Civilinė byla Nr. e2-957-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01207-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2025 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2025 m. kovo 6 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sorita“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla; nemokumo administratoriumi paskirtas V. G. (toliau – nemokumo administratorius).

2.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2025 m. gegužės 15 d., 2025 m. birželio 20 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „Sorita“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

3.       Likviduojamos UAB (toliau – LUAB) „Sorita“ nemokumo administratorius 2025 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas netvirtinti pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėja) finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.

4.       Nemokumo administratorius prašyme nurodė, kad pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo patvirtinti 149 787,97 Eur finansinį reikalavimą, kurį grindžia aplinkybėmis, jog bendrovė, kaip solidarioji skolininkė, atsakinga pagal pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12/12/20 (toliau – ir paskolos sutartis) su UAB „Istpro“ įvykdymą. Pagal pareiškėjos pateiktą finansinį reikalavimą, bendrovės įsipareigojimų sumą sudaro 65 749,54 Eur pagrindinė skola ir 84 038,43 Eur palūkanos. Nemokumo administratorius nesutiko su pareiškėjos pareikštu finansiniu reikalavimu, nes 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuria paskolos davėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo paskolos gavėjai UAB „Istpro“ suteikti 227 020 Lt (65 749,54 Eur) paskolą. Paskolos gavėja buvo UAB „Istpro“, todėl prievolė grąžinti 65 749,54 Eur paskolą kilo skolininkei UAB „Istpro“, o ne atsakovei.

5.       Pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, remiantis 2014 m. sausio 24 d. sutartine hipoteka (identifikavimo kodas 20120140005297), bendrovė svetimo daikto hipoteka užtikrino UAB „Istpro“ įsipareigojimų, kylančių iš kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12/12/20 su UAB „Istpro“, pilną įvykdymą. Įsipareigojimų suma – 65 749,54 Eur paskola bei apskaičiuotos palūkanos. Kadangi pagrindinė skolininkė UAB „Istpro“ paskolos negrąžino, bendrovė yra atsakinga pareiškėjai svetimo daikto hipoteka įkeistu turtu.

6.       Nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė nėra įkeitusi nekilnojamojo daikto svetimo daikto hipoteka. Jei bendrovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų užtikrintas svetimo daikto hipoteka, tai būtų pažymėta hipotekos duomenų išraše. Hipotekos duomenų išraše nurodyta, kad tai yra paprastoji hipoteka, o skolininke įvardyta UAB „Istpro“. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. UAB „Istpro“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl jos, kaip pagrindinės skolininkės, prievolė grąžinti paskolą pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Sorita“ bankroto byloje netenkino.

8.       Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė teismui 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimą prie 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties, kuriame nurodyta, jog paskolos gavėja UAB „Istpro“, siekdama užtikrinti skolinio įsipareigojimo paskolos davėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2014 m. vasario 14 d. įvykdymą, įkeis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja finansinį reikalavimą kildina iš 2014 m. sausio 24 d. hipotekos sutarties. Nors hipotekos sutartis į bylą nebuvo pateikta, tačiau teismas, įvertinęs hipotekos duomenų išrašą iš Nekilnojamojo turto registro bei sutarčių ir teisių suvaržymų registro, nustatė, kad bendrovė hipoteka yra įkeitusi jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip užtikrindama UAB „Istpro“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro) įsipareigojimų, kylančių iš kreditorės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12/12/20 su UAB „Istpro“, visišką įvykdymą – prievolės dydis 65 749,54 Eur. Skolininkės UAB „Istpro“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ne skolininkei, o atsakovei LUAB „Sorita“ priklausančiu turtu, todėl tarp atsakovės ir pareiškėjos susiklostė hipotekos teisiniai santykiai.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinė skolininkė UAB „Istpro“, kurios prievolės vykdymą pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį svetimo daikto hipoteka buvo užtikrinusi bendrovė, yra likviduota registro tvarkytojo iniciatyva ir ji 2024 m. sausio 10 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Įvertinęs šią faktinę aplinkybę, teismas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad UAB „Istpro“ prievolė pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį pasibaigė.

10.       Teismas pažymėjo, kad įkeitimui (hipotekai) yra būdingas akcesoriškumas. Akcesoriškumo samprata siejama su prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis ir reiškia prievolės įvykdymą užtikrinamosios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Hipoteka yra išvestinė prievolė, ja užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės, ir ji, pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi. 

11.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėja nebuvo pareiškusi reikalavimo įkaito davėjai LUAB „Sorita“, hipoteka užtikrinusiai pagrindinės skolininkės prievoles pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį iki pagrindinės skolininkės likvidavimo. Teismas pažymėjo, kad remiantis 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimo prie 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties 1.1 papunkčiu, paskola turėjo būti grąžinta 2014 m. balandžio 1 d., taigi pareiškėja ilgiau nei 10 metų neįgyvendino savo kaip įkaito turėtojos teisių.

12.       Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįgyvendino įkaito turėtojos teisės reikalauti prievolės įvykdymo laiku, t. y. kai pagrindinės skolininkės prievolė nebuvo pasibaigusi, todėl prievolė pagal 2014 m. sausio 24 d. hipotekos sutartį pasibaigė kartu su pagrindine prievole pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 12/12/20 sutartį, išregistravus UAB „Istpro“ iš Juridinių asmenų registro.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Prokesa“ (toliau – ir apeliantė), atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas nereagavo į apeliantės prašymą, pateiktą teismui iki 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio, kuriame ji prašė teismo posėdį atidėti bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Klausimas dėl apeliantės finansinio reikalavimo išspręstas nesudarius galimybės byloje dalyvauti pareiškėjos naujai paskirtam atstovui – nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui, neleidus pareiškėjos atstovui pasisakyti teismo posėdyje visais byloje kilusiais klausimais.

13.2.                      Teismas neišsiaiškino, kokiu pagrindu atsirado UAB „Istpro“, LUAB „Sorita“ įsipareigojimai kreditorei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, iš kur LUAB „Sorita“ įsigijo nuosavybės teise įkeistą nekilnojamąjį turtą, ar LUAB „Sorita“ atsiskaitė už įgytą nekilnojamąjį turtą, kodėl buvo sudarytas hipotekos sandoris, kodėl hipoteka nebuvo išregistruota.

13.3.                      Nors skolininkė UAB „Istpro“ yra likviduota, tačiau jos skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, todėl hipoteka negali būti laikoma pasibaigusia. Šiuo atveju nėra CK 4.197 straipsnyje numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų. LUAB „Sorita“ svetimo daikto hipoteka nėra išregistruota iš hipotekos registro, galioja ir patvirtina, kad bendrovė yra atsakinga įkeistu turtu kreditorei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą LUAB „Sorita“ prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

14.1.                      Apeliantės prašymas elektroniniu laišku teisme buvo gautas 2025 m. rugsėjo 17 d. 16 val. 24 min., o teismo posėdis rašytinio proceso tvarka dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje įvyko 2025 m. rugsėjo 17 d. 14 val., todėl apeliantė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį pavėluotai, jau po įvykusio teismo posėdžio.

14.2.                      Apeliantės nemokumo administratorė UAB „Prokesa“ nepasikeitė. Aplinkybė, kad pasikeitė UAB „Prokesa“ įgaliotas asmuo nėra pagrindu atidėti teismo posėdį. Apeliantė turėjo galimybę susipažinti su civilinės bylos medžiaga, teikti naujus įrodymus bei paaiškinimus iki 2025 m. rugsėjo 17 d. 14 val. įvykusio teismo posėdžio.

14.3.                      Apeliantė, siekdama įrodyti turinti reikalavimo teisę į LUAB „Sorita“, pati turėjo prašyti teismo kviesti liudytojus, teikti įrodymus apie turimą reikalavimo teisę, teismo prašyti juos išreikalauti.

14.4.                      Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagrindinė prievolė yra pasibaigusi, tai reiškia, jog ir hipoteka yra pasibaigusi, todėl apeliantė neturi reikalavimo teisės į LUAB „Sorita“. Hipotekos duomenų išraše pažymėta, kad tai yra paprastoji hipoteka, o skolininkė nurodyta  UAB „Istpro“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (

16.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Sorita“ bankroto byloje, kadangi teismas įvertino, kad prievolė pagal 2014 m. sausio 24 d. hipotekos sutartį pasibaigė kartu su pagrindine prievole pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 12/12/20, išregistravus pagrindinę skolininkę UAB „Istpro“ iš Juridinių asmenų registro. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas finansinis reikalavimas, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami hipotekos pabaigos pagrindai. Atskirajame skunde apeliantė kelia ir procesinius klausimus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, įrodymų išreikalavimo, teisės būti išklausytai, pasikeitus nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui, pažeidimu.

17.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė patvirtinti 149 787,97 Eur (65 749,54 Eur pagrindinė skola ir 84 038,43 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, kurį grindė tuo, kad LUAB „Sorita“, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimu prie 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. 12/12/20, kuriuo paskolos gavėja UAB „Istpro“, siekdama užtikrinti skolinio įsipareigojimo paskolos davėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2014 m. vasario 14 d. įvykdymą, įkeis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos duomenų išraše matyti, kad LUAB „Sorita“ hipoteka yra įkeitusi jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip užtikrindama UAB „Istpro“ įsipareigojimų, kylančių iš kreditorės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12/12/20 su UAB „Istpro“, pilną įvykdymą – prievolės dydis 65 749,54 Eur.

18.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, konstatavęs, kad pareiškėja laiku neįgyvendino savo, kaip įkaito turėtojos teisės, t. y. kol pagrindinės skolininkės prievolė nebuvo pasibaigusi, todėl prievolė pagal 2014 m. sausio 24 d. hipotekos sutartį pasibaigė kartu su pagrindine prievole pagal 2012 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos bei UAB „Istpro“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 12/12/20, išregistravus UAB „Istpro“ iš Juridinių asmenų registro.

19.       Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad skolininkei pasibaigus (juridinį asmenį išregistravus iš Juridinių asmenų registro) ir esant nerealizuotam įkeistam turtui, prievolė nelaikytina pasibaigusia, nes ji gali būti įvykdyta.

20.       Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Pažymėtina, kad perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė (CK 4.189 straipsnio 1 dalis). Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalį priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų galiojančių hipotekų. Be to, hipoteka pasibaigia, be kita ko, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais, teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka ir kt. (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

21.       Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Juridinis asmuo gali pasibaigti reorganizavimo arba likvidavimo būdu (CK 2.95 straipsnio 1 dalis). Kadangi likviduojant juridinį asmenį (skirtingai nei reorganizavimo atveju) teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės baigiasi. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tokia išimtimi įstatymų leidėjas pripažįsta atvejus, kai prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

22.       Byloje nustatyta, kad pagrindinė skolininkė UAB „Istpro“, kurios prievolės įvykdymą pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį svetimo daikto hipoteka buvo užtikrinusi LUAB „Sorita“, buvo likviduota registro tvarkytojo iniciatyva ir ji 2024 m. sausio 10 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl pagrindinės skolininkės UAB „Istpro“ prievolė pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį pasibaigė 2024 m. sausio 10 d. (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ galiojant jos prievolei pagal 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį būtų pareiškusi reikalavimą įkaito davėjai LUAB „Sorita“, hipoteka užtikrinusiai pagrindinės skolininkės prievoles, nepateikta.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinius duomenis ir nustatytas aplinkybes, nurodo, kai tuo atveju, jei apeliantė pagrindinei skolininkei būtų pareiškusi reikalavimą iki pagrindinės skolininkės likvidavimo (kai prievolė jai nebuvo pasibaigusi), tokiu atveju esant pagrindinei skolininkei išregistruotai iš Juridinių asmenų registro, kreditorė turėtų reikalavimo teisę į įkaito davėją. Tačiau, šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal 2013 m. gruodžio 16 d. susitarimo prie 2012 m. gruodžio 20 d. sutarties 1.1 papunktį, paskola turėjo būti grąžinta 2014 m. balandžio 1 d., todėl apeliantė ilgiau nei 10 metų. neįgyvendino savo, kaip įkaito turėtojos, teisių. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, kad pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laiku neįgyvendino savo kaip hipoteka užtikrinto reikalavimo turėtojos teisių ir nepareiškė reikalavimo pagrindinei skolininkei UAB „Istpro“ iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (likvidavimo), todėl, likvidavus pagrindinę skolininkę UAB „Istpro“, pasibaigė pagrindinė prievolė 2012 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. 12/12/20 pagrindu.

24.       Atsižvelgiant į hipotekos, kaip šalutinės (akcesorinės) prievolės, specifiškumą, lemiančios jos įvykdymą užtikrinamosios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės, t. y. hipoteka užtikrinamas galiojantis kreditorės reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės, hipoteka baigiasi, pasibaigus pagrindinei prievolei. Atsižvelgiant į tai, apeliantė, kaip kreditorė, prarado teisę reikšti reikalavimą bendrovei, kaip hipotekos įkaito davėjai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje netenkino. 

25.       Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių byloje nustatyti faktines aplinkybes, įgalioto asmens tinkamai neinformavo apie teismo posėdį, neatidėjo teismo posėdžio, nesudarė galimybės apeliantės naujai paskirtam nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui susipažinti su byla, jam pasisakyti, nepaskyrė žodinio teismo posėdžio, neišreikalavo reikalingų duomenų, nekvietė liudytojų.

26.       Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimai būtų patenkinti. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-711-553/2022 29 punktas; 2025 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-407/2025 37 punktas).

27.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš privatinių teisinių santykių, todėl būtent apeliantei, siekiančiai jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, teko procesinė našta nurodyti teismui visas reikšmingas aplinkybes ir pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti jos finansinį reikalavimą (jo dydį). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. 

28.       JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Be to, JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Šį klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis) bei kolektyvinį nemokumo proceso pobūdį, kuris suponuoja, kad nemokumo procese turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 68 punktas).

30.       Nors apeliantė teigia, kad ji pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu informavo apeliantę apie 2025 m. rugsėjo 17 d. 14 val. vyksiantį teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, kuriame bus nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. 14 val. byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir teismas tą pačią dieną priėmė ir paskelbė sprendimą (skundžiamą nutartį). Pareiškėja prašymą teismui (dokumento registracijos Nr. DOK–32411) dėl teismo posėdžio atidėjimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pateikė elektroniniu paštu 2025 m. rugsėjo 17 d. 16.24 val., t. y. po įvykusio teismo posėdžio ir paskelbto sprendimo (nutarties). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė prašymą teismui pateikė pavėluotai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nenagrinėjo. 

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs klausimą dėl apeliantės finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo atsakovės bankroto byloje nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nepadarė proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio lemti byloje neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, taip pat nesuvaržė apeliantės teisės būti išklausytai teisme. Pažymėtina, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į LUAB „Sorita“ nemokumo administratorės prašymą netvirtinti finansinio reikalavimo (DOK–29598). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo klausimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka apribojo apeliantės procesines teises ar jos galimybę pasisakyti bylai reikšmingais klausimais. 

32.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės argumentus dėl poreikio atidėti paskirtą teismo posėdį, kadangi pasikeitė jos nemokumo administratorės įgaliotas asmuo. Nurodytina, kad apeliantę atstovauja nemokumo administratorė UAB „Prokesa“, kuri bylos nagrinėjimo metu nesikeitė, o nemokumo administratorės įgalioto asmens pasikeitimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo turėti įtakos tinkamam apeliantės atstovavimui bylos procese ir (ar) trukdyti iki paskirto teismo posėdžio pateikti procesinius prašymus. 

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis remiantis, apeliantės prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje netenkintas. Teisėjų kolegija neįžvelgė procesinių teisės normų pažeidimo nagrinėjant šį klausimą pirmosios instancijos teisme. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. 

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Asta Radzevičienė