Civilinė byla Nr. e2A-143-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18110-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-180-1041/2021 pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Longrent“ ir V. M. dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno energija“, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Longrent“ priešieškinį ieškovei I. G. dėl išlaidų namo remontui atlyginimo ir teisės atlikti remonto darbus, išvadą duodančios institucijos – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Kauno miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. G. (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu (DOK-76912/2021-06-10) teismo prašė:

1.1.                       priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Longrent“ (toliau ir atsakovės) 8 468 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 

1.2.                       priteisti ieškovei iš atsakovo V. M. (toliau ir atsakovo) 16 621 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.3.                       įpareigoti atsakovę UAB „Longrent“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suremontuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, šilumos punktą, pateikti ieškovei trečiojo asmens UAB „Kauno energija“ sudarytą gyvenamojo namo šildymo sistemos, punkto techninės būklės apžiūros aktą, leidžiantį prijungti ieškovės buto Nr. 1 patalpas prie centralizuotos Kauno miesto šildymo tiekėjo sistemos;

1.4.                       priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis dvibučiame name (duomenys neskelbtini). Kitas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Longrent“, tačiau ieškovė negali naudotis savo butu, nes daugiau kaip 10 metų išardyta namo šildymo sistema ir jos butas atjungtas nuo centrinio šildymo. Atsakovas V. M. nuo 2009 m. iki 2010 m. siekdamas atsijungti savo patalpas nuo centrinio šildymo, išardė šildymo sistemą, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teises bei interesus, nors parduodamas butą kitam atsakovui, sandoryje patvirtino, kad toks sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

3.       Atsakovas V. M. teisminiu keliu gavo leidimą atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir įsirengti dujinį šildymą, tačiau su sąlyga, kad namo šildymo sistema bus sutvarkyta taip, kad ieškovei ir toliau bus tiekiamas centrinis šildymas. Tačiau šios pareigos atsakovas neįgyvendino, dėl ko ieškovė patyrė prašomą priteisti 16 621 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.  Turtinė žala paskaičiuota remiantis negautomis pajamomis, kurias ieškovė būtų gavusi už savo buto nuomą per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Neturtinę 16 000 Eur žalą prašoma priteisti iš atsakovo už ieškovės per nurodytą laikotarpį patirtus ilgalaikius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę įtampą, kadangi ji negalėjo gyventi nešildomame bute, juo naudotis ar išnuomoti.

4.       Atsakovė UAB „Longrent“, 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo būdu įgijusi butą iš atsakovo, apie ieškovės pažeidžiamas teises dėl neatstatytos centralizuotos šildymo sistemos taip pat žinojo, tačiau nieko nedarė siekdama pašalinti šį teisės pažeidimą. Todėl, anot ieškovės, bendrovė turėtų atlyginti ieškovei 8 468 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturinės žalos atlyginimą už tuos pačius ieškovės turtinius ir neturinius praradimus, kuriuos ji patyrė dėl šio atsakovo kaltės per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. spalio 20 d.

5.       Ieškovės vertinimu, atsakovų neteisėti veiksmai dėl padarytos turinės žalos yra tęstinio pobūdžio, nes ieškovė apie atsakovo V. M. buto perleidimą kitam atsakovui UAB „Longrent“ sužinojo tik 2019 m. gavusi informaciją iš VĮ Registrų centras, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o dėl asmeninių neturinių teisių ieškinio senatis netaikoma.        

6.       Atsakovė UAB „Longrent“ priešieškiniu (DOK-11987/2020-01-27) prašė priteisti iš ieškovės jos namo daliai tenkančias 8 181,81 Eur namo remonto išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo, pripažinti atsakovei teisę be ieškovės sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) – 92 844,50 Eur pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą.

7.       Nurodė, kad namo būklė buvo avarinė, susidarė statinio deformacijos ir griūties grėsmė, kuri kėlė pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Kadangi ieškovė su atsakove nebendradarbiauja, įteikti korespondencijos jai nepavyksta, todėl atsakovė prašė suteikti jai teisę statybą leidžiantį dokumentą gauti be ieškovės sutikimo. Atsakovė, vykdydama atitinkamų institucijų reikalavimus, buvo priversta investuoti savo lėšas į namo bendro naudojimo objektų ir konstrukcijų remontą. Iš viso už remonto darbus sumokėta 23 376,59 Eur, o iš ieškovės prašoma priteisti suma sudaro turimą jos nuosavybės dalį bendrame dvibučiame name.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atmetė, o atsakovės UAB „Longrent“ priešieškinį tenkino. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 8 181,81 Eur, 5 (penkių) proc. palūkanas už priteistą sumą (8 181,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 079,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino atsakovei UAB „Longrent“ teisę be ieškovės I. G. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) 92 844,50 Eur, pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą. Teismas priteisė atsakovui V. M. iš ieškovės I. G. 2 541 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš ieškovės – 616,00 Eur žyminį mokestį ir 30,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovas 2007 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5929 įsigijo 65/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu tapo šio namo bendrasavininku kartu su ieškove, kuriai atitinkamai priklauso 35/100 dalys namo, t. y. atsakovas yra antrame aukšte esančio buto Nr. 2 savininkas, o ieškovė – pirmame aukšte esančio buto Nr. 1 savininkė. Nuo 2010 metų namas yra nešildomas ir dėl to, anot ieškovės, yra kaltas atsakovas.

10.       Ieškovė savo teisių pažeidimą ir padarytą jai žalą kildina iš tokių neteisėtų atsakovo veiksmų: 1) radiatoriaus nuėmimo savo bute 2009 metais; 2) šildymo sistemos avarija 2009 m. gruodžio 24 d.; 3) šildymo sistemos vamzdžio nupjovimu rūsio patalpoje 2009 metų pavasarį/vasarą; 4) senų šildymo sistemos detalių (vamzdžių, kolektoriaus, sklendžių) demontavimu pradėjus namo šildymo sistemos rekonstrukciją, kuomet teisminiu keliu atsakovui buvo išduotas leidimas tai daryti be ieškovės sutikimo.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo V. M. neteisėtus veiksmus dėl senų šildymo sistemos detalių demontavimo paneigia 2017 m. balandžio 5 d. UAB „Įraža“ ginčo namo techninės būklės aktas Nr. 17-04/01, kuris parengtas ekspertams 2017 m. kovo / balandžio mėn. apžiūrėjus įvykio vietą (DOK-11987). Ekspertas J. R. nurodė, kad negali patvirtinti, jog akto 21-oje nuotraukoje užfiksuotas neužaklintas vamzdis yra nupjautas, nes visa šildymo sistema buvo nenaudojama apie 7 metus, dėl ko yra paveikta korozijos. Šildymo sistema susidėvėjusi dėl senumo, todėl neatmetama, kad ginčo vamzdis nulūžo nuo korozijos. Minėto eksperto argumentus patvirtino ginčo namo techninės būklės aktą parengusi ekspertė G. A.. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės samprotavimai apie vamzdžio nupjovimą ir tokiu būdu pažeistas jos teises yra paneigti ekspertų išvadomis. Be to, kaip pažymėjo teismas, jeigu vamzdis ir būtų nupjautas, nebūtų veikusi visa šildymo sistema. Tačiau byloje buvo nustatyta priešingai, t. y. kad namo šilumos punktas ir šildymo sistema hidraulinį bandymą išlaikė, kad sistema užpildyta termofikaciniu vandeniu, kad bendro naudojimosi patalpose ir atsakovo bute Nr. 2 esantys šildymo prietaisai šyla gerai. Apie problemos likvidavimą ieškovę 2010 m. balandžio 29 d. informavo trečiasis asmuo, nurodydamas, kad šilumos tiekimas gali būti pradėtas bet kuriuo momentu pagal vartotojų pageidavimus (DOK-138356).

12.       Teismas nurodė, kad ieškovės argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su šildymo sistemos avarija 2009 m. gruodžio 24 d., paneigia Valstybės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) 2010 m. kovo 18 d. raštas Nr. 2R-(07)-119, kuriame nurodyta, kad avarija 2009 m. gruodžio 24 d. įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl šildymo sistemos nusidėvėjimo. Atsakovui nutarta administracinę atsakomybę taikyti ne už šildymo sistemos avariją, o už kliudymą likviduoti avariją, argumentuojant, kad jo bute sugadinti šildymo prietaisai atjungti ir išvežti remontuoti. 

13.       Pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų, susijusių su radiatorių išardymu savo bute 2009 m., teismas pažymėjo, kad neteisėtas tokių veiksmų pobūdis nebuvo nustatytas. Atsakovas paaiškino, kad jo bute sugadinti šildymo prietaisai buvo atjungti ir išvežti remontuoti. UAB „Įraža“ aktas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu namo šildymo sistema buvo stovinė. Todėl atsakovas, norėdamas nuimti savo bute radiatorius, turėjo užsukti sklendes šildymo sistemos susijungimo su radiatoriais vietose ir tokiu būdu jį nuimti. Atsakovui administracinę atsakomybę nutarta taikyti ne dėl šildymo prietaiso atjungimo ir išvežimo remontuoti, o dėl to, kad jis trukdė avarijos padarinių likvidavimui, neįsileisdamas atsakingų asmenį į savo patalpas. Atsakovas savo projekto dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo nebuvo pradėjęs realizuoti dėl ieškovės veiksmų – jos nebendradarbiavimo.

14.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, jo civilinė atsakomybė negalima.

15.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Įraža“ aktas paneigia ir antrojo bylos atsakovo – atsakovės UAB „Longrent“ neteisėtus veiksmus. Akte konstatuota, kad šilumnešis gyvenamojo namo šildymui buvo tiekiamas iš trečiojo asmens centralizuotų miesto tinklų. Ta pačia šilumos trasa šilumnešis buvo tiekiamas ir greta esančiai mokyklai. Šilumos trasa neeksploatuojama apie 7 metus. Po gyvenamajame name įvykusios avarijos, kai dėl trūkusio šildymo sistemos vamzdžio buvo užlietos kai kurios patalpos, gyvenamasis pastatas neeksploatuojamas ir nešildomas, o mokyklai šilumnešis yra ruošiamas vietinėje naujai įrengtoje dujinio kuro katilinėje. Tai, kad šiluminė trasa į ginčo namą neveikia, o jos atstatymui reikalinga apie 10 000,00 Eur, patvirtina trečiojo asmens duomenys (DOK-73306).

16.       Atsakovė UAB „Longrent“ patvirtino, kad atsakovo V. M. pastato šildymo rekonstrukcijos projektas nebuvo pradėtas realizuoti, t. y. pastatas nuo centrinio šildymo sistemos nebuvo atjungtas, šildymas nesutvarkytas ir dujinis katilas nebuvo pastatytas. Apie tai, kad atsakovė būtų perėmusi tolimesnes atsakovo teises ir pareigas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (DOK-80819). Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, nurodė, kad atsakovui išduotas projektas yra techniškai pasenęs ir nebeįgyvendinamas, nes yra pasikeitę šiluminių tinklų parametrai ir šiluminių punktų veikimo principai.

17.       Atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė neteisėtai įrengė dujinį šildymą savo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė gavo iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 21 d. prisijungimo sąlygas Nr. 18-24360D, pastatė savo patalpose dujų katilą, sudarė dujų tiekimo sutarties priedą dėl dujų vartojimo paskirties patalpų šildymui, gavo 2018 m. gruodžio 5d. Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-251651 (DOK-132271).

18.       Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė UAB „Longrent“ yra negalima, todėl ieškinys jos atžvilgiu taip pat atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino 

19.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra suėjęs sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas atsakovų atžvilgiu dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Dėl visų aukščiau aptartų atsakovo veiksmų reiškiamam ieškovės ieškiniui yra suėjęs ir bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes, jos teigimu, tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 jai tapo aišku, kad dėl susiklosčiusios situacijos ji turi prisiimti atsakomybę (DOK-27460).

20.       Teismas nurodė, kad toks ieškovės argumentas nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui, kadangi minėtas administracinis ginčas buvo užbaigtas 2012 m. lapkričio 7 d., o su ieškinių į teismą ieškovė kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 6 d.,  t. y. praleidusi pirmiau aptartą 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Todėl tenkinti ieškovės prašymą nėra teisinio pagrindo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

21.       Teismas nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas yra kultūros paveldo objektas, turintis unikalų kodą kultūros vertybių registre Nr. 16566 (DOK-73306), o vertingosios savybės yra tai, kad 1946–1963 metais jame gyveno rašytoja I. S.. Šios aplinkybės sąlygoja didesnę bendrasavininkų atsakomybę šį turtą saugojant. Tačiau namas, iki atsakovė ėmėsi remonto darbų, buvo avarinės būklės ir apleistas, jame gyveno benamiai (DOK-92647). Ieškovė neteikė atsakovei jokių pasiūlymų ir/ar prašymų dėl namo remonto, nepriėmė su atliekamu namo remontu susijusios korespondencijos (žr. priešieškinio priedus (DOK-11987), todėl atsakovė neturėjo kitos išeities, kaip tik pradėti remonto darbus be kito bendrasavininko sutikimo. 

22.       Teismas nustatė, kad atsakovė parengė namo paprastojo remonto techninį darbo projektą, polichrominius tyrimus, topografinę nuotrauką, organizavo stogo paprastojo remonto darbus (stogo konstrukcijų atnaujinimas ir sutvirtinimas, esamos stogo dangos nuardymas, stogo paruošimas čerpių klojimui ir čerpių klojimas, laikinosios apsaugos nuo lietaus sumontavimas, liuko remonto darbai, kamino remonto darbai, latakų ant stogo sumontavimas, sniego gaudytuvų sumontavimas, šiluminės stogo izoliacijos sumontavimas, suremontavo balkoną, pagal akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas projektavimo sąlygas, užsakė gyvenamojo namo prijungimo prie akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų projektą, sutvarkė elektros instaliaciją, sudarant ieškovei galimybė naudotis sutvarkyta elektros instaliacija, atliko santechnikos montavimo, avarinės būklės vamzdynų keitimo darbus (kanalizacijos stovų keitimas) (žr. priešieškinio priedus (DOK-11987).

23.       Anot teismo, ieškovė nurodė keletą argumentų, kodėl, jos nuomone, jai nekyla pareiga atlyginti visos už namo remontą prašomos sumos. Viena iš priežasčių – ji nesinaudoja balkonu, kuris  priklauso atsakovės patalpoms. Teismas atmetė šį argumentą kaip nepagrįstą, kadangi pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 1 punktą, bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra ne tik bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), tačiau ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

24.       Teismas pažymėjo, kad ginčo kaminas taip pat yra bendra inžinerinė namo konstrukcija, netgi jeigu jį laikyti, kaip teigia atsakovė, ventiliacijos anga (Įstatymo 15 straipsnio 2 punktas). Be to, kaip ir balkono atveju, ši konstrukcija taip pat kėlė grėsmę praeinančių žmonių sveikatai. Atsakovė atliko kamino avarinės būsenos šalinimo darbus, nes nuo neapskardinto kamino krito tinkas. Todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad avarinės būklės namui buvo reikalingi ir santechnikos montavimo bei avarinės būklės vamzdynų keitimo darbai, įskaitant kanalizacijos stovų keitimą.

25.       Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad remonto išlaidos turėtų būti priteistos be PVM, nes atsakovė gali jį susigrąžinti iš valstybės biudžeto, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pareigos vertinti priteistinos sumos kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 38 punktas). Tuo labiau, kad ieškovė, neanalizuodama pirmiau aptarto reglamentavimo dėl PVM susigrąžinimo ir nepateikdama įrodymų, kad atsakovė tikrai susigrąžins/susigrąžino PVM, tik deklaratyviai teigia, kad atsakovė gali tai padaryti (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nekoreguotina priteistina išlaidų suma dar ir todėl, kad į prašomą priteisti sumą neįskaičiuotas darbo laikas, skirtas darbų organizavimui ir pan. Todėl negalima teigti, kad atsakovė nepagrįstai praturtės ieškovės sąskaita.

26.       Remdamasis nurodytu, teismas nusprendė, kad atsakovės priešieškinis yra pagrįstas ir jai iš ieškovės priteistina 8 181,81 Eur suma, t. y. proporcingai ieškovės valdomai turto daliai (363,00 Eur UAB „Įraža“ aktas + 50,00 Eur polichrominis tyrimas + 150,00 Eur toponuotrauka + 19 107,01 Eur stogo ir kamino darbai + 1 000,00 Eur balkonas + 1 171,09 Eur elektros instaliacija + 1 535,49 Eur santechnikos darbai, iš viso 23 376,59 Eur), t. y. proporcingai ieškovės valdomai turto daliai (23 376,59 Eur × 35 proc.) (CK 4.82 straipsnis), leidžiant atsakovei toliau atlikti remonto darbus be ieškovės sutikimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Apeliaciniu skundu ieškovė I. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris šio sudėtingo ginčo sprendime yra būtinas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                       Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė tariamai V. M. kaltę kildina tik iš 2009 m veiksmų. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir apeliantės paaiškinimų matyti, kad konfliktai dėl šildymo kilo su V. M. ir anksčiau, tačiau radiatorių nuėmimas 2009 m. nebuvo pagrindas ieškiniui pareikšti. Ieškovė nurodė kitus du svarbius įvykius – ne tik 2009 m. gruodžio 24 d. avariją, bet ir 2010 m. kovo 2 d. avariją. Šių avarijų atsakovas nesistengė likviduoti ir netgi tam trukdė. Tai, kad šildymo sistema nebuvo sutvarkyta beveik keturis mėnesius ir visas namas nebuvo šildomas ir apliejamas vandeniu, darė visokeriopą žalą (turtinę, neturtinę) ne tik apeliantei, bet ir pačiam pastatui.

27.2.                       Nors apeliantė paaiškino, kad atvykus į namą patalpos nebuvo šildomos, tačiau teismas į tai dėmesio neatkreipė ir kelis kartus savo sprendime akcentavo hidraulinių bandymų atlikimo aplinkybę. Apeliantė nedalyvavo 2009 m. balandžio 7 d. likviduojant avariją V. M. naudojamose patalpose, palėpėje ir atliekant hidraulinius bandymus, o atvykusi į namą, rado jį nešildomą. Pranešimą ji gavo 2009 m. balandžio 29 d., o centralizuotas šildymas buvo nutrauktas nuo 2010 balandžio 16 d. Todėl teismo išvada, kad nebuvo atjungta šildymo sistema nuo centralizuoto šildymo yra neteisinga.

27.3.                       2010 metais atsakovas V. M. nebuvo suinteresuotas remontuoti centralizuoto šildymo sistemos, nes jis norėjo įsirengti dujinį šildymą. Tai patvirtina paties atsakovo  elgesys ir pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas įvertino šališkai ir neobjektyviai.

27.4.                       Nors apeliantė kreipėsi į visas institucijas tikėdamasi, kad bus pajudintas šilumos punkto, sistemos remonto klausimas, tačiau to neįvyko ilgus metus. Apeliantė, būdama garbingo pensinio amžiaus, neturėdama lėšų ir noro keisti šilumos punktą, šildymo būdą, nesiėmė pati didelių lėšų reikalaujančių darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti V. M..

27.5.                       Po teismo sprendimo ir nutarties priėmimo kitoje byloje, ginčas kilo ne dėl šilumos punkto keitimo ar remonto darbų, o dėl to, kad po antros avarijos buvo aplietas vandeniu apeliantės turtas, todėl ji buvo pateikusi prašymą dėl draudimo išmokos gavimo. Atsakovas savo skundais siekė apkaltinti I. G. dėl avarijos, patekti su draudimo įmonės atstovais į apeliantės patalpas. Tačiau apeliantei visgi buvo išmokėta draudimo išmoka ir jos kaltė nenustatyta.

27.6.                       Abu atsakovai privalėjo šildymo punktą ir šildymo sistemą sutvarkyti taip, kad karštas vanduo (skirtas patalpų šildymui-termofikacinis) tekėtų tik iš šilumos punkto per I. G. pirmame aukšte esančias patalpas ir vėl į rūsyje esantį šilumos punktą, o savo aukšte nuėmus radiatorius, užaklinti vamzdžius. V. M. privalėjo AB „Kauno energijai“ pranešti, kad būtų sudarytas parengties šildymui aktas. Tačiau tai nebuvo padaryta.

27.7.                       Teismas nepripažino radiatorių demontavimo pagrindine priežastimi, dėl ko buvo pažeista vientisa namo šildymo sistema ir namas toliau negalėjo būti šildomas centralizuotu būdu. Nors teismas nenustatė, kad I. G. iš dalies ar pilnai demontavo šildymo sistemą, tačiau nepagrįstai nepripažino ir atsakovų kaltės dėl šilumos punkto pažeidimo, dėl šildymo sistemos dalinės rekonstrukcijos. Atsakovė UAB „Longrent“ pati pripažino, kad pirko turtą su dalinai išardytu šilumos punktu, kas neabejotinai patvirtina ieškovės poziciją, kad V. M. sugadino šilumos punktą ir šildymo sistemą.

27.8.                       Ieškinio senaties terminas prasidėjo tik po to, kai I. G. sužinojo apie tai, kad UAB „Longrent“, tapusi dalies patalpų savininke, pasijungė dujinį šildymą. Šios aplinkybės tapo žinomos ieškovei po to, kai ji pareikalavo iš VĮ Registrų centro duomenis apie namo savininkus, t. y. 2019 metais. Ieškovė buvo aktyvi ir rūpestinga, nuolat rašė prašymus, pareiškimus į įvairias institucijas, kad greičiau būtų sudaryta galimybė jos patalpas pajungti prie šildymo.

27.9.                      Pasisakydama dėl atsakovės priešieškinio, apeliantė nurodė, kad ji turėjo pagrindą neduoti sutikimo dėl namo remonto darbų, kadangi nei ieškovei, nei jos dukrai nebuvo pateiktas projektas, nebuvo leista su juo susipažinti, įvertinti projekto sprendinius, sąmatas. Atsakovės laiškai su neaiškiu turiniu buvo siunčiami ieškovės adresu, iš anksto žinant, kad ji ten negyvena ir negali gyventi. Ieškovė, kaip namo bendraturtė, tiesiog buvo ignoruota ir nušalinta nuo galimybės dalyvauti namo remonto darbuose pasirenkant statybines medžiagas pagal rūšis ir kainas, darbų apimtis, statybos remontų darbų įmonę ir pan. Šioje byloje ieškovė buvo pastatyta prieš faktą, t. y. prašomą priteisti pinigų sumą.

28.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo net 26 621 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovas jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padaryta turtine ir/ar neturtine žala, jeigu tokia aplamai buvo padaryta, dėl kurių padarymo atsakovas yra kaltas.

28.2.                      Iš byloje esančių teismo posėdžių garso įrašų akivaizdu, kad nuo pat šio proceso pradžios 2019 metų spalio mėnesį iki 2020 m. birželio 10 d. tiek ieškovė, tiek jos atstovė, tiek ir jų iniciatyva pakviesta liudytoja – ieškovės dukra I. G. nuosekliai aiškino, kad V. M. nekišo rankų prie mano ir ieškovės bendro namo šildymo sistemos, nepjaustė nei vamzdžių, nei sandėliukų spynų, nes nedrįso. Atsakovas namo šildymo sistemos negadino. Šildymo sistema 2016-2017 metais tikrai nebuvo išardyta, todėl teigti, kad UAB „Longrent“ nusipirko iš atsakovo namą su išardyta šildymo sistema, būtų absurdiška ir nesąmoninga. Taigi, teismo posėdžio metu teikti nurodytų asmenų paaiškinimai visiškai skiriasi nuo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

28.3.                      UAB „Longrent“ atstovė, duodama paaiškinimus nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė įsigytu butu kurį laiką nesinaudojo, o remontuoti jį pradėjo tik 2017 metų pabaigoje. Dėl to visą nurodytą laikotarpį name niekas negyveno, jis nebuvo rakinamas ir/ar saugomas, dėl ko į jį visiškai nesunkiai galėjo patekti pašaliniai asmenys, ką patvirtina ir teismui pateiktos foto nuotraukos, iš kurių aiškiai matosi, kad namo rūsyje buvo įsikūrę benamiai.

28.4.                      Atsakovas niekada neturėjo raktų nuo namo rūsyje esančio šilumos punkto ir neturėjo galimybės į jį patekti. Ieškovė visiškai nevykdė savo, kaip namo bendraturtės, pareigos, įtvirtintos CK 4. 83 straipsnio 3 dalyje, t. y. tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą.

28.5.                      Į bylą pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 24 d. namo šildymo sistemos avarija namo palėpėje įvyko ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl namo šildymo sistemos susidėvėjimo, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą dėl namo šildymo sistemos avarijos yra visiškai nepagrįstas. Pačios ieškovės ir jos atstovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ir neginčijamai patvirtina, kad naudotis namo šildymo sistema ieškovė negalėjo išimtinai tik dėl savo neveikimo. Per visą nurodytą laikotarpį ji nė karto nesikreipė į atsakovą, kaip namo bendraturtį, nebendradarbiavo ir nebandė spręsti klausimų, susijusių su bendros namo šildymo sistemos remontu ir jos eksploatavimu. Todėl akivaizdu, kad dėl tokio ieškovės neveikimo atsakovui negali kilti deliktinė atsakomybė.

28.6.                      Įstatyme numatytas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pasibaigė dar 2012 metų gruodžio mėnesį, tai yra daugiau kaip prieš devynerius metus, kadangi tiek iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, tiek iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir pačios ieškovės pripažinimo matyti, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos dar 2009 metų pabaigoje.

29.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Longrent“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.                       Apeliantė niekada nesikreipė į atsakovę UAB „Longrent“ su kokiu nors prašymu ar pasiūlymu dėl namo šildymo sistemos ar remonto. Pirmasis reikalavimas, kurį UAB „Longrent“ gavo per visą laikotarpį nuo namų valdos dalies įsigijimo,  tai 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovės advokatės Kristinos Česnauskienės pareikšta pretenzija. Atsakovų pirkimo-pardavimo sutartis neleidžia teigti apie sandorio šalių teisių ir pareigų perėmimą, kitų aplinkybių, kurios patvirtintų šią aplinkybę, taip pat nenustatyta.

29.2.                      Apeliantė viso proceso eigoje nuosekliai remiasi 2011 m. teismo sprendimu, kuriame teismas leido atsakovui V. M. derinti UAB „Vikis“ projektą be ieškovės sutikimo, teigdama, kad būtent pagal šį teismo sprendimą atsakovui kilo pareiga rekonstruoti ieškovės centrinį šildymą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė jau teigia, kad UAB „Longrent“ turi pasirengti naują projektą (galimai savo lėšomis). Taigi, apeliantė pati sau prieštarauja, teigdama apie UAB „Longrent“ pareigą parengti projektą ir atstatyti ieškovei centrinį šildymą, nenurodydama, kokiu pagrindu atsakovei tokia pareiga kyla.

29.3.                      Atsakovė UAB „Longrent“ neįgyvendino namo atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos, nes namas buvo nešildomas jau nuo 2010 m. gegužės mėnesio ir nepakeitė šildymo būdo, todėl jai nekilo pareiga pranešti AB Kauno energijai. Pastato bendraturtė ieškovė toliau turi visas galimybes gauti centrinį šildymą į savo butą, t. y. dujinio katilo pastatymas techniškai nekliudo tiekti šildymą į I. G. patalpas per centrinio šildymo sistemą.

29.4.                      Ieškovės pareiga prisidėti prie remonto yra nustatyta įstatyme. Iš ieškovės neprašoma priteisti už balkono remonto darbus toje dalyje, kuria atsakovė naudojamasi balkonu individualiai. Ginčo atveju buvo suremontuotos balkono išorinės konstrukcijos, kurios yra priskirtos prie gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų, ir kurios turi būti prižiūrimos bei išlaikomos namo bendraturčių. Kalbant apie santechnikos darbus, UAB „Longrent“ atliko bendro naudojimo kanalizacijos stovų keitimą bendro naudojimo patalpose. Tai nesusiję nei su šiluminiu mazgu, nei su dujinio katilo pastatymu atsakovės UAB „Longrent“ patalpose. Apeliantė nenurodė jokio pagrindo, dėl ko priešieškinis turėtų būti atmestas, o juo labiau sumažintas per pusę.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

31.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

32.       Apeliantė I. G. prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokią būtinybę lemia ginčo sudėtingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei nenurodžius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, visoms šalims pateikus procesinius dokumentus,  kuriuose išdėstyta aiški pozicija nagrinėjamais klausimais, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas V. M. iki 2016 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8239, sudarymo, kuria V. M. pardavė, o atsakovė UAB „Longrent“ įgijo 65/100 dalis pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 489/752 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), buvo šio turto bendraturčiai, kuriame 35/100 dalys pastato–gyvenamojo namo, 35/100 dalys kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių ir 263/752 dalys žemės sklypo nuo 1995 m. birželio 29 d. iki dabar asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei I. G.. Po 2016 m. lapkričio 23d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kaip minėta, kitos dalies turto savininkas yra UAB „Longrent“. Ieškovė yra pirmame namo aukšte esančio buto Nr. 1 savininkė, o atsakovė–antrame namo aukšte esančio buto savininkė.

34.       Anot ieškovės, ginčo name ji negali gyventi daugiau kaip 10 metų dėl atsakovų kaltės, nes buvusi namo centralizuota šildymo sistema atjungta, iš dalies išardyta, šildymo būdas namo antrajam aukštui pakeistas į dujinį, o pirmame aukšte esančiam ieškovės butui šildymas nepajungtas. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji patyrė prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

35.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dviem pagrindais: pirma, kaip neįrodytą; antra, dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl ieškinio senaties termino

36.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

37.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

38.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, pripažinęs, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktas). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, sprendime nurodydamas, kad apie savo teisių pažeidimą ji suprato iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012, kai jai tapo aišku, kad dėl susiklosčiusios ginčijamos situacijos ji turi prisiimti atsakomybę (DOK-27460). Teismas, vadovaudamasis byloje apklaustų liudytojų (atsakovės advokato ir ieškovės dukters) paaiškinimais, kritiškai įvertino ieškovės poziciją dėl nežinojimo apie pasikeitusį namo bendraturtį (atsakovę UAB „Longrent“ ), pažymėdamas, kad būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, nepasitikėdama atsakovės žodžiais, ji turėjo visas galimybes minėtas aplinkybes patikrinti viešame registre.  

41.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo žinoti apie namo bendraturčių pasikeitimą, kadangi tikėti asmenų (atsakovės advokato Š. Mickevičiaus) paaiškinimais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, nebuvo pagrindo. 

42.       Pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus (šio straipsnio 1 dalies 4 punktas), apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), <...>.

43.       Pastebėtina, kad nagrinėjamu atvejų apeliacinį skundą ieškovės vardu parengė specialias teisines žinias turintis asmuo (advokatė), tačiau apeliaciniame skunde nenurodytos nei aplinkybės, nei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais remiantis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų galima konstatuoti pirmosios teismo išvadų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškinio senaties termino taikymui atsakovo V. M. atžvilgiu, nes teismo išvados šio atsakovo atžvilgiu iš viso nekvestionuojamos.

44.       Taigi, kaip nustatyta byloje, ieškovė pateikė teismui ieškinį 2019 m. spalio 31 d., ieškinio senaties terminas atsakovo V. M. atžvilgiu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vėliausiai prasidėjo 2012 m. lapkričio 7 d., kai po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2518/2012 priėmimo ieškovei tapo žinoma, kaip būtų galima išspręsti šilumos tiekimo atnaujinimo klausimą (apylinkės teismo sprendimo 24.5 punktas). Ši teismo išvada apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl naikinti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

45.       Pasisakant dėl parleisto ieškinio senaties termino kito atsakovo (UAB „Longrent“) atžvilgiu, pastebėtina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė su ieškove pradėjo aktyviai susirašinėti nuo 2017 m. sausio 19 d. Tai, kad ieškovė nesidomėjo jai prieinama viešųjų registrų informacija apie bandraturčio pasikeitimą neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga, nes apie norimus atlikti namo remonto darbus ją turėjo informuoti atsakovė, bet ne atvirkščiai (ieškovė atsakovę). Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimams reikšti atsakovės UAB „Longrent“ atžvilgiu ieškovė buvo praleidusi ieškinio senaties terminą.

Dėl civilinės atsakomybės ir jos sąlygų

46.       CK 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

47.        CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

48.       Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra kalto asmens, padariusio žalos, nustatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Minėta, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

49.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmoji šildymo sistemos avarija ginčo name įvyko 2009 m. gruodžio 24 d. 

50.       Kilus šalių ginčui dėl tolimesnio šildymo būdo naudojimo, atsakovas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę derinti gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projektą Nr. 2010-01 su trečiuoju asmeniu be ieškovės sutikimo ir vykdyti namo šildymo rekonstrukcijos darbus pagal gyvenamojo namo apšildymo sistemos rekonstrukcijos projekto suderintą techninį projektą Nr. 2010-01 be ieškovės sutikimo. Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-753-657/2011 (CBP-23568), ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino jam I. G. ginčijamą teisę atlikti rašomus darbus be ieškovės sutikimo.

51.       Kaip paaiškino atsakovas ir iš kitų rašytinių įrodymų (UAB „Įraža“ 2017 m. balandžio 5 d. ginčo namo techninės būklės aktas Nr. 17-04/01) nustatė teismas, atsakovas šildymo sistemos rekonstrukcijos pagal techninį projektą Nr. 2010-1 (DOK-62944) nepradėjo ir senų šildymo sistemos detalių (vamzdžių, kolektoriaus, sklendžių) nedemontavo. Kaip matyti iš šio akto, jame pateiktų nuotraukų, ginčo namą apžiūrėję ekspertai namo šilumos punkte užfiksavo sklendes, kolektorių ir vamzdžius.

52.       Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas V. M. nėra kaltas dėl atsakovei padarytos žalos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

53.        Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktika).

54.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, todėl apeliantės argumentai, kuriais siekiama iš naujo ir kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, atmestini.

55.       Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo V. M. veiksmai ar neveikimas buvo neteisėtas ir priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovei padaryta žala. Kaip nustatyta byloje, ieškovė nuo 2010 m. ginčo name negyvena ir jo būkle nesirūpina. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat nepagrindė, kad atsakovo bandymas įsivesti autonominį dujinį šildymą priežastiniu ryšiu būtų kaip nors susijęs su ieškovės negalėjimu naudotis centralizuota šildymo sistema. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka ne už tai, kad išardė centralizuotą šildymo sistemą, bet dėl to, kad jis trukdė avarijos padarinių likvidavimui, atsakingų asmenų neįsileisdamas į savo patalpas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo kaltės, turėjo pagrįstą pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

56.        Teisėjų kolegija sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė neįrodė ir kito atsakovo (atsakovės UAB „Longrent“ ) civilinės atsakomybės sąlygų.

57.       Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pasisakydama dėl atsakovės civilinės atsakomybės ieškovė tik fragmentiškai nurodė, kad po 2016 m. lapkričio 23d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovei turėjo būti žinoma, kad dėl nefunkcionuojančios centrinės šildymo sistemos yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl ši atsakovė, kaip ir pirmasis atsakovas, turėjo imtis priemonių atstatyti name centrinį šildymą. 

58.        Kaip buvo minėta, deliktinė atsakomybė galima tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

59.       Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė gavo iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 21 d. prisijungimo sąlygas Nr. 18-24360D, pastatė savo patalpose dujų katilą, sudarė dujų tiekimo sutarties priedą dėl dujų vartojimo paskirties patalpų šildymui, gavo 2018 m. gruodžio 5 d. Valstybinės energetikos inspekcijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-251651 (DOK-132271) (žr. priešieškinio priedai (DOK-11987). Atsakovės veiksmų neteisėtumas įrengiant savo patalpoms alternatyvų šildymą dujomis byloje nenustatytas, šios aplinkybės neįrodinėjo ir ieškovė. Kiti atsakovės veiksmai dėl neva neteisėto centralizuotos šildymo sistemos išardymo (sugadinimo) taip pat nenustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios atsakovės atžvilgiu nenustatyti nei neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir ieškovei padarytos (daromos) žalos.

60.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, ir iš dalies ieškinio senaties terminų taikymą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

Dėl atsakovės UAB „Longrent“ priešieškinio

61.       Apeliantė nurodo, kad ji turėjo pagrindą nesutikti pasirašyti ant sutikimo tuo metu, nes jai nebuvo nei perduotas, nei paliktas, nei dukrai perduotas projektas, nebuvo leista susipažinti, įvertinti projekto sprendinius, sąmatas. I. G., kaip bendraturtė, tiesiog buvo ignoruota ir nušalinta nuo galimybės dalyvauti pasirenkant statybines medžiagas pagal rūšis ir kainas, darbų apimtį, statybos remontų darbų įmonę ir pan. Šioje byloje ieškovė buvo pastatyta prieš faktą, t. y. pinigų sumą.

62.       Pažymėtina, kad gyvenamasis namas yra kultūros paveldo objektas, kurio unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. 16566 (DOK-73306), o vertingosios savybės, kad 1946–1963 metais jame gyveno rašytoja I. S..

63.       Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 14 straipsnio 3 dalį valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija; 2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo; 3) leisti kultūros ministro patvirtinta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus. Šiuo atveju šalys turi suderinti tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją; 4) savivaldybės paveldosaugos padaliniui pateikti saugomo objekto ar objekto, kuriam pradėta paskelbimo saugomu procedūra, tvarkybos projektus ir visus projektus, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką; 5) sudaryti šio ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes; 6) leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 39 dalį valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018).

64.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys) yra bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

65.       Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu butų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

66.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga remontuoti bendrąsias pastato konstrukcijas tenka abiem bendrasavininkiams, t. y. ne tik atsakovei, bet ir pačiai ieškovei (CK 4.83 str. 3 d.). Bylos medžiaga patvirtina atsakovės argumentus, kad ieškovė vengia prisidėti prie pastato bendrųjų konstrukcijų remonto. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė, nurodydama, kad prisidėti prie minėtų darbų ji neturi finansinių galimybių.  

67.       Pažymėtina, kad dar 2010 m. lapkričio 16 d. viešosios įstaigos Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akte Nr. 10-92 buvo konstatuoti esminiai pastato konstrukcijų trūkumai dėl jo nepriežiūros: kaminas neapskardintas, plytos irsta ir byra; namo čerpių stogas visiškai susidėvėjęs, yra iškritusių čerpių, kiauras stogas praleidžia vandenį; pastogė šlapia, kritulių vanduo merkia II aukšto perdangą ir sienas, irsta konstrukcijos; namo II aukštas nešildomas, į konstrukcijas, perdangą ir sienas yra patekęs pelėsis ir statybinis grybelis ardo laikančiąsias konstrukcijas, yra pavojingas žmogaus sveikatai; II aukšto balkonas iš apačios yra avarinės būklės, balkoną laikantis metalas suiręs; neleistinai suskilę rūsio sienos. Dėl to dar 2010 metais ekspertai rekomendavo atlikti namo remonto darbus, nurodė, jog būtina skubiai keisti stogo dangą, medines stogo konstrukcijas, atlikti perdangos, sienų, balkono, rūsio sienų remontą (DOK-73636/2021-06-04).

68.       UAB „Įraža“ 2017 m. balandžio 5 d. statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 17-04/01 nurodyta, kad namo konstrukcijos turi eilę konstrukcinių defektų, pietvakarinė namo sienos būklė avarinė, gresia jos griūtis, balkono apatinės plokštumos tinkas supleišėjęs, didžioji dalis nukritusi, gali kristi ir likusi dalis, balkonas kelia pavojų žmonėms, balkono būklė avarinė, vandens nuvedimo nuo stogo sistema susidėvėjusi, dalis lietvamzdžių suirę, ant sienų ir lubų kaupiasi drėgmė, stogo čerpės susidėvėjusios, elektros instaliacija nesaugi, kyla gaisro pavojus. Dėl to padarė išvadą, kad nenaudojamo pastato konstrukcijų būklė nuolat blogėja ir norint toliau saugiai naudoti pastatą ir užtikrinti normatyvinę jo kokybę, pastatas turi būti remontuojamas, pašalinant nurodytus konstrukcinius defektus.

69.       Antstolės A. A. 2017 m. liepos 21 d., 2019 m. liepos 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat konstatuota namo avarinė būklė. Tai matyti ir iš pridėtų nuotraukų.

70.       Avarinę namo būseną nustatė ir Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnija, atlikusi 2017 m. rugsėjo 5 d. faktinių duomenų patikrinimą vietoje (2017 m. rugsėjo 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 04-7-157).

71.       Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnija 2017 m. rugsėjo 11 d. rašte konstatavo gyvenamojo namo konstrukcijų (stogo, balkono ir vienos iš terasos sienų) avarinę būklę, todėl namo bendrasavininkus (ieškovę ir atsakovę) įpareigojo vadovautis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taip pat bendraturčiai buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnį.

72.       Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrino namo priešgaisrinę būklę ir nustatė, kad namas neeksploatuojamas, 2017 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 13-1062(8.41) nurodė apie nustatytus gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus.

73.       Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (12.15-K)2K-1189 „Reikalavimas dėl pastato (duomenys neskelbtini).“ nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. patikrinus pastatą, nustatyta bloga namo būklė (nuo neigiamo aplinkos poveikio besiformuojančios drėgmės juostančios, dažai lupasi, byra tinkas; ypatingai blogos būklės pamatai (cokolinė pastato dalis), susiformavę deformaciniai plyšiai, trūkinėja tinkas, plytų mūras pažeistas; virš sienoje esančių lauko durų auga berželiai, teritorijoje auga dilgėlės, žolynai) ir pan. Pareikalauta iki 2019 m. spalio 1 d. pašalinti nuo namo pamatų ir virš lauko durų augančius želdynus, pašalinti greta tvoros augančius dilgėlynus, surinkti iškritusias plytų nuolaužas, įrengti laikiną STOP juosta, įspėjančią praeivius apie sutrūkinėjusį ir krentantį tinką.

74.       Atsakovė ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę dėl namo konstrukcijų įvertinimo ir remonto. Tai patvirtina 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 3 d., 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2019 m. sausio 25 d, 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštai, kuriuose buvo informuojama apie namo konstrukcijų avarinę būklę, siūloma bendru sutarimu spręsti namo remonto klausimus, teikiamos sąmatos, tačiau į atsakovės raštus atsakyta nebuvo.

75.       Aptartos faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad dėl tokio ieškovės neveikimo, atsakovė turėjo teisinį pagrindą imtis iniciatyvos ir atlikti namo būtinus remonto darbus (sutvarkyti elektros instaliaciją, atlikti santechnikos montavimo, avarinės būklės vamzdynų keitimo (kanalizacijos stovų keitimas), kamino ir balkono inžinierinių konstrukcijų darbus) be ieškovės sutikimo.

76.       CK 4.83 straipsnyje įtvirtinta buto savininko teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, nereiškia buto savininko pareigos imtis tokių priemonių. Juolab, kad savo iniciatyva imtis bendrųjų konstrukcijų remonto ir vėliau reikalauti atlyginti išlaidas, proporcingas bendrosios dalinės nuosavybės daliai, galėtų reikšti didelę pradinę finansinę naštą bendrasavininkiui ir didelę riziką, jog jo vienašališkai padarytos išlaidos ilgą laiką nebus atlygintos ir dėl jų atlyginimo gali tekti bylinėtis teisme. Nepasinaudojimas teise vienašališkai imtis būtinųjų priemonių, kad būtų išvengta žalos (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.) nereiškia, jog prarandama teisė reikalauti neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo.

77.       Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo pastato avarinės būklės konstatavimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, į atsakovės iniciatyvą imtis pastato bendrųjų konstrukcijų remonto ir į ieškovės pasyvų elgesį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės neveikimas, nesiimant priemonių bendrųjų namo konstrukcijų remontui, yra neteisėtas. Nepateisinamai ilgai besitęsiantis ieškovės neveikimas padaro kitą bendraturtį „situacijos įkaitu“, o tai neatitinka sąžiningo civilinių teisių įgyvendinimo principo (CK 1.5 str.). Todėl teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 8 181,81 Eur patirtų būtinų namo remonto ir su tuo susijusių išlaidų atlyginimo. 

78.       Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Longrent“ priešieškiniu (DOK-11987/2020-01-27) prašė teismo priteisti iš ieškovės ne tik jos namo daliai tenkančias 8 181,81 Eur namo remonto išlaidas, bet ir pripažinti atsakovei teisę be ieškovės sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) – 92 844,50 Eur pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą.

79.       Šį priešieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2017 m. balandžio mėnesį parengus namo paprastojo remonto techninį darbo projektą, ieškovei buvo siunčiami raštai dėl remonto darbų atlikimo, tačiau ji laiškų neatsiėmė ir žodžiu su atsakove nebendravo.

80.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

81.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime dėl šio atsakovės reikalavimo teismas iš viso nepasisakė, t. y. teismas nesiaiškino ir nenurodė aplinkybių, kaip atsakovė siekė gauti ieškovės sutikimą dėl namo remonto darbų, ar ieškovė nepagrįstai nedavė sutikimo, ar buvo išnaudotos visos galimybės supažindinti ieškovę su parengtu minėtu projektu, ar tokio projekto sąmatinė vertė atitinka vertinimo kriterijus, ar ieškovei ateityje neatsiras prievolė padengti jai tenkančią remontų darbų ir medžiagų kainą.

82.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

83.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir šioje reikalavimų dalyje neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-502-1120/2021).

84.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl minėto priešieškinio reikalavimo panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

85.       Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą dėl dalies priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir atsakovės UAB „Longrent“, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

86.       Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovo V. M. atžvilgiu atmestas, minėtam atsakovui iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, atsakovo teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą siekia 1210 Eur, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų dydžių, nustatytų 8.11 punkte (maksimalus dydis yra 2036,32 Eur (1566,40 Eur (bruto) x 1,3). Todėl šios išlaidos priteistino iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovei UAB „Longrent“ pripažinta teisė be ieškovės I. G. sutikimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, kurių sąmatinė vertė (be fasado šiltinimo) 92 844,50 Eur, pagal UAB „DUX projektai“ parengtą paprastojo remonto projektą, ir atsakovei UAB Longrent“ iš ieškovės I. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šias dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovės priteistos 30,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, ir perduoti šią dalį nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Albina Rimdeikaitė

                                                       Egidijus Tamašauskas