Civilinė byla Nr. 3K-3-199/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

22.3.1; 23; 93.2.4

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovams E. K. ir notarei J. S., tretieji asmenys R. B., V. B., dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius pripažinimo negaliojančiais.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje nagrinėjami reikalavimai pripažinti negaliojančiais notarės nutarimus ir išduotus vykdomuosius įrašus, taip pat asmens teisė ginčyti notaro nutarimus ir vykdomuosius įrašus.

Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. R. ir V. B. pagal paprastuosius vekselius iki 2006 m. rugsėjo 10 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti E. K. 300 000 Lt, 100 000 Lt ir 569 000 Lt; vekselio davėjai atleido vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą. 2007 m. sausio 16 d. E. K. pateikė notarų biurui prašymą išduoti vykdomuosius įrašus dėl visų trijų pirmiau nurodytų vekselių. 2007 m. sausio 16 d. vekselio davėjai notarų biurui pareiškė, kad jiems žinoma, jog E. K. kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti vykdomuosius įrašus; taip pat nurodė, jog jie neprieštarauja, kad būtų išduoti vykdomieji įrašai nurodytoms sumoms. 2007 m. sausio 17 d. E. K. kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl 569 000 Lt, o vykdomųjų įrašų išdavimą dėl 100 000 Lt ir 300 000 Lt atidėti iki jo atskiro prašymo. 2007 m. gruodžio 29 d. E. K. notarų biurui pateikė prašymą išduoti atidėtų vykdomųjų įrašų dėl 2006 m. rugpjūčio 10 d. 100 000 Lt vekselio. 2007 m. gruodžio 29 d. notarė J. S. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JS-9206 (I egzempliorių), kuriuo pareikalauta išieškoti iš vekselio davėjų vekselio turėtojo naudai 100 000 Lt.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu priteisė G. N. naudai iš R. B. 53 000 Lt paskolos, 1900 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 4347 Lt bylinėjimosi išlaidų. E. K. 2008 m. liepos 25 d. pateikė notarų biurui prašymą išduoti atidėtą vykdomąjį įrašą dėl paprastojo 300 000 Lt vekselio; tą pačią dieną notarė J. S. išdavė atitinkamą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JS-4548 (I egzempliorių). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 1 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl G. N. priteistų lėšų išieškojimo iš R. B. 2008 m. spalio 29 d. E. K. notarų biurui pateikė prašymą išduoti papildomus IV ir V egzempliorius vykdomųjų įrašų, išduotų 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. liepos 25 d. Notarė 2008 m. spalio 29 d. nutarimais, notarinio registro Nr. JS-6919 ir Nr. JS-6920, išdavė papildomus IV ir V egzempliorius vykdomųjų įrašų, išduotų 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. liepos 25 d.

Ieškovė nurodė, kad ji ginčija vykdomuosius įrašus dėl 300 000 Lt ir 100 000 Lt, nes tų vykdomųjų įrašų neteisėtas išdavimas pažeidžia jos interesus. Antstolės depozitinėje sąskaitoje yra pinigų suma, kuria būtų galima patenkinti ieškovės pateiktą vykdomąjį raštą, tačiau, šiuos pinigus pervedus atsakovui E. K., kaip kitam kreditoriui, būtų pažeistos ieškovės teisės. Ieškovės teigimu, vekselių apmokėjimo terminas buvo 2006 m. rugsėjo 10 d., o vykdomieji įrašai išduoti 2007 m. sausio 17 d., 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. liepos 25 d. Pagal du paskutinius vekselius vykdomieji įrašai išduoti praleidus vienerių metų terminą. Ieškovės nuomone, B. 2007 m. sausio 16 d. sutikimas dėl vykdomųjų įrašų nėra įrodymas, kad kreditorius kreipėsi į skolininką. Nors E. K. dėl vykdomųjų įrašų kreipėsi laiku, tačiau vėliau buvo pažeistos procedūros. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) nenumato galimybės pratęsti vykdomojo įrašo išdavimo termino, todėl notarė, išduodama vykdomuosius įrašus, pažeidė ĮPVĮ.

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės notarės J. S. 2008 m. spalio 29 d. nutarimus, taip pat 2008 m. liepos 25 d. ir 2007 m. gruodžio 29 d. išduotų vykdomųjų įrašų I, II, III, IV ir V egzempliorius.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodęs, kad išrašant vekselį materialieji teisiniai santykiai atsiranda tarp vekselio davėjo ir vekselio turėtojo (tam tikrais atvejais mokėtojo, akceptanto, indosanto) ir kad notarės veiksmai darant vykdomuosius įrašus ieškovei nesukūrė naujų materialiųjų teisinių santykių ir neturėjo įtakos jos teisėms ir pareigoms, teismas darė išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Be to, notarė ne tik turėjo teisę atlikti vykdomuosius įrašus, bet netgi buvo įstatymu įpareigota tai padaryti. Net jeigu notarė ir nebūtų atidėjusi vykdomųjų įrašų padarymo, rezultatas būtų toks pats, t. y. ieškovės padėtis išieškojimo procese nepasikeistų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą, sumažindama iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės; taip pat nurodė, kad pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. E. K. į notarą dėl vykdomųjų išrašų išdavimo pagal tris paprastuosius vekselius kreipėsi 2007 m. sausio 16 d.; pinigai pagal vekselius turėjo būti sumokėti iki 2006 m. rugsėjo 10 d., todėl vienerių metų terminas nepažeistas. 2007 m. sausio 17 d. E. K. pateikė notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą tik dėl 569 000 Lt sumos, o kitų išdavimą prašė atidėti iki atskiro prašymo. Dėl šios priežasties ginčijami vykdomieji įrašai dėl 100 000 Lt ir 300 000 Lt sumų išieškojimo išduoti vėliau, gavus 2007 m. gruodžio 29 d. vekselių turėtojo prašymą. Kolegija nurodė, kad ĮPVĮ ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka nedraudžia vekselio turėtojui kreiptis į notarą su prašymu atidėti vykdomojo įrašo išdavimą, o notarui neuždrausta atidėti vykdomojo įrašo išdavimą iki vekselio turėtojo atskiro prašymo ir jį išduoti praėjus metams laiko. Kolegija sprendė, kad skundžiamais sprendimais priteistos sumos advokato ir advokato padėjėjo pagalbos išlaidoms apmokėti neatitinka rekomenduojamų maksimalių įkainių.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą, 2009 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vadinasi, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010). Anot kasatorės, vekselį galima pateikti mokėtojui apmokėti keliais būdais: 1) pateikti vekselio originalą mokėtojui; 2) išsiųsti mokėtojui registruotu laišku reikalavimą apmokėti vekselį; 3) pateikti vekselį inkasuoti bankui, teikiančiam tokią paslaugą. Notaras turi įsitikinti, kad apie vekselio neapmokėjimą pranešta. Iš bylos duomenų matyti, kad notarui nebuvo pateikta įrodymų apie pranešimo išsiuntimą registruotu paštu ar vekselio perdavimą inkasuoti bankui; ant vekselių nėra žymos, kad jie buvo pateikti apmokėti. Notarė, išduodama ginčijamus vykdomuosius įrašus pagal vekselius, kurie turėjo būti apmokėti iki 2006 m. rugsėjo 10 d., pažeidė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė ĮPVĮ 40 straipsnio ir 72 straipsnio 2 dalies.

2. Atkreipusi dėmesį į CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasatorė teigia, kad ginčijami vykdomieji įrašai pažeidžia kasatorės interesus vykdomajame procese dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. B. Šios aplinkybės neginčija nei atsakovai, nei žemesnės instancijos teismai. Anot kasatorės, ji neginčija R. B. sandorio (vekselio išdavimo ar paskolos sutarties sudarymo), kaip tokio, o ginčija notaro išduotus vykdomuosius dokumentus, kurie pakeitė lėšų paskirstymo pusiausvyrą vykdomajame procese. Būtent tarp notarės neteisėtų veiksmų (neteisėtai išduotų vykdomųjų įrašų) ir atsiradusių padarinių (kasatorei negaunant lėšų iš R. B. vykdomajame procese) yra priežastinis ryšys. Teismai netinkamai aiškino ĮPVĮ 82 straipsnio nuostatas, kad tik vekselio davėjas ir turėtojas turi teisę ginčyti vykdomojo įrašo išdavimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė notarė J. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai nepažeisti. E. K. prašymu ginčijamų vykdomųjų įrašų išdavimas, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, buvo atidėtas. Vekselio davėjai 2007 m. sausio 16 d. raštiškai patvirtino, jog neprieštarauja, kad būtų išduoti vykdomieji įrašai. Be to, bendraudama su vekselių davėjais, notarė turėjo pakankamą pagrindą įsitikinti, kad vekseliai, nepažeidžiant jokių nustatytų imperatyviųjų reikalavimų, laiku ir tinkamai vekselio davėjams buvo pateikti apmokėti. Notarės teigimu, vekselis gali būti pateikiamas vekselio davėjui (davėjams) apmokėti ir žodžiu, juolab kai vekselio davėjai patys atvyksta pas notarą ir vekselio pateikimą apmokėti notarui patvirtina tiesiogiai.

2. Vadovaujantis ĮPVĮ 82 straipsnio ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkto nuostatomis, vykdomieji įrašai gali būti nuginčijami ieškininės teisenos tvarka. Teisė ginčyti vykdomuosius įrašus faktiškai suteikiama tik vekselio davėjui ir turėtojui, kurių teisėms ir pareigoms daro įtaką vekselių pagrindu išduoti vykdomieji įrašai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Notaro išduotas vykdomasis įrašas – tai tik vekselio turėtojo ir vekselio davėjo sandorio neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarinys. Teisę spręsti, kreiptis ar nesikreipti į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ir teisę teikti ar neteikti notaro išduotą vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti turi tik vekselio turėtojas. ĮPVĮ 82 straipsnyje nustatyta tvarka vykdomuosius įrašus notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali ginčyti tik šalys, tarp kurių egzistuoja būtent su vekseliu susijęs materialinis teisinis santykis.

2. Atsakovas nesutinka su kasatorės teiginiais, kad vekselis gali būti pateikiamas apmokėti tik kasaciniame skunde išvardytais būdais. Kadangi ĮPVĮ 40 straipsnyje nenurodyta, kokia forma vekselis turi būti pateikiamas apmokėti, tai, nesant nustatytos pareikalavimo formos, pagal bendrąsias civilinės teisės taisykles (CK 1.72, 1.77 straipsniai) ir atsižvelgiant į ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį, leidžiančią apie vekselio neapmokėjimą pranešti bet kokia forma, galima daryti išvadą, jog vekselį apmokėti galima pateikti žodžiu (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys R. ir V. B. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Šios bylos teisminio nagrinėjimo metu tretieji asmenys R. ir V. B. yra pareiškę, taip pat pareiškia ir dabar, kad jiems buvo žinoma, jog E. K. 2007 m. sausio 16 d. kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, kad jie neprieštarauja vykdomųjų įrašų pagal pasirašytus vekselius išdavimui, kad jokios procedūros ar reikalavimai nebuvo pažeisti. Įstatymai nenustato imperatyvaus draudimo vekselių turėtojui, po to, kai jis nepažeisdamas nustatytų terminų kreipėsi pas notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, prašyti notaro atidėti vykdomųjų įrašų išdavimą, o notarui vykdomųjų įrašų išdavimą atidėti ir išduoti įrašus.

2. Trečiųjų asmenų materialiniai teisiniai santykiai su kasatore visiškai nesusiję su jų ir E. K. santykiais. Dėl to reikšti reikalavimus kiekvienas kreditorius gali atitinkamai tik tokiuose santykiuose, kurie sieja būtent kiekvieną kreditorių su skolininku, išskyrus actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis, CPK 5 straipsnis). Trečiųjų asmenų teigimu, jie suinteresuoti, kad išieškoti pinigai jų kreditoriams (kasatorei ir E. K.) būtų paskirstyti proporcingai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl asmens reikalavimo teisės ginčijant notaro vykdomąjį įrašą

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Atkreipusi dėmesį į pirmiau nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Vien tai, kad įstatymuose nenustatyta, neįvardyta (expressis verbis) teisė reikšti konkretų ieškinį, negali būti vertinama kaip CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės ribojimas.

Vykdomojo įrašo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jis gali būti skundžiamas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 511 straipsnis). ĮPVĮ 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad ši ĮPVĮ nuostata įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančių asmenų teisę ieškinio teisenos tvarka ginčyti notaro dėl vekselio padarytą vykdomąjį įrašą, bet nenustato papildomų (palyginus su CPK 5 straipsnio 1 dalimi) reikalavimų ar kriterijų asmenims, turintiems teisę ar teisinį interesą ginčyti vykdomąjį įrašą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia notaro dėl vekselio padarytas vykdomasis įrašas, turi teisę ieškinio teisenos tvarka šį įrašą ginčyti (CPK 5 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 82 straipsnis). Teisiškai nepagrįsti yra atsiliepimų į kasacinį skundą atitinkami argumentai, kad teisė ginčyti vykdomuosius įrašus suteikiama neva tik vekselio davėjui ir turėtojui, kurių teisėms ir pareigoms daro įtaką vykdomieji įrašai, nes asmens teisės kreiptis į teismą ribojimo šiuo atveju joks teisės aktas nepagrindžia. Nagrinėjamu atveju notaro dėl vekselio padaryto vykdomojo įrašo pagrindu įvykęs kito kreditoriaus atsiradimas vykdymo procese, kuriame vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkų R. ir V. B., neabejotinai turi įtakos kasatorės kaip nurodytų skolininkų kreditorės teisėms ir teisėtiems interesams. Kito kreditoriaus atsiradimo prielaida (pagrindas) – notaro atlikti šioje byloje ginčijami dėl vekselio padaryti vykdomieji įrašai. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisiškai pagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog teismai netaikė ir netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalies ir ĮPVĮ 82 straipsnio nuostatas.

 

Dėl vekselio pateikimo apmokėti ir jo nepateikimo apmokėti teisinių padarinių

 

ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. ĮPVĮ 76 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas ĮPVĮ normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal ĮPVĮ reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis). Kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga ,,neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011). Pažymėtina, kad notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko turi būti, be kita ko, nurodyta, ar buvo įvykdyti ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į vekselio turėtojo pareigą pateikti notarui įrodymus, patvirtinančius, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada toks pateikimas buvo atliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. ir kt. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-43/2011).

Kasaciniame skunde kasatorė kelia teisės klausimus dėl vekselių pateikimo (nepateikimo) apmokėti, taip pat dėl pranešimo (nepranešimo) apie jų neapmokėjimą aplinkybių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste, pažymi, kad ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymas yra būtinas vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Ši vekselio turėtojo teisė gali būti įgyvendinama per ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą – per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytus reikalavimus, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalį netenka teisės pareikšti reikalavimų, t. y. reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka. Tiek notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, tiek teismas turi pareigą patikrinti, ar vekselio turėtojas tinkamai įvykdė, be kita ko, ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, taip pat – ar nepažeisti ĮPVĮ 72 straipsnyje įtvirtinti terminai. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktai), notaras tokio prašymo nepriima.

Ginčą dėl aptariamų ĮPVĮ 40, 47, 72 straipsniuose ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktuose nustatytų reikalavimų įvykdymo teismas sprendžia pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į vekselio kaip vertybinio popieriaus specifiką. Ji, be kita ko, lemia, kad iš vekselio kylantys turtiniai reikalavimai tenkinami ne ginčo tvarka, kuri nustatyta ĮPVĮ. Taigi tas, kas teigia, jog pirmiau nurodyti reikalavimai buvo įvykdyti ir vekselis neprarado vertybinio popieriaus statuso, šias aplinkybes privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatytiems santykiams aktuali ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią vekselių turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus vekselių davėjams per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Šia įstatymo norma reglamentuojama vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (ĮPVĮ 81 straipsnis). ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalies nuostatą aiškinant kartu su šio įstatymo 76 straipsnyje įtvirtintu draudimu atidėti įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminus, taip pat atsižvelgiant į vekselio kaip vertybinio popieriaus statusą ir į vekselio turėtojo teisę iš vekselio kylantį reikalavimą patenkinti ne ginčo tvarka, daroma išvada, kad ne tik įstatymas ar teismas, bet ir vekselio davėjas, turėtojas ir (arba) notaras neturi teisės atidėti, pratęsti norminiuose teisės aktuose nustatytų terminų, taikytinų iš vekselių kylantiems reikalavimams. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad nei vekselių davėjai, nei vekselių turėtojas (net ir vekselių davėjų sutikimu), nei notaras neturėjo teisės atidėti vykdomųjų įrašų atlikimo terminų ilgiau negu nurodyta ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje. Nurodytus terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą ir negali būti įvykdytas ne ginčo tvarka. Nagrinėjamu atveju ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas senaties terminas reikalavimams pareikšti, t. y. prašyti išduoti vykdomąjį įrašą, prasidėjo 2006 m. rugsėjo 10 d. Vadinasi, vekselio turėtojas turėjo teisę pareikšti reikalavimus vekselių davėjams (kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo) iki 2007 m. rugsėjo 10 d. Tuo tarpu dėl ginčijamų vykdomųjų įrašų atlikimo vekselių turėtojas (po savo prašymo vykdomųjų įrašų išdavimą atidėti iki atskiro prašymo) kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 29 d. (100 000 Lt sumai) ir 2008 m. liepos 25 d. (300 000 Lt sumai), t. y. praleidęs ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad notarė, išduodama ginčijamus vykdomuosius įrašus, pažeidė ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, o bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai netaikė ĮPVĮ 40 straipsnio ir 72 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, todėl yra pagrindas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Priimant naują sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 48 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 16,90 Lt, kasaciniame teisme – 79,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 144,35 Lt. Kasacinį skundą patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų: iš ginčijamus vykdomuosius įrašus atlikusios notarės J. S. – 72,18 Lt, iš E. K. – 72,17 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Be to, iš atsakovų kasatorės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Paduodama ieškinį, kasatorė sumokėjo 100 Lt (T. 1, b. l. 3); apeliacinį skundą – 131 Lt (T. 1, b. l. 200); kasacinį skundą – 134 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 1); iš viso 365 Lt. Dėl to kasatorės naudai iš abiejų atsakovų priteistina po 182,50 Lt žyminio mokesčio.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą, 2009 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais atsakovės notarės J. S. 2008 m. spalio 29 d. nutarimus reg. Nr. JS-6919 ir reg. Nr. JS-6920.

Pripažinti negaliojančiais atsakovės notarės J. S. išduotų vykdomųjų įrašų – 2008 m. liepos 25 d. reg. Nr. JS-4548 ir 2007 m. gruodžio 29 d. reg. Nr. JS-9206 – I, II, III, IV ir V egzempliorius.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės notarės J. S. (duomenys neskelbtini) 72,18 Lt (septyniasdešimt du litus 18 ct) ir iš atsakovo E. K. (duomenys neskelbtini) 72,17 Lt (septyniasdešimt du litus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės G. N. naudai iš atsakovės notarės J. S. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo E. K. (duomenys neskelbtini) po 182,50 Lt (šimtą aštuoniasdešimt du litus 50 ct) žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Algis Norkūnas

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Janina Stripeikienė