Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji
byla Nr. 1A-126-361/2011
Teisėja N. Šimkienė Procesinio
sprendimo kategorija:1.1.8.1.1.;
1.2.14.1.2.2.;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Eduardo
Maškevičiaus ir Rasos Valentinienės,
sekretoriaujant
Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant
prokurorui Remigijui Bėtkiui,
gynėjui
advokatui Antanui Butautui,
nuteistajam M. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
M. B. apeliacinį
skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B.,
a. k. (duomenys
neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8
mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino
sulaikymo laikas nuo 2010-08-20 iki 2010-08-21.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
M. B. nuteistas
už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d., nakties metu, tiksliau laikas ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytas, (duomenys
neskelbtini), pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą – išplėšė
ganykloje esančioje karvių melžimo aikštelėje pritvirtintos metalinės dėžės
viela užrištas dureles ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį 200 Lt vertės elektros
aptvaro elektros srovės reguliatorių REDYK AB 200, 100 Lt vertės akumuliatoriaus
BOSCH 55Ah bateriją, o iš ganyklos teritorijos pagrobė 75 vnt. elektros
aptvaro atramos kuolelių bendros 150 Lt vertės, taip padarydamas
nukentėjusiajam A. B. bendrą
450 Lt turtinę žalą.
Apeliacinius skundu nuteistasis M. B. prašo perkvalifikuoti jo padarytą
veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. bei skirti bausmę, nesusijusią su
realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Apeliantas teigia, kad dėl padaryto
nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tačiau nori, kad jo veika būtų kvalifikuota
tinkamai ir būtų paskirta teisinga bausmė. Reguliatoriaus ir akumuliatoriaus
baterijos paėmimą iš neužrakintos metalinės dėžės teismas kvalifikavo pagal BK
178 str. 2 d. – kaip įsibrovimą į saugyklą. 75 vnt. elektros aptvaro atramos
kuolelių paėmimą iš pievos teismas taip pat kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.
Nuteistasis M. B. nurodo,
kad byloje nesurinkta įrodymų, kad metalinė dėžė būtų buvusi užrakinta
pakabinama spyna, šios aplinkybės nenurodė ir nukentėjusysis A. B. Nėra įrodymų, jog metalinė dėžė būtų
mechaniškai pažeista bandant ją atidaryti, be to, ji nebuvo uždaryta net
užsukta viela.
Apeliantas teigia, kad jo motina neįgali, turi judėjimo negalią,
darbingumas tik 35 proc., likus vienai, jai būtų sunku, nes jis motinai padeda
buitiniuose ir ūkio darbuose, kartu su jais gyvena ir 80 metų močiutė, kuriai taip
pat reikalinga slauga ir priežiūra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas
nenustatė, o prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę
lengvinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę teismas neteisingai nurodė, kad jis, M. B., nenori dorai gyventi,
nedirba ir darbo neieško, nes jis dirba visuomenei naudingus darbus (duomenys neskelbtini)
seniūnijoje, (duomenys
neskelbtini) savivaldybėje.
Teismo
posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras
prašė skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Nuteistasis M. B. pripažįsta,
kad padarė nusikaltimą, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikacija, teigdamas,
kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog metalinė dėžė buvo užrakinta
pakabinama spyna, taip pat nėra įrodymų, jog metalinė dėžė būtų mechaniškai
pažeista bandant ją atidaryti, be to, ji nebuvo uždaryta net užsukta viela. Taigi
apeliantas nesutinka su tuo, kad jo veika buvo įvertinta kaip įsibrovimas į
saugyklą.
BK 178 str. 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris pagrobė svetimą
turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje
vagysčių baudžiamosiose bylose pateikiama saugyklos (įrenginio) definicija –
tai objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių
vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.),
saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis
ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (kasacinė byla Nr. 2K-403/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad iš pievoje stovėjusioje pastogėje įtvirtintos
metalinės dėžės M. B. pagrobė
elektros aptvaro elektros srovės reguliatorių bei akumuliatoriaus bateriją, o
iš pačios ganyklos teritorijos pagrobė 75 vnt. elektros aptvaro atramos
kuolelių. To neneigia ir pats apeliantas. Iš apžiūros protokolo bei parodymų
patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad metalinės dėžės durelėse yra rankena,
o tarp dėžės sienelės ir durelių yra kilpos, skirtos kabinti spynos lankeliui,
atidarius dureles viduje yra padėtas akumuliatorius bei elektros srovės reguliatorius
(b. l. 5–8; 29–33). Taigi akivaizdu, jog pagrindinė stacionarios metalinės
dėžės, įtvirtintos pastogėje, paskirtis – saugoti joje laikomas materialines
vertybes, o pati metalinė dėžė sukonstruota taip, jog ją būtų galima užrakinti
spyna bei taip labiau apsaugoti viduje laikomus daiktus, todėl metalinė dėžė
atitinka saugyklos požymius.
Pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai
kaltininkas į saugyklą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų,
į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra
ribojamas (pvz., vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.), be to, įsibrovimas yra ne
tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai
patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). M. B. pripažįsta, jog
iš pievoje stovėjusioje pastogėjė įtvirtintos metalinės dėžės pagrobė
nukentėjusiajam priklausiusius daiktus, teisiamajame posėdyje nurodė, jog suprato,
kad daro vagystę (b. l. 86), taigi akivaizdu, jog jis suvokė, kad neturi jokio
teisinio pagrindo brautis į metalinę dėžę ir juolab paimti ten laikomus
daiktus. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog nenustatyta, kad dėžė
būtų buvusi kaip nors pažeista bandant ją atidaryti, be to, ji nebuvusi užsukta
net ir viela. Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad metalinė dėžė iš tikrųjų
buvo be spynos. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. buvo užsiminęs, jog dėžės durelės vis
dėlto buvo užsuktos viela (b. l. 9–10; 11). Tokie nukentėjusiojo teiginiai
neprieštarauja objektyviems bylos duomenims (apžiūros bei parodymų patikrinimo
vietoje protokolams), iš kurių matyti, kad metalinės dėžės konstrukcija iš
tikrųjų buvo tokia, jog dėžės dureles tam, kad jos lengvai neatsidarytų, galima
užsukti viela, taip apribojant pašaliniams asmenims galimybę atidaryti
saugyklą. Tačiau ta aplinkybė, ar nuteistasis įsibraudamas į metalinę dėžę bei
pagrobdamas daiktus, turėjo aktyviomis pastangomis įveikti kliūtis, šiuo atveju
galbūt vielą, ar vis dėlto į saugyklą pateko be kliūčių, jo veikos
kvalifikacijos nekeičia, kadangi, kaip jau minėta, nusikalstamai įsibrauti į
saugyklą galima tiek laisvai, tiek įveikiant kliūtis, svarbu, jog toks
įsibrovimas būtų neteisėtas ir kaltininkas tai suvoktų, o kaip minėta, M. B. tai suvokė. Taigi
apylinkės teismas pagrįstai M.
B. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde M.
B. užsimena ir apie tai, jog kuoliukų iš pievos vagystė taip pat
kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nors nenurodo jokių argumentų, kaip
vertina tokią kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu
konstatuota, jog iš ganyklos teritorijos M. B. pagrobė 75 vnt. elektros aptvaro
atramos kuolelių, to neginčija ir pats nuteistasis. Teismų praktikoje
pripažįstama, kad aptvarai gyvuliams laikyti yra saugoma teritorija. Kuoleliai,
kuriuos pavogė M. B.,
buvo įkalti pievoje bei skirti tam tikroje jais pažymėtoje teritorijoje
palaikyti elektros srovę, kad neišsibėgiotų galvijai, tai galima suprasti tiek
iš protokolo – pareiškimo (b. l. 1), tiek iš apžiūros protokolo, todėl 75 vnt.
elektros aptvaro atramos kuolelių pagrobimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK
178 str. 2 d.
Nuteistasis M. B. taip
pat prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau kolegija
neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismo skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo
bausmė būtų aiškiai per griežta. M.
B. praeityje vieną kartą teistas už kelias nusikalstamas veikas,
tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą padarė
naują tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu
nuosprendžiu. Tokiu savo elgesiu apeliantas parodo, jog išvadų nedaro,
demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, todėl apylinkės
teismas pagrįstai jam skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą,
nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo trukmė yra žymiai mažesnė nei straipsnio
sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirdamas M. B. bausmę,
apylinkės teismas pakankamai
atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę
lengvinančios aplinkybės buvimą bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą,
į nuteistojo asmenybę bei kitas BK
54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties
lengvinimui bylos aplinkybes. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad
jo pagalba reikalinga mamai ir močiutei, tačiau akivaizdu, jog noras rūpintis
artimaisiais nebuvo pakankamas, jog sulaikytų nuo nusikaltimo padarymo. Kita
vertus, M. B., atlikęs gana neilgą
bausmę, galės svariau prisidėti prie savo artimų žmonių gerovės ir taip savo
elgesiu įrodyti, jog jo išsakyti teiginiai nėra deklaratyvūs.
Nors
apeliantas teigia, kad dirba visuomenei naudingą darbą seniūnijoje ir tokia M. B. veikla, aišku,
vertintina teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jau ir
taip švelnią bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyti skundžiamu nuosprendžiu
paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n
u t a r i a:
nuteistojo M.
B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius
Jocys
Teisėjai Eduardas
Maškevičius
Rasa
Valentinienė