Civilinė byla Nr. 2S-904-730/2018

                                     Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00770-2018-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

  3.3.2.4; 3.1.18.1.1.1

                                                                                         (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, V. D., M. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Kretingos komunalininkas“, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, A. S., R. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriui, akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, T. R., antstoliui Giedriui Jonauskui dėl antstolio veiksmų,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. D. pateikė skundą vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00226 dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, juo prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjos turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – antrosios varžytynės, prašė antstolio priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjos A. D. turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antrosios varžytynės Nr. 147374 būtų atšauktos, ir skundu prašė pateikti pareiškėjai visus antstolio užvestos vykdomosios bylos privalomus pateikti pareiškėjai dokumentus. Nurodė, kad antstolis neinformuodamas pareiškėjos apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, nepateikdamas pareiškėjai turto vertės nustatymo ekspertizės, neinformavęs apie atliekamą turto vertinimą, nesuteikęs galimybės pateikti prieštaravimų dėl turto vertės bei neinformavęs pareiškėjos apie varžytynes pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl teikė šį skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų. Pareiškėja teigė, kad iš antstolio nėra gavusi jokios informacijos apie turto vertinimą, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimų dėl turto vertės, pasiūlyti turto pirkėją, pareiškėja nebuvo informuota apie skelbiamas varžytynes Nr. 147374. Pareiškėjos teigimu, antstolis Giedrius Jonauskas nepateikė pareiškėjai patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, nesudarė sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė pareiškėjai patvarkymo dėl varžytynių skelbimo bei nenustatė pareiškėjai termino pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti iki varžytynių. Pareiškėja teigia, kad tai esminiai vykdymo proceso pažeidimai, kurie nulėmė tai, kad antstolis paskelbė ir toliau vykdo pareiškėjos turto varžytynes neteisėtai.
2. Antstolis Giedrius Jonauskas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018 m. sausio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir pareiškėjos skundą su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, kad CPK 604 straipsnis numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Antstolis teigia, kad vykdomosios bylos duomenimis, skolininkei A. D. procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotąja pašto siunta tinkamais adresais. Teigia, kad nenustatyta jokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių reikėtų iš naujo priimti (surašyti) pakartotinai procesinius dokumentus, kurie buvo priimti ir tinkamai įteikti skolininkei. Antstolis papildomai nurodo, kad 2018 m, sausio 5 d. elektroniniu paštu buvo gautas pranešimas, kad varžytynės Nr. 147374 baigėsi bei yra paskelbtas laimėtojas. Pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos dokumentų kopijų išdavimo tenkino, pareiškėjai įteiktos prašomos dokumentų kopijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl patvarkymų įteikimo pareiškėjai konstatavo, kad remiantis vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais 2017 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. 3.5.-17-1220 „Dėl turto įkainojimo“, 2017 m. gegužės 24 d. patvarkymas Nr. 3.5.-17-4759 „Dėl nekilnojamojo turto ekspertizės skyrimo“, 2047 m.. vasario 8 d. patvarkymas Nr. 3.5.-17-6642 „Dėl turo įkainojimo“, 2017 m. spalio 10 d. patvarkymas Nr. 3.5.-17-9364 „Dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo“ buvo įteikti asmeniškai ir per darbdavį, pareiškėja 2017 m. gruodžio 6 d. patvarkymo Nr. 3.5.-17-11370 „Dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo“ neatsiėmė. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo žinoma apie pradėtą vykdymo procesą, antstolis pareiškėjai suteikė galimybę pateikti nuomonę dėl turto vertės ir jo vertinimo, išaiškino galimybę nušalinti ekspertą, išaiškino, kad šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo patvarkymo gavimo dienos, gali raštu pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir turto įkainojimo, taip pat išaiškino, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu, antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
2. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad antstolis nesudarė galimybių reikšti prieštaravimus, nurodė, kad su juo nesutinka, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolis priimtuose patvarkymuose nurodė ir išaiškino, kad vykdomosios bylos šalys turi teisę teikti nuomones, nušalinamus, prieštaravimus, siūlyti pirkėją parduodamam turtui įsigyti. Pažymėjo, kad pareiškėja vykdymo proceso metu turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas. CPK 644 straipsnyje reglamentuota viena iš skolininko pareigų domėtis vykdomųjų bylų vykdymo eiga, todėl daroma išvada, kad pareiškėja viso proceso metu būdama informuota apie turto įvertinimą, pardavimą, galėjo bendradarbiauti su antstoliu ir jam reikšti prašymus. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti 2018 m. kovo 12 d Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl antstolio veiksmų ir išspręsti klausimą iš esmės, tai yra 2017 m. sausio 3 d. skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00226. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Apeliantės teigimu, bet kokie priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje turėjo būti nutraukti dar anksčiau, tai yra antstoliui gavus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kurį antstolis gavo 2018 m. sausio 4 d.. Vadinasi, jau tada antstolis privalėjo sustabdyti nurodytą vykdomąją bylą pareiškėjos skunde pareikštų argumentų pagrindu ir tą pačią dieną sustabdyti neteisėtai vykdomas varžytynes, paskelbtas antstolio 2017 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. 3.5.-17-11370 „Dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo“, kurio pagrindu antstolis vienasmeniškai nutarė skelbti A. D. ir V. D. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš antrųjų varžytynių, pažeisdamas priverstinio sprendimo vykdymo veiksmus, kurių taip pat nebuvo nuosekliai laikytasi prieš paskelbiant pirmąjį nurodyto turto pardavimą iš varžytynių.
2. Apeliantė nurodo, kad antstolis pareiškėjai nepateikė patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto, nesudarė sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui patvarkymo dėl varžytynių skelbimo ir nenustatinėjo jiems terminio pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti iki varžytynių ir taip pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Todėl teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos skundo, laikydamasis nuomonės, kad antstolis Giedrius Jonauskas pagrįstai priėmė 2018 m. sausio 25 d.  patvarkymą Nr. 3.5.-18-1196, kuris nėra net ginčo dalykas sprendžiamoje situacijoje, kai jo iniciatyva neteisėtai buvo įvykdytas turto pardavimas iš antrųjų varžytynių.
3. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, tai yra panaikinti įpareigojimą antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje, kol bus išnagrinėtas A. D. skundas dėl antstolio veiksmų. Tačiau apeliantės teigimu nemanytina, kad tai yra teisėtas pirmosios instancijos teismo veiksmas, nesant antstolio ir kitų vykdymo proceso dalyvių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir dėl to prašymas bei sprendimas šiuo klausimu galimi tik galutinai išnagrinėjus šią bylą.
5. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis Giedrius Jonauskas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Antstolis pateiktu atsiliepimu nurodo, kad CPK 604 straipsnis numato, kad procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkei A. D. procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotąja pašto siunta tinkamais adresais ir įteikiami, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma apie vykdymo procesą.
2. Antstolis nesutinka su apeliantės motyvu, jog pateikus antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis privalėjo nutraukti atliekamus veiksmus. Nurodo, kad privalomus ir neprivalomus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 626 ir 627 straipsniai. Pareiškėja ir jos atstovas nenurodė jokio teisinio pagrindo, įtvirtinto CPK, dėl kurios priežasties turėjo būti atšauktos paskelbtos varžytynės.
6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad antstolis Giedrius Jonauskas prieš priimdamas patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo“ nepateikė jai patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto, taip pat neinformavo jos apie skelbiamas varžytynes ir nenustatė termino Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ nesutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi patvarkymu Nr. 3.5.-17-1220 dėl turto įkainojimo, patvarkymu Nr. 3.5.-17-4759 dėl nekilnojamojo turto ekspertizės paskyrimo, patvarkymu Nr. 3.5.-17-6642 dėl turto įkainojimo apeliantė buvo informuota apie parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę, apeliantei buvo pateiktas turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas. Minėti patvarkymai pagal antstolio pateiktus duomenis buvo įteikti pareiškėjai. Pareiškėja per įstatymo numatytą terminą minėtų patvarkymų nėra apskundusi.
2. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nebuvo pasiūliusi savo pirkėjo, nors žinojo, kad jos turtas yra areštuotas, ir turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją. Pareiškėja aktyviai nesidomėjo vykdymo eiga ir nebendradarbiavo su antstoliu. Pareiškėja nuo paskutinių varžytynių pabaigos turėjo laiko surasti pirkėją iš varžytynių parduodamam turtui, tačiau to nepadarė. Jokia teisės norma neįpareigoja antstolį informuoti skolininką apie skelbiamas varžytynes ir suteikti 20 dienų terminą pasiūlyti savo pirkėją. Skolininkas turi teisę bet kada siūlyti savo pirkėją nuo to momento, kai sužino, kad jo turtas yra areštuotas ir įvertintas. Pareiškėja nepasinaudojo šia teise ir nepasiūlė savo pirkėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

                  Faktinės bylos aplinkybės

8. Remiantis  byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0091/07/00226 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 48-2N/2006 dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, tai yra dviejų aukštų gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p, bendras plotas 175,42 kv. m., jo priklausinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1p, užstatytas plotas 31 kv. m, užstatytas plotas 29 kv. m, tūris 164 kub. m, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. D., V. D., valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale užregistruotą A. D. vardu. Antstolis Giedrius Jonauskas, vykdydamas vykdomąją bylą 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-17-1220 „Dėl turto įkainojimo“, išaiškino, kad šalys nuomones dėl nekilnojamojo turto vertės turi teisę pateikti raštu antstoliui Giedriui Jonauskui per septynias dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos (tomas 4, v. b. l. 1) pareiškėjai šis patvarkymas įteiktas asmeniškai (tomas 4, v. b. l. 2). 2017 m. gegužės 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-17-4759 „Dėl nekilnojamojo turto ekspertizės skyrimo“. Šiuo patvarkymu antstolis pavedė atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę ir vykdymo proceso šalims išaiškino, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK  598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (tomas 4, v. b. l. 6). Šis patvarkymas A. D. įteiktas 2017 m. gegužės 27 d. (tomas 4, v. b. l. 7). Antstolis 2017 m. liepos 14 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-17-6642 „Dėl turto įkainojimo“. Šiuo patvarkymu antstolis nustatė turto vertę, remdamasis turto vertės nustatymo eksperto išvada. Antstolis patvarkyme nurodė, kad šalys ne vėliau kai per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo patvarkymo gavimo dienos, gali raštu pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir turto įkainojimo, taip pat išaiškino, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šiame patvarkyme taip pat nurodyta, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (tomas 4, v. b. l. 13–14). Šis patvarkymas A. D. įteiktas per darbdavį (tomas 4, v. b. l. 21, 25). Antstolis 2017 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-17-9364 „Dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo“. Šiuo patvarkymu antstolis paskelbė A. D. ir V. D. priklausančio turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių (tomas 4, v. b. l. 27). Šis patvarkymas A. D. įteiktas per darbdavį (tomas 4, v. b. l. 21, 33). Antstolis 2017 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. 3.5.-17-11370 „Dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo“ nutarė skelbti A. D. ir V. D. priklausančio turto pardavimą iš antrųjų varžytynių (tomas 4, v. b. l. 66). A. D. šio patvarkymo per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė (IV tomas, v. b. l. 69).

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju turėjo būti sustabdyti bet kokie priverstinio vykdymo veiksmai. Apeliantės teigimu, tuo metu, kai antstolis gavo skundą, antstolis privalėjo sustabdyti nurodytą vykdomąją bylą pareiškėjos skunde pareikštų argumentų pagrindu ir tą pačią dieną sustabdyti neteisėtai vykdomas varžytynes.
10. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyviniai pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne.
11. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad antstolis turėjo stabdyti vykdymo veiksmus (varžytynes), tačiau iš esmės nenurodo ir nemotyvuoja esant privalomiesiems ar fakultatyviniams bylos sustabdymo pagrindams. Skundas dėl antstolio veiksmų savaime nesuponuoja aplinkybės dėl vykdomosios bylos sustabdymo, to nenumato nei CPK 626, nei 627 straipsniuose įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai. Pažymėtina, kad CPK 627 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai raštu prašo išieškotojas. Nenustatyta, kad išieškotojas raštu kreipėsi į antstolį su prašymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad šiuo atveju nepagrįstai netaikyti CPK 626 ir 627 straipsnių nuostatose numatyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai.
12. Apeliantė nurodo, kad antstolis pareiškėjai nepateikė jai patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto, nesudarė sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui patvarkymo dėl varžytynių skelbimo ir nenustatinėjo jiems termino pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti iki varžytynių ir taip pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Todėl teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos skundo, laikydamasis nuomonės, kad antstolis Giedrius Jonauskas pagrįstai priėmė 2018 m. sausio 25 d.  patvarkymą Nr. 3.5.-18-1196, kuris nėra net ginčo dalykas sprendžiamoje situacijoje, kai jo iniciatyva neteisėtai buvo įvykdytas turto pardavimas iš antrųjų varžytynių.
13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantei buvo siunčiami procesiniai dokumentai, kurie buvo įteikiami jai pasirašytinai ir per darbovietę (šios nutarties 9 punktas). Apeliantės argumentai, kad antstolis nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui patvarkymo dėl varžytynių skelbimo ir nenustatinėjo jiems terminio pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti iki varžytynių ir taip pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, laikomi nepagrįstais, kadangi šios teisės buvo išvardytos patvarkyme Nr. 3.5.-17-1220 „Dėl turto įkainojimo“ (tomas 4, v. b. l. 1) kuris apeliantei buvo įteiktas (tomas 4, v. b. l. 2). Pareiškėjai taip pat įteiktas patvarkymas Nr. 3.5.-17-6642 „Dėl turto įkainojimo“. Šiuo patvarkymu antstolis nustatė turto vertę, remdamasis turto vertės nustatymo eksperto išvada. Antstolis patvarkyme nurodė, kad šalys ne vėliau kai per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo patvarkymo gavimo dienos, gali raštu pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir turto įkainojimo, taip pat išaiškino, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šiame patvarkyme taip pat nurodyta, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (tomas 4, v. b. l. 13–14). Šis patvarkymas apeliantei įteiktas per darbdavį (tomas 4, v. b. l. 21, 25). Todėl laikoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis pasiūlė pareiškėjai reikšti prieštaravimus dėl turto vertės ir jos ekspertizės, sudarė pareiškėjai sąlygas pateikti motyvuotus prieštaravimus į atliktą turto rinkos vertės nustatymą bei nustatė pareiškėjai terminą pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti iki varžytynių.
14. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl antstolio veiksmų.
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, tai yra panaikinti įpareigojimą antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje, kai bus išnagrinėtas A. D. skundas dėl antstolio veiksmų. Tačiau, apeliantės teigimu, nemanytina, kad tai yra teisėtas pirmosios instancijos teismo veiksmas, nesant antstolio ir kitų vykdymo proceso dalyvių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir dėl to prašymas bei sprendimas šiuo klausimu galimi tik galutinai išnagrinėjus šią bylą.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys), tačiau pagrįstu dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva teismas gali panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta siekiant užtikrinti galimo apeliantei palankaus galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. 2YT-3082-911/2018, kurioje apeliantė pareiškė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0091/07/00226. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui jas panaikino, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje                           Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Erinija Kazlauskienė