Civilinė byla Nr. e2-540-1024/2026

Procesinis Nr. 2-77-3-01370-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.1;

3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 14 d.

Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,  

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indust Group“ atstovui direktoriui D. M., advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vygo statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indust Group“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indust Group“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vygo statyba“ dėl nuostolių trūkumams pašalinti atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti ab initio negaliojančiu atsakovo 2024-07-12 atliktą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą ir priteisti iš atsakovo 27 000 Eur skolos bei 972 Eur delspinigių; priteisti 10,15 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2023-08-21 UAB „Vygo statyba“ (toliau – Ieškovas) ir UAB „Indust group“ (toliau – Atsakovas) sudarė Rangos sutartį Nr. 2023/09/21-VS (toliau – Sutartis), pagal kurią Ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o Atsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta sąlygomis ir tvarka. Ieškovas, be kita ko, atliko 5,6,7 namų antro aukštų sienų betonavimo darbus ir pateikė juos Atsakovui priimti pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 ir Nr. 10, kuriuos Atsakovas pasirašyti Atsisakė. 2024-03-31 pagal aktą Nr. 7 Ieškovas išrašė Atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0052 – 16698 Eur sumai, o 2024-04-18 – PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0059 -15972 Eur sumai, pagal aktą Nr. 10 (toliau tekste – Sąskaitos – faktūros). Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str., šalių santykiams yra taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas, todėl Atsakovo mokėtina suma pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras sudaro 13800 Eur + 13200 Eur = 27 000 Eur, kuri nėra apmokėta ir Ieškinio pateikimo dieną. 2024-07-12 Atsakovo atstovas pateikė Ieškovui pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo (toliau tekste – Pranešimas dėl įskaitymo), kuriuo nurodė įskaitantis priepriešinius Ieškovo ir savo piniginius reikalavimus. Pranešime apie įskaitymą Atsakovas nurodo, kad yra priskaičiavęs Ieškovui 10 proc. Sutarties kainos baudą, remdamasis Sutarties 8 str. 1.1. p. Pastebėtina, kad minėtas punktas reglamentuoja Sutarties nutraukimą Rangovo (t. y. Ieškovo) iniciatyva, tuo tarpu Sutartis yra nutraukta Atsakovo iniciatyva, kas pripažįstama Pranešimo apie įskaitymą 4 p. Taigi, Atsakovas neturi teisės į 10 proc. Sutarties kainos netesybas. Atsakovas taip pat nurodo, kad Ieškovo darbų trūkumų šalinimui patyrė 93778,71 Eur išlaidų ir šią sumą taip pat įskaito ir išskaičiuoja iš Ieškovui mokėtinų sumų. Šiuo aspektu reikėtų pastebėti, kad, remiantis CK 6.665 str. 1 d. 3 p., Užsakovas (šiuo atveju - Atsakovas) turi teisę reikalauti iš Rangovo (šiuo atveju - Ieškovo) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šalių pasirašyta Sutartis tokios Atsakovo teisės nenumato. Maža to, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Kadangi Atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo Ieškovo atžvilgiu, jo atliktas įskaitymas laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 6.130 str. 1 d. normai ir dėl to pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 1.180 str.). Aukščiau nurodytu būdu pripažinus negaliojančiu atsakovo atliktą reikalavimo įskaitymą, laikytina, kad negaliojančio įskaitymo apimtyje atsakovo 27 000 Eur dydžio prievolė (dėl Ieškovo atliktų rangos darbų apmokėjimo) CK 6.130 str. pagrindu nepasibaigė, buvo neįvykdyta/pažeista, ko rezultate ieškovas turi teisę reikalauti jos įvykdymo/priteisimo. CK 6.687 str. 1 d. nustato, kad užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas už ieškovo atliktus rangos darbus pagal Sąskaitas faktūras privalėjo sumokėti ieškovui 27 000 Eur sumą, kurią jis neteisėtai įskaitė ir liko nesumokėjęs. Šios savo 27 000 Eur dydžio mokėjimo prievolės atsiradimą ir pareigą ją įvykdyti pats atsakovas buvo pripažinęs, atlikdamas ieškovo jam turimo reikalavimo įskaitymą į tariamą priešpriešinį reikalavimą ieškovui. Paties atsakovo atlikto įskaitymo faktas įrodo, kad Ieškovo reikalavimą atsakovui dėl darbų apmokėjimo pagal šią sąskaitas-faktūras pats atsakovas laikė pagrįstu, galiojančiu ir vykdytinu. Kadangi priešpriešinį reikalavimą, kuriam nustatytas vykdymo terminas, galima įskaityti tik suėjus šiam terminui (CK 6.130 str. 1 d.), akivaizdu, kad atsakovas, atlikdamas įskaitymą, Ieškovo reikalavimą traktavo kaip tokį, kurio įvykdymui nustatytas terminas jau yra suėjęs. Vadinasi nėra jokių abejonių, kad atsakovo prievolės mokėti Ieškovui 27 000 Eur užmokestį įvykdymo terminas jau tikrai suėjęs. Tokiu būdu, iš atsakovo yra priteistina 27 000 Eur neapmokėta (nepagrįstai įskaityta) skolos pagal Sąskaitas - faktūras dalis – 27 000 Eur suma.

3.       Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo UAB „Vygo statyba“ pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; tenkinti atsakovo UAB „Indust group“ priešieškinį ir priteisti jo patirtas 44 761,37 Eur trūkumų šalinimo išlaidas iš ieškovo UAB „Vygo statyba“, arba tenkinti atsakovo UAB „Indust group“ priešieškinį ir, tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų tenkintas ieškovo UAB „Vygo statyba“ pareikštas ieškinys, atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaityti ieškovo UAB „Vygo statyba“ tenkintinų reikalavimų sumą į atsakovo UAB „Indust Group“ tenkintinų priešpriešinių reikalavimų sumą, o po atlikto reikalavimų įskaitymo, galutiniai priteisti atsakovui UAB „Indust group“ iš ieškovo UAB „Vygo statyba“ likusią atlygintinų nuostolių sumą; priteisti 10,50% dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Priešieškinyje nurodė, kad statybų bendrovei UAB „Indust Group“ buvo patikėta atlikti įvairius statybinius darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Atsakovą samdė ir su juo rangos sutartį sudarė užsakovas UAB „Simonta“ (toliau – Generalinis rangovas), kuris patikėjo Atsakovui atlikti apibrėžtą darbų apimtį. Siekiant operatyviau ir laiku vykdyti statybos darbus Objekte, atsirado poreikis papildomai darbo jėgai, todėl Atsakovas nusprendė dalį savo darbų vykdymo patikėti atitinkamoje srityje dirbančiam subrangovui. Tokiu būdu 2023-09-21 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2023/09/21 VS (toliau – Sutartis), pagal kurią subrangovui UAB „Vygo statyba“ pavesta atlikti pagal pateiktą statybos darbo projektą ir komercinį pasiūlymą aiškiai apibrėžtus darbus, t. y. naujai statomuose keturiuose namuose betonavimo darbus - gręžtinių polių, rostverko, sienų, perdangų/denginių betonavimo darbus (toliau – Darbai). Tiksli Rangovui patikėtų darbų apimtis nustatoma pagal Sutartyje įtvirtintą dalyką bei Objekto projektinę dokumentaciją - statybų techninį projektą ir darbo projektą. Šalys susitarė, kad visus projektinėje dokumentacijoje numatytus ir patikėtus Darbus Rangovas atliks Sutartyje nustatytu terminu, t. y. vėliausiai iki 2024 m. sausio 30 d. Šalys taip pat susitarė, kad Darbai bus vykdomi pagal Darbų grafiką ir perduodami pagal jame įtvirtintus atskirus etapus. Užsakovas įsipareigojo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais priimti tik tinkamai atliktų darbų rezultatą bei sumokėti sutartą kainą už faktiškai atliktus Darbus. Sutarties 3.1. punktu šalys aiškiai susitarė, jog vien tik atlyginimo dalių sumokėjimas Rangovui nebus laikomas atliktų statybos Darbų kokybės priėmimu. Nuo pat Sutarties vykdymo pradžios Atsakovas pastebėjo, kad Ieškovas jam patikėtus Darbus vykdo per lėtai, atsilikinėja nuo darbų grafiko, vėluoja pasiekti numatytų etapų rezultatą ir laiku neužbaigia darbų. Generalinis rangovas nepriimdavo atliktų darbų rezultato ir pradėjo reikšti pretenzijas, todėl atitinkamai Atsakovas raštu teikė pretenzijas Ieškovui dėl netinkamo darbų atlikimo bei sutartinių įsipareigojimu nevykdymo. Tikrinant Objekte atliktus Ieškovo Darbus buvo nustatyta eilė trūkumų ir pastebėti esminiai defektai, dėl kurių rezultatas negalėjo būti priimtas ir naudojamas pagal paskirtį. Ieškovui pavesti betonavimo Darbai Objekte atlikti nesilaikant projekto reikalavimų ir sprendinių, pastebėtas faktinio rezultato ženklus nukrypimas nuo norminių reikalavimų. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtino rezultato patikrinimo metu padarytos išpildomosios (kontrolinės) geodezinės nuotraukos. Taigi, Ieškovas netinkamai atlikęs Darbus bandė reikalauti atlyginimo už nepriimtą rezultatą, kuris turėjo esminių trūkumų. Atsakovas eilę kartų teikė informacinius pranešimus ir pretenzijas Ieškovui, reikalaudamas nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus. Nuo 2024 m. balandžio mėnesio Atsakovas buvo priverstas savarankiškai imtis veiksmų, kad pagal Ieškovo neįvykdytą sutartį būtų užbaigti darbai ir visi paaiškėję trūkumai palaipsniui pašalinti. Pirmiausiai trūkumų šalinimo veiksmus Atsakovas turėjo suderinti su Generaliniu rangovu ir objekto statytoju, pasitvirtinti trūkumų šalinimo technologinius sprendinius, būdus, eigą, terminus ir išsiaiškinti galutinį siektiną rezultatą. Suderinus šias procedūras Atsakovas objektyviai galėjo apskaičiuoti trūkumų šalinimo išlaidas ir šią informaciją pateikti Ieškovui. 2025-07-12 pranešimu. Atsakovas informavo apie tai, kad yra įskaitomos tarpusavio prievolės, t. y. prievolė atsiskaityti su rangovu už faktiškai iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus buvo įskaitytą į prievolę atlyginti išlaidas dėl Objekte nustatytų trūkumų šalinimo, bei sumokėti netesybas dėl Sutarties nutraukimo ir vėlavimo atlikti darbus. Ieškovas pareikšdamas ieškinį iš esmės reiškia du tarpusavyje susijusius reikalavimus, t. y. pirmiausia prašo pripažinti ab initio negaliojančiu 2024-07-12 įskaitymą, ir tuo pačiu prašo priteisti 27 000 EUR sumą bei 927 EUR delspinigių, kaip išvestiniu piniginį reikalavimą. Pažymėtina, jog tokiu būdu Ieškovas siekia atlyginimo už darbus, kurie dėl netinkamo darbų atlikimo ir nustatytų trūkumų apskritai negali būti laikomi tinkamai užbaigti, o taip pat Atsakovo nebuvo pagrįstai priimti ir patvirtinti galiojančiais perdavimo priėmimo aktais. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo išrašyti mokėjimo dokumentų, nes tam paprasčiausiai nebuvo teisinio pagrindo (Sutarties 3.1. p.). Dėl įskaitymo pažymėjo, kad advokato padėjėjas turėjo visas teises surašyti parnešimą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, be to, atsakovas turėjo galiojančius ir vykdytinus reikalavimus Ieškovui, nes įgijo teises į sutartines netesybas, o taip pat pagrindė, kad patyrė nuostolius dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas neįvykdęs Sutarties ir neužbaigęs jam patikėtų darbų, tiesiog pasišalino iš statybų objekto, todėl rangovas tokiais savo konkliudentiniais veiksmais de facto nutraukė Sutartį. Ieškovo faktinis Sutarties nutraukimas pasireiškia tuo, kad jis piktybiškai nevykdė sutartinių prievolių ir esminių imperatyvių rangovui tenkančių įstatyminių įsipareigojimų. Ieškovas sąmoningai net neketino išsaugoti Sutarties ir aktyviais veiksmais nutraukė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o tai neabejotinai prilyginama rangovo vienašaliam sutarties nutraukimui. Būtent Ieškovo elgesys Sutarties galiojimo laikotarpiu ir jo sąmoningas tyčinis neveikimas, Atsakovui reikalaujant vykdyti įstatymines pareigas ir sutartinius įsipareigojimus, suponuoja išvada, kad Ieškovas pasišalindamas iš statybų objekto pats inicijavo ir nutraukė šalių sudarytą rangos Sutartį. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių rangos teisinių santykių pobūdį bei tikruosius šalių ketinimus sudarant susitarimą, Ieškovui neabejotinai taikytinos netesybos (bauda) už de facto Sutarties nutraukimą. Nagrinėjamu atveju, dar Sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpiu, Atsakovas pasirinko CK 6.665 str. 1 d. 1 p. numatytą teisių gynimo būdą ir eilę kartų reiškė reikalavimus Ieškovui neatlygintinai pašalinti nustatytus nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Paaiškėjus, kad per protinga laiką užsakovo reikalavimai neatlygintinai pašalinti trūkumus nevykdomi, o rangovas tai daryti atsisako ir savo veiksmais aiškiai parodė, kad to daryti net neketina, Atsakovas po Ieškovo atsisakymo įgijo kitas savo teisių gynimo alternatyvas. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad Atsakovo reikalavimai šalinti trūkumus buvo reiškiami ilgą laikotarpį ir daug kartų, Ieškovui buvo suteikta pakankamai laiko ir sudarytos visos sąlygos vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau jokių veiksmų Ieškovas nesiėmė. Ieškovas visiškai ignoravo Atsakovo pranešimus, o galiausiai apskritai pasišalino iš statybų objekto ir inicijavo de facto Sutarties nutraukimą. Konstatuotina, kad tokiu būdu susidarė sąlygos Atsakovui pasinaudoti CK 6.665 str. atskirai reglamentuota teise nutraukti rangos sutartį ir reikalauti visų nuostolių atlyginimo, įskaitant ir reikalauti išlaidų atlyginimo, dėl neįvykdytos sutarties darbų užbaigimo ir nustatytų trūkumų pašalinimo. Dėl priešieškino reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 9.1. p. įtvirtinta, jog „Rangovas garantuoja, kad priėmimo metu jo atlikti montavimo darbai atitinka Sutartyje ir projekte nustatytas sąlygas, norminių statybos dokumentų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų darbų vertę arba tinkamumą įprastam Sutartyje numatytam panaudojimui.“. Vadinasi, nustačius neatitikimus arba nuokrypius, kurie viršija Šalių sutartos kokybės kontrolės rodiklius, Atsakovo atliktų darbų rezultatas neatitinka kokybės reikalavimų, yra vertinamas kaip trūkumas ir/ar defektas, bei privalo būti ištaisomas sutarties ir įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovui buvo pavesta atlikti labai svarbių ir pagrindinių statinio konstrukcijų įrengimą, todėl pasiektas rezultatas turėjo atitikti Sutartyse numatytus ir iš jos išplaukiančius tikslus – tinkamai įrengti statinio pagrindą, kad galėtų vykti sekantys statybų procesai ir rezultatą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Savaime suprantama, kad naujai statomo pastato gręžtiniuose poliuose, pamatuose, atraminėse sienose, perdangose negali būti jokių neleistinų, normas viršijančių nukrypimų ar kitokių trūkumų, dėl kurių atsiranda didelė rizika pastato stabilumui ir tvirtumui, o taip pat kyla reali grėsmė turto bei žmonių saugumui. Būtent tokių trūkumų didelis skaičius buvo nustatytas įvertinus Ieškovo atliktus Darbus. Kad ištaisyti Ieškovo paliktus Darbų trūkumus, Atsakovas turėjo naudoti savo darbuotojų darbo jėga, pirko tam reikalingas medžiagas, patyrė transportavimo ir kitas išlaidas. Savaime suprantama, jog trūkumų šalinimo veiksmus Atsakovas turėjo nuolatos derinti su Generaliniu rangovui bei statytoju. Objekte paaiškėjusių trūkumų pobūdis ir tai, kad jie nustatyti pirminėse esminėse pastato konstrukcijose lėmė, kad tai buvo ilgas ir dinamiškas procesas. Trūkumų šalinimą Atsakovas turėjo atlikti laikantis projektinės dokumentacijos sprendinių, konsultuotis su architektais bei konstruktoriais, gauti statytojo pritarimą ir laikytis jo nurodymų. Per visą trūkumų šalinimo laikotarpį kelis kartu keitėsi atliekamų darbų poreikis, kiekiai, technologiniai sprendimai ir žinoma patiriamos išlaidos. Dėl tokių procesų ir neprognozuojamų aplinkybių nuolatos keitėsi Atsakovo atliekamų darbų sąmata, kol galiausiai buvo patvirtintas trūkumų šalinimo galutinis darbų pobūdis ir apimtys. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pašalinus visus Ieškovo trūkumus Atsakovas galiausiai patyrė 44.761,37 EUR išlaidų. Tai Atsakovo nuostoliai, kurių atlyginimo Atsakovas turi teisę ir pagrindą reikalauti iš Ieškovo.

5.       Ieškovė pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašė tenkinti jų pateiktą ieškinį, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo atliktų darbų trūkumus Atsakovas įrodinėja 2024-04-12 defektiniais aktais Nr. Girulių13/1.5, Nr. Girulių13/1.6, Nr. Girulių13/1.7 (toliau tekste – Defektiniai aktai). Atsakovo pateikti įrodymai apie Ieškovo darbų trūkumus yra vertintini kritiškai. Visų pirma, reikėtų priminti, kad Atsakovas nutraukė 2023-09-21 Rangos sutartį Ieškovui nespėjus užbaigti darbų. Dėl minėtos priežasties, natūralu, kad galėjo likti nenuvalytos nuo konstrukcijų poliuretano putos, neužtaisytos skylės ar neišvežtos statybinės šiukšlės. Pažymėtina, kad 2024-04-25 raštu Ieškovas siūlė Atsakovui šiuos smulkaus („kosmetinio“) pobūdžio defektus ištaisyti, tačiau Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos tai padaryti. Antra, Defektiniai aktai yra parengti Atsakovo vienašališkai, Ieškovo atstovams apžiūroje nedalyvaujant. Be to, iš Atsakovo pateiktų dokumentų galima daryti prielaidą, kad Atsakovas pats užbaiginėjo Ieškovo darbus, todėl šiam momentui patikrinti Defektiniuose aktuose užfiksuotos informacijos patikimumo ir objektyvumo nėra galimybės. Trečia, Defektiniuose aktuose naudojamos abstrakčios formuluotės, ribojančios Ieškovo galimybę atsikirsti į reiškiamas pretenzijas. Pvz.: poliai nukrypę nuo leistinų normų ir ribų, pamatai neatitinka leistinų normų ir nuokrypių, pagrindas yra prastai parengtas ir pan. Ketvirta, iš Defektinių aktų galima spręsti, kad juos parengė Atsakovo direktorius D. M.. Duomenų apie minėto asmens kvalifikaciją nėra pateikta, nors, akivaizdu, kad statybos darbų (ne)tinkamumo konstatavimas reikalauja specialių žinių. Penkta, nors priešieškinyje teigiama, kad Ieškovo darbai yra su esminiais trūkumais, apie tokį trūkumų pobūdį Defektiniuose aktuose nėra užsimenama. Pažymėtina, kad tik esminiai rangos darbų trūkumai, kurie užkerta kelią darbų rezultatą naudoti pagal tiesioginę paskirtį, suteikia teisę Užsakovui (šiuo atveju - Atsakovui) atsisakyti priimti rangos darbų rezultatą (CK 6.694 str. 6 dalis). Šiuo atveju, remiantis CK 6.665 str. 1 d. 3 p., Užsakovas (šiuo atveju - Atsakovas) turi teisę reikalauti iš Rangovo (šiuo atveju - Ieškovo) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šalių pasirašyta Sutartis tokios Atsakovo teisės nenumato, taigi Atsakovas yra pasirinkęs netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, jokių įrodymų apie išlaidų realumą (mokėjimo pavedimų, sąskaitų – faktūrų ir pan.) atsakovas nepateikė, kad leidžia teigti, jog išlaidos tėra hipotetinės. Trečia, Atsakovo skaičiavimų pagrįstumas kelia rimtų abejonių. Kaip jau buvo nurodyta Ieškinyje, atlikdamas Ginčo įskaitymą, Atsakovas teigė, kad jo patirtos išlaidos trūkumų šalinimui sudaro 113 472,24 Eur ir jas grindė lokaline sąmata Nr. S001. Tuo tarpu su Priešieškiniu pateikiamoje sąmatoje DEF001 ženkliai skiriasi ne tik reikalaujama atlyginti suma, bet ir darbų, Atsakovo teigimu, atliktų šalinant defektus, kiekis bei pobūdis. Toks Atsakovo pozicijos nenuoseklumas leidžia abejoti Atsakovo teikiamų dokumentų turinio, o kartu iš reiškiamų reikalavimų pagrįstumu. Taip pat, prašo taikyti ieškinio senatį, nes pretenzijas dėl darbų trūkumų Atsakovas pareiškė 2024-04-15 pranešimu dėl sutarties nutraukimo, taigi reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo (Priešieškinį) Atsakovas teisme turėjo pareikšti ne vėliau kaip 2025-04-15. Priešieškinis teismui pateiktas 2025-09-26, t. y. praleidus vienerių metų Ieškinio senaties terminą.

6.       Teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. gruodžio 12 d.,  ieškovės atstovas V. S. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašė pateiktą priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nurodyti defektai nebuvo esminiai, jie didžiąją dalį defektų pašalino, o paskui jų nebeįleido į aikštelę ir likusių defektų nebeleido pašalinti, atsiuntė pranešimą, kad sutartį nutraukia. Kai kurie darbai buvo vykdomi jau nukrypstant nuo projekto, nes jam taip buvo liepta daryti paties generalinio rangovo. Be to, atsakovės defektiniuose aktuose nurodytos nuotraukos yra senos, jos darytos dar iki jiems pašalinant dalį defektų, jis turi kitas nuotraukas ir jas pateiks teismui.

7.       Teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. gruodžio 12 d., ieškovės atstovas advokatas Rokas Kairelis nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašė pateiktus priešieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, prašo juos tenkinti, o pateiktą priešieškinį atmesti taikant ieškinio senatį.

8.       2026 m. sausio 16 d. teisme gautas advokato Roko Kairelio pranešimas dėl atstovavimo sutarties su ieškovu nutraukimo.

9.        Į 2026 m. kovo 23 d. vykusį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius D. M. nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad ieškovės atliekami darbai nuo pat pradžių buvo atliekami netinkamai, jiems pastoviai buvo siunčiami el. laiškai su nurodytais defektais, buvo prašoma juos taisyti. Jų įmonė taisydami tuos defektus patyrė didelius nuostolius, vos pačiai neteko skelbti bankroto, jie patyrė tikrai žymiai didesnius nuotolius nei prašo atlyginti iš ieškovės.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas nurodė, kad palaiko priešieškinio reikalavimus, prašė priimti sprendimą už akių neatvykus ieškovo atstovui į teismo posėdį, kuris buvo tinkamai informuotas apie posėdį. Papildomai paaiškino, kad neprašo ieškinio paikti nenagrinėtu neatvykus ieškovės atstovui, nes nori, kad ginčas būtų išspręstas iš esmės. Dėl pateikto ieškinio nurodė, kad atsakovė turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, todėl įskaitymas yra pagrįstas ir galiojantis. Dėl priešieškinio nurodė, kad prašo atnaujinti praleistą senaties terminą dėl svarbių objektyvių aplinkybių, nes ieškovė vis žadėjo defektus ištaisyti, pačių defektų taisymo darbai truko per ilgesnį laikotarpį, keitėsi kai kurie sprendiniai ir tik praeitų metų gale defektai buvo galutinai paties atsakovo pastangomis pašalinti bei buvo galima tiksliai apskaičiuoti jų dydį. Patirti nuostoliai buvo realūs, paties atsakovo ištaisyti, todėl prašo priteisti nurodomą sumą bei procesines palūkanas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas.    

12.       Byloje esančiais įrodymais, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė UAB „Vygo statyba“ ir atsakovė UAB „Indust group“ sudarė Rangos sutartį Nr. 2023/09/21-VS (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis

13.       Ieškovė atliko 5,6,7 namų antro aukštų sienų betonavimo darbus ir pateikė juos atsakovei priimti pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 ir Nr. 10, kuriuos atsakovė pasirašyti atsisakė.

14.       2024 m. kovo 31 d. pagal aktą Nr. 7 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0052 – 16698 Eur sumai, o 2024 m. balandžio 18d . - PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0059 -15972 Eur sumai, pagal aktą Nr. 10. Ieškovė nurodė, kad remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 str., šalių santykiams yra taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas, todėl atsakovės mokėtina suma pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras sudaro 13800 Eur + 13200 Eur = 27 000 Eur, kuri nėra apmokėta ir ieškinio pateikimo dieną.

15.       2024 m. balandžio 15 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad 2023-09-21 Rangos sutartis Nr. 2023/09/21-VS yra nutraukiama dėl Rangovo kaltės nuo 2024-04-15 datos.

16.       2024 m. liepos 12 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo, kuriuo nurodė įskaitantis priepriešinius ieškovės ir savo piniginius reikalavimus, kuriuos sudaro paskaičiuotos pagal sutartį netesybos bei atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidos.

Dėl ieškinio reikalavimų

17.       Ieškovė teigia, kad atsakovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovei, nes neįgijo teisės į sutartines netesybas, o taip pat nepagrindė, kad patyrė nuostolius dėl trūkumų šalinimo.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK6.130 straipsnio nuostatas įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti ir aiškūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepaisant to, kad atsakovė ginčijo ieškovės atliktus darbus ir nurodė, kad jie atlikti su trūkumais bei ieškovės pateiktų dviejų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimui nepriėmė, tačiau savo 2024 m. liepos 12 d. pranešime dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažino, kad iki sutarties nutraukimo pagal faktiškai atliktų darbų apimtį, kuri neatsižvelgiant į trūkumus ir jiems pašalinti reikalingas išlaidas, formaliai pagal kiekį sudarytų 27 000 Eur sumą. Šiuo atveju atsakovė pripažino, kad pagal tarp šalių sudarytą Sutartį už ieškovės faktiškai atliktus darbus atsakovė yra skolinga 27 000 Eur sumą ieškovei. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo ir teismo posėdžio metu. Taigi, ieškovė turėjo galiojantį reikalavimą į atsakovę, tą pripažino ir pati atsakovė.

20.       Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad atsakovė galiojančio reikalavimo į ieškovę neturėjo, nes kaip minėta aukščiau, atsakovė neįgijo teisės į sutartines netesybas, o taip pat nepagrindė, kad patyrė nuostolius dėl trūkumų šalinimo.

21.       Pirma, ieškovė nurodė, kad atsakovė neįgijo teisės į sutartines netesybas, nes tarp šalių sudarytos Sutarties 8 straipsnio 1.1 papunktis reglamentuoja Sutarties nutraukimą rangovo, t. y. ieškovo iniciatyva, o šiuo atveju Sutartis buvo nutraukta užsakovo, t. y. atsakovo iniciatyva. Atsakovė teigė, kad Sutartyje buvo padaryta techninė spausdinimo klaida ir akivaizdu, kad Sutarties 8 straipsnio 1.1 papunktyje yra detalizuojama užsakovo teisė nutraukti sutartį.

22.       Kaip minėta, 2024 m. balandžio 15 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad 2023-09-21 Rangos sutartis Nr. 2023/09/21-VS yra nutraukiama dėl Rangovo kaltės nuo 2024-04-15 datos.

23.       Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

24.       Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).

25.       Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad pagal turinį Sutarties 8 straipsnio 1 punkte išdėstyta išimtinai užsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį sąlygas, todėl darytina išvada, kad tokio punkto papunktis reglamentuoja tokios Užsakovo teisės įgyvendinimo pasekmes. Taigi konstatuotina, kad 8 straipsnio 1.1. papunktyje buvo padaryta techninė spausdinimo klaida, nes funkcine ir logine prasme šiame papunktyje, detalizuojant 1 punkto sąlygą, iš tikrųjų turėjo būti įtvirtinta, kokios pasekmės kyla rangovui, jeigu būtent užsakovas pasinaudoja aukščiau 1 punkte aptarta teise vienašališkai nutraukti sutartį dėl rangovo kaltės. Tokia išvada darytina įvertinus to paties Sutarties straipsnio 8.2. punktą, kuris reglamentuoja analogišką situaciją, tačiau iš rangovo pozicijos dėl vienašališko nutraukimo sąlygų. Matyti, jog žemiau išdėstyti 2 punkto papunkčiai aiškiai aprašo užsakovui kylančias pasekmes, jeigu sutartis vienašališkai nutraukiama rangovo. Akivaizdu, kad pagal sutarties tikslą ir joje išdėstytą atsakomybių paskirstymą, Sutarties 8 straipsnio 1.1. papunkčiu norėta nustatyti rangovui taikytiną baudą, jeigu užsakovas įgytų teisę vienašališkai nutraukti sutartį (8 str. 1. p.), nes iš esmės papunktis tikslina punkto įgyvendinimo sąlygas.

26.       Šiuo atveju užsakovė, t. y. atsakovė dėl ieškovės netinkamai atliekamų darbų kokybės nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį, todėl įgijo teisę į baudą, kuri lygi 10 (dešimt) procentų nuo darbų kainos. Viso ši suma yra 17518,30 Eur. Po šio įvykdyto įskaitymo atsakovės mokėtina suma už faktiškai atliktus darbus sudarė 9481,7 Eur.

27.       Be to, rangovas įsipareigojo atlikti ir užbaigti visus jam patikėtu darbus Sutartyje nustatytu terminu – iki 2024-01-30. 2024-01-03 data rangovas pateikė patikslintą darbų grafiką, pagal kurį darbus įsipareigojo baigti iki 2024-03-31 datos, tačiau darbų neužbaigė. Iki Sutarties nutraukimo 2024-04-15 data, vėlavimas atlikti darbus sudarė 16 dienų. Vadovaujantis CK 6.256 str. 2 d. bei Sutarties 7 str. 1.1. p. taikomi 0,02% dydžio delspinigiai, kurie sudaro 560,58 Eur (175.183,05 EUR x 0,02%) x 16 d. Ši suma taip pat pagrįstai buvo įskaitoma ir išskaičiuojama iš rangovui mokėtinu sumų.

28.       Ieškovė, taip pat, nurodė, kad atsakovė nepagrindė, kad patyrė nuostolius dėl trūkumų šalinimo, kuriuos nepagrįstai įskaitė į jos reikalaujamą skolos pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atlyginimo.

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-110-516/2025 yra pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo to, ar rangovas sutinka su nuostoliais, ar ne, jis pareigą atlyginti nuostolius, o užsakovas – teisę reikalauti juos atlyginti – įgyja nuo nuostolių atsiradimo momento ir šiai teisei atsirasti teismo sprendimas nėra reikalingas.

30.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad faktiškai nuo darbų pradžios ieškovei dėl tam tikrų darbų trūkumų buvo reiškiamos pretenzijos. Byloje nustatyta, kad atsakovą samdė ir su juo rangos sutartį sudarė užsakovas UAB „Simonta“ kaip generalinis rangovas. Atsakovė nusprendė dalį savo darbų vykdymo patikėti subrangovui, t. y. ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad darbų apimtis, jų atlikimą ji derino bei komunikavo su generalinio rangovo atstovu. Iš teismui atsakovės pateiktų 2023-11-21, 2023-12-20, 2024-01-19, 2025-02-16, 2024-03-21, 2024-03-26, 2024-03-28 elektroninių laiškų matyti, kad UAB „Simonta“ atstovas informuoja atsakovę apie atliktų darbų defektus, o atitinkamai atsakovė apie šiuos defektus informuoja ieškovę. Be to, 2024 m. balandžio 4 d. atsakovė pateikė pretenziją ieškovei kartu su defektiniu aktu, kuriame nurodė ne vėliau kaip iki 2024-04-11 datos pašalinti visus objekte nustatytus trūkumus, o atlikus ištaisymo darbus juos pateikti užsakovui priėmimui. Taip pat nurodė, kad rangovas prieš 10 dienų raštu įspėjamas, kad nevykdant užsakovo nurodymų, nepašalinus pažeidimų ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, rangos sutartis Nr. 2023/09/21–VS bus vienašališkai nutraukta dėl rangovo kaltės su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ieškovei nurodytų trūkumų neištaisius, atsakovė 2024 m. balandžio 15 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutartis yra nutraukiama dėl jos kaltės. Iš 2025 m. liepos 12 d. pranešimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo matyti, kad atsakovė pateikė ieškovei lokalinę sąmatą S001. Taigi 2024 m. liepos 12 d. atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo metu atsakovės reikalavimas, kildinamas iš ieškovės atliktų darbų defektų fakto, buvo galiojantis ir vykdytinas. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovės reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, atmetami kaip nepagrįsti.

31.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo priešpriešinių, vykdytinų ir galiojančių reikalavimų ieškovei, todėl įskaitymas atliktas pagrįstai ir yra pagrindas ieškovės pareikštą ieškinį atmesti.

Dėl priešieškinio prašomų nuostolių trūkumams šalinti atlyginimo

32.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas 44 761,37 Eur trūkumų šalinimo išlaidas kaip patirtus nuostolius.

Dėl ieškinio senaties termino

33.       Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad atsakovė praleido vienerių metų terminą reikalavimui dėl išlaidų atlyginimo.

34.       Ieškinio senatis – tai įstatymuose nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio nuostatomis, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtys gali būti nustatytos CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

35.       Statybos rangos santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatytas specialus ieškinio senaties terminas, taikytinas kilus ginčams iš šių santykių, tačiau bendrosiose rangos santykius reglamentuojančiose nuostatose yra įtvirtintas ieškinio senaties terminas, taikytinas ginčams, kylantiems iš rangos teisinių santykių, ir pateiktos specialios nuostatos dėl šio termino skaičiavimo pradžios. Rangos santykiuose taikomas ieškinio senaties terminas yra įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje; joje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis.

36.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. 

37.       Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

38.       Šiuo atveju, atsakovė raštišką ir aiškią pretenziją ieškovei kartu su defektiniu aktu pateikė 2024 m. balandžio 4 d., be to, 2024 m. balandžio 15 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutartis yra nutraukiama dėl jos kaltės. Priešieškinys teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 26 d., taigi vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl defektų pašalinimo atsakovė yra praleidusi.

39.       Atsakovė prašė šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes iš esmės ieškovė vis žadėjo tuos trūkumus ištaisyti, tačiau jų taip ir nepašalino, taip sukėlė atsakovei lūkestį, kad trūkumai bus bent jau iš dalies pašalinti; antra, 2024 metų gale dar nebuvo žinomas tikslus defektų pašalinimo dydis, nes generalinis rangovas ieškovei netinkamai atlikus darbus keitė sprendinius, todėl tai lėmė, kad tik vėliau buvo sužinotas tikslus nuostolių dydis.

40.       Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

41.       Iš teismui ieškovės pateikto 2024 m. balandžio 25 d. prašymo dėl kosmetinių defektų pataisymo objekte matyti, kad ieškovė prašė leisti jai ištaisyti defektus objekte, parengiamojo posėdžio metu, ieškovės atstovas advokatas Rokas Kairelis taip pat patvirtino, kad šalių derybos, galimybės dėl taikaus ginčo išsprendimo vyko dar net ir jam neįstojus į bylą. Iš atsakovės teismui pateikto pašalintų defektų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad šis aktas pasirašytas 2025 m. sausio 3 d., t. y. kaip ir teigė atsakovės atstovas, trūkumų šalinimo darbai buvo atliekami iki pat 2024 m. gruodžio mėnesio ir tik 2025 m. sausio 3 d. šie darbai buvo priimti kaip tinkami.

42.       Byloje nenustačius nesąžiningų, aplaidžių ir nerūpestingų atsakovės veiksmų, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nuo pranešimo apie darbų trūkumus iki ieškinio pateikimo vienerių metų senaties terminas praleistas virš penkių mėnesių ir šis terminas nelaikytinas neprotingai ilgas, siekiant užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės nurodytas priežastis pripažinti svarbomis ir praleistą vienerių metų senaties terminą atnaujinti.

Dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio

43.       Kaip minėta, ieškovei buvo patikėta atlikti įvairius statybinius darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovę samdė ir su juo rangos sutartį sudarė užsakovas UAB „Simonta“ (generalinis rangovas), kuris patikėjo atsakovei atlikti apibrėžtą darbų apimtį. Siekiant operatyviau ir laiku vykdyti statybos darbus, atsakovė su ieškove 2023-09-21 sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2023/09/21 VS, pagal kurią subrangovui UAB „Vygo statyba“ pavesta atlikti pagal pateiktą statybos darbo projektą ir komercinį pasiūlymą aiškiai apibrėžtus darbus, t. y. naujai statomuose keturiuose namuose betonavimo darbus - gręžtinių polių, rostverko, sienų, perdangų/denginių betonavimo darbus.

44.       Atsakovė nurodo, kad dėl netinkamai vykdytų ieškovės pareigų – Sutartyje netinkamai nustatytų darbų atlikimo pažeidimo, patyrė 44761,37 Eur nuostolių, kuriuos sudaro defektų šalinimo išlaidos. Šiuos nuostolius priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės.

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681 – 6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644 – 6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

46.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams prioritetiškai, kaip specialiosios, yra taikomos CK 6.681 – 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

47.       Rangos (statybos rangos) sutarties šalies, nukentėjusios dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, teisių gynimo būdai yra nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.256, 6.261 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Statybos rangos teisiniuose santykiuose greta specialių teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisų gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

48.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad tarp šalių pasirašytos Sutarties nuostatos nenumatė užsakovo teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas kaip tai numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau teismas pažymi, kad to paties 3 dalis numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nustatyta, kad Sutartis vienašališkai atsakovės buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, darbų trūkumai liko nepašalinti, todėl konstatuotina, kad atsakovė įgijo teisę šalinti juos savo nuožiūra ir reikalauti iš to patirtų nuostolių atlyginimo.

49.       CK 6.663

50.       Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

51.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad netinkamai atliktų darbų kokybės klausimas tarp šalių buvo sprendžiamas dar nenutrūkus šalių sutartiniams santykiams. Iš teismui atsakovės pateiktų 2023-11-21, 2023-12-20, 2024-01-19, 2025-02-16, 2024-03-21, 2024-03-26, 2024-03-28 elektroninių laiškų matyti, kad UAB „Simonta“ atstovas informuoja atsakovę apie atliktų darbų defektus, o atitinkamai atsakovė apie šiuos defektus informuoja ieškovę. Taip pat, ieškovei, taip kaip ir numato įstatymas, buvo nustatytas protingas terminas trūkumams pašalinti, t. y. 2024 m. balandžio 4 d. atsakovė pateikė pretenziją ieškovei kartu su defektiniu aktu, kuriame nurodė ne vėliau kaip iki 2024-04-11 datos pašalinti visus objekte nustatytus trūkumus, o atlikus ištaisymo darbus juos pateikti užsakovui priėmimui. Taip pat nurodė, kad rangovas prieš 10 dienų raštu įspėjamas, kad nevykdant užsakovo nurodymų, nepašalinus pažeidimų ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, rangos sutartis Nr. 2023/09/21–VS bus vienašališkai nutraukta dėl rangovo kaltės su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ieškovei nurodytų trūkumų neištaisius, atsakovė 2024 m. balandžio 15 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutartis yra nutraukiama dėl jos kaltės. 

52.       Teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. gruodžio 12 d., ieškovų atstovai nurodė, kad nesutinka su atsakovės į bylą pateiktais defektiniais aktais, teigė, kad nuotraukos juose įkeltos senos, neatitinkančios tikrovės, be to, atsakovės direktorius neturėjo kvalifikacijos rengti šiuos defektinius aktus. Šio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius V. S. teigė, kad turi naujesnes nuotraukas,  žadėjo jas pateikti teismui kartu su kitais įrodymais, šalims buvo nustatytas terminas iki kada tuos įrodymus pateikti, tačiau teismui jokie papildomi įrodymai iš ieškovų pusės nebuvo pateikti.

53.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įgyvendinant savo procesines teises, pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, šiuo atveju – ieškovė nepasinaudojo galimybe, siekdama pašalinti abejones, pateikti papildomus įrodymus dėl ginčijamų aplinkybių, neprašė skirti byloje ekspertizę ar panašiai.

54.       Kaip minėta, atsakovė, siekdama pagrįsti argumentus, kad ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški, rėmėsi 2024 m. balandžio 12 d. defektiniais aktais (Defektinis aktas namas Nr. 1.5; Defektinis aktas namas Nr. 1.6; Defektinis aktas namas Nr. 1.7; Defektinis aktas namas Nr. 1.8). Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, tuo tarpu ieškovė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė bei nesiėmė veiksmų paneigti defektiniuose aktuose užfiksuotus darbų trūkumus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovai tik teikė savo subjektyvius vertinimus dėl atliktų ginčo darbų. Teismas pritaria, kad atsakovės konstatuoti trūkumai yra esminiai ir daro neigiamą įtaką statybos objektui ir darbų rezultatui, ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes nepateikė. Taigi, šiuo atveju defektiniuose aktuose užfiksuoti darbų trūkumai bei būtinos išlaidos defektų ištaisymui nėra paneigtos kitais lygiaverčiais įrodymais: kompetentingų specialistų išvadomis ir pan., todėl teismas sprendžia, kad jie byloje yra tinkami ir pakankami įrodymai pagrįsti užfiksuotiems darbų trūkumams bei defektų šalinimo išlaidų dydžio apskaičiavimui. Be to, teismas sprendžia, kad pateikti defektiniai aktai yra patikimesni duomenys nei deklaratyvūs ieškovės nesutikimo su juose išvardintais teiginiais (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad iš teismui ieškovės pateikto 2024 m. balandžio 10 d. elektroninio laiško ieškovei matyti, kad ieškovei buvo pranešta apie objekte nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo laiką, be to, ji buvo kviečiama atvykti 2024 m. balandžio 12 d. į statybų objektą, kur sudaryta komisija vertins trūkumų pašalinimo rezultatą ir darbų priėmimą, tačiau ieškovės atstovai kviečiami apžiūrėti rezultato ir darbų priėmimui neatvyko. Taip pat, dar parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius D. M. nurodė, kad apie atliekamus darbus su trūkumais, apie defektus ieškovei buvo žinoma nuo pat pradžių, be to, pati ieškovė turėjo dalyvauti trūkumų fiksavimo apžiūroje, turėjo būti surašytas apžiūros aktas, tačiau joks aktas jam nebuvo pateiktas, nors minėta apžiūra įvyko. Iš atsakovės 2026 m. sausio 16 d. teismui pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad advokato padėjėjas A. T., tuometinis ieškovės atstovas, elektroniniu laišku informuoja, kad 2024-06-11, 12.00 val. statybos darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vyks subrangovo UAB “Vygo statyba” atliktų statybos subrangos darbų pagal 2023-09-21 su rangovu UAB “Indust group” sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 2023/09/21-VS galimų defektų ir / ar trūkumų apžiūra statybos darbų dalyje (monolitinių konstrukcijų įrengimo (betonavimo), pamatų polių betonavimo ir kt. susijusių), dėl kurios rangovas UAB „Indust group“ yra pareiškęs pretenzijas subrangovui UAB „Vygo statyba“. Laiške taip pat nurodyta, kad apžiūroje subrangovo UAB „Vygo statyba“ sąskaita dalyvaus nepriklausomi statybos inžinieriai ir / ar ekspertai UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“. Taip pat, kad ši apžiūra vyko, patvirtina ir 2024-06-14 ieškovės UAB „Vygo statyba“ tuometinės direktorės G. S. elektroninis laiškas, kuriame ji dėkoja už dalyvavimą apžiūroje ir nurodo, kad apžiūros išvados/rezultatai (nustatyti darbų trūkumai) bus pateikti nepriklausomų statybos inžinierių ar ekspertų UAB “Pastatų diagnostika ir statyba”. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. gruodžio 12 d., ieškovės atstovas įsipareigojo šį aktą pateikti teismui, tačiau jis iki nustatyto termino nebuvo pateiktas, nebuvo jis pateiktas ir vėliau, atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad jam šis aktas irgi nebuvo niekada atsiųstas. Taigi, ieškovė turėjo galimybes teismui teikti papildomus įrodymus, tačiau jų neteikė, galiausiai nusprendė į teismo posėdžius neatvykti, tuo išreikšdama savo abejingumą susidariusiai situacijai ir nagrinėjam ginčui. 

55.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).

56.       Iš teismui pateiktos UAB „Indust Group“ defektų šalinimo lokalinės sąmatos matyti, kad lokalinėje sąmatoje Nr. DEF001 nurodyta defektų šalinimo bendra vertė be PVM 44761,37 Eur. Joje yra ranka įrašytas UAB „Simonta“ direktoriaus prierašas, kad sąmatoje nurodyti darbai yra suderinti, defektų taisymą galima vykdyti. Iš atsakovės teismui pateikto 2025 m. sausio 3 d. pašalintų defektų priėmimo – perdavimo akto matyti, komisija, susidedanti iš UAB „Indust Group“ direktoriaus D. M., užsakovo UAB „Simonta“ direktoriaus E. S., statybos vadovo UAB „Simonta“ T. S., patikrinusi darbų trūkumų šalinimo rezultatą, konstatavo, kad darbai atlikti tinkamai ir visi trūkumai pašalinti. Taigi, šiuo atveju patirtų nuostolių realumas, būtinumas ir protingumas yra įrodytas aukščiau pateiktais įrodymais, jų sumos ieškovė neginčijo, ieškovė, taip pat, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog darbų kokybės trūkumai yra mažesnio mąsto ir vertės, nei buvo nustatyti bei atlikti pačios ieškovės.  

57.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad patirtų nuostolių dydis yra įrodytas ir yra pagrindas juos priteisti, todėl atsakovės pateiktas priešieškinys tenkinamas ir iš ieškovės atsakovei priteisiama 44761,37 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų

58.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir – MAPKSVPĮ) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį bei 3 straipsnio 2 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, galiojusi tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021).

59.       Nagrinėjamu atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, ginčo sandoris laikytinas komerciniu sandoriu. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 10,50 procentų dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos.

61.       Iš atsakovės atstovo teismui pateikto prašymo, sąskaitų– faktūrų, mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovė už teisinės pagalbos išlaidas patyrė 1725 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsakovė pateikdama priešieškinį taip pat sumokėjo 896 Eur žyminį mokestį, todėl viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 2621 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vygo statyba“, juridinio asmens kodas 306156393, 44 761,37 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 37 ct) nuostolių, 10,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 44 761,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2621 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Indust Group“, juridinio asmens kodas 306191323.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                                              Ieva Juodviršytė