Baudžiamoji byla Nr. 1-647-932/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01222-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,

kaltinamajam Z. M. (Z. M.),

kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

nukentėjusiajai S. M.,

vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio             2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Z. M. naudojo fizinę bei psichinę prievartą artimoje aplinkoje, grasino nužudyti šeimos narius, o būtent: jis 2017 m. sausio 8 d., apie 23.30 val., būdamas apsisvaiginęs alkoholiu, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, mažametės ir nepilnametės dukrų akivaizdoje tyčia tampė savo žmoną S. M. (duomenys neskelbtini) už plaukų, pargriovęs ją ant grindų gulinčią spardė kojomis, suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame šone, sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdydamas S. M. sveikatą, o tada rankose turimu plaktuku bute daužė namų apyvokos daiktus ir žodžiais grasino visus išžudyti, dėl ko nukentėjusioji S. M., praeityje jau ne kartą patyrusi Z. M. smurtą, ir žinodama, kad be jos ir Z. M. tuo metu bute dar yra jų mažametė dukra E. M. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametė dukra E. M. (duomenys neskelbtini), turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais Z. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 d.

Kadangi Z. M., kuris yra kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinimų   paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu Z. M. savo kaltės nepripažino, tvirtindamas, jog dėl girtumo nieko neatsimena (b. l. 36, 40-41, 43-48), teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Z. M. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. 2017-01-08, vakare, tikslaus laiko nebeatsimena, kartu su žmona ir dukromis grįžo namo, prieš tai svečiavosi pas žmonos tėvus. Namuose tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, susipyko dėl sutuoktinės tėvų, kurie yra prieš jį nusiteikę. Konflikto metu sugriebė žmoną už plaukų, pargriovė ant grindų ir spardė kojomis. Kiek kartų įspyrė, neatsimena, tačiau neneigia, jog ne mažiau kaip 10 kartų. Atbėgo jaunesnioji dukra E., kuri atsigulė ant žmonos ir nebeleido mušti, po ko jis daugiau prieš žmoną ir nebesmurtavo. Tada, paėmęs plaktuką, ėmė daužyti per radiatorių, norėjo sudrausminti viršuje gyvenančius kaimynus (pastarieji nuomojasi butą, kelias naktis triukšmavo), tuo plaktuku sudavė ir per palangę, pataikė į kitus daiktus, neneigia, jog, būdamas piktas, galėjo šaukti visus išžudysiantis, tokius grasinimus išsakė žmonai S.. Įvykio metu buvo neblaivus, išgėrė pas uošvius, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, nes blaivas taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo žmonos, labai myli dukras, nori patikinti, jog ateityje taip nebesielgs, šeimai dėl jo nekils jokio pavojaus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji S. M. parodė 2017-01-08, apie 13 val., su vaikais nuėjusi pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Z. M. niekas nekvietė, bet jis pats norėjo eiti. Jis paliko juos pas jos tėvus ir trumpam kažkur išėjo. Sugrįžęs buvo su jais, visi bendravo, vartojo alkoholį, keitėsi dovanomis. Namo grįžo apie 20-21 val., tarp jos (nukentėjusiosios S. M.) ir Z. M. įvyko konfliktas. Sutuoktinis nesutaria su jos tėvais, pastarasis jai vėl priekaištavo ir bambėjo dėl jų elgesio. Nukentėjusioji jį subarė, paklausė, kas jam nepatinka, taip abu susiginčijo. Z. M. sugriebė ją už plaukų, pargriovė ant grindų, pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai buvo smūgių, nukentėjusioji pasakyti negalėjo, ne mažiau kaip 5 kartai. Ant kūno yra mėlynių, visą kūną skauda, dėl sutuoktinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Z. M. ją muša jau ne pirmą kartą (anksčiau susitaikė), smurtauja išgėręs, su pastaruoju gyvena, nes neturi kur išeiti su vaikais. Butas priklauso Baltarusijoje gyvenančiai Z. M. motinai. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo spardoma, mažesnioji dukra E. atsigulė ant jos ir neleido mušti. Tuo tarpu vyresnioji dukra E. paskambino nukentėjusiosios tėvams ir paprašė ateiti padėti. Tuomet Z. M., paėmęs plaktuką, ėmė lakstyti po namus, kažką daužė (ką tiksliai, ji nematė), nes taip ir gulėjo su dukra. Tėvams atėjus, dukra E. pastaruosius įsileido į butą. Tik tėvams užėjus į virtuvę, nukentėjusioji atsikėlė, pasakė tėvams, kad bijo būti su Z. M., prašė paimti ją su vaikais pas save. Toliau nukentėjusioji S. M. parodė aplinkybes, susijusias su V. O. ir V. O. sužalojimu, pažymėjo, kad atvykus policijos pareigūnams Z. M., kuris priešinosi, buvo uždėti antrankiai, pastarasis pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 15).

Papildomai apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2017-01-08 įvykus konfliktui tarp jos ir Z. M., kuris ją mušė, o ji (nukentėjusioji) gulėjo ant grindų (ant jos gulėjo  mažoji dukra E. ir neleido mušti), Z. M., iš tamsiojo kambario pasiėmęs plaktuką, pradėjo viską daužyti ir šaukti visus išžudysiantis. Plaktuku sudaužė virtuvės palangę. Kur jis vėliau padėjo plaktuką, nematė, nes toliau taip ir gulėjo ant grindų su dukra. Nukentėjusioji teigė dėl tokių sutuoktinio žodžių labai išsigandusi, nes šis ją muša jau ne pirmą kartą, dėl ko jo grasinimai gali būti rimti. Būtent dėl šios priežasties norėjo su vaikais išeiti pas tėvus, nes galvojo, kad Z. M. gali jai ir vaikams pakenkti ar net nužudyti. Anksčiau policijos nekviesdavo, nes po muštynių kitą dieną Z. M. žadėdavo daugiau negerti, ji pasigailėdavo pastarojo, be to, neturėjo kur išeiti. Anksčiau Z. M. tik mušdavo, bet negrasindavo, todėl ji išsigando, kad jis tikrai gali padaryti taip, kaip sakė (b. l. 17-18).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. M., išklausiusi kaltinamojo Z. M. atsiprašymą, nurodė atsiprašymą priimanti, taip pat pažymėjo šiuo metu nesanti tikra dėl bendros jos ir kaltinamojo ateities.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. O. parodė, kad 2017-01-08, apie 20 val., iš jos gyvenamosios vietos išėjo dukra S. M. su savo šeima. Po kurio laiko paskambino anūkė E. ir pasakė, kad Z. M. muša S. Tikslaus laiko nepamena, galimai 2017-01-18, apie 23.30 val., ji kartu su vyru V. O. nuvyko į dukros gyvenamąją vietą. Į butą juos įleido anūkė E. Virtuvėje ant grindų rado S., ant kurios sėdėjo pastarosios dukra. S. verkė. Liudytoja suprato, kad jos dukrą vėl sumušė Z. M.. Ji (liudytoja V. O.) norėjo mobiliojo ryšio telefonu iškviesti policiją, bet Z. M. siekė atimti telefoną, ją stumdė. Ją pradėjo ginti vyras V. O.. Pastariesiems besistumdant, ji iškvietė policiją. Dukros bute matė sudaužytą palangę, Z. M. rankose matė plaktuką. Jai Z. M. negrasino nužudymu, bet dukra pasakojo, kad Z. M. jai (S.) grasino, kad visus išžudys, ką girdėjo ir jų vaikai. Kol S. rengėsi, Z. M. ją (liudytoją) ir jos vyrą išstūmė į koridorių, nustūmė liudytoją nuo laiptų (b. l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. O. parodė, kad 2017-01-08, vakare savo bute buvo susitikęs su dukra S. M. ir jos šeimos nariais. Dukrai išėjus, po kurio laiko žmonai V. paskambino anūkė E. ir pasakė, kad Z. M. muša S. Jis su žmona greitai nuvyko į dukros šeimos gyvenamąją vietą, į butą juos įleido anūkė. Žmona užėjo pirma, jis paskui ją įbėgo į virtuvę, kurioje pamatė apsiverkusią S. Pastaroji prašė pasiimti ją su vaikais pas save, nes Z. M. gali ją užmušti. Anūkė E. atėjo visa drebanti, išsigandusi, verkianti prisiglaudė prie liudytojo. Tuo metu jo žmona V. pasakė kviečianti policiją, po ko Z. M. puolė ją (jo manymu, norėjo atimti telefoną). Tada liudytojas puolė ginti žmoną, susistumdė su kaltinamuoju, o tuo metu žmona iškvietė policiją. Z. M. išstūmė jį (liudytoją V. O.) ir jo žmoną V. iš buto, laiptinėje Z. M. pastūmė V. nuo laiptų. Liudytojas V. O. patvirtino dukros bute ant spintelės matęs plaktuką, dukra sakė, jog Z. M. plaktuku viską namuose daužė, grasino visus išžudyti, buvo S. pargriovęs ant žemės, spardė, tampė už plaukų, ką matė vaikai (b. l. 24-25).

Policijos pareigūnės K. T. 2017-01-09 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog              2017-01-09, apie 02.30 val., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė pranešė apie tai, kad 2017-01-09, apie 00.50 val., greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę pristatė V. O. (gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuotas kairio dilbio kaulo lūžimas, kaktos nubrozdinimas, bei V. O. (gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas kairės plaštakos 5-ojo piršto falangos lūžimas, kairės pėdos 1-ojo piršto sumušimas. Moteris gydymui paguldyta į ortopedijos skyrių; vyras, suteikus medicininę pagalbą, išleistas gydytis ambulatoriškai. Abu asmenys pristatymo į ligoninę metu paaiškino, kad 2017-01-09 juos sumušė žentas Z. M. (gim. (duomenys neskelbtini). Dirbant pagal medžiagą ROIK 0117000014283, 2017-01-09, apie 02.40 val., susisiekta su V. O. jos kontaktiniu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu ji nurodė esanti paguldyta į ligoninę, jos laukia operacija,  bendrauti negali, nes po įvykio labai pavargo, patyrė didelį stresą. Paprašyta trumpai paaiškinti įvykio aplinkybes, V. O. nurodė, kad 2017-01-08, apie 23.55 val., jai paskambino jos anūkė E. M. (gim. (duomenys neskelbtini), paprašė pagalbos, nes tuo metu tėvas Z. M. mušė mamą S. M., po ko V. O. iš karto pranešė apie tai policijai bendruoju pagalbos telefonu, o pati kartu su vyru išvažiavo pas dukrą (duomenys neskelbtini). Atėjus Z. M. išstūmė juos pro buto duris į laiptinę, ją, panaudojant fizinę jėgą, nustūmė nuo laiptų, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą; griūdama nuo laiptų susižalojo galvą ir kairę ranką. Kas vyko bute, V. O. teigė nemačiusi, tačiau atvykus dukra S. buvo apsiverkusi, išsigandusi (b. l. 1).

Policijos pareigūnų V. M. ir I. L. 2017-01-09 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2017-01-09 atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įėjus į butą, jame rado verkiančias, labai susijaudinusias S. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini). S. M. paaiškino, kad tarp jos ir jos vyro Z. M. įvyko konfliktas, kurio metu Z. M. griebė ją už plaukų, pargriovė ant grindų, gulinčią daug kartų kojomis spardė per visą kūną, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, vėliau paėmė į rankas plaktuką, pradėjo juo daužyti namus, grasinti, kad visus išžudys (b. l. 4, 5).

Specialisto 2017-01-11 išvadoje Nr. G 110/2017(01) nurodyta, jog S. M. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame šone, sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kairėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-09). Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimt trauminių poveikių. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. S. M. papildomai teismo medicinos specialistui paaiškino, kad ji nuo smūgių į veidą dengėsi rankomis, be sąmonės nebuvo, med. pagalbos nesikreipė, apžiūros metu (2017-01-11) skundžiasi kaklo, nugaros, sėdmenų skausmais       (b. l. 13-14).

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-16 rašte Nr. A715-202/17 (2.13.2.17-AD15) nurodyta, kad šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaikų teises ir teisėtus interesus nebuvo gauta. Anot S. M., E. (gim.(duomenys neskelbtini) labai myli tėvą (Z. M.), o E. (gim. (duomenys neskelbtini) su juo nesutaria, kasdien barasi, konfliktuoja, prisibijo jo. S. M. teigimu, 2017-01-08 vakare, apie vidurnaktį, po viešnagės pas moters tėvus, vyras Z. M. griebėsi prieš ją smurto, rovė plaukus, mušė į visas kūno vietas, gąsdino vaikus, kurių akivaizdoje viskas vyko. Dukra E. bandė mamai padėti, prašydama tėvo, kad šis nemuštų motinos, tačiau Z. M. elgėsi vis agresyviau, po namus lakstė su plaktuku, grasino dukrai E., kuri paskambino seneliams (b. l. 11).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Z. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi Z. M., tempdamas žmoną už plaukų, pargriaudamas ją ant žemės ir spardydamas ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame šone, sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kairėje blauzdoje. Specialisto išvada minėtus sužalojimus tiek visumoje, tiek kiekvieną jų atskirai įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 145 straipsnio 1 dalį įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nukentėjusioji S. M., patyrusi realų sutuoktinio smurtą, daugkartinius pastarojo smūgius, būdama pargriauta ant grindų, kaltinamajam tokius smurtinius veiksmus atliekant vaikų akivaizdoje, šiam nenurimstant, o priešingai – paėmus plaktuką ir juo pradėjus daužyti daiktus ir išsakant grasinimus išžudyti, turėjo realų pagrindą bijoti, kad kaltinamasis savo grasinimus įgyvendins, juo labiau, kad smurto faktas šeimoje nebuvo pirmas. Kaltinamasis buvo neblaivus, agresyvus, po tampymo už plaukų, pargriovimo ir suduotų smūgių nenurimo, griebėsi plaktuko ir pradėjo grasinti nužudymu. Apklausiama nukentėjusioji S. M. parodė, jog matydama, kaip kaltinamasis plaktuku viską daužo ir šaukia nužudysiantis, labai išsigando, galvojo, kad jo grasinimai yra rimti. Kaip minėta anksčiau, atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti realaus grasinimo įgyvendinimo, kas šiuo atveju kaip tik ir yra nustatyta.

Kaltinamojo Z. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tiek jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tiek nukentėjusiosios S. M., liudytojų        V. O. ir V. O. parodymais, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Z. M. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Nusikalstamos veikos pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog nusikalstami veiksmai atlikti mažamečių dukrų akivaizdoje, nurodant, jog viena iš kaltinamojo dukrų yra mažametė (E. M., gim. (duomenys neskelbtini)), kita – nepilnametė (E. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo Z. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Kaltinamojo Z. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje ir nėra alkotesteriu užfiksuotų neblaivumą patvirtinančių duomenų, tačiau pats kaltinamasis pripažino nusikaltimų metu buvęs neblaivus, pažymėjo, jog girtumas buvo tas veiksnys, kuris ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį. Nukentėjusioji S. M. taip pat patvirtina, jog kaltinamasis nusikaltimų metu buvo neblaivus.

Teismas, skirdamas Z. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys: praeityje neteistas (ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas) (b. l. 61), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 60, tai pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog               2009-07-28 nutarimu baustas pagal ATPK 174 straipsnį), nedirbantis, darbo biržoje registruotas, nustatytas neįgalumas (neįgalumo pažymėjimą pateikė teismui), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra, taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam Z. M. BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę abiem atvejais nustatant mažesnę už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nustatant bausmės dydį įvertinama tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, teismo vertinimu, išreiškė nuoširdų gailestį, atsiprašė nukentėjusiosios, praeityje neteistas. Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba toliau tęsti darbo paieškas darbo biržos pagalba bei BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pažymėtina, jog paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam Z. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka (2017-01-09, 00.42 val.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-10 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas 14 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2017-01-09. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas                     7 dienoms, terminą skaičiuojant nuo 2017-01-22 (b. l. 29, 43-48). Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtas laikas (iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam Z. M. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, panaikintina. Teismo vertinimu, toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę netikslinga. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skirtina švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant šią tvarką – kiekvieną penktadienį ir antradienį nuo 9 val. iki 12 val. atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariatą (Algirdo g. 20, LT-03218 Vilnius).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,                  298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi,            308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Z. M. (Z. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Z. M. (Z. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti Z. M. subendrintą       9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. M. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti pradėti dirbti arba visą bausmės atlikimo laikotarpį toliau tęsti darbo paieškas darbo biržos pagalba bei paskirti Z. M. baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-01-09 iki 2017-01-25 (iš viso              17 parų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir Z. M. paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti Z. M. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant šią tvarką – kiekvieną penktadienį ir antradienį nuo 9 val. iki 12 val. atvykstant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariatą (Algirdo g. 20, LT-03218 Vilnius).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Julita Dabulskytė – Raizgienė