Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2S-983-253/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė              (Proceso Nr. 2-24-3-01206-2013-6)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              122.4; 140.2; 140.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 20 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir S. L. ieškinį dėl bankroto bylos jiems iškėlimo,             

              n  u  s  t  a  t  ė :

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-09-25 nutartimi iškėlė A. L. ir S. L., bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013-10-03.Teismo 2013-11-11 nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai A. L. ir S. L. bankroto byloje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-21 nutartimi patvirtino bankrutuojančių A. L. ir S. L. mokumo atkūrimo planą.

Kreditorius AB SEB bankas pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-03-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Kreditorius nesutinka su teismo išvada patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kuriai nepritarė kreditorių susirinkimas. Pažymi, kad     2014-01-30 vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti 200 Lt/mėn. plius mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą. Šis kreditorių susirinkimo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir privalomas visiems kreditoriams, bankroto administratoriui bei fiziniam asmeniui. Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) nenumato, kad administravimo išlaidoms privalomai turi būti skiriama lėšų, gautų realizavus turtą, suma. Kreditorius taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi patvirtinto bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano 12 dalyje „Kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas“ išdėstyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir mano, kad mokumo atkūrimo plane išdėstytas kreditinių reikalavimų tenkinimo procesas pažeidžia FABĮ 29 str. nuostatas bei neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius S. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2014-01-30 vyko kreditorių susirinkimas, susirinkimo darbotvarkėje 6-uoju klausimu numatyta svarstyti bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą. Šiuo klausimu balsuota tik už administratoriaus pasiūlytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Kreditorius AB SEB bankas administratoriaus pasiūlytai sąmatai nepritarė, o protokole klaidingai nurodyta, kad nutarta patvirtinti AB SEB banko pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, t. y. įvyko rašymo apsirikimas. Susirinkime nutarimai priimami tik tais kliausimais, kurie įtraukti į darbotvarkę ir dėl kurių balsuota. Darbotvarkėje net nebuvo numatyta svarstyti AB SEB banko siūlomos administratoriaus išlaidų sąmatos, todėl ji nebuvo ir negalėjo būti pateikta 2014-01-30 balsuoti, už ją niekas nebalsavo. Šiuo klausimu įvykus rašymo apsirikimui, nutarimas šiuo klausimu dėl administravimo išlaidų yra niekinis. Kreditorius bankroto administratoriaus siūlomai išlaidų sąmatai nepritarė du kartus, kreditoriui nepritarus mokumo plano projektui, jis buvo teikiamas tvirtinti teismui. Nesutinka su kreditoriaus argumentais dėl atlyginimo administratoriui dydžio, nes kreditoriaus siūlomas atlyginimas administratoriui (150 Lt per mėnesį) neproporcingas jo atliekamam darbui. Teigia, kad fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane turi būti nustatytas konkretus administravimo išlaidų dydis ir už bankui įkeisto turto administravimą, tarp jų ir atlyginimas administratoriui. Nesutinka su skundo argumentais dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančių A. L. ir S. L. mokumo atkūrimo planas (toliau – planas).

Kreditorius nesutinka su bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numato, kad mokumo atkūrimo plano dalis yra administravimo išlaidų suma bei turi būti nurodomas jos pagrindimas. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui FABĮ 8 str. 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (FABĮ 8 str. 3 d.). Nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 str. 8 d.). Iš 2014-01-30 bei 2014-02-28 A. L. ir S. L. kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad kreditoriai du kartus nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriaus AB SEB banko kreditinis reikalavimas sudaro 98,31 proc. visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

              Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad plane nepagrįstai numatytas administratoriaus atlyginimas už nekilnojamojo turto pardavimą ar įkeisto turto perdavimą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui – 10 proc. gautos lėšų sumos nuo parduoto ar perduoto turto. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Šiuo atveju bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane numatyta 200 Lt/mėn. administravimo išlaidų sąmata: 150 Lt/mėn. atlyginimas administratoriui, 50 Lt/mėn. administravimo išlaidos.

FABĮ 22 str. 5 d. reglamentuoja, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų); pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip; bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą darytina išvada, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą ne didesnė nei 15 procentų dydžio gautų lėšų (turto vertės) suma gali būti panaudota patvirtintų bankroto administravimo išlaidų padengimui. Visa minėto dydžio suma nėra privalomai sutapatinama su visomis administravimo išlaidomis ar jų dalimi – administratoriaus atlyginimu. Tokią išvadą leidžia daryti ir FABĮ 27 str. 3 d. nuostatos.

Iš plano 2 dalies matyti, kad numatomas parduoti bankrutuojančių asmenų nekilnojamasis turtas įkeistas kreditoriui AB SEB bankui. FABĮ 22 str. 5 d. numato, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius gali duoti sutikimą kitokiam administravimo išlaidų dengimui pardavus ar perdavus įkeistą turtą. Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius išreiškė poziciją, kad administravimo išlaidos, susijusios su bankrutuojantiems asmenis priklausančio turto realizavimu, yra dengiamos iš lėšų gautų realizavus turtą. Atsižvelgtina ir į FABĮ 27 str. 3 d. nuostatas, numatančias, kad pirkėjui sumokėjus visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, iš įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausančios sumos atskaitoma būtent bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtinta suma, kuri negali būti didesnė negu nurodyta FABĮ 22 str. 5 d. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartimi patvirtinto plano 7 dalis, numatanti administratoriaus atlyginimą už nekilnojamojo turto pardavimą ar įkeisto turto perdavimą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus sutikimą, atitinkamai keistina, numatant, kad administravimo išlaidos, susijusios su bankrutuojantiems asmenis priklausančio turto administravimu bei realizavimu, yra dengiamos iš lėšų gautų realizavus turtą. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas gali keisti administravimo išlaidų sąmatą (FABĮ 22 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalavimų. FABĮ 7 str. 12 p. numato, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane turi būti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 str. nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Skundžiama nutartimi patvirtintame plane nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo datos. Taip pat nustatyta, kad numatytomis datomis kreditorių reikalavimai tenkinami iš depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Atveju, jei mokėjimo kreditoriams dieną depozitinėje sąskaitoje nepakanka lėšų mokėjimams atlikti arba proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma yra mažesnė nei 10 Lt, mokėjimai atliekami kitą kreditorių reikalavimų mokėjimo grafike nurodytą dieną. Taigi plane numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, priklausanti nuo gautų pajamų ir kreditorių reikalavimų dydžių bei šių sumų mokėjimo laikotarpiai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog plano 12 dalyje išdėstyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė pažeidžia FABĮ 29 str. nuostatas. Bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nurodoma, kad pirmuoju etapu bus tenkinami antros eilės kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių: „Swedbank“ AB, antstolio J. P. bei, po nekilnojamojo turto pardavimo, pirmo etapo antrąja eile bus tenkinami AB SEB banko kreditiniai reikalavimai (reikalavimų dalis, kuri nebus patenkinta, po nekilnojamojo turto pardavimo). Apeliantas teigia, kad kreditoriui įkeistas turtas tuo metu, kai bus skirstomos piniginės lėšos viršijančios bankrutuojančių asmenų būtinuosius poreikius, nebus realizuotas ir piniginės lėšos viršijančios bankrutuojančių asmenų būtinuosius poreikius, bus paskirstytos tik tarp dviejų kreditorių.

Vadovaujantis FABĮ 7 str. 1 d. 12 p., plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 str. nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kreditoriaus AB SEB bankas kreditinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu. FABĮ 29 str. 1 d. numatyta, kad pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodoma, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą; jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi apelianto kreditinio reikalavimo tenkinimas pirmiausia yra užtikrintas įkeistu turtu. Apelianto įkeitimu užtikrinti kreditiniai reikalavimai pirmiausia turi būti tenkinami FABĮ 29 str. 1 d. nustatyta tvarka ir tik tada paaiškės šio kreditoriaus reikalavimų dalis, kuri nebus patenkinta po nekilnojamojo turto pardavimo. Tokia reikalavimų dalis, kuri nebus patenkinta nustatyta tvarka, galės būti tenkinama antrąja eile, kartu su visais likusiais kreditorių reikalavimais (FABĮ 29 str. 1 d., 4 d., 6 d.).

Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad nurodytos skundžiama nutartimi patvirtinto bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano nuostatos pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl patvirtintos nepagrįstai (FABĮ 8 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutartį pakeisti.

Nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano 7 dalyje „Bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas“ panaikinti nuostatą: „Bankroto administratoriaus atlyginimą už nekilnojamojo turto pardavimą ar įkeisto turto perdavimą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, sudarys 10 procentų gautos lėšų sumos nuo parduoto ar perduoto įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui fizinių asmenų nekilnojamojo turto kainos + mokėtini mokesčiai. Išlaidos susijusios su nekilnojamojo turto vertinimu ar kitos nenumatytos būtinos išlaidos bus apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.“ ir vietoj jos įrašyti nuostatą: „Administravimo išlaidos, susijusios su bankrutuojantiems asmenis priklausančio turto administravimu bei realizavimu, yra dengiamos iš lėšų gautų realizavus turtą.“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Pupeikienė