Civilinė byla Nr. e3K-3-232-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01773-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. U. ieškinį atsakovams O. B. (mirusios atsakovės P. B. teisių perėmėjas), E. G., J. G., E. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., valstybės įmonė Registrų centras, R. Š., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl notaro civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo, kelių asmenų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies.
2. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 246 177,02 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį jis iš trečiojo asmens R. Š. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 246 177,02 Eur. Ieškovui nevykdžius kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, ją vykdant žemės sklypas buvo parduotas ieškovo pasiūlytam pirkėjui A. B. už 164 214,55 Eur, gautos lėšos išmokėtos hipotekos kreditoriui (AB bankui „Hansabankas“).
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi pripažino negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, atitinkamai ir 2005 m. gruodžio 15 d. bei 2006 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis; šio žemės sklypo įkeitimo sutartį bei antstolio 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; taikė vindikaciją ir priteisė V. B. teisių perėmėjoms N. D. ir R. N. nuosavybėn žemės sklypą, iš ieškovo A. A. U. priteisė A. B. naudai 164 214,55 Eur (567 000 Lt), o iš R. Š. ieškovo A. A. U. naudai – 246 177,02 Eur (850 000 Lt). Ieškovo prašoma priteisti žala atsirado dėl to, kad jis neteko 246 177,02 Eur, sumokėtų pagal minėtą sutartį už kitų asmenų (P. B., E. G., J. G.) nusikalstamu būdu įgytą ir R. Š. jam parduotą žemės sklypą. Atsakovų P. B., E. G., J. G. nusikalstami veiksmai yra konstatuoti baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
5. Atsakovas notaras E. A. privalėjo atsisakyti tvirtinti 2005 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl akivaizdžios tikrojo žemės sklypo savininko asmenybės neatitikties, tačiau šis atsakovas, apsiribojęs vien tik suklastoto V. B. paso duomenų patikra, nusprendė, kad P. B. yra žemės sklypo savininkė, todėl patvirtino 2005 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; vėliau jis patvirtino 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas E. A. netinkamai vykdė jam, kaip notarui, nustatytas pareigas, buvo nepakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, neužtikrino, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, todėl jo veiksmai tvirtinant vėliau teisme nuginčytus sandorius laikytini neteisėtais veiksmais, sukėlusiais žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, ieškovo naudai priteisė solidariai iš atsakovų E. G., O. B. ir J. G. 164 214,55 Eur žalos atlyginimo (šią prievolę priteisiamos sumos dalimi pripažįstant solidariąja su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-55/2014 nustatyta R. Š. prievole grąžinti ieškovo A. A. U. naudai 246 177,02 Eur), 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (164 214,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis po 417,39 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo; taip pat ieškovo naudai priteisė iš atsakovo E. A. 25 776,18 Eur žalos atlyginimo (šią prievolę priteisiamos sumos dalimi pripažįstant solidariąja su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-55/2014 nustatyta R. Š. prievole grąžinti ieškovo naudai 246 177,02 Eur), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (25 776,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 205,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo atsakovo E. A. naudai 2385,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovo E. G. naudai – 255,55 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo; valstybei iš atsakovų E. G., O. B. ir J. G. lygiomis dalimis po 606,33 Eur, iš atsakovo E. A. – 298,64 Eur žyminio mokesčio.
7. Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 9 d. ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu R. Š. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją ieškovas už perkamą sklypą sumokėjo 246 177,02 Eur; 2006 m. vasario 1 d. ieškovas su AB banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį ir įkeitė žemės sklypą bankui hipotekos lakštu. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą žemės sklypą. Antstolis V. Čeglikas 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė sklypą ieškovo pasiūlytam pirkėjui trečiajam asmeniui A. B. už 164 214,55 Eur (567 000 Lt). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarė baigti hipoteką pagal hipotekos lakštą ir iš lėšų, gautų už parduotą žemės sklypą, pervesti bankui 157 595,76 Eur (544 146,64 Lt) skolos pagal kredito sutartį.
8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 nustatė, kad E. G., R. Š., P. B. ir J. G. veikė kaip L. L. suburta ir vadovaujama bendrininkų grupė, turėdami tikslą apgaule L. Laurinčiko naudai įgyti nuosavybės teisę į V. B. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir A. A. U. priklausančias lėšas.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2A-55/2014 pagal tikrosios žemės sklypo savininkės V. B. (jos teisių perėmėjos N. D. ir R. N.) ieškinį pripažino negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, 2005 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, 2006 m. sausio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą), ieškovo atliktą žemės sklypo įkeitimą, antstolio V. Čegliko 2008 m. rugpjūčio 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; žemės sklypą priteisė V. B. teisių perėmėjų nuosavybėn bei, taikydamas restituciją, priteisė A. B. naudai iš ieškovo A. A. U. 164 214,55 Eur, o ieškovo A. A. U. naudai – iš R. Š. 246 177,02 Eur. R. Š. nėra sumokėjęs ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi priteistos sumos, byloje pateiktas 2017 m. kovo 24 d. antstolės išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad priverstinis išieškojimas iš R. Š. yra negalimas.
10. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino ieškovo ieškinio R. Š. atžvilgiu atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; R. Š. įtraukė dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje. Byloje nustatyta, kad ieškovas visą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi priteistą 164 214,55 Eur sumą A. B. naudai yra sumokėjęs.
11. Teismas sprendė, kad nusikalstamos veikos faktas, apkaltinamojo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriame konstatuotas ieškovui priklausančių lėšų neteisėtas užvaldymas, priėmimas nesukėlė realios žalos ieškovui, nors ir tapo prielaida tokiai žalai ateityje atsirasti. Žala ieškovui atsirado tuomet, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi pripažino negaliojančiais žemės pirkimo–pardavimo sutartis, žemės sklypo įkeitimą, antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taikė vindikaciją bei restituciją (iš ieškovo priteisė A. B. naudai 164 241,55 Eur, o iš R. Š. ieškovo naudai 246 177,02 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.
12. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovai E. G., P. B. ir J. G. bei trečiasis asmuo R. Š. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, jog žemės sklypą tikroji savininkė V. B. prarado dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, o vėliau šis sklypas kelis kartus buvo perleistas tariamiems pirkėjams, o 2006 m. sausio 9 d. sutartimi – ieškovui, taip neteisėtai užvaldant ieškovo 246 177,02 Eur. Teismui nustačius kaltus asmenis ir nusprendus pripažinti sandorius negaliojančiais bei taikius restituciją, ieškovui kilo prievolė grąžinti trečiajam asmeniui A. B. 164 241,55 Eur, o iš ieškovui iš trečiojo asmens R. Š. priteistos lėšos nebuvo grąžintos. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas dėl kitų asmenų įvykdytos nusikalstamos veikos ir sandorių pripažinimo negaliojančiais patyrė 164 214,55 Eur tiesioginių nuostolių (dėl delikto atsiradusios žalos). Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo priverstinį realizavimą ir jo pardavimą ieškovo pasiūlytam pirkėjui lėmė paties ieškovo veiksmai (jo prisiimtų prievolių pagal kredito sutartį nevykdymas). Toks pardavimas ieškovą tenkino, todėl jis grąžintinas į tokią teisinę padėtį, kurią jis prarado dėl delikto, bet ne dėl savo paties veiksmų ir prisiimtų prievolių. Teismas solidariai iš atsakovų E. G., O. B. (mirusios atsakovės P. B. teisių perėmėjo) ir J. G. priteisė 164 214,55 Eur žalos atlyginimo, šią prievolę priteisiama suma pripažindamas solidariąja su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nustatyta R. Š. prievole grąžinti ieškovui 246 177,02 Eur.
13. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013), kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo.
14. Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 2 d. P. B. melagingai prisistatė notarui E. A. pardavėjos V. B. vardu ir pateikė žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, neva išduotą 2004 m. vasario 26 d. V. B. Nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad notarui pateikto paso suklastojimo požymiai būtų buvę akivaizdūs. Tačiau notarui buvo pateikta tikrosios savininkės V. B. pasirašytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinta kopija. Palyginęs parašą šioje sutarties ir paso kopijoje, teismas pripažino, kad parašų skirtumai yra akivaizdūs. Pagal atsakovo E. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismas nustatė, kad notaras nelygino parašo pateiktame pase ir ankstesnėje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtintoje kopijoje, asmenybei nustatyti apsiribojo paso ir jame esančio parašo patikra.
15. Teismas pažymėjo, kad notaras turėjo atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog sandorio pasirašymo metu žemės sklypo pardavėja labai jaudinosi, skundėsi sveikata, siūlė, kad už ją pasirašytų kitas asmuo, ir dar kartą atidžiai sutikrinti visus dokumentus, o likus abejonių – atsisakyti tvirtinti sandorį. Kadangi notaras neatliko visko, kas įmanoma tvirtinamo sandorio teisėtumui užtikrinti, nesilaikė jam keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, tai tokie notaro veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Konstatavęs neteisėtus notaro veiksmus, teismas preziumavo notaro kaltę (nepakankamas atidumas).
16. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinius praradimus lėmė ne tik nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų veiksmai, bet ir neteisėti notaro veiksmai, t. y. egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir notaro neteisėtų veiksmų, nes žalingų padarinių nebūtų atsiradę, jeigu neteisėtas sandoris nebūtų buvęs patvirtintas.
17. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens VĮ Registrų centro veiksmai (pagal suklastotą 2005 m. lapkričio 3 d. įgaliojimą buvo išduoti 2005 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikiami dokumentai) neturėjo įtakos atsakovo notaro veiksmams. Teismas nenustatė, kad trečiojo asmens VĮ Registrų centro veiksmai būtų sudarę sąlygas žalai kilti ar būtų prisidėję prie žalos atsiradimo.
18. Teismas pripažino, kad notaro ir kitų atsakovų, pripažintų kaltais dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, nesiejo bendri neteisėti veiksmai, jie nebuvo bendri ir pasekmių atžvilgiu. Notaro kaltė dėl jo klaidos nustatant asmens tapatybę pasireiškė neatsargia kaltės forma, neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė neteisėto sandorio patvirtinimą, bet ne sandorio neteisėtumą. Notaro neteisėti veiksmai su nusikalstama veika, kuria buvo siekiama užvaldyti žemės sklypą bei lėšas, yra susiję netiesioginiu priežastiniu ryšiu, nors jais ir buvo prisidėta prie žalos atsiradimo. Teismas sprendė, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti kiekvieno asmens atlygintinos žalos dydžio, tačiau solidariosios prievolės nustatymas notarui visa apimtimi neatitiktų jo atsakomybės apimties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to teismas nustatė, kad atsakovas notaras solidariai su kitais atsakovais privalo atlyginti 1/2 ieškovo patirtos žalos (164 214,55 Eur), t. y. 82 107,27 Eur.
19. Teismas šiuo atveju svarbia laikė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-70-565/2012 konstatuotą aplinkybę, kad ieškovas, sudarydamas 2006 m. sausio 9 d. sutartį, turėjo žinoti apie šios sutarties neteisėtumą. Todėl teismas pripažino didelį paties ieškovo neatsargumą, kuris sudaro pagrindą iš notaro priteistinos žalos dydį sumažinti 1/3 dalimi, t. y. priteisti 54 738,18 Eur.
20. Nustatęs, kad notaro neteisėti veiksmai atlikti galiojant civilinės atsakomybės draudimo apsaugai, draudikas šio įvykio draudžiamuoju nepripažįsta tik dėl to, kad nukentėjusysis nepateikė per nustatytą terminą pretenzijos, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovo patirtos žalos draudimo sumos (28 962 Eur) dalies. Taigi galutinė ieškovui iš atsakovo notaro solidariai su kitais atsakovais priteistina žala yra 25 776,18 Eur (54 738,18 Eur – 28 962 Eur) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo, atsakovo notaro E. A. ir trečiojo asmens draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino visiškai: ieškovo naudai priteisė solidariai iš atsakovų E. G., O. B., J. G. ir E. A. 246 177,02 Eur žalos atlyginimą (šią prievolę priteisiamos sumos dalimi pripažįstant solidariąja su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-55/2014 nustatyta R. Š. prievole grąžinti ieškovui 246 177,02 Eur), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (246 177,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kolegija pašalino iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo motyvus, susijusius su notaro privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimu, įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atsakomybe (teismo sprendimo 30–33 punktai), bei motyvus dėl VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumo vertinimo (teismo sprendimo 25 punktas).
22. Kolegija nurodė, kad, teismui pripažinus sandorius negaliojančiais ir taikius restituciją, ieškovas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų neteko visų pagal sandorį sumokėtų pinigų (246 177,02 Eur). Būtent ši suma yra jo patirta žala, todėl kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui padarytos žalos dydį nuo 246 177,02 Eur iki 164 217,55 Eur.
23. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad notaras turėjo (privalėjo) atsisakyti tvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, o to nepadaręs pažeidė įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Kolegija pritarė ir teismo išvadai, kad ieškovo turtinius praradimus lėmė ne tik nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų veiksmai, bet ir neteisėti notaro veiksmai, taigi egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo notaro neteisėtų veiksmų, nes neteisėtų veiksmų nebūtų buvę, jei nebūtų buvęs patvirtintas neteisėtas sandoris.
24. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra galimybės nustatyti kiekvieno asmens atlygintinos žalos dydžio, o solidariosios prievolės taikymas atsakovui notarui visa apimtimi neatitiktų nustatytos atsakomybės pusiausvyros.
25. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti subjektyvųjį bendrininkavimą, kad notaras ir kiti nusikalstamą veiką vykdę asmenys veikė bendrai, turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą, bet yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes žala atsirado dėl kelių atskirų, viena nuo kitos priklausomų priežasčių. Be atsakovo notaro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims sudaryti žemės sklypo perleidimo sandorių. Kolegija konstatavo žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalį ir pripažino solidariąją atsakovų O. B. (mirusios atsakovės P. B. teisių perėmėjo), E. G., J. G., notaro bei trečiojo asmens R. Š. žalos atlyginimo prievolę ir visiškai tenkino ieškinį.
26. Ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams – nusikalstamą veiką įvykdžiusiems fiziniams asmenims bei notarui, įrodinėjo jų civilinės atsakomybės sąlygas. Tiek VĮ Registrų centras, tiek ADB „Gjensidige“ dalyvavo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovas šiems asmenims neformulavo reikalavimo, neįrodinėjo jų atsakomybės. Dėl to pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais įvertintas VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumas (teismo sprendimo 25 punktas) bei pasisakyta dėl notaro civilinės atsakomybės draudimo apsaugos galiojimo, draudimo sutarties ir įvertinta, ar įvykis draudžiamasis (teismo sprendimo 30–33 punktai), yra pertekliniai, todėl pašalintini iš skundžiamo sprendimo.
27. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinio senaties termino pradžios.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Kasaciniu skundu atsakovas E. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškinys atsakovui antstoliui E. A., ir priimti naują sprendimą – dėl šio atsakovo ieškinį atmesti arba, konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas, taikyti dalinę atsakomybę ir priteisti ne daugiau kaip 5 proc. ieškovo patirtos žalos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Teismai, atlikdami retrospektyvų atsakovo notaro veiksmų vertinimą, turėjo įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis buvo atliekami notaro veiksmai, t. y. vertinti tik tas aplinkybes, kurias galėjo jų atlikimo metu vertinti pats notaras, ir atsiriboti nuo tų aplinkybių, kurios tapo žinomos po nuosprendžio priėmimo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad faktinės aplinkybės, jog tikrąja sklypo savininke prisistačiusi P. B. jaudinosi ir prašė už ją pasirašyti vaikaitį, nustatytos iš kaltų asmenų ikiteisminiame tyrime duotų parodymų; notaras parodė, kad tai buvo įprastas sandoris ir senyvo amžiaus (79 m.) moters elgesys jam įtarimų nesukėlė, nes tokio amžiaus asmens tokia reakcija yra gana dažna. Teismų išvada, kad antstolis turėjo įvertinti ir parašų skirtingumą, padaryta dėl psichologinio inkaro efekto. Notaro veiksmų neteisėtumas nustatytas analizuojant ne jų santykį su teise, o su jau kilusiomis pasekmėmis, nesigilinant į tikrąsias tokių pasekmių priežastis.
28.2. Teismai, vertindami notaro kaltę, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotos „žemutinės suklydimo ribos“ sampratos ir taikė itin aukštą atidumo ir rūpestingumo standartą, t. y. taikė atsakomybę be kaltės. Neginčytina, kad notaras turi dėti maksimalias pastangas tam, kad būtų pasiektas Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas, tačiau iš notaro negali būti reikalaujama atlikti to, kas yra objektyviai neįmanoma. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu nenustačius, kad notaras veikė bendrai su nusikalstamą veiką vykdančiais asmenimis, neturėtų būti iš jo reikalaujama kartu su jais atlyginti nukentėjusių asmenų patirtą žalą.
28.3. Net ir pripažinus, kad notaras turėjo atlikti papildomus veiksmus dėl žemės sklypo pardavėjos tapatybės nustatymo, vis tiek nebūtų pagrindo pripažinti, jog notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, turėjo atsisakyti patvirtinti šalių prašomą ginčo sandorį ir dėl to ieškovui ateityje nebūtų atsiradę žalos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo baigiamuosiuose procesiniuose dokumentuose padarė išvadas, kad parašų skirtumai pateiktame suklastotame pase (jo kopijoje) bei ankstesnėje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. P01/95-3281 yra akivaizdūs. Tačiau tokią išvadą teismai padarė neatsižvelgdami į tai, kad tiek paties atsakovo notaro, tiek teismų išvada dėl lyginamų parašų skirtingumo buvo padaryta jau po to, kai visiems tapo žinomos aplinkybės apie įvykdytas nusikalstamas veikas. Tokios paaiškėjusios aplinkybės neišvengiamai padarė įtakos vertintojų sprendimo šališkumui. Nesant duomenų apie nusikalstamas veikas, „akivaizdžių“ skirtumų neįmanoma pastebėti. Teismų neįvertinta tai, kad nuginčyto sandorio pasirašymo metu jau buvo praėję beveik 11 metų nuo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/95-3281 sudarymo, todėl asmens, ypač senyvo amžiaus, parašas per tokį ilgą laiko tarpą natūraliai pakinta. Dėl to notaras tokius parašus galėjo pagrįstai laikyti panašiais ir atliktais to paties asmens. Be to, tie skirtumai nebuvo tokie akivaizdūs (tikrosios savininkės V. B. paraše bei nuteistosios P. B. ranka parašytoje pavardėje „B.“ analogiškai rašomos „B“ raidės, taip pat raidės „V“, iš esmės nesiskiria parašo užraitas (baigiamoji jo dalis), kad juos būtų buvę galima objektyviai vertinti kaip skirtingus. Parašų skirtumai iš notaro, kaip teisinės profesijos atstovo, reikalavo tokių specifinių šiai profesijai nebūdingų žinių, kokių net nereikalaujama iš tokios srities specialisto (rašysenos eksperto).
28.4. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl dalinės civilinės atsakomybės taikymo esant skolininkų daugetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018), konstatavo, jog atsakovas notaras už ieškovo patirtą žalą privalo solidariai atsakyti su visais kitais atsakovais. Notaro veiksmų dalis kitiems atsakovams vykdant nusikalstamą veiką turėjo būti vertinama tik kaip nedidelė, nes, atsakovui notarui patvirtinus pirmąjį sandorį, ieškovas realios žalos nepatyrė. Žala ieškovui atsirado vėliau, kai kiti atsakovai, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, sudarė atskirą sandorį su ieškovu, nors tokio savo sumanymo bet kada galėjo atsisakyti. Taigi solidarus žalos atlyginimo priteisimas iš notaro akivaizdžiai neužtikrina proporcingumo tarp jo tariamai atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš notaro solidariai su kitais atsakovais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 suformuluotos taisyklės dėl dalinės atsakomybės taikymo.
28.5. Teismai pripažino aplinkybę, kad notaras vykdė Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje jam nustatytą pareigą, t. y. patikrino V. B. prisistačiusio asmens tapatybę, vizualiai įsitikino, kad asmens dokumente esanti nuotrauka yra asmens, pageidaujančio atlikti notarinį veiksmą, pasidarė asmens, norinčio atlikti notarinį veiksmą, jam pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Tačiau teismai nepagrįstai konstatavo, jog ši pareiga buvo įvykdyta netinkamai. Tuo metu, kai notarine tvarka buvo tvirtinamas ginčo sandoris (2005 m. gruodžio 2 d.), notarai neturėjo nei techninių, nei teisinių priemonių iš Gyventojų registro tarnybos (šiuo metu VĮ Registrų centro Gyventojų registro) gauti asmenų veido atvaizdų (tokia galimybė atsirado tik nuo 2012 m. liepos 10 d.). Taigi, notaras nagrinėjamu atveju net neturėjo jokių patikimų priemonių patikrinti, ar jam pateiktame asmens tapatybės dokumente iš tiesų yra būtent to asmens, kurio asmens duomenys nurodyti dokumente, veido atvaizdas ir ar tas dokumentas priklauso jį pateikusiam asmeniui, kaip tik vertindamas tuos duomenis ir tą informaciją, kuri jam buvo tuo metu objektyviai prieinama. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tapatybė buvo nustatyta netinkamai, paaiškėjo tik įsiteisėjus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiui; teismų konstatuota ir tai, kad aptariamas asmens dokumentas neturėjo akivaizdžių klastojimo požymių. Dėl to antstoliui nepagrįstai nurodyta pareiga imtis papildomo tapatybės nustatymo būdo, atskirti suklastojimą.
28.6. Teismai nurodė, kad žemės sklypo pardavėjos elgesys turėjo nulemti notaro apsisprendimą papildomai tikrinti ir įvertinti asmens tapatybę. Tačiau tokia išvada padaryta netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neįsitikinus įrodymų pakankamumu tokiai išvadai padaryti. Tokia aplinkybė buvo nustatyta iš ikiteisminiame tyrime įtariamųjų P. B. ir E. G. duotų parodymų. Tačiau teismų neįvertinta, kad ikiteisminiame tyrime duotuose ankstesniuose parodymuose P. B. net nebuvo užsiminusi apie tai, kad jaudinosi pas notarą, taip pat neįvertintas jos amžius. Teismai neįvertino ir to, kad P. B. nepatvirtino E. G. nurodytų aplinkybių, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai.
29. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo jį tenkinti.
30. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Tiek teisės aktuose (Notariato įstatymo 31 straipsnio 1, 3 dalys, 46 straipsnio 1 dalis), tiek teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2007 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2007; kt.) nustatyta pareiga notarui tvirtinant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius nustatyti asmens tapatybę, sandorį pasirašančių asmenų parašų tikrumą ne tik pagal pateiktą asmens dokumentą, bet ir pagal kitus notarui pateiktus dokumentus; taip pat sandorius tvirtinti tik nustačius, kad perleidžiamas daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui, t. y. tikrinti ne tik pateiktą asmens dokumentą, bet ir kitus notarui pateiktus dokumentus. Taigi notarui, atliekančiam jam pavestas funkcijas, yra nustatyta pareiga laikytis maksimalaus atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų. Dėl to atsakovas, tvirtindamas 2005 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo iš teisės aktų kylančią pareigą tikrinti ne tik P. B. (apsimetusios žemės sklypo savininke) pateiktą pasą (asmens dokumentą), bet ir kitus dokumentus, kurie jam buvo pateikti sandorio tvirtinimo metu, ir lyginti P. B. parašą su kituose jam pateiktuose žemės sklypo dokumentuose esančiais parašais. Teismai tinkamai vadovavosi teisės normomis ir teismų praktika, pasisakydami dėl notaro pareigos vykdymo pažeidimo.
30.2. Notaras dar iki ieškovo ieškinio pareiškimo pripažino, kad, tvirtindamas sutartį, netikrino jam pateiktos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir neatliko visko, ką privalėjo atlikti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad sutarties tvirtinimo metu notarui buvo pateiktas nedidelis kiekis dokumentų (apie 10 lapų), tačiau jis net nepasižiūrėjo, nelygino parašų, nors pagal teisės aktus ir praktiką privalo tikrinti visus jam pateiktus žemės sklypo dokumentus. Notarui įtarimą turėjo sukelti ir tai, kad žemės sklypo savininkė labai jaudinosi. Tokios aplinkybės patvirtintos tiek ikiteisminio tyrimo apklausų duomenimis, tiek konstatuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendyje. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms paneigti.
30.3. Notariato įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nustatytų notaro pareigų laikymąsi lemia notaro, kaip valstybės pavestų funkcijų vykdytojo, statusas bei notarui nustatytos pareigos užtikrinti sandorių, kuriuos notaras tvirtina ir už tokias paslaugas ima atitinkamą atlygį, teisėtumas. Notaro pareiga, tvirtinant nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, tikrinti ir lyginti parašus ne tik asmens dokumente, bet ir kituose notarui pateiktuose dokumentuose, yra ne papildoma pareiga, o įpareigojimas, kurį notaras privalo įgyvendinti tvirtindamas kiekvieną nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Atsakovo teiginiai apie neva taikytą per aukštą atidumo ir rūpestingumo standartą yra nepagrįsti.
30.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nenustačius, jog notaras atliko nusikalstamus veiksmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme, negalima jo atsakomybė ir žalą turėtų atlyginti tik nusikaltimus padarę asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisėtu; tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz. apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013); notaro civilinė atsakomybė gali kilti ir notaras privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nepaisant kitų asmenų atliktų neteisėtų veiksmų, nusikaltimo, kadangi Notariato įstatymu būtent notarui valstybė yra pavedusi funkciją ir pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018).
30.5. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl kelių asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies, solidarioji atsakomybė už visą žalą yra taikoma objektyvaus bendrininkavimo atvejais, t. y. atvejais, kai keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018). Nei atsakovo notaro, nei nusikaltimus atlikusių atsakovų neteisėti veiksmai nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, todėl žala ieškovui padaryta nors ir dėl kelių, tačiau viena nuo kitos priklausančių priežasčių: be notaro neteisėtų veiksmų (pažeidžiant notarui nustatytas pareigas patvirtinto sandorį pagal suklastotą asmens dokumentą) nusikaltimus padarę asmenys nebūtų užvaldę žemės sklypo ir nebūtų vėliau galėję neteisėtai užvaldyti ieškovo lėšų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo notaro neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės ir be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi, ir taikė solidariąją visų atsakovų atsakomybę.
30.6. Atsakovo argumentai dėl dalinės atsakomybės nepagrįsti, nes jie prieštarauja teismų praktikai, be to, atsakovas nenurodo argumentų, kodėl jam taikytina dalinė atsakomybė ne didesne kaip 5 procentų apimtimi.
30.7. Teismai, spręsdami dėl atsakovo notaro atliktų neteisėtų veiksmų, tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo aplinkybės, jog P. B., tvirtinant 2005 m. gruodžio 2 d. sandorį, jaudinosi, skundėsi prasta sveikata, todėl, ginčydamas šias aplinkybes kasaciniame skunde, jis siekia peržengti bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo
31. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
32. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).
34. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl notaro veiksmų neteisėtumo ir jo civilinės atsakomybės, savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad notarui pateiktuose sandoriui tvirtinti dokumentuose esantys akivaizdūs trūkumai (netinkami rekvizitai, parašai, neatitinkantys kituose dokumentuose esančių) privalo sukelti notarui pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų tikrumo, o kilus abejonių, jis turi atsisakyti tvirtinti tokį sandorį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017, 52 punktas).
36. Taigi, aptarta kasacinio teismo praktika dėl notaro profesinio atidumo ir rūpestingumo standarto, jo atsakomybės sąlygų taikymo, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo atsakovas E. A., suformuota ne tik atsakovo nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 ir 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, o nuosekliai plėtojama per daugybę kasacinių bylų jau pakankamai ilgą laiko tarpą, naujausiose nutartyse formuojama praktika atitinka ankstesnėse kasacinio teismo nagrinėtose bylose suformuluotus notaro veiklos standartus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši praktika atitinka ir atsakovo E. A. kasaciniame skunde cituojamą teisės doktrinos poziciją, kad notaro veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas turi būti nustatomas analizuojant jų santykį su teise. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus notarui taikomus profesinės veiklos standartus, kaip jau minėta, bet koks notaro neatidumas ir (ar) nepakankamas rūpestingumas, atliekant notarinius veiksmus, vertinamas kaip notaro neteisėti veiksmai, lemiantys civilinės atsakomybės jam taikymą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į aptartus standartus kiekvienoje byloje individualiai sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų.
37. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami atsakovo notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo klausimą, nustatė, kad notaras, netinkamai nustatęs asmens tapatybę bei neatkreipęs dėmesio į parašų neatitikimą, neatliko visko, kas įmanoma, kad užtikrintų tvirtinamo sandorio teisėtumą, nesilaikė jam keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl tokius notaro veiksmus (neveikimą) laikė neteisėtais. Atsakovas notaras netinkamai nustatė pardavėjos V. B. tapatybę, nepatikrinęs parašo pateiktame pase ir ankstesnėje žemės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. P01/95-3281 tapatumo. Tai, kad žemės sklypo pardavėja labai jaudinosi, nebuvo teismų pripažinta kaip notaro atsakomybę lėmusi aplinkybė, tačiau buvo įvertinta kaip aplinkybė, skatinusi notarą atidžiai patikrinti visus dokumentus. Atsakovas, netinkamai įvykdydamas Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – patvirtindamas žemės sklypo perleidimo sandorį, neįsitikinęs parašų pase ir ankstesnėje tikrosios žemės sklypo savininkės pasirašytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. P01/95-3281 tapatumu, turėdamas pateiktą šio dokumento kopiją, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasis į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jam keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką (nutarties 32–35 punktai), neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad atsakovas, vykdydamas įstatymų pavestas notaro funkcijas ir nustatydamas pardavėjos asmens tapatybę, padarė ne viską, ką galėjo padaryti nagrinėjamoje situacijoje. Kasacinis teismas faktinių aplinkybių netiria ir nenustato, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Esant teismų nustatytoms aptartoms faktinėms aplinkybėms teismų padaryta išvada dėl pagrindo notaro civilinei atsakomybei buvimo atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.
39. Atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotos „žemutinės suklydimo ribos“ sampratos ir taikė atsakovui atsakomybę be kaltės, nėra teisiškai pagrįsti. Notarui pateiktoje ankstesnėje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje ir pateiktame suklastotame pase parašai, kaip nustatė teismai, akivaizdžiai skyrėsi, ir šis skirtumas egzistavo jau tuomet, kai atsakovas tvirtino sandorį. Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi argumentai, analizuojant ankstesnėje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje ir nuginčytoje sutartyje parašų atskirus elementus, yra faktinio pobūdžio argumentai, kurie negali būti kasacijos objektas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad teismų išvada dėl notaro pareigos įvertinti parašų skirtingumą padaryta dėl psichologinio inkaro efekto, nepagrįsta teisiniais argumentais, nemotyvuota.
Dėl notarui taikytino žalos atlyginimo prievolės rūšies, kai žala padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais
40. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).
42. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad be notaro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės sudaryti ir įgyvendinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, todėl esant tokiems notaro neteisėtiems veiksmams yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes notaras neteisėtais veiksmais prisideda prie visos žalos, o ne jos dalies atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl tokiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti solidariąją žalos atlyginimo prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 36 punktą; 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 77–78 punktus).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo šiuo metu formuojamą praktiką dėl notarui taikytinos žalos atlyginimo rūšies, pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovo E. A. solidariąją prievolę atlyginti žalą ieškovui kartu su nusikalstamą veiką įvykdžiusiais asmenimis, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.279 straipsnio normą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Analogiškos pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir atsakovo kasaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 suformuluotos taisyklės dėl atsakomybės rūšies.
Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo
44. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimas keliamas kasaciniame skunde, suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
45. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
46. Atsakovas, nesutikdama su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindė, kaip teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Taigi atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos jam palankios aplinkybės. Atsakovui išsamiais teisiniais argumentais nepagrindus pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų ar netinkamo proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo, šie argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacijos dalyko.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. CPK 268 straipsnio 9 dalies pagrindu prie bylos pridėta raštu išdėstyta teisėjo Andžej Maciejevski, nesutinkančio su daugumos išvadomis, atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Netenkinus atsakovo notaro E. A. kasacinio skundo, jo patirtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; iš jo priteistinas ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).
52. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme jo patirtas atstovavimo išlaidas, todėl šių išlaidų teisėjų kolegija nepriteisia.
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atidėtas atsakovui E. A. dalies žyminio mokesčio (2221 Eur) sumokėjimas. Netenkinus kasacinio skundo, nesumokėta žyminio mokesčio dalis valstybės naudai priteistina iš šio atsakovo.
54. Kasaciniame teisme patirta 19,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo E. A. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
55. Iš viso iš atsakovo E. A. valstybės naudai priteistina 2240,76 Eur (2221 Eur + 19,76 Eur) išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2240,76 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt Eur 76 ct) išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis