Civilinė byla Nr. 3K-3-119/2010

         Procesinio sprendimo kategorijos:

                          93.2.22; 128.11; 129.16

 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui G. P., išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Skundo esmė

 

Pareiškėjas skolininkas UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu antstolio 2009 m. kovo 12 d. atliktą lėšų išieškojimą ir paskirstymą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. kovo 6 d. gavo antstolio raginimą sumokėti 349 832,52 Lt pagal išieškotojo UAB „VAATC“ pateiktą vykdomąjį dokumentą. Sprendimui įvykdyti geruoju buvo nustatytas dešimties dienų terminas, tačiau antstolis, pažeisdamas CPK 655, 659 straipsnius, vykdomąjį dokumentą įvykdė 2009 m. kovo 12 d., t. y. nepasibaigus šiam nustatytam terminui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino 2009 m. kovo 12 d. antstolio atliktą 116 611 Lt išieškojimą neteisėtu ir panaikino. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB ,,VAATC“ ir skolininko UAB ,,VSA Vilnius“ sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys numatė, jog skolininkas skolingas kreditoriui 349 832,52 Lt ir šią skolą privalo sumokėti per tris mėnesius tokia tvarka: 116 610,52 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 15 d.; 116 611 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 17 d. ir 116 611 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. Skolininkas nesumokėjo pirmų dviejų įmokų, todėl kreditorius 2009 m. vasario 26 d. antstolių G. P. ir A. P. kontorai pateikė Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4170-578-2008 dėl 349 832,52 Lt išieškojimo iš skolininko. Antstolis 2009 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. 19-1650 šį dokumentą priėmė vykdyti bei tą pačią dieną skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, nustatydamas tam dešimties dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos. Skolininkas raginimą gavo 2009 m. kovo 6 d. Antstolis 2009 m. kovo 12 d. patvarkymu paskirstė išieškotojams išieškotą 365 426,29 Lt sumą. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai 2009 m. kovo 12 d. išieškojo 233 221,52 Lt. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, jog proceso teisės normos aiškiai apibrėžia, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu vykdomajame dokumente yra nurodyti įvykdymo terminai, nes, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Teismo teigimu, antstolis, priėmęs priverstinai vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, neturėjo pareiškėjui siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, nes vykdomajame dokumente buvo nurodyti konkretūs ir tikslūs įvykdymo terminai, iš kurių 2009 m. vasario 26 d. buvo praleisti du – 2009 m. sausio 15 d. (nesumokėta 116 610,52 Lt) ir 2009 m. vasario 17 d. (nesumokėta 116 611 Lt). Tačiau teismas sprendė, kad antstolis nepagrįstai 2009 m. kovo 12 d. nurašė 116 611 Lt ir taip pažeidė CPK 661 straipsnio 1 dalį, nes ši suma pagal vykdomąjį dokumentą galėjo būti išieškota priverstine tvarka ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 13 d. nutartimi suinteresuotų asmenų išieškotojo ir antstolio atskiruosius skundus atmetė, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad raginimas skolininkui neturėjo būti siunčiamas, ir nurodė, jog išieškotojas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dar nepasibaigus visiems taikos sutartyje nurodytiems skolos mokėjimo terminams ir 2009 m. vasario 26 d. jam buvo išduotas vykdomasis raštas. Teisėjų kolegija sprendė, kad vykdomajame dokumente buvo nurodyti sprendimo įvykdymo terminai, tačiau, vadovaujantis taikos sutarties nuostatomis, skolininkui praleidus tiek pirmąjį (2009 m. sausio 15 d.), tiek antrąjį (2009 m. vasario 17 d.) mokėjimo terminus, ir išieškotojui paprašius sumokėti trečią mokėjimą, kurio terminas nebuvo pasibaigęs, nėra pagrindo daryti išvados, kad tokiam mokėjimui buvo nustatytas terminas, kuris buvo pasibaigęs pradėjus vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priėmęs vykdyti šį vykdomąjį dokumentą, turėjo siųsti raginimą skolininkui dėl 116 611 Lt išieškojimo, kad šis turėtų galimybę pasinaudoti teise įvykdyti procesinio sprendimo dalį geruoju (CPK 655 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis, turėdamas siųsti raginimą dėl 116 611 Lt išieškojimo, bet to nepadaręs, pažeidė proceso teisės normas, nepagrįstai paskirstė nurodytą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį jo veiksmą pripažino neteisėtu ir panaikino.

 

III. Kasacinio skundo argumentai

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas, priimti naują sprendimą ir skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.      Nepagrįsta teismo išvada, kad 116 611 Lt išieškojimas negalėjo būti vykdomas iki taikos sutarties 2.3 punkte nustatyto jos mokėjimo termino (2009 m. kovo 16 d.). Teismas neatsižvelgė į teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatą, kad, skolininkui visiškai ir (ar) nustatytu laiku nesumokėjus bet kurios iš taikos sutarties 2 ir 3 punktuose nurodytos įmokos, kreditorius įgyją reikalavimo teisę į visą skolininko mokėtinos skolos sumą - 349 832,52 Lt. Dėl to teismas pažeidė CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 586 straipsnį ir 587 straipsnio 1 punktą.

2.      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis skolininkui neturėjo siųsti raginimo. Kreditorius, skolininkui nustatytu laiku nesumokėjus pirmosios ir antrosios įmokų pagal taikos sutartį, tik įgijo reikalavimo teisę reikalauti trečią įmoką sumokėti nesuėjus taikos sutartyje nustatytam terminui. Tačiau vykdomajame dokumente nebuvo nurodytas tikslus šios įmokos mokėjimo terminas, dėl to raginimas sumokėti šią sumą geruoju turėjo būti siunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis).

3.      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį bei 270 straipsnio 4 dalį, nes neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis neišsiuntė skolininkui raginimo dėl 116 611 Lt išieškojimo. Iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui buvo siųstas ir šio yra gautas, tai pripažįsta visi byloje dalyvaujantys asmenys.

4.      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs, kaip turėtų būti aiškinami ir taikomi CPK 658 straipsnis, 689 straipsnio 4 dalis ir 758 straipsnio 2 dalis, kai dar nesibaigus raginime nustatytam terminui sprendimą įvykdyti geruoju, skolininko turtui pritaikius areštą ir kredito įstaigai pervedus areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, paaiškėja, kad išieškotų lėšų užtenka išieškotojo reikalavimui patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti, atsižvelgiant į tai, jog CPK 758 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad išieškotos sumos nedelsiant išmokamos, išsiunčiamos arba pervedamos išieškotojui.

5.      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, t. y. neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tuo atveju, kai nustatyti antstolio padaryti pažeidimai nėra esminiai ir dėl šių pažeidimų skolininko teisės nebuvo pažeistos, nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimo priverstinį įvykdymą neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės R. S. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-485/2002; 2003 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą, bylos Nr. 3K-3-475/2003). Nagrinėjamoje byloje priverstinis sprendimo įvykdymas iki raginime nustatyto termino pabaigos likus keturioms dienoms nelėmė skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nustatyti antstolio pažeidimai nėra esminiai, todėl nėra pagrindo pripažinti 2009 m. kovo 12 d. atliktą 116 611 Lt išieškojimą neteisėtu.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „VAATC“ prisidėjo prie suinteresuoto asmens antstolio kasacinio skundo. Papildomai nurodomi tokie argumentai:

1.      Teismai turėjo atsižvelgti į paties skolininko veiksmų pobūdį. Skolininkas laiku ir tinkamai nevykdė teismo patvirtintos šalių taikos sutarties, nors savo banko sąskaitoje turėjo tam pakankamai lėšų.

2.      Teismai nepagrįstai teisinę reikšmę suteikė tik atskiriems skolos mokėjimo terminams, o ne kreditoriaus pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį įgytai teisei į visą skolos sumą. Bendros reikalavimo sumos įvykdymo terminas CPK 661 straipsnio 1 dalies prasme suėjo tą dieną, kai suėjo pirmasis nustatytas terminas sumokėti pirmąją įmoką, t. y. 2009 m. sausio     15-ąją. Toks įvykdymo terminas vykdomajame rašte buvo nurodytas, todėl antstolis neprivalėjo skolininkui siųsti raginimo sumokėti šią sumą geruoju, o jeigu jis ir buvo išsiųstas, tai teisinių padarinių, nurodytų CPK 655 straipsnyje, negalėjo sukelti.  

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama antstolio kasacinį skundą, t. y. patikrina kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismai pripažino 2009 m. kovo 12 d. antstolio atliktą 116 611 Lt išieškojimą neteisėtu ir jį panaikino (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinis teismas yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-4170-578/2008 patvirtino kreditoriaus UAB ,,VAATC“ ir skolininko UAB ,,VSA Vilnius“ sudarytą taikos sutartį. Šia sutartimi šalys sutarė, kad skolininkas visą 349 832,52 Lt skolą sumokės kreditoriui per tris mėnesius tokia tvarka: 116 610,52 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 15 d.; 116 611 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 17 d. ir 116 611 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. Taip pat šalys numatė, o teismas patvirtino sąlygą, jog jeigu skolininkas visiškai ir (ar) nustatytu laiku nesumoka bet kurios iš nurodytų įmokų, tai kreditorius be atskiro perspėjimo ar pranešimo skolininkui įgyja reikalavimo teisę į visą skolą, t. y. 349 832,52 Lt, išskyrus sumas, kurias skolininkas yra sumokėjęs pagal taikos sutartį. Kreditorius UAB ,,VAATC“ 2009 m. vasario 26 d. pateikė antstoliui Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 349 832,52 Lt skolos išieškojimo iš skolininko. Antstolis 2009 m. vasario 26 d. patvarkymu šį dokumentą priėmė vykdyti ir tą pačią dieną skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, nustatydamas tam dešimties dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos. Raginimas skolininkui įteiktas 2009 m. kovo 6 d. Antstolis 2009 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. 19-1944 paskirstė išieškotojams iš skolininko išieškotą 365 426,29 Lt sumą. Pareiškėjas skolininkas UAB „VSA Vilnius“ prašė teismų pripažinti 2009 m. kovo 12 d. antstolio atliktą išieškojimą neteisėtu. Teismai šį reikalavimą patenkino iš dalies, pripažindami neteisėtu paskutinės 116 611 Lt įmokos pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutartį išieškojimą ir jį panaikindami. Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, kasaciniame skunde prašo teismų procesinius sprendimus panaikinti, priimti naują sprendimą ir skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai neteisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes neatsižvelgė į tai, kad skolininkui raginimas sumokėti skolą turėjo būti siunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis) ir kad, skolininkui nesumokėjus pirmų dviejų įmokų pagal taikos sutartį, kreditorius įgijo teisę reikalauti sumokėti visą skolą (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

 

Dėl antstolio pareigos siųsti raginimą skolininkui

 

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.

Tačiau ši taisyklė turi išimčių, t. y. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininką apie prievolę, nei nustatyti naujus vykdymo terminus, tai apsunkintų bei užtęstų vykdymo procesą.

Ši įstatymuose nustatyta išimtis, kai skolininkui nebūtina siųsti raginimo, o antstolis iš karto gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, yra aktuali ir nagrinėjamu atveju. Teismai nustatė, kad šalys teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje susitarė, jog skolininkas visą 349 832,52 Lt skolą sumokės kreditoriui per tris mėnesius tokia tvarka: 116 610,52 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 15 d.; 116 611 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 17 d. ir 116 611 Lt – ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d., o jei skolininkas visiškai ir (ar) nustatytu laiku nesumoka bet kurios iš nurodytų įmokų, tai kreditorius be atskiro perspėjimo ar pranešimo skolininkui įgyja reikalavimo teisę į visą skolininko mokėtinos skolos sumą, t. y. 349 832,52 Lt. Taigi šalys nustatė konkrečius terminus bei tvarką, kurių laikydamasis skolininkas turėjo sumokėti skolą kreditoriui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Dėl to, šalims tokioje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus, antstolis turi teisę remtis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, jog antstolis, priėmęs priverstinai vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, neprivalėjo skolininkui pareiškėjui siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, nes vykdomajame dokumente buvo nurodyti konkretūs ir tikslūs įvykdymo terminai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad raginimas skolininkui dėl 116 611 Lt sumokėjimo turėjo būti siunčiamas, neatitinka teisinio reguliavimo ir yra padaryta nepakankamai įvertinus šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes įvertino ne visą bylos medžiagą, t. y. konstatavo, jog antstolis neišsiuntė skolininkui raginimo dėl 116 611 Lt sumos išieškojimo, tačiau bylos medžiagoje esantis pirmosios instancijos teismo nurodytas antstolio 2009 m. vasario 26 d. raginimas dėl visos skolos išieškojimo paneigia tokią teismo išvadą. Be to, aplinkybės, kad antstolis skolininkui raginimą siuntė, neginčija ir byloje dalyvaujantys asmenys.  

Atmestini kasatoriaus skunde nurodyti argumentai, kad antstolis turėjo siųsti raginimą, nes, skolininkui nustatytu laiku nesumokėjus pirmosios ir antrosios įmokų pagal taikos sutartį, kreditorius tik įgijo reikalavimo teisę reikalauti trečią įmoką sumokėti nesuėjus taikos sutartyje nustatytam terminui, tačiau vykdomajame dokumente nebuvo nurodytas tikslus šios įmokos mokėjimo terminas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Toks kasatoriaus pateikiamas narinėjamos situacijos teisinis vertinimas paneigia raginimo instituto tikslus bei esmę ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Minėta, kad raginimu siekiama informuoti skolininką apie pradėtą vykdymo procesą bei suteikti galimybę įvykdyti reikalavimus geruoju. Tuo tarpu esant tokiai situacijai, kai skolininkas pažeidžia šalims įstatymo galią turinčią jų pačių sudarytą sutartį dėl įmokų mokėjimo ir nevykdo sutartyje nustatytų mokėjimo terminų, nėra pagrindo laikyti, kad reikalinga ir tikslinga dar kartą informuoti jį apie jam jau žinomas aplinkybes ar suteikti dar vieną terminą sprendimui įvykdyti geruoju.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis nagrinėjamu atveju turėjo teisę vadovautis CPK 661 straipsnio 1 dalimi ir nesiųsti skolininkui raginimo įvykdyti prievolę kreditoriui, o priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. 

 

Dėl priverstinio visos skolos išieškojimo, nesuėjus paskutinės įmokos sumokėjimo terminui

 

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl skolos dydžio, t. y. šalys sutaria, kad bendra skolininko skola kreditoriui yra 349 832,52 Lt, kaip ir ginčo dėl teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismai pripažino pirmosios ir antrosios įmokų pagal taikos sutartį nurašymą teisėtu ir pagrįstu, t. y. laikė, kad antstolis turėjo teisę išieškoti iš skolininko 233 221,52 Lt. Ginčas yra kilęs dėl trečios 116 611 Lt skolos dalies, kuri pagal sutarties sąlygas turėjo būti sumokėta iki 2009 m. kovo 16 d., tačiau buvo antstolio išieškota kartu su kita skolos dalimi 2009 m. kovo 12 d. Teismai sprendė, kad antstolis neteisėtai šią skolos dalį nurašė 2009 m. kovo 12 d., nes pagal vykdomąjį dokumentą ši suma galėjo būti išieškota priverstine tvarka ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 17 d. Grįsdamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, jog šios sumos nurašymo dieną buvo pasibaigęs jos įvykdymo terminas. Teismo nuomone, antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, turėjo siųsti raginimą skolininkui dėl 116 611 Lt išieškojimo, kad skolininkas turėtų galimybę pasinaudoti teise įvykdyti šią procesinio sprendimo dalį geruoju (CPK 655 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada yra neteisėta, nes teismai nepagrįstai ignoravo šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygą, pagal kurią tuo atveju, jeigu skolininkas visiškai ir (ar) nustatytu laiku nesumoka bet kurios iš sutartyje nurodytų įmokų, tai kreditorius be atskiro perspėjimo ar pranešimo skolininkui įgyja reikalavimo teisę į visą skolą, t. y. 349 832,52 Lt. Taip teismai pažeidė ne tik CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 586 straipsnį ir 587 straipsnio 1 punktą, tačiau ir šalių teisių pusiausvyros principą, nes neatsižvelgė į taikos sutartyje išdėstytą šalių valią ir nustatė kreditoriaus teises pažeidžiantį reguliavimą.

Akivaizdu, kad tokio pobūdžio sutarčių sąlygos, kaip pirmiau nurodyta taikos sutarties sąlyga, yra nustatomos siekiant palengvinti skolininko situaciją ir sudaryti jam galimybę su kreditoriumi atsiskaityti per tam tikrą laiką mokant skolą dalimis. Tokia sutarties sąlyga turėtų būti suvokiama taip, kad, skolininkui vykdant sutartį ir laiku mokant dalines įmokas, kreditorius neturi teisės reikalauti grąžinti visą skolą prieš nustatytą terminą. Tačiau, išlaikant šalių interesų pusiausvyrą, taip pat gali būti nustatoma, jog, skolininkui nevykdant sutarties sąlygų, jis praranda tokias kreditoriaus suteiktas nuolaidas. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti visos skolos iš karto, neatsižvelgiant į sutartyje nustatytas skolos mokėjimo dalimis sąlygas bei terminus. Taigi nagrinėjamu atveju skolininkui nevykdant taikos sutarties ir pažeidus iš esmės jo naudai nustatytą atsiskaitymo tvarką, kreditorius šalių sutarimu įgyja teisę reikalauti viso skolos grąžinimo iš karto.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, skolininkui pažeidus taikos sutarties sąlygas dėl pirmų dviejų skolos dalių sumokėjimo terminų, kreditorius įgijo teisę naudotis šalių sulygta galimybe reikalauti grąžinti visą skolą iš karto, o teismai, spręsdami, kad 116 611 Lt išieškojimas negalėjo būti vykdomas iki taikos sutartyje nustatyto trečios įmokos mokėjimo termino pabaigos, priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, pažeisdami nurodytas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.  

Tačiau teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju situacija yra ypatinga, nes antstolis, minėta, neprivalėdamas siųsti skolininkui raginimo įvykdyti taikos sutartį, vis dėlto tokį raginimą išsiuntė ir jame nustatė terminą kreditoriaus reikalavimui įvykdyti iki 2009 m. kovo 16 d. Taigi antstolis, nors ir neprivalėdamas, dar kartą paskatino skolininką geruoju įvykdyti prievolę. Kartu, antstoliui nustačius įvykdymo terminą, skolininkui atsirado pagrįstų lūkesčių, kad reikalavimas iki to laiko nebus vykdomas priverstinai, t. y. kad iki nustatyto termino jam yra sudarytos galimybės pačiam rasti būdų atsiskaityti su kreditoriumi. Esant tokiai situacijai, antstolis privalėjo laikytis savo paties nustatyto termino ir negalėjo išieškoti reikalaujamos sumos anksčiau kaip 2009 m. kovo 17 d.

Apibendrinant konstatuotina, kad nors teismų argumentai, kuriais remdamiesi jie sprendė, jog 116 611 Lt išieškojimas 2009 m. kovo 12 d. buvo atliktas neteisėtai, yra nepagrįsti ir neatitinka aktualaus teisinio reguliavimo, tačiau taip pat ir antstolis atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus, nes, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti reikalavimą iki tam tikro termino pabaigos, privalėjo laikytis nustatyto termino ir negalėjo išieškoti skolininko lėšų anksčiau (CPK 655 straipsnis). 

 

Dėl reikalavimo pripažinti antstolio atliktą išieškojimą neteisėtu ir jį panaikinti

 

Nagrinėjamu atveju, minėta, antstolio veiksmuose buvo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas iš esmės nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-1201/2003). Tuo atveju, kai nustatyti antstolio padaryti pažeidimai nėra esminiai ir dėl šių pažeidimų skolininko teisės nebuvo pažeistos, nėra pagrindo pripažinti jau atliktą teismo sprendimo priverstinį įvykdymą neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės R. S. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-485/2002; 2003 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą, bylos Nr. 3K-3-475/2003). Taigi ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti, o privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą, taip pat turi būti išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas bei laikomasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad skolininkas neginčija nei skolos buvimo fakto, nei šios skolos dydžio. Vykdomasis raštas išduotas šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu, t. y. skolininkui buvo žinomos jo prievolės kreditoriui bei jų vykdymo terminai, kuriems jis pritarė pasirašydamas sutartį. Skolininkui taip pat turėjo būti žinoma ir taikos sutarties sąlyga, pagal kurią, laiku nesumokėjus vienos iš įmokų pagal sutartį, kreditoriui suteikiama teisė reikalauti grąžinti visą skolą iš karto. Nėra ginčo dėl to, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 12 d., tačiau skolininkas iki 2009 m. vasario 26 d., t. y. iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstinai vykdyti dienos, nesumokėjo kreditoriui nė vienos iš sutartų skolos dalių. Tuo metu, kai antstolis paskirstė išieškotas lėšas, t. y. 2009 m. kovo 12 d., jau buvo pasibaigę terminai pirmoms dviem įmokoms sumokėti, o iki trečios įmokos sumokėjimo termino pabaigos buvo likusios keturios dienos. Minėta, kad, esant nurodytoms taikos sutarties sąlygoms, antstolis neprivalėjo siųsti skolininkui raginimo įvykdyti reikalavimą bei galėjo reikalauti sumokėti visą skolą dar nepasibaigus sutartyje nustatytam paskutinės įmokos terminui, nes skolininkas buvo praleidęs terminus kitoms įmokoms mokėti. Vertinant situaciją skolininko teisių apsaugos aspektu taip pat reikšminga ir tai, kad skolininkas 2009 m. kovo 16-ąją, t. y. paskutinę taikos sutartyje nustatyto skolos sumokėjimo termino dieną, pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomuosius veiksmus, nurodydamas, jog 2009 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas, atidedant skolos sumokėjimą iki 2011 m. kovo 31 d. Ši aplinkybė patvirtinta, kad skolininkas neketino įvykdyti antstolio raginimo ir atsiskaityti su išieškotoju per jam nustatytą terminą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis antstolio padarytas teisės normų pažeidimas nelėmė skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Dėl to teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais jie pripažino 2009 m. kovo 12 d. atliktą 116 611 Lt išieškojimą neteisėtu, yra neadekvatūs antstolio padarytiems teisės normų pažeidimams, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams bei proceso operatyvumo siekiui. Esant tokiai situacijai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintinos, priimtinas naujas sprendimas ir skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).    

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasatorius kasaciniame skunde prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jas patvirtinančių įrodymų, todėl šios nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas patyrė 62,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasatoriaus antstolio G. P. kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo UAB ,,VSA Vilnius“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties dalį dėl 116 611 Lt išieškojimo bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.  

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,VSA Vilnius“ (įmonės kodas 220074960, buveinės adresas: Laisvės pr. 3, Vilnius) į valstybės biudžetą 62,05 Lt (šešiasdešimt du litai 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Sigitas Gurevičius

 

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

Janina Januškienė