Civilinė byla Nr. 2-1042/2013

                                                                                                          Proceso Nr. 2-55-3-02836-2011-8

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                                                            122.4; 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ skundas dėl atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1039-577/2013, byloje dalyvaujant suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „L&M Vilnius“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimas.

Vilniaus apygardos teismas 2010-02-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pramonės pastatų valdymas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“. 2011-09-27 įvyko pirmasis BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių susirinkimas, kuriame 9-uoju darbotvarkės punktu „Einamieji klausimai“ buvo priimti nutarimai:

9.1. „Dėl kreditorių komiteto sudėties rinkimų“ nutarta išrinkti kreditorių komitetą iš šių narių: kreditorių komiteto pirmininkas – kreditorių susirinkimo pirmininkas – UAB „L&M Vilnius“ atstovas, darbuotojų atstovas – Č. K., nariai - UAB „Nerlit“, Š. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas;

9.2. „Dėl įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo“ nutarta kreditorių komitetui suteikti visas kreditorių susirinkimo teises, nustatytas LR Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ), išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę;

9.3. „Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo“ nutarta patvirtinti kreditorių komiteto darbo reglamentą pagal pateiktą projektą;

9.4. „Dėl AB SEB Lizingas kreditoriaus reikalavimo“ nutarta įpareigoti bankroto administratorių per 14 darbo dienų papildomai išnagrinėti AB SEB lizingas teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą įvertinant akivaizdžią disproporciją tarp reikalaujamos pagrindinės skolos bei delspinigių ir palūkanų sumų, taip pat lizingo bendrovei perduoto turto rinkos kainą ir pateikti teismui ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo ar panaikinimo.

Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Savo prašymą grindė kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimu, t.y. nurodė, kad nei administratoriaus pranešime apie 2011-09-27 vyksiantį kreditorių susirinkimą, nei jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo nurodyti darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti skundžiami nutarimai. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvę atsakovo administracijos vadovai ir su jais susiję asmenys nesąžiningai priėmė tik sau naudingus nutarimus, apie jų svarstymą sąmoningai neinformuodami kitų bendrovės kreditorių. Be to, pareiškėjo teigimu, priimtų nutarimų turinys neatitinka ĮBĮ reikalavimų bei prieštarauja tiek pačios įmonės, tiek ir kitų jos kreditorių interesams, t.y., pirma, 4 iš 5 išrinktų kreditorių komiteto narių yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakovo valdyme dalyvavę ar dalyvaujantys asmenys, todėl darytina išvada, kad kreditorių komitetas nebus suinteresuotas tikrųjų bankroto priežasčių identifikavimu, sieks pašalinti iš kreditorių sąrašo jiems nepalankius kreditorius, sudarant sąlygas vėliau tarpusavyje pasidalinti likusį bankrutuojančios bendrovės turtą. Be to, Č. K. nepateikė kitų darbuotojų įgaliojimo; antra, sąlygas ginčijamų nutarimų priėmimui nesąžiningai sudarė tie patys kreditoriai, kurie ir buvo išrinkti komiteto nariais, nes nuo dalyvavimo sprendžiant svarbiausius klausimus buvo nušalintos lizingo bendrovės su bendru 4,77 mln. Lt reikalavimu, nes ginčijamų nutarimų priėmimo metu teismo buvo patvirtinta tik dalis jų reikalavimų; trečia, nutarimas, priimtas 9.4. klausimu, neteisėtas, nes kreditoriai neturi teisės įpareigoti administratorių ginčyti konkretaus kreditoriaus reikalavimą, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Atsakovo BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ atstovas pripažino, kad priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvo laikytasi jų priėmimo tvarkos, numatytos ĮBĮ, tačiau prašė teismo įvertinti, ar ginčijamų 2011-09-27 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimai yra tokio lygio, kad pažeidžia BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių interesus ir pačios bendrovės interesus ir dėl to naikintini. Atsakovo nuomone, svarbu įvertinti tai, kad kreditoriai, kurių valia buvo priimti ginčijami nutarimai, turėtų lemiamos reikšmės priimant nutarimus analogiškais klausimais ir kituose kreditorių susirinkimuose, todėl ginčijamus nutarimus naikinti būtų tikslinga tik objektyviai įvertinus, ar tai nevilkins atsakovo bankroto proceso ir nepažeis kreditorių autonomijos principo bei už ginčijamus nutarimus balsavusių kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti kreditorių, turinčių 61,98 % visų patvirtintų BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių reikalavimų, valia. Dėl 9.4. punktu priimto nutarimo pažymėjo, jog  bankroto administratorius turi teisę pats nuspręsti dėl nutarime pareikšto įpareigojimo pagrįstumo, todėl šio nutarimo naikinimas nėra būtinas, nes net ir nepanaikintas jis bankroto administratoriaus gali būti nevykdomas, įvertinus jį kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo UAB “L&M Vilnius“ prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismo 2011-08-17 nutartimi bankroto byloje yra patvirtinti dešimt BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių: du pirmos eilės, trys antros eilės ir penki trečios eilės. Kreditorių susirinkime į kreditorių komitetą buvo išrinkti: vienas darbuotojų atstovas, vienas antros eilės kreditorius bei trys trečios eilės kreditoriai. Už visus skundžiamus nutarimus balsavo keturi iš aštuonių norą kreditorių susirinkime dalyvauti pareiškusių kreditorių, turinčių 61,98 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių kreditorinių reikalavimų; skundą dėl kreditorių susirinkimo pareiškė tik vienintelis AB „SEB lizingas“, tuo tarpu kiti kreditoriai skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nepadavė, kas patvirtina, jog jie nelaiko priimtų nutarimų pažeidžiančiais jų interesus. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma priimti skundžiami nutarimai buvo priimti šių klausimų iš anksto neįtraukus į darbotvarkę, nedaro kreditorių susirinkimo nutarimų nepagrįstais ar neteisėtais, nes už juos balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų kreditorių balsų, t.y. netgi jeigu šie klausimai būtų buvę iš anksto įtraukti į darbotvarkę ir AB „SEB lizingas“ būtų dėl jų balsavęs „prieš“, tai nepakeistų šių nutarimų priėmimo. Kreditorių susirinkimas buvo pirmasis BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių susirinkimas. Pirmajame kreditorių susirinkime įprastai sprendžiami pagrindiniai ir svarbiausi su įmonės bankrotu susiję klausimai, tame tarpe neretai ir kreditorių komiteto rinkimo klausimai. Tuo tarpu AB „SEB lizingas“, atstovaujamas advokatų, turintis didelę patirtį bankroto procesuose, kreditorių susirinkimuose, žinodamas, jog nėra balsų daugumą turintis kreditorius, neabejotinai numatė ar turėjo numatyti, jog pirmajame atsakovo kreditorių susirinkime gali kilti papildomų, darbotvarkėje nenumatytų klausimų, tačiau vis tiek nesinaudojo savo teise fiziškai dalyvauti kreditorių susirinkime ir pareikšti savo nuomonę visais kreditoriams aktualiais klausimais, o vietoj to savo valia nusprendė pirmajame kreditorių susirinkime dalyvauti balsuojant raštu, tuo prisiimdamas galimas tokio sprendimo pasekmes, t.y. kad kreditorių susirinkime fiziškai dalyvaujantys kreditoriai galimai svarstys kitus iškilusius, bet į darbotvarkę neįtrauktus klausimus bei priims tam tikrus nutarimus.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi nutarė skundą tenkinti, t.y. pripažino neteisėtais ir panaikino skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti neteisėtais ir panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, nes pažeista kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka, t.y. teismo vertinimu ginčo klausimai negali būti laikomi papildomais (fakultatyviais), priešingai - yra ypač svarbūs tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, todėl dėl šių klausimų pirmiausia turėjo būti tinkamai ir iš anksto pranešta kreditoriams ir atitinkamai išklausyta visų įmonės kreditorių nuomonė. Taip pat teismas vertino, kad kreditorių komiteto sudėties rinkimai ir plačių įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimas pažeidžia kreditoriaus AB “SEB lizingas” interesus ir ta prasme, kad kreditorių komiteto nariais išrinkti S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“, kurie kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriai 2011 metų liepos mėnesį kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atsisakyti tvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ 3 190 092,94 Lt ir AB „SEB lizingas“ 1 583 431,43 Lt kreditorinius reikalavimus, šiuo metu savo aktyviais veiksmais yra eliminavę galimai didžiausius balsus susirinkime turėsiančius kreditorius nuo dalyvavimo kreditorių susirinkimuose ir svarbiausių bankrutuojančios bendrovės klausimų sprendimo. Todėl įgaliojimų suteikimas kreditorių komitetui toje situacijoje, kai dar nagrinėjami ginčai dėl reikšmingos dalies kreditorių balsų skaičiaus, pažeidžia kitų kreditorių interesus. Be to, teismas nurodė, kad kaip darbuotojų atstovas į kreditorių komitetą išrinktas Č. K. susirinkimui nepateikė atitinkamo įgaliojimo, taigi, ginčijamu nutarimu į kreditorių komiteto narius buvo išrinktas darbuotojų atstovas, kuris neturėjo įgalinimų ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Teismas neanalizavo pareiškėjo argumentų dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 9.4 punkto neteisėtumo, konstatavęs, kad  teisme yra gauti ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byloje nagrinėjami pareiškėjų S. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ prašymas dėl AB „SEB lizingas“ 2011-08-17 teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo bei tų pačių pareiškėjų skundas dėl termino atnaujinimo skundui dėl teismo 2011-08-17 nutarties paduoti, t.y. klausimas dėl ginčijamo nutarimo esmės bus sprendžiamas bankroto byloje pagal atskirai paduotus pareiškimus.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB “L&M Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, t.y., kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes nagrinėjamą, su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto byla tiesiogiai susijusią bylą nagrinėjusi teisėja nušalinta nuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylos nagrinėjimo dėl objektyvaus teisėjo nešališkumo aspekto, todėl spręstina, kad ir šioje byloje egzistuoja objektyviuoju aspektu abejones teisėjos nešališkumu keliantis faktas ir dėl to skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant apelianto teisę į nešališką teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė skundą atmesti.

Teismas, vertindamas 9 klausimu svarstytų klausimų turinį, nurodė, kad akivaizdu, jog jie yra bankrutuojančiai įmonei svarbūs klausimai, todėl šie klausimai negalėjo būti priskiriami prie smulkių nereikšmingų einamųjų klausimų, ir pripažino, jog tokių svarbių klausimų neįtraukimas į susirinkimo dienotvarkę atėmė iš kreditorių galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo nuomonę bei balsuoti ir tokiu būdu buvo pažeisti jų interesai. Tačiau taip pat teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų egzistuoja tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, balsavusių „už“ ginčo nutarimus, bendra patvirtintų reikalavimų suma sudaro 1 343 675,73 Lt, todėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“, turinčio teismo patvirtintą 454 626,79 Lt finansinį reikalavimą, balsavimas nurodytame kreditorių susirinkime nebūtų pakeitęs jų turinio. Be kita ko, šiuo atveju laikytina reikšmingu ir tai, kad kiti raštu balsavę kreditoriai nemanė, jog priimtais nutarimais yra pažeidžiamos jų teisės, nes šių nutarimų neskundė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nustatyti kreditorių susirinkimo organizavimo procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais visus ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, svarbu juos įvertinti jų esmės atitikimo materialinėms teisės normoms bei kreditorių teisės pažeidimo aspektu.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog kreditorių komiteto sudarymas yra neteisėtas, nes buvęs BUAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ vadovas Č. K. (kuris išrinktas darbuotojų atstovu) nepateikė kitų darbuotojų įgaliojimo, nurodė, kad byloje nustatyta, jog bankroto byloje patvirtinti iš viso tik dviejų darbuotojų: Č. K. ir I. S. kreditoriniai reikalavimai, pirmos eilės kreditorė I. S. 2011-09-26 įgaliojimu  įgaliojo Č. K. ginti ir atstovauti jos kaip pirmos eilės kreditorės reikalavimus BUAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ kreditorių komitete, kreditorių komiteto išrinkimo atveju, minėtas įgaliojimas notaro nepatvirtintas, nors tai yra privaloma. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinant nustatytą pažeidimą svarbūs yra keli aspektai, t.y. tai, kad į kreditorių komitetą darbuotojų atstovu buvo išrinktas vienas iš dviejų esamų kreditorių – darbuotojų, kitų kreditorių – darbuotojų nėra; tai, kad kita kreditorė – darbuotoja pati susirinkime nedalyvavo, laikė savo atstovu Č. K., kurį buvo įgaliojusi jai atstovauti (nors ir notariškai nepatvirtintu įgaliojimu), vėliau (2012-04-25) jam surašė analogišką įgaliojimą, suteikdama dar platesnius įgalinimus; tai, kad, teismo nuomone, sprendžiant ginčą, kurio nagrinėjimas užsitęsė nuo 2011-10-14, svarbu iš esmės vertinti viso proceso eigą, padarytus pažeidimus visų kreditorių teisės pažeidimų kontekste, todėl spręstina, jog esant nustatytam, nagrinėjamu atveju, net ir esant pripažintinų pagrįstais pareiškėjo argumentų, nėra pagrindo konstatuoti kitų kreditorių teisių pažeidimo. Dėl to teismas darė išvadą, kad šiuo atveju ginčijamo nutarimo panaikinimas būtų neproporcingas nei nustatytam pažeidimui vertinant šioje byloje išrinkimą kreditorių komiteto nario – darbuotojų atstovo kaip tokio, nei kitų kreditorių teisių pažeidimo, nei kitais aspektais.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad tokios sudėties, koks yra išrinktas, kreditorių komitetas bus nesuinteresuotas atskleisti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių ir visomis priemonėmis sieks pašalinti iš kreditorių sąrašo kitus, jiems nepalankius kreditorius, sudarant sąlygas vėliau tarpusavyje išsidalinti likusį bendrovės turtą, nurodęs, jog kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto veikla ir priimami sprendimai kontroliuojami skolininko bankroto administratoriaus, teismo bei kitų bendrovės kreditorių. Visi nemokaus skolininko kreditoriai turi teisę susipažinti su komiteto priimtais nutarimais (ĮBĮ 25 str. 4 d.) bei kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui galimai patvirtinus kitokio dydžio reikalavimą, AB „SEB lizingas“ turės teisę inicijuoti komiteto perrinkimą (ĮBĮ 23 str. 2 p.), jei bus nepatenkintas jo veikla ir priimamais sprendimais.

Dėl pareiškėjo argumento, kad ginčijami nutarimai priimti, nelaukiant, kol teismas patvirtins dviejų lizingo bendrovių reikalavimus, teismas nurodė, kad tokiu būdu būtų stabdomas įmonės bankroto procesas, o tai neatitinka bankroto proceso operatyvumo ir kuo greitesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo tikslų. Be to, kreditoriui AB „SEB lizingas“ (ar kitiems kreditoriams) nesant kreditorių komiteto nariu, tai nepanaikina jo ĮBĮ numatytų teisių, tame tarpe teisės ginčyti jo nuomone neteisėtus ar kreditorių interesus pažeidžiančius kreditorių komiteto sprendimus. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, jog vertinant ginčijamus nutarimus tiek dėl kreditorių komiteto sudėties (skaičius, būtinas atstovavimas ir t.t.), dėl komiteto įgaliojimų, dėl darbo reglamento nėra pagrindo konstatuoti ĮBĮ reikalavimų pažeidimų.

Vertindamas kreditorių susirinkimo 9.4. punktu priimtą nutarimą teismas pažymėjo, jog kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21 str., 23 str.), neturi įgaliojimų įpareigoti įmonės administratorių kreiptis į teismą dėl sandorių, kurių pagrindu kreditorius reiškia savo finansinius reikalavimus bankroto byloje, ar kitų sandorių teisėtumo, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, taigi, jie negali įpareigoti atsakovo bankroto administratorių reikšti ieškinį ir pan. Kreditorių komiteto susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriui galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys, tuo tarpu ĮBĮ nuostatoms neprieštarauja galimybė kreditorių susirinkimui teikti bankroto administratoriui rekomendacinio, patariamojo pobūdžio pasiūlymus šiais klausimais. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad spręsti, jog ginčijamas nutarimas pažeidžia pareiškėjo teises bei jį naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi jis bankroto administratoriaus gali būti nevykdomas, jam jį įvertinus kaip nepagrįstą. Be to, teismas pažymėjo, jog kiti kreditoriai Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“, vadovaudamiesi jiems suteikta ĮBĮ nustatyta teise, patys kreipėsi į UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl kreditoriaus AB „SEB lizingas“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka, tuo pažeidžiant kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismo išvada esą pareiškėjo dalyvavimas nebūtų pakeitęs nutarimų turinio savo esme yra prielaida, kuo negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Administratorius nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, todėl apelianto skundas yra vienintelė priemonė, siekiant apginti mažumos kreditorių teises ir interesus.
2. Kadangi atsakovo kreditorių sąraše yra tik 11 kreditorių, kreditorių komiteto sudarymas buvo nulemtas ne tikslu supaprastinti kreditorių nutarimų priėmimo procedūras, o tikslu eliminuoti pareiškėją iš sprendimų priėmimo. Apelianto argumentus dėl nesąžiningų atsakovo kreditorių tikslų patvirtina ir aplinkybė, kad 4 iš 5 kreditorių komiteto narių yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakovo valdyme dalyvavę ar dalyvaujantys asmenys, galimai dėl kurių veiklos atsakovas tapo nemokia įmone, todėl nebus suinteresuoti bankroto priežasčių nustatymu, o tai vienareikšmiškai prieštarauja tiek pačios įmonės, tiek kitų jos kreditorių interesams.
3. Kreditorių susirinkimo metu Č. K. neturėjo kitų darbuotojų įgaliojimo. Teismo išvada, kad aplinkybė, jog tarp kreditorių yra tik du darbuotojai ir tai esą pateisina imperatyvių įstatymo ir teismų praktikos nustatytų taisyklių nesilaikymą, yra nesuderinama nei su bankroto procedūrų reglamentavimu, nei su teismo vaidmeniu užtikrinti viešąjį interesą tokiose bylose.
4. Skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes sudarė sąlygas analogišką veiklos modelį taikyti daugumą turintiems kreditoriams ir ateityje. Nors teismas deklaruoja kreditorių (tame tarpe ir apelianto) teises ginčyti kreditorių komiteto nutarimus, skundžiama nutartis parodo, kad ši teisė negali būti realiai realizuojama, o tėra pažeistų teisių gynimo iliuzija, nes kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas, nepriklausomai nuo pažeidimo masto ir turinio, nėra savarankiškas pagrindas pažeidimo išdavoje priimtų nutarimų ginčijimui. Toks CK ir ĮBĮ reikalavimų traktavimas yra ydingas.
5. Nutarimu, priimtu darbotvarkės 9.4. punktu, suinteresuoti kreditoriai akivaizdžiai siekia jiems nepalankaus pareiškėjo pašalinimo iš dalyvavimo kreditorių susirinkimuose. Pareiškėjo finansinis reikalavimas yra išnagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2011-08-17 nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nėra jokio pagrindo iš naujo vertinti apelianto kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad minėtas nutarimas yra rekomendacinis, nutarimo formuluotė ir turinys neleidžia daryti tokios išvados. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti kreditoriai savarankiškai kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patikslinimo, darytina išvada, kad ginčijamu nutarimu kreditoriai nesiekė rekomenduoti, o siekė administratoriaus vardu kreiptis į teismą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Insolvensa“, prašo klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutarties panaikinimo ir 2011-09-27 BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai ir objektyviai įvertinus teisingo procesinio sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į AB „SEB lizingas“ skundą dėl 2011-09-27 BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „L&M Vilnius“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą bei priteisti UAB „L&M Vilnius“ iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Aplinkybė, kad nutarimai priimti, pažeidžiant jų priėmimo tvarką, nedaro kreditorių susirinkimo nutarimų nepagrįstais ar neteisėtais, nes už juos balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų kreditorių balsų, t.y. netgi jeigu šie klausimai būtų buvę iš anksto įtraukti į darbotvarkę ir AB „SEB lizingas“ būtų dėl jų balsavęs „prieš“, tai nepakeistų šių nutarimų priėmimo fakto bei jų turinio. Pagal teismų praktiką procedūriniai pažeidimai gali lemti nutarimų negaliojimą, jeigu jie galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Be to, apeliantas nedalyvavo kreditorių susirinkime, todėl dėl neturėjimo galimybės balsuoti ginčijamais klausimais iš dalies kaltas pats. Be to, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismo išvada esą pareiškėjo dalyvavimas nebūtų pakeitęs nutarimų turinio, savo esme yra prielaida. Ši teismo išvada pagrįsta tikėtinumo taisykle, kadangi iš šalių procesinio elgesio po ginčijamų nutarimų priėmimo, t.y. bylinėjimosi dėl jų teisėtumo, kreditorių pozicijos dėl ginčijamų nutarimų nepakeitimo, akivaizdu, kad apelianto dalyvavimas kreditorių susirinkime niekaip nebūtų įtakojęs kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo.
2. Apelianto teiginiai, kad kiti kreditoriai yra nesąžiningi, kad jie nebus suinteresuoti bankroto priežasčių nustatymu ir sieks pasidalinti įmonės turtą, yra nepagrįsti įrodymais. Kreditorių komitetas negali įtakoti tikrųjų bankroto priežasčių nustatymo, nes tai yra išimtinai bankroto administratoriaus kompetencija. Kai kurie kreditoriai ginčija ne sau nepalankių kreditorių reikalavimus, o nepagrįstų kreditorinių reikalavimų dydį, ką turėtų daryti bankroto administratorius (paskirtas apelianto iniciatyva), tačiau to nedaro.
3. Apeliantas, nurodydamas, kad kreditorių susirinkimo metu Č. K. neturėjo kitų darbuotojų įgaliojimo, atskirojo skundo argumentais nepaneigė teismo argumentų šiuo klausimu. Be to, kreditorių susirinkimo metu Č. K. turėjo I. S. išduotą įgaliojimą, nors ir ne notarinės formos, tačiau jo nepateikė, nes administratorius neprašė jo pateikti. Trečiojo asmens nuomone, I. S. įgaliojimas Č. K. neprivalėjo būti patvirtintas notaro, nes toks reikalavimas neįtvirtintas ĮBĮ, kuris šiuo atveju yra specialusis, 25 str. 1 d.
4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis iš esmės apriboja apelianto teisę ateityje ginčyti jo manymu nepagrįstus nutarimus. Iš tiesų nepagrįsto skundo atmetimas nereiškia jo teisių gynimo apribojimo.
5. Apelianto argumentas, jog nėra jokio pagrindo iš naujo vertinti apelianto kreditorinių reikalavimų, patvirtintų įsiteisėjusia teismo nutartimi, pagrįstumo, prieštarauja teismų praktikai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1873/2011). Administratoriui savo iniciatyva neginant BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ kreditorių interesų, neginčijant nepagrįsto AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo, kreditorių susirinkimo 9.4. punktu kreditorių balsų dauguma bankroto administratoriui pagrįstai buvo nurodyta šias savo pareigas vykdyti. Nepaisant to, kad nutarimui turint tik rekomendacinę galią administratorius jo nevykdė, nutarimas buvo priimtas teisėtai ir nepažeidžia atsakovo bei jo kreditorių interesų, o kaip tik juos užtikrina. Tai, kad kreditoriai patys kreipėsi į teismą dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patikslinimo, nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas vertina teisėtumą ir pagrįstumą bankrutuojančios įmonės pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais buvo nutarta sudaryti kreditorių komitetą, suteikti jam įgaliojimus bei patvirtinti kreditorių komiteto darbo reglamentą (9.1. – 9.3. punktai) ir įpareigoti administratorių įvertinti AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo ar panaikinimo (9.4. punktas).

AB „SEB lizingas“ skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą grindžia procedūriniais pažeidimais, t.y. aplinkybe, kad nei administratoriaus pranešime apie 2011-09-27 vyksiantį kreditorių susirinkimą, nei jo pagrindu pateiktame balsavimo raštu biuletenyje nebuvo kreditoriams nurodyti darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti skundžiami nutarimai. Tokiu būdu, apelianto nuomone, buvo pažeistos kreditorių teisės, nes iš anksto į darbotvarkę neįtrauktais klausimais buvo priimti esminę reikšmę bankrutuojančios įmonės kreditoriams turintys nutarimai. Byloje nėra ginčo ir bylos duomenys (Pranešimas dėl kreditorių susirinkimo (t. I, b.l. 11) ir Balsavimo raštu biuletenis (t. I, b.l. 12-13) patvirtina, kad iš tiesų buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, t.y. kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimų, kuriais buvo priimti skundžiami nutarimai, svarstymas, o 9-uoju punktu buvo numatyta svarstyti „Einamuosius klausimus“. Atsižvelgdamas į skundžiamų nutarimų turinį – dėl kreditorių komiteto sudarymo ir įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl vieno iš kreditorių (apelianto) kreditorinio reikalavimo sumažinimo ar panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimo metu 9-uoju darbotvarkės klausimu iš tiesų buvo svarstyti bankrutuojančiai įmonei svarbūs, esminę reikšmę kreditoriams turintys klausimai, todėl šie klausimai negalėjo būti priskiriami prie smulkių nereikšmingų einamųjų klausimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių svarbių klausimų neįtraukimas į susirinkimo dienotvarkę atėmė iš kreditorių galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo nuomonę bei balsuoti ir tokiu būdu buvo pažeisti jų interesai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu išaiškinimu, kuris atitinka teismų praktiką, jog vien procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, o teismas kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina tik nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, kurie galėjo lemti neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimo turinį, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar minėtų principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi/gali turėti pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012,).

Vertinant, ar nurodyti procedūriniai pažeidimai šiuo atveju galėjo lemti skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą/nepriėmimą ir jų turinį, pažymėtina, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, kreditoriai bankroto procese vaidina pagrindinį vaidmenį, jiems suteiktos plačios teisės (ĮBĮ 21 str.). Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus (ĮBĮ 23 str.). ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma. Kad kreditoriai galėtų tinkamai ginti savo teises ir interesus, dalyvaudami kreditorių susirinkimuose, įstatymas numato specialius reikalavimus kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimams, priskirtiems kreditorių susirinkimo kompetencijai, priimti (ĮBĮ 22-24 str.). Kreditorių susirinkimas, kurio paskirtis yra kreditorių interesų gynimas, priima nutarimus balsų dauguma, susirinkimo nariai, balsuodami jo kompetencijai pavestais klausimais, tokiu būdu išreiškia kreditorių valią. Susirinkimo nutarimai, jei jie nenuginčyti, yra privalomi tiek kreditoriams, tiek administratoriui, jais turi vadovautis ir teismas. Kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinami teismine tvarka (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pagal kurį kreditorių susirinkime priimtiems nutarimams suteikiama ypatinga svarba, teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad tik žinodami, kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkime, kreditoriai gali tinkamai realizuoti savo teises, t.y. nuspręsti, ar dalyvauti, ar nedalyvauti kreditorių susirinkime, ar ir kokią pateikti kitiems kreditoriams susirinkimo metu informaciją, argumentus, susijusius su svarstomais klausimais, bei kaip balsuoti atitinkamais klausimais.

Nagrinėjamu atveju, nors trečiasis asmuo UAB „L&M Vilnius“ teigia, kad atsakomybę dėl nedalyvavimo kreditorių susirinkime AB „SEB lizingas“ turėtų prisiimti pats, nes, būdamas įmone, dalyvaujančia ne viename bankroto procese ir atstovaujamas profesionalių teisininkų, galėjo numatyti, kad pirmajame kreditorių susirinkime galės būti svarstomi svarbūs jo interesams klausimai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad kreditorių komiteto sudarymas nėra privalomas. Paprastai praktikoje jis sudaromas tuomet, kai bankrutuojanti įmonė turi daug kreditorių ir sudarant kreditorių komitetą bei jam deleguojant tam tikras kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas, bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiškesnis. Šiuo atveju BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ turėjo tik 11 kreditorių, todėl teigti, kad apeliantas galėjo numatyti, kad kreditorių susirinkime bus svarstomas kreditorių komiteto sudarymo klausimas, nėra pagrindo. Tuo labiau nėra pagrindo manyti, kad apeliantas galėjo numatyti, jog susirinkime bus svarstomas jo kreditorinio reikalavimo dydžio, patvirtinto teismo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apelianto motyvas dėl skundžiamų nutarimų neteisėtumo, susijęs su aplinkybe, kad kreditorių susirinkimo metu Č. K. neturėjo kitų darbuotojų ne tik notariškai patvirtinto, bet ir apskritai jokio įgaliojimo, teismo nuomone, nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamų nutarimų, atsižvelgiant į bylos duomenis, patvirtinančius tokio įgaliojimo egzistavimą. Manytina, kad nutarimų panaikinimas vien šiuo argumentu būtų nepakankamas, nes balsuojant iš naujo, Č. K. turėtų galimybę pateikti įgaliojimą, todėl tikėtina, kad vien šio reikalavimo pažeidimas, priimant skundžiamus nutarimus, negalėtų lemti kitokio jų turinio.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą pripažinti skundžiamus nutarimus negaliojančiais, argumentavo, kad už skundžiamus nutarimus balsavo kreditoriai, kurių balsai sudaro daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų kreditorių balsų, todėl netgi jeigu šie klausimai būtų buvę iš anksto įtraukti į darbotvarkę ir AB „SEB lizingas“ būtų dėl jų balsavęs „prieš“, tai nepakeistų šių nutarimų priėmimo fakto bei jų turinio. Negalima sutikti su tokia kategoriška pirmosios instancijos teismo išvada. Nors jeigu vien tiktai apeliantas, dalyvaudamas susirinkime, būtų balsavęs „prieš“, tai iš tiesų nepakeistų nutarimų turinio, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas, dalyvaudamas susirinkime ir argumentuodamas savo poziciją, galėjo pakeisti ir kitų kreditorių nuomonę, įtikinti juos taip pat balsuoti „prieš“. Kreditoriai, žinodami iš anksto, kokie klausimai bus svarstomi ir tam tikriems nutarimams nepritardami, galėjo iš anksto pasiruošti savo poziciją, dalyvaudami aktyviai kreditorių susirinkime, išsakyti kitiems kreditoriams savo argumentus, pateikti tam tikrą informaciją, kuri galimai būtų nulėmusi kitų dalyvaujančių susirinkime kreditorių nuomonę, kas savo ruožtų galėtų nulemti kitokį nutarimų turinį. Taigi, vien tas faktas, kad skundžiami nutarimai buvo priimti daugumos balsais (svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju „už“ balsavo 61,98 proc. balsų, kas sudaro netgi mažiau nei du trečdalius visų balsų), savaime nereiškia, kad balsuojant pakartotinai tais pačiais klausimais būtų priimti analogiško turinio nutarimai. Darytina išvada, kad šiuo atveju neinformavus kreditorių iš anksto apie esminių bankrutuojančios įmonės procesui ir kreditorių interesams klausimų svarstymą, iš kreditorių neteisėtai buvo atimta galimybė ginti savo interesus. Nedalyvavę kreditorių susirinkime ir negalėję išreikšti savo pozicijos ginčijamais klausimais kreditoriai buvo neteisėtai eliminuoti iš šių klausimų svarstymo. Nors teismas atmeta apelianto argumentą, kad kreditoriai, kurių balsais buvo priimti skundžiami nutarimai ir kurių atstovai buvo išrinkti į kreditorių komiteto sudėtį, yra nesąžiningi, kad jie nebus suinteresuoti tikrųjų bankroto priežasčių nustatymu ir sieks pasidalinti įmonės turtą, kadangi šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti įrodymais, visgi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ginčijami klausimai laikytini esminiais apelianto, kaip ir kitų kreditorių, atžvilgiu, nes nusprendus sudaryti kreditorių komitetą, kurio sudarymui, atsižvelgiant į bankrutuojančios įmonės kreditorių skaičių, objektyvaus poreikio nebuvo, ir į komiteto sudėtį nepaskyrus apelianto atstovo, šiam nesuteikus galimybės net pasisakyti šiuo klausimu, tokie kitų kreditorių veiksmai sukelia tam tikras abejones dėl bankroto proceso skaidrumo. Analogiška išvada darytina ir dėl 9.4. punktu priimto nutarimo, kuriuo administratorius įpareigotas ginčyti teisme AB „SEB lizingas“ kreditorinio reikalavimo dydį, nes akivaizdu, kad sprendžiant klausimą, turintį ypatingai svarbią reikšmę kreditoriui, jo apie tai net neinformavus, yra pažeidžiamos jo teisės. Argumentas, kad toks įpareigojimas administratoriui yra tik rekomendacinio pobūdžio neturi esminės reikšmės, sprendžiant jo teisėtumo klausimą.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju procedūrinių reikalavimų pažeidimai nelaikytini formaliais ir mažareikšmiais, nes šiuo atveju jie turėjo pakankamai reikšmingą įtaką kreditorių interesams ir leidžia abejoti bankroto proceso skaidrumu, nes priimti nutarimai, tiesiogiai susiję su kreditoriais, kurie nebuvo informuoti apie tokių klausimų svarstymą,  be to, šie pažeidimai, teismo nuomone, galėjo lemti skundžiamų nutarimų turinį, todėl yra pagrindas juos naikinti. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas ir į tai, kad, pirma, skundžiamų nutarimų panaikinimas neužvilkins bankroto proceso, nes nesant kreditorių komiteto visi su bankrutuojančia įmone susiję klausimai gali būti sprendžiami kreditorių susirinkime, o esant sąlyginai nedideliam kreditorių skaičiui, tai neturėtų apsunkinti bankroto procedūrų ir, antra, kaip minėta, nutarimas 9.4. punktu savo esme laikytinas rekomendacinio pobūdžio, be to, daliai kreditorių pasikreipus į teismą dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patikslinimo, šis klausimas jau sprendžiamas teisme.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai naikinami (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį  panaikinti.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės pastatų valdymas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 9-uoju darbotvarkės klausimu, t.y. 9.1., 9.2., 9.3. ir 9.4. punktais priimtus nutarimus.

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė