Civilinė byla Nr. 2-23880-155/2015

(Proceso Nr. 2-68-3-16574-2015-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.17.

VILNIAUS  MIESTO APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-23880-155/2015 pagal ieškovo O. V. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. L.,

              n u s t a t ė:

              Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 101,37 Eur skolos, 3,58 Eur palūkanų, 5  proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

            Ieškinyje nurodė, kad 2014-07-15 atsakovė pasiskolino iš O. V. 350 Lt sumą ir šiuo pagrindu ieškovo naudai 2014-07-15 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pasiskolinta suma turėjo būti grąžinta 2014-08-13, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė ir vekselio nurodytu terminu neapmokėjo. Numatytu terminu ir iki šios dienos, atsakovė pasiskolintos skolos ieškovui negrąžino. Šiuo atveju ieškovas praleidęs įstatymo nustatytus terminus paprastajam vekseliui pateikti apmokėjimui, todėl jis tiesiog laikomas paprastu skolos rašteliu. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

            Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2015-06-16 buvo įteiktas ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis)

Ieškinys yra tenkinamas dėl žemiau išdėstytų aplinkybių:

Iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas O. V. paskolino atsakovei D. L. 350 Lt (101,37 Eur) sumą, atsakovė pasirašė 2014-07-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovė šiuo vekseliu įsipareigojo grąžinti gautą sumą iki 2014-08-13. Duomenų byloje, kad šią sumą atsakovė būtų grąžinusi ieškovui nėra (LR CPK 178 str.).

LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselio įstatyme (toliau ĮPVĮ) 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 str. 3 d.). Ieškovas šiuos terminus yra neabejotinai praleidęs, tai reiškia, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, konstatuoja, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 str.).

Teismas, formaliai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovė gavo iš ieškovo 350 Lt sumą pagal 2014-07-15 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tai rodo, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinio kodekso XLIII skyriaus normos. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo-priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Juolab, kad šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Juolab, kad ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo fakto. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t.y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-07-15 atsakovė D. L. išrašė ieškovui paprastąjį vekselį 350 Lt (101,37 Eur) sumai, todėl byloje neesant priešingiems įrodymams, ši skolos suma priteisiama iš atsakovės ieškovo naudai, t.y. 101,37 EUR suma.

Remiantis LR CK 6.261 str. praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistinos paskaičiuotos (nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos) 3,58 Eur palūkanos.

Taip pat, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinas 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 86,89 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinės bylos Nr. L2-19802-819/2015) bei 85 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, iš viso 191,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovės nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Vadovaudamasis LR CPK 285-287 str., teismas

                            n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 101,37 Eur skolos, 3,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 191,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. 

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                           Rima Krušnienė