Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-126-361-2011].doc
Bylos nr.: 1A-126-361-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Vagystė (BK 178 str.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Pranešėjas D

Pranešėjas D. Jocys                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-361/2011

Teisėja N. Šimkienė                                                   Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1.;

                                                                                      1.2.14.1.2.2.; (S)

                                                                                                                                                                                 

 

 

 

 

 


  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                  2011 m. vasario 24 d.

        Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Rasos Valentinienės,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjui advokatui Antanui Butautui,

nuteistajam M. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-08-20 iki 2010-08-21.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,                  

 

n u s t a t ė:

 

M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d., nakties metu, tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą – išplėšė ganykloje esančioje karvių melžimo aikštelėje pritvirtintos metalinės dėžės viela užrištas dureles ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį 200 Lt vertės elektros aptvaro elektros srovės reguliatorių REDYK AB 200,  100 Lt vertės akumuliatoriaus BOSCH 55Ah bateriją,  o iš ganyklos teritorijos pagrobė 75 vnt. elektros aptvaro atramos kuolelių bendros 150 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam A. B. bendrą 450 Lt turtinę žalą.

Apeliacinius skundu nuteistasis M. B. prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. bei skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Apeliantas teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tačiau nori, kad jo veika būtų kvalifikuota tinkamai ir būtų paskirta teisinga bausmė. Reguliatoriaus ir akumuliatoriaus baterijos paėmimą iš neužrakintos metalinės dėžės teismas kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. – kaip įsibrovimą į saugyklą. 75 vnt. elektros aptvaro atramos kuolelių paėmimą iš pievos teismas taip pat kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Nuteistasis M. B. nurodo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad metalinė dėžė būtų buvusi užrakinta pakabinama spyna, šios aplinkybės nenurodė ir nukentėjusysis A. B. Nėra įrodymų, jog metalinė dėžė būtų mechaniškai pažeista bandant ją atidaryti, be to, ji nebuvo uždaryta net užsukta viela.

Apeliantas teigia, kad jo motina neįgali, turi judėjimo negalią, darbingumas tik 35 proc., likus vienai, jai būtų sunku, nes jis motinai padeda buitiniuose ir ūkio darbuose, kartu su jais gyvena ir 80 metų močiutė, kuriai taip pat reikalinga slauga ir priežiūra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę teismas neteisingai nurodė, kad jis, M. B., nenori dorai gyventi, nedirba ir darbo neieško, nes jis dirba visuomenei naudingus darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis M. B. pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikacija, teigdamas, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog metalinė dėžė buvo užrakinta pakabinama spyna, taip pat nėra įrodymų, jog metalinė dėžė būtų mechaniškai pažeista bandant ją atidaryti, be to, ji nebuvo uždaryta net užsukta viela. Taigi apeliantas nesutinka su tuo, kad jo veika buvo įvertinta kaip įsibrovimas į saugyklą.

BK 178 str. 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje vagysčių baudžiamosiose bylose pateikiama saugyklos (įrenginio) definicija – tai objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (kasacinė byla Nr. 2K-403/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad iš pievoje stovėjusioje pastogėje įtvirtintos metalinės dėžės M. B. pagrobė elektros aptvaro elektros srovės reguliatorių bei akumuliatoriaus bateriją, o iš pačios ganyklos teritorijos pagrobė 75 vnt. elektros aptvaro atramos kuolelių. To neneigia ir pats apeliantas. Iš apžiūros protokolo bei parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad metalinės dėžės durelėse yra rankena, o tarp dėžės sienelės ir durelių yra kilpos, skirtos kabinti spynos lankeliui, atidarius dureles viduje yra padėtas akumuliatorius bei elektros srovės reguliatorius (b. l. 5–8; 29–33). Taigi akivaizdu, jog pagrindinė stacionarios metalinės dėžės, įtvirtintos pastogėje, paskirtis – saugoti joje laikomas materialines vertybes, o pati metalinė dėžė sukonstruota taip, jog ją būtų galima užrakinti spyna bei taip labiau apsaugoti viduje laikomus daiktus, todėl metalinė dėžė atitinka saugyklos požymius.  

Pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į saugyklą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.), be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). M. B. pripažįsta, jog iš pievoje stovėjusioje pastogėjė įtvirtintos metalinės dėžės pagrobė nukentėjusiajam priklausiusius daiktus, teisiamajame posėdyje nurodė, jog suprato, kad daro vagystę (b. l. 86), taigi akivaizdu, jog jis suvokė, kad neturi jokio teisinio pagrindo brautis į metalinę dėžę ir juolab paimti ten laikomus daiktus. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog nenustatyta, kad dėžė būtų buvusi kaip nors pažeista bandant ją atidaryti, be to, ji nebuvusi užsukta net ir viela. Apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad metalinė dėžė iš tikrųjų buvo be spynos. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. buvo užsiminęs, jog dėžės durelės vis dėlto buvo užsuktos viela (b. l. 9–10; 11). Tokie nukentėjusiojo teiginiai neprieštarauja objektyviems bylos duomenims (apžiūros bei parodymų patikrinimo vietoje protokolams), iš kurių matyti, kad metalinės dėžės konstrukcija iš tikrųjų buvo tokia, jog dėžės dureles tam, kad jos lengvai neatsidarytų, galima užsukti viela, taip apribojant pašaliniams asmenims galimybę atidaryti saugyklą. Tačiau ta aplinkybė, ar nuteistasis įsibraudamas į metalinę dėžę bei pagrobdamas daiktus, turėjo aktyviomis pastangomis įveikti kliūtis, šiuo atveju galbūt vielą, ar vis dėlto į saugyklą pateko be kliūčių, jo veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi, kaip jau minėta, nusikalstamai įsibrauti į saugyklą galima tiek laisvai, tiek įveikiant kliūtis, svarbu, jog toks įsibrovimas būtų neteisėtas ir kaltininkas tai suvoktų, o kaip minėta, M. B. tai suvokė. Taigi apylinkės teismas pagrįstai M. B. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde M. B. užsimena ir apie tai, jog kuoliukų iš pievos vagystė taip pat kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d., nors nenurodo jokių argumentų, kaip vertina tokią kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog iš ganyklos teritorijos M. B. pagrobė 75 vnt. elektros aptvaro atramos kuolelių, to neginčija ir pats nuteistasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aptvarai gyvuliams laikyti yra sau­go­ma te­ri­to­ri­ja. Kuoleliai, kuriuos pavogė M. B., buvo įkalti pievoje bei skirti tam tikroje jais pažymėtoje teritorijoje palaikyti elektros srovę, kad neišsibėgiotų galvijai, tai galima suprasti tiek iš protokolo – pareiškimo (b. l. 1), tiek iš apžiūros protokolo, todėl 75 vnt. elektros aptvaro atramos kuolelių pagrobimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis M. B. taip pat prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau kolegija neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismo skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta. M. B. praeityje vieną kartą teistas už kelias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą padarė naują tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tokiu savo elgesiu apeliantas parodo, jog išvadų nedaro, demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, todėl apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo trukmė yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirdamas M. B. bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą,  į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo pagalba reikalinga mamai ir močiutei, tačiau akivaizdu, jog noras rūpintis artimaisiais nebuvo pakankamas, jog sulaikytų nuo nusikaltimo padarymo. Kita vertus, M. B., atlikęs gana neilgą bausmę, galės svariau prisidėti prie savo artimų žmonių gerovės ir taip savo elgesiu įrodyti, jog jo išsakyti teiginiai nėra deklaratyvūs.

Nors apeliantas teigia, kad dirba visuomenei naudingą darbą seniūnijoje ir tokia M. B. veikla, aišku, vertintina teigiamai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jau ir taip švelnią bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                             Dalius Jocys

 

 

Teisėjai                                                                                    Eduardas Maškevičius                                                                       

 

                                                                                                Rasa Valentinienė