamam ginčui.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2012 m. spalio 4 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, nenurodė, kokias konkrečiai materialiosios ir proceso teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą; atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčija sprendimų ir nutarčių, kurie priimti kitose bylose, teisėtumą, nurodo aplinkybes, kurios nesusijusios su neįvykusiomis varžytynėmis. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutartis, kuri priimta dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo, yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma; išieškotina suma nurodyta hipotekos lakšte. Teismas nustatė, kad ginčo buto ploto pasikeitimai neįregistruoti VĮ Registrų centre, todėl sprendė, jog turi būti vadovaujamasi nepakeistais viešojo registro duomenimis (CK 4.262 straipsnis); pažymėjo, kad antstolė, pateikdama skelbimą apie parduodamą iš varžytynių turtą, turi nurodyti oficialiuosius duomenis (CPK 707 straipsnis); realią situaciją pirkėjai gali sužinoti, apžiūrėję parduodamą turtą (CPK 708 straipsnis); pabrėžė, jog svarbiausia, kad turtas būtų tinkamai įvertintas, dėl to ginčo byloje nėra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

            Kasaciniu skundu pareiškėjas A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

            1. Dėl įrodymų vertinimo ir bylos esmės atskleidimo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtas nutartis:

            1.1. Dėl iš varžytynių parduodamo objekto ir skelbimo apie varžytynes turinio. Klaipėdos dienraštyje „Vakarų ekspresas“ 2012 m. sausio 25 d. buvo išspausdintas skelbimas apie varžytynes, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad iš pirmųjų varžytynių parduodamas 70.11 kv. m butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), pradinė kaina – 232 000 Lt. Kasatoriaus teigimu, šis skelbimas neatitiko tikrovės ir klaidino asmenis, norėjusius dalyvauti varžytynėse. Vykdomoji byla                Nr. 108/03/04696 pradėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutarties pagrindu. Šia nutartimi teismas leido priverstinai parduoti įkeistą turtą: rekonstruojamą butą Nr. 6, i. k. (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų plytų gyvenamajame name su rūsiu ir dviem mansardomis, plane pažymėtą lA2p, kurio plotas 150,68 kv. m, adresu: (duomenys neskelbtini), atlikta 65 proc. statybos darbų. Kasatoriaus nuomone, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė, pradėjusi vykdymo veiksmus, patvarkymuose ir kituose dokumentuose (2004 m. vasario 5 d., 2004 m. gegužės 10 d. turto arešto aktuose, 2004 m. vasario 3 d. Patvarkyme dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, 2004 m. kovo 9 d. Užsakyme atlikti turto vertinimą, 2004 m. birželio 21 d. Užsakyme atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, 2004 m. vasario 5 d. Pažymėjime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre) nurodydavo būtent teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nutartyje pateiktą buto plotą – 150,68 kv. m. Antstolė, nustačiusi, kad realus buto plotas neatitinka VĮ Registrų centro duomenų, 2004 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybą, prašydama pateikti informacijos apie buto plotą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. gegužės 19 d. atsakyme nurodyta, kad pagal projektą buto bendras plotas po remonto turėtų būti 147,02 kv. m. 2004 m. rugpjūčio 5 d. skelbime dienraštyje ,,Vakarų ekspresas“ nurodyta, kad iš pirmųjų varžytynių parduodamas butas, kurio bendras plotas 150,68 kv. m. Kasatoriaus teigimu, dėl nesuprantamų priežasčių, antstolei 2011 m. gruodžio 7 d. pakartotinai areštavus jau areštuotą turtą, Turto arešto akte buvo nurodyta, kad buto plotas – 70,44 kv. m, nors turto areštas ir priverstinis turto pardavimas buvo vykdomas pagal tą pačią teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nutartį. Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų argumentu, kad antstolė pagrįstai vadovavosi viešojo registro duomenimis, atkreipdamas dėmesį į tai, jog vykdomojoje byloje, be Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriuo rėmėsi teismas, yra kitas oficialusis ir nenuginčytas dokumentas – Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės 1998 m. birželio 10 d. Pažyma apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (butą, patalpas) ir teises į jį, kurioje nurodyta, kad J. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 150,68 kv. m. Teismai šio rašytinio dokumento nevertino. Kasatoriaus teigimu, taip pat nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad antstolė, pateikdama skelbimą apie parduodamą iš varžytynių turtą, turi nurodyti oficialiuosius duomenis (CPK 707 straipsnis); pažymėjo, kad, be kitų duomenų, būtinų nurodyti skelbime apie iš varžytynių parduodamą turtą, turi būti nurodyta turto buvimo vieta bei pateikiamas trumpas jo aprašymas (CPK 707 straipsnio 3 punktas). Kasatoriaus nuomone, tokiame aprašyme turi būti pateikiami realūs, ne viešojo registro duomenys; tokia informacija atitiktų viešosios ofertos esmę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5, 6.167 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, skelbime nurodyto ir realaus buto ploto neatitiktis turėjo įtakos varžytynių eigai ir pažeidė jo interesus: kadangi skelbime apie varžytynes nurodyta, kad buto plotas yra 70,11 kv. m, pradinė turto kaina – 232 000 Lt, tai vieno kv. m kaina – 3309 Lt, nors realus buto plotas yra 150,68 kv. m. ir vieno kv. m kaina yra tik 1539,69 Lt. Kaina yra esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. Kasatoriaus nuomone, dirbtinai padidinta vieno kv. m kaina galėjo lemti tai, kad parduodamu turtu nesusidomėjo nė vienas asmuo ir varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis; turto pardavimas iš antrųjų varžytynių yra nuostolingas, nes jo pradinė kaina jau sudaro tik 60 proc. nustatytos vertės (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus įsitikinimu, antstolei nustačius, kad iki varžytynių pradžios buvo aplinkybių, keliančių abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, paskelbtos varžytynės turėjo būti atšauktos, o ne paskelbtos neįvykusiomis (CPK 703 straipsnis).

            1.2. Dėl išieškomos skolos dydžio. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atmetė jo argumentą, kad neaiškus išieškomos skolos dydis, remdamiesi tuo, jog šis nurodytas hipotekos lakšte. Kasatoriaus teigimu, hipotekos lakšte nurodyta turtu apsaugotos skolos suma – 80 000 Lt, o ne skolos hipotekos kreditoriui dydis. Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus įsitikinimu, vadovaujantis šiomis teisės normomis, pagrindas parduoti turtą iš viešųjų varžytynių yra hipotekos teisėjo nutartis, kurioje turi būti nurodytas kreditoriui nesumokėtos skolos dydis (CPK 558 straipsnio 1, 2 dalys). Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus       2000 m. lapkričio 21 d. nutartyje skolos dydis nenurodytas. SEB banko 2008 m. gegužės 15 d. pranešime antstolei nurodyta, kad UAB „Gerdauja“ skola – 98 718,54 Lt, tačiau ši informacija nepagrįsta jokiais dokumentais; išieškotojo 2011 m. gruodžio 15 d. raštas, kuriame nurodytas toks pat išieškomos skolos dydis, kasatoriaus nuomone, nėra tinkamas dokumentas.

            2. Dėl nuosavybės teisės perėjimo. CPK 715 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, jog yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė. Kadangi iš varžytynių parduodamas butas, kurio plotas yra didesnis, nei nurodytas skelbime apie varžytynes, tai, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad iš varžytynių yra parduodama tik dalis hipotekos lakštu įkeisto ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutartimi leisto priverstinai parduoti turto. Po tokių varžytynių įkeistą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytų du asmenys – pirkėjas, varžytynėse pasiūlęs didžiausią kainą, ir kasatorius, nes, pardavus tik dalį turto, jis liktų varžytynėse neparduotos buto dalies savininkas. Tokia situacija pažeistų tiek būsimo pirkėjo, tiek kasatoriaus interesus. Viso varžytynėse parduodamo turto perleidimas varžytynes laimėjusiam asmeniui būtų laikomas kasatoriaus turto nusavinimu, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisės neliečiamybės principą (Konstitucijos 23 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Suinteresuoto asmens nuomone, bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į faktinę situaciją byloje, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, tačiau jų nekartojo, nereiškia, jog bylos duomenis ištyrė neišsamiai. Suinteresuoto asmens pastebėjimu, ginčas kilo dėl antstolės 2012 m. vasario 29 d. patvarkymo pripažinti varžytynes neįvykusiomis, todėl kasatorius, pateikdamas argumentus dėl teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nutarties teisėtumo, peržengia ginčo ribas. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma; iš nutarties aišku, kokia prievolė buvo užtikrinta, koks ir kam priklausantis turtas yra įkeistas. Suinteresuoto asmens teigimu, jis pateikė išsamius duomenis apie skolos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad skolos dydį patvirtinančiais įrodymais yra tiek hipotekos teisėjo nutartis leisti priverstinį skolos išieškojimą, tiek hipotekos lakštas, tiek kiti vykdomojoje byloje pateikti dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Lukoil Baltija“ v. AB ,,Lietuvos kuras“, bylos Nr. 3K-3-425/2001). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų vykdomojoje byloje nustatytą skolos dydį. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. rugpjūčio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3-54/2002, konstatuota, kad pripažinti 1998 m. birželio 11 d. įkeitimo sutartį, kuria J. D. įkeitė AB bankui ,,Hermis“ ginčo butą, kaip sudarytą dėl apgaulės, nėra pagrindo. Tai, kad nėra pagrindo pripažinti sutartis, iš kurių kildinamas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, negaliojančiomis, pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A–47/2008. Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, dokumentų, kurių pagrindu buvo priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutartis, teisėtumas jau yra patikrintas įteisėjusiais teismų sprendimais, ši nutartis galiojanti ir vykdytina; skolos dydis buvo nurodytas 2000 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotam asmeniui pateikus pažymą Klaipėdos apylinkės teismo Hipotekos skyriui; suteikta 80 000 Lt paskola negrąžinta; galutinis skolos dydis (pagrindinė paskolos suma, palūkanos, netesybos ir pan.) yra apskaičiuota remiantis kreditavimo sutartimi ir galiojančiais teisės aktais. Suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant  į šių aplinkybių visumą, kasatoriaus argumentai, kad jis nežino tikslaus skolos dydžio ir šis negali būti nustatomas (tikslinamas) vykdymo procese, remiantis išieškotojo pateiktais duomenimis, atmestini kaip nepagrįsti.

2. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl skelbimo apie varžytynes turinio teisingumo, t. y. dėl nurodyto ginčo buto ploto, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju antstolė turėjo pagrindą vadovautis viešojo registro duomenimis, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas iš varžytynių parduodamo buto plotas – 70,11 kv. m, o ne 150,68 kv. m. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad buvo parengtas buto rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinus, buto plotas turėjo padidėti iki 147,02 kv. m, tačiau rekonstrukcija neatlikta ir buto kadastriniai duomenys nepatikslinti. 2011 m. gruodžio 7 d. Turto arešto akte nurodyta, kad areštuojamo buto plotas yra 70,11 kv. m. Dėl to, suinteresuoto asmens nuomone, kasatoriaus argumentas dėl netinkamai nurodyto buto ploto atmestinas kaip nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, perleidus butą, naujajam savininkui pereis visos su juo susijusios teisės ir pareigos, be kita ko, galimybė atlikti rekonstrukciją. Įkeisto turto savininko interesai nebus pažeisti, nes, nustatant iš varžytynių parduodamo turto vertę, buvo atsižvelgta į galimybę jį rekonstruoti.

3. Suinteresuoto asmens teigimu, iš antstolės 2012 m. balandžio 16 d. patvarkyme pateiktos informacijos matyti, kad apie varžytynes kasatorius buvo tinkamai informuotas, įteikus pranešimą pasirašytinai kasatoriaus, kuris yra advokatas, kontoros darbuotojai J. T.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

            CPK 353 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo kasaciniame teisme ypatumai. Esminis jų yra susijęs su pagrindine kasacinio teismo funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje, t. y. kasacinis teismas sprendžia kasaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį keliamas teisės aiškinimo ir taikymo problemas. Atlikdamas šią funkciją, kasacinis teismas iš naujo faktinių aplinkybių nenustatinėja, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė ginčą dėl antstolio patvarkymo paskelbti varžytynes neįvykusiomis teisėtumo. Kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, pateikiami argumentai, kad teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, kasatoriaus nuomone, patvirtinančius, jog: 1) paskelbiant apie varžytynes, buvo netinkamai nurodytas parduodamo iš varžytynių buto plotas, dėl to būsimi pirkėjai buvo klaidinami; 2) neaiškus išieškomos skolos dydis; 3) pardavus butą, pirkėjas ir kasatorius būtų jo bendraturčiai, nes, nurodžius neteisingą (mažesnį) buto plotą, likusi buto dalis liktų kasatoriaus nuosavybė, taip būtų pažeisti tiek kasatoriaus, tiek pirkėjo interesai.

            CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus  (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo       30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

            Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių aiškinimo bei taikymo, toliau pasisako kasaciniame skunde keliamais aktualiais byloje kilusiam ginčui išspręsti klausimais ir dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.

            Dėl skelbimo apie varžytynes turinio ir turto pardavimo iš varžytynių padarinių įkeisto turto savininko nuosavybės teisei

            Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

            Vienas svarbiausių varžytynių organizavimo etapų – paskelbimas apie varžytynes, kurio tikslas yra pranešti potencialiems pirkėjams apie galimybes įsigyti turtą, taip pat suteikti informacijos apie esmines parduodamo turto savybes. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kokia informacija turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes. CPK 707 straipsnyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad skelbime apie varžytynes turi būti nurodoma: 1) turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); 2) antstolio, parduodančio iš varžytynių, vardas ir pavardė, buvimo vieta, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; 3) turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; 4) varžytynių vieta ir laikas; 5) varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis; 6) pradinė pardavimo kaina; 7) parduodamo turto nuosavybės apribojimai; 8) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pateiktų antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar tinkamai skelbime apie varžytynes įvykdyti CPK 707 straipsnio 3 punkto reikalavimai, t. y. ar teisingai nurodytas parduodamo iš varžytynių turto plotas.

            Remiantis byloje pateiktais teismų procesiniais sprendimais, matyti, kad teismai, spręsdami, ar antstolė, paskelbdama apie varžytynes, nepažeidė CPK 707 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nustatė, jog ji vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, kad iš varžytynių parduodamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 70.11 kv. m, ir konstatavo, jog antstolė šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodo kasatorius, vykdomojoje byloje, kurios duomenimis, be kita ko, rėmėsi kasatoriaus skundą nagrinėję teismai, pateikta įrodymų, kuriuose yra nurodytas kitoks nei viešajame registre įregistruotas ginčo buto plotas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. lapkričio 21 d. nutartyje buvo nurodyta, kad išieškojimas nukreipiamas į 150,68 kv. m butą, ir šiais duomenimis antstolė vykdymo procese vadovavosi iki tol, kol pastebėjo, jog jie neatitinka viešojo registro duomenų; jai kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybą, prašant pateikti informacijos apie buto plotą, buvo pateiktas atsakymas, kad pagal projektą buto bendras plotas po rekonstrukcijos turėtų būti 147,02 kv. m. Remiantis bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais, darytina išvada, kad ginčo buto ploto neatitiktys yra dėl to, jog skiriasi faktinis ir įregistruotas buto plotas, t. y. pradėta buto rekonstrukcija, kuri iki šiol nepabaigta ir neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, kokiais įrodymais turėjo vadovautis antstolė, 2012 m. sausio 25 d. paskelbdama apie ginčo turto pardavimą iš varžytynių, būtina atsižvelgti į CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi. Ar asmuo, turėdamas informacijos, kad faktinė situacija neatitinka įrašų viešajame registre, turi vadovautis faktiniais duomenimis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes.

            Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad rėmimosi faktiniais ar įregistruotais duomenimis klausimas kilo vykdomojoje byloje, t. y. antstoliui paskelbiant apie turto pardavimą iš varžytynių. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis, CPK 585 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismų sprendimus, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą reguliavimą, šiuo atveju – įrašų viešajame registre teisingumo ir išsamumo prezumpciją, kol ji nepaneigta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog, antstolei paskelbus apie varžytynes, kasatorius kreipėsi į ją ir ginčijo skelbime apie varžytynes nurodytą buto plotą, skundė antstolės veiksmus ar ėmėsi kitų priemonių (pvz., po rekonstrukcijos padidėjusio buto ploto įregistravimo), kuriomis būtų paneigtas antstolės turimų viešojo registro duomenų teisingumas. Kasatorius, kaip įkeisto turto, iš kurio išieškoma, bendraturtis, turėtų būti suinteresuotas, kad turtas būtų parduotas už geriausią kainą, todėl jam, kaip ir skolininkui, tenka pareiga domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti su antstoliu, be kita ko, ir tinkamu informacijos apie parduodamą iš varžytynių turtą būsimiems pirkėjams pateikimo klausimais. Pažymėtina, kad, remiantis vykdomojoje byloje pateiktais 2011 m. spalio 28 d. turto ekspertizės akto duomenimis, turto vertė nustatyta, atsižvelgiant į atliktą rekonstrukciją ir po jos padidėjusį buto plotą. Kasacinio skundo argumentas, kad varžytynės neįvyko dėl to, jog skelbime apie varžytynes buvo nurodyti ginčijami parduodamo objekto duomenys, paremtas prielaidomis, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

            Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl antstolės patvarkymo, kuriuo įkeisto turto varžytynės pripažintos neįvykusiomis, teisėtumo. Kasatoriaus pateikti kasacinio skundo argumentai dėl to, kokie nuosavybės teisiniai santykiai susiklostys, turtą pardavus iš varžytynių (ar pirkėjas ir kasatorius taps bendraturčiai ir pan.), nesusiję su paskelbimo apie turto pardavimą iš varžytynių tvarka, dėl kurios pažeidimų, kasatoriaus nuomone, varžytynės neįvyko ir buvo priimtas ginčijamas patvarkymas. Dėl to teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl šių argumentų pasisakyti.

            Atsižvelgdama į teisės aktuose antstolio veiklai keliamus reikalavimus, taip pat į tai, kad byloje nenuginčytas viešojo registro duomenų teisingumas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė pagrįstai skelbime apie varžytynes nurodė įregistruotą buto plotą ir CPK 707 straipsnio 3 punkto nuostatų nepažeidė. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, jog nėra pagrindo panaikinti antstolės patvarkymo  paskelbti varžytynes neįvykusiomis, tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

            Dėl skolos dydžio

            Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdomojoje byloje pateikta duomenų (2003 m. gruodžio 18 d. prašymas priimti vykdomąjį dokumentą, 2008 m. gegužės 15 d. prašymas atnaujinti turto pardavimą iš varžytynių, 2011 m. gruodžio 15 d. raštas), kuriuose yra nurodytas išieškomos skolos dydis. Kasatorius, nesutikdamas su išieškomos skolos ir su ja susijusių sumų dydžiu, turi teisę ginti savo teises, pareikšdamas reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė paskelbimą apie turto pardavimą iš varžytynių, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl, atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo skundžiamų teismų nutarčių panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

            Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 61,20 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 61,20 Lt (šešiasdešimt vieną litą 20 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.                                                                               

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

               Teisėjai                                                                                Birutė Janavičiūtė

                                                                                                           Egidijus Laužikas

                                                                                                           Juozas Šerkšnas