Administracinė byla Nr. A-1625-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02170-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas S. R. su skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 14 d. buvo laikomas Kybartų PN baudos izoliatoriaus kameroje netinkamomis sąlygomis. Ankštoje kamerų patalpoje buvo laikomi po 4–6 asmenis, todėl nebuvo laisvos vietos judėti. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasines kančias ir išgyvenimus. Be to, kameroje buvo silpnas apšvietimas, dėl to pareiškėjas negalėjo skaityti ir užsiimti kita veikla. Kadangi kameros langas buvo nesandarus, jis peršalo. Tiek kameroje, tiek sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos. Pareiškėjas nebuvo vedamas į sporto salę, o pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, juose nebuvo lygiagrečių ir skersinio, todėl jis negalėjo sportuoti. Pareiškėjas prašė pareigūnų perkelti jį į kitą kamerą, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas jautėsi kankinamas.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsilipime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 14 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 9, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvertinti kaip neturtinę žalą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas tyčia darė rėžimo pažeidimus, suvokdamas, kad už tai bus skirtos nuobaudos ir jis bus patalpintas į kamerų tipo patalpas. Ginčo laikotarpiu kameros buvo apšviečiamos ir dirbtiniu, ir natūraliu būdu, siekiant užtikrinti 200 lx apšvietimą. Kameros sanitariniame mazge veikia ištraukiamoji ventiliacija, kamera taip pat vėdinama per langą ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių dydžio ir sporto inventoriaus įrengimo juose. Ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo jokių prašymų, pareiškimų ar skundų nebuvo gauta.

II.

5.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą tenkino iš dalies.

6.       Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 9, kurios plotas 15,81 kv. m. Nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 7 d. kameroje buvo laikomi 4 asmenys, nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 9 d. – 5 asmenys, nuo 2016 m. spalio 9 d. iki 2016 m. spalio 14 d. – 6 asmenys (b. l. 20). Teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu iš viso 7 paras, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 14 d., kamerų tipo patalpoje Nr. 9 nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui minėtu laikotarpiu teko nuo 2,63 iki 3,16 kv. m ploto.

7.       Nagrinėdamas skundo argumentus dėl apšvietimo trūkumo teismas pažymėjo, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), todėl šiuo atveju negalima konstatuoti Kybartų PN neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau, vertindamas dirbtinį apšvietimą kamerose, teismas pažymėjo, kad vien tik atsakovo atstovo paaiškinimo, jog gyvenamosiose patalpose siekiama užtikrinti tinkamą – 200 lx apšvietimą, nagrinėjamu atveju nepakanka. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pataisos įstaiga užtikrina tinkamą kamerų tipo patalpų apšvietimą, todėl pareiškėjo skundo aplinkybes dėl nepakankamo apšvietimo laikė nustatytomis.

8.       Dėl nesandaraus lango teismas sprendė, jog pareiškėjas jokių įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kybartų PN administraciją dėl to, kad kameroje netinkamas (skylėtas) langas, ar, kad pareiškėjas dėl to būtų peršalęs. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl juos teismas atmetė.

9.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, pažymėjo, kad kamerų tipo patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo vėdinama per atidaromus langus ir tai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 17 punkto reikalavimus. Iš Kybartų pataisos namų Ūkio skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. 1/8-3486 matyti, kad kameros langai plastikiniai, varstomi, o sanitariniame mazge įrengta ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 11). Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl patiriamų sunkumų vėdinant patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl kameros vėdinimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl atmetė jo argumentus dėl netinkamo kameros vėdinimo.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, tačiau sporto inventoriaus įrengimas nėra privalomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja ir nenurodo pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų. Kita vertus, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl to, kad jam nebuvo suteikiama galimybė pasimankštinti, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi pareiškėjo prašymą tenkinti. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo teismas atmetė.

11.       Pareiškėjas skundėsi dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo skundų, prašymų) tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Teismo nuomone, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo.

12.       Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, sprendė, kad Kybartų PN 7 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose, taip pat byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo, todėl konstatavo, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, tačiau pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais teismas atmetė.

III.

13.       Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14.       Pareiškėjas teigia, jog jam būnant Kybartų PN trūko apie 1,5 kv. m laisvo ploto. Atkreipia dėmesį, jog jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl pažeidimų (apšvietimo, nesandaraus lango, antisanitarinio tualeto, ventiliacijos), tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.

15.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16.       Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai, vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, atsižvelgė į pažeidimo mąstą, trukmę, todėl pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

17. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se (savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

18. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

20. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje F. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134-138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje D. R. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52-53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje V. B. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33-36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje K. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (šios nutarties 6 – 7 punktai) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

                                                  Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius