Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-91-309/2020

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00148-2020-1                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. E. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo P. E. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

pagal 423 straipsnio 3 dalies 1 300 Eur bauda;

pagal 426 straipsnio 2 dalį 1 500 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, P. E. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 1 500 Eur bauda.

P. E. paskirta 1 500 Eur bauda pakeista 300 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

P. E. paskirta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimui įsiteisėjus, nutarta grąžinti teisėtam savininku P. E..

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. E. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 24 d. 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam nustatytas 1,49 promilės girtumas. Taip P. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 126, 221 bei 222 punktų reikalavimus.

        II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

        2. Apeliaciniu skundu P. E. atstovas advokatas A. Aranauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną P. E. atžvilgiu nutraukti.

        2.1. Skunde nurodoma, kad nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, objektyvusis požymis yra pasišalinimas iš įvykio vietos, o subjektyvusis – kaltė. Asmens kaltė turi pasireikšti tyčia, t. y. pažeisdamas KET reikalavimus, asmuo privalo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei bei numatyti kilsiančias pasekmes. Pažymima, kad tik nustačius, kad P. E. vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu ir pasišalino iš jo vietos, galima atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. P. E. atstovo teigimu, P. E. neginčija, jog jam priklausantis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, tačiau negali suprasti, kodėl teismas, įvertinęs liudytojų A. B. ir T. M. parodymus, kurie yra atsieti vienas nuo kito ir nepagrindžia, kad būtent P. E. autoįvykio metu vairavo automobilį, nevertino kitų bylos aplinkybių. Teismas nenurodė, kodėl kiti byloje nustatyti ir surinkti faktiniai duomenys yra vertinami kritiškai ar atmetami, be to, neišsprendė prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir dokumentuose užfiksuotų duomenų. 

        2.1. P. E. atstovas atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. B. parodė nematęs, kas vairavo automobilį „Peugeot 607“, nukentėjusysis S. S. taip pat negalėjo matyti, kad P. E. būtų vairavęs transporto priemonę, apie tai, kad jo automobilis apgadintas, S. S. sužinojo iš A. B.. Taigi, teismas rėmėsi dviejų liudytojų, nemačiusių automobilį vairavusio asmens, parodymais. Šių liudytojų parodymai svarbūs tik identifikuojant eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, tačiau iš jų parodymų negalima spręsti, kad būtent P. E. dalyvavo autoįvykyje.

        2.2. Skunde teigiama, kad liudytojo T. M. parodymai yra prieštaringi ir neatitinkantys policijos pareigūnų užfiksuotų duomenų. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas T. M. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai parodyti, kada stebėjimo laike atvyko svečias ir kiek laiko truko jų pokalbis. P. E. atstovo teigimu, abejonių kelia ir tai, kad esant šiuolaikinėms technologijoms, o būtent telefoniniam ryšiui, susitikimai organizuojami laukiant prie lango keturias valandas, o ne susitariant dėl laiko ir dažnu atveju paskambinant keletą minučių prieš atvykstant. Mano, kad toks liudytojo hiperbolizuotas laukimo laikas nurodytas norint sustiprinti įspūdį ir įtaigumą, tačiau abejotinas iš viso buvęs. Nurodo, kad tikėti liudytojo T. M. parodymais, jog automobilis į kiemą įvažiavo apie 16 val., tikslaus laiko nepamena ir jį suapvalina, nėra pagrindo, nes dokumentuose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko apie 16 val. vakaro (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad transporto priemonei grįžti prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nepakanka kelių minučių. Atkreipia dėmesį, kad, nors šį atstumą automobilis ne piko metu gali įveikti per 8 minutes, tačiau 2020 m. sausio 24 d. buvo penktadienis, 16 val. vakaro – darbų pabaiga, taigi automobilių srautas vienoje judriausių (duomenys neskelbtini) gatvių buvo intensyvesnis nei įprasta, todėl automobilis, įvykdęs autoįvykį apie 16 val. (duomenys neskelbtini), negalėjo grįžti tuo pačiu metu ir į (duomenys neskelbtini). Dėl to liudytojo parodymai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas P. E. apie 16 val. įvažiavo į kiemą, negali būti teisingi. 

        2.3. P. E. atstovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo T. M. parodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis stovėjo per keturis automobilius nuo jo, ties daugiabučio namo trečia laiptine, o policijos pareigūnai užfiksavo, kad automobilis stovėjo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šeštos–septintos laiptinės. Mano, kad teismas liudytojo parodymus, jog jis galėjo puikiai matyti atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, turėjo vertinti kritiškai, o abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat pažymi, kad visiškai nesuprantama, kodėl teismas selektyviai vertino T. M. parodymus, kai P. E. bei jo žmonos parodymai dėl paros meto ir oro sąlygų sutampa. Juo labiau, kad pareigūnų parodymai, užfiksuoti byloje apie sausio 24 d. 16–17 val. vyravusius orus, t. y. kad oras tuo metu buvo darganotas, sutampa.

        2.4. Be to, pasak P. E. atstovo, neaišku, kada iš tiesų liudytojas T. M. pamatė ir suprato, kad asmuo yra girtas. Liudytojas nurodė, kad grįžusi žmona pasakė, jog automobilyje sėdi asmuo stiklinėmis akimis ir nejuda. Taigi neaišku, kodėl liudytojas paaiškino, kad pirmą kartą apie tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo yra girtas sužinojo tik pastarajam išlipus iš automobilio. Manytina, kad liudytojas nuėjo pažiūrėti, kokiu tikslu atvyko policija, o sužinojęs, kad automobilyje esantis neblaivus asmuo galbūt galėjo sukelti ir eismo įvykį, nusprendė liudyti, kad jį tariamai matė, nors toks liudijimas, kaip ir pats liudytojas nurodė, sukėlė pareigūnams įtarimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas T. M. parodė, jog buvo keletą kartų atsitraukęs nuo lango, o tai reiškia, kad jis galėjo nematyti, kaip P. E., žmonos išvarytas iš namų, galėjo ateiti, atsisėsti į automobilį ir užmigti. Teigia, kad teismas selektyviai ir tendencingai vertino A. B., T. M. bei S. S. parodymus, tačiau nevertino ir nenurodė priežasčių, kodėl nevertinti P. E. bei jo žmonos duoti parodymai, kad žmonai grįžus namo ir radus vyrą girtą, kaip ir kitus kartus išvijo jį į mašiną išsimiegoti. Mano, kad faktas, jog P. E. buvo rastas automobilyje, kai atvažiavo policijos pareigūnai, nėra susietas priežastiniu ryšiu su tuo, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent jis.

        2.5. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, P. E. atstovas nurodo, kad šiuo atveju P. E. neturėjo pareigos nevartoti alkoholio, nes jis eismo įvykyje nedalyvavo, t. y. nežinodamas, kad jam priklausantis automobilis buvo vairuojamas ir patekęs į autoįvykį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo turėti pareigos nevartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog automobilį eismo įvykio metu neabejotinai vairavo P. E., nėra pagrindo tvirtinti, kad po eismo įvykio, policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrinti neblaivumą ir nustačius, kad asmuo yra neblaivus, jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

        3. Atsiliepimu į P. E. atstovo advokato A. Aranausko apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. Dainauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. E. atstovo advokato A. Aranausko apeliacinio skundo netenkinti.

        3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, tinkamai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai įvertino P. E. veiką. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.                

      III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. P. E. atstovo advokato A. Aranausko apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš P. E. atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama, jog P. E. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).

7. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

8. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl P. E. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus, taip pat ir liudytojo T. M. parodymus, priešingai nei teigiama skunde, įvertino byloje surinktų įrodymų visumoje, o ne selektyviai, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir nemotyvuotas išvadas.

10. Iš nukentėjusiojo S. S. parodymų matyti, kad 2020 m. sausio 24 d., apie 16 val., jis, išeidamas iš advokatų kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), išgirdo pokštelėjimą. Jam einant link automobilio, prie jo priėjo vyriškis ir pasakė, kad į automobilį atsitrenkė ir pabėgo iš įvykio vietos. Vyriškis jam pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Peugeot 607“. Jo automobilis yra „VW Passat“. Paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykį. Paties autoįvykio jis nematė, nes, atsisveikindamas su advokatu, stovėjo nugara. 2020 m. sausio 24 d. paaiškinime S. S. nurodė, kad 2020 m. sausio 24 d., apie 15.55 val., išeidamas iš (duomenys neskelbtini) esančio pastato jis išgirdo garsą, būdingą eismo įvykiui. Išgirdo, kaip lauke stovintis vyriškis pasakė: „žiūrėk, atsitrenkė į automobilį ir nuvažiavo“. Šis vyriškis jam (S. S.) pasakė, kad į jo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė šviesios spalvos automobilis „Peugeot 607“, kurio numerio skaičiai 404, ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyriškis nurodė, kad jis yra A. B. (b. l. 7).

11. Liudytojas A. B. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad jis, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, išgirdo garsą. Pamatė pravažiuojant automobilį „Peugeot 607“, įsidėmėjo skaičius. Viską pasakė nukentėjusiajam, nurodė savo kontaktus. Kas vairavo automobilį, nematė. Kitų automobilių tuo metu toje vietoje nebuvo. 2020 m. vasario 6 d. paaiškinime A. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 24 d., apie 16 val., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve jis išgirdo smūgio garsą. Atsigręžęs pamatė link (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiuojantį šviesios spalvos automobilį „Peugeot 607“, įsiminė valstybinių numerių skaičius – 404. Šis automobilis, kliudęs kitą automobilį, nuvažiavo nesustojęs (b. l. 8).

12. Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykus pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, P. E., kurį pažįsta kaip kolegą, rado miegantį automobilyje. P. E. miegojo vairuotojo vietoje, jis buvo neblaivus, pažadintas sakė, kad nedalyvavo eismo įvykyje. Liudytojas T. M. atėjo tuo metu, kai ji bendravo su iš automobilio išlipusiu vairuotoju. Liudytojas pasakė, kad matė, jog būtent šis žmogus vairavo automobilį. Tuo metu buvo vakaras, prieblanda, P. E. automobilis stovėjo prie 4 ar 5 laiptinės.  

13. Liudytojas T. M. teismo posėdyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo kaimynas iš tos pačios laiptinės. Santykių – jokių, vardo nežino, į jį niekada dėl nieko nesikreipė, nebuvo sutikęs, nieko nepasirašinėjo, tik po įvykio atkreipė dėmesį, kad tai jo kaimynas, jo „gyvai“ nebuvo matęs ir sutikęs. Tąkart jis laukė atvykstant buto savininkės sūnaus ir apie 4 valandas kas porą minučių žvalgėsi pro langą. Pro virtuvės langą pamatė, kaip atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko savo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos pusės ir pasistatė automobilį aikštelėje. Kol atvyko policijos pareigūnai, šis asmuo nebuvo išlipęs iš automobilio, automobilis nebuvo pajudėjęs. Jo (T. M.) žmona, grįžo iš parduotuvės išsigandusi, sakė, kad žmogus automobilyje sėdi „stiklinėmis akimis“, į nieką nereaguoja. Pamanė, kad galbūt žmogui „su sveikata kas nors atsitiko“. Kadangi nebuvo įsitikinęs, jog žmogus neblaivus, dėl to policijai neskambino.  Atvykus policijos pareigūnams, jis, pamatęs, kad iš automobilio išlipęs žmogus svirduliuoja, nusprendė būti sąžiningas ir pasakyti pareigūnams, kad tas žmogus vairavo automobilį. Jo parodymus surašė atvykęs paskutinis pareigūnų ekipažas, tuomet jau buvo gerokai sutemę. Kada į kiemą atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tikslaus laiko negali nurodyti, pats įvykis įvyko šviesiu paros metu. Pareigūnams paklausus, ar „galėjo būti tuo laiku“, jis atsakė „taip“. Pareigūnams jis nurodė tik apytikslį laiką – apie 16 val. Tuo metu buvo pakankamai šviesu, kad būtų galima matyti. Nors buvo šiek tiek debesuota, tai matymui netrukdė. Būdamas savo virtuvėje jis pro langą matė, kaip asmuo atvažiavo savo pilkos spalvos keturių durų automobiliu ir pasistatė automobilį aikštelėje. Jis gerai viską matė, buvo keista, kad žmogus ilgai nelipo iš automobilio. Kad žmogus išgėręs, jis pamatė tuomet, kai pastarasis išlipo iš automobilio ir pradėjo svirduliuoti. Jei žmogus nebūtų svirduliavęs, jis tikrai nebūtų ėjęs į lauką vien tam, kad pasidomėti. Jo, laukiančio atvykstant kito žmogaus, dėmesį patraukė būtent tai, kad žmogus neišlipa iš automobilio. Jis gerai matė automobilį, visas keturias jo dureles. Valstybinius numerius pamatė tuomet, kai priėjo prie automobilio. Jis gyvena antroje laiptinėje, pirmame aukšte. Pro jo virtuvės langą matosi visa stovėjimo aikštelė, matomumui niekas netrukdė.

14. Apklausiamas kaip liudytojas 2020 m. sausio 24 d. T. M. nurodė matęs, kaip apie 16 val. į namo kiemą atvažiavo automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo. Automobilis toje vietoje prastovėjo apie valandą laiko, iš automobilio niekas neišlipo ir įlipęs į jį niekas nebuvo. Maždaug po valandos prie minėto automobilio atvyko policijos pareigūnai. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, matėsi, kad jis – neblaivus. Tuomet jis išėjo į lauką ir policijos pareigūnams pasakė, kad vairuotojas, atvažiavęs į kiemą automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipęs nebuvo, kol jie neatvyko, nurodė, kad daugiau niekas iš automobilio išlipęs ar į jį įlipęs nebuvo (b. l. 21–23).

15. P. E. atstovo teigimu, P. E. neginčija, jog jam priklausantis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, tačiau teigia, kad P. E. autoįvykio metu automobilio nevairavo, jo kaltės padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus nepatvirtina jokie bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, sutikti su šiais teiginiais nėra jokio pagrindo. Nors, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas A. B. ir nukentėjusysis S. S. nematė automobilį vairavusio asmens, tačiau P. E. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus neginčijamai patvirtina liudytojo  T. M. parodymai. Kaip minėta, liudytojas T. M., tiek apklausimas kaip liudytojas po įvykio atvykusių policijos pareigūnų, tiek duodamas parodymus teisme, nurodė, kad, būdamas namuose pro virtuvės langą jis aiškiai matė, kaip atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko savo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos pusės, pasistatė automobilį aikštelėje ir, kol atvyko policijos pareigūnai, šis asmuo nebuvo išlipęs iš automobilio, į automobilį niekas įlipęs nebuvo, automobilis nebuvo pajudėjęs. 

16. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojas T. M. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kada pas jį atvyko svečias ir kiek laiko truko jų pokalbis, be to, esant telefoniniam ryšiui, susitikimai organizuojami ne laukiant prie lango keturias valandas, o susitariant dėl laiko ir paskambinant keletą minučių prieš atvykstant, atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas  T. M. nurodė, jog su atvykusiu svečiu jis bendravo gal 5 minutes, o tai, ar asmenys prieš susitikimą yra susitarę susiskambinti, ar ne, yra tik jų pačių reikalas ir ši aplinkybė jokios reikšmės vertinant asmens parodymus neturi. Dėl liudytojo T. M. nurodyto laiko pažymima, kad pastarasis teismo posėdyje labai aiškiai nurodė, jog tikslaus laiko pasakyti negali, apklausiamas policijos pareigūnų į jų klausimą, ar „galėjo būti tuo laiku“, jis atsakė „taip“. Pareigūnams jis nurodė tik apytikslį laiką – apie 16 val. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas T. M. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad pastarasis dėl kažkokių priežasčių turėtų tikslą pakenkti P. E. ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra. Kaip minėta, liudytojas T. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno nėra jokių santykių, į jį niekada dėl nieko nesikreipė, nebuvo sutikęs, nieko nepasirašinėjo, tik po įvykio atkreipė dėmesį, kad tai jo kaimynas, iki tol pastarojo „gyvai“ nebuvo matęs ir sutikęs. Be to, liudytojas T. M. paaiškino, kad dėl to, jog nebuvo įsitikinęs, kad žmogus neblaivus, policijai neskambino. Tik atvykus policijos pareigūnams, jis, pamatęs, kad iš automobilio išlipęs žmogus svirduliuoja, nusprendė būti sąžiningas ir pasakyti, kad būtent tas žmogus vairavo automobilį. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo T. M. parodymų teisingumu. Aplinkybė, kad liudytojas T. M. nurodė, jog P. E. atvažiavo ir automobilį namo aikštelėje pasistatė apie 16 val., nereiškia, kad pastarasis patvirtino, jog tai įvyko būtent 16.00 val.

17. Liudytojas T. M. nurodė, kad jis gyvena 2 laiptinėje, liudytoja, policijos pareigūnė O. S. nurodė, kad P. E. automobilis stovėjo prie 4 ar 5 laiptinės, tai, kad jo automobilis stovėjo prie 5 laiptinės, nurodė ir pats P. E., taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad P. E. automobilis stovėjo prie namo 6 ar 7 laiptinės. Dar kartą akcentuotina, kad nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo T. M. parodymais, jog jis pro langą aiškiai matė, kaip P. E. automobiliu atvažiavo į stovėjimo aikštelę, pasistatė automobilį ir iš jo neišlipo tol, kol neatvyko policijos pareigūnai. Iki policijos pareigūnų atvykimo iš P. E. automobilio neišlipo bei į jį neįlipo ir jokie kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pats P. E. yra suinteresuotas išvengti atsakomybės už administracinių nusižengimų padarymą, o liudytoja J. E. yra P. E. sutuoktinė ir dėl to nekyla abejonių, kad pastaroji yra suinteresuota palaikyti savo vyro poziciją, teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą neturėjo pagrindo remtis pastarųjų parodymais. Juo labiau, kad byloje surinktų įrodymų visuma P. E. ir J. E. parodymus ne patvirtina, o priešingai – juos paneigia. Be to, P. E. teismo posėdyje neneigė, kad jo automobilis apgadintas, tačiau iš pradžių nurodė, kad jis nežino, kas apgadino automobilį, o po to ėmė teigti, kad žino, tačiau nesakys, kad nepakenktų šeimos nariams. Pastebėtina, kad iš J. E. parodymų matyti, kad ji tą dieną automobilio nevairavo, o šeimoje be jos ir P. E. pilnamečių ir turinčių teisę vairuoti transporto priemones šeimos narių nėra – jie gyvena su nepilnamečiu 17 metų sūnumi.

18. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas T. M. nurodė, jog tik pamatęs, kad iš automobilio išlipęs žmogus svirduliuoja, t. y. tik įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, nusprendė būti sąžiningas ir pasakyti pareigūnams, kad būtent tas žmogus vairavo automobilį, apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas nuėjo pažiūrėti, kokiu tikslu atvyko policija, o sužinojęs, kad automobilyje esantis neblaivus asmuo galbūt galėjo sukelti ir eismo įvykį, nusprendė liudyti, kad jį tariamai matė, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl P. E. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. E., vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino suvokdamas bei suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti nukentėjusiajam, o jo neradus – policijai. P. E. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir sąmoningai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

20. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinės nuobaudos P. E. už jo padarytus nusižengimus, taip pat ir galutinė nuobauda, paskirtos teisingai, be to, paskirta nuobauda apeliaciniame skunde neginčijama.

        21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą, kaip skunde prašo apeliantas, ir administracinio nusižengimo teiseną P. E. atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarimą nepakeistą ir P. E. atstovo advokato Arvydo Aranausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                           Zigmas Kavaliauskas