Administracinė byla Nr. A756-2046/2013

                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02007-2012-7

  Procesinio sprendimo kategorija 33.2, 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (I t., b. l. 1–4), kurį patikslino (I t., b. l. 150–154), prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2012 m. birželio 4 d. sprendimą VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021/IT02 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 4-571 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021 vykdytojai Palangos miesto savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad vykdė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Dviračių turizmo plėtra Palangos miesto savivaldybėje, rekonstruojant Meilės alėją“ (toliau – ir Projektas). Projektas įvykdytas – Meilės alėjos rekonstrukcija atlikta. 2012 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu pareiškėjas gavo ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 4-571, kuriuo nuspręsta pripažinti minėto Projekto išlaidų sumą – 737 352,15 Lt, netinkamomis finansuoti išlaidomis. Priimdamas Įsakymą, atsakovas rėmėsi LVPA 2012 m. birželio 4 d. pažeidimo tyrimo išvada, kuri parengta pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 6 d. ataskaitą Nr. 2S-8. Skundžiamas Įsakymas ir Sprendimas yra nepagrįsti, nes daugelis nurodytų tariamų pažeidimų nebuvo padaryti, iš esmės viešieji pirkimai buvo organizuoti, darbai nupirkti ir lėšos panaudotos tinkamai. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 6 d. ataskaitoje Nr. 2S-8 nurodyta, kad pirkimo dokumentai yra neaiškūs dėl galimybės turėti subrangovus. Tokia pozicija yra paremta prielaidomis. Sąlyga dėl galimybės turėti subrangovą yra įstatyme, ji visiems žinoma ir suprantama. Taigi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) vertinimas, kad pirkimų dokumentai dėl galimybės turėti subrangovą yra neaiškūs, vertintinas kaip atsakovo prielaidos. Dėl kitų nustatytų pažeidimų – pareiškėjo manymu, atsakovas neįvertino, kad nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių pasekmių. Be to, negalima sutikti su atsakovo išvada, kad perkamų darbų vertė yra 43,84 %, nes atsakovas nepagrįstai sudėjo abiejų – papildomai sudarytos sutarties ir pradinės pirkimo sutarties kainas. Įsakymas ir LVPA Sprendimas yra neadekvatūs nurodytiems nežymiems pažeidimams. Pareiškėjo vertinimu, atsakovai formaliai nurodė padarytus pažeidimus, tačiau objektyviai neištyrė visų faktinių aplinkybių. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų bei šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo ir proporcingumo principų. Įsakymas taip pat neatitinka Europos komisijos rekomendacijos Nr. COCOF 07/0037/03-LT „Dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo“ ir Reglamento (EB) Nr. 1260/1999, kuriuose nurodyta, kad koregavimų suma turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su pareiškimu nesutiko ir atsiliepimais į pareiškimą bei patikslintą pareiškimą (I t., b. l. 116–119, 162–163) prašė jų netenkinti.

Atsakovo Ūkio ministerijos manymu, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. LVPA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2012, Nr. 56-2785) (toliau – ir Taisyklės) 197 punktu, Ūkio ministerijai 2012 m. birželio 7 d. raštu Nr. R4-9355(13.1.5) atsiuntė Sprendimą dėl pareiškėjo nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198.2 punktu, priėmė sprendimą sumažinti Projekto finansavimą ir pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį, o kitą lėšų dalį išskaičiuoti iš pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo. Ūkio ministerija, išnagrinėjusi LVPA raštą ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio bei su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos, skundžiamame Sprendime nurodė teisės aktus ir dokumentus, kuriais ji vadovavosi, priimdama Sprendimą. Tai rodo, kad Sprendimas yra pagrįstas. Ūkio ministerijos Sprendimas iš esmės yra susijęs su išmokėtų Projekto finansavimo lėšų susigrąžinimu, nustačius ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą (Taisyklių 188-1 punktas), o ne su pareiškėjo padarytų pažeidimų tyrimu ir nustatymu, kadangi tai yra LVPA kompetencija. Skundžiamas sprendimas taip pat atitinka VAĮ 8 straipsnio bei 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su pareiškimu taip pat nesutiko ir atsiliepimais į pareiškimą bei patikslintą pareiškimą (I t., b. l. 128–132, 165) prašė jų netenkinti.

Teigė, kad LVPA, tirdama Finansavimo sutarties pažeidimą, rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 6 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-8, kurioje 11 ir 12 numeriais buvo įvertinti pagal Finansavimo sutartį finansuojamų darbų pirkimai: „Meilės alėjos (nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno) rekonstravimas“ pirkimas (Pirkimo Nr. 75616, paskelbimo data 2009 m. gegužės 13 d., 2009 m. rugpjūčio 5 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. 7-R (2 930 764,73 Lt su PVM) (toliau – ir pagrindinis pirkimas) ir „Meilės alėjos (nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno) rekonstrukcijos Palangoje papildomų darbų“ pirkimas (Pirkimo Nr. 101648, paskelbimo data 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. balandžio 7 d. pasirašytas susitarimas Nr. 7-R (879 000,00 Lt su PVM) (toliau – ir papildomas pirkimas). Kadangi pirkimuose nustatyti Taisyklių ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatų pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams, Tarnyba perkančiajai organizacijai rekomendavo nutraukti dėl pirkimų sudarytas sutartis ir organizuoti naujus pirkimus. Kadangi sutartys buvo baigtos įgyvendinti, organizuoti naujų pirkimų nebuvo galimybių. LVPA, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 737 352,15 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pateikė siūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį bei sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 737 352,15 Lt. LVPA, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-583/2008, teigia, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. LVPA, įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, pasiūlė finansinę korekciją 25 proc. – 737 352,15 Lt sumai nuo tinkamų finansuoti išlaidų 2 949 408,58 Lt pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. 7-R ir 2011-04-07 susitarimą Nr. 7-R. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimas buvo nustatytas pagal Gairių 21 punktą, nes pareiškėjas, vykdydamas pagrindinį bei papildomą pirkimus, pažeidė skaidrumo principą, t. y. pagrindiniame pirkime pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, pagal kurią tiekėjai teikė pasiūlymus ir skaičiavo pasiūlymų kainas, buvo pareiškėjo pateiktas 2002 m. parengtas techninis projektas, kuris neatitiko galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių projekto rengimą, kurie buvo pasikeitę 2008 m., t. y. iki pirkimo pradžios. Pareiškėjas iki pirkimo pradžios neišsiaiškino visų pirkimo objektui ir viešųjų pirkimų tikslui, nurodytam Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, įtakos turinčių aplinkybių ir jų neįvertino, rengdamas pirkimo objekto techninę specifikaciją ir kitas pirkimo sąlygas, tuo neužtikrindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimo laikymosi – sudaryti sutartį leidžiančią įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant lėšas. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad supaprastinto atviro konkurso būdu pagrindinis pirkimas buvo skelbtas 2009 m. gegužės 13 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 37, o techninio projekto rengimą reglamentuojantys teisės aktai pasikeitė 2008 m., t. y. iki šio pirkimo paskelbimo dienos, konstatavo, kad tai nėra nenumatyta aplinkybė, kurios perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, todėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas vykdyti pirkimą apklausos būdu buvo nepagrįstas, t. y. nebuvo tam būtinų sąlygų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu (I t., b. l. 179–188) pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje vertintina, ar pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 737 352,15 Lt suma. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Ūkio ministerijos, LVPA ir pareiškėjo pasirašyto 2010 m. vasario 2 d. Projekto „Dviračių turizmo plėtra Palangos miesto savivaldybėje, rekonstruojant Meilės alėją“, projekto kodas VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021, finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir Finansavimo sutartis) bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo: „laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu“, pagal 2.1.8 punktą – „laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, arba Finansų ministerijos nustatyto Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, jeigu Projekto vykdytojas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą“, pagal 8.3 punktą – „Jeigu Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, jis privalo vadovautis šiuo įstatymu ir atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi“.

LVPA, tirdama Finansavimo sutarties pažeidimą, rėmėsi Tarnybos 2012 m. sausio 6 d. Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-8 (toliau – ir Ataskaita, I t., b. l. 95–109), kurioje pagal Finansavimo sutartį buvo įvertinti finansuojamų darbų pirkimai: „Meilės alėjos (nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno) rekonstravimas“ pirkimas (Pirkimo Nr. 75616, paskelbimo data 2009 m. gegužės 13 d., 2009 m. rugpjūčio 5 d. pasirašyta rangos sutartis Nr. 7-R (2 930 764,73 Lt su PVM) (11 p.) ir „Meilės alėjos (nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Birutės kalno) rekonstrukcijos Palangoje papildomų darbų“ pirkimas (Pirkimo Nr. 101648, paskelbimo data 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. balandžio 7 d. pasirašytas susitarimas Nr. 7-R (879 000,00 Lt su PVM) (12 p.).

Tarnybos Ataskaitoje nustatyta, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas pagrindinį pirkimą pažeidė: „1. Viešųjų pirkimo įstatymo (redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.) 3 str. 1 d., 3 str. 2 d., 18 str. 3 d., 19 str. 5 d., 32 str. 5 d., 85 str. 1 d., 85 str. 3 d., 87 str. 1 d. 2. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 24.1 ir 25 p. 3. Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (2008 m. spalio 10 d. įsakymo redakcija) 5, 69.1, 74, 81, 82.3, 85, 182.2, 182.3 punktus.“ Be to, Tarnybos Ataskaitoje nustatyta, kad „Projekto vykdytojas, vykdydamas papildomą pirkimą pažeidė: Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 6 d.) 3 str. 1 d., 3 str. 2 d., 9 str. 4 d., 18 str. 3 d., 18 str. 8 d., 19 str. 5 d., 85 str. 1 d., 85 str. 2 d., 85 str. 3 d., 87 str. 1 d., 92 str. 1 d., 92 str. 2 d.; Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (2011 m. sausio 17 d. įsakymo redakcija) 4, 5, 9.10, 12, 33, 56, 69, 71.3, 82, 86, 123 punktus.“

Tarnyba Ataskaitos išvadoje nurodė, kad: „Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą (pirkimo Nr. 75616), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.) 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 str. 2 d. nustatyto tikslo racionaliai naudoti lėšas ir sudaryti sutartį vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, siekimą, 18 str. 3 d., 19 str. 5 d., 32 str. 5 d., 85 str. 1 ir 3 d. ir 87 str. 1 d. nuostatas“ (6 punktas) ir „Perkančioji organizacija vykdydama pirkimą (pirkimo Nr. 101648), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 6 d.) 3 str. 1 ir 2 d., 9 str. 4 d., 18 str. 3 ir 8 d., 19 str. 5 d., 85 str. 1, 2 ir 3 d., 87 str. 1 d. ir 92 str. 1 ir 2 d. nuostatas“ (7 punktas). Tarnyba išvadų 8 punkte, atsižvelgdama į tai, kad pirkimuose nustatyti Taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams, perkančiajai organizacijai rekomendavo nutraukti dėl pirkimų sudarytas sutartis ir esant poreikiui bei vadovaujantis Taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, organizuoti naujus pirkimus“. Sutartys baigtos įgyvendinti ir organizuoti naujus pirkimus nebuvo galimybių.

LVPA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2012 m. birželio 4 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-021/IT02 (I t., b. l. 121 antra lapo pusė–123), vadovaudamasi Tarnybos Ataskaita nustatė Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą. Nurodė, kad „Projekto vykdytojas, pažeisdamas Ataskaitoje nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo, Taisyklių ir Metodikos punktus, taip pat pažeidė Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 punktą bei Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą“. Nurodė, kad „Pareiškėjas (Projekto vykdytojas) pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. 7-R ir 2011 m. balandžio 7 d. susitarimą Nr. 7-R mokėjimo prašymuose MP001, MP002, MP003, MP008, MP009, MP010 ir MP011 deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų 2 949 408,58 Lt sumai. LVPA, įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, netinkamų finansuoti išlaidų suma (pagal siūlomą finansinę korekciją 25 proc.) pripažino 737 352,15 Lt išlaidų, iš jų 593 051,75 Lt buvo apmokėtos ir 144 300,39 Lt – neapmokėtos“. LVPA Išvados 11 punkte nustatė, kad „Atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 737 352,15 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pateikė siūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi 737 352,15 Lt, iš jų, Europos Sąjungos fondų lėšos 737 352,15 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 0,00, ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį 593 051,75 Lt (iš jų, Europos Sąjungos fondų lėšos 593 051,75 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 0,00 Lt), taikant lėšų pervedimo būdą 111 325,57 Lt ir išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį 481 726,18 Lt iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos“. LVPA tyrimo išvadoje nurodė, kad „Įvertinus nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, pasiūlyta finansinė korekcija 25 proc. 737 352,15 Lt sumai nuo tinkamų finansuoti išlaidų 2 949 408,58 Lt pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. 7-R ir 2011 m. balandžio 7 d. susitarimą Nr. 7-R. Korekcija taikoma pagal Gairių 21 punkte nustatytą rekomenduojamą pataisą: sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas.“

LVPA 2012 m. birželio 7 d. raštu Nr. R4-9355(13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021“, vadovaudamasi Taisyklių 197-1 punktu, pateikė Ūkio ministerijai sprendimą dėl pareiškėjos nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (I t., b. l. 121).

Ūkio ministras 2012 m. birželio 21 d. įsakyme Nr. 4-571 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021 vykdytojai Palangos miesto savivaldybės administracijai, grąžinimo“, vadovaudamasis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2010, Nr. 33-1570), 5.2.2, 8.1 ir 8.3 punktais, priedo 5 punktu, Taisyklių (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2012 Nr. 56-2785), 188-1 ir 198.2 punktais, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (Žin., 2009, Nr. 67-2716), 28 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1K-097 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2012 m. antrajam ketvirčiui“ (Žin., 2012, Nr. 33-1564) ir atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 2 d. Projekto (projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021), finansavimo sutarties Nr. S-VP3- .3-ŪM-01-V-01-021 bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18 ir 9.1 punktus ir LVPA 2012 m. birželio 7 d. raštu Nr. R4-9355(13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas VP3-1.3-ŪM- O1-V-01-021)“ pateiktą sprendimą – 2012 m. birželio 4 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021/IT02, pripažino Projekto išlaidų sumą – 737 352,15 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis (1 punktas).

Dėl LVPA išvados teisėtumo ir pagrįstumo teismas, įvertinęs Taisyklių 194, 195, 196, 197 ir 197-1 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad LVPA, nustačiusi, kad ištaisyti pažeidimo nebebuvo įmanoma, nes sutartys buvo baigtos įgyvendinti ir naujų viešųjų pirkimų organizuoti galimybių nėra, vadovaudamasi 197.2 punktu, pagrįstai pateikė siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą pakeisti finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažinti finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 737 352,15 Lt sumai nuo tinkamų finansuoti išlaidų 2 949 408,58 Lt pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. 7-R (LVPA bylos 70–73 l.) ir 2011 m. balandžio 7 d. susitarimą Nr. 7-R (LVPA bylos 57–58 l.). Pareiškėjas mokėjimo prašymuose MP001, MP002, MP003, MP008, MP009, MP010, MP011 deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų 2 949 408,58 Lt sumai (LVPA byla, 26 l.). LVPA, pritaikiusi 25 procentų finansinę korekciją (2 949 408,58 – 25%), pagrįstai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 737 352,15 Lt sumą. LVPA pareiškėjo atžvilgiu negalėjo taikyti Taisyklių 196 punkto nuostatų, nes, kaip minėta anksčiau, nustatytų pažeidimų nebuvo galima ištaisyti, todėl LVPA pagrįstai priėmė sprendimą pagal Taisyklių 197.2 punktą.

Pagal Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 9 punktą sutarties pažeidimais laikoma: „Jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Jei Sutartis dvišalė, šiame punkte nurodytas Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos teises turi Įgyvendinančioji institucija. Sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka.“ (9.1 punktas), „Projekto vykdytojas, gavęs sprendimą dėl Projekto finansavimo sumažinimo, sustabdymo arba nutraukimo ir (arba) Sutarties nutraukimo ir (arba) reikalavimo grąžinti išmokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį ir (arba) kitą sprendimą, privalo per sprendime nustatytą terminą įvykdyti sprendime išvardytus reikalavimus ir apie jų įvykdymą informuoti Įgyvendinančią instituciją ir Ministeriją ir (arba) kitą valstybės instituciją“ (9.2 punktas).

Pareiškėja Finansavimo sutartyje buvo įsipareigojusi, be kita ko, laikytis ir šios sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkto, t. y. „Jeigu Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) jis privalo vadovautis šiuo įstatymu ir atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi“ ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto (t. y. Projekto vykdytojas įsipareigoja „laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.“). LVPA konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė ir Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 punktą, t. y. kad apmokant išlaidas, nebus pažeisti ES reikalavimai viešųjų pirkimų srityse.

Taigi, pareiškėjas ne tik formaliai turėjo žinoti, kad pažeidus minėtus Finansavimo sutarties punktus, jam kils atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, bet ir vykdydamas pirkimus, turėjo tai įvertinti ir siekti, kad pažeidimų būtų išvengta. Pareiškėjas iš esmės neneigė, kad buvo nustatyti pažeidimai.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (Žin., 2009, Nr. 67-2716) patvirtintos Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos, kurių 26 punkte nustatyta, kad „Nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – ir Gairės). Taigi, nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą proporcingas finansinis poveikis apskaičiuojamas, vadovaujantis būtent Gairėmis. Gairių tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos.

Vykdydamos tikrinimus, valstybių narių priežiūros institucijos, aptikę Gairėse nurodyto tipo pažeidimus, privalo padaryti būtinas pataisas pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006) 98 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.“

Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad pažeidimas – tai „Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui“. Taisyklių 192 punkte nustatyta, kad „Jeigu įtariama, kad <...> projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po jo įgyvendinimo, iki sueis Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) ES biudžeto nuostolių padarius nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas“.

LVPA Projekto pažeidimo tyrimą atliko, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225. Ji atliko projekto patikrą vietoje, remdamasi Tarnybos Ataskaita, ir nustatė ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, t. y. teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą. LVPA, remdamasi Tarnybos išvada, konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė pirkimus pažeisdamas viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl išlaidos pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. 7-R ir 2011 m. balandžio 7 d. susitarimą Nr. 7-R, kurios sudarytos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti.

Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalį: „Pažeidimas – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

Pareiškėjui korekcija pritaikyta remiantis Gairių 21 punktu, kuriame nurodyta, kad nustatytam pažeidimui, kai nesilaikoma pakankamo viešumo ir skaidrumo laipsnio, rekomenduojama pataisa 25 procentai sutarties sumos. Kaip Tarnybos Ataskaitoje detaliai aprašyta ir įvertinta (11 ir 12 skyriuose), Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai pareiškėjui buvo konstatuoti dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas. LVPA, įvertinusi nustatytus Viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, pasiūlė finansinę korekciją 25 proc. 737 352,15 Lt sumai nuo tinkamų finansuoti išlaidų 2 949 408,58 Lt pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartį Nr. 7-R ir 2011 m. balandžio 7 d. susitarimą Nr. 7-R.

Kaip matyti iš Gairių 21 punkto nuostatų, už nustatytus pažeidimus LVPA neturėjo galimybės siūlyti kitokio dydžio (nei didesnės, nei mažesnės) korekcijos, nes Gairėse tokiam pažeidimui rekomenduojama pataisa konkrečia procentine išraiška, t. y. – 25 procentai sutarties sumos. Viešojoje teisėje taikomas principas ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. vasario 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-35-10). Pareiškėjas teigia, kad finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, nes jie pareiškėjo vertinimu, neturėjo įtakos Projekto darbų atlikimui ir yra neesminiai, tačiau pats pareiškėjas iš esmės neneigia, kad nustatyti pažeidimai vis tik buvo. Tarnyba, įvertinusi pirkimų Nr. 11 ir 12 nustatytus pažeidimus, konstatavo, kad nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams, todėl atsakovas LVPA rėmėsi Tarnybos nustatytais pažeidimais. Viešųjų pirkimų pažeidimų nustatymas priskirtinas Tarnybos kompetencijai (Viešųjų pirkimų įstatymo 8-2 straipsnis). Tarnyba patikrino informaciją apie viešųjų pirkimų vykdymo galimus pažeidimus. Buvo patikrinti perkančiosios organizacijos nuo 2010 m. kovo 1 d. pradėti ir vykdyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimai, finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis. Pareiškėjas skunde iš esmės neginčijo Tarnybos nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų, o tik ginčijo, jo manymu, dėl neturėjusių įtakos pirkimų rezultatams ir atliktiems darbams nustatytų formalių pažeidimų, skirtos neproporcingos finansinės korekcijos. Nepaneigus nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų ir esant LVPA apibrėžtai pažeidimo mastų vertinimo diskrecijai, pasiūlyta 25 procentų finansinė korekcija yra teisėta ir pagrįsta. Galimybių taikyti išimtis ir pareiškėjui netaikyti finansinės korekcijos už nustatytus pažeidimus, LVPA tokia teisė Taisyklėse nesuteikta.

Pažeidimų mastą ir įtaką Projekto darbų atlikimui turi teisę vertinti LVPA, kuri konstatavo skaidrumo principo pažeidimą, remdamasi Tarnybos Ataskaita, dėl to, kad pareiškėjo pagrindiniame pirkime buvo pateiktas 2002 m. parengtas techninis projektas, kuris neatitiko galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių projekto rengimą, kurie buvo pasikeitę 2008 m., t. y. iki pirkimo pradžios. Pareiškėjas iki pirkimo pradžios neišsiaiškino visų pirkimo objektui ir viešųjų pirkimų tikslui, nurodytam Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, įtakos turinčių aplinkybių bei jų neįvertino rengdamas pirkimo objekto techninę specifikaciją ir kitas pirkimo sąlygas, tuo neužtikrindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimo laikymosi – sudaryti sutartį leidžiančią įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant lėšas. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalis imperatyviai nustato, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia“. Pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisijos 2011 m. vasario 25 d. posėdžio protokole Nr. (11.1)-VŠ1-1 (LVPA bylos 65–67 l.) nurodyta, kad „<...> Pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, kad 2002 metais parengtas techninis projektas nebeatitinka naujų galiojančių techninių reikalavimų. Pasikeitė Statybos techninių reglamentų reikalavimai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 patvirtintas „Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai.“ Darbai negalėjo būti toliau vykdomi, nes realizuotas sprendinys neatitiktų galiojančių reikalavimų ir negalėtų būti priduotas valstybinei komisijai, todėl Savivaldybė kreipėsi į projekto rengėją (SĮ „Vilniaus planas“) dėl projekto koregavimo pagal galiojančius reglamentus. Savivaldybė, įvykdžiusi derybų procedūras, pasirašė su SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. lapkričio 16 d. Paslaugų sutartį Nr. 78-PS dėl Meilės alėjos rekonstrukcijos techninio projekto korektūros <...>“. Šiame pirkime, kaip konstatavo Tarnyba, pirkimo objektas nebuvo apibrėžtas tinkamai, kas vėliau sąlygojo sutarties keitimą. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad supaprastinto atviro konkurso būdu pagrindinis pirkimas buvo skelbtas 2009 m. gegužės 12 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 37, o techninio projekto rengimą reglamentuojantys teisės aktai pasikeitė 2008 m., t. y. iki šio pirkimo paskelbimo dienos, konstatavo, kad tai nėra nenumatyta aplinkybė, kurios perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, todėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas vykdyti pirkimą apklausos būdu buvo nepagrįstas, t. y. nebuvo tam būtinų sąlygų – nenumatytų aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Darytina išvada, kad LVPA turėjo teisę, įvertinusi Tarnybos nustatytus pažeidimus, siūlyti Ūkio ministerijai taikyti 25 procentų dydžio finansinę korekciją. Teismas nenustatė, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada būtų priimta, pažeidžiant jai suteiktą kompetenciją ar nesilaikant Taisyklių ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatų, todėl ji yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl neproporcingai pritaikytos finansinės korekcijos atmestini kaip nepagrįsti ir jie nepaneigia Tarnybos nustatytų pažeidimų, kurie buvo pagrindas LVPA priimti ginčijamą sprendimą. Tarnybos sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išsamiu jų teisiniu vertinimu, o tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.

Dėl Ūkio ministerijos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymėjo, kad ūkio ministras 2012 m. birželio 21 d. ginčijamame Įsakyme Nr. 4-571 pripažino Projekto išlaidų sumą – 737 352,15 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis, vadovaudamasis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2010, Nr. 33-1570), Taisyklių, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatomis. Vertintina, ar ūkio ministras turėjo kompetenciją priimti ginčijamą Įsakymą.

Remdamasis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punktu, 8 punktu, minėtų taisyklių 5 priedu, taip pat Taisyklių 188-1 punktu ir 198.2 punktu, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (Žin., 2009, Nr. 67-2716) 28 punktu, teismas konstatavo, kad Ūkio ministro sprendimas atitinka Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 9 punkte nustatytus reikalavimus. Taigi, šiuo atveju ūkio ministras, gavęs LVPA 2012 m. birželio 7 d. raštą Nr. R4-9355(13.1.5), priėmė skundžiamą Įsakymą pagal jam suteiktą kompetenciją, nepažeisdamas tokių sprendimų priėmimo tvarkos.

Ūkio ministras, priimdamas skundžiamą Įsakymą, rėmėsi ir 2010 m. vasario 2 d. Projekto finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18 ir 9.1 punktais bei LVPA 2012 m. birželio 7 d. raštu Nr. R4-9355(13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas VP3-1.3-ŪM- O1-V-01-021)“ pateiktu sprendimu – 2012 m. birželio 4 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021/IT02. Taigi, ginčijamame Įsakyme tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas nurodytas. Sutiktina su atsakovo išvada, kad šiuo atveju, kai priimtas Įsakymas grindžiamas LVPA priimtu sprendimu, kuriame detaliai ir išsamiai įvertinti nustatyti Tarnybos pažeidimai, viešojo administravimo sprendime nereikia atkartoti LVPA sprendimo turinio ir jame nustatytų aplinkybių.

Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, pripažinus LVPA sprendimą teisėtu ir pagrįstu, kuriame nurodytas teisinis pagrindas ir detaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, Ūkio ministerija pagal jai suteiktą kompetenciją turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą, grįsdama teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybės. Teismo vertinimu, Ūkio ministerija neturėjo pareigos perrašyti LVPA nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo vertinti skundžiamame sprendime. Tai atitinka ir LVAT praktiką, kad pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą. Priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį. Tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui (LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-633-08 ir kt.).

Teismo vertinimu, Sprendimas yra nešališkas, priimtas LVPA atlikus išsamų ir objektyvų pažeidimo tyrimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra pagrindo jų naikinti, remiantis pareiškėjo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (I t., b. l. 194–197) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliantas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad skundžiami individualūs teisės aktai neatitinka VAĮ 3 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1 dalies bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo to, kad dauguma tariamų pažeidimų nebuvo padaryti ir nepasisakė dėl pareiškėjo vardinamų argumentų. 

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–3) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, papildomai nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes teismas, nagrinėdamas šį ginčą, teisės normas aiškino atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 5–8) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, taip pat pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendime pateiktais teiginiais. Papildomai nurodo, kad pagrindiniai pažeidimai buvo tai, kad pareiškėjas, vykdydamas pagrindinį ir papildomą pirkimus, pažeidė skaidrumo principą. Visi kiti pažeidimai buvo tik papildomi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, t. y. panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2012 m. birželio 4 d. sprendimą VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021/IT02 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 4-571 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-021 vykdytojai Palangos miesto savivaldybės administracijai, grąžinimo“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: skundžiami individualūs administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio 3 punkto reikalavimų; pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kad daugelis tariamų pažeidimų nebuvo padaryti, ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad atsakovai tik formaliai nurodė padarytus pažeidimus, tačiau neištyrė visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, ar kilo kokios nors pasekmės, sprendimai yra neadekvatūs nurodytiems nežymiems pažeidimams. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl toliau iš esmės pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat nustatyta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pastebėtina, kad šio prašymo visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nustačiusi, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nėra keliami tokie teisės ar fakto klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t.y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją žodžiu.

V.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr.                   2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 21, p. 264-281).

Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (pvz., žr., 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1411/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada ir ūkio ministro įsakymas pripažinti atitinkamo projekto išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir įpareigoti grąžinti išmokėtų lėšų dalį turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas o motyvuojamąja dalimi – LVPA pažeidimo tyrimo išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013). Be to, nagrinėjamoje byloje LVPA pažeidimo tyrimo išvada (Sprendimas) iš esmės remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. sausio 6 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-8, kitais dokumentais, nurodytais LVPA pažeidimo tyrimo išvados (Sprendimo) 13  dalyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamus atsakovų sprendimus, sprendžia, kad jie iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš skundžiamų aktų, juos skaitant kartu su Ataskaita, teisėjų kolegijai akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįsti minėti sprendimai. Sprendimo (LVPA pažeidimo tyrimo išvados) 12 dalyje pateikti konkretūs motyvai dėl taikomų poveikio priemonių pasirinkimo. Argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą administraciniam teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. Administracinis aktas nagrinėjamu atveju gali būti panaikintas, jei pareiškėjas įrodytų, kad skundžiamuose aktuose nurodyti faktai yra klaidingi, remiamasi ne teisiškai reikšmingais faktais, padaryta teisės aiškinimo ir taikymo klaida, parinkta neteisėta ar neproporcinga poveikio priemonė ir pan.

VI.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovai pažeidė šį principą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto pažeidimo yra glaudžiai susiję su antrąja pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų grupe, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo daugelio tariamų pažeidimų ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimais. Dėl šių priežasčių pirmiau paminėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai toliau bus vertinami kartu.

Kaip matyti iš Sprendimo 12 dalies, nagrinėjamu atveju pasirinkta poveikio priemonė – 25 proc. finansinė korekcija – buvo pritaikyta įvertinus nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą. Sprendimo 12 dalyje taip pat pažymima, kad korekcija pasirinkta pagal Gairių 21 punkte (pažeidimas – nesilaikoma pakankamo viešumo ir skaidrumo laipsnio) nustatytą rekomenduojamą pataisą: sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Gairių 21 punktą už nustatytus pažeidimus LVPA neturėjo galimybės siūlyti kitokio dydžio (nei didesnės, nei mažesnės) korekcijos, nes Gairėse tokiam pažeidimui rekomenduojama pataisa konkrečia procentine išraiška, t. y. – 25 procentai sutarties sumos. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai visiškai neturėjo vertinimo laisvės, nesutinka.

Kaip matyti iš Gairių ir jų 21 punkto, jose yra nustatytas rekomenduojamas pataisos dydis. Rekomendacijos pagal savo pobūdį negali būti laikomos imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis. Tokia išvada išplaukia iš įprastinės žodžio „rekomendacija“ reikšmės tiek teisinėje, tiek įprastoje kalboje. Šios išvados nepaneigia ir sisteminis Gairių turinio vertinimas, taip pat Gairių pobūdis. Šio dokumento, t. y. Gairių, tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos. Be to, pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai; valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Taigi Europos Sąjungos reglamente, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį yra taikomas visuotinai, privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, apskritai nėra pateikta nuoroda į Gaires, nėra nurodyta, kad valstybėms narėms privaloma griežtai ir nenukrypstamai jų laikytis. Priešingai, akcentuojama, kad atlikdama koregavimą, valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai aiškino aktualius teisės aktus. Tačiau tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą. Net konstatavus, kad atsakovas turėjo tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, galima pripažinti, kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams.

Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo, taip pat pažymi, kad pareiškėjas iš esmės neginčija padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų arba juos kvestionuoja abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais teisiniais argumentais, kurie būtų pagrįsti atitinkamais faktiniais duomenimis. Didelė dalis pareiškėjo kritikos dėl nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų apeliaciniame skunde apsiriboja teiginiais, kad tam tikras pažeidimas nesukėlė pasekmių, atitinkama nuostata nebuvo įgyvendinta, neturėjo poveikio konkurso rezultatams, pateikta pastaba dėl pažeidimo yra niekinė ir pan. Tačiau vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Teisėjų kolegija, išsamiai ištyrusi ir įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos, kuria iš esmės remiamasi skundžiamuose aktuose, 11 dalį, kurioje konstatuota net 17 pažeidimų, ypač atsižvelgdama į minėtos Ataskaitos 11 dalies 2–7, 15, 17 punktus, sprendžia, kad atsakovai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog Meilės alėjos rekonstravimo darbų pirkimas buvo atliktas be tinkamo konkurso. Konkurso informacija ir dokumentacija reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, dėl ko potencialiems dalyviams galėjo būti sunku priimti tinkamai informuotą sprendimą, ar dalyvauti konkurse, o esamiems dalyviams – galėjo būti kur kas sunkiau pateikti tinkamą pasiūlymą. Pabrėžtina, kad konkursas dėl pagrindinės sutarties (2009 m. rugpjūčio 5 d. rangos sutartis Nr. 7-R) sudarymo buvo vykdomas pagal 2002 m. parengtą techninį projektą, kuris neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų (pareiškėjas neneigia šios aplinkybes), ir apie tai pareiškėjui buvo arba turėjo būti žinoma. Pareiškėjas neišsiaiškino visų pirkimo objektui ir pirkimo tikslui, nurodytam Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, reikšmės turinčių aplinkybių ir jų neįvertino rengdamas konkurso dokumentus. Dėl šios priežasties vėliau teko atlikti papildomus pirkimus, kuriuos pareiškėjas galėjo iš anksto numatyti. Taigi konstatavus, kad darbų pirkimas buvo atliktas be tinkamo konkurso, galima remtis Gairių 21 punktu, kuriame įtvirtintas būtent 25 proc. rekomenduotinas korekcijos dydis. Teisėjų kolegija nenustatė, o pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl atsakovai privalėjo taikyti mažesnį korekcijos dydį.

Dėl papildomų darbų sutarties (2011 m. balandžio 7 d. susitarimas Nr. 7-R), teisėjų kolegija, išsamiai ištyrusi ir įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos 12 dalį, kurioje konstatuota 10 pažeidimų, ypač atsižvelgiant į Ataskaitos 12 dalies 3, 7, 8, 9 punktus, sprendžia, jog atsakovai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad Meilės alėjos rekonstravimo papildomų darbų pirkimas taip pat buvo atliktas be tinkamo konkurso. Ataskaitoje nurodoma, kad pirkimas negalėjo būti vykdomas apklausos būdu. Ginčydamas šį pažeidimą pareiškėjas nurodo, kad papildomo pirkimo kaina neviršijo 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos, todėl pažeidimas nepadarytas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Vadovaujantis pirmiau paminėta teisės norma, neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai tik jei, be kita ko, pirma, reikia papildomų darbų ar paslaugų dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, antra, papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Taigi pareiškėjas nagrinėjamu atveju ginčija tik tai, kad egzistavo antroji sąlyga taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Tačiau pareiškėjas neįrodinėja, o teismas nenustatė, kad šiuo atveju egzistavo pirmoji iš paminėtų aplinkybių ­– reikėjo papildomų darbų ar paslaugų dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos 12 dalies 9 punkto antroje pastraipoje išdėstyta argumentacija, iš kurios matyti, kad negali būti laikoma, jog poreikis papildomiems darbams kilo dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, nes pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), kad pagrindinį pirkimą rengia pagal 2002 m. techninį projektą, kuris neatitinka teisės reikalavimų, ir todėl pareiškėjas galėjo numatyti papildomų darbų poreikį. Be to, teisėjų kolegija sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos 12 dalies 3.2 punkte pateiktu 30 proc. kriterijaus nesilaikymo apskaičiavimu ir pagrindimu. 2011 m. balandžio 7 d. susitarimu Nr. 7-R atsisakius dalies pradinėje sutartyje nustatytų darbų, pradinės pirkimo sutarties kaina sumažėjo iki 1 657 111,12 Lt be PVM, todėl sudarius papildomą susitarimą 726 446,28 Lt be PVM vertei, 30 proc. papildomo pirkimo riba buvo viršyta.

Konstatavus, kad darbų pirkimas buvo atliktas be tinkamo konkurso, atsižvelgiant į Gairių 21 ir 22 punktą, matyti, kad tokiu atveju rekomenduotinas finansinės korekcijos dydis yra 25 proc. Teisėjų kolegija nenustatė, o pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl atsakovai privalėjo taikyti mažesnį korekcijos dydį.

VII.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nedetalizuoja, kaip konkrečiai pasireiškia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto reikalavimų pažeidimas. Šiuo aspektu pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių ir aiškių teisinių ar faktinių argumentų, remiasi bendro pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegija savo iniciatyva taip pat neįžvelgia atskiro ir savarankiško Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto pažeidimo. Juolab kad šioje nutartyje jau pasisakyta dėl pareiškėjo nurodomo tariamo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 3 punkto pažeidimo, taip pat dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, leidusių pritaikyti 25 proc. dydžio finansinę korekciją.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.