Civilinė byla Nr. e2A-932-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00157-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-214-569/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės Jonis-S“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių plentas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Plungės Jonis-S“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) ,,Šiaulių plentas“ 143 091,27 Eur skolos, 8 943,20 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 24 d. sudarė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo. Pagal abi sutartis buvo susitarta, kad iš viso ieškovė atliks darbus, kurių vertė 1 855 209,00 Eur be PVM; atsakovė pagal sutartis nėra visiškai atsiskaičiusi ir nesumokėjo ieškovei 143 091,27 Eur. Šalys 2019 m. balandžio 15 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, jog atsakovė skolinga ieškovei 143 091,27 Eur sumą. Atsakovei pažeidus prievolę sumokėti ieškovei už atliktus darbus, ieškovė įgijo teisę į netesybas ir procesines palūkanas.
2. Atsakovė nurodė, kad pripažįsta, jog skolos likutis pagal 2017 m. sausio 24 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 143 091,27 Eur, tačiau negali jo sumokėti ieškovei, nes nėra suėjęs šios skolos sumokėjimo terminas, numatytas sutartyje. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės 10 proc. sulaikyta pinigų suma nuo kiekvienos patvirtintos PVM sąskaitos faktūros negali būti priteista, nes statytoja (užsakovė) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) rekonstruoto valstybinės reikšmės kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 iki 3,10 km nėra pridavusi valstybinei komisijai ir nėra gavusi statybos užbaigimo akto, nors atsakovė visus rangos darbus yra pridavusi dar 2018 m. gruodžio mėn.; pridavimą valstybinei komisijai organizuoja užsakovė. Ieškovė pasirašydama rangos sutartį buvo supažindinta ir suprato, kad kol užsakovė Kelių direkcija nepriduos objekto valstybinei komisijai ir nebus gautas statybos užbaigimo aktas, subrangovė neturės teisės reikalauti išmokėti jai sulaikytų sumų pagal sutartį. Ieškovė netinkamai aiškina sutarties 3.6 punktą ir jį sieja su statytojos (užsakovės) atsiskaitymu su atsakove, o ne su statybos užbaigimo akto pasirašymu. Ieškovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 6 d., tačiau ieškinį dėl delspinigių priteisimo pateikė teismui 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti.
3. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsiskaitymo termino atsakovė nepradelsė, nes pareigą galutinai atsiskaityti su ieškove atsakovė turi tik pasirašius statybos objekto užbaigimo aktą. Trečiojo asmens nesieja jokie įsipareigojimai nei su ieškove, nei su atsakove, todėl trečiasis asmuo turi teisę priduoti statybos objektą, kad gautų statybos užbaigimo aktą, savo nuožiūra. Šiuo metu trečiasis asmuo yra atsiskaitęs pagal rangos sutartį su atsakove, pretenzijų dėl atliktų darbų neturi. Statybos objektas nebuvo priduotas, kadangi triukšmo matavimai neatitiko nustatytų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Plungės Jonis-S“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 143 091,27 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalys sudarytoje statybos subrangos sutartyje susitarė dėl „sulaikymo“ sąlygos. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl jų buvo galima sutartyje susitarti, todėl sutarties šalims jis yra privalomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimo dėl ,,sulaikymo“ sąlygos negalima laikyti sąlyginiu sandoriu.
6. Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju.
7. Teismas pažymėjo, kad sutarties sąlyga, su kuria siejama atsakovės galutinio atsiskaitymo su ieškove pagal sutartį pareiga, neįvykdyta – nėra statybos užbaigimo akto ir galutinio atliktų darbų tarp rangovo (atsakovės) ir užsakovo (trečiojo asmens) akto. Pripažįstant galutinio atliktų darbų akto svarbą tinkamo rangos sutarties įvykdymo ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus atsiradimui konstatuoti, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, o atsakovė neturi pareigos galutinai atsiskaityti už darbus, atliktus pagal jų sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šalių sutartyje numatyta ,,sulaikymo teisė“ yra prievolių užtikrinimo būdas, o ne sąlyginis sandoris. Todėl nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai ieškovė, įvykdžiusi pagrindinę prievolę, negali gauti apmokėjimo dėl trečiojo asmens neveikimo, nors tiek atsakovė, tiek ieškovė savo prievoles atlikti statybos darbus yra įvykdžiusios.
8. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė savo prievolę – atliko statybos rangos darbus, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti sulaikytą sumą pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei įvykdžius savo pagrindinę prievolę, pasibaigė ir papildoma prievolė dėl atsiskaitymo sulaikymo, numatyta šalių sutartyje, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 143 091,27 Eur sulaikytos sutarties kainos sumą už atliktus darbus ir 6 procentų dydžio metines palūkanas.
9. Teismas pažymėjo, kad rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos dėl galutinio atsiskaitymo terminų, numatytų 3.6 punkte, nėra panaikintos, pakeistos ar pripažintos negaliojančiomis; tokių ieškinio reikalavimų nereiškė ir pati ieškovė. Ieškovė reikalavimą priteisti netesybas siejo su viešojo pirkimo sutarties įvykdymo pabaiga, nors tokio susitarimo raštu su atsakove nėra sudariusi, šalys raštu susitarė dėl galutinio atsiskaitymo surašius statybos užbaigimo aktą ir galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą, todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė RUAB ,,Šiaulių plentas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį atmesti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino 2017 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6.2 punkte numatytą sąlygą dėl 10 proc. sulaikytų pinigų sumokėjimo, kuri turi būti sumokėta per 45 kalendorines dienas po statybos užbaigimo, tiekėjui patvirtinus galutinį darbų aktą, ir šią sąlygą nepagrįstai atsisakė taikyti, taip pažeisdamas CK 6.193 straipsnio nuostatą dėl sutarties sąlygų aiškinimo, sutarties įvykdymo užtikrinimo galimybes, CK 6.70 straipsnį, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu.
10.2. Šiuo atveju ieškovė kaip subrangovė sudarydama rangos sutartį siekė, kad už atliktus darbus su ja būtų atsiskaityta, o atsakovė kaip generalinis rangovas siekė, jog iki darbai galutinai bus perduoti užsakovei – Kelių direkcijai (taip pat ir subrangovo atlikti darbai), generalinis rangovas turėtų tam tikrą užtikrinimą, t. y. turėtų iš anksto suformuotą rezervą, jeigu ieškovė trūkumų nešalintų ar juos šalintų netinkamai. Dėl šios priežasties ieškovė ir atsakovė susitarė dėl dalies kainos (10 proc.) sulaikymo iki statybos užbaigimo akto išdavimo.
10.3. Ieškovė pasirašydama rangos sutartį buvo supažindinta, kad darbai šiame statybos objekte yra vykdomi pagal pirkimo–padavimo sutartį, sudaryta su Kelių direkcija ir joje numatytomis sąlygomis ir kad atliktų darbų pridavimas valstybinei komisijai ir statybos užbaigimo akto gavimas bus susijęs su sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir Kelių direkcijos įvykdymu (2017 m. sausio 24 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) preambulės a–c punktai, 3.1, 8.3.3 punktai), ir pilnai suprato, kad kol užsakovė nepriduos objekto valstybinei komisijai ir nebus gautas statybos užbaigimo aktas, subrangovas neturės teisės reikalauti išmokėti sulaikytų sumų pagal sutartį.
10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei pridavus darbus ir nesant priėmimo metu nustatytų trūkumų, kai objektu faktiškai yra naudojamasi t. y. ieškovei įvykdžius pagrindinę sutartį, pasibaigia ir papildoma prievolė dėl atsiskaitymo sulaikymo, todėl atsakovei atsiranda pareiga pilnai atsiskaityti. Teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 3K-3-484/2007, kurioje nagrinėtos skirtingos faktinės aplinkybės – kai užsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų aktą ir nemoka už atliktą darbą. Be to, teismas atmesdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pats pripažino, kad šiuo atveju atsakovė nepraleido sutartyje numatyto atsiskaitymo už atliktus darbus termino.
10.5. Nesant pateikto statybos darbų užbaigimo akto, atsakovei neatsiranda pareiga išmokėti sulaikytą 10 proc. sumą nuo priimtų sąskaitų faktūrų, nes neatsiranda šalių 15.6 punkte numatyta sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
10.6. Teismas nepagrįstai priteisė ir procesines palūkanas; šios palūkanos yra skaičiuojamos už termino praleidimą, kuris šiuo atveju nėra praleistas.
11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Trečiasis asmuo yra visiškai atsiskaitęs su atsakove pagal pirkimo sutartį, kurios pagrindu ir buvo sudaryta ginčo subrangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, trečiasis asmuo yra pateikęs ataskaitą apie viešojo pirkimo sutarties įvykdymą Viešųjų pirkimų tarnybai, taip pat nurodė, kad yra visiškai apmokėjęs atsakovei už darbus, įskaitant ir už ieškovės atliktus darbus bei pirkimo sutarties pagrindu užsakytą nutiesti valstybinės reikšmės kelią jau dvejus metus eksploatuoja.
11.2. Atsakovė, turėdama pareigą atsiskaityti su ieškove, šios pareigos nevykdo: piktybiškai negrąžina ieškovei sulaikytos 10 proc. sutarties dydžio sumos, nesant tam pagrindo bei tokiais savo veiksmais piktnaudžiauja savo padėtimi.
11.3. Teismas sprendime aiškiai konstatavo, kad statybos baigiamojo akto surašymas priklauso išimtinai tik nuo trečiojo asmens valios; trečiasis asmuo nėra įsipareigojęs nei prieš ieškovę, nei prieš atsakovę, todėl statybos objekto pridavimas ir statybos objekto baigiamojo akto surašymas priklauso tik nuo jo veiksmų.
11.4. Tarp šalių 2019 m. balandžio 15 d. buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kas reiškia, kad dar 2019 m. balandžio 15 d. atsakovė pripažino 143 091,27 Eur dydžio skolą ir ieškovės teisę į ją.
11.5. Atsakovei nėra pagrindo sulaikyti 143 091,27 Eur, nes trečiasis asmuo su atsakove yra visiškai atsiskaitęs bei trečiasis asmuo patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir nėra jokių nuostolių, kurie galėtų būti užtikrinti sulaikoma suma. Ieškovė atliko visas sutartines prievoles, o tai, kad prievolės atliktos tinkamai patvirtino ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo. Darbų kokybei garantiniu laikotarpiu užtikrinti yra pateiktas rangovo civilinės atsakomybės draudimas, garantinio laikotarpio laidavimas, todėl tokiu sulaikymu nėra prievolių, kurios galėtų būti užtikrintos.
11.6. Sudarant sutartį ieškovės valia nebuvo neribotam laikui „įšaldyti“ pinigines lėšas. Be to, dėl atsakovės nesąžiningumo ir finansinės padėties (bylos nagrinėjimo metu atsakovė paskelbė apie restruktūrizaciją), ieškovė iš viso gali neatgauti atsakovės nepagrįstai sulaikytos sumos. Todėl apeliacinį skundą vertina kaip proceso vilkinimą atsakovei siekiant sulaikytomis lėšomis išspręsti savo finansines problemas.
11.7. Teismas tinkamai vertino, kad šalių sutartyje numatyta ,,sulaikymo teisė“ yra prievolių užtikrinimo būdas, o ne sąlyginis sandoris.
11.8. Delspinigiai yra prievolės užtikrinimo priemonė, kurios taikymas ar netaikymas nepaneigia pačios prievolės. Būtent taip sprendė ir teismas, pripažindamas sprendimu ieškovės teisę dėl sulaikytos sumos grąžinimo, tačiau netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
12. Trečiasis asmuo Kelių direkcija atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovei iš apeliantės (atsakovės) priteista 143 091,27 Eur skola, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl sutarties kainos sumokėjimo termino. Apeliantės teigimu, ji nėra pažeidusi 2017 m. sausio 24 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6 punkto sąlygos, kuriame numatyta atsiskaitymo tvarka už ieškovės atliktus darbus, ir teisėtai yra sulaikiusi 143 091,18 Eur sumos mokėjimą, kuris ieškovei bus sumokėtas pagal sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą – 45 kalendorines dienas, po to, kai statytojas pateiks statybų užbaigimo aktą.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Apeliantė RUAB ,,Šiaulių plentas“ ir ieškovė UAB „Plungės Jonis-S“ 2017 m. sausio 24 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įsipareigojo atlikti rekonstruojamo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruože nuo 0,066 iki 3,10 km darbus, numatytus priede Nr.1, perduoti šių darbų rezultatą apeliantei, o apeliantė įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutartyje numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka; sutarties kaina – 1 537 609 Eur plius PVM. Šioje sutartyje nurodyta, kad apeliantė ir Kelių direkcija 2016 m. gruodžio 22 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. 1181, kurios įsipareigojimams vykdyti kaip subrangovas pasitelkta ieškovė. Tą pačią dieną (2017 m. sausio 24 d.) šalys sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įsipareigojo atlikti rekonstruojamo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruože nuo 0,066 iki 3,10 km darbus, numatytus priede Nr.1, perduoti šių darbų rezultatą apeliantei, o apeliantė įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sutartyje numatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka; sutarties kaina – 317 600 Eur plius PVM. Šalys pažymėjo, kad šia sutartimi ieškovės pajėgumai yra pasitelkiami bendradarbiauti nurodyta apimtimi vykdant perkančiosios organizacijos Plungės rajono savivaldybės administracijos ir apeliantės 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytą sutartį Nr. BT6-01-498, remiantis viešojo pirkimo rezultatais. Pagal abi sutartis ieškovės atliekamų darbų vertė yra 1 855 209 Eur plius PVM.
16. Apeliantės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal 2017 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei sulaikytą sumą – 143 091,27 Eur pagal 2017 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); šią aplinkybę patvirtina ir šalių 2019 m. balandžio 15 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. 2017 m. sausio 24 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6 punkte numatyta atsiskaitymo už tiekėjo priimtus darbus tvarka, t. y. 90 proc. kiekvienos tiekėjo patvirtintos sąskaitos faktūros sumos sumokama per 5 darbo dienas nuo piniginių lėšų už atitinkamus darbus gavimo iš statytojo dienos (3.6.1 punktas); likę 10 proc. kiekvienos tiekėjo patvirtintos sąskaitos faktūros sumos sumokama per 45 kalendorines dienas po statybos užbaigimo akto išdavimo, tiekėjui patvirtinus galutinį atliktų darbų aktą (3.6.2 punktas). Atsakovė nesutinka sumokėti šios sutarties kainos ieškovei todėl, kad pagal sutartį šis įsipareigojimas nėra pradelstas, kadangi iki šiol valstybinė komisija nepriėmė šio objekto ir neišdavė statybos užbaigimo akto.
Dėl apeliantės mokėtinos sumos sulaikymo teisės
17. Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad statybos rangos sutartis yra tokia sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Kai atliekami sudėtingų, didelės apimties objektų statybos darbai, paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
18. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės (pagal šalių pasirašytas sutartis – subrangovė) ir apeliantės (pagal šalių pasirašytą sutartį – tiekėja) yra kilęs ginčas dėl apeliantės sulaikytos ieškovei mokėtinos sumos priteisimo. Kaip minėta šios nutarties 16 punkte, 2017 m. sausio 24 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6.2 punkte šalys susitarė, kad iš kiekvienos mokamos sumos apeliantė sulaiko 10 proc. nuo sąskaitos faktūros sumos, kuriuos sumoka per 45 kalendorines dienas po statybos užbaigimo akto išdavimo, tiekėjui patvirtinus galutinį atliktų darbų aktą. Subrangovui nesilaikant galutinio darbų perdavimo procedūrų sąlygų (sutarties 4.3 punktas), sulaikyti pinigai (10 proc.) lieka tiekėjui kaip bauda (šalių iš anksto aptarti minimalūs nuostoliai) už subrangovo sutartinių prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą). Pagal sutarties 3.7 punktą tiekėjas taip pat turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu: dėl subrangovo kaltės tiekėjui ir / ar statytojui padaryta žala (nuostoliai) – preliminarios žalos (nuostolių) dydžiui (3.7.1 punktas); po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto ar objekto statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos paaiškėja atliktų darbų trūkumai, jeigu jų nebuvo įmanoma pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu – preliminarių trūkumų (defektų) šalinimo kainos dydžiu (3.7.2 punktas); subrangovas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį (3.7.3 punktas). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių sudarytos sutarties 3.6.2 punkto pagrindu apeliantė iš viso iš ieškovei mokėtinų sumų yra sulaikiusi 143 091,27 Eur sumą.
19. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Šiuo atveju šalys sutinka, kad 2017 m. sausio 24 d. subrangos sutartyje numatyta „sulaikymo teisė“ (3.6.2 punktas) yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas.
20. Taigi, prievolės įvykdymą užtikrinančiu susitarimu laikytinas ir šalių susitarimas, kuriuo numatytas prievolės vykdymo „sulaikymas“ iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikro veiksmo, šiuo atveju statybos užbaigimo akto pasirašymo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o tokio veiksmo neįvykdymas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tokio pobūdžio susitarimas užtikrina rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu, vykdymą. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims susitarus dalį mokėtinos kainos sulaikyti iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Sulaikymo sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Remiantis 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ sutarties Nr. S-1181 nuostatomis, rangovui nebuvo numatyta pareigos organizuoti statybos užbaigimo akto gavimą, tokia pareiga tenka užsakovui (Lietuvos automobilių kelių direkcijai). Kaip paaiškino trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija, techniniame darbo projekte „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožo nuo 0,066 iki 3,10 km rekonstravimo techninis projektas“ yra numatyta, kad įvykdžius kelio rekonstrukcijos darbus, reikia atlikti triukšmo lygio matavimus ir nustatyti, ar triukšmas neviršija leistinų normų. Kadangi nėra atlikti triukšmo lygio matavimai, nėra galimybės gauti statybos užbaigimo akto. Taigi, statybos užbaigimo akto gavimas, su kuriuo siejama atsakovės galutinio atsiskaitymo su ieškove pagal sutartį pareiga, nepasirašytas tarp rangovo (atsakovės) ir užsakovo (trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos). Kaip nurodė trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija, užsakovė tik planuoja organizuoti kitą viešąjį pirkimą akredituotos laboratorijos fizikinių matavimų paslaugoms įsigyti: valstybinės reikšmės kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai nurodytame ruože eismo sukeliamo triukšmo matavimus gyvenamojoje aplinkoje. Bus nustatomas ekvivalentinio garso slėgio lygis (dienos metu) ir maksimalaus garso slėgio lygis (dienos metu), siekiant nustatyti triukšmo lygio atitikimą Lietuvos higienos normai. Atlikus šiuos tyrimus, bus organizuojamas statybos užbaigimo akto gavimas.
23. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 24 d. sutartimis ieškovės pajėgumai pasitelkti bendradarbiauti nurodyta apimtimi vykdant perkančiosios organizacijos Plungės rajono savivaldybės administracijos ir apeliantės viešojo pirkimo rezultatus – 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytą sutartį Nr. BT6-01-498. Be to, apeliantė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gruodžio 22 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. 1181, kurios įsipareigojimams vykdyti kaip subrangovas pasitelkta ieškovė. Ieškovė įrodė, kad pilnai įvykdė savo prievolę pagal subrangos sutartį, darbai priduoti (surašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai), jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareikšta. Trečiasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybai yra pateikęs ataskaitą apie įvykdytą pirkimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad užsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su generaline rangove (apeliante) pagal viešojo pirkimo sutartį. Statybos objektas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai ruožas nuo 0,066 iki 3,10 km yra eksploatuojamas daugiau nei dvejus metus. Tuo tarpu, susitarimas dėl atsiskaitymo sulaikymo teisės negali būti laikomas sąlyginiu sandoriu, kadangi tokia sąlyga išimtinai priklausytų nuo trečiojo asmens Kelių direkcijos veiksmų – kelio pridavimo ir galutinio akto surašymo, kuris (veiksmas) iš viso gali ir neįvykti.
24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda ir pradėjus faktiškai naudotis rangos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2007; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2012). Kaip minėta, šiuo atveju kelias jau yra naudojamas daugiau nei dvejus metus; jokių pretenzijų užsakovas (trečiasis asmuo) atsakovei (apeliantei) nepareiškė; priešingai, net grąžino pagal Viešojo pirkimo sutartį sulaikytas lėšas; generalinis rangovas (atsakovė) su Kelių direkcija pasirašė 2018 m. gruodžio 6 d. Susitarimą Nr. 2, kurio pagrindu atsakovei buvo išmokėtos sulaikytos lėšos. Taigi, ieškovei įvykdžius pagrindinę prievolę pagal subrangos sutartį, pasibaigia ir papildoma prievolė dėl atsiskaitymo sulaikymo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, darbų kokybei garantiniu laikotarpiu užtikrinti yra pateiktas rangovo civilinės atsakomybės draudimas, garantinio laikotarpio laidavimas, todėl pilnai įvykdžius sutartines prievoles, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti sulaikytą 143 091,18 Eur sumą už atliktus darbus pagal 2017 m. sausio 24 d. rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl palūkanų priteisimo
25. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės be kita ko priteisė ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo ir suformuluotų šios normos taikymo taisyklių: procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
27. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatyti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Taigi, teismas, tenkindamas kreditoriaus (ieškovės) reikalavimą, neturi pareigos nustatyti kokių nors papildomų aplinkybių (pvz., kaip nurodo atsakovė, piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo fakto ar pan.), o tiesiog, atsakovei patenkinus ieškovės pagrindinius reikalavimus po bylos iškėlimo teisme, turi būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą priteisti procesines palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas, kuriuo ieškovei UAB ,,Plungės Jonis-S“ iš apeliantės priteista 143 091,27 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
30. Ieškovė UAB ,,Plungės Jonis-S“ pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 1 054,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1 016,40 Eur už teisines paslaugas. Teismui pateikti duomenys (2020 m. balandžio 24 d. sąskaita serija PKP Nr. 2020/0388 už teisines paslaugas, 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 054,40 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl ieškovei UAB ,,Plungės Jonis- S“ iš apeliantės priteistina 1 054,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Plungės Jonis-S“ (juridinio asmens kodas 302457787) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) 1 054,40 Eur (tūkstantį penkiasdešimt keturis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Artūras Driukas
Asta Radzevičienė
Vytautas Zelianka