Administracinė byla Nr. eI2-2093-423/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03221-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 3 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gromora“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys V. S., V. R., A. P., I. P. dėl nutarimo dalies panaikinimo ir nutarimo dalies pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gromora“ (toliau – ir UAB „Gromora“; Bendrovė) skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2024-05-22 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33436 dalį, kurioje konstatuota, kad UAB ,,Gromora“ <...> pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. leido dirbti įmonės naudai V. S. <...> nepranešus apie jo įdarbinimą įstatymu nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; panaikinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2024-05-22 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33436 dalį dėl paskirtos 1 800 Eur baudos už V. S. nustatytą nelegalų darbą; pakeisti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2024-05-22 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33436 dalį dėl paskirtos baudos dydžio už nelegaliai dirbusius asmenis A. P. (1800 Eur), V. R. (1800 Eur), I. P. (1800 Eur), skiriant už kiekvieną asmenį ne didesnę nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda (868 Eur), paskiriant mažesnę bendrą baudą 2 604 Eur (3 darbuotojai x 868 Eur).
Pareiškėja skunde nurodė, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2024-05-02 surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UIPPJ 1590-0033 (toliau – ir Protokolas), kuriuo pareiškėja UAB „Gromora“ pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
VDI 2024-05-22 priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 33436 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų (pirmą kartą) dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą skirta 7200 Eur dydžio bauda. Nutarimas dalyje dėl Bendrovės direktoriaus V. S. konstatuoto nelegalaus darbo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nutarimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo priėmimo į darbą tvarką (DK 42 str. 2 d.), neįvertinus DK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, kai darbuotojo darbo vieta yra kitoje nei darbovietė vietoje (DK 52 str.), objektyviai ir visapusiškai neįvertinus visų pateiktų dokumentų turinio.
Paskirta 7200 Eur dydžio bauda neatitinka proporcingumo principo ir bendrųjų teisės principų - teisingumo ir protingumo. Nutarimas taip pat prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir teisiniam reglamentavimui (DK 42 str. 2 d., 52 str.), neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų individualiems administraciniams sprendimams bei gero administravimo principo.
Nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad iš Bendrovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, jog UAB ,,Gromora“ vadovas V. S. 2024 m. sausio - vasario mėnesiais dirbo direktoriaus pareigose kiekvieną dieną po vieną valandą, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, nepranešus apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.
Pareiškėjos nuomone, VDI be jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatavo DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimą dėl to, kad apie Bendrovės vadovo V. S. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki jo darbo pradžios.
Nurodė, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pareiškėja pateikė 2024-12-04 raštu sudarytą darbo sutartį su direktoriumi V. S.. Tačiau VDI neįvertino numatytos išimties, kai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešti neprivaloma - jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Šiuo atveju darbo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad direktoriaus V. S. darbo vieta yra kitoje nei darbovietė ((duomenys neskelbtini)) vietoje, būtent (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). V. S. yra Baltarusijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, galiojantį nuo 2023-11-13 iki 2026-11-09. V. S. legaliai gyvena Lenkijoje, jis dirba Bendrovėje nuotoliniu būdu ir tik vieną valandą per dieną. Todėl apie direktoriaus V. S. darbo sutarties sudarymą ir jo priėmimą į darbą pareiškėja neturėjo pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Pareiškėjos nuomone, VDI aplinkybes dėl V. S. darbo sutarties sudarymo vertino formaliai, objektyviai ir visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, nevertino pateiktų dokumentų ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tuo tarpu specialias užsieniečių įdarbinimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ).
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal UTPĮ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Bendrovės direktorius V. S. dirbo nuotoliniu būdu Lenkijoje, turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi Lenkijoje. Pagal UTPĮ 11 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Šiuo atveju nebuvo pažeista Bendrovės direktoriaus V. S. įdarbinimo tvarka (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p.).
VDI taip pat skyrė baudą už 4 (keturis) nelegalius asmenis: A. P., V. R., I. P., su kuriais buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys ir už V. S., kuris, kaip jau minėta, yra Bendrovės direktorius t. y. už kiekvieną nelegalų asmenį paskyrė 1800 Eur dydžio baudą tiek pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, tiek ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Paskirta bauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėja neturėjo pareigos apie Bendrovės direktoriaus V. S. įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki jo darbo pradžios ir nepadarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo. Todėl 1800 Eur dydžio baudą už V. S. nelegalų darbą VDI paskyrė nepagrįstai ir neteisėtai.
Toks pažeidimas padarytas pirmą kartą, neturint patirties Lietuvos darbo teisinių santykių srityje. Nebuvo jokių tyčinių veiksmų ir ketinimų pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti darbuotojų darbą, išvengti prievolių darbuotojams. Su visais darbuotojais atsiskaityta pagal sutartis, žala nepadaryta. Pareiškėja bendradarbiavo su VDI, teikė informaciją ir dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB „Gromora" vadovas nuo 2023-12-06 yra V. S.. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius V. S. 2024 m. sausio-vasario mėnesiais dirbo UAB „Gromora" direktoriaus pareigose kiekvieną dieną po vieną valandą, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, tačiau nebuvo pateiktas pranešimas apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Iš pateiktos V. S. darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis yra nuotolinė, joje nurodyta, kad V. S. darbo funkcijas atliks adresais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Todėl, pareiškėjos nuomone, taikytini Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai: 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) ir 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 987/2009).
Atsakovo nuomone, minėtų socialinės apsaugos koordinavimo reglamentų aktuali esmė yra tai, kad asmeniui gali būti taikomi tik vienos valstybės socialinio draudimo teisės aktai, t. y. asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje šalyje. Trečiųjų šalių piliečiams ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai yra taikomi, jeigu jie legaliai gyvena valstybės narės teritorijoje ir yra apdrausti pagal tos šalies įstatymus. Tokiu atveju V. S., turėdamas leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, turi būti apdraustas socialiniu draudimu Lenkijoje ir ten mokėti mokesčius. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių V. S. socialinį draustumą Lenkijoje, todėl minėti socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai V. S. atžvilgiu netaikytini.
Šiuo atveju V. S. nelegalaus darbo faktas buvo konstatuotas ne dėl leidimo dirbti neturėjimo ar neteisėto buvimo Lietuvoje, o dėl nepateikto pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie jo socialinio draudimo pradžią.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog UTPĮ 62 straipsnio 6 dalis numato, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. Todėl tiek Protokole, tiek Nutarime nurodytas DK 42 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra pakankama argumentacija dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.
Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodė, jog VDI neinformavo pareiškėjos dėl nustatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir nesudarė galimybės teikti paaiškinimus, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Nutarimas dalyje dėl V. S. nelegalaus darbo. VDI atsižvelgdama į tai, kad V. S. darbo vieta yra Lenkijoje, skyrė pakankamai ilgą laiko tarpą nuo Protokolo surašymo iki bylos nagrinėjimo (Protokolas surašytas 2024-05-02, bylos nagrinėjimas paskirtas 2024-05-22), per kurį pareiškėja galėjo pateikti papildomus bylai reikšmingus paaiškinimus ir/ar dokumentus, savo poziciją dėl jai reiškiamų kaltinimų, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo.
Pažymėjo, jog VDI taip pat skyrė baudą už 4 (keturis) nelegaliai dirbusius asmenis: A. P., V. R., I. P., su kuriais buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys ir už V. S., kuris yra Bendrovės direktorius t. y. už kiekvieną nelegalų asmenį paskyrė 1800 Eur dydžio baudą tiek pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, tiek ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Baudų skyrimą reglamentuoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-4 dalys.
VDI nuomone, nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Asmenys dirbdami nelegaliai negauna teisėtai priklausančio darbo užmokesčio, tuo pačiu pažeidžiamos jų konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Atsakovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė pareiškėjai numatytą artimo vidurkiui dydžio baudą, kurios mažinti nėra jokio pagrindo, todėl prašo skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl VDI 2024-05-22 nutarimo Nr. NUĮPBJ 33436 dalies dėl Bendrovės direktoriaus V. S. nelegalaus darbo ir už tai paskirtos 1 800 Eur baudos, pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl prašymo pakeisti Nutarimo dalį ir paskirti mažesnę baudą A. P., V. R., I. P. už nelegalų darbą.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB „Gromora" vadovas nuo 2023-12-06 yra V. S.. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius V. S. 2024 m. sausio-vasario mėnesiais dirbo UAB „Gromora" direktoriaus pareigose kiekvieną dieną po vieną valandą, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, tačiau nebuvo pateiktas pranešimas apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo buvo pažeisti DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai.
V. S. darbo sutartyje nurodyta, kad V. S. darbo funkcijas atliks adresais (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 p.); dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 p.). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis — tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Taigi, nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar Jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje numatyta, kad Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr.N575-3202/2011, Nr.N575-704/2012;).
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys yra pakankami konstatuoti, kad UAB „Gromora“, atstovaujama direktoriaus V. S., pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. leido dirbti Bendrovėje V. S., kuris 2024 m. sausio-vasario mėnesiais dirbo UAB „Gromora“ direktoriaus pareigose kiekvieną dieną po vieną valandą, išskyrus poilsio ir švenčių dienas nepranešus apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Taip pat Bendrovės darbuotojams, Baltarusijos piliečiams V. R. ir A. P., Latvijos piliečiui I. P., apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Būtent V. R. laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-02-29 ne mažiau nei 10 kartų vežė UAB „Gromora“ valdomais automobiliais keleivius nustatytu maršrutu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; A. P. laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-02-29 ne mažiau nei 14 kartų vežė UAB „Gromora“ valdomais automobiliais keleivius nustatytu maršrutu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną; I. P. laikotarpiu nuo 2024-01-26 iki 2024-02-29 ne mažiau nei 4 kartus vežė UAB „Gromora“ valdomais automobiliais keleivius nustatytu maršrutu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Gromora“ pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą. Už šio pažeidimo padarymą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyje.
Pareiškėja skunde nurodė, jog atsižvelgiant į V. S. darbo sutarties turinį, atsakovė privalėjo taikyti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus: 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką.
Pažymėtina, jog tiek Reglamento (EB) Nr. 883/2004, tiek Reglamento (EB) Nr. 987/2009 esmė yra tai, kad asmeniui gali būti taikomi tik vienos valstybės socialinio draudimo teisės aktai, t. y. asmuo vienu metu gali būti draudžiamas socialiniu draudimu tik vienoje šalyje, trečiųjų šalių piliečiams ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai yra taikomi, jeigu jie legaliai gyvena valstybės narės teritorijoje ir yra apdrausti pagal tos šalies įstatymus. Tokiu atveju V. S., turėdamas leidimą laikinai gyventi Lenkijoje, turi būti apdraustas socialiniu draudimu Lenkijoje, bei ten mokėti mokesčius. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų (dokumentų), patvirtinančių V. S. socialinį draustumą Lenkijoje. Todėl minėti socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai šioje ginčo situacijoje V. S. atžvilgiu netaikytini.
Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju V. S. nelegalaus darbo faktas buvo konstatuotas ne dėl leidimo dirbti neturėjimo ar neteisėto buvimo Lietuvoje, o dėl nepateikto pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie jo socialinio draudimo pradžią.
Pareiškėjos skundo motyvas, jog prieš priimant Nutarimą VDI neinformavo pareiškėjos dėl nustatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir nesudarė galimybių teikti paaiškinimus, tas turėjo esminę reikšmę priimant neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą dalyje dėl nustatyto V. S. nelegalaus darbo, yra nepagrįstas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog VDI atsižvelgdama į tai, kad V. S. darbo vieta yra Lenkijoje, skyrė pakankamai ilgą laiko tarpą nuo Protokolo surašymo iki bylos nagrinėjimo (Protokolas surašytas 2024-05-02, bylos nagrinėjimas paskirtas 2024-05-22), per kurį pareiškėja galėjo pateikti papildomus bylai reikšmingus paaiškinimus ir/ar dokumentus, pateikti savo poziciją dėl jai reiškiamų kaltinimų, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo.
VDI skyrė baudą už 4 (keturis) nelegaliai dirbusius asmenis: A. P., V. R., I. P., su kuriais buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys ir už V. S., kuris yra Bendrovės direktorius t. y. už kiekvieną nelegalų asmenį paskyrė 1800 Eur dydžio baudą tiek pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, tiek ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Ginčo dėl A. P., V. R. ir I. P. nelegalaus darbo iš esmės nėra.
Baudų skyrimą reglamentuoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-4 dalys. Teismas pažymi, jog nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Asmenys dirbdami nelegaliai negauna teisėtai priklausančio darbo užmokesčio, tuo pačiu pažeidžiamos jų konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, kad nelegaliai dirbo keturi asmenys, dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą, jie nebuvo įdarbinti ir po VDI atlikto patikrinimo, tokiu būdu buvo pažeistos nelegaliai dirbusių asmenų teisės į socialines garantijas bei teisė į saugias darbo sąlygas. Šiuo atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovė pagrįstai skyrė pareiškėjai numatytą artimo vidurkiui dydžio baudą, kurios mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Be to skundo turinys ir motyvai patvirtina, jog pareiškėja pažeidimo iki šiol nepripažįsta.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamo VDI 2024-05-22 nutarimo Nr. NUĮPBJ 33436 dalis dėl Bendrovės direktoriaus V. S. nelegalaus darbo ir už tai paskirtos 1 800 Eur baudos yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra jokio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą - pakeisti Nutarimo dalį dėl paskirtos baudos dydžio už A. P. (1800 Eur), V. R. (1800 Eur), I. P. nelegalų darbą, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gromora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė